Academic literature on the topic 'Psichometrinės instrumento savybės'

Įvadas. Vienas pagrindinių socialinių pažintinių funkcijų posričių – minčių te­orija (MT) – apima gebėjimą suprasti kitų žmonių mintis, ketinimus, emocijas ir numatyti jų elgesį. MT deficitas yra būdingas daugeliui neurologinių ir psichikos sutrikimų. Iki šiol ne­buvo MT ištyrimo testų, adaptuotų lietuviškai kalbančiai populiacijai. Tikslas. Išversti ir atlikti kalbinę bei kultūrinę dviejų MT testų – Faux pas atpažinimo tes­to ir Happé keistų istorijų testo – adaptaciją lietuviškai kalbančiai populiacijai ir įvertinti jų psichometrines savybes. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Abu testai buvo išversti iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbą. Naudojant lietuviškus testų variantus, ištirta 100 pilnamečių asmenų. Pa­tikrintas testų patikimumas ir matavimų pagrįstumas. Vidinis nuoseklumas vertintas apskai­čiuojant Cronbach α koeficientą, vertinimo patikimumas – intraklasinį koreliacijos koefi­cientą, o konvergentinis konstrukcijos patikimumas – Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai. Apskaičiuota Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų Cronbach α koefi­ciento reikšmė buvo 0,815, kontrolinių istorijų – 0,426, o Happé keistų istorijų testo – 0,708. Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų intraklasinio koreliacijos koeficiento reikšmė bu­vo 0,996, o Happé keistų istorijų testo – 0,911. Apskaičiuota silpna teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp Happé keistų istorijų testo ir Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų įvertinimų (r = 0,355, p = 0,045), tačiau Faux pas atpažinimo testo kontrolinių istorijų įverčiai statistiškai reikšmingai nekoreliavo su faux pas istorijų (r = 0,033, p = 0,745) ir Happé keistų istorijų testo (r = 0,109, p = 0,282) rezultatais. Abiejų testų išorinis ir turinio pa­grįstumas buvo įrodyti. Išvados. Faux pas atpažinimo testas ir Happé keistų istorijų testas pritaikyti lietuviškai kalbančiai populiacijai. Abu instrumentai gali būti naudingi vertinant socialines pažintines funkcijas.

Įvadas. Vienas pagrindinių socialinių pažintinių funkcijų posričių – minčių te­orija (MT) – apima gebėjimą suprasti kitų žmonių mintis, ketinimus, emocijas ir numatyti jų elgesį. MT deficitas yra būdingas daugeliui neurologinių ir psichikos sutrikimų. Iki šiol ne­buvo MT ištyrimo testų, adaptuotų lietuviškai kalbančiai populiacijai. Tikslas. Išversti ir atlikti kalbinę bei kultūrinę dviejų MT testų – Faux pas atpažinimo tes­to ir Happé keistų istorijų testo – adaptaciją lietuviškai kalbančiai populiacijai ir įvertinti jų psichometrines savybes. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Abu testai buvo išversti iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į anglų kalbą. Naudojant lietuviškus testų variantus, ištirta 100 pilnamečių asmenų. Pa­tikrintas testų patikimumas ir matavimų pagrįstumas. Vidinis nuoseklumas vertintas apskai­čiuojant Cronbach α koeficientą, vertinimo patikimumas – intraklasinį koreliacijos koefi­cientą, o konvergentinis konstrukcijos patikimumas – Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai. Apskaičiuota Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų Cronbach α koefi­ciento reikšmė buvo 0,815, kontrolinių istorijų – 0,426, o Happé keistų istorijų testo – 0,708. Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų intraklasinio koreliacijos koeficiento reikšmė bu­vo 0,996, o Happé keistų istorijų testo – 0,911. Apskaičiuota silpna teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp Happé keistų istorijų testo ir Faux pas atpažinimo testo faux pas istorijų įvertinimų (r = 0,355, p = 0,045), tačiau Faux pas atpažinimo testo kontrolinių istorijų įverčiai statistiškai reikšmingai nekoreliavo su faux pas istorijų (r = 0,033, p = 0,745) ir Happé keistų istorijų testo (r = 0,109, p = 0,282) rezultatais. Abiejų testų išorinis ir turinio pa­grįstumas buvo įrodyti. Išvados. Faux pas atpažinimo testas ir Happé keistų istorijų testas pritaikyti lietuviškai kalbančiai populiacijai. Abu instrumentai gali būti naudingi vertinant socialines pažintines funkcijas.

Tyrimu siekta empiriškai patikrinti Žmogaus piešinio: Kiekybinio įvertinimo sistemos (ŽP: KĮS) ir Žmogaus piešinio: Emocinių problemų atrankos procedūros (ŽP: EPAP) psichometrines savybes. Mokslinių publikacijų šia tema Lietuvoje ir užsienyje yra gerokai mažiau negu yra ŽP naudojimo poreikis. Ištirti 165 vaikai / paaugliai (klinikinę grupę sudarė 95 tiriamieji, jiems būdingi įvairūs elgesio / emociniai sutrikimai, palyginamąją grupę – 70 vaikų / paauglių). Rezultatai liudija silpną konkurencinį ŽP: KĮS validumą palyginus su jei Wechslerio vaikų intelekto skale IIILT. ŽP ir WISC-IIILT rezultatai klinikinėje grupėje labai skiriasi: kai vaikas mėgsta piešti, jo intelekto lygis (įvertintas atsižvelgiant į piešinius) priskiriamas aukštesnei klasifikacijai nei nurodo WISC-IIILT rezultatai; jei nemėgsta piešti – stebėta atvirkštinė tendencija. Tarpgrupinis rezultatų palyginimas atskleidė, kad projekcinės metodikos ŽP: EPAP požymių visuma leidžia diferencijuoti abiejų grupių tiriamųjų piešinius, tačiau 61 proc. klinikinės imties vaikų piešinių buvo įvertinti blogesniais balais, negu yra įvertinamas ryškus emocinių problemų lygis. Pastebėta, kad ŽP metodikos patikimumas yra aukštas. Pagrindiniai žodžiai: vaikų / paauglių psichologinis įvertinimas, Žmogaus figūros piešinys, validumas, patikimumas.THE ANALYSIS OF PSYCHOMETRIC PROPERTIES OF HUMAN FIGURE DRAWINGS’ TEST Dalia Nasvytienė Summary The present study investigated whether Human Figure Drawings (HFD) can be considered as valid and reliable devices to assess the intellectual abilities as well as the emotional adjustment in the practice of child psychologists. HFD are most popular of all drawing techniques often included in test batteries as relatively short, easy-to-administer, friendly and nonthreatening measures. Contradictory empirical evidence concerning their psychometric properties is presented with the aim to overcome the gap between large scale of the practical use and relatively small amount of scientific investigations. Draw-A-Person: A Quantitative Scoring System (DAP:QSS) and Draw-A-Person:Screening Procedure for Emotional Disturbance (DAP:SPED) created by Naglieri J. and colleagues were chosen as the most modern and objective scoring systems in regard to other HFD. Both techniques and WISC-IIILT were administered to clinical sample consisting of 95 children aged 6–16 with emotional / behavioral disturbances and 70 children without clinical disturbances closely matched for the age and gender criteria. T-test, correlations, discriminant and exploratory factor analysis were applied for data analysis. Results suggest that DAP:QSS shortly meets standards of concurrent validity with WISC-IIILT as it was found no statistically significant correlations with the scores of Wechsler Intelligence Scale for Children-IIILT (p > 0.05). A dditionally, noncognitive factors – liking to draw and clinical disturbance – can cause biased results of assessment of intellectual abilities when using DAP: QSS: liking to draw correlates with the higher results as compared to WISC-IIILT scores, while intellectual abilities of the children with clinical disturbance were underestimated (p = 0.00). Standard error of estimation appeared to be higher when using DAP: QSS than WISC-IIILT. The total score of Draw-A-Person:Screening Procedure for Emotional Disturbance was significatly higher in the clinical sample (p = 0.00). It proves the validity of this instrument to screen the children for emotional maladjustment but the cases of false negative screening cast doubt about its strength. Both devices showed good reliability (internal consistency as well as inter-scorer). Key words: Human Figure drawing, reliability, validity.

Tyrimu siekiama nustatyti ir įvertinti nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyno ATTS lietuviškosios versijos psichometrines charakteristikas. Tyrime naudojama imtis (N = 1259) sudaryta iš 16 tikslinių grupių, tirtų ATTS metodikos lietuviškąja versija nuo 2001 m. Patvirtinančioji faktorinė analizė nepatvirtino metodikos autorių Švedijoje nustatyto faktorinio modelio. Tačiau atlikus tiriamąją faktorinę analizę, gautas 5 faktorių modelis (paaiškinantis 53,5 proc. bendrosios kintamųjų dispersijos), išoriškai yra panašesnis į kitus taikomus ATTS faktorinius modelius. Šio modelio vidinis suderinamumas – geras (Cronbacho alpha – 0,68). Tyrimo metu aptiki skirtumai tarp suicidiškų ir nesuicidiškų tyrimo dalyvių nuostatų yra traktuojami kaip vienas iš kriterinio metodikos validumo patvirtinimų. Siekiant įvertinti ATTS lietuviškosios versijos stabilumą bėgant laikui, buvo atliktas pakartotinis tyrimas (angl. test-retest) – tirta medicinos studentų imtis (N = 30). Šio tyrimo rezultatai parodė, kad trijų faktorių stabilumas yra pakankamas (koreliacijos koeficientai nuo 0,62 iki 0,87), tačiau likusių dviejų faktorių stabilumo rodikliai – menki (0,48 ir 0,59). Apibendrinus visus tyrimo rezultatus daroma išvada, kad lietuviškosios ATTS versijos patikimumas bei validumas laikomi patenkinamais ir metodika gali būti toliau naudojama mokslinių tyrimų tikslais. Pagrindiniai žodžiai: nuostatos savižudybių atžvilgiu, ATTS, klausimyno psichometrinės savybės. The Lithuanian Version of the Attitudes towards Suicide Questionnaire (ATTS) Paulius Skruibis, Danutė Gailienė, Lina Labanauskaitė SummarySeveral psychological models explaining formation of attitudes towards suicide and their influence on suicidal behaviour have been developed recently. Reliable an valid instruments measuring attitudes towards suicide are needed to test these models. There are several well known questionnaires in this field: Suicide Opinion Questionnaire (SOQ; Domino et al., 1982), Suicide Attitude Questionnaire (SUIATT; Diekstra & Kerkhof, 1988). Both these questionnaires have methodological or practical disadvantages that were taken into account when developing a new instrument – Attitudes Towards Suicide Questionnaire (ATTS; Salander Renberg & Jacobsson, 1998).Objective: Lithuanian version of ATTS was created in 2001 and was used in a number of studines since then. Availability of large data pool (N = 1259) collected with Lithuanian version of ATTS has created a good opportunity for examining reliability and validity issues of the instrument, which is the aim of this study.Method: The data for the present study was taken from studies conducted in the framework of European multicenter research project SUPPORT. Sample consisted of 16 target groups that were studied with the Lithuanian version of ATTS: army conscripts (N = 368), army sergeants (N = 106), army officers (N = 44), medicine students (N = 103), students of priest seminaries (N = 68), catholic religion students (N = 63), psychology students (N = 137), members and mayors of Municipality Councils (N = 55), students of journalism (N = 43), journalists (N = 43), volunteers of psychological help-line (N = 43), suicide attempters (N = 40), personnel of emergency hospital (N = 39), homosexual and bisexual men (N = 30), alcohol dependant patients (N = 38), alcohol dependant patients undergoing Minnesota rehabilitation program (N = 39). A test-retest survey was performed in a sample of medicine students (N = 30) in order to evaluate temporal stability of ATTS Lithuanian version.Results: Confirmatory factor analysis (implemented through SEM) hasn’t confirmed the original ATTS factor model obtained by developers in Sweden. However, an exploratory factor analysis produced 5 factor model (explaining 53.5% of total variance), which is very similar at face value to other proposed ATTS factor models. Internal consistency of this model is satisfactory (Cronbach alpha – 0.68). Differences between attitudes of suicidal and non-suicidal individuals are regarded as support for criterion validity of the instrument. ICC coefficients from test-retest study are satisfactory (ranging from 0.62 to 0.87) for three ATTS factors. The remaining have demonstrated low testretest reliability (ICC coefficients are 0.48 and 0.59).Conclusions: psychometric properties of Lithuanian ATTS version were found to be satisfactory, although structural validity indicators were somewhat controversial and two factors have demonstrated low test-retest coefficients. Lithuanian ATTS version can be used for scientific research of attitudes towards suicide.Keywords: attitudes towards suicide, ATTS, psychometric characteristics of the questionnaire.

The topic of the study is to asses the larynx cancer patients needs from the viewpoint of the patient, his or her family and nursing personnel, using quantitative and qualitative research methodology. The significance of the reseaarch. The needs and difficulties of larynx patients are very significant in clinical practice. It is important to evaluate if the nursing needs are equally and adequately understood by the patient, family and the nursing personnel. It is a common practice to use the worldly acknowledged instruments. The use of the quantative method in the research improves the quality of the research and allows to deepen the understanding of the needs of the patient. The hypothesis of the research. The needs of the larynx cancer patient can be disclosed using the adapted version of Needs Evaluation Questionnaire and by disclosing the attitude of the family, nursing personnel towards the needs of the patient by means of quantitative research. The aim of the study is to determine the larynx patient needs by using Needs Evaluation Questionnaire and to assess the attitude of the family and the nursing by means of quantitative research. The goals: 1. Determine the suitability and reliability of the Needs Evaluation Questionnaire by evalutaing the needs of the larynx patients. 2. Determine the attitude of the family towards the needs of the patient by using partially structured interview. 3. Determine the attitude of the nursing personnel towards the needs of the... [to full text]