Academic literature on the topic 'Reabilitacija'

Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia.

Tyrimo tikslas. Vertinant įrodymais pagrįstus pasaulinius duomenis, išnagrinėti COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacijos stacionare ir namuose savitumus poūmiu ligos periodu. Tyrimo metodai. Atlikta literatūros šaltinių, skelbtų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 26 d., paieška „Google Scholar“ duomenų bazėse. Analizuota 2971 publikacija, iš jų 16 visiškai atitiko nurodytus kriterijus. Rezultatai. Poūme COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacijos tikslas – įvairių atokiųjų COVID-19 reiškinių prevencija ir maksimalus paciento gyvenimo kokybės gerinimas. Į medicininę reabilitaciją siunčiami pacientų srautai skirstomi pagal SARS-CoV-2 viruso testo rezultatus. Pacientams individuali reabilitacijos programa stacionare ir namuose sudaroma atsižvelgiant į klinikinės ir funkcinės būklės rodiklius. Sudarant šią programą, vien tik kvėpavimo reabilitacija neapsiribojama. Tiesiogiai reabilitacijos programą vykdo kuo mažiau komandos narių, dalis programos vykdoma telereabilitacijos metodais. Stacionare pacientams taikant reabilitaciją, nuotoliniu būdu dalyvauja šeimos nariai.

Tyrimo tikslas. Vertinant įrodymais pagrįstus pasaulinius duomenis, išanalizuoti ūmine COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacijos stacionare savitumus. Tyrimo metodai. Atlikta literatūros šaltinių, skelbtų nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio 1 d., paieška „Pubmed“, „Clinicalkey“, „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Analizuoti 1336 straipsniai, iš kurių 17 visiškai atitiko nurodytus kriterijus. Rezultatai. Ūmine COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacija stacionare yra sudėtinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik multidisciplininė reabilitacijos, bet ir multiprofesinė komanda. Artimieji reabilitacijos tikslai yra dusulio, nerimo ir depresijos mažinimas, tolimieji – maksimalus paciento funkcijų išsaugojimas, gyvenimo kokybės gerinimas ir kuo greitesnis asmens sugrąžinimas į visuomenę. Reabilitacijos metodų ir priemonių taikymas priklauso nuo paciento būklės. Pagrindinės priemonės: paciento kūno padėties keitimas, bronchų higiena, laipsniška kvėpavimo funkcijos treniruotė ir paciento aktyvinimas.

Šiuo metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas sutrikusios psichikos asmenų socialinių problemų sprendimui, šių asmenų reabilitacijai, gydymui bei integracijai į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti ūmaus ligos periodo metu ir tęsiasi tiek, kiek reikia grąžinti sutrikusios psichikos asmenį į visuomenę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje pateikti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Socialinės pagalbos skyriaus darbuotojų atliekamų statistinių tyrimų, analizuojančių pacientų reabilitacijos (užimtumo, įvairių paslaugų) ypatumus, rezultatai. Tyrimai atliekami kiekvienais metais, tiriamieji - suaugę ligoninės pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs psichikos sutrikimai. Tyrimams taikytas apklausos metodas: ištirtas pacientų dalyvavimas reabilitacinėje veikloje ligoninėje ir bendruomenėje, reabilitacijos poveikis žmonių su psichikos negalia gyvenimo kokybei, socialinių darbuotojų veiklos vertinimas. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, 2005 m. ir 2006 m. apklausta po l00 RVPL pacientų (iš viso ligoninėje vienu metu gali gydytis 666 asmenys). Pateiktos tyrimų išvados ir rekomendacijos ligonių reabilitacijos galimybių gerinimui. Palyginus 2005 m. ir 2006 m. atliktus tyrimus, paaiškėjo, kad rezultatai pasikeitė nedaug: pacientai noriai įsitraukia į užimtumo veiklą ligoninėje, bet daug mažiau tiriamųjų naudojasi reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Socialinių darbuotojų veiklą tiriamieji vertina teigiamai.

Visuomenėje pripažinta, kad galvos smegenų insultas (GSI) yra gyvybei pavojinga būklė. Nors mirtingumas nuo insulto mažėja, cerebrovaskulinės ligos lieka viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių daugelyje Europos Sąjungos šalių, o aukšti sergamumo rodikliai ir sunkios insulto pasekmės yra viena svarbiausių šiandieninės medicinos problemų. Darbo tikslas buvo įvertinti asmenų po GSI funkcinės būklės pokyčius reabilitacijos procese. Tirti 112 GSI sergančių ir besigydančių reabilitacijos įstaigoje pacientų, kurių amžiaus vidurkis 46 metai. Iš jų 53,6 proc. sudarė moterys. Pacientams buvo taikomas kompleksinis reabilitacinis gydymas, kurio metu su pacientais dirbo visa reabilitacijos komanda. Duomenų analizei buvo panaudoti ligos istorijos duomenys. Pacientų sveikatos būklė buvo vertinama du kartus, pacientams atvykus ir išvykstant iš gydymo įstaigos. Jų pažintinės funkcijos buvo vertintos naudojant standartizuotą trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), o savarankiškumas kasdieniame gyvenime vertintas standartizuotu funkcinio nepriklausomumo testu (FNT). Tyrimo duomenys apdoroti SPSS ir STATSTICA programiniais paketais. Statistinės duomenų analizės rezultatai parodė, kad pacientų po GSI funkcinės būklės pokyčiai kito teigiamai, nes reabilitacijos metu pagerėjo tiek pažintinės, tiek kasdienės apsitarnavimo funkcijos. Bendra pacientų pažintinių funkcijų būsena statistiškai reikšmingai skyrėsi, reabilitacijos eigoje gautas stiprus teigiamas ryšys, ką parodo p koeficientas (0,85), kuris reiškia stiprų teigiamą ryšį. O analizuojant bendrą tiriamųjų būklę priklausomai nuo insulto tipo, buvo išsiaiškinta, kad pacientų, sergančių išeminiu GSI, bendroji pažintinių funkcijų būklė buvo geresnė prieš reabilitaciją negu pacientų, sergančių hemoraginiu GSI. Sveikdami jie taip pat pasiekė geresnių rezultatų, jų duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi (p0,05). Bendra pacientų savarankiškumo kasdieniame gyvenime būsena taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi reabilitacijos eigoje, o koreliacijos koeficientas p (0,93) parodė labai stiprų teigiamą ryšį. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjo pacientų po GSI, tiek pažintinės, tiek savirūpos funkcijų pokyčiai stacionarinės reabilitacijos eigoje. Taip pat nustatyta, kad gerėjant pažintinėms funkcijoms gerėja ir apsitarnavimas kasdieniame gyvenime. Tą parodo koreliacijos koeficientas p (0,54). Analizuojant sergančiųjų GSI reabilitacijos efektyvumą priklausomai nuo demografinių rodiklių, išsiaiškinta, kad pacientų funkcinės būklės dinamika statistiškai reikšmingai gerėjo priklausomai nuo insulto tipo. Taip pat nustatyta, kad geriau jautėsi pacientai, gyvenantys mieste, negu kaime, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria. Išanalizavus funkcinės būklės pokyčius priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad geresnė bendra savijauta buvo vyrų nei moterų. Taip pat jų reabilitacija buvo sėkmingesnė nei moterų, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Straipsnyje nagrinėjama labai svarbi nuteistųjų pataisos proceso inovacija - nuteistųjų alternatyvia laisvės atėmimui bausme reabilitacija. Remiantis užsienio šalių (pvz., Kanados, Japonijos), Europos Sąjungos valstybių baudžiamąja politika, ji keičiama į apgalvotą, protingą žmonių asmeninių ir socialinių problemų sprendimo politiką, taikomas konfliktuojančių asmenų (nusikaltėlio ir aukos) santykių atkūrimas (restoratyvus teisingumas) per tarpininkus. Tam įsteigtos mediacijos (tarpininkavimo) tarnybos, kurios padeda išspręsti kilusias tarp pažeidėjo ir aukos problemas - atlyginti materialią ir moralinę žalą aukai ir kt., padedant bendruomenės savanoriams be valstybės institucijų pagalbos. Daugelio nusikaltimų priežastys yra socialinės, politinės ir ekonominės. Tad atkreipiamas dėmesys į galimybę pašalinti tas priežastis - padėti lygtinai nuteistiesiems ir lygtinai paleistiesiems iš pataisos įstaigų išspręsti kilusias asmenines ir socialines problemas. Straipsnyje aptariamos prižiūrimųjų (suaugusių ir nepilnamečių) problemos, sunkumai. Pabrėžiama, kad daugelyje užsienio valstybių kilusias prižiūrimųjų asmenines ir socialines problemas padeda spręsti ne teisingumo, o analogiškos socialinės apsaugos, rūpybos institucijos. Teigiama, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį, kuriant Lietuvos probacijos koncepciją bei atitinkamą probacijos ir mediacijos įstatymą.

Pagrindimas. Sergamumas nudegimais susijęs su ilgu gydymo laikotarpiu ir negalia. Nudegimų trauma dėl hipermetabolinio atsako pažeidžia daugelį organizmo funkcijų ir pasireiškia raumenų masės ir raumenų jėgos sumažėjimu, kontraktūrų išsivystymu. Nustatyta, kad kineziterapijos taikymas didina fizinį pajėgumą, raumenų jėgą, gerina kūno kompoziciją ir gyvenimo pilnatvę.
 Tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie nudegimų traumos poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir kineziterapijos veiksmingumą ligoniams, patyrusiems nudegimų traumą.
 Metodai. Buvo apžvelgta literatūra. Duomenys surinkti iš duomenų bazių PubMed, ScienceDirect, ClinicalKey. Straipsniai publikuoti tarp 2009 ir 2020 metų. Ieškoma su šiais raktažodžiais: nudegimų trauma, kineziterapija, pratimai, raumenų jėga, reabilitacija. Atrinkti ir išanalizuoti 36 straipsniai, atitinkantys nagrinėjamą temą.
 Rezultatai. Vienas iš svarbiausių žingsnių reabilitacijos metu po nudegimų traumos yra pratimai, taikomi atgauti judesių amplitudę sąnariuose, didinti raumenų jėgą ir ištvermę, apsaugoti nuo trombembolijų komplikacijų, susigrąžinti fizinę ir psichologinę sveikatą. Kineziterapija taikoma visose nudegimų traumos gydymo fazėse, tačiau nagrinėtuose straipsniuose taikomi įvairūs mobilumo, jėgos, ištvermės, judesių amplitudės didinimo pratimai. Skausmui mažinti taikomi pratimai pasitelkiant virtualią realybę, diafragminį kvėpavimą ir muzikos terapiją. Kontraktūrų prevencijai taikomas gydymas padėtimi ir įtvarai.
 Išvados. Pratimai yra pagrindinė ir saugi kineziterapijos priemonė po nudegimų traumos visais nudegimo traumos gydymo laikotarpiais siekiant padidinti raumenų jėgą, pagerinti fizinį pajėgumą, bendrą organizmo funkciją, liesąją kūno masę, ir neturi neigiamo poveikio hipermetaboliniam atsakui.
 Raktažodžiai: nudegimų trauma, kineziterapija, pratimai, raumenų jėga, reabilitacija

Senatviniam silpnumo sindromui (SSS) būdingas padidėjęs organizmo pažeidžiamumas, veikiant nepalankiems veiksniams, dėl kurių mažėja funkciniai senstančio organizmo ištekliai bei fizinis pajėgumas, prastėja gyvenimo kokybė. Širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti žmonių, kuriems pasireiškė SSS, sergamumą ir mirtingumą. SSS didina griuvimų, negalios ir su tuo susijusių pasekmių riziką. Dėl šios priežasties labai svarbu įvertinti SSS riziką po širdies operacijų, kad būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių ir sudarytos saugaus pacientų aktyvinimo sąlygos. Tyrimo tikslas – nustatyti SSS ir fizinio pajėgumo, griuvimo baimės bei gyvenimo pilnatvės sąsajas pirmajame pacientų reabilitacijos po širdies operacijos etape. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, kuriems po širdies operacijos pradėta taikyti reabilitacija. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, neturintys kontraindikacijų atlikti 6 minučių ėjimo testą. Tiriamųjų amžius 6590 metų (72,58(65-86;75,5). Pradinio tyrimo metu buvo nustatomas ir įvertinamas SSS lygis. Pacientui, atitinkančiam vieną ar du SSS kriterijus iš penkių, buvo nustatoma SSS rizika (1 grupė, n=14 ). Pacientui patvirtinamas SSS, jei jo būklė atitinka tris iš penkių kriterijų (2 grupė, n=12). Pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje 1 ir 2 grupių tiriamiesiems buvo nustatytas griuvimo baimės lygis, remiantis Tarptautine griuvimų efektyvumo skale, fizinis pajėgumas – 6 minučių ėjimo testu, gyvenimo pilnatvė – SF-36 klausimynu. Visos reabilitacijos metu tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija ir elektrostimuliacijos procedūros, priklausomai nuo lovadienių skaičiaus. Rezultatai. 53 proc. tiriamųjų nustatyta SSS rizika, o 46 proc. – SSS. Fizinis pajėgumas reabilitacijos laikotarpiu padidėjo (p<0,05) abiejose grupėse. Griuvimo baimės lygis reabilitacijos metu abiejose grupėse nepakito (p>0,05). Remiantis gyvenimo kokybės klausimyno duomenimis, tiriamųjų, kuriems nustatyta SSS rizika, fizinis aktyvumas ir socialinės funkcijos yra susijusios su fizinio pajėgumo padidėjimu pirmuoju reabilitacijos po širdies operacijos laikotarpiu (p<0,05). Tiriamiesiems, kuriems nustatytas SSS, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, fizinis aktyvumas, socialinės funkcijos yra susijusios su fizinio pajėgumo padidėjimu pirmuoju reabilitacijos po širdies operacijos laikotarpiu (p<0,05).

The efficiency and scale of outpatient rehabilitation provided by the first stage health care institutions can not outperform those provided by second and third stage health care institutions. However, the outpatient rehabilitation provided by first stage health care center in Palanga can significantly improve the chronic disease treatment, decrease disability and improve quality of life to the patients. Everyday there are provide 25 massage, 10 kinesitherapy and around 40 physical therapy procedures.. Every year around 700 are provided 4000 procedure to the patients. More specifically, 300 patients went through 2200 individual kinesitherapy treatment procedures and around 900 patients had 5800 physical therapy procedures. Medical procedures are performed on individuals once per year based on doctors’ recommendations regardless in which primary health center they are registered. The primary health center in Palanga has a license to provide services of physical medicine and rehabilitation nurse as well as massage and assistance to kinesitherapist. Based on medicine law MN:2005 section on family doctor’s duties, competence and responsibility, there is no precise determination of family doctor’s legitimate to provide rehabilitation treatment, hence this treatment is provided by rehabilitation therapist, working in licensed rehabilitation institution.

Darbo uždavinys. Išmatuoti pirštų lenkimo amplitudėspokyčius goniometru, taikant ankstyvą aktyviąreabilitaciją.Tyrimo metodika. Atliktas prospektyvinis tyrimas, įkurį įtraukti 18 Lietuvos sveikatos mokslų universitetoligoninės Kauno klinikų pacientų su izoliuotomisplaštakos lenkiamųjų sausgyslių traumomis, gydytųnuo 2017 metų rugsėjo iki 2018 metų gegužės mėnesio.Pacientams, iš kurių 13 vyrų (72,2 proc.), 5moterys (27,8 proc.), buvo taikyta ankstyva aktyvireabilitacija. Tiriamųjų amžiaus mediana 48,5 (20– 68) metų. Gauti rezultatai lyginti neparametriniuVilkoksono (Wilcoxon) kriterijumi, statistiškai reikšminguskirtumu laikėme p < 0,05. Apžvelgę tarptautinėsliteratūros rekomendacijas, sudarėme operacinįprotokolą, kuriuo rėmėmės tyrimo metu.Rezultatai. Įvertinus pirštų judesių amplitudę goniometrupo 2 ir po 4 savaičių gauti rezultatai atitinkamai:mediana 85 (65 – 90) laipsniai ir mediana 110(85 – 120) laipsnių. Gautas statistiškai reikšmingasskirtumas p < 0,001.Išvada. Ankstyva aktyvi „Saint John“ reabilitacijayra naujas ir efektyvus metodas pacientams po izoliuotųplaštakų lenkiamųjų sausgyslių sužalojimų,jeigu užtikrinaname tinkamą sausgyslės susiuvimąir pooperacinę priežiūrą.