Journal articles: 'Reabilitacija'

1

Baušys, Augustinas, Justė Maneikytė, Kęstutis Strupas, and Ieva Šakalienė. "Priešoperacinė reabilitacija abdominalinėje onkologinėje chirurgijoje: naujas paciento paruošimo operacijai standartas?" Lietuvos chirurgija 18, no. 2 (July 9, 2019): 73–77. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.8.

Full text

Abstract:

Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Sakalauskienė, Giedrė Valdonė. "Pacientų, sergančių poūme COVID-19 kvėpavimo takų infekcine liga, medicininė reabilitacija stacionare ir namuose." Lithuanian General Practitioner 25, no. 4 (April 20, 2021): 222–30. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.658.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Vertinant įrodymais pagrįstus pasaulinius duomenis, išnagrinėti COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacijos stacionare ir namuose savitumus poūmiu ligos periodu. Tyrimo metodai. Atlikta literatūros šaltinių, skelbtų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 26 d., paieška „Google Scholar“ duomenų bazėse. Analizuota 2971 publikacija, iš jų 16 visiškai atitiko nurodytus kriterijus. Rezultatai. Poūme COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacijos tikslas – įvairių atokiųjų COVID-19 reiškinių prevencija ir maksimalus paciento gyvenimo kokybės gerinimas. Į medicininę reabilitaciją siunčiami pacientų srautai skirstomi pagal SARS-CoV-2 viruso testo rezultatus. Pacientams individuali reabilitacijos programa stacionare ir namuose sudaroma atsižvelgiant į klinikinės ir funkcinės būklės rodiklius. Sudarant šią programą, vien tik kvėpavimo reabilitacija neapsiribojama. Tiesiogiai reabilitacijos programą vykdo kuo mažiau komandos narių, dalis programos vykdoma telereabilitacijos metodais. Stacionare pacientams taikant reabilitaciją, nuotoliniu būdu dalyvauja šeimos nariai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Sakalauskienė, Giedrė Valdonė. "Pacientų, sergančių ūmine COVID-19 kvėpavimo takų infekcine liga, reabilitacija stacionare." Lithuanian General Practitioner 25, no. 3 (March 17, 2021): 160–65. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.638.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Vertinant įrodymais pagrįstus pasaulinius duomenis, išanalizuoti ūmine COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacijos stacionare savitumus. Tyrimo metodai. Atlikta literatūros šaltinių, skelbtų nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio 1 d., paieška „Pubmed“, „Clinicalkey“, „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Analizuoti 1336 straipsniai, iš kurių 17 visiškai atitiko nurodytus kriterijus. Rezultatai. Ūmine COVID-19 infekcine liga sergančių pacientų reabilitacija stacionare yra sudėtinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik multidisciplininė reabilitacijos, bet ir multiprofesinė komanda. Artimieji reabilitacijos tikslai yra dusulio, nerimo ir depresijos mažinimas, tolimieji – maksimalus paciento funkcijų išsaugojimas, gyvenimo kokybės gerinimas ir kuo greitesnis asmens sugrąžinimas į visuomenę. Reabilitacijos metodų ir priemonių taikymas priklauso nuo paciento būklės. Pagrindinės priemonės: paciento kūno padėties keitimas, bronchų higiena, laipsniška kvėpavimo funkcijos treniruotė ir paciento aktyvinimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Buginytė, Alma, and Fausta Mickienė. "Sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinė reabilitacija Respublikinėje Vilniaus Psichaitrijos ligoninėje ir bendruomenėje." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 4 (October 6, 2007): 66–74. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2007.4.8706.

Full text

Abstract:

Šiuo metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas sutrikusios psichikos asmenų socialinių problemų sprendimui, šių asmenų reabilitacijai, gydymui bei integracijai į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti ūmaus ligos periodo metu ir tęsiasi tiek, kiek reikia grąžinti sutrikusios psichikos asmenį į visuomenę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje pateikti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Socialinės pagalbos skyriaus darbuotojų atliekamų statistinių tyrimų, analizuojančių pacientų reabilitacijos (užimtumo, įvairių paslaugų) ypatumus, rezultatai. Tyrimai atliekami kiekvienais metais, tiriamieji - suaugę ligoninės pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs psichikos sutrikimai. Tyrimams taikytas apklausos metodas: ištirtas pacientų dalyvavimas reabilitacinėje veikloje ligoninėje ir bendruomenėje, reabilitacijos poveikis žmonių su psichikos negalia gyvenimo kokybei, socialinių darbuotojų veiklos vertinimas. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, 2005 m. ir 2006 m. apklausta po l00 RVPL pacientų (iš viso ligoninėje vienu metu gali gydytis 666 asmenys). Pateiktos tyrimų išvados ir rekomendacijos ligonių reabilitacijos galimybių gerinimui. Palyginus 2005 m. ir 2006 m. atliktus tyrimus, paaiškėjo, kad rezultatai pasikeitė nedaug: pacientai noriai įsitraukia į užimtumo veiklą ligoninėje, bet daug mažiau tiriamųjų naudojasi reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Socialinių darbuotojų veiklą tiriamieji vertina teigiamai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Sąlyga, Jonas, Geriuldas Žiliukas, Henrikas Kazlauskas, Sigutė Norkienė, and Monika Kasiliauskaitė. "PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ INSULTO FUNKCINĖS BŪKLĖS POKYČIAI REABILITACIJOS PROCESE." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 95–99. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.074.

Full text

Abstract:

Visuomenėje pripažinta, kad galvos smegenų insultas (GSI) yra gyvybei pavojinga būklė. Nors mirtingumas nuo insulto mažėja, cerebrovaskulinės ligos lieka viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių daugelyje Europos Sąjungos šalių, o aukšti sergamumo rodikliai ir sunkios insulto pasekmės yra viena svarbiausių šiandieninės medicinos problemų. Darbo tikslas buvo įvertinti asmenų po GSI funkcinės būklės pokyčius reabilitacijos procese. Tirti 112 GSI sergančių ir besigydančių reabilitacijos įstaigoje pacientų, kurių amžiaus vidurkis 46 metai. Iš jų 53,6 proc. sudarė moterys. Pacientams buvo taikomas kompleksinis reabilitacinis gydymas, kurio metu su pacientais dirbo visa reabilitacijos komanda. Duomenų analizei buvo panaudoti ligos istorijos duomenys. Pacientų sveikatos būklė buvo vertinama du kartus, pacientams atvykus ir išvykstant iš gydymo įstaigos. Jų pažintinės funkcijos buvo vertintos naudojant standartizuotą trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), o savarankiškumas kasdieniame gyvenime vertintas standartizuotu funkcinio nepriklausomumo testu (FNT). Tyrimo duomenys apdoroti SPSS ir STATSTICA programiniais paketais. Statistinės duomenų analizės rezultatai parodė, kad pacientų po GSI funkcinės būklės pokyčiai kito teigiamai, nes reabilitacijos metu pagerėjo tiek pažintinės, tiek kasdienės apsitarnavimo funkcijos. Bendra pacientų pažintinių funkcijų būsena statistiškai reikšmingai skyrėsi, reabilitacijos eigoje gautas stiprus teigiamas ryšys, ką parodo p koeficientas (0,85), kuris reiškia stiprų teigiamą ryšį. O analizuojant bendrą tiriamųjų būklę priklausomai nuo insulto tipo, buvo išsiaiškinta, kad pacientų, sergančių išeminiu GSI, bendroji pažintinių funkcijų būklė buvo geresnė prieš reabilitaciją negu pacientų, sergančių hemoraginiu GSI. Sveikdami jie taip pat pasiekė geresnių rezultatų, jų duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi (p0,05). Bendra pacientų savarankiškumo kasdieniame gyvenime būsena taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi reabilitacijos eigoje, o koreliacijos koeficientas p (0,93) parodė labai stiprų teigiamą ryšį. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad pagerėjo pacientų po GSI, tiek pažintinės, tiek savirūpos funkcijų pokyčiai stacionarinės reabilitacijos eigoje. Taip pat nustatyta, kad gerėjant pažintinėms funkcijoms gerėja ir apsitarnavimas kasdieniame gyvenime. Tą parodo koreliacijos koeficientas p (0,54). Analizuojant sergančiųjų GSI reabilitacijos efektyvumą priklausomai nuo demografinių rodiklių, išsiaiškinta, kad pacientų funkcinės būklės dinamika statistiškai reikšmingai gerėjo priklausomai nuo insulto tipo. Taip pat nustatyta, kad geriau jautėsi pacientai, gyvenantys mieste, negu kaime, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria. Išanalizavus funkcinės būklės pokyčius priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad geresnė bendra savijauta buvo vyrų nei moterų. Taip pat jų reabilitacija buvo sėkmingesnė nei moterų, nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Dermontas, Julius. "Nuteistųjų alternatyvia laisvės atėmimo bausme reabilitacija." Acta Paedagogica Vilnensia 15 (January 17, 2016): 222–29. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2005.15.9742.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama labai svarbi nuteistųjų pataisos proceso inovacija - nuteistųjų alternatyvia laisvės atėmimui bausme reabilitacija. Remiantis užsienio šalių (pvz., Kanados, Japonijos), Europos Sąjungos valstybių baudžiamąja politika, ji keičiama į apgalvotą, protingą žmonių asmeninių ir socialinių problemų sprendimo politiką, taikomas konfliktuojančių asmenų (nusikaltėlio ir aukos) santykių atkūrimas (restoratyvus teisingumas) per tarpininkus. Tam įsteigtos mediacijos (tarpininkavimo) tarnybos, kurios padeda išspręsti kilusias tarp pažeidėjo ir aukos problemas - atlyginti materialią ir moralinę žalą aukai ir kt., padedant bendruomenės savanoriams be valstybės institucijų pagalbos. Daugelio nusikaltimų priežastys yra socialinės, politinės ir ekonominės. Tad atkreipiamas dėmesys į galimybę pašalinti tas priežastis - padėti lygtinai nuteistiesiems ir lygtinai paleistiesiems iš pataisos įstaigų išspręsti kilusias asmenines ir socialines problemas. Straipsnyje aptariamos prižiūrimųjų (suaugusių ir nepilnamečių) problemos, sunkumai. Pabrėžiama, kad daugelyje užsienio valstybių kilusias prižiūrimųjų asmenines ir socialines problemas padeda spręsti ne teisingumo, o analogiškos socialinės apsaugos, rūpybos institucijos. Teigiama, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį, kuriant Lietuvos probacijos koncepciją bei atitinkamą probacijos ir mediacijos įstatymą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Siparytė-Sinkevičienė, Brigita, and Rytis Rimdeika. "Kineziterapija gydant nudegimų traumas. Literatūros apžvalga." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 70–83. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.988.

Full text

Abstract:

Pagrindimas. Sergamumas nudegimais susijęs su ilgu gydymo laikotarpiu ir negalia. Nudegimų trauma dėl hipermetabolinio atsako pažeidžia daugelį organizmo funkcijų ir pasireiškia raumenų masės ir raumenų jėgos sumažėjimu, kontraktūrų išsivystymu. Nustatyta, kad kineziterapijos taikymas didina fizinį pajėgumą, raumenų jėgą, gerina kūno kompoziciją ir gyvenimo pilnatvę. Tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie nudegimų traumos poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir kineziterapijos veiksmingumą ligoniams, patyrusiems nudegimų traumą. Metodai. Buvo apžvelgta literatūra. Duomenys surinkti iš duomenų bazių PubMed, ScienceDirect, ClinicalKey. Straipsniai publikuoti tarp 2009 ir 2020 metų. Ieškoma su šiais raktažodžiais: nudegimų trauma, kineziterapija, pratimai, raumenų jėga, reabilitacija. Atrinkti ir išanalizuoti 36 straipsniai, atitinkantys nagrinėjamą temą. Rezultatai. Vienas iš svarbiausių žingsnių reabilitacijos metu po nudegimų traumos yra pratimai, taikomi atgauti judesių amplitudę sąnariuose, didinti raumenų jėgą ir ištvermę, apsaugoti nuo trombembolijų komplikacijų, susigrąžinti fizinę ir psichologinę sveikatą. Kineziterapija taikoma visose nudegimų traumos gydymo fazėse, tačiau nagrinėtuose straipsniuose taikomi įvairūs mobilumo, jėgos, ištvermės, judesių amplitudės didinimo pratimai. Skausmui mažinti taikomi pratimai pasitelkiant virtualią realybę, diafragminį kvėpavimą ir muzikos terapiją. Kontraktūrų prevencijai taikomas gydymas padėtimi ir įtvarai. Išvados. Pratimai yra pagrindinė ir saugi kineziterapijos priemonė po nudegimų traumos visais nudegimo traumos gydymo laikotarpiais siekiant padidinti raumenų jėgą, pagerinti fizinį pajėgumą, bendrą organizmo funkciją, liesąją kūno masę, ir neturi neigiamo poveikio hipermetaboliniam atsakui. Raktažodžiai: nudegimų trauma, kineziterapija, pratimai, raumenų jėga, reabilitacija

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Juškaitytė, Greta, and Lina Leimonienė. "SENATVINIO SILPNUMO SINDROMO IR FIZINIO PAJĖGUMO, GRIUVIMO BAIMĖS BEI GYVENIMO PILNATVĖS SĄSAJOS PIRMAJAME PACIENTŲ REABILITACIJOS PO ŠIRDIES OPERACIJOS ETAPE." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 142–45. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.116.

Full text

Abstract:

Senatviniam silpnumo sindromui (SSS) būdingas padidėjęs organizmo pažeidžiamumas, veikiant nepalankiems veiksniams, dėl kurių mažėja funkciniai senstančio organizmo ištekliai bei fizinis pajėgumas, prastėja gyvenimo kokybė. Širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti žmonių, kuriems pasireiškė SSS, sergamumą ir mirtingumą. SSS didina griuvimų, negalios ir su tuo susijusių pasekmių riziką. Dėl šios priežasties labai svarbu įvertinti SSS riziką po širdies operacijų, kad būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių ir sudarytos saugaus pacientų aktyvinimo sąlygos. Tyrimo tikslas – nustatyti SSS ir fizinio pajėgumo, griuvimo baimės bei gyvenimo pilnatvės sąsajas pirmajame pacientų reabilitacijos po širdies operacijos etape. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, kuriems po širdies operacijos pradėta taikyti reabilitacija. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, neturintys kontraindikacijų atlikti 6 minučių ėjimo testą. Tiriamųjų amžius 6590 metų (72,58(65-86;75,5). Pradinio tyrimo metu buvo nustatomas ir įvertinamas SSS lygis. Pacientui, atitinkančiam vieną ar du SSS kriterijus iš penkių, buvo nustatoma SSS rizika (1 grupė, n=14 ). Pacientui patvirtinamas SSS, jei jo būklė atitinka tris iš penkių kriterijų (2 grupė, n=12). Pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje 1 ir 2 grupių tiriamiesiems buvo nustatytas griuvimo baimės lygis, remiantis Tarptautine griuvimų efektyvumo skale, fizinis pajėgumas – 6 minučių ėjimo testu, gyvenimo pilnatvė – SF-36 klausimynu. Visos reabilitacijos metu tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija ir elektrostimuliacijos procedūros, priklausomai nuo lovadienių skaičiaus. Rezultatai. 53 proc. tiriamųjų nustatyta SSS rizika, o 46 proc. – SSS. Fizinis pajėgumas reabilitacijos laikotarpiu padidėjo (p<0,05) abiejose grupėse. Griuvimo baimės lygis reabilitacijos metu abiejose grupėse nepakito (p>0,05). Remiantis gyvenimo kokybės klausimyno duomenimis, tiriamųjų, kuriems nustatyta SSS rizika, fizinis aktyvumas ir socialinės funkcijos yra susijusios su fizinio pajėgumo padidėjimu pirmuoju reabilitacijos po širdies operacijos laikotarpiu (p<0,05). Tiriamiesiems, kuriems nustatytas SSS, veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, fizinis aktyvumas, socialinės funkcijos yra susijusios su fizinio pajėgumo padidėjimu pirmuoju reabilitacijos po širdies operacijos laikotarpiu (p<0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Jurkevičiūtė, Mantė Agnė, and Egidijus Rimkus. "PALANGOS INICIATYVA: AMBULATORINĖ REABILITACIJA PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE." Sveikatos mokslai 23, no. 6 (December 21, 2013): 108–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.140.

Full text

Abstract:

The efficiency and scale of outpatient rehabilitation provided by the first stage health care institutions can not outperform those provided by second and third stage health care institutions. However, the outpatient rehabilitation provided by first stage health care center in Palanga can significantly improve the chronic disease treatment, decrease disability and improve quality of life to the patients. Everyday there are provide 25 massage, 10 kinesitherapy and around 40 physical therapy procedures.. Every year around 700 are provided 4000 procedure to the patients. More specifically, 300 patients went through 2200 individual kinesitherapy treatment procedures and around 900 patients had 5800 physical therapy procedures. Medical procedures are performed on individuals once per year based on doctors’ recommendations regardless in which primary health center they are registered. The primary health center in Palanga has a license to provide services of physical medicine and rehabilitation nurse as well as massage and assistance to kinesitherapist. Based on medicine law MN:2005 section on family doctor’s duties, competence and responsibility, there is no precise determination of family doctor’s legitimate to provide rehabilitation treatment, hence this treatment is provided by rehabilitation therapist, working in licensed rehabilitation institution.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Venslauskaitė, Karolina, Karolina Jurelevičiūtė, Karolis Varkalys, and Kęstutis Braziulis. "ANKSTYVA AKTYVI REABILITACIJA PO IZOLIUOTŲ LENKIAMŲJŲ PLAŠTAKOS SAUSGYSLIŲ SUŽALOJIMO." Visuomenės sveikata 28, no. 3 (July 30, 2018): 51–54. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.040.

Full text

Abstract:

Darbo uždavinys. Išmatuoti pirštų lenkimo amplitudėspokyčius goniometru, taikant ankstyvą aktyviąreabilitaciją.Tyrimo metodika. Atliktas prospektyvinis tyrimas, įkurį įtraukti 18 Lietuvos sveikatos mokslų universitetoligoninės Kauno klinikų pacientų su izoliuotomisplaštakos lenkiamųjų sausgyslių traumomis, gydytųnuo 2017 metų rugsėjo iki 2018 metų gegužės mėnesio.Pacientams, iš kurių 13 vyrų (72,2 proc.), 5moterys (27,8 proc.), buvo taikyta ankstyva aktyvireabilitacija. Tiriamųjų amžiaus mediana 48,5 (20– 68) metų. Gauti rezultatai lyginti neparametriniuVilkoksono (Wilcoxon) kriterijumi, statistiškai reikšminguskirtumu laikėme p < 0,05. Apžvelgę tarptautinėsliteratūros rekomendacijas, sudarėme operacinįprotokolą, kuriuo rėmėmės tyrimo metu.Rezultatai. Įvertinus pirštų judesių amplitudę goniometrupo 2 ir po 4 savaičių gauti rezultatai atitinkamai:mediana 85 (65 – 90) laipsniai ir mediana 110(85 – 120) laipsnių. Gautas statistiškai reikšmingasskirtumas p < 0,001.Išvada. Ankstyva aktyvi „Saint John“ reabilitacijayra naujas ir efektyvus metodas pacientams po izoliuotųplaštakų lenkiamųjų sausgyslių sužalojimų,jeigu užtikrinaname tinkamą sausgyslės susiuvimąir pooperacinę priežiūrą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Chasek, Christina L., Judith A. Nelson, Rochelle Cade, Kristin Page, Bryan Stare, and George Stoupas. "Advocating for adolescent substance use recovery: an alternative model." International Journal of Psychology : a Biopsychosocial Approach 23 (2019): 133–52. http://dx.doi.org/10.7220/2345-024x.23.7.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Atkočiūnas, Marius, Viktorija Kauliūtė, Raimundas Kubilius, and Jūratė Samėnienė. "Ligonių, kuriems atlikta aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija (AKJO), reabilitacijos efektyvumas." Sveikatos mokslai 26, no. 4 (September 26, 2016): 81–85. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.063.

Full text

Abstract:

Kardiologinių ligonių reabilitacija yra koordinuotas derinys priemonių, garantuojančių geriausias fizines, psichologines ir socialines sąlygas, kurias pacientai, persirgę ūminėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, gali savo pastangomis išsaugoti bei susigrąžinti optimalias funkcijas visuomenėje, gerinti sveiką elgseną, lėtinti ar išvengti ligos progresavimo (PSO). Gera fizinė būklė lemia ne tik žmogaus gyvenimo kiekybę (ilgaamžiškumą), bet ir kokybę (savarankiškumą darbe, buityje). Tyrimo tikslas – įvertinti ligonių, kuriems atlikta AKJO, antro reabilitacijos etapo efektyvumą remiantis šešių minučių ėjimo testo, objektyvių tyrimų (AKS, ŠSD) rezultatais, priklausomai nuo lyties, širdies nepakankamumo funkcinės klasės pagal Niujorko širdies asociaciją (NŠA). Tyrimo uždaviniai – nustatyti ligonių, kuriems atlikta AKJO, rizikos veiksnius, kiek suformuota aortokoronarinių jungčių, širdies nepakankamumo klasę pagal Niujorko širdies asociaciją (NŠA), AKS, ŠSD, ,,dvigubos sandaugos‘‘, šešių minučių ėjimo testo pokyčius reabilitacijos eigoje, kasdienių veikų galimybes (pagal MET ir nueitą atstumą per šešias minutes). Atlikta retrospektyvi pacientų duomenų analizė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institute (II reabilitacijos etapas). Tiriamųjų grupę sudarė 85 ligoniai, kuriems buvo atlikta AKJO: 49 vyrai (57,6 proc.) ir 36 moterys (42,4 proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis: moterų 64,31±2 m., vyrų 58,24±2 m. Šešių minučių ėjimo testas vertintas du kartus: reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Rezultatai. Nustatėme, kad pagrindiniai ligonių, kuriems atlikta AKJO, rizikos veiksniai: moterims - dislipidemija, arterinė hipertenzija, rūkymas; vyrams - dislipidemija, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Viena aortokoronarinė jungtis buvo suformuota 10,6 proc. ligonių, 71,7 proc. – dvi jungtys, o 17,6 proc. suformuotos trys jungtys. Pagal NŠA I funkcinei klasei priklausė 8,3 proc. ligonių, 48,2 proc. – II, o 43,5 proc. – III funkcinei klasei. Reabilitacijos pabaigoje tarp skirtingų funkcinių klasių pagal NŠA ligonių AKS, ŠSD, ,,dvigubos sandaugos‘‘ reikšmingo pokyčių skirtumo nenustatyta. Lyginant šių rodiklių pokyčius tarp ligonių, kuriems suformuotas skirtingas jungčių skaičius, reikšmingai skyrėsi ligoniams, kuriems suformuotos trys aortokoronarinės jungtys. Išvados. Vertindami reabilitacijos efektyvumą pagal šešių minučių ėjimo testo rezultatus nustatėme, kad visų funkcinių klasių pagal NŠA ligoniams padidėjo nueitas atstumas (p<0,05). Nustatyta, jog ligoniams, priklausiusiems III funkcinei klasei pagal NŠA, reabilitacijos efektyvumas buvo vidutinis, o ligonių, priklausiusių I ir II funkcinėms klasėms pagal NŠA – didelis efektyvumas. Didžiausias nueito atstumo pokytis nustatytas vyrų, kurie priklausė I ir II funkcinėms klasėms pagal NŠA.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Baltaduonienė, Daiva, and Neringa Karsokaitė. "RANKOS MOTORINĖS FUNKCIJOS POKYČIAI, TAIKANT VEIDRODŽIO TERAPIJĄ PACIENTAMS, PERSIRGUSIEMS GALVOS SMEGENŲ INSULTU." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 144–47. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.129.

Full text

Abstract:

Viršutinė galūnė yra labai svarbi daugumai kasdieninių veiklų ir esami sutrikimai po insulto gali ženkliai paveikti dalyvavimą daugumoje užduočių/ veiklų. Todėl labai svarbu taikyti visas galimas gydymo metodikas, kurios žmogui padėtų grįžti į visavertį gyvenimą. Viena iš naujų gydymo metodikų yra veidrodžio terapija. Ši terapija su įprastine reabilitacija po insulto pagerina viršutinių galūnių motoriką, judesių amplitudę, atliekamų judesių greitį ir tikslumą bei plaštakos judesių miklumą. Darbo naujumas: rankos funkcijos lavinimui pasirinkta veidrodžio terapija. Darbo tikslas yra įvertinti rankos motorinės funkcijos pokyčius, taikant veidrodžio terapiją pacientams, persirgusiems galvos smegenų insultu. Tyrime dalyvavo 16 moterų ir 4 vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 72,2 metai. Pacientai reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje ergoterapeuto buvo tiriami naudojant: funkcinio nepriklausomumo testą (FNT), dinamometrą, monometrą, goniometrą, Jebsen – Taylor rankos funkcijos testą. Tiriamųjų, persirgusių galvos smegenų insultu, funkcinės būklės vertinimas ergoterapijos pradžioje buvo 83,3 balo, o pabaigoje – 106,1 balo. Jebsen – Taylor pažeistosios rankos funkcijos testo balų pokytis buvo 6,5 balo. Pažeistosios plaštakos suspaudimo jėgos vidurkių pokytis prieš ergoterapiją buvo 8,7 kg, o po ergoterapijos - 14,6 kg. Pažeistosios plaštakos pirštų suspaudimo jėgos vidurkių pokyčiai po ergoterapijos - „Rakto“ suspaudimo jėga padidėjo 1,4 kg± 0,2 kg, I-II pirštų suspaudimo jėga - 1,6 kg± 0,2 kg bei I-II-III pirštų suspaudimo jėgos pokytis – net 1,9 kg± 0,3 kg kg. Tyrime gauti duomenys statistiškai reikšmingi (p0,05). Apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad taikant veidrodžio terapiją, asmenims, persirgusiems galvos smegenų insultu, matomas ryškus pažeistosios plaštakos raumenų jėgos, pirštų suspaudimo jėgos bei riešo ir pirštų sąnarių judesių amplitudžių bei savarankiškumo pagerėjimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Jasėnas, Marius, and Raimundas Venckus. "Robotinė pieloplastika: klinikinio atvejo analizė." Lietuvos chirurgija 18, no. 1 (May 14, 2019): 33–37. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.5.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Dėl geresnių operacinių ir pooperacinių rezultatų urologai vis dažniau atlieka minimaliai invazyvias operacijas. Robotinė pieloplastika – vienas iš metodų, kuris palengvina pielourterinio segmento susiuvimą. Ši operacija mažiau vargina operuojantį gydytoją, trumpėja operacijos ir hospitalizacijos laikas. 2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta pirmoji robotinė (Senhance Transenterixsistema) pieloplastika. Operuota 61 m. pacientė, turėjusi sunkių gretutinių ligų. Operacinis ir pooperacinis periodai praėjo be komplikacijų, ketvirtą parą pacientė išrašyta į namus. Po dviejų mėnesių pacientė kliniškai nusiskundimų neturėjo, atlikus KT tyrimą, nustatyta regresuojanti hydronefrozė po robotinės pieloplastikos. Įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, kad robotinė pieloplastika yra minimaliai invazyvus, saugus ir efektyvus chirurginis metodas, išsiskiriantis labai greita paciento reabilitacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Norkienė, Ieva, Tomas Jovaiša, and Mindaugas Šerpytis. "Sedacijos intensyvioje terapijoje naujovės." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 195–200. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.116.

Full text

Abstract:

Paciento saugumo ir komforto užtikrinimas yra neatsiejama gydymo, taikomo intensyviosios terapijos skyriuje, dalis. Kritiškai sunkios būklės sukelia skausmą, sujaudinimą bei gali sąlygoti intensyvios terapijos delyro išsivystymą. Savo ruožtu kritinių būklių gydymas neretai reikalauja agresyvių organų sistemų palaikymo priemonių bei ilgalaikės imobilizacijos. Siekiant sumažinti organizmo reakciją į patiriamą stresą bei atriboti pacientą nuo trauminių potyrių, pasirenkama gili sedacija – medikamentinis miegas, kuris yra ne mažiau žalingas ir sukelia ilgalaikes pasekmes. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai parodė, kad titruojama sedacija ir ankstyva reabilitacija gali sutrumpinti dirbtinės plaučių ventiliacijos bei gydymosi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje trukmę, mirštamumą ir gydymo kaštus. Straipsnyje pateikiamos sedacijos taikymo reanimacijos skyriuje rekomendacijos ir apibendrinamos naujausios tendencijos. Aptariami šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojami vaistai, jų veikimo mechanizmai ir vartojimo indikacijos, taip pat pristatomi klinikinėje praktikoje taikomi protokolai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Bagajevas, Aleksandras, and Nerijus Šileika. "VIENO PORTO VIDEOTORAKOSKOPINĖS BRONCHOPLASTINĖS LOBEKTOMIJOS." Visuomenės sveikata 27, no. 5 (December 20, 2017): 61–64. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.078.

Full text

Abstract:

Nepaisant chemoterapijos progreso gydant plaučių vėžį (PV), chirurginis gydymas lieka kertiniu akmeniu terapijoje. Chirurginio PV gydymo diapazonas įvairus: nuo minimalios - segmentektomijos iki maksimalios – pulmonektomijos. Iki šiol pulmonektomija asocijuojasi su daugeliu komplikacijų, ypač pacientams su mažais kvėpavimo rezervais ir šalutine patologija. Kaip alternatyva į klinikinę praktiką buvo įdiegta bronchoplastinė lobektomija, kai navikas pažeidžia proksimalinę broncho dalį. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vieno porto videotorakoskopinės (VATS) bronchoplastinės lobektomijos atliekamos nuo 2015 m. 07 mėn. iki 2017 m. 04 mėn. Iš viso atliktos 8 tokio tipo lobektomijos. Vidutinis pacientų amžius 62,4 m. (51-70), vidutinė operacijos trukmė 201 min. ( 150-255), vidutinis pooperacinis lovadienis 5,5 d. (4-7), pooperacinės komplikacijos 0, pooperacinis mirtingumas 0. Iš gautų rezultatų galima padaryti išvadą, kad vieno porto VATS bronchoplastinės lobektomijos yra mažai traumuojančios, saugios, efektyvios, onkologiškai pilnai adekvačios operacijos su labai greita paciento reabilitacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Šostakienė, Nijolė, and Ina Valeckienė. "Pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, kognityvinių funkcijų įtakos vertinimas ankstyvosios reabilitacijos efektyvumui i ir ii stacionarinės reabilitacijos etapuose: atvejų analizė." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 116–20. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.128.

Full text

Abstract:

Smegenų infarktas – trečia pagal ligų dažnumą mirtingumo priežastis [12]. Nuo 2002 m. Europos šalyse intraveninė trombolizė patvirtinta kaip smegenų infarkto pirmaeilis gydymo būdas. Trombolizės tikslas yra ištirpinti trombą arba embolą užsikimšusioje galvos smegenų arterijoje ir taip atkurti kraujotaką ir sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje per 3 – 4,5 val. nuo išemijos priepuolio pradžios [14]. Taigi, sparčiai tobulėjant galvos smegenų infarkto prevencijai, intervencijai ir postvencijai, vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai reabilitacijai ūminiu ligos periodu, kurio metu stengiamasi užkirsti kelią negaliai ir tikėtina – mirčiai. Tyrimo tikslas – įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, kognityvinių funkcijų įtaką ankstyvosios reabilitacijos efektyvumui I ir II reabilitacijos etapuose. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 137 respondentai, sergantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimu: 58 vyrai ir 79 moterys. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 70,23 m. Atvejų analizei buvo pasirinkti du tiriamieji atsitiktine tvarka. Buvo atsižvelgta į jų amžių, lytį, diagnozę, psichologinę emocinę būseną ir kognityvinių funkcijų vertinimą. Tyrimui naudoti retrospektyviniai duomenys. Išvados. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad kognityvinių funkcijų sutrikimas tarp lyčių nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,370 < 0,05). Po ankstyvosios reabilitacijos taikymo stacionariame I reabilitacijos etape (neurologijos skyriuje) pagerėjo abiejų pacienčių kognityvinės funkcijos. Pacientei, kuriai taikyta trombolizė, kognityvinių funkcijų kokybė pagerėjo per dvigubai trumpesnį laikotarpį I reabilitacijos etape, neurologijos skyriuje. Taip pat kognityvinės funkcijos ir bendra funkcinė būklė gerėjo visos reabilitacijos metu (I ir II reabilitacijos etapuose).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Broslavskytė, Margarita, Robertas Samalavičius, and Pranas Šerpytis. "SENYVO AMŽIAUS PACIENTŲ, PATYRUSIŲ ŪMINĮ MIOKARDO INFARKTĄ, GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 112–15. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.110.

Full text

Abstract:

Ūminis miokardo infarktas (ŪMI) gali būti viena iš priežasčių, lemiančių senyvo amžiaus (80 metų ir daugiau) asmenų fiziologinių išteklių išsekimą. Tokia būklė apibūdinama kaip senatvinis silpnumo sindromas (SSS), kuris paverčia asmenį priklausomu nuo kitų, ženkliai pablogina pasitenkinimą gyvenimu ir ligos baigties tikimybę. Sutrikusios kognityvinės funkcijos ar kraujagyslinė demencija, depresija ir nerimas yra ne mažiau svarbūs šalutiniai senyvo amžiaus asmenų susirgimai, sunkinantys kasdienį gyvenimą. ŪMI gydymas ir į pacientą orientuota reabilitacija mažina mirštamumą ir komplikacijų skaičių, didina pasitenkinimą gyvenimu. Šiuo metu plačiai taikomi klausimynai vertinti sergančiųjų įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis gyvenimo kokybę, tačiau nėra specifinio klausimyno vertinti ŪMI patyrusių senyvo amžiaus asmenų, lengvai pažeidžiamų dėl įvairių šalutinių susirgimų, dažnų komplikacijų ir didelio mirštamumo, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Šio darbo esmę sudaro senyvo amžiaus pacientų, patyrusių ŪMI, įvairių veiksnių įtakos gyvenimo kokybei ir jos pokyčių vertinimas, atliekant naujausios mokslinės literatūros analizę pasirinkta tema.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Laurinskaitė, Justina, Laimutė Kazlauskienė, Geriuldas Žiliukas, and Dovilė Majauskytė. "FIZINĖ IR PSICHOEMOCINĖ PACIENTŲ BŪKLĖ PO KARDIOCHIRURGINIŲ INTERVENCIJŲ REABILITACIJOS LAIKOTARPIU." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 100–104. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.044.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti fizinę ir psichoemocinę pacientų būklę po kardiochirurginių intervencijų reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas reabilitacijos skyriuje. Tyrimo imtį sudarė 122 pacientai, sergantys IŠL, po kardiochirurginių intervencijų. Tirtos dvi grupės: vieną grupę sudarė 61 pacientas, kuriems buvo atliktos AKJO – (operuoti), kitą – 61 pacientas – PKI ir stentavimas – (neoperuoti). Fiziniam pajėgumui vertinti naudotas 6 minučių ėjimo testas, Borgo skalė; nuovargiui – daugiamatis nuovargio inventoriaus (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20L) klausimynas; psichoemocinei būklei – Hospitalinė nerimo ir depresijos simptomų skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression, HAD). Duomenys apdoroti statistinio paketo (SPSS) 17.0 versija. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Rezultatai. Fizinis pajėgumas reabilitacijos pradžioje neoperuotų pacientų grupėje buvo reikšmingai didesnis (p<0,05) nei operuotų, reabilitacijos pabaigoje reikšmingai padidėjo (p<0,001) abiejose grupėse. Dusulio vertinimas abiejose grupėse reikšmingai sumažėjo (p<0,001). Depresijos lygis operuotų grupėje buvo reikšmingai didesnis (p<0,05) nei neoperuotų. Reabiltacijos pabaigoje reikšmingai sumažėjo (p<0,001) visų nuovargio dimensijų vertinimai. Išvada. Taikant reabilitacinį gydymą, po kardiochirurginių intervencijų, pagerėja pacientų fizinė ir psichoemocinė būklė, sumažėja nuovargis, padidėja aktyvumas ir motyvacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Jablonskytė, Elena. "OSTEOPATIJOS EFEKTYVUMAS REABILITACIJOS PROCESE." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 31–39. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.041.

Full text

Abstract:

Vykdant intensyvią reabilitacijos programą pacientams, besiskundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu, praktinėje veikloje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai susiduria su nuolatiniu klausimu, kokias reabilitacijos priemones parinkti pacientui ir kaip sudaryti kuo optimalesnę reabilitacijos programą, kad būtų pasiektas geriausias gydymo rezultatas. Atliktas tyrimas gali palengvinti šią užduotį, atskleidžiant kol kas Lietuvos mokslinėje literatūroje nenagrinėjamo gydymo metodo, osteopatijos, panaudojimo ir efektyvumo galimybes. Tikslas. Palyginti osteopatinės procedūros ir laisvo kybojimo metodu pagrįstos kineziterapijos procedūros kaip sudedamųjų reabilitacijos dalių poveikį pacientams, besisukundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu. Metodai. Tyrimas buvo atliktas 2014 - 2015 metų lapkričio - balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės reabilitacijos skyrių kreipęsi pacientai dėl apatinės nugaros dalies skausmų ir savarankiškai sutikę dalyvauti tyrime. Pradinis pacientų būklės įvertinimas pagal parengtą protokolą buvo atliekamas per dvi pirmas darbo dienas, skaičiuojant nuo atvykimo į reabilitacijos programą dienos. Atlikta anketinė apklausa, kurią sudarė dokumentinė dalis ir funkcinės būklės klausimynai. Kliniškai vertinta skausmo charakteristika ir atliktas stuburo funkcinės būklės ištyrimas naudojant kompiuterizuotą įrangą „Insight 7000 Subluxation Station“. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi homogeniškas grupes: eksperimentinę ir kontrolinę, kurioms sudarytos vienodos reabilitacijos programos, besiskiriančios papildomai taikomom procedūrom. Eksperimentinės grupės pacientams buvo papildomai taikomos standartizuotos osteopatinės procedūros, o kontrolinės grupės pacientams - laisvo kybojimo metodu pagrįstos kineziterapijos procedūros. Visose tiriamųjų grupėse procedūros buvo atliekamos tų pačių specialistų ir taikant tas pačias metodikas. Antrasis vertinimas atliktas tą pačią arba kitą dieną baigus reabilitacijos programą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPPS 20.0 programą bei MS Excel. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 43 pacientai, 30 (69,8%) moterų ir 13 (30,2%) vyrų. Amžiaus vidurkis 44,4 metai ± 12,8, jauniausias pacientas buvo 23 metų amžiaus, vyriausias – 68 metų amžiaus. 93% visų tiriamųjų sudarė reguliariai dirbantys asmenys. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skausmo fazes: ūmi fazė – 9 (20,9 %) tiriamieji; poūmė - 2 (4,7 %), o lėtinio skausmo paūmėjimo fazė – 32 (74,4 %) tiriamieji. Taikant reabilitacijos programą, skausmo intensyvumas pagal SAS vertinimo skalę sumažėjo vidutiniškai nuo 5,79 ± 1,92 iki 3,37 ± 1,90 balo (p< 0,05). Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinat Roland – Morris klausimynu: pacientų pirminių įvertinimų vidurkis buvo 8,63 ± 6,65, po reabilitacinio gydymo 4,79 ± 3,15 (p<0,05). Oswestry klausimyno analizės duomenimis, didžioji dalis pacientų - 53,5% prieš reabilitaciją buvo vidutinio sunkumo negalios lygyje. Po taikytos reabilitacijos funkcinės būklės apribojimas daugeliui sumažėjo iki minimalios negalios – atitinkamai tai sudarė 28 (65%) pacientai. Ištyrus kontrolinės ir eksperimentinės grupių pacientus pagal SAS, jų funkcinę būklę ir palyginus abiejų grupių tiriamuosius po reabilitacijos, nustatyta, kad rodikliai labiau pagerėjo pacientų grupėje, kuriems buvo taikytos osteopatinės procedūros (p<0,05). Išvados. 1. 93% visų tiriamųjų, atvykusių dėl apatinės nugaros dalies skausmų, sudarė reguliariai dirbantys asmenys. 2. Taikyta reabilitacijos programa patikimai sumažino skausmo intensyvumą pagal SAS nuo 5,79 ± 1,92 iki 3,37 ± 1,90 balo (p< 0,05). 3. Funkcinės būklės pagerėjimą patikimai atspindėjo funkcinių testų duomenys: pagal Oswestry negalios indeksą po reabilitacijos programos funkcinės būklės apribojimas daugeliui sumažėjo iki minimalios negalios – atitinkamai tai sudarė 65 % visų pacientų; Roland-Morris negalios įvertis vidutiniškai sumažėjo nuo 8,63 ± 6,65 iki 4,79 ± 3,15 balo (p<0,05). 4. Patikimo skirtumo tarp pacientų stuburo funkcinės būklės prieš ir po reabilitacijos programos nenustatyta (p>0.05). 5. Stebėti statistiškai reikšmingas skausmo sumažėjimas ir funkcinės būklės pagerėjimas pacientams, kuriems buvo taikytos osteopatinės procedūros lyginant su pacientais, kuriems buvo taikytos laisvo kybojimo metodu pagrįstos kineziterapijos procedūros. 6. Osteopatija turėtų būti įtraukta į reabilitacijos procesą, nes tai yra efektyvus gydymo metodas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Lendraitienė, Eglė, and Aleksandras Kriščiūnas. "Trauminį galvos smegenų sužalojimą patyrusių asmenų kineziterapija." Medicina 46, no. 10 (October 11, 2010): 712. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46100101.

Full text

Abstract:

Trauminis galvos smegenų sužalojimas yra didelė visuomenės ir sveikatos problema, pažeidžianti psichines, pažinimo, elgesio bei motorikos funkcijas. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ankstyvajai reabilitacijai, kurios metu svarbus vaidmuo tenka kineziterapijai. Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, funkcinės būklės ir kineziterapijos efektyvumui įvertinti kineziterapeutai turi galimybę taikyti įvairių autorių sukurtas skales ir testus: Funkcinio nepriklausomumo testą; Negalios vertinimo skalę; Barthel indeksą; Glasgow komos skalę; Glasgow baigčių skalę; Ranchos Los Amigos pažinimo vertinimo skalę, Trumpąjį proto būklės vertinimo testą ir kt. Apžvalginiame straipsnyje pateikiama mirtingumo ir mirštamumo nuo trauminio galvos smegenų sužalojimo analizė, aptariamos ligonių po trauminio galvos smegenų sužalojimo funkcinės būklės vertinimo galimybės, gana išsamiai aprašomos funkciškai stipresnių ligonių kineziterapijos ypatybės bei atskleidžiami veiksniai, sąlygojantys nepakankamą kineziterapijos poveikį. Nurodoma, kad tokios komplikacijos, kaip kontraktūros, spazmiškumas, miego sutrikimai, sutrikusi pusiausvyra, dėmesio ir elgesio sutrikimai, motyvacijos stoka, depresija sunkina trauminį galvos smegenų sužalojimą patyrusių asmenų kineziterapijos procedūrų atlikimą bei reabilitaciją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Buzytė, Jomantė, and Rūta Jonaitienė. "KŪRYBINIŲ VEIKLŲ POVEIKIS PACIENTŲ DĖMESIO KONCENTRACIJOS KAITAI PO GALVOS SMEGENŲ INSULTO." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 116–19. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.049.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti kūrybinės veiklos poveikį pacientų dėmesio koncentracijai po galvos smegenų insulto. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriuje. Tyrimo laikotarpis 2017 m. spalis – 2018 m. kovas. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, po galvos smegenų insulto atvykusių į stacionarinę reabilitaciją ir turinčių dėmesio koncentracijos problemų. Tiriamieji, atitikę įtraukimo į tyrimą kriterijus, atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją ir kontrolinę po 15 asmenų. Tyrimui taikytas anketinis testavimas: sociodemografinių duomenų anketa, Trumpas protinės būklės vertinimo testas (Mini Mental), Monrealio kognityvinis testas (MOCA) bei Skaičių pakeitimo simboliais testas (Digit-Symbol substitution test, DSST), kurie padėjo įvertinti tiriamųjų dėmesio sutelktumą, apimtį ir perkėlimą. Taikyti įprastinės ergoterapijos užsiėmimai, kūrybinės veiklos ir gautų duomenų statistinė analizė. Rezultatai: kūrybinės veiklos terapija daro teigiamą įtaką pacientų po galvos smegenų insulto dėmesio sutelktumui. Visiems tiriamosios grupės pacientams dėmesio sutelktumas pagerėjo 30 procentų. Apskaičiavus taikyto poveikio reikšmingumą, skirtumas tarp I ir II tyrimo rezultatų laikomas statistiškai patikimu (p<0,05). Dėmesio apimties sutrikimų po taikytos kūrybinės veiklos neturėjo 67 proc. pacientų. Apskaičiavus taikyto poveikio reikšmingumą, skirtumas tarp I ir II tyrimo laikomas statistiškai nepatikimu (p>0,05). Pacientų, kuriems buvo taikoma kūrybinės veiklos terapija, dėmesio perkėlimas pagerėjo vidutiniškai 3,6 balo. Apskaičiavus taikyto poveikio reikšmingumą, skirtumas tarp I ir II tyrimo rezultatų laikomas statistiškai patikimu (p<0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Želvytė, Radvilė, and Agnė Čekanauskaitė. "Jėgos ir tempimo pratimų poveikis vyresniojo amžiaus asmenų, sergančių lėtiniu reumatoidiniu artritu, plaštakos funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 106–14. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.991.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Reumatoidinis artritas (RA) dažniausiai pažeidžia plaštakos griebimo funkciją. Iš tyrimų yra žinoma, kad rankų jėgos pratimai pagerina vidutinio amžiaus asmenų plaštakos griebimo jėgą ir bendrą rankos funkciją, tačiau neaišku, kaip jėgos ir tempimo pratimų derinimas veikia vyresniojojo amžiaus asmenis, sergančius lėtiniu (iki 10 metų) RA. Tyrimo tikslas – įvertinti jėgos ir tempimo pratimų poveikį vyresniojo amžiaus asmenų, sergančių lėtiniu reumatoidiniu artritu, plaštakos funkcijai. Metodai. Buvo tiriama 20 asmenų, kurių amžius nuo 60 iki 80 metų. Jie suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n = 10), kuriai buvo skirta 20 min įprastinė kineziterapija be papildomų pratimų, ir tiriamąją (n = 10), kuriai skirta 20 min įprastinė kineziterapija ir 30 min trukmės rankų jėgos ir tempimo pratimai. Tyrimas truko 5 savaites, kineziterapija abiem grupėm taikyta 2 kartus per savaitę. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinama visų tiriamųjų rankų funkcija, skausmas, riešo ir delninių pirštų sąnarių apimtys. Rezultatai. Abiejose gupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo tiriamųjų rankų funkcinė būklė ir plaštakos tiesimo, lenkimo amplitudės (p < 0,05). Tiriamojoje grupėje po papildomų jėgos ir tempimo pratimų pagerėjo (p < 0,05) visi vertinti rodikliai. Lyginant abi grupes tarpusavyje po intervencijos, statistiškai reikšmingas plaštakos funkcinių rodiklių pagerėjimas nustatytas tiriamojoje grupėje po papildomų rankų jėgos ir tempimo pratimų (p < 0,05). Išvados. Jėgos ir tempimo pratimai gali pagerinti rankos funkcinius rodiklius, sumažinti skausmą veiksmingiau, nei taikant vyresniojo amžiaus asmenims, sergantiems lėtiniu reumaoidiniu artritu, tik įprastinę kineziterapiją. Raktažodžiai: reabilitacija, plaštakos griebimo jėga, lėtinė uždegiminė sąnarių liga.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Norkienė, Sigutė, and Laura Nešukaitienė. "REABILITACIJOS PROCEDŪRŲ KOKYBĖ." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 40–43. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.078.

Full text

Abstract:

Tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus paslaugų techninę, funkcinę ir išorinio efektyvumo kokybę bei nustatyti funkcinės kokybės ir išorinio efektyvumo ryšius. Tyrimo metodai. Atliktas anketinis tyrimas VšĮ Vilkaviškio ligoninėje, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 9 d. Surinkta 221 anoniminė anketa. Anketoje respondentai atsakinėjo apie skyriaus techninę, funkcinę ir išorinio efektyvumo kokybę. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai gerai vertina funkcinę kokybę, išorinio efektyvumo kokybę, taip pat ir techninę kokybę, išskyrus techninę kokybę, prasčiausiai įvertinta darbuotojų apranga ir išvaizda. Taip pat nustatyti ryšiai tarp funkcinės kokybės ir išorinio efektyvumo kokybės.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Svirskis, Donatas, Kristina Bartkienė, and Lina Būtėnaitė. "CIKLINIŲ TRENIRUOČIŲ POVEIKIS PACIENTŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ, EISENAI." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 40–46. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.042.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas: palyginti skirtingo tipo ciklinių treniruočių efektyvumą pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, ėjimo funkcijai. Tyrimas atliktas 2014 - 2016 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre, II stacionarinės reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 28 pacientai: 15 vyrų (54%) ir 13 moterų (46%), patyrusių galvos smegenų insultą. Pacientai, atitinkantys įtraukimo į tyrimą kriterijus, atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes. Pacientų ištyrimas buvo atliekamas 2 kartus: pirmasis - atvykus į reabilitaciją, antrasis - baigus 15 ciklinių treniruočių programą. I grupės tiriamieji atliko ciklines treniruotes veloergometru Monark. II grupės tiriamieji atliko ciklines treniruotes ėjimo takeliu Biodex Gait Trainer 2. Be ciklinių treniruočių visi tiriamieji atliko įprastas individualiai pritaikytas funkcines ir bazines kineziterapijos procedūras, kurių metu nebuvo taikomos jokios papildomos ciklinės treniruotės. Pacientų eisena buvo vertinama: 10 metrų ėjimo testu, 6 minučių ėjimo testu, atliktas žingnsio ilgių sveikąja ir pažeista koja matavimas. Rezultatai. Tyrimo metu statistiškai reikšmingai padidėjo abiejų grupių pacientų ėjimo greitis, nueinamas atstumas per 6 minutes ir pažeistos kojos žingnsio ilgis (p<0,05). Sveikosios kojos žingsnio ilgis statistiškai reikšmingai (p<0,05) pakito tik II tiriamosios grupės pacientams. Tiriamųjų ėjimo greitis, nueinamas atstumas ir žingsnio ilgiai sveikąja ir pažeista koja po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vertinant pacientų ėjimo greičio pokytį procentine išraiška gautas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas, rodantis didesnį pacientų ėjimo greičio padidėjimą II tiriamųjų grupėje. Nustatyta, kad nueinamo atstumo per 6 minutes pokytis statistiškai reikšmingai (p<0,05) buvo didesnis II tiriamųjų grupėje. Žingsnio ilgio sveikąja koja pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis II tiriamųjų grupėje. Išvados. Nustatyta, kad taikant ciklines treniruotes veloergometru ir ėjimo takeliu statistiškai reikšmingai pagerėjo ėjimo greitis, nueinamas atstumas per 6 minutes, bei žingsnio ilgis pažeista koja. Žingnsio ilgio sveikąja koja statistiškai reikšmingas padidėjimas buvo stebimas pacientų, atlikusių ciklines treniruotes ėjimo takeliu, grupėje. Lyginant rezultatų pokyčius nustatyta, kad ciklinės treniruotės atliekamos ėjimo takeliu efektyviau pagerina pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, ėjimo greitį, nueinamą atstumą ir žingsnio ilgį sveikąja koja, nei ciklinės treniruotės atliekamos veloergometru.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Sinkevičius, Romualdas, Eglė Sutkutė, Jonas Kairys, Veslava Radzevič, and Juozas Raistenskis. "LAIKYSENOS KOREKCIJOS EFEKTYVUMAS, TAIKANT SCHROTH KINEZITERAPIJOS METODIKĄ PAAUGLIŲ IDIOPATINĖS SKOLIOZĖS ATVEJAIS." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 131–38. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.057.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – įvertinti Schroth metodikos efektyvumą pacientų raumenų ištvermės, judesių amplitudžių didinimui bei laikysenos korekcijai paauglių idiopatinės skoliozės atvejais. Tyrimo metodai. Tyrimas vyko nuo 2019 m. vasario iki balandžio mėnesio. Tyrimo vieta – Vaikų ligoninė, Vilniaus univesiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – VULSK) filialas. Tyrime iš viso dalyvavo 20 tiriamųjų. Tiriamiesiems buvo taikoma 10 kineziterapijos procedūrų Schroth gydymo metodu. Siekiant įvertinti tiriamųjų sveikatos būklės pokyčius bei kineziterapijos efektyvumą, testavimas buvo atliktas 3 kartus: prieš reabilitaciją, po vienos procedūros ir po reabilitacijos. Laikysenos parametrų įvertinimui naudota DIERS Formetric 4D sistema. Liemens raumenų statinės ištvermės vertinimui naudotas McGill testas. Stuburo paslankumas matuotas centimetrine juostele. Taikytos TRACE (laikysenos vertinimo) ir TAPS (savęs suvokimo) skalės. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės programas R ir Microsoft Excel. Rezultatai. Taikant Schroth metodiką, po 10 procedūrų reikšmingai pagerėjo pilvo, nugaros, kairiojo ir dešiniojo šonų raumenų statinė ištvermė bei stuburo paslankumas į visas puses. Po 10 Schroth procedūrų reikšmingai pagerėjo liemens disbalanso, dubens pakrypimo, paviršiaus rotacijos, lateralinės deviacijos rezultatai. Po 10 procedūrų reikšmingai pagerėjo TRACE ir TAPS skalių rezultatai. Po 1 procedūros reikšmingai sumažėjo nugaros statinė ištvermė, padidėjo pirštų-grindų atstumas (toliau – PGA), pagerėjo liemens disbalanso bei TRACE skalės rezultatai. Išvados. Nors 10 Schroth procedūrų kursas yra ganėtinai trumpas, po jo pagerėjo daugelis parametrų (liemens raumenų ištvermė, stuburo paslankumas, išvaizdos vertinimas bei su stuburo iškrypimu susiję nugaros paviršiaus parametrai).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Žilinskaitė, Ugnė, and Lina Varžaitytė. "ASMENŲ, TURINČIŲ REGĖJIMO SUTRIKIMŲ, REABILITACIJOS GALIMYBĖS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 96–100. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.026.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – atrinkti ir išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose vertinamos reabilitacijos galimybės, įtaka ir nauda asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų. Medžiaga ir metodai – duomenys apie regėjimo sutrikimų turinčių asmenų reabilitacijos galimybes ir regėjimo pagerėjimą po taikytos reabilitacijos buvo surinkti iš naujausių literatūros šaltinių bei joje aprašytų atvejų. Naudotasi PubMed duomenų bazių paieškos sistema pagal raktažodžius: low vision, low vision rehabilitation, tendency in vision rehabilitation, eyes diseases rehabilitation. Rezultatai – iš analizuotų atvejų matyti, kad prastos regos gerinimas reabilitacijos būdu yra veiksmingas. Teigiamų rezultatų sulaukta įvairaus amžiaus sergančiųjų grupėse. Matyti, kad artimajam ir tolimajam matymui gerinti naudojamos skirtingos reabilitacijos priemonės, tačiau skirtinguose centruose naudojamos panašios. Naudojamos tiek paprastos, elementarios priemonės, kaip didelių šriftų knygos ar žurnalai, buitinės ,,priemonės“, padedančios prastai matančiajam lengviau apsitarnauti buityje, tiek sudėtingos kompiuterizuotos optinės sistemos, reikalaujančios specialaus profesionalų apmokymo. Po reabilitacijos ypač pagerėja asmenų gebėjimas skaityti, t.y. matymas iš arti, taip pat gerėja periferinis matymas, esant sutrikusiam centriniam matymui (dažniausia to priežastis amžinė geltonosios dėmės degeneracija tarp pagyvenusiųjų). Išvados – asmenims, turintiems regos problemų, reabilitacijos priemonės yra veiksmingos, nepriklausomai nuo amžiaus. Efektyviausios yra periferinio matymo gerinimo reabilitacijos programos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Andrejauskas, Vladas. "Aklųjų socialinės reabilitacijos istoriniai bruožai." Problemos 14 (January 1, 2015): 53–62. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1974.14.5557.

Full text

Abstract:

Straipsnyje ginamas teiginys, kad aklumo pasekmės priklauso nuo asmeninių individo savybių ir socialinių sąlygų. Nagrinėjamos aklųjų reabilitacijos socialinės problemos, pabrėžiama istoriškumo principo reikšmė sprendžiant šias problemas. Apžvelgiama aklųjų padėtis visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais. Teigiama, kad savo raidoje visuomenė vis palankiau žiūrėti į akluosius, vis labiau juos reabilituoja, pripažįsta jų socialinį pilnavertiškumą. IX–XII a. pradėjo atsirasti aklųjų organizacijos – elgetų brolijos su tipiška elgetų psichologija ir siekiančios reguliuoti bei paskirstyti elgetavimo zonas ir laiką tarp savo narių. XIX–XX a. pradžios aklųjų organizacijos skatino akluosius mokytis, stiprino jų profesinį rengimą ir įdarbinimą, sprendė jų asmenines problemas. Socialistinėje visuomenėje atsiranda objektyvios prielaidos, būtinos aklųjų socialiniam pilnavertiškumui praktiškai įgyvendinti: sąmoningai ugdomas aklųjų visuomeninis aktyvumas, jų idėjinis sąmoningumas ir savaveiksmiškumas. Materialinis aklųjų aprūpinimas, jų socialinių poreikių tenkinimas iš privačių filantropų ir labdaros organizacijų perėjo valstybės žinion.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Martinkaitytė, Paula, Radvilė Griškevičiūtė, Monika Vieversytė, Lina Varžaitytė, and Raimondas Savickas. "Reabilitacijos metodai esant veidinio nervo neuropatijai." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 105–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.126.

Full text

Abstract:

Asmenys, kenčiantys nuo veidinio nervo neuropatijos, dažniausiai skundžiasi veido raumenų tonuso sumažėjimu, nesugebėjimu užmerkti akies, išnykusia nasolabialine raukšle, burnos kampo svirimu. Tai daro žalą ne tik fizinei, bet ir psichosocialinei žmogaus gerovei, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą, efektyvų gydymą ir atgauti prarastas funkcijas. Literatūroje pateikiami įvairūs reabilitacijos metodai ir strategijos, aprašomas jų veiksmingumas, įrodantis reabilitacijos svarbą atgaunant veidinio nervo funkciją. Reabilitacijos metu dažniausiai naudojamas funkcinių pratimų ir masažo derinys, tačiau pastebėtas ir kitų priemonių, tokių kaip botulino toksino injekcijos, teipavimo, elektrostimuliacijos ir akupunktūros veiksmingumas, siekiant paskatinti veidinio nervo regeneraciją. Teigiamas terapinis efektas po reabilitacijos stebimas ne iš karto - tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų, gautas rezultatas pagerina savijautą ir gyvenimo kokybę. Straipsnyje aptariami efektyviausi, moksliniais tyrimais pagrįsti reabilitacijos metodai, taikomi esant veidinio nervo neuropatijai ir su ja susijusiom pasekmėm.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Juocevičius, Alvydas, Raimonda Kavaliauskaitė, and Rūta Rakštelytė. "ERGOTERAPIJOS IR KINEZITERAPIJOS PROCEDŪRŲ ANALIZĖ 2008-2015 METAIS." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 5–8. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.0036.

Full text

Abstract:

Straipsnyje atlikta reabilitacijos priemonių, taikytų pacientams, gydytiems stacionare, analizė 2008- 2015 metais. Išnagrinėtas atliktų procedūrų skaičiaus pokytis, gulėjimo trukmė bei reabilitacijos skyriaus, aptarnaujančio šiuos žmones, personalo etatų struktūros ir krūvio kitimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad pacientų, kuriems teiktos paslaugos Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro I stacionarinės reabilitacijos skyriuje, skaičius nuolat kito, o 2015 metais buvo didžiausias. Ergoterapijos ir kineziterapijos procedūrų skaičius, atliktų vienam pacientui didžiausias buvo 2008 metais, kineziterapijos procedūrų skaičius mažiausias 2012 metais, ergoterapijos 2015 metais. Toks pokytis matomas dėl trumpesnės gydymo trukmės bei didėjančio pacientų skaičiaus skyriuje, lyginant su ankstesniais metais. Nuolat kito tiek ergoterapijos, tiek kineziterapijos procedūrų skaičius, bet kineziterapijos procedūrų buvo atlikta daugiau nei ergoterapijos. Ergoterapijos procedūrų skaičius nuo 2008 iki 2012 metų mažėjo, o nuo 2013 metų vėl didėjo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Grigonytė, Agnė, Aušra Adomavičienė, and Vidmantas Alekna. "VIRTUALIOS REALYBĖS METODO TAIKYMO PACIENTAMS PO GALVOS SMEGENŲ INFARKTO POVEIKIS SAVARANKIŠKUMUI KASDIENIAME GYVENIME." Sveikatos mokslai 26, no. 3 (September 12, 2016): 25–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.040.

Full text

Abstract:

Galvos smegenų infarktas (GSI) yra ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pažeidžiantis įvairias biopsichosocialines funkcijas. Siekiant pagerinti paciento, persirgusio GSI, veiklas ir dalyvumą kasdieniniame gyvenime vienas iš metodų yra virtualios realybės įrenginys - „Microsoft Xbox Kinect 360“, naudojamas lavinant sutrikusias biopsichosocialines funkcijas. Tyrimo tikslas - įvertinti virtualios realybės metodo poveikį lavinant pacientų po GSI savarankiškumą kasdieniniame gyvenime. Tyrimas buvo atliktas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, Neurologijos skyriuje 2015 m. birželio - 2016 m. sausio mėnesį. Į tyrimą buvo įtraukti pirmą kartą GSI patyrę (ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius) 58 pacientai, iš kurių 32 (55,2 proc.) buvo vyrai ir 26 (44,8 proc.) moterys, 60 - 74 metų amžiaus ir turėjo įvairių biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, ribojančių pilnavertį savarankiškumą gyvenime. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę (K), kuriai buvo taikoma tradicinė ergoterapijos programa (5 k./sav. po 30 min.) bei bazinės reabilitacijos procedūros, ir tiriamąją grupę (T), kuriai be bazinių reabilitacijos procedūrų buvo taikoma tradicinė ergoterapijos programa (2 k./sav. po 30 min.) ir virtuali terapija (3k./sav. po 30 min.) naudojant „Microsoft Xbox Kinect 360“. Tiriamųjų biopsichosocialinės funkcijos buvo vertinamos pirmą kartą reabilitacijos programos pradžioje ir antrą kartą reabilitacijos programos pabaigoje (po 15 užsiėmimų). Tyrimo metu biopsichosocialinių funkcijų vertinimui taikytas Tarptautinės funkcionavimo, sveikatos ir negalumo klasifikacijos (TFK) klausimynas. Reabilitacijos pradžioje T ir K grupių tiriamųjų atliktis savipriežiūroje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tačiau reabilitacijos pabaigoje statistiškai reikšmingai geresni rezultatai buvo nustatyti daugelyje T grupės veiklų (p<0,05). Reabilitacijos pradžioje maudantis (d5101) 13,79% abiejų grupių tiriamųjų turėjo nežymų sunkumą, 27,59% - vidutinį sunkumą, 39,66% - didelį ir 18,97% – visišką sunkumą. Tačiau, išvykstant 34,48% tiriamųjų išliko nežymus sunkumas, 44,83% - vidutinis, 18,97% didelis sunkumas atliekant šią veiklą. Palyginus rezultatus tarp grupių, statistiškai reikšmingai geresni pokyčiai, lyginant su K grupe, buvo nustatyti T grupės pacientų (p=0,001). Panašios tendencijos buvo nustatytos ir atliekant nusišluostymo ir džiovinimosi veiksmus (d5102), statistiškai reikšmingas pagerėjimas buvo nustatytas T/K tarp grupės tiriamųjų (p<0,05), abiejose grupėse reabilitacijos pabaigoje dominavo nedidelis ir vidutinis sunkumas atliekant šią veiklą. Taip pat statistiškai reikšmingai geresni rezultatai lyginant su K grupe išvykstant (p<0,05) gauti T grupės atstovų: valgant ir geriant, aunantis batus, apsirengiant ir nusirengiant, naudojantis tualetu, šeiminiuose santykiuose, poilsio ir laisvalaikio veiklose (p<0,05). Nors ne visi TFK domenų rezultatai pacientams po GSI tarp T ir K grupių yra statistiškai reikšmingi, geresni įverčiai stebimi pacientų grupės, naudojusios virtualią terapiją vietoje tradicinės ergoterapijos, todėl galime daryti išvadą, kad virtuali realybė prisideda prie savarankiškumo kasdieniniame gyvenime lavinimo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Tamulytė, Gabrielė, and Lina Varžaitytė. "SERGANČIŲJŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTU GRIUVIMAI ANKSTYVUOJU REABILITACIJOS LAIKOTARPIU." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 124–28. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.082.

Full text

Abstract:

Tikslas – gauti naujos, mokslu pagrįstos informacijos apie senyvo amžiaus žmonių, patyrusių galvos smegenų insultą, ankstyvosios reabilitacijos galimybes, esant padidėjusiai griuvimo rizikai. Naudotasi PubMed duomenų bazių paieškos sistema. Atrinktos ir išanalizuotos nuo 2014 metų paskelbtos mokslinės publikacijos, kuriose vertinamos asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, reabilitacijos galimybės, esant griuvimo rizikai. Rasta 20 straipsnių, atmesta 14. Nustatytus tinkamumo kriterijus atitiko 6 straipsniai, nagrinėjantys reabilitacijos po insulto poveikį ir naudą griuvimo prevencijai. Atlikta šių straipsnių turinio analizė, kurioje apibendinami tyrimų Japonijoje, JAV, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Italijoje duomenys, atitinkantys tyrimo tikslą. Išvados – senyvo amžiaus asmenims griuvimo riziką po insulto mažintų daugiaveiksnė intervencijų programa. Efektyviausios pusiausvyros ir kompleksinės treniruotės bei Tai-chi pratimai. Naudingos robotizuotos stumdomosios vaikštynės ir elektrostimuliacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Kuprėnaitė, Žydra, Jolita Lubienė, and Lina Janaudytė. "RIZIKĄ PATIRIANČIŲ ŠEIMŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS – PRIELAIDA SOCIALINEI REABILITACIJAI." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 105–9. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.045.

Full text

Abstract:

Riziką patiriančioms šeimoms būdingas nesugebėjimas patenkinti emocinių ir fizinių vaiko reikmių, elementariausių socialinių įgūdžių neturėjimas. Tokios šeimos dažnai neturi žinių, kaip prižiūrėti vaiką, nežino, kaip išmokyti jį tvarkos, iškilusių problemų sprendimo, jausmų raiškos, krizių įveikos. Šalia kitų opių šeimų, patiriančių riziką, problemų – vaikų nepriežiūros, apleistumo problemos – ypač aktualios, jų sprendimui būtina skirti ypatingą dėmesį, siekiant šių šeimų socialinės reabilitacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Balode, Linda. "THE SOCIAL ASPECT OF OPEN SPACE IN REHABILITATION GARDENS AND PARKS / REABILITACIJOS CENTRŲ SODŲ IR PARKŲ ATVIRŲJŲ ERDVIŲ SOCIALINIS ASPEKTAS." Mokslas – Lietuvos ateitis 6, no. 3 (May 22, 2014): 310–22. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.43.

Full text

Abstract:

In the research process the landscape space of Latvian rehabilitation centers was inspected and analyzed within the social context. The centers were singled out not only by their aesthetical quality, but also by their functional landscape values contained. Rehabilitation gardens and parks are spaces, where people do more than receive medical treatment, they can relax surrounded by nature, engage in physical activities and rest without taking into account ones social status, age, gender, nationality, political views and religion. The goal is to summarize how Latvian rehabilitation gardens and parks promote patients’ physical activities in open space and analyze the functional quality of landscape of Latvian rehabilitation gardens and parks. Considering the quality of rehabilitation center environment, it is important to evaluated their accessibility and usability by possibly greater user spectrum that is characterized as a universal design. In Latvia a conceptual direction of design like this is relatively new, but already positively accepted and applied by specialists. Open space designs of rehabilitation center landscaping directly influence how a person feels and lives in the landscape. They sculpt not only the material quality of the environment, but also improve people’s communication facility and attitude towards one another. It is important for the environment of Latvian rehabilitation institutions to be friendly, because they are created for the use by all social groups and individuals by applying universal standard principles for open space improvement. Tiriant Latvijos reabilitacijos centrų sodų ir parkų erdves, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas socialiniam aspektui, gilinantis ne tik į estetines savybes, bet ir į funkcines kraštovaizdžio vertes. Reabilitacijos centrų sodų ir parkų erdvėse žmonės ne tik mediciniškai gydomi, bet ir turi galimybę atsipalaiduoti gamtoje, užsiimti fizine veikla ir ilsėtis nepaisant asmens socialinio statuso, amžiaus, lyties, tautybės, politinių pažiūrų ar religijos. Straipsnio tikslas – apibendrinti, kaip Latvijos reabilitacijos centrų sodai ir parkai skatina pacientų fizinę veiklą atvirame ore analizuojant reabilitacijos centrų sodų ir parkų kraštovaizdžio funkcinę kokybę. Kalbant apie reabilitacijos centrų aplinkos kokybę, būtina pabrėžti jų prieinamumą ir naudojimą galimam platesniam veiklos spektrui, įvardijamam projekto universalumu. Latvijoje ši konceptuali projektavimo kryptis yra reliatyviai nauja, bet jau pripažinta ir palankiai vertinama specialistų. Reabilitacijos centrų sodų ir parkų erdvės daro tiesioginę įtaką žmogus savijautai kraštovaizdyje. Jos formuoja ne tik materialią aplinkos kokybę, bet kartu lengvina žmonių gebėjimą bendrauti ir tarpusavio nusistatymą. Svarbu, kad Latvijos reabilitacijos centrų institucijos kurtų palankias sąlygas naudoti jų sodų ir parkų erdves bet kuriai socialinei grupei ar asmeniui pagal universalius standartinius atvirųjų erdvių tobulinimo principus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Sudmantienė, Daiva, Geriuldas Žiliukas, Danguolė Drungilienė, and Henrikas Kazlauskas. "Stacionarinės reabilitacijos įtaka persirgusių galvos smegenų insultu ligos eigai." Sveikatos mokslai 23, no. 1 (January 5, 2013): 138–42. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.025.

Full text

Abstract:

A stroke can cause prolonged disability and affects the quality of life. Actively and on time started a complex rehabilitation improves the progress of the disease, helps to recover lost functions, avoid complications, provides an opportunity for patients to maximum adjust to their activities of daily living. The aim of the study: to evaluate the effect of inpatient rehabilitation on the course of disease in patients after stroke.207 patients after stroke participated in this study. The contingent consisted of 116 women and 91 men, age ranged from 48 to 81 years, the mean age is 67,2 years. The patient's dysfunction in a daily living was assessed by the Barthel Index, cognitive function by the Mini Mental State Examination (MMSE). In order to specify patients’ age, residency and diagnosis of the disease, complications, the duration of rehabilitation and a complex rehabilitation programs, the prospective analysis was performed on rehabilitated patients’ medical history while they were treated in-patient base. At the start of rehabilitation, the mean Barthel score for the patients who did not have any complications, the dysfunction of a daily living, was 52,9, after rehabilitation – 74,5.During the rehabilitation period the mean Barthel score raised up to 21,6 (p<0,001). After completing the complex rehabilitation programs the cognitive function's change was 4,8 (p<0,001) by the end of inpatient rehabilitation. During the inpatient rehabilitation encountered complications reduced the efficacy of the rehabilitation.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Juškėnienė, Giedrė, Aurelija Šidlauskienė, Juozas Raistenskis, Jurgita Žižienė, and Kristina Daunoravičienė. "SKIRTINGŲ REABILITACIJOS METODŲ POVEIKIS VAIKŲ, SERGANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI, MOTORINĖMS FUNKCIJOMS BEI EISENAI." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 96–101. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.045.

Full text

Abstract:

Cerebrinis paralyžius (CP) susijęs su besivystančių smegenų pažeidimu ir apima grupę pastovių judėjimo ir laikysenos vystymosi sutrikimų, lemniačių kasdienio aktyvumo apribojimą [1,2]. Ši liga dažniausiai pasireiškia apatinių galūnių silpnumu bei sutrikusia eisena [3,4]. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių vaikystėje [5]. Kineziterapija yra pagrindinė vaikų, sergančių CP, reabilitacijos procedūra, kurios metu stiprinant galūnių raumenis koreguojama eisena bei pagerėja vaikščiojimo funkcija, tačiau iki šiol nėra sukurta standartinių CP reabilitacijos programų [4]. Literatūroje nurodoma, kad galima nustatyti eisenos nuokrypio ir klinikinės išraiškos sąsajas, identifikuojant atskiras eisenos ciklo fazes. Šių žinių pritaikymas praktikoje galėtų lemti geresnį supratimą apie eisenos sutrikimų patofiziologiją bei pagerinti individualaus gydymo plano sudarymą [6].

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Strukčinskaitė, Vaiva, Juozas Raistenskis, Aurelija Šidlauskienė, and Birutė Strukčinskienė. "MERGAIČIŲ IDIOPATINĖS SKOLIOZĖS GYDYMAS SCHROTH METODU, NAUDOJANT DIERS 3D DIAGNOSTIKOS SISTEMĄ." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 79–85. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.047.

Full text

Abstract:

Vaikų ir paauglių idiopatinė skoliozė yra aktuali ir svarbi jaunų žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės problema. Pastaruoju metu pasaulyje plačiai taikoma mokslo įrodymais pagrįsta Schroth konservatyvaus skoliozės gydymo metodika, o DIERS 3D diagnostinė sistema yra vienas moderniausių stuburo ir laikysenos diagnostikos metodų. Darbo tikslas buvo įvertinti mergaičių idiopatinės skoliozės gydymo Schroth metodu efektyvumą, taikant diagnostinį DIERS 3D tyrimo metodą. Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau VUL SK) Vaikų ligoninėje, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre. Tyrime dalyvavo 50 (n=50) 9-17 metų mergaičių, sergančių idiopatine skolioze. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes: tiriamąją (n=25) ir kontrolinę (n=25). Tiriamajai grupei taikyta kineziterapija Schroth gydymo metodu, kontrolinei grupei – įprastinė kineziterapija. Tyrimo metu abiejų grupių pacientėms atlikta 10 kineziterapijos procedūrų. Kineziterapijos efektyvumui vertinti naudotas diagnostinis DIERS 3D tyrimo metodas, skirtas matuoti stuburo ir laikysenos parametrus. Testavimai atlikti prieš ir po reabilitacijos. Statistinei duomenų analizei taikyta SPSS 24.0 programa. Duomenys vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Analizuojant gydymo efektyvumą DIERS 3D įrenginiu, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo liemens ilgio įvertis (nuo 403 mm iki 406 mm), sumažėjo liemens disbalanso rodiklis (nuo 2,88 mm iki 2,04 mm), paviršiaus rotacijos laipsnis (nuo 6,040 iki 5,320), lateralinės deviacijos įvertis (7,84 mm iki 5,96 mm), kifozinio kampo laipsnis (nuo 46,880 iki 43,440), p<0,05. Kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai sumažėjo dubens pakrypimo rodiklis (nuo 4,36 mm iki 3,32 mm). Kontrolinėje grupėje reikšmingai sumažėjo liemens ilgis (nuo 429 mm iki 422,16 mm), rodantis neigiamą pokytį. Dubens pasisukimo parametras turėjo tendenciją labiau mažėti tiriamojoje grupėje. Rezultatų pokyčių skirtumų tarp grupių analizė parodė, kad tiriamojoje grupėje lateralinės deviacijos laipsnis statistiškai reikšmingai sumažėjo, lyginant su kontroline grupe. Tai įvyko dėl kontrolinėje grupėje padidėjusio šoninio nuokrypio parametro reabilitacijos metu. Tiriamojoje grupėje dauguma parametrų kito statistiškai reikšmingai. Po reabilitacijos statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nenustatyta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Matulaitytė, Alvigita, Giedrė Mikulėnaitė, and Raimundas Venskaitis. "PACIENTŲ, PATYRUSIŲ MIOKARDO INFARKTĄ, JUDĖJIMO BAIMĖS, FIZINIO AKTYVUMO IR SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 102–6. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.046.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą, gyvenimo kokybę bei jos sąsajas su fiziniu aktyvumu bei baime judėti. Tyrimas atliktas 2019 metų vasario–balandžio mėn. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų IV stacionariniame reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, patyrusių pirmąjį miokardo infarktą. Tyrimas momentinis, atliktas vieną kartą, reabilitacijos pabaigoje. SF-36 su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynu įvertinta respondentų gyvenimo kokybė, Tampa kineziofobijos skale – judėjimo baimė, o tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimynu – vidutinis vaikščiojimo ir sėdėjimo valandų skaičius per dieną. Duomenys statistiškai apdoroti naudojant R Commander paketą, rezultatai grafiškai pavaizduoti naudojant Microsoft Excel 2007 ir R Commander programas. Rezultatai. Reabilitacijos pabaigoje su sveikata susijusios gyvenimo kokybės bendras klausimyno vidurkis – 56,15 ± 6,89 balo. 16 reabilitacijos dieną buvo įvertinta pacientų judėjimo baimė. Bendras klausimyno balų vidurkis – 28,97 ± 2,37 balo. Įvertinus fizinį aktyvumą gauta, jog pacientai vidutiniškai per savaitę vaikščiojo 6,73 ± 0,25 dienas, po 2,97±0,58 valandas, o sėdėjo po 4,9 ± 0,66 valandas per dieną. Nustatytos statistiškai reikšmingos gyvenimo kokybės ir kineziofobijos sąsajos. Išnagrinėjus atskiras gyvenimo kokybės sritis, rastos sąsajos tarp kineziofobijos, fizinio aktyvumo ir bendrosios sveikatos. Nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp gyvenimo kokybės fizinio aktyvumo srities bei vidutinio sėdėjimo per dieną laiko. Išvados. 1. Išanalizavus pacientų kineziofobijos rezultatus nustatyta, jog 90 proc. respondentų neturi judėjimo baimės, 10 proc. baimė judėti yra didelė. 2. Įvertinus pacientų fizinio aktyvumo sritis: vaikščiojimo ir sėdėjimo vidutinio laiko per dieną, gauta, jog daugiausia pacientų vidutiniškai vaikščiojo 7 dienas per savaitę ir sėdėjo 5 valandas per dieną. 3. Nustačius sąsajas tarp gyvenimo kokybės, kineziofobijos ir fizinio aktyvumo gauta, jog gyvenimo kokybė ir kineziofobija koreliuoja vidutiniškai, o duomenys yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Rezultatuose apskaičiuota vidutinė ir statistiškai reikšminga (p<0,05) koreliacija tarp baimės judėti ir fizinio aktyvumo sričių. Fizinį aktyvumą ir vidutinį sėdėjimo laiką per dieną sieja vidutinis statistiškai reikšmingas (p<0,05) ryšys.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Streikus, Z., and A. Trimonytė. "Ligonių, sergančių, lėtinėmis somatinėmis ligomis, santykio su savo liga ypatybės sanatorinio gydymo procese." Psichologija 10 (December 23, 2015): 14–42. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1990.10.9069.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama sergančiųjų lėtinėmis ligomis santykio su savo liga ypatybės sanatorinio gydymo procese. Septynios psichodiagnostinės technikos buvo pritaikytos 250 pacientų. Tyrimo metu nustatyta: neadekvatus požiūris į savo ligą per visą gydymo procesą; labiau eksternalų kontrolės lokusą; didelį nerimo lygį; neurotišką asmenybės vystymąsi; tarpasmeninių santykių problemas. Straipsnis siūlo holistinį požiūrį į ligų prevenciją ir pacientų reabilitaciją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Machnin, Roman, Milda Žukauskienė, and Laimutė Samsonienė. "SCHROTH TERAPIJOS EFEKTYVUMAS KVĖPAVIMO FUNKCIJAI SERGANČIŲJŲ IDIOPATINE SKOLIOZE REABILITACIJOS LAIKOTARPIU." Health Sciences 30, no. 4 (August 8, 2020): 29–36. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.090.

Full text

Abstract:

Schroth terapija yra specializuota skoliozės gydymo kineziterapija, atitinkanti visus SOSORT keliamus reikalavimus [1]. Jos metu svarbiausias dėmesys kreipiamas į korpuso deformacijų korekciją, derotaciją bei kvėpavimo sistemos funkcijos gerinimą. Nors Schroth terapija laikoma vienu labiausiai ištirtų konservatyviojo gydymo metodų, literatūroje duomenų apie Schroth terapijos poveikį kvėpavimo sistemos funkcijų parametrams nedaug. Tyrimo tikslas – nustatyti Schroth terapijos metodo poveikį sergančiųjų idiopatine skolioze kvėpavimo funkcijai gerinti. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrimas atliktas 2019 metų vasario – gegužės mėnesiais ambulatorinės reabilitacijos skyriuje. Tyrime savanoriškai dalyvavo 16 idiopatine skolioze sergančių pacientų. Taikyta 10 individualių kineziterapijos procedūrų. Tyrimo metodai: antropomertinių duomenų rinkimas, Cobb kampo nustatymas, krūtinės ląstos ekskursijos vertinimas, spirometrija, skoliometrija, aprašomoji matematinė statistika, dirbant su Microsoft Excel 2016 bei SPSS programomis. Tyrimo rezultatai. 10 kineziterapijos užsiėmimų pagal Schroth statistiškai reikšmingai 200 ml padidino FVC, 270 ml FEV1 rodiklius. Santykiniais vienetais FVC padidėjo 5,3 o FEV1 8,8 procentiniais punktais. Krūtinės ląstos ekskursija pažastų lygyje padidėjo 2,3 cm, kardinės ataugos lygyje 1,1 cm, statistiškai reikšmingai 1,20 sumažino korpuso rotacijos laipsnį. Didėjantis korpuso rotacijos laipsnis neigiamai veikia kvėpavimo pajėgumo rodiklius. Krūtinės ląstos ekskursijos matavimas kardinės ataugos lygyje bei šio parametro kitimai patikimai atspindi kvėpavimo sistemos pajėgumo dinamiką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Dambauskienė, Rima, Judita Daratienė, and Loreta Gavelienė. "ASMENŲ, PATYRUSIŲ NUGAROS SMEGENŲ PAŽEIDIMĄ, EMOCINĖ SAVIJAUTA PO PIRMINĖS REABILITACIJOS." Sveikatos mokslai 27, no. 1 (March 3, 2017): 78–79. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.014.

Full text

Abstract:

Nugaros smegenų pažeidimas dažnai sukelia negalią, sunkų stresą ir ilgalaikį adaptacijos procesą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, emocinę savijautą ir galimą psichikos sveikatos specialistų paslaugų poreikį po pirminės reabilitacijos. Apklausti 20 asmenų pakartotinės reabilitacijos metu. Tyrimui buvo naudojama Klinikinė nerimo ir depresijos skalė (angl. HAD‘s – Hospitalal Anxiety and Depression scale) ir anketiniai klausimai. Depresiškumo vidurkis tiriamųjų grupėje 4,9±3,13 balai, nerimo - 5,05±2,52. Padidėjusį nerimą ar/ir depresiškumą patiria 9 (45%) asmenys, tačiau klinikiniai požymiai yra saikingi (8-10 balų ribose). 11 (55%) pažymėjo patyrę ypač sunkių psichologinių sunkumų po nugaros smegenų pažeidimo. 14 (70%) dėl emocinių sunkumų konsultavosi su specialistais. Dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytoją (9), į neurologą (3), psichologą (3). Konsultacija atitiko 4 pacientų lūkesčius, 10 – iš dalies atitiko. 7 (35%) asmenys teigė vartojantys vaistus nuotaikos ar miego korekcijai. Visi apklaustieji emocinės paramos pirmiausia kreipiasi į artimuosius, 60% apklaustųjų nurodė, kad esant galimybei dalyvautų savitarpio pagalbos grupėje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Strukčinskaitė, Vaiva, Viltė Štrapenskaitė, Birutė Strukčinskienė, and Ramunė Česnauskienė. "SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODŲ EFEKTYVUMAS SKOLIOZE SERGANČIŲ JAUNŲ ŽMONIŲ STUBURO PARAMETRAMS IR PARASPINALINIŲ RAUMENŲ TONUSUI." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 14–21. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.132.

Full text

Abstract:

Šiomis dienomis taikomi įvairūs konservatyvūs jaunatvine idiopatine skolioze sergančių pacientų kineziterapinio gydymo būdai, tačiau nėra bendros nuomonės, kuris metodas yra naudingiausias. Lietuvoje specialioji kineziterapija, kuriai priskiriamos kelios skirtingos metodikos, pradėta taikyti prieš penkerius metus, bet tyrimų, lyginančių simetrinių bei asimetrinių pratimų taikymo efektyvumą, nebuvo daryta. Darbo tikslas − įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumą sergančiųjų idiopatine skolioze stuburo parametrams ir paraspinalinių raumenų tonusui. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrime dalyvavo 16 (n=16) 10-16 metų tiriamųjų, sergančių jaunatvine idiopatine skolioze. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi eksperimentines grupes: I grupei (n=8) buvo taikoma specialioji kineziterapija Schroth metodu, II grupei (n=8) − liemens stabilizavimo pratimai. Iš viso buvo atlikta 10 kineziterapijos procedūrų. Tyrime taikyta DIERS 3D sistema stuburo parametrų ištyrimui ir neinvazinis miotonometras ,,Myoton – 3“ raumenų tonusui matuoti. Testavimai atlikti prieš ir po reabilitacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant R 3.6.1 paketą ir MS Excel programą. Duomenys vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad lyginant DIERS 3D sistema gautus rezultatus tarp grupių, specialioji kineziterapija reikšmingiau sumažino tiriamųjų paviršiaus rotacijos laipsnį (p=0,021), liemens stabilizavimo pratimai − dubens pakrypimo įvertį (2 mm mažiau) (p<0,05). Krūtininis kifozinis kampas abiejose grupėse po reabilitacijos nereikšmingai padidėjo, artėjo prie normų, tačiau jų neatitiko. Analizuojant tiriamųjų paraspinalinių raumenų tonusą, lyginant vidutinius pokyčius tarp grupių, natūralių virpesių dažnio rodiklis kairėje pusėje ties L5 slanksteliu raumens įtampos metu labiau kito II grupėje, kurioje sumažėjo, o I grupėje padidėjo (p<0,05). Slopinimo parametro rodikliai po reabilitacijos buvo mažesni I grupėje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad specialioji kineziterapija efektyvesnė, mažinant paviršiaus rotacijos laipsnį, o liemens raumenų stabilizavimo pratimai − dubens pakrypimo vertinimo rodiklį. Specialiosios kineziterapijos taikymas reikšmingiau padidino natūralių virpesių dažnio rodiklį kairėje pusėje ties L5 slanksteliu raumens įtampos metu, − tai rodė nežymiai didesnę tiriamųjų paraspinalinių raumenų jėgą nei liemens stabilizavimo pratimų grupėje; sumažino slopinimo rodiklio rezultatus po reabilitacijos, − tai rodė didesnį paraspinalinių raumenų elastingumą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Šilinskė, Patricija, and Lina Leimonienė. "SERGANČIŲJŲ PERIFERINIŲ ARTERIJŲ LIGA RIZIKOS VEIKSNIŲ, AMPUTACIJOS PRIEŽASTIES IR LYGIO POVEIKIS KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMUI PO APATINĖS GALŪNĖS AMPUTACIJOS." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 146–48. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.117.

Full text

Abstract:

Net 65 proc. amputacijų atliekama senyvo amžiaus (60–75 m.) asmenims. Dažniausia priežastis – periferinių arterijų liga (PAL), kurią neretai sukelia cukrinis diabetas (CD) [2]. Žmonėms, kurie serga CD, amputacijos tikimybė yra gerokai didesnė, negu tiems, kurie juo neserga [3]. Tai įvyksta dėl infekcijos, neuropatijos ir padidėjusio PAL paplitimo. Pastebėta, jog pacientams po galūnės amputacijos į reabilitacijos programą įtraukus fizinį treniravimą, reabilitacijos laikas buvo trumpesnis. Fiziškai aktyvių ar sportinėje veikloje dalyvaujančių pacientų gyvenimo kokybė ir savivertė yra didesnė, nei fiziškai pasyvių asmenų [4]. Tyrimo tikslas – nustatyti sergančiųjų PAL rizikos veiksnių, amputacijos priežasties ir lygio įtaką kineziterapijos efektyvumui po apatinės galūnės amputacijos. Į tyrimą buvo įtraukti asmenys, atitikę šiuos kriterijus: sergantieji PAL, patyrę apatinės galūnės amputaciją ir atvykę į sveikatos priežiūros įstaigą antrajam reabilitacijos etapui. Tyrime dalyvavo 18 vyrų, kurių amžiaus vidurkis 71,61±6,8 metų. Ištyrus pacientus prieš ir po kineziterapijos, buvo nustatytas pusiausvyros ir ėjimo greičio pokytis. Kineziterapijos pabaigoje atlikta duomenų analizė, kurios tikslas – nustatyti, kaip tyrimo rezultatus lėmė rizikos veiksniai: rūkymas, arterinė hipertenzija, CD, amputacijos priežastis ir lygis. Tyrimo metodai. Reikalingai informacijai apie pacientą gauti taikytas anketinės apklausos metodas. Kineziterapijos efektyvumui vertinti taikytas Berg‘o pusiausvyros testas (pusiausvyrai įvertinti) ir „Stotis ir eiti“ testas (ėjimo greičiui įvertinti). Rezultatai. Po kineziterapijos procedūrų tiriamųjų pusiausvyra pagerėjo nuo 27,89± 4,378 iki 34,94±3,827 balų (p<0,05), o ėjimo greitis – nuo 38,28±4,663 iki 31,89±4,861 sekundžių (p<0,05). Tiriamųjų pusiausvyra ir ėjimo greitis nepriklauso nuo amputacijos lygio, rūkymo, arterinės hipertenzijos ir CD (p>0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Karbauskaitė, Indrė, Daiva Mockevičienė, Sigutė Norkienė, Artūras Razbadauskas, and Jonas Sąlyga. "KINEZITERAPIJOS, TAIKANT SPECIALIZUOTĄ ĖJIMO PROGRAMĄ, POVEIKIS ASMENIMS PO IŠEMINIO GALVOS SMEGENŲ INSULTO." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 169–72. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.114.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijoje taikomos specializuotos ėjimo programos poveikį asmenims po išeminio galvos smegenų insulto. Tiriamųjų kontingentas: tyrime dalyvavo 22 vyresnio amžiaus asmenys, kurių amžiaus vidurkis buvo 70,36 ± 3,6 metai. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes: tiriamąją – taikoma kompleksinė reabilitacijos programa (n=11; amžius 72±3,69) ir kontrolinę – kompleksinė reabilitacijos programa ir kasdien po 20 minučių taikoma papildomai parengta eisenos lavinimo programa (n = 11; 69±3,64 metai). Abiejose grupėse kineziterapija buvo vykdoma 4 savaites, 6 kartus per savaitę, 2 kartus per dieną tiriamojoje grupėje po 30 minučių, o kontrolinėje grupėje po 40 minučių. Kontrolinėje grupėje, prie įprastos kineziterapijos, papildomai buvo taikoma specializuota ėjimo programa, gerinanti pacientų pusiausvyrą, eisenos greitį ir mažinanti riziką pargriūti. Tyrime buvo taikomi testai: Berg pusiausvyros skalė, dinaminė pusiausvyra einant pagal Dinaminį eisenos indeksą ir nustatomas eisenos greitis naudojant ,,Stotis ir eiti“ testą. Rezultatai ir išvados. Nustatyta, jog abiejų grupių tiriamųjų pusiausvyros ir eisenos rezultatai, po 4 savaičių reabilitacijos pagerėjo (p<0,05), tačiau tiriamosios grupės rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės. Išanalizuoti atlikto tyrimo duomenys rodo, jog kineziterapijoje taikoma papildoma specializuota ėjimo programa, parengta pusiausvyros ir eisenos lavinimo tikslais, daro teigiamą poveikį asmenų po išeminio insulto pusiausvyrai (tiriamosios gr. – 51,82±3,6 balų.; kontrolinės gr. – 44,64±5,7 balų., skirtumas statistiškai reikšmingas p<0,05), eisenai (tiriamosios gr. – 21,27±2,8 balų; kontrolinės gr. – 19,1±2,9 balų, skirtumas statistiškai reikšmingas p<0,05) ir eisenos greičiui (tiriamosios gr. -17,53±3,56 s.; kontrolinės gr. -21,69±5,7 s., skirtumas statistiškai reikšmingas p<0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Brijūnaitė, Rita. "Šiaulių psichiatrijos ligoninės socialinės pagalbos skyriaus penkerių metų darbo patirtis." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2 (March 15, 2003): 60–61. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2003.2.8549.

Full text

Abstract:

Straipsnyje apžvelgiama Šiaulių psichiatrijos ligoninės socialinės pagalbos skyriaus darbo patirtis. Nors formaliai socialinis darbas Lietuvoje atsirado tik po nepriklausomybės atkūrimo, socialinis darbas ligoninėje buvo organizuojamas jau ir sovietiniais laikais. 1996 m. oficialiai įkurtas pirmasis Lietuvoje Socialinės pagalbos skyrius psichiatrijos ligoninėje. Skyriaus veiklos pradžioje daugiausia dėmesio buvo skiriama praktinei ir informacinei pagalbai. Vėliau socialiniai darbuotojai pradėjo aktyviai organizuoti pacientų psichosocialinę reabilitaciją. Apžvelgiant socialinio darbo organizavimą ligoninėje, aptariamos ir problemos, su kuriomis susiduriama

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Varžaitytė, Lina, Aleksandras Kriščiūnas, and Edita Tamulionienė. "ASMENŲ, SERGANČIŲ GUILLAIN-BARRE SINDROMU, REABILITACIJOS EFEKTYVUMAS BEI JĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI." Visuomenės sveikata 23, no. 2 (May 3, 2013): 122–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.057.

Full text

Abstract:

The aim - to assess individuals with Guillain-Barre syndrome (GBS), the effectiveness of rehabilitation and the factors influencing it at an early period of the disease. Retrospectively medical record analysis was performed on persons sick with GBS and rehabilitated at LSMUL KK Neurorehabilitation subdivision 1999-2012 m. The study involved 31 persons. Rehabilitation effectiveness was assessed by Barthel index change during rehabilitation. The factors that may influence the effectiveness of rehabilitation (age, comorbidity, complications, functional status at the beginning of rehabilitation, acute respiratory failure requiring mechanical ventilation, rehabilitation time) were analyzed. Persons’ with GBS, functional status during rehabilitation significantly improved (p = 0.001). Age, functional status at the beginning of rehabilitation, comorbidity, duration of rehabilitation, acute respiratory failure did not have a statistically significant impact on rehabilitation performance for patients with GBS, but the younger people’s functional status at the beginning and end of the rehabilitation was better as compared to older individuals. Complications had a statistically significant negative impact on rehabilitation efficiency (p = 0.036) for individuals with GBS.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Baltrūnas, Mykolas, Albinas Bagdonas, Antanas Kairys, Audronė Liniauskaitė, and Vilmantė Pakalniškienė. "REABILITACIJOS PROCESE DALYVAUJANČIŲ NUO NARKOTIKŲ PRIKLAUSOMŲ ŽMONIŲ ASMENYBĖS IR PSICHOLOGINĖS GEROVĖS." Sveikatos mokslai 23, no. 6 (December 21, 2013): 94–107. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.139.

Full text

Abstract:

The main objective of this study was to research the personality traits of substance abusers in rehabilitation centers and correctional facilities, and their possible connections with well-being. To obtain this objective, four goals were set: 1. to evaluate personality traits of substance abusers and to compare it with Lithuania’s representative sample; 2. to evaluate the well-being of substance abusers and to compare it with Lithuania’s representative sample; 3. to evaluate possible connections between personality traits and well-being of substance abusers; 4. to presume future guidelines for studies in this particular field. Two instruments have been used – Minnesota Multiphasic Personality Inventory - 2TM (MMPI-2) and Lithuanian scale of well-being. There were 75 substance abusers, involved in this study, of which 28 were from correctional facilities and 47 from psychosocial rehabilitation centers. The results revealed such tendencies: 1. Personality traits of substance abusers and those of Lithuania’s representative sample differed in most of MMPI-2 scales (especially psychopathy). Personality traits of sentenced men were less likely to differ from norms than those of who were not sentenced. 2. Substance abusers were less satisfied in general and in most areas of life, comparing to Lithuania’s representative sample. However substance abusers were slightly more satisfied with their physical health than people in representative sample. 3. While comparing personality traits and well-being, strongest connections have been found with: psychopathy, paranoia, psychasthenia, depression, poor self-esteem and familial problems, negative emotionality, low satisfaction with interpersonal relations, low satisfaction with physical health and general well-being. 4. Larger samples of substance abusers should be researched in future studies, also other important aspects – such as methods of treatment – should also be taken into account.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Mieliauskaitė, Živilė. "Galios santykiai ir religinės praktikos reabilitacijos institucijoje: priklausomų asmenų identiteto kaita." Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology 20 (29) 2020 (December 21, 2020): 105–26. http://dx.doi.org/10.33918/25386522-2029005.

Full text

Abstract:

Power Relationship and Religious Practices in the Rehabilitation Institution: The Change in the Identity of Dependent People The prevalence of addictions encourages a response to the many addicts outside the borders of functioning society. Rejection and other experiences construct the identity of dependent people as a group, and there also exists the identity of dependents as individuals. This article aims to reveal the mechanisms used in a rehabilitation institution for the transformation of addicts: how power relations and the influence of religion used during rehabilitation change the identity of addicts to an identity of recovering addicts. The paper draws on data from fieldwork conducted in 2018 and 2019 in a Lithuanian addiction rehabilitation institution. Key words: addiction, power relations, symbolic power, addicts, the identity of recovering addicts.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Kasputytė, Greta, and Aurika Karbonskienė. "KETAMINAS POOPERACINIAM SKAUSMUI GYDYTI." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 64–67. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.042.

Full text

Abstract:

Efektyvus skausmo gydymas po operacijų sudaro sąlygas pilnavertei ankstyvajai reabilitacijai ir gali prisidėti gerinant chirurginio gydymo rezultatus. Nuolat ieškoma naujų pooperacinės analgezijos vaistų ir jų derinių, užtikrinsiančių optimalų skausmo gydymą su kuo mažesniu nepageidaujamų reiškinių dažnumu. Ketaminas – seniai naudojamas bendrasis anestetikas. Jis mažomis dozėmis gali būti panaudotas kaip vaistas- priedas pooperacinei analgezijai. Straipsnyje apžvelgiami tyrimai, kurių rezultatai leidžia teigti, kad mažos ketamino dozės yra saugios ir gali sumažinti stiprių, opioidinių analgetikų poreikį po operacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Alčiauskaitė, Laura, Liuda Šinkariova, Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, Jurga Misiūnienė, and Raimonda Petrolienė. "MOTYVAVIMO POKALBIO KONSULTACIJŲ EFEKTYVUMAS KEIČIANT SĄNARIŲ LIGOMIS SERGANČIŲJŲ SU SVEIKATA SUSIJUSĮ ELGESĮ IR DIDINANT JŲ SAVIVEIKSMINGUMĄ REABILITACIJOS LAIKOTARPIU." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 5 (January 20, 2017): 422–30. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.069.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: motyvavimo pokalbis, sveikatai žalingas elgesys, saviveiksmingumas. Sveikatai palankaus elgesio rekomendacijų laikymasis palengvina sergančiųjų sąnarių ligomis sveikimą. Tačiau patys pacientai dažnai stokoja vidinės motyvacijos keisti įprastą elgesį. Sveikatai žalingas elgesys gali būti koreguojamas naudojant motyvavimo pokalbį, kuriuo siekiama sustiprinti asmens saviveiksmingumą ir vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Tyrimo tikslas. Įvertinti motyvavimo pokalbio konsultacijų efektyvumą keičiant sąnarių ligomis sergančiųjų su sveikata susijusį elgesį ir didinant jų saviveiksmingumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – kvazieksperimentas. Tyrime dalyvavo 126 Abromiškių reabilitacijos ligoninės artrologijos-traumatologijos skyriaus pacientai (37 vyrai, 89 moterys), sergantys sąnarių ligomis. Iš jų 66 buvo priskirti poveikio grupei, o 60 – kontrolinei grupei. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 75 metų (vidurkis – 57,69 ± 10,52 m.). Poveikio grupei per gydymosi laikotarpį buvo taikomos 1–4 motyvavimo pokalbio konsultacijos, jų elgesio ir saviveiksmingumo pokyčiai buvo lyginami su kontroline grupe. Su sveikata susijusio elgesio (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo, mitybos) pokyčiams išmatuoti naudotas pasirengimo pokyčiui klausimynas („Readiness to Change Questionnaire“, 1992), sudarytas pagal transteorinį pokyčių modelį ir atspindintis tris pokyčių stadijas: nesusimąstymo, mąstymo ir veiksmo. Saviveiksmingumui įvertinti naudotas sveikatos saviveiksmingumo klausimynas. Tiek poveikio, tiek kontrolinės grupės pacientai klausimynus pildė du kartus – gydymo pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, jog po motyvavimo pokalbio konsultacijų poveikio grupės tiriamieji pasistūmėjo aukštesnės pasirengimo keistis stadijos link vertinant fizinio aktyvumo ir rūkymo įpročius. Kontrolinės grupės tiriamieji taip pat perėjo į aukštesnę pasirengimo keisti fizinį aktyvumą stadiją reabilitacijos pabaigoje. Po motyvavimo pokalbio konsultacijų poveikio grupės tiriamųjų sveikatos saviveiksmingumo įverčiai padidėjo, palyginti su pirmąja apklausa. Kontrolinės grupės sveikatos saviveiksmingumas nesikeitė. Išvados. Motyvavimo pokalbio konsultacijos padeda sergantiesiems sąnarių ligomis reabilitacijos metu susimąstyti ir imtis veiksmų keičiant rūkymo ir fizinio aktyvumo įpročius bei didina jų sveikatos saviveiksmingumą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Reabilitacija'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles