Academic literature on the topic 'Regos aštrumas'

Statinis regos aštrumas - tai gebėjimas aiškiai matyti nejudantį objektą iš nejudančios pozicijos. Statinis regos aštrumas nurodo regos funkcijos pablogėjimą, kuris gali atsirasti dėl pakitimų priekiniame segmente, tinklainėje, dėl neuroninio apdorojimo sutrikimų, tinklainės neuronų, regos kelio ar kitų regos organų pažeidimų. Dinaminis regos aštrumas yra gebėjimas išskirti objektą esant judėjimui tarp objekto ir stebėtojo. Gerai funkcionuojantys pusratiniai kanalai ir otolitiniai organai periferinėje vestibulinėje sistemoje būtini išlaikyti žvilgsnį ir eisenos stabilumą palaikyti galvos judesių metu. Tai yra pasiekiama išcentrinių vestibulookulinių ir vestibulospinalinių refleksų pagalba. Pusratinių kanalų ir/ ar otolitinių organų pažeidimai sukelia regėjimo aštrumo pablogėjimą galvos judesių metu, t.y. pablogina dinaminį regos aštrumą, sąlygoja laikysenos ir pusiausvyros sutrikimą, galvos svaigimą, griuvimą, pykinimą ir dezorientaciją.

Keratokonusas – viena dažniausių kiaurinės keratoplastikos (KKP) priežasčių pasaulyje. Serga jauni, darbingo amžiaus žmonės, todėl pažengus ligai (vėlyvoje stadijoje), kai kiti gydymo metodai neefektyvūs, KKP gali grąžinti regą. Pastebėta, kad po donorinės ragenos persodinimo komplikacijų pasitaiko, tačiau dauguma recipientų patenkinti pooperaciniu rezultatu. Siekdami įvertinti dėl keratokonuso atliekamų KKP dažnį išanalizavome per 14-lika metų (2001-2014 m.) LSMUL KK Akių ligų klinikoje operuotų ligonių atvejus. Šiame straipsnyje aptarsime KKP dažnį, kai donorinės ragenos persodinimo priežastis - keratokonusas, sergančiųjų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, pažeistą akį, taip pat ankstyvuosius pooperacinius rezultatus (regos aštrumo pokytį, pooperacinę eigą, komplikacijas), kataraktos ir glaukomos bei amžiaus reiškmę regos aštrumo pokyčiui. Retrospektyvinis tyrimas vykdytas gavus Bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-MF-623). Nustatyta, kad 2001-2014 metais KKP dėl keratokonuso atlikta 71 akyje (24,83 proc.). 59 recipientams persodinta donorinė ragena vienoje akyje, 6 – abiejose akyse. Transplantacijų pasiskirstymas pagal pažeistą akį statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,635): dešinės akies keratoplastika - 33 ligoniams (46,5 proc.), kairės – 38 ligoniams (53,5 proc.). 19 (26,8%) moterų, kurių amžiaus mediana 39 (27-46) metai ir 52 (73,2%) vyrai, amžiaus mediana 28,5 (25-36) metai. Imtyje vyrų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei moterų (p<0,001). Vyrų ir moterų amžius statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,019). Nustatyta, kad po ragenos persodinimo 95,8 proc. recipientų regos aštrumas pagerėjo: nežymiai – 32,4 proc., vidutiniškai – 50,7 proc., ženkliai – 12,7 proc. Tik 4,2 proc. recipientų regos aštrumas nepakito ar net pablogėjo. Sklandi pooperacinė eiga (be užfiksuotų komplikacijų) buvo 40 (56,3 proc.) recipientų. 31 tiriamajam (43,7 proc.) stebėtos įvairios komplikacijos. Iš viso diagnozuoti 58 komplikacijų atvejai: 21 recipientui nustatyta viena iš komplikacijų, likusiems - dvi ir daugiau. Ragenos atmetimo reakcija – 14 (24,1proc.) recipientų, ragenos paburkimas – 13 (22,5 proc.) recipientų, siūlės (-lių) atsipalaidavimas – 12 (20,7 proc.) recipientų, akispūdžio padidėjimas – 8 (13,8 proc.) recipientų, transplantato vaskuliarizacija – 5 (8,6 proc.) recipientams, descemeto membranos raukšlės – 4 (6,9 proc.) recipientams, infiltracija apie siūles – 2 (3,4 proc.) recipientams. 2001-2014 metais LSMUL KK Akių ligų klinikoje 24,8 proc. KKP operacijų atlikta dėl keratokonuso. KKP dešinėje ir kairėje akyse atliktos vienodai dažnai (46,5 proc. v.s. 53,5 proc., p>0,635). Donorinės ragenos persodinimo operacija dėl keratokonuso dažniau taikyta vyrams nei moterims (73,2proc. vs. 26,8 proc., p<0,001) ir atlikta 10,5 metų jaunesniame amžiuje (p<0,019). Po kiaurinės keratoplastikos 95,8 proc. atvejų regos aštrumas pagerėjo ir tik 4,2 proc. nepakito, ar net pablogėjo. Jokių komplikacijų nebuvo 40 (56,3 proc.) recipientų. Dažniausia komplikacija - ragenos atmetimo reakcija (24,1 proc.).

Tyrimo tikslas. Nustatyti ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo ir Munsell-Farnsworth 100 atspalvių atrinkimo tyrimų rodmenų ir regėjimo aštrumo sąsajas, esant regos nervo disko drūzų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas 137 pacientų atvejo–kontrolės tyrimas. Ištirti 37 pacientai (67 akys), kuriems diagnozuotos regos nervo disko drūzos ir 100 sveikų žmonių (200 akių) kontrolinė grupė. Nekoreguotas ir geriausias koreguotas regėjimo aštrumas vertintas naudojant Landolto žiedus (C optotipais), pagal Sneleno principą. Spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimui naudoti kompiuteriniai Farnsworth-Munsell 100 atspalvių ir ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimai. Rezultatai. Kontrolinės grupės tiriamųjų, ribinis spalvinis kontrastinis jautrumas ir Farnsworth- Munsell 100 atspalvių atrinkimo tyrimo rezultatai buvo geresni nei pacientų (1,94±0,66 palyginti su 2,2±0,85, p=0,02; 94,1±53,9 palyginti su 120,6±61, p=0,003, atitinkamai). Išvada. Tyrimo duomenimis, regos nervo disko drūzos susijusios su spalvų juslės sumažėjimu.

Tyrimas atliktas 2016 m. sausio – balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 90 atrinktų asmenų, turinčių toliaregystę (45 asmenys) ir trumparegystę (45 asmenys). Tiriamųjų atrankos ir regėjimo atstatymo programos efektyvumo vertinimo tikslais naudotos regėjimo aštrumo vertinimo (Sneleno) ir teksto skaitymo lentelės. Jei, vertinant Sneleno lentele, regos aštrumas buvo mažesnis už 1,0, buvo nustatomas trumparegystės sutrikimas. Jei teksto skaitymo lentelėje perskaitomas šriftas buvo didesnis už 12, buvo nustatomas toliaregystės sutrikimas. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. I grupės tiriamieji: trumparegiai (n=15) ir toliaregiai (n=15) - 10 dienų atliko akių pratimus, II grupės tiriamiesiems: trumparegiams (n=15) ir toliaregiams (n=15) - 10 dienų taikyta postizometrinė relaksacija, III grupės tiriamiesiems: trumparegiams (n=15) ir toliaregiams (n=15) - 10 dienų taikyta postizometrinė relaksacija kartu su akių pratimais. Regėjimo atstatymo programa taikyta kasdien, iš viso 10 dienų. Taikytas statistinis duomenų apdorojimas. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai parodė, kad toliaregių ir trumparegių rega pagerėjo, taikant visas metodikas. Atliekant postizometrinę relaksaciją kartu su akių pratimais, toliaregių ir trumparegių grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo regėjimas. Kaklo ir pečių juostos postizometrinė relaksacija efektyviai gerina trumparegių regėjimą. Postizometrinės relaksacijos kartu su akių pratimais ir atskirai postizometrinės relaksacijos poveikis regėjimui statistiškai nesiskiria (p=0.589, p>0.05). Akių pratimai turėjo teigiamą, bet statistiškai nereikšmingą poveikį toliaregių ir trumparegių regėjimui (p>0,05).

Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) – tai akių, judėjimo sistemos, psichoemocinės būklės bei miego sutrikimo simptomų kompleksas, atsirandantis dėl per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ekranų. Diagnozuojant ligą, svarbiausia išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius ir klinikinius požymius, iš kurių dažniausi – akių sausumas ir pečių bei kaklo skausmas. Naudingi tyrimai: regos aštrumo įvertinimas, akių judesių kokybės nustatymas, Širmerio testai, tam tikri klausimynai ir kt. Gydymas apima rizikos veiksnių vengimą: darbo kompiuteriu higienos korekcija, tinkamas poilsis, mankšta. Simptomams malšinti dažniausiai naudojami drėkinamieji akių geliai, raumenų įtampai malšinti skiriami masažai, elektrostimuliacinės procedūros. Svarbiausias kelias užkirsti KRSS yra profilaktika: tinkamas naudojimasis vaizdiniais prietaisais ir pertraukos darbo metu.

Regos nervo neuritas (RNN) yra regos nervo uždegimas. Pagal etiologiją RNN skirstomas į tipinę ir atipinę formas. Tipinis RNN dažniausiai siejamas su išsėtine skleroze. Atipinį RNN gali sukelti įvairios infekcijos, autoimuninės ligos ar kitos uždegiminės ligos. Nors RNN etiologija yra daugiaveiksnė, didelis dėmesys skiriamas uždegiminiams ir imuniniams procesams, kurie, tikėtina, prisideda prie demielinizacijos. Tipinis RNN pasireiškia poūmiu vienpusiu regėjimo aštrumo (RA) sutrikimu ir skausmu, kuris sustiprėja judinant akį. Atipiniui RNN yra būdingas labai stiprus skausmas arba skausmo nebuvimas, abipusis RA sutrikimas, kraujosruvos ir eksudatai regos nervo diskuose. Esant tipiniam RNN, tikimasi greito, reikšmingo RA atsistatymo, o atipinio RNN atveju RA atsistatymo prognozė yra nepalanki. Tobulėjant genetikos technologijoms, galima identifikuoti vis daugiau genų, kurie galėtų turėti įtakos RNN patogenezei. Šiame straipsnyje apžvelgiame RNN epidemiologiją, etiologiją, patofiziologiją, kliniką, diagnostikos ir gydymo galimybes, sąsajas su IS.

Tyrimo tikslas. Įvertinti 8–12 metų vaikų regos būklę bei dažniausius rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos regos sutrikimams. Metodika. Atliktas Kauno miesto mokyklų 308 mokinių akių būklės tyrimas. Įvertintas regos aštrumas į tolį naudojant Snellen’o optotipų lenteles, įvertinta refrakcija, naudotas Lang’o stereo testas. Tyrimo metu atlikta anketinė apklausa. Rezultatai. Sutrikusi rega į tolį nustatyta 92 (30 proc.) vaikams. Lyginant trumparegystės dažnį amžiaus grupėse, nustatyta, kad I grupėje (8–10 metų) rega sutrikusi 42 (23,3 proc.) vaikams, II grupėje (10–12 metų) – 49 (39,7 proc.), rastas statistiškai reikšmingas skirtumas p< 0,05. Abiejose grupėse 67 vaikams (73,6 proc.) nustatytas lengvo laipsnio (0–3 D), 16 vaikų (17,6 proc.) – vidutinio laipsnio (3–6D) ir 8 vaikams (8,8proc.) sunkaus laipsnio (>6D) trumparegystė. 92 vaikai (58,8 proc.) skundėsi akių nuovargio požymiais: ašarojimu, akių paraudimu, jautrumu šviesai. Išvados. Vertinant visus tiriamuosius, dažniausias regos sutrikimas buvo lengvo laipsnio trumparegystė. Paveldimumas ir gretutinės ligos nebuvo statistiškai reikšmingos trumparegystei vystytis. Didžioji dalis vaikų patyrė akių nuovargio simptomus.

Įvadas. Parkinsono liga (PL) – neurodegeneracinė liga, kurios plačiam ne motorinių simptomų spektrui priklauso regos suvokimo sutrikimai. Regos suvokimo sutrikimai dažniausiai laikomi progresuojančios PL komplikacija, kuri įspėja apie galimą psichozės iš­sivystymą ir lydinčią demenciją. Vizualinių haliucinacijų etiologija, sergant PL, paprastai būna multifaktorinė: jos siejamos su žemu regos aštrumu, ilga ligos trukme, kognityviniais sutrikimais, sutrikusiu kontrastiniu jautrumu ir susilpnėjusia spalvų diskriminacija bei varto­jamais dopaminerginiais preparatais. Duomenų apie haliucinacijas, sergant PL be demenci­jos, nėra daug, jos dažniau laikomos jatrogeninėmis. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) administracijos leidimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą. Buvo apklausta 30 sava­rankiškų 1,0-3,0 stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę PL be demencijos sergančių VULSK pacientų,19 vyrų ir 11 moterų. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų, nesergančių neurodegeneracinėmis ligomis ir demencija (15 vyrų ir 15 moterų). Tyrimo dalyviai buvo apklausti re­miantis specialiai parengtu klausimynu apie regos suvokimo sutrikimus, Monrealio kognityvine skale (MoC A), ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo vertinimo skale (HAD). Įvertin­tas PL sunkumas pagal bendrą Parkinsono ligos sunkumo skalę (UPLVS), ligos trukmė ir vartojami vaistai. PL gydyti skirtų vaistų dozė buvo konvertuojama į levodopos ekvivalenti­nę dozę (LED). Sergantiesiems PL atliktas oftalmologinis ištyrimas, kurio metu gauti duo­menys apie spalvinį regėjimą, kontrastinį jautrumą, akispūdį ir tinklainės nervinių skaidulų storį (TNSS). Ieškant ryšio tarp įvairių veiksnių ir smulkių haliucinacinių reiškinių, buvo ly­ginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės, išskirti tiriamosios grupės pogrupiai pagal haliucinacijų pasireiškimą. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje regos suvokimo sutrikimus patyrė 30 % apklaustųjų, o kontrolinėje – 10 % asmenų (p = 0,05). PL grupėje dažniausios haliucinacijos buvo kinetopsija ir pasažo tipo („passage“), taip pat buvo įvardinta objektų klaidinga identifikacija ir makropsija, o kontrolinėje grupėje – tik pasažo tipo haliucinacijos. 6,6 % PL grupės tiriamųjų patyrė daugiau nei vieno tipo smulkiąsias haliucinacijas. Haliucinacijas patyrė 20 % pacientų, kuriems diagnozuota vienpusė motorinė PL, 20 % generalizuota motorine PL sergančių tiriamųjų be posturalinio nestabilumo ir 50 % pacientų, kuriems būdingas su PL progre­savimu susijęs posturalinis nestabilumas. Reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės gru­pės MoCA skalės bendras (p = 0,006), kalbos (p = 0,0026) ir vykdomosios funkci­jos (p = 0,0004) įverčiai. Lengvas kognityvinis sutrikimas diagnozuotas 40 % sergančių PL ir 10 % kontrolinių asmenų (p = 0,015). HAD nerimo poskalės 7 balus ir daugiau surinko 30 % pacientų, sergančių PL, ir 10 % kontrolinių tiriamųjų (p = 0,021). Nustatyta regos suvo­kimo sutrikimo ryšio tendencija su UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos poskalės įverčiu (p = 0,050), kasdienės veiklos įverčiu (p = 0,064) ir kairiosios akies TNSS (p = 0,056). ROC kreivių analizės duomenimis, didžiausias specifiškumas haliucinacijoms nustatytas MoCA skalės įverčiui (AUC = 0,694; p = 0,005), HAD nerimo įverčiui (AUC = 0,697; p = 0,013) ir UPLVS dalies kasdienės veiklos įverčiui (AUC = 0,704; p = 0,030). Taikant logistinės regresijos modelį, nenustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio su amžiumi, PL truk­me ir stadija, depresijos skalės įverčiu, levodopos ekvivalentine doze, UPLVS bendru, moto­rinės ir komplikacijų poskalės įverčiais, motorinių simptomų lateralizacija, spalvinio regėji­mo sutrikimu, kontrastiniu jautrumu, akispūdžiu, regos aštrumu. Išvados. PL be demencijos sergantys asmenys galimai dažniau nei nesergantys PL patyrė regos suvokimo sutrikimų. Šie sutrikimai dažniau pasireiškė išsivysčius posturaliniam ne­stabilumui. Lengvas kognityvinis sutrikimas, kalbos ir vykdomosios funkcijos sutrikimas dažniau diagnozuotas sergantiems PL nei kontrolinės grupės asmenims. Smulkieji haliuci­naciniai reiškiniai galimai susiję su mažesniu kairiosios akies TNSS, blogesniais UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos bei kasdienės veiklos poskalių įverčiais. Tiriant PL pacientus dėl regos suvokimo sutrikimų, rekomenduojama įvertinti būklę pagal MoCA, HAD nerimo ir UPLVS kasdienės veiklos poskales. Norint patikslinti rezultatus, reikalingas didesnės im­ties tyrimas.

Šiame darbe analizuojama šviesos įtaka regos procesui. Išnagrinėta mokslinė literatūra žmogaus regos, ryškumo, kontrasto ir spalvų suvokimo bei regos aštrumo klausimais. Išanalizuoti žmogaus regos proceso ypatumai, regos fiziologija. Pristatomi pagrindiniai fotometriniai dydžiai bei jų sąsaja su regos sistema. Atliktas tyrimas, kurio metu nustatoma regos aštrumo priklausomybė nuo paviršiaus apšvietos. Tyrime dalyvavo 50 žmonių. Tiriamieji suskirstyti į dvi: 40-50 ir 51-60 metų amžiaus grupes. Tyrime nustatyta, tiriamųjų regos aštrumo priklausomybė nuo įvairių apšvietų, apskaičiuoti vidutiniai tyrimo duomenų rezultatai, pateikta, tyrimo eigoje išryškėjusi adaptacijos tamsai įtaka. Šie tyrimo duomenys pavaizduoti grafiškai. Analizuojant teorinę medžiagą pastebėta, kad Lietuvoje, tai mažai tyrinėta sritis. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad padarius didesnius, daug daugiau tiriamųjų, kriterijų, apimančius tyrimus, būtų galima gauti įdomių rezultatų.
The subject of the work is the investigation of the visual acuity dependence on surface illumination. This final work analyzes the influence of light to visual process. Scientific literature was studied to look into the issues of human’s eyesight, brightness, contrast and color perception and visual acuity. The features of the human visual process and physiology of human’s eyesight have been examined as well. The work introduces the main photometric values and their relation to the visual system. The investigation has been carried out to determine the dependence of visual acuity on the surface illumination with 50 people participating in it. The people were divided into two groups according to their age: 40-50 and 51-50. The average data of the results have been estimated and various deviations from the mean shown up during the investigation are graphically presented in the work. While studying the theoretical material it was noticed that this field is still a byway in Lithuania. The findings suggest that if deeper and more criteria spanning researches were carried out, more revealing results could be expected.

Tyrimo objektas: 10–11 metų moksleivių laikysena, dauginiai raumenys, regėjimo aštrumas, akomodacija. Tyrimo problema. Daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatos ir gerovės klausimams. Pastaraisiais dešimtmečiais daug dėmesio skiriama augančio vaiko organizmo pokyčių tyrimams. Vaiko organizmas yra unikalus dėl savo funkcijų ir daugybės struktūrų vystimosi bei kitimų (Bačiulienė, 2006). Jaunesnis mokyklinis amžius – tai lytinio brendimo pradžia. Būtent šiuo amžiaus periodu, be kitų organizmo sistemų, labai intensyviai vystosi griaučių – raumenų sistema. Tad, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus ir norint išvengti rimtų sveikatos problemų, būtina ankstyva griaučių – raumenų sistemos vystymosi sutrikimų diagnostika ir prevencija (Kasiulevičius ir Strazdienė, 2008). Prevencija turėtų prasidėti jau mokykloje, nes, pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas susiduria su dideliu fiziniu ir psichologiniu krūviu. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, dideli statiniai krūviai ir dėl to atsirandanti ydinga laikysena gali įtakoti struktūrinius ir funkcinius pokyčius augančiame organizme (Bačiulienė, 2006). Tikslas: įvertinti 10–11 metų moksleivių stuburo stabilizavimo ir žaidybinių pratimų poveikį laikysenai, nustatyti regos sutrikimų sąsajas su laikysena. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti 10–11 metų tiriamosios ir kontrolinės grupių moksleivių laikyseną, dauginio stuburo raumens skerspjūvio plotą bei jo asimetriją prieš ir po stuburo stabilizavimo ir... [toliau žr. visą tekstą]
Study object: 10–11 years schoolchildren posture, multifidus muscle, eyesight strenght, accommodation. Study problem. In many countrys health and the welfare of children are very important. In recent years big attention is focussed on growing organism and researches of children. Children organism is unique of his functions and many developing and varying structures (Bačiulienė, 2006). Younger school age – it is start of pubescense. Skeletal-muscular system is developing very intensive in this period, without other organism systems. In respect that children ages peculiarity and in order to avoid health problems, it is very important early diagnostic and prevention of skeletal-muscular systems (Kasiulevičius ir Strazdienė, 2008). The prevention should start at school, because when children start to go to school they face with big physical and psychological load. Reduced physical activity, big static loads and because of that being bad posture should effect structural and functional changes in growing organism (Bačiulienė, 2006). The goal of the study: to evaluate the posture stabilizatinion and player excercises effect of 10–11 years schoolchildren posture, to determine relation between eyesight disorders and posture. The objectives: 1. To eveluate 10–11 years old study‘s and control‘s groups posture, multifidus muscle cross-section area and asymmetry before and after stabilization and player excercises. 2. To compare study‘s and control‘s... [to full text]