Contents
Academic literature on the topic 'Sąsajos. children'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Sąsajos. children.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Sąsajos. children"
1
Atkočiūnas, Marius, Gintautė Rutkauskaitė, and Danielius Serapinas. "VAIKŲ VARDŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS ESANT GENETINIO SINDROMO DIAGNOZEI." Sveikatos mokslai 25, no. 1 (2014): 29–32. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.004.
Full textAbstract:
Child‘s name is an integral part of future collection or existing parents kind of work. It has to be responsible for a person of that name will have for a lifetime. It is argued that a person‘s name from the way the character patterns, health, social status, and ability to communicate. Were analyzed LSMU KK geneticist‘s office to accumulate data on children with genetic pathology, including their names in 2013. For comparison, control, consisting of healthy children data. In data analysis The study analyzed 210 children with genetic pathology data: 120 (57.1%) boys and 90 (42.9%) girls. In the control group of 210 healthy children to collect data: 90 (42.9%) boys and 120 (57.1%) girls. The study revealed that the genetic pathology may be connected with a child‘s name choice.
2
Bieliauskaitė, Rasa, Renata Garckija, and Roma Jusienė. "BRONCHINE ASTMA SERGANČIŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHOLOGINIO PRISITAIKYMO, TĖVŲ KONFLIKTIŠKUMO IR AUKLĖJIMO BŪDŲ SĄSAJOS." Psichologija 40 (January 1, 2009): 37–52. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2009.0.2587.
Full textAbstract:
Šiame tyrime analizuojame dvejų–penkerių metų 45 vaikų (31 berniuko ir 14 mergaičių), sergančių bronchine astma, elgesio bei emocinius sunkumus ir tai, kaip su jais susiję šeimos veiksniai: motinų taikomi auklėjimo būdai, tėvų konfliktiškumas ir konfliktų sprendimo strategijos. Tyrime naudojome Vaikų elgesio aprašą (CBCL/1½-5), modifikuotą Blocko auklėjimo būdų klausimyną, konfliktų ir problemų sprendimo skales bei vaiko aplinkos klausimyną. Tyrimo rezultatai rodo, kad sergantys bronchine astma (BA) vaikai turi daugiau internalių sunkumų nei sveiki vaikai. Sergančių BA vaikų motinos dažniau nei lėtine liga nesergančių vaikų motinos naudoja psichologinę kontrolę kaip auklėjimo būdą. Nustatėme, kad kuo daugiau motinos naudoja psichologinę kontrolę, tuo daugiau jų vaikai turi elgesio sunkumų. Taip pat BA sergančių vaikų grupėje dažnesnis fizinių bausmių taikymas yra susijęs su didesniais vaikų eksternaliais sunkumais.Rezultatai atskleidė, kad kuo daugiau grasinimų tėvai išsako vienas kitam konfliktų metu, tuo daugiau vaikų elgesio sunkumų yra nurodoma. Sergančių vaikų grupėje konfliktų sunkumas yra susijęs su motinų naudojama elgesio kontrole, o fizinė agresija konfliktų metu yra susijusi su motinų taikomomis fizinėmis bausmėmis.Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad motinų išsilavinimas yra susijęs su vaikų, sergančių bronchine astma, eksternaliais ir internaliais sunkumais. Kuo motinos yra mažiau išsilavinusios, tuo daugiau nurodo savo sergančių BA vaikų elgesio ir emocinių sunkumų, ir taiko daugiau fizinių bausmių.Regresinė analizė patvirtino, kad motinos išsilavinimas ir fizinė agresija tėvų konfliktų metu yra reikšmingi BA sergančių vaikų emocinius sunkumus prognozuojantys veiksniai.Pagrindiniai žodžiai: elgesio ir emociniai sunkumai, bronchinė astma, auklėjimo būdai, tėvų konfliktiškumas, motinos išsilavinimas.Psychological Adjustment of Preschool Children with Bronchial Asthma and its Relations to Parental Conflicts and Parenting PracticesRasa Bieliauskaitė, Renata Garckija, Roma Jusienė SummaryIn this paper, we analyse the emotional and behavioral problems of 45 children (31 boys and 14 girls) with bronchial asthma, (BA), aged two to five years. The mothers of the children filled in the CBCL/1½-5 (Child Behavior Checklist), Block Parental Practices questionnaire, the Conflicts and Problem-solving Scales (CPS) and the demographic questionnaire.The results have shown that children with BA have more internal problems as compared with healthy children as well as with general population. Mothers of children with BA practice more of psychological control than do mothers of healthy children.The results suggest that the practice of psychological control is related to greater behavioral problems. The results also show that the use of physical punishment is related to external problems of BA children.In the BA group, the severity of parental conflicts is related to behavioral problems, and the use of physical aggression during the conflicts is related to the use of corporal punishment.The level of education of mothers proved to be an important factor in predicting the psychological adjustment of children with BA. Mothers with a lower education report more internal and external pro blems of children with BA. It appears also that the a lower education level of mothers is related to the more frequent use of corporal punishment.The regression analysis has proven the level of maternal education to be predictive of 40 % of internal problems, and together with physical aggression during parental conflicts it explains 56 % of data. Physical aggression during parental conflicts seems to be the only predictive factor and explains 33 % of data on external problems.Our results disclose the importance of psychosocial factors – the type and level of parental conflicts as the well as prevalence of psychological control –. in the adjustment of children with BA. These factors can be sources of BA-inducing stress. Our results have shown the level of mother’s education to be one of the strongest predictors of internal problems of a child with BA.An important direction of future research could be elucidation of this factor – presumably looking for hindrances in the mother–child relationship.Keywords: bronchial asthma, emotional and behavioral problems, parental practices, conflict solving strategies, maternal education.
3
Čekuolienė, D., R. Jusienė, G. Širvinskienė, O. Zamalijeva, and R. Breidokienė. "MOTINŲ PSICHOLOGINĖS SAVIJAUTOS IR KŪDIKIŲ PROBLEMINIO ELGESIO SĄSAJOS." Psichologija 43 (January 1, 2011): 44–62. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.0.2563.
Full textAbstract:
Motinos psichologinės savijautos įtaka vaiko raidai yra neabejotina. Motinos depresiškumas nėštumo metu bei po gimdymo siejamas su įvairiais kūdikio raidos aspektais, didinančiais vėlesnės psichopatologijos riziką. Tačiau motinos psichologinę savijautą apibūdinančių ir jos elgesį su kūdikiu paveikiančių kintamųjų identifikavimas ir tyrimas bei kompleksinių ryšių tarp motinos charakteristikų ir kūdikio probleminio elgesio rodiklių analizavimas ir šiandien tebėra aktualus, problemiškas psichologų uždavinys. Šio tyrimo tikslas – atskleisti motinų psichologinės savijautos ir kūdikių probleminio elgesio sąsajas. Šis tyrimas yra tęstinės kūdikių fizinės ir psichikos sveikatos studijos dalis. Tyrimo dalyviai – 202 išnešioti kūdikiai ir jų motinos. Buvo atlikta kūdikių motinų anketinė apklausa antrą–trečią dieną po gimdymo bei kūdikiams sulaukus trijų ir šešių mėnesių. Tyrimo rezultatai: struktūrinių lygčių modelis parodė, kad motinų patiriami sunkumai suprasti kūdikių verkimo priežastį darė tiesioginę įtaką trijų–keturių ir šešių–septynių mėnesių kūdikių probleminiam elgesiui ir buvo veikiami motinų depresiškumo. Motinų depresiškumas ir santykiai su vyru / partneriu turėjo netiesioginės įtakos kūdikių probleminiam elgesiui. Probleminis elgesys dažniau buvo būdingas vienišų bei mažesnį išsilavinimą turinčių motinų kūdikiams.Pagrindiniai žodžiai: kūdikiai, motina, psichologinė savijauta, depresiškumas po gimdymo, kūdikių probleminis elgesys.Linking Maternal Psychological State and Infant Problem BehaviorČekuolienė D., Jusienė R., Širvinskienė G., Zamalijeva O., Breidokienė R. Summary The influence of maternal psychological state and emotional well-being on the child’s development is undeniable. Studies have documented an association of maternal depression during pregnancy and postpartum periods with several aspects of adverse infants’ development. Maternal depression is also considered to be a risk factor for individual psychopathology later in life. However, identifying the variables qualifying maternal psychological state and analyzing their complex relations with children problem behavior continues to be a challenging research assignment for psychologists. The main goal of the present study was to examine the manifold relations among the different indices of maternal psychological state and infants’ problem behavior. Participants of the study1 were 202 mothers and their full-term infants. Mothers completed several self-report questionnaires three times: on the 2nd/3rd day after delivery, and when the infants were three months and six months old. The women’s perception of the infant’s difficult behaviors scale (Bornstein et al., 2006) was used when infants were three and six months old. Maternal depression was measured with the Edinburgh postnatal depression scale (Cox et al., 1987) in all three stages of the study. Results: Maternal depressiveness appeared to be the most important aspect of maternal psychological state, strongly linked to the infants’ problem behavior. The data have shown that maternal depressiveness and the quality of relationships with the husband / partner influenced the infants’ behavior through maternal difficulties to understand the reason for the infant’s crying. Maternal depressiveness during the postpartum period and the quality of relationship with the husband / partner has an indirect impact on the infant’s problem behavior, i.e. depressiveness affects the maternal understanding of infant’s crying, and the quality of relationship with the husband / partner has an impact on maternal depressiveness in the postpartum period. The results of structural equation modeling indicate that maternal ability to understand infant crying is the only significant variable having a direct effect on infants’ problem behavior, i.e. difficulties to understand the reasons for the infant’s crying influence the quantity of manifestation of infants’ behavior problems at the age of three and six months. A group comparison has demonstrated that single and lower educated mothers reported significantly more cases of infants’ problem behavior. These results support the theoretical premises and empirical findings that maternal psychological state determines infants’ problem behavior through the mother’s emotional well-being which is closely linked to the family structure and relationship quality. Keywords: infant, mother, psychological state, postnatal depression, infant problem behavior.
4
Malinauskienė, Oksana, and Rita Žukauskienė. "PAAUGLIŲ DEPRESIJOS SIMPTOMŲ, SAVIVERTĖS, ŠEIMOS SOCIALINIO-EKONOMINIO STATUSO IR TĖVŲ AUKLĖJIMO STILIAUS SĄSAJOS." Psichologija 30 (January 1, 2004): 17–31. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2004..4349.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojami depresijos simptomų, savivertės, tėvų auklėjimo stiliaus, šeimos socialinio-ekonominio statuso ryšiai. Tyrime dalyvavo 16–18 metų paaugliai (N = 300). Depresijos simptomams, savivertei ir tėvų auklėjimo stiliams nustatyti buvo naudojami YSR (Achenbach, 1991), RSE (Rosenberg, 1965) bei EMBU (Arrindell, 1999) klausimynai. Šeimos socialinis-ekonominis statusas buvo nustatomas pateikus tiriamiesiems anketą. Rezultatų analizė atskleidė, kad merginos patiria daugiau depresijos simptomų ir turi menkesnę savivertę nei vaikinai ir tai su amžiumi nekinta. Paaiškėjo, kad abiejų lyčių paauglių depresijos simptomai ir savivertė yra tarpusavyje neigiamai susiję. Regresinės analizės rezultatai parodė, kad savivertė, tėvų atstūmimas tiek merginoms, tiek vaikinams reikšmingai prognozuoja depresijos simptomus. Perdėta globa prognozuoja depresijos simptomus tik merginoms. Joks šeimos socialinio-ekonominio statuso kintamasis paauglių depresijos simptomų neprognozuoja. Skirtumai tarp lyčių prognozuojant paauglių depresijos simptomus leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja etiologiniai merginų ir vaikinų depresijos simptomų skirtumai.
 
 LINKS BETWEEN DEPRESSIVE SYMPTOMS, SELF-ESTEEM, SOCIOECONOMIC STATUS AND PARENTAL REARING AMONG ADOLESCENTSOksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė
 SummaryTheories of parent child interactions suggest that parent-child transactional styles substantially influence children’s acquisition of appropriate social interaction skills, as well as impacting related adjustment outcomes. Early childhood experiences have frequently been suggested as causal factors in the development of psychopathological manifestations in adolescence. In particular, dysfunctional rearing practices appeared to be highly correlated with different types of psychopathology or psychological problems developed later in life, such as depressive symptoms and low self-esteem. Nevertheless, despite an increasing number of studies, the results were rather inconsistent and as not providing valid information on the relationships between depressive symptoms, low self-esteem, socioeconomic status and parental rearing practices among adolescents. There is still a lack of information about the role of parental rearing and socioeconomic status of the family in the development of emotional problems and self-esteem in children and adolescents.The purpose of this cross-sectional study was to investigate possible relationships between depressive symptoms, self-esteem, socioeconomic status, parental rearing, gender and age. Convenient sample of adolescents (N = 300, from 16 to 18 years) was given a test measuring self-esteem, a test measuring depressive symptoms, and a test measuring parental rearing. The Lithuanian version of RSE (Rosenberg, 1965) has been used to assess self-esteem. The depression subscale of the Lithuanian version of YSR (Achenbach, 1991) has been used to assess depressive symptoms. Parental rearing (emotional warmth, rejection, overprotection) was assessed using the Lithuanian versijon of the EMBU (Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Three measures of socioeconomic status were used: mother’s education and father’s education, family income, and family structure (one or two parents).Depressive symptoms were found to be higher for girls than for boys, whereas self-esteem was found to be higher for boys than for girls. Depressive symptoms were associated with lower self-esteem, both for boys and girls. Multivariate regressional analysis indicated that depressive symptoms are significantly predicted by self-esteem for boys and girls, by parental rejection for boys and girls, and by parental overprotection only for girls. Depressive symptoms were not significantly predicted by any of the three socioeconomic status measures. In addition, self-esteem was significantly predicted by depression for boys and girls, by parental emotional warmth for boys and girls, and by parental overprotection and by familial income only for girls. The differences between the prediction of depressive symptoms and the prediction of self-esteem, which appeared negatively correlated, suggested etiological differences. The differences between gender, and the lower percent of explained variance by regression analysis for boys than for girls, suggested gender differences in etiology of depression and in etiology of self-esteem.
 
5
Kajokienė, Ilona, and Rita Žukauskienė. "6–18 M. VAIKŲ REPREZENTACINĖS IR KLINIKINĖS IMČIŲ EMOCINIŲ IR ELGESIO SUNKUMŲ SĄSAJŲ PALYGINIMAS SU ŠEIMOS SOCIALINIAIS, EKONOMINIAIS IR DEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS." Psichologija 36 (January 1, 2007): 22–43. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2007.0.2712.
Full textAbstract:
Šio tyrimo tikslas – 6–18 m. vaikų reprezentacinės (N = 3191) ir klinikinės (N = 780) imčių, emocinių ir elgesio sunkumų sąsajų palyginimas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais ir siekis tęsti 2003 m. atlikto tyrimo duomenų analizę. Elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui panaudotas Vaikų elgesio aprašas (CBCL6 / 18) bei Jaunuolių klausimynas (YSR11 / 18) (Achenbach, Rescorla, 2001) bei anketa, skirta socialiniams demografiniams duomenims apie vaiką ir jo šeimą surinkti. Plačiai išanalizuotos socialinių, demografinių bei ekonominių kintamųjų sąsajos su CBCL ir YSR skalių rezultatais bei atlikta palyginamoji dviejų imčių rezultatų analizė. Tyrimo nustatyta, kad vaikams iš nepilnų šeimų būdingesni emociniai ir elgesio (ypač eksternalūs) sunkumai, o klinikinės imties vaikams iš nepilnų šeimų dažniau teikiama stacionarinė nei ambulatorinė pagalba. Mūsų tyrimo duomenimis, aukštesnis tėvų išsilavinimas (ypač motinos) buvo svarbus socialinis veiksnys, padedantis mažinti tiek reprezentacinės, tiek ir klinikinės imčių vaikų psichologinius sunkumus. Šeimos socialinis ekonominis statusas neigiamai koreliavo su daugelio CBCL ir YSR klausimyno skalių rezultatais. Regresinės analizės būdu prognozuojama socialinių, ekonominių ir demografinių kintamųjų įtaka CBCL ir YSR skalių rodikliams. Rezultatai rodo, kad vaiko lytis buvo reikšmingas kintamasis, darąs įtaką tiek sveikų, tiek sergančių vaikų internaliems ir eksternaliems sunkumams. Vaikų amžius labiau susijęs su sveikų vaikų sunkumais. Šioje publikacijoje taip pat pateikiamos patikslintos ir lengviau praktikoje naudoti pritaikytos CBCL6 / 18, TRF 11 / 18 ir YSR11 / 18 normos bei atitaisomos korektūros klaidos, įsivėlusios pateikiant Mąstymo ir Dėmesio sunkumų skalių vidurkius CBCL, TRF ir YSR pagal standartizavimo duomenų lenteles (Žukauskienė ir Kajokienė, 2006). Pagrindiniai žodžiai: raida, vaikų emociniai ir elgesio sunkumai; socialiniai, demografiniai ir ekonominiai veiksniai; klinikinė imtis, reprezentacinė imtis. EMOTIONAL AND BEHAVIORAL PROBLEMS OF REFERRED AND NON-REFERRED CHILDREN: ANALYSIS OF ASSOCIATIONS WITH FAMILY SOCIO-DEMOGRAPHIC VARIABLES Ilona Kajokienė, Rita Žukauskienė Summary The focus of this paper – analysis of associations of emotional and behavioral problems of referred and non-referred children with family socio-demographic variables. For this purpose, we used data from clinical sample (N = 780) that consists from children placed for treatment to child psychiatry centers and mental health centers, and data from representative sample (referred children are excluded) (N = 3191). Worldwide known ASEBA instruments CBCL6/18 and YSR 11/18 were applied in this research to evaluate children‘ emotional and behavioral problems, also a questionnaire to collect data on socio-demographic variables about child and his family. We made comprehensive analysis of social, demographic, economic variables in relation to emotional and behavioral problems assessed by CBCL and YSR, also comparison between clinical and representative groups were made. Results show that gender was important variable influencing level of internal and external problems both in clinical and representative samples. Age was more important determinant in representative group. Children from incomplete families showed higher levels of emotional and behavioral disturbances (particularly, external). Children from clinical sample from incomplete families more often were receiving in-patient treatment rather than outpatient treatment. Better educational background (especially that of mothers) was important social factor determining lower levels of psychological problems in both clinical and representative samples. Family SES (income per person) negatively correlated with most CBCL and YSR scales scores, although there were no significant relations with Somatic Complaints and Rule Breaking Behavior scales. Prognostic power of socio-economic, demographic variables to predict child behavioral and emotional problems was assessed. In addition, revised norms for CBCL6/18, TRF6/18 and YSR11/18 are enclosed. Key words: Child development, emotional and behavioral problems, socio-economic status, clinical sample, non-referred sample.
6
Labanienė, Katažyna, Reda Gedutienė, and Gražina Gintilienė. "PREDICTION OF READING AND WRITING DIFFICULTIES OF FIRST GRADERS USING DYSLEXIA RISK QUESTIONNAIRE (DRQ) IN PRESCHOOL AGE / PIRMOKŲ SKAITYMO IR RAŠYMO SUNKUMŲ NUMATYMAS TAIKANT DISLEKSIJOS RIZIKOS KLAUSIMYNĄ (DRK) PRIEŠMOKYKLINIAME AMŽIUJE." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 39 (2019): 49. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i39.427.
Full textAbstract:
<p>Šiame straipsnyje nagrinėjamos <em>Disleksijos rizikos klausimyno</em> (DRK) įverčių priešmokykliniame amžiuje sąsajos su skaitymui ir rašymui svarbiais gebėjimais (kurių nepakankamas išlavėjimas gali lemti skaitymo ir rašymo sunkumus) bei skaitymo ir rašymo įgūdžiais 1-oje klasėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tėvų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogių užpildyto DRK įverčiai, vaikams lankant priešmokyklinio ugdymo grupę, susiję tiek su prognostiniais skaitymo ir rašymo sunkumų rodikliais (fonologiniais gebėjimais: greituoju vardijimu, fonologiniu supratimu, trumpalaike girdimąja atmintimi; žodynu; vizualiniais-motoriniais gebėjimais), tiek su pirmokų skaitymo įgūdžiais bei mokytojų ir tėvų pateiktu skaitymo ir rašymo vertinimu.</p><p> </p><p>This article examines relationships between the scores of Dyslexia Risk Questionnaire (DRQ) in preschool age and the abilities, necessary for acquisition of reading and writing skills, as well as reading and writing skills in the 1st Grade. The results of the study showed that the scores of <em>Dyslexia Risk Questionnaire </em>(DRQ), completed by pre-primary teachers and parents of children attending pre-primary group, are related to prognostic indicators of reading and writing difficulties (phonological abilities: rapid naming, phonological awareness, short-term auditory memory; vocabulary; visual-motor skills), as well as to 1st graders’ reading skills and their reading and writing ratings provided by parents and teachers.</p>
7
Skerytė-Kazlauskienė, Monika, and Rasa Barkauskienė. "MOKYMOSI NEGALIĄ TURINČIŲ PAAUGLIŲ SAVĘS VERTINIMAS IR SUVOKTA SOCIALINĖ PARAMA." Psichologija 41 (January 1, 2010): 33–49. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2010.0.2580.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama mokymosi negalią turinčių paauglių savęs vertinimas, suvoktos socialinės paramos kiekis ir svarba, siekiama nustatyti, ar savęs vertinimo ir socialinės paramos sąveikos pobūdis šioje grupėje yra savitas, palyginti su vidutiniškai besimokančių bendraamžių grupe. Tyrime dalyvavo 188 paaugliai (tiriamoji grupė – 95 paaugliai, kuriems nustatyta mokymosi negalia, palyginamoji – 93 vidutiniškai besimokantys bendraamžiai) iš Vilniaus mokyklų šeštų–septintų klasių. Mokiniai pildė Vaikų savęs suvokimo skalę (Self Perception Profile for Children; Harter, 1985) bei Vaikų ir paauglių socialinės paramos skalę (Child and Adolescent Social Support Scale; Malecki et al., 2000). Mokymosi negalią turintys paaugliai blogiau save vertino visose matuotose savęs vertinimo srityse – akademinės kompetencijos, socialinio priėmimo, elgesio ir bendrojo savęs vertinimo – palyginti su neturinčiais mokymosi negalios bendraamžiais, tačiau gaunamos socialinės paramos kiekio ir svarbos vertinimai grupėse nesiskyrė. Grupės išsiskyrė savęs vertinimo ir socialinei paramai teikiamos svarbos sąsajų pobūdžiu: tiriamojoje grupėje nustatytos tiesinės sąsajos tarp tėvų, mokytojų, bendraklasių socialinei paramai teikiamos svarbos ir savęs vertinimo, o palyginamojoje grupėje tokių sąsajų neaptikta. Mokymosi negalią turintys paaugliai, kurie gaunamai socialinei paramai teikė mažai svarbos, statistiškai reikšmingai blogiau save vertino, palyginti su mokymosi negalių neturinčiais bendraamžiais, taip pat teikiančiais mažai svarbos gaunamai socialinei paramai.Pagrindiniai žodžiai: mokymosi negalia, socialinė parama, savęs vertinimas, paaugliai.Adolescents with learning disabilities: Self-evaluation and social supportMonika Skerytė-Kazlauskienė, Rasa Barkauskienė SummaryAlthough learning disability (LD) has a primary impact on academic achievement, its relation to problematic social and emotional life of children and adolescents has been well recognised. In addition, attention has been paid to self-evaluation of schoolchildren with LD; however, the results of studies are contradictory and can be attributed to various factors. This paper seeks to shed light on the association between self-evaluation and perceived social support in adolescents with LD. We used the multidimensional model of Susan Harter (1999) for understanding and measuring the global and domain-specific self-evaluations. The goals of the current study were to assess relations of self-evaluation to the perceived frequency and importance of social support received from various significant sources – parents, teachers, classmates and close friends in two groups of adolescents, those with LD and their classmates with average academic achievements.The participants were 188 Lithuanian-speaking adolescents from sixth-seventh grades of Vilnius schools, mean age 12.5 years (SD = 0.7). Ninety-five schoolchildren (64 boys and 31 girls) diagnosed as learning-disabled and 93 schoolchildren (58 boys and 35 girls) comprised an age- and sex-matched comparison group from the same schools with average academic achievements. The participants were assessed on Self-Perception Profile for Children (Harter, 1985) and Child and Adolescent Social Support scales (Malecki et al., 2000).The results revealed that the LD group rated themselves worse than average-achieving students on all domain-specific self-evaluations scales: scholastic competence (t = –5.88, p < 0.001), social acceptance (t = –3.08, p < 0.01) , behavioural conduct competence (t = –2.36, p < 0.05) and global self-evaluation (t = –2.30, p < 0.05). Both groups equally perceived social support, its frequency and importance. There were significant associations between self-evaluations and the perception of social support in both groups. However, there were more significant relationships in the LD group, the perceived importance of social support being significantly related to various self-evaluations among adolescents with LD only (correlations for the LD group ranged from 0.24 to 0.40). The further ANCOVA analysis revealed that the self-evaluation of adolescents with LD, who perceived social support as unimportant, tended to be lower than the self-evaluations of adolescents without LD who disvalued the importance of social support.Key words: learning disability, social support, self-evaluation, adolescents.
8
Bieliauskaitė, R., and E. Kuraitė. "7–10 METŲ BERNIUKŲ, TURINČIŲ ELGESIO SUNKUMŲ, VIDINĖS AŠ IR OBJEKTŲ REPREZENTACIJOS." Psichologija 44 (January 1, 2011): 75–87. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.44.2547.
Full textAbstract:
Tyrime nagrinėjamos agresyvaus elgesio sąsajos su vidinėmis aš ir objektų reprezentacijomis. Siekiama nustatyti, ar skiriasi vaikų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės reprezentacijos nuo vaikų, kurie tokiais sunkumais nepasižymi, ir apibūdinti jas, norint geriau suprasti formuojančias vidines struktūras, susijusias su netinkamu, agresyviu vaikų elgesiu. Buvo tiriami 7–10 metų berniukai, turintys elgesio sunkumų, ir lyginami su tokio paties amžiaus berniukais, nepasižyminčiais elgesio ar emocijų sunkumais. Iš viso tirta 30 berniukų: 20 iš klinikinės imties ir 10 – kontrolinės. Eksternalūs sunkumai matuoti Vaikų elgesio klausimynu (CBCL 6/18). Reprezentacijoms tirti naudotos projekcinės metodikos: Vaikų apercepcijos testas (CAT) ir Šeimos kinetinis piešinys. Projekcinė medžiaga analizuota ir vertinta pagal Socialinio supratimo ir objektų ryšių skalę (Westen et al., 2002) ir Visuminio vertinimo skales (Fury et al., 1997). Tyrimo duomenimis, berniukų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės aš ir objektų reprezentacijos skiriasi nuo berniukų, nepasižyminčių elgesio sunkumais. Klinikinės imties vaikų reprezentacijos mažiau diferencijuotos, negatyvaus emocinio tono, menkesnis šių vaikų įsitraukimas į santykius, prastesnis vertybių ir moralinių standartų išsivystymas ir socialinio priežastingumo supratimas. Elgesio sunkumų turintys berniukai objektus (kitus) mato kaip abejingus, atstumiančius, nepastovius, pažeidžiamus, nepatikimus, negalinčius suteikti pagalbos. Vidinis aš reprezentuojamas kaip pažeidžiamas, atstumtas, nepriklausantis šeimai. Tyrime taikytos projekcinės metodikos ir gautos medžiagos vertinimai leidžia numatyti, kurie vaikai turi elgesio sunkumų, o kurie ne. Elgesio sunkumų turinčių vaikų vidinės reprezentacijos pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais. Per naują patyrimą ilgalaikėje psichoterapijoje gali formuotis adaptyvesnės vidinės struktūros.Pagrindiniai žodžiai: berniukų elgesio sunkumai, aš ir kito vidinės reprezentacijos, projekcinės metodikos.Mental Self and Object Representations of 7–10-Year-Old Boys with Behavior DifficultiesBieliauskaitė R., Kuraitė E. SummaryThis study looked into the links between the external difficulties and the internal “self” and objects representations. The aim of the study was to compare the internal representations of the children with the behavioral difficulties to children with no behavioral difficulties in order to gain a better understanding of the inner structures which could be linked to inappropriate and aggressive behavior. Boys with behavioral difficulties aged 7–10-year-old were recruited and compared with the boys of the same age with no behavioral difficulties. 20 boys from the clinical sample and 10 boys from the control group – 30 boys in total – were assessed. The measure used to assess external difficulties was Child Behavior Checklist. Projective tools such as Children Apperception Test and Kinetic Family Drawing were applied to assess the representations. The results of the projective methods were analyzed with the “Social Cognition and Object Relations Scale“ (SCORS) and “The Global Rating Scale”. According to SCORS four dimensions of internal representations were assessed: complexity of representations of people, affective quality of representations, emotional investment in relationships, values and moral standards and understanding social causality. The study results show that inner “self” and object representations of the boys with behavioral difficulties are different from the ones of the boys without behavioral difficulties. Representations of the clinical sample are less differentiated, have a negative emotional tone. These boys also show a lower capacity for emotional investment in relationships and moral standards, an impaired understanding of social causality. Boys with the behavioral difficulties see others as indifferent, rejecting, vulnerable, unreliable, inconsistent and not being able to help. Their inner “self” is represented as vulnerable and rejected, unattached to his family. The projective method used in the study and analysis of the data allows us to predict behavioral difficulties. Mental representations of children with behavioral difficulties have specific characteristics. The different experiences in long term psychotherapy could transform those characteristics into more adaptable ones.Key words: boys with behavior difficulties, mental self and object representations, projective tools.
9
Girdzijauskienė, Sigita, and Lauryna Rakickienė. "VYKDOMOSIOS FUNKCIJOS RAIDA." Psichologija 45 (January 1, 2012): 42–45. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2012.45.3.
Full textAbstract:
Vykdomoji funkcija – tai grupė aukštesniųjų pažintinių gebėjimų, kurie kontroliuoja ir reguliuoja kitus gebėjimus bei elgesį. Pastarąjį dešimtmetį smarkiai pagausėjo vykdomosios funkcijos tyrimų iš raidos psichologijos ir psichopatologijos perspektyvos. Yra kelios to priežastys, tarp jų atradimas, kad vykdomosios funkcijos sunkumai būdingi keletui raidos sutrikimų, bei aptiktas vaikų vykdomosios funkcijos ir psichikos teorijos ryšys. Vis dėlto per šį dešimtmetį sukauptos žinios apie vykdomosios funkcijos raidą yra gana padrikos, tai galima aiškinti vykdomosios funkcijos konstrukto problemiškumu ir metodologiniais vykdomųjų funkcijų tyrimo sunkumais. Be to, kai kuriems klausimams skiriama nepagrįstai mažai dėmesio: pavyzdžiui, mažai diskutuojama apie vykdomosios funkcijos raidos mechanizmus ar socialinių veiksnių įtaką šios funkcijos raidai. Straipsnyje aptariami vykdomosios funkcijos raidos ypatumai ir analizuojamos sąsajos su psichikos teorija normalios raidos bei psichopatologijos (autizmo sutrikimo) atveju. Siekiant užpildyti esamą spragą, daug dėmesio skiriama psichosocialiniam vykdomosios funkcijos raidos kontekstui.Pagrindiniai žodžiai: vykdomoji funkcija, psichikos teorija, autizmo sutrikimas, ankstyvieji socialiniai santykiai.THE DEVELOPMENT OF EXECUTIVE FUNCTION Lauryna Rakickienė, Sigita Girdzijauskienė Summary Executive function is a group of the higher-order cognitive abilities that coordinate and monitor other abilities and behavior. As complex cognitive functioning is primarily attributed to adults, executive function in children has rarely been studied. However, research of executive function from the perspective of developmental psychology and psychopathology has become more frequent in recent decade. Several findings have attributed to this change, the discovery of an intriguing connection between children’s executive function and theory of mind among them. Several reviews have been published in the field, providing the detailed developmental map of most often studied components of executive function (Garon et al., 2008; Best et al., 2009). However, they touch less on the broader context of executive function development. The aim of this review paper is to discuss the main findings, new trends and unanswered questions associated with developmental research in executive function, hoping this will stimulate Lithuanian psychologists become more involved in the field. We start the first part of the paper by discussing the difficulties in developmental research of executive function associated with the theoretical ambiguity of the construct and methodological problems. Most authors have focused to three main executive functions in recent years: mental set shifting, working memory updating and response inhibition. However, none of the neuropsychological tests measure isolated component of executive function, which makes the interpretation of the findings complicated. Studying executive function in young children at least partly addresses this problem, as the neuropsychological tasks are less complex, so more “pure” in this group. We briefly describe the developmental trends of main executive functions, concluding that the development of these abilities starts as early as the first year of life, undergoes the biggest changes in preschool years and continues till late childhood and even adulthood. We finally outline the importance of studying psychosocial context of the development of executive function. There is evidence that early social interaction may affect the development of executive function (Bibok et al., 2009; Bernier et al., 2010), but much remains to be done to better understand the mechanisms of the development of these functions. The second part of the paper is devoted to the connection between the development of executive function and theory of mind. There are four main proofs of this connection: 1) positive correlation between the executive function and theory of mind test results; 2) matching developmental paths of these two psychic functions; 3) matching brain regions; 4) disorders of both psychic functions in case of psychopathology (autism disorder in particular). Although the connection between executive function and theory of mind development is well documented, little is known about the nature and direction of this connection. The most prominent hypothesis is that executive function development stimulates the emergence of executive function (Carlson et al., 2004; Hughes and Ensor, 2007), but alternative explanations exist. We suggest that the explanations taking into account the social context of the development of both psychic functions should be considered. Key words: executive function, theory of mind, autism, early social relationship.
10
Žukauskienė, Rita, and Oksana Malinauskienė. "SKIRTUMAI TARP LYČIŲ, PROGNOZUOJANT ELGESIO IR EMOCINIUS SUNKUMUS PAAUGLYSTĖJE PAGAL ASMENYBĖS BRUOŽUS IR TĖVŲ AUKLĖJIMO STILIŲ." Psichologija 38 (January 1, 2008): 63–83. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2008.0.2603.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojamos vaikinų ir merginų emocinių ir elgesio sunkumų, asmenybės bruožų bei tėvų auklėjimo stilių sąsajos, bandoma nustatyti lyčių skirtumus, aiškinantis emocinių ir elgesio sunkumų numatymo galimybes. Tyrime naudojami ilgalaikio tyrimo, kuriame analizuojama prisitaikymo sunkumų raida nuo vaikystės iki paauglystės, duomenys. Tiriamųjų imtį sudarė 16–17 metų paaugliai (N = 467): 251 mergina ir 216 vaikinų. Tėvų auklėjimo stiliams nustatyti buvo naudojami EMBU (Arrindell et al., 1999), paauglių emociniams ir elgesio sunkumams – YSR 11/18 (Achenbach et al., 1991), asmenybės bruožams – NEO-FFI (Costa and McCrae, 1992) klausimynai. Rezultatų analizė atskleidė, kad merginos pasižymi aukštesniais emocinių (bet ne elgesio) sunkumų įverčiais nei vaikinai, o tėvai emocinę šilumą labiau naudoja dukterų, o ne sūnų atžvilgiu. Paaiškėjo, kad tėvų auklėjimo stilius bei paauglių asmenybės bruožai yra labiau susiję su merginų, o ne su vaikinų emociniais ir elgesio sunkumais. Regresinės analizės rezultatai parodė, kad ir vaikinų, ir merginų emociniams bei elgesio sunkumams tėvų auklėjimo stilius turi mažiau, o paauglių asmenybės bruožai (ir ypač neurotizmas) – daugiau prognostinės vertės. Remiantis tėvų auklėjimo stiliumi bei paauglių asmenybės bruožais, merginų emocinius ir elgesio sunkumus galima geriau numatyti nei vaikinų.Pagrindiniai žodžiai: paaugliai, emociniai ir elgesio sunkumai, asmenybės bruožai, tėvų auklėjimo stilius. Personality and Parental Rearing Practices as Predictors of Adolescent Emotional and Behavioral Problems: Gender Differences in Predictive AccuracyRita Žukauskienė, Oksana MalinauskienėSummary Many models of psychological development are based on the assumption that parent’s actions are linked to, or the cause of, a child’s behavior. Information about childhood experiences, particularly parental rearing behaviour, is of importance in the clinical investigation of adjustment problems in adolescence. It has been well documented that adolescents run a heightened risk for emotional and behavioral problems when they feel rejected or overprotected by their parents and that parental rejection and overprotection has different effects for gender in developing emotional and behavioral problems. In general, the perceptions of early negative parental behavior are found to be connected to maladjustment and problem behaviors with internalizing as well as externalizing symptoms in adolescence. High perceived parental overinvolvment, rejection, and low emotional warmth correlates with low adjustment and low selfesteem, externalizing disorders, childhood depression, obsession-compulsion, and psychosomatic complaints, and parental control and absence of autonomy is connected with anxiety disorders. Adolescent delinquents perceived their parents as more rejecting, overprotecting, and less emotionally warm than normal adolescents. The perceptions of parental rejection and overprotection in the group of adolescent delinquents also correlated with attention and social problems and somatic complaints. Whether personality in combination with gender plays a role in the association between parental rejection and overprotection and emotional and behavioral problems has not yet received much attention. This study focuses on assessment of personality and parental rearing practices as predictors of adolescent emotional and behavioral problems and gender differences in predictive accuracy of emotional and behavioral problems. Data is used from longitudinal study on development of adjustment problems from childhood to adolescence. A total of 467 adolescent (251 girls and 216 boys), ages 16–17, completed questionnaires about parental rearing practices EMBU (The Egna Minnen Betraffande Uppfostran for Children, Arrindell et al., 1999). EMBU is a short 34-item questionnaire that intends to measure children and adolescents’ perception of three main aspects of parental rearing behaviour: Emotional Warmth, Rejection and Overprotection. Adolescents also completed questionnaires about their emotional and behavioral problems (YSR 11/18, Achenbach, 1991), and personality traits (NEO-FFI, Costa and McCrae, 1992). Girls scored higher on emotional problems (but not on behavioral problems) than boys. Parental behavior was more strongly associated with girls’ emotional and behavioral problems, in comparison to boys. Regression analysis revealed that parental rearing behavior is less significant predictors of emotional and behavioral problems in adolescence, than personality traits. Furthermore, parental rearing behavior and personality traits (namely, neuroticizm) were stronger predictors of emotional and behavioral problems for girls in comparison to boys. Overall, parental rearing practices and personality traits of adolescents are better predictors for emotional and behavioral problems of girls in comparison to boys.Keywords: adolescents, emotional and behavioral problems, personality traits, parental rearing behavior.
Dissertations / Theses on the topic "Sąsajos. children"
1
Sutkaitienė, Ieva. "Ikimokyklinio amžiaus vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų sąsajos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080828_103622-37061.
Full textAbstract:
Šiame darbe aptartas vaikų nerimastingumas (nerimo bruožas būti pastoviu), jo priežastys, tipai. Taip pat aptarti vaikų miego sutrikimai, jų simptomai, priežastys. Darbe aptartos vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų sąsajos.
Šio darbo tikslas - įvertinti vaikų, lankančių priešmokyklinio ugdymo grupę nerimastingumo lygmenį, bei nustatyti tų vaikų miego sutrikimus (nemigą, lunatizmą, bruksizmą, naktinius košmarus, naktinį siaubą, neramių kojų sindromą bei enurezę) apklausiant jų tėvus. Nustatyti ar vaikams yra įvesta miego rutina ir miego higiena. Taip pat ieškoti sąsajų tarp vaikų nerimastingumo ir miego sutrikimų.
Atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirti 108 priešmokyklinę ugdymo grupę darželyje lankantys vaikai (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80 4). Iš jų 56 berniukai (51,9 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 80 4) ir 52 mergaitės (48,1 %) (amžiaus vidurkis mėnesiais: 81 4). Taip pat į anketos klausimus apie vaikų miego sutrikimus atsakinėjo jų tėveliai.
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad miego sutrikimai (nemiga, naktiniai košmarai, naktinis siaubas, lunatizmas, bruksizmas, šlapinimasis į lovą, neramių kojų sindromas, nesuformuota miego higiena ir rutina) yra vienodai išreikšti berniukų ir mergaičių grupėse. Vaikų nerimastingumas nepriklauso nuo vaikų lyties ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį. Tačiau vaikai miegantys darbo savaitę darželyje pasižymi didesniu nerimastingumu nei vaikai, kurie darbo savaitę miega namuose. Taip pat nerimastingumas yra... [toliau žr. visą tekstą]<br>There is discussed preschooler trait-anxiety and sleep disorders and their correlations in this work.
The aim of this work is to rate preschooler trait-anxiety level and to assess children sleep disorders (insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis) by questioning their parents. To determine whether there is sleep routine and sleep hygiene institued in familys of participants. Also to establish correlations of preschooler trait-anxiety link with sleep disorders.
Participants of the research were 108 preschoolers (age mean 80 4 months). 56 boys (51,9 %) and 52 girls (48,1 %). Parents of particiapants were asked to fill in the form about children sleep disorders and some socio-demographic information.
When the achieved data were analysed, it was determined that sleep disoreders such as insomnia, sleepwalking, bruxism, naightmares, night terror, periodic limb movement, enuresis and sleep routine with sleep hygiene has no diferences in groups of boys and girls. Trait-anxiety is not issued by gender and by incomes of parents. Children who sleep at night in kindergarden all work week has higher trait-anxiety level than children who sleep at home. Children who live in familys, where parents are arguing are rated as higher trait-anxiety level, than those, whose parents are not arguing. There are established sleepwalking, naightmares, night terror, periodic limb movement and enuresis and no sleep hygiene for children with... [to full text]
2
Grinevič, Galina. "Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ir jų motinų vidinės darnos, savivertės ir psichologinės savijautos sąsajos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050622_125419-10447.
Full textAbstract:
Family is very important institution of our society. Family is also a great value. Family relations were always studied by scientists: psychologist and philosophers. The subject of this paper is: · Children and parents, special relations between them; · Their feelings and their self – ratings; · The relations between young students’ edginess and the motivation of education. The aim of this paper is to study the special psychological links points and special features between young students’ and their mothers. The first part presents the most important concepts of the subject. The second part deals with functions of the family. The sacred part also describes different types of family, different family models and their changes in modern society. The third part of the paper presents special point of young students behaviors. The fourth part deals of the goals of the paper. Conclusions and the analysis of different methods and techniques used by uniting this paper are presented in appendixes.
3
Railaitė, Evelina. "Rytų Lietuvos pirmaklasių mitybos ypatumai ir sąsajos su šeimų socioekonomine padėtimi." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090612_130238-52033.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Įvertinti pirmaklasių mitybos ypatumus ir sąsajas su šeimos socioekonomine padėtimi.
Tyrimo metodika. Šis PSO kordinuojamas tyrimas yra Lietuvos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimo dalis. Tyrimo objektas – pirmų klasių moksleiviai, atstiktinai atrinkti iš visų Utenos bei Vilniaus apskričių mokyklų, vienetu laikant klasę, kurią sudaro ne mažiau nei 17 moksleivių. Viso atrinkta 33 mokyklos. Tyrimo rezultatai lyginami tarp Vilniaus ir kitų Rytų Lietuvos miestų. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinės vaikų tėvų (išdalinta 1268, grįžo 1107, atsako dažnis 86,1 proc.) ir mokyklų vadovų (užpildytos 33 anketos) apklausos; statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS 15.0 for Windows.
Rezultatai. Prekybos maistu ir gėrimais automatai yra 14 proc. apklaustųjų mokyklų. Dauguma (75 proc.) mokinių valgo 4 ir daugiau kartų per dieną, 75,6 proc. kasdien pusryčiauja. Kasdien pieno produktų (jogurto, varškės, balto sūrio) vartoja daugiau nei du penktadaliai, vaisių – trečdalis, daržovių - penktadalis vaikų. Daugiau nei pusė vaikų arbatą saldina dviem šaukšteliais cukraus. Geriausiai savo vaikų sveikatą tėvai vertina Visagine bei Vilniuje, prasčiausiai – Ignalinoje bei Utenoje. Aukštajį išsilavinimą turi 1,3 karto daigiau mamų nei tėčių. Trečdalis didžiausias pajamas gaunančių tėvų gyvena Vilniuje. Mažiausiai pajamų vienam asmeniu (iki 400 litų) tenka Visagine, Utenoje bei Zarasuose gyvenantiems respondentams. Vaikai... [toliau žr. visą tekstą]<br>Aim of study. To evaluate the eating habits of first-formers and links with socioeconomic determinants of their families.
Methods. This study is a fragment of the “Observation of Lithuanian children’s growth” research, taking place in Lithuania and being coordinated by World Health Organization. The research wark was performed in 33 rondomly selected schools of Utena and Vilnius districts. The unit of the measurements was a class, which was made of more than 17 of first-formers. The metods of research was: analysis, of scientific literature, the standart quescionnaire has been carried out for parents (1268 questionnaires were distributed to parents and 1107 of them were filled and returnend back. The respoce rate was 81,1 %.) and for school agents (33 questionnaire were share-out and filled at the time). SPSS 11 for Windows was used to analyse the results.
Results. There are food and fluids automats in 14 % of schools. The firs-formers were having meals four times a day and more (75 proc.), the majority of them had breakfast every day. Every day dairy products (yogurt, curd, white cheese) eat 40 %, fresh fruits – 33 % and fresh vegetables 20% of first formers. The tea has often been sweeten by two spoons of sugar. Parents, who lived in Vilnius and Visaginas, rate their childrens health the best, and parents, who lived in Ignalina and Utena, rate their childrens health the worst. Mothers are more hight-educated than fathers at rate of 1,3. Parents, who gets the biggest... [to full text]
4
Prokofjev, Igor. "Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajos: pilotinis tyrimas." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140620_113315-46508.
Full textAbstract:
Objektas: jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajos.
Tikslas: Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) hiperaktyvumo simptomus.
2. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) fizinio pajėgumo rodiklius.
3. Nustatyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo sąsajas su fiziniu pajėgumu.
Tiriamieji klausimai: dėl sparčių fiziologinių pokyčių organizme, dar nesusiformavusios psichologinės ir socialinės brandos, paaugliai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD). Jo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje vis didėja. Tačiau ADHD sindromo tyrimų ankstyvosios paauglystės laikotarpiu beveik nėra. Todėl labai įdomu ir svarbu kaip dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromas yra susijęs su jaunuolių fizinio pajėgumo rodikliais.
Rezultatai: vienas iš hiperaktyvumui būdingų požymių – nenustygimas vietoje, nesugebėjimas išlikti ramiam ilgesnį laiką – būdingas 23,5 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų (p>0,05). Didelė dalis respondentų – 70,6 proc. mergaičių ir 71,4 proc. berniukų neigia, kad dažnai pyksta ar nesivaldo (p>0,05), ir tik 5,9 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų šis požymis yra būdingas (p<0,05). Net 57,1 proc. berniukų greitai išsiblaško. Atlikti Eurofit‘o testai parodė... [toliau žr. visą tekstą]<br>Reserach object: correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children
Research problem: adolescents are more susceptible to environmental chantes due to their rapid physiological changes of the body, unformed psychological and social maturity. One of the most common disorders are attention-deficit/hyperactivity disorder (Attention Deficit Hyperactivity Disorder - ADHD). Its prevalence in the world and Lithuania is growing. However, early studies of ADHD syndrome during adolescence, is almost nonexistent. Therefore, it is interesting and important how attention deficit and hyperactivity disorder is associated with youth physical fitness indexes.
Research aim: to evaluate correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age childrens.
Tasks:
1. To rate younger school age (11-12 years old) children hyperactivity symptoms.
2. To rate younger school age (11-12 years old) children physical fitness indexes.
3. To establish correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children.
Results: one of the hyperactivity symptoms – restlessness, inability to stay quiet for a longer time – typical for 23.5 perc. of girls and 14.3 perc. of boys (p>0.05). A large part of respondents - 70.6 proc. of girls and 71.4 proc. boys denied that they were angry or demonstrative (p>0.05). 57.1 proc. of the boys were quickly distracted. EUROFIT’s tests showed that girls and boys balance, flexibility, leg muscle... [to full text]
5
Rugytė, Agnė. "Marijampolės apskrities pirmokų mitybos ypatumų ir fizinio išsivystymo sąsajos bei pokyčiai per penkerius metus." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140618_232350-61987.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – išanalizuoti Marijampolės apskrities pirmokų mitybos ypatumų sąsajas su fiziniu išsivystymu bei pokyčius per penkerius metus.
Tyrimo metodika. 2013 metais Marijampolės apskrityje atliktas tyrimas yra Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo dalis. Jis buvo vykdomas dešimtyje atsitiktinai pasirinktų mokyklų. Tyrimo objektas – pirmokai. Darbe naudoti metodai: pirmokų antropometriniai (ūgio, svorio) matavimai; vaikų tėvų anketinė apklausa (išdalinta 331, sugrąžinta 251 užpildyta anketa, atsako dažnis – 75,8 proc.). Kiekybiniams kintamiesiems skaičiuotas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai ir kt. Kokybiniams kintamiesiems – procentai. Ryšys tarp kokybinių požymių analizuotas taikant Pirsono Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Skirtumo tarp atvejo dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas įvertintas taikant z kriterijų. Tarpusavyje palyginti 2008 ir 2013 metų rezultatai.
Rezultatai. 2013 metais mažiau – beveik du trečdaliai vaikų valgė 4–5 kartus per dieną, mažiau tiriamųjų kasdien namuose pusryčiavo. Abiejų tyrimų metu dažnai jogurto ir kitų pieno produktų vartojo beveik po du trečdalius tiriamųjų. Kasdien šviežių daržovių valgė tik kas devintas pirmokas, vaikai per retai vartojo vaisių. Dauguma pirmokų retai vartojo gaiviųjų gėrimų su cukrumi, picų, bulvyčių „fri“ ir kito „greito“ maisto. 2013 metais sumažėjo kasdieninis natūralios mėsos bei perdirbtų mėsos gaminių vartojimas. Natūralaus sviesto vartojimas išaugo 1,84 karto, tepų riebalų... [toliau žr. visą tekstą]<br>Aim of the study – to analyze links and alterations between nutrition peculiarities and nutritional status of first-formers of Marijampolė district during a five year period.
Methods. An investigation performed in 2013 in Marijampolė district is a part of a research done on the growth observation of Lithuanian children. The investigation has been performed in ten randomly selected schools. The object of research has been first-formers. Methods employed: anthropometric measurements of first-formers (height, weight); a survey of parents of the children (331 surveys given, 251 filled and returned, response rate – 75,8 percent). Quantitative variables have arithmetic average, standard deviation, percentiles, etc. calculated. Qualitative variables have percents set. The links between qualitative attributes has been analyzed by employing the Pearson’s Chi square criteria (χ2). The significance of the different frequency of occasion between two groups of investigative has been assessed by applying the z criteria. The results of 2008 and 2013 have been compared between one another.
Results. In 2013 less – nearly two thirds of children ate 4–5 times per day, less of investigative had breakfast at home. Both investigations revealed that almost two thirds of investigative often consumed yogurt and other dairy products. Only every ninth first-former ate vegetables daily, children consumed fruit too little. The majority of first-formers rarely consumed fizzy drinks, pizzas, French fries... [to full text]
6
Albavičiūtė, Edita. "Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų antropometriniai rodikliai ir jų sąsajos su socialiniais ir gyvensenos veiksniais." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130919_143656-85087.
Full textAbstract:
Visame pasaulyje grėsmingai auga turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų skaičius. Nustatyta, kad vienas iš penkių vaikų Europoje turi antsvorio. Vaikų antsvorio ir nutukimo priežastys įvairios. Tai gali būti susiję su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčiais, taip pat su ekonominės, socialinės aplinkos įtaka gyvensenai. Vaikų fizinio išsivystymo tyrimai yra vieni svarbiausių stebint jų sveikatos būklę ir augimą. Disertacinis darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos projekte (COSI), kurio tikslas – rutiniškai stebėti pradinių klasių mokinių (6–9 m.) antsvorio ir nutukimo tendencijas bei sukurti standartizuotą ir Europos mastu suderintą stebėsenos sistemą.<br>The prevalence of overweight and obesity is growing all over the world and is evaluated as an epidemic. One of five kids in Europe is overweight. The reasons for childhood obesity are of various origins. It might be related to dietary habits and changes in physical activity. The prevalence of obesity also depends on social and economical inequalities. The survey was performed as a part of WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). This initiative aimed to measure routinely trends in overweight and obesity in primary school children (6-9 yr.), and to harmonize the collection of anthropometric data across Europe among primary school aged children, based on a common protocol and measurement procedures.
7
Kulakauskienė, Loreta. "Struktūrinių ir funkcinių dydžių sąsajos sveikiems vaikams ir vaikams su protiniu atsilikimu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050616_155344-12217.
Full textAbstract:
SUMMARY
Speciality of Kinesiology
CORRELATIONS OF STRUCTURAL AND FUNCTIONAL PARAMETERS FOR HEALTHY AND MENTAL DEFECTIVE CHILDREN
Author: Lorita Kulakauskienė.
Supervisor: Prof., Habil. Dr. Alfonsas Vainoras.
The work has been carried out at: Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Kinesiology and Sport medicine, 2003-2005.
The aim of the study: to determine correlations of structural and functional parameters for healthy and mental defective children.
Objectives:
1. To compare groups of healthy and mental defective children together by means of measured structural and functional parameters.
2. To size up essential correlations of structural and functional parameters.
3. To examine possible reasons of different correlations between two groups of investigative children.
4. To look into organism, as a complex system, features in both groups of investigative children.
The object of the study: two groups of children. One of them – 22 mental defective children (mean age – 14,9 years), and the other – 22 healthy children (mean age – 15,04 years).
Methods of the study: anthropometry, measuring arterial blood pressure, cirthometry, skoliometry, electrocardiography and mathematical statistics methods.
Results:
Means of arterial blood pressure and electrocardiographical parameter aQRS were statistically significantly (p<0,05) more in healthy children group (S), but means of cirthometry parameter C_K and skoliometry parameter Sk_3 - in mental defective... [to full text]
8
Papečkytė, Jolita. "X gimnazijos pirmų ir ketvirtų klasių moksleivių sveikatos sutrikimų ir darbo kompiuteriu sąsajos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080616_134444-36162.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Įvertinti darbo kompiuteriu ir vaikų sveikatos pakenkimų sąsajas.
Uždaviniai:
1.Ištirti regėjimo funkcijos sutrikimų, netaisyklingos laikysenos ir skoliozių dinamiką;
2.Nustatyti sveikatos sutrikimų/nusiskundimų (regos ir kaulų - raumenų sistemos) ir darbo kompiuteriu sąsajas;
3.Įvertinti moksleivių darbą kompiuteriu namuose ir jo aplinką.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2006 - 2008 metais. Tyrime dalyvavo 428 Kauno X gimnazijos pirmų ir ketvirtų klasių moksleiviai, atsako dažnis 92.24 proc. Duomenys rinkti iš medicininių dokumentų ir anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel.
Rezultatai. Nustatyta, kad apie 40 proc. vaikų turi regėjimo ir 33 proc. kaulų - raumenų sutrikimus. Nustatyta statistiškai patikimas regėjimo aštrumo blogėjimas ir didėjantis moksleivių skoliozių dažnis. Pagrindiniai regėjimo sutrikimai dirbant kompiuteriu yra: 42,3 proc. akių skausmas, 38,6 proc. akių paraudimas, 32,9 proc. pablogėjęs matymas, 26,2 proc. ašarojimas, 23,8 proc. akių džiūvimas, 19,6 proc. mirgėjimas akyse. Nustatytas ryšys tarp valandų praleistų prie kompiuterio ir regėjimo aštrumo mažėjimo. Dažniausi kaulų - raumenų sutrikimai: 42,3 proc. stuburo, 36 proc. kaklo, 16,8 proc. pečių lanko, 14 proc. riešo, 11 proc. juosmeninės dalies skausmai. Nustatytas ryšys tarp laiko praleisto prie kompiuterio ir juosmeninės dalies skausmo (p=0,033). Mergaitės daugiau laiko praleidžia rašydamos... [toliau žr. visą tekstą]<br>Aim of the study. The objective of this study is to evaluate correlation between health disorders and work with the computer.
Objectives. The goals of this work are to study dynamics of disorders of the function of vision, bad posture, and scoliosis; to establish correlation between health disorders/complaints (sight, bone-muscle system) and work with the computer; to measure students’ work with the computer at home and its environment.
Methods. The research was done in 2006-2008; it involved 428 participants of 1ST and 4th form students of X Gymnasium. The percent of frequency of response was 92,24. Data was collected from medical documents and by carrying out a survey. Statistical analysis of data was done using computer-based statistical batch SPSS 13.0 and MS Excel.
Results. The results show that 40% of students have vision disorders and 67% - musculosceletal disorders. There is statistical evidence of growth in eyesight worsening and growing frequency of scoliosis among students. The main vision disorders caused by computers include: 42,3% eyestrain, 38,6% red eyes, 32,9% reduced vision, 26,2% running eyes, 23,8% dry eyes, 19,6% flicker. Connection is established between the time spent at a computer and reduced eyesight. Most frequent musculoscelatal disorders include: 42,3% pain in the spinal column; 36% - neck area, 16,8% - shoulder arch, 14% - wrist, 11% - girdle pain. There is relation between time spent at a computer and girdle pain (p=0,033). Girls spend... [to full text]
9
Turauskytė, Viktorija. "Tauragės miesto darželio vaikų mityba ir jos sąsajos su tėvų socialine-ekonomine padėtimi." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130604_151531-88196.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – įvertinti Tauragės miesto darželio vaikų mitybą ir jos sąsajas su tėvų socialine-ekonomine padėtimi.
Tyrimo metodika. Apytikslio registravimo metodu vaikų mitybos tyrimas atliktas 2012 m. liepos 9, 11 ir 14 dienomis lopšelyje-darželyje ,,Žvaigždutė“. Tyrime dalyvavo aštuonių grupių vaikai, iš viso 124 tiriamieji (44,4 proc. berniukų ir 55,6 proc. mergaičių), kurių amžius – 3 - 6 metai. Vaikų mityba darželyje stebėta dvi darbo dienas, o vieną dieną mityba tirta namuose neanoniminiu anketiniu būdu apklausiant vaikų tėvus apie suvartotus maisto produktus ir jų kiekius. Šiame darbe analizuojami tik tų vaikų duomenys, kurie dalyvavo tyrime visas tris dienas. Atsako dažnis – 67,4 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 16.0 for Windows programa.
Rezultatai. Išanalizavus trijų parų maisto davinio energinę vertę ir maisto medžiagų sudėtį, nustatyta, kad 1 - 3 metų amžiaus grupės vaikų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė buvo 1587,4 kcal, o 4 - 6 metų – 1940,0 kcal. Abiejose amžiaus grupėse daugiausia energijos gauta iš angliavandenių (atitinkamai 50,1 ir 50,3 proc.). Tačiau tiriamųjų suvartota angliavandenių, skaidulinių maisto medžiagų dalis buvo nepakankama. Baltymų dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinyje – pakankama. Maisto davinyje buvo per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių. 1 - 3 ir 4 - 6 metų amžiaus grupių vaikų maisto davinyje riebalai viršijo maksimalią rekomenduojamą normą atitinkamai 7,5 proc. ir 7 proc... [toliau žr. visą tekstą]<br>Aim of the study – to assess dietary intake of children in Taurage kindergarden and its links between parental socioeconomic status.
Research methodology. An approximate recording method was used in July 9, 11, 14, 2012, to carry out dietary intake of children in a nursery-kindergarten “Žvaigždute”. Children from three groups, i. e. 124 respondents (44.4 percent of boys and 55.6 percent of girls), aged 3 - 6 years participated in the research. Dietary intake of children was observed for two days and one day it was observed at children’s homes – parents were provided with non-anonymous questionnaires which had to be filled with the data about food products and their quantities their children had that day. In this study it is analyzed the data of those children who participated in the research for all three days. Response rate – 67.4 percent. Statistical analysis of the data has been carried out using SPSS 16.0 Windows Programme.
Results. Analysis of the three-day food intake energy value and nutrient composition determined that the energy value of the food ration of the group of 1 - 3 years old children was 1587,4 kcal and 1940,0 kcal of the group of 4 - 6 years old children. Both age groups got the most energy from carbohydrates (respectively 50.1 and 50.3 percent). However, part of investigated carbohydrates and fiber nutrients was insufficient. The part of proteins in pre-school children’s food ration was sufficient. Also, there was too much fat, especially saturated fatty... [to full text]
10
Bačiulienė, Kristina. "Vaikų laikysenos rodiklių, širdies ir kraujagyslių sistemos bei jėgos parametrų sąsajų vertinimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060328_213714-77490.
Full textAbstract:
In recent decades scientists have been showing more interest in researching how a human body changes while growing during childhood. It is obvious that prevention of functional and structural bodily disorders have to start in early school years. So far it is not fully explored why such changes occur during this period of life. The correct evaluation of the development of bone and muscle structure and of cardiovascular system, the early diagnosis of any deviations and employment of adequate measures of prevention of structural and functional changes are very important.
The aim of the study is o investigate the correlation between structural and functional parameters of a growing body. Objectives: 1.To evaluate changes of structural and functional parameters in children and adolescents according to age. 2.To evaluate changes of structural and functional parameters in children and adolescents according to gender. 3.To determine age related correlations among structural and functional body parameters in children and adolescents. 4.To determine correlations among structural and functional body parameters in children and adolescents related to gender. MATERIALS AND METHODS: One hundred and twenty four school age children (aged 7-18 years) participated in the study. Methods: The bicycle (VEM) veloergometry test, ECG, ABP, HR measurements, dynamometry, cirtometry, scoliometry. Conclusions. Thoracic kyphosis in boys decreased with age. Parameters of body posture in frontal plane did... [to full text]