Contents
Academic literature on the topic 'Skausmas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Skausmas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Skausmas"
1
Ališauskaitė, Ieva, Danguolė Ruževičienė, Juozas Raistenskis, Valdereza Svetikienė, and Virginija Žilinskaitė. "Lėtinis vaikų skausmas biopsichosocialiniu požiūriu: samprata, įvertinimo ir gydymo strategija." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.1 (May 18, 2015): 298–306. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.048.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: lėtinis vaikų skausmas; biopsichosocialinis modelis; daugiadalykė gydymo komanda. Lėtinis skausmas – tai skausmas, kuris tęsiasi ar vis pasikartoja 3 mėnesius ir ilgiau. Lėtinis vaikų skausmas Lietuvoje yra mažai nagrinėjama tema, nors tokiais skausmais, kaip rodo įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenys, skundžiasi nuo penktadalio iki pusės 8–16 metų vaikų populiacijos. Patiriant lėtinį skausmą, reikšmingai nukenčia vaiko ir jo šeimos fizinė, psichologinė ir socialinė gerovė, o ilgas ir dažnai nesėkmingas skausmo priežasties ieškojimas ir gydymas tampa didele našta visuomenei. Straipsnio tikslas – remiantis užsienio mokslinės literatūros analize, apibendrinti Lietuvoje vangiai tyrinėjamo lėtinio vaikų skausmo aktualijas, pristatant biopsichosocialinę lėtinio skausmo sampratą ir fizinius, psichologinius bei socialinius aspektus įtraukiančias gydymo strategijas. Išanalizavus užsienio literatūroje pateiktus duomenis nustatyta, jog lėtinį skausmą svarbu suprasti ir identifikuoti, jį vertinti bei gydyti remiantis biologiniais ir psichologiniais aspektais ir atsižvelgti į socialinį lėtinį skausmą patiriančio vaiko ir jo šeimos funkcionavimą bei gyvenimo kokybę. Vaikų lėtinio skausmo gydymui reikalinga daugiadalykė komanda, įtraukianti gydytoją (anesteziologą, pediatrą ar vaikų neurologą), psichologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, socialinį darbuotoją, medicinos slaugytoją. Medikamentinis gydymas lėtinį skausmą patiriantiems vaikams retai yra pakankamai veiksmingas, tad rekomenduotinas tik kai kurių skausmų atvejais. Bene svarbiausia dalis gydant lėtinį skausmą tenka psichologinėms intervencijoms – kognityvinei elgesio terapijai (angl. Cognitive Behaviour Therapy, CBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijai (angl. Acceptance Commitment Therapy, ACT), relaksacijoms, psichoedukacijai.
2
Jankauskaitė, Akvilė, and Saulė Sipavičienė. "Skirtingų kineziterapijos programų poveikis kaklinės stuburo dalies skausmui ir sutrikusiai funkcinei būklei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 35–45. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1074.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Mokslininkų teigimu, kaklo skausmas yra globalus sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Dėl skirtingai vertinamų metodikų stinga tyrėjų nuomonės, kokia kineziterapijos intervencija yra veiksmingiausia mažinant kaklinės stuburo dalies skausmą, todėl pasirinkome palyginti tris skirtingas intervencijas.
Tikslas. Nustatyti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį stuburo kaklinės dalies skausmui ir sutrikusiai funkcinei būklei.
Metodai. Buvo tiriami 89 asmenys, kurie skundėsi nespecifinio pobūdžio lėtiniu kaklo skausmu. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmai grupei buvo taikomi gydomieji pratimai, antrai grupei – gydomieji pratimai ir vakuuminės taurės, trečiai grupei – gydomieji pratimai ir kinezioteipavimas. Prieš intervencijas ir po jų buvo įvertinta tiriamųjų gyvenimo kokybė, funkcinė negalia, skausmas bei kaklo judesių amplitudės.
Rezultatai. Po reabilitacijos pastebėti visų grupių tiriamųjų statistiškai reikšmingai pagerėję rodikliai. Po tyrimo skausmas sumažėjo visuose grupėse. Palyginus rodiklius tarp grupių, pastebėti geresni gydomųjų pratimų ir vakuuminių taurių grupės rodikliai, šios grupės tiriamiesiems reikšmingai sumažėjo skausmo intensyvumas, padidėjo kaklo judesių amplitudės ir pagerėjo gyvenimo kokybė (p < 0,05).
Išvada. Gydomieji pratimai su vakuuminėmis taurėmis labiau sumažino skausmo intensyvumą ir funkcinę negalią, aktyvių galvos judesių amplitudė padidėjo labiau nei taikant kitas kineziterapines programas.
Raktažodžiai: kaklo skausmas, kinezioteipavimas, vakuuminės taurės, gydomieji pratimai.
3
Vabalaitė, Birutė, Ieva Paliokaitė, Kęstutis Stašaitis, and Dinas Vaitkaitis. "SKAUSMO MALŠINIMO IKIHOSPITALINIAME ETAPE GALŪNIŲ TRAUMŲ ATVEJAIS TYRIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 34–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.022.
Full textAbstract:
Skausmas yra labai dažna priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.Viena iš esminių problemų, neleidžiančių efektyviai gydyti skausmo, netinkamas skausmo vertinimas. Skausmas bus nepakankamai malšinamas jo stiprumą įvertinus netinkamai arba skausmas bus negydomas, jei bus nediagnozuotas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, patyrusių galūnių traumas, skausmo gydymas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMP) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (LSMUL KK SPS) yra skirtingas. Tyrimo metodika. Atlikta darbuotojų, tirtų LSMUL KK SPS ir Kauno GMP stotyje, apklausa bei pacientų, atvežtų į LSMUL KK SPS 2015-2016 metais dėl galūnių skausmų (TLK S.40-99), GMP 110/A formų įrašų ir SPS duomenų bazės analizė. Iš darbuotojų apklausos rinkti duomenys: amžius, darbo patirtis, lytis, pareigos, dažniausiai naudojamos skausmo skalės, o iš GMP 110/A formos bei SPS duomenų bazės - pacientų skausmo balų kitimas bei gydymas ikihospitaliniame etape. Rezultatai ir išvados. Buvo apklausti 62 GMP ir 32 LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai. Iš GMP duomenų bazės buvo atrinkta 100 pacientų, 52 moterys (52%) ir 48 vyrai (48%), kurie skundėsi galūnių sužalojimais ar skausmais. Jų amžiaus vidurkis buvo 52,77 ± 0,2 metai.Iš apklausos paaiškėjo, kad tiek GMP (58,1%), tiek SPS (68,8%) darbuotojai skausmo balui vertinti dažniausiai naudoja skaitmeninę skausmo skalę. GMP darbuotojų minimalus skausmo balo vidurkis, kai skiriami neopioidiniai analgetikai, yra 2,68 ± 0,02 balo, o SPS darbuotojų - 4,96 ± 0,04 balo (p<0,05).Skausmo balų įvertinimai, atvežus pacientą į priėmimo skyrių, tarp GMP ir SPS darbuotojų skyrėsi dvigubai: GMP pirmą kartą įvertino skausmą 2,57 ± 1,43 balo, o SPS – 4,82 ± 1,93 balo. GMP darbuotojai skiria nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir opioidinius analgetikus esant mažesniam skausmo įvertinimui skausmo skalėse negu LSMUL KK SPS darbuotojai.
4
Lindžiūtė, Ugnė, Eglė Zlatkutė, Tadas Urbonas, Tomas Bukauskas, Donatas Simonaitis, and Andrius Macas. "POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMO INTRAVENINIAIS LORNOKSIKAMU IR ACETAMINOFENU PALYGINIMAS PO RADIKALIŲ PROSTATEKTOMIJŲ." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 39–43. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.023.
Full textAbstract:
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra skirti įvairaus tipo ir lokalizacijos skausmui malšinti. Gera pooperacinio skausmo kontrolė yra svarbi norint išvengti skausmo potencijuojamo paciento būklės pablogėjimo, pvz., tachikardijos, hipertenzijos, miokardo išemijos, alveolių ventiliacijos sumažėjimo, prasto žaizdų gijimo. Šiame tyrime lyginsime acetaminofeno ir lornoksikamo efektyvumą pooperaciniam skausmui malšinti. Darbo tikslas: įvertinti lornoksikamo analgezijos efektyvumo jėgą pooperaciniu laikotarpiu pacientams po radikalių prostatektomijų. Metodai. Įtraukti 35 pacientai, gydyti 2015-2016 metais LSMUL KK Urologijos skyriuje, kuriems atlikta radikali prostatektomija. Gavus raštišką sutikimą, atsitiktiniu būdu pacientams operacijos pabaigoje sušvirkščiami intraveninio lornoksikamo 8 mg arba acetaminofeno 1000mg. Pilvo skausmas vertinamas prieš operaciją, po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 valandoms. Rezultatai. Prieš operaciją pilvo skausmą lornoksikamo (L) grupėje jautė 1 (6,25 proc.) pacientas, o acetaminofeno (A) grupėje 1 (5,26 proc.) pacientas jautė rankos skausmą. Po operacijos praėjus 3 valandoms A grupėje 9 (47,37 proc.) pacientai skundėsi vidutinio stiprumo skausmu ir 3 (15,79 proc.) – stipriu skausmu. L grupėje po operacijos praėjus 3 valandoms 3 (18,75 proc.) pacientai jautė stiprų skausmą. Tarp A ir L vaistų po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 val. statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p=0,329; p=0,917; p=0,4; p=0,903, atitinkamai). Išvados. Intraveninis lornoksikamas ir acetaminofenas efektyviai malšina skausmą po radikalių prostatektomijų. Lornoksikamas i/v nuo skausmo toks pat efektyvus kaip paracetamolis i/v pacientams po radikalių prostatektomijų. Intraveninis lornoksikamas ir paracetamolis yra tinkami vartoti vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.
5
Markevičiūtė, Gustė, and Vilija Berlin. "SKAUSMAS IR DISKOMFORTAS ORTODONTINIO GYDYMO BREKETŲ SISTEMA METU." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 5–10. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.070.
Full textAbstract:
Skausmas ir diskomfortas yra dažni nepageidaujami, tačiau laikini ortodontinio gydymo reiškiniai. Tyrimų duomenimis, ortodontinio gydymo metu skausmą patiria 72-100 proc. pacientų. Be skausmo, pacientai gali jausti kitus nemalonius pojūčius burnoje ar socialinį diskomfortą. Skausmas ir diskomfortas yra subjektyvūs pojūčiai, priklausantys ir nuo paciento psichosocialinių aplinkybių. Skausmas dažniausiai prasideda praėjus kelioms valandoms po breketų užklijavimo ir būna intensyviausias po 24 valandų. Skausmo pojūtis mažėja 3-7 dieną, kol visiškai stabilizuojasi, praėjus mėnesiui. Ortodontinis skausmas (diskomfortas) dažniausiai nedidelis ir trunka neilgai. Kai kuriems pacientams skausmas būna intensyvesnis, gali trukdyti kasdienei veiklai, tačiau dažniausiai – tik gydymo pradžioje. Ortodontinis skausmas turi uždegiminių savybių, todėl net ir didėjant susidomėjimui nefarmakologinėmis skausmo valdymo strategijomis, efektyviausiai ortodontinis skausmas malšinamas tik vartojant vaistus nuo skausmo. Šiame straipsnyje apžvelgiama ortodontinio skausmo etiologija, skausmo ir diskomforto priklausomybė nuo paciento individualių savybių, nemalonių pojūčių įtaka gyvenimo kokybei bei skausmo valdymo strategijos.
6
Mikulėnaitė, Paulina, Kamilė Porutytė, Liuda Brogienė, and Andrius Macas. "KRIOANALGEZIJA GYDANT LĖTINĮ SKAUSMĄ." Health Sciences 30, no. 5 (September 21, 2020): 38–42. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.111.
Full textAbstract:
Skausmo medicinoje dažnai sutinkamas terminas – krioanalgezija. Tai procedūra, kurios metu naudojant šaltį atliekama nervinės struktūros destrukcija, kitaip krioabliacija. Procedūros efektyvumo vertinimo duomenys literatūroje prieštaringi. Tyrimo tikslas – įvertinti šios procedūros taikymo ypatumus ir efektyvumą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose. Į observacinį retrospektyvinį tyrimą įtraukti 33 pacientai, kuriems 2017–2019 metais Anesteziologijos klinikos skausmo gydymo poskyryje iš viso atliktos 49 krioanalgezijos procedūros. Pacientų skausmas vertintas pagal skaitinę skausmo skalę (0 – nėra skausmo, 10 – didžiausias įmanomas skausmas). Nustačius somatosensorinės sistemos sritį, kuri sukelia skausmą, po diagnostinės-gydomosios blokados atlikta krioabliacija. Procedūros efektyvumo vertinimas: „labai geras efektas“, „geras efektas“, „efekto nebuvo“, kai skausmas atitinkamai sumažėjo >70 proc., >50 proc. ir <30 proc. Dviejų nepriklausomų grupių dydžiams palyginti taikytas Kruskal-Wallis testas ir χ² testas. Statistiškai reikšmingi rezultatai, kai p<0,05. Pacientai vidutiniškai skausmą prieš procedūros taikymą vertino 7,8±1,4 balo. Su skausmu susijusius simptomus įvardijo 15 pacientų: nuovargis (n=12), miego sutrikimai (n=11), aktyvumo sumažėjimas (n=11). Iki krioanalgezijos 88 proc. (n=29) pacientų atliktos kitos skausmo mažinimo procedūros, 76 proc. (n=25) skausmo mažinimui vartojo vaistus. Labai geras krioanalgezijos efektyvumas nustatytas 33 proc. (n=11), geras 46 proc. (n=15), procedūra neefektyvi 21 proc. (n=7) pacientų. Dažniausiai krioanalgezija taikyta gydant nugaros apatinės dalies skausmą (n=17), kelio sąnario, veido ir galvos bei apatinės galūnės sritį (kiekvienoje srityje n=3). Krioanalgezija yra efektyvus lėtinio skausmo valdymo metodas, tačiau jo taikymas gydymo procese reikalingas detalesnių ir didesnės imties prospektyvinių tyrimų.
7
Vilkė, Alina, Ugnė Grimutienė, Lolita Grygalytė, and Andrius Macas. "PERIOPERACINIS SKAUSMO VALDYMAS INTRAOPERACINIU KETAMINU, ATLIEKANT STUBURO FIKSACIJOS OPERACIJAS: BANDOMOJI STUDIJA." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 45–50. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.078.
Full textAbstract:
Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.
8
Afanasjeva, B., and R. Balnytė. "Spastiškumo sąsajos su neuropatiniu skausmu pacientams, sergantiems išsėtine skleroze." Neurologijos seminarai 23, no. 80 (December 2, 2019): 67–70. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.10.
Full textAbstract:
Įvadas. Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė uždegiminė autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Spastiškumas yra viena iš neįgalumą sukeliančių komplikacijų pacientams, sergantiems šia liga, ir gali turėti įtakos neuropatinio skausmo atsiradimui, kurie kartu dar labiau sutrikdo paciento kasdienę veiklą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo tiriami pacientai, sergantys IS. Sergančiųjų IS negalia vertinta naudojant išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS), spastiškumas – naudojant modifikuotą Ashworth spastiškumo skalę, neuropatinis skausmas – naudojant neuropatinio skausmo diagnostikos klausimyną (DN4). Rezultatai. Tyrime dalyvavo 59 pacientai. Tiriamųjų grupę sudarė 39 moterys ir 20 vyrų. Tiriamieji sirgo recidyvuojančia remituojančia – 52 pacientai (88,1 %), progresuojančia – 7 (11,9 %) IS ligos formomis. Lyginant ligos formas, didesnis negalios laipsnis buvo nustatytas sergantiesiems progresuojančia ligos forma – 6,36 ± 1,38, o sergantiesiems recidyvuojančia remituojančia ligos forma – 4,38 ± 1,4 (p = 0,001). Spastiškumas nustatytas 35 (59,3 %) pacientams, sergantiems IS. Jo lokalizacija (N = 35): per alkūnės sąnarį – 2 (5,71 %), kelio sąnarį – 27 (77,14 %), alkūnės ir kelio sąnarį – 6 (17,15 %). Neuropatinis skausmas nustatytas 33 pacientams (55,9 %), skausmo lokalizacija: viršutinėse galūnėse – 5 (15,15 %), apatinėse galūnėse – 23 (69,7 %), abiejose galūnėse – 5 (15,15 %). Moterims (N = 39; 61,54 %) spastiškumas buvo nustatomas dažniau nei vyrams (N = 20; 55 %) (p = 0,42). Neuropatinio skausmo pobūdis: deginantis – 18 (30,5 %), primena skausmingą šalimą – 14 (23,7 %), elektros srovės plitimą – 11 (18,6 %). Pacientai, kurie turėjo spastiškumą, dažniau skundėsi neuropatiniu skausmu (r = 0,655, p = 0,0001). Nustatytas didesnis spastiškumas gali būti susijęs su didesniu skausmo intensyvumu (r = 0,536, p = 0,0001). Spastiškumo vieta gali būti susijusi su neuropatinio skausmo vieta, nes sąnaryje, kuriame buvo nustatytas spastiškumas, buvo jaučiamas ir skausmas (p = 0,0001). Išvados. Tirti pacientai IS susirgo vyresniame amžiuje. Didesnė dalis tiriamųjų sirgo recidyvuojančia remituojančia ligos forma, o sergančiųjų progresuojančia forma negalia buvo didesnė. Spastiškumas pasireiškė daugiau nei pusei tiriamųjų, sergančių IS. Neuropatinis skausmas dažniausiai nustatytas apatinėse, rečiau – viršutinėse galūnėse. Pacientai dažniausiai jautė deginančio pobūdžio skausmą, rečiau – skausmingo šalimo ir elektros srovės plitimo pojūčio skausmą. Pacientams, kuriems nustatytas spastiškumas, dažniau pasireiškė neuropatinis skausmas. Didesnis spastiškumas gali būti susijęs su didesniu skausmo intensyvumu, o spastiškumo vieta – su neuropatinio skausmo vieta.
9
Miravinskaitė, Gabrielė, and Vaida Pokvytytė. "Kineziterapijos poveikis sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, judesių amplitudei ir raumenų funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 38–50. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.985.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Kaklo skausmas yra vienas dažniausių sėdimą darbą dirbančių žmonių sveikatos sutrikimų (Kocur et al., 2019).
Tikslas – įvertinti ir palyginti masažo poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, skausmo slenksčiui, judesio baimei, giliųjų raumenų funkcijai, judesių amplitudei, funkcinės kaklo negalios lygiui ir gyvenimo kokybei.
Metodai. Tirta 20 sėdimą darbą dirbančių moterų, kurios jautė nespecifinį kaklo skausmą. Atrankos metu į tyrimą nebuvo įtrauktos moterys, turinčios kaklinės radikulopatijos galimybę. Įvertinant tiriamųjų būklę buvo naudojami specialieji testai: Spurlingʼo testas, kaklinės dalies distrakcijos testas, rankos nervų tempimo testai. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes po 10 tiriamųjų, abiem grupėm taikytos mankštos procedūros (kaklo ir viršutinės kūno dalies tempimo pratimai, kaklo stabilizavimo pratimai), vienai grupei papildomai taikytos masažo procedūros. Kaklo skausmo įtaka kasdienėms veikloms vertinta Kaklo negalios indeksu, judesio baimė – TAMPA skale, skausmo intensyvumas vertinamas skaitmenine skausmo analogijos skale (SAS), kaklo judesių (tiesimo, lenkimo, šoninio lenkimo ir sukimo) amplitudėms įvertini naudota goniometrija, raumenų skausmo slenkstis vertintas naudojant algometriją, kaklo giliųjų raumenų funkcija vertinta „Stabilizer“ aparatu.
Rezultatai. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse skausmo intensyvumas, judesio baimė, kaklo negalia statistiškai reikšmingai sumažėjo, o kaklo judesių amplitudės, giliųjų raumenų funkcija ir skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05). Grupėje, kuriai buvo taikomos pratimų ir masažo procedūros, statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo skausmas, kaklo negalia ir padidėjo kaklo judesių amplitudės bei skausmo slenkstis, nei taikant tik pratimų programą (p < 0,05). Lyginant rodiklius tarp grupių, judesio baimė sumažėjo ir giliųjų raumenų funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai vienodai (p < 0,05).
Išvados. 1. Kaklo skausmas sumažėjo ir raumenų skausmo slenkstis padidėjo labiau taikant pratimų programą kartu su masažu. 2. Kaklo judesių amplitudės labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. 3. Funkcinis kaklo negalios lygis ir gyvenimo kokybė labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu.
Raktažodžiai: kaklo skausmas, kineziterapija, sėdimą darbą dirbančiųjų kaklo skausmas, masažas.
10
Zabiela, Šarūnas, Rolandas Kesminas, and Viljamas Sipavičius. "Manualinės terapijos ir pratimų poveikis nugaros skausmui bei funkcinei būklei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 94–105. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.990.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Apie 85% populiacijos skundžiasi nespecifiniu nugaros apatinės dalies skausmu. Nustatyta, kad stuburo stabilizavimo pratimai pagerina juosmens giliųjų raumenų funkciją ir sumažina nugaros skausmą, o stuburo mobilizacija sumažina neįgalumą ir skausmą gydant lėtinį nugaros skausmą. Visgi nėra pakankamai tyrimų, kuriuose būtų įrodytas didesnis ar mažesnis skirtingų manualinės terapijos metodų poveikis gydant nugaros apatinės dalies skausmą.
Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų manualinės terapijos metodų ir stuburo stabilizavimo pratimų poveikį asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, skausmui ir funkcinei būklei.
Metodai. Buvo tiriama 18 asmenų, jaučiančių lėtinį nespecifinį nugaros apatinės dalies skausmą. Atsitiktine tvarka tiriamieji suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo taikoma stuburo slankstelių mobilizacija atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimai, kitai – nespecifinė stuburo juosmens ir kryžmens manipuliacija bei stuburo stabilizavimo pratimai. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertinamas nugaros skausmas, funkcinė būklė ir negalia, pilvo raumenų statinė ištvermė, nugaros raumenų statinė ištvermė, šoninių juosmens raumenų statinė ištvermė, stuburo paslankumas.
Rezultatai. Tiriamųjų jaučiamas skausmas po taikytų intervencijų sumažėjo (p < 0,05), negalia ir funkcinė būklė pagėrėjo (p < 0,05), stuburo paslankumas ir liemens raumenų statinė ištvermė pagerėjo (p < 0,05). Tarp abiejų taikytų metodikų veiksmingumo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
Išvados. Tiek taikant stuburo slankstelių mobilizaciją atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimus, tiek taikant nespecifinę juosmens ir kryžmens manipuliaciją bei stuburo stabilizavimo pratimus, sumažėjo tiriamųjų nugaros skausmas ir pagerėjo funkcinė būklė, poveikis tarp skirtingų manualinės terapijos metodų nesiskyrė.
Raktažodžiai: nugaros apatinės dalies skausmas, stuburo stabilizavimo pratimai, manualinė terapija.
Dissertations / Theses on the topic "Skausmas"
1
Gineitytė, Dalia. "Pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo valdymas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_182208-52527.
Full textAbstract:
Darbo tema: Pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo valdymas. Lėtinis skausmas tampa didele medicinos, ekonomikos ir socialine problema, kuri veikia ne tik kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę, trikdo normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, šeimos santykius, bet ir visuomenės ekonominį potencialą. Sergamumas ir nedarbingumas Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas. Tad būtina gerinti pagalbą lėtinio skausmo varginantiems ligoniams. Tokia pagalba atsispindėtų ir šalies ekonomikoje, nes didžiausia dalis kenčiančių lėtinius skausmus yra darbingo amžiaus žmonės. Darbo tikslas: įvertinti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, fizinius bei emocinius išgyvenimus, jų žinias apie skausmo valdymą. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo pobūdį bei jo intensyvumą. 2. Išsiaiškinti kokiais metodais pacientai malšina skausmą. 3. Įvertinti, kaip lėtinis skausmas veikia kasdienę paciento veiklą. 4. Įvertinti, kaip lėtinis skausmas veikia emocinę paciento būklę. 5. Įvertinti pacientų žinias apie skausmo valdymą. Tyrimo objektas: pacientai, patiriantys lėtinį skausmą ir besigydantys VšĮ VUL „Santariškių klinikos“, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Tyrimo metodika: pateikta anketinė pacientų apklausa. Apklausta 100 respondentų. Darbo rezultatai: Apklausos duomenimis pastovus skausmas vargino 85% apklaustųjų. Daugiausia respondentų (38%) jautė aštraus pobūdžio skausmus. Tiriant skausmo intensyvumą - 47% respondentų jautė... [toliau žr. visą tekstą]Topic of the work: Pain Management for patients experiencing chronic pain. Chronic pain becomes a big medicine, economic and social problem that influences not just every person’s quality of life, disturbs normal social and personal life, family relations, but also public economic potential. Morbidity and incapacity to work in Lithuania meet global tendencies. Aim of the work: To evaluate the chronic pain of patients, their physical and emotional experiences and their knowledge about pain control. Goals of the work: 1. To find out the nature of pain and its intensity for patients who suffer from chronic pain. 2. To find out what methods patients use to decrease pain. 3. To evaluate how chronic pain influences everyday activities of a patient. 4. To evaluate how chronic pain influences emotional state of a patient. 5. To evaluate the knowledge of patients about the management of pain. Object of the research: Patients, who suffer from chronic pain and who are cured in VSI VUL “Santariskiu klinikos” anesthesiology, intensive therapy and pain treatment center. Methodology of the research: Questionnaire poll of patients is presented. 100 respondents were questioned. Results of the work: According to the data of the results, 85% suffered of the chronic pain. The biggest part of the respondents (38%) felt acute type pains. When pain intensity was analyzed, 47% of respondents felt acute pain. Dependence relation between the intensity of pain and age was not determined (p>0.05). The... [to full text]
2
Mingėlaitė, Milda. "Skausmo intensyvumo ir fizinio aktyvumo sąryšis reabilitacijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_193414-24502.
Full textAbstract:
Pagrindinis šio darbo tikslas nustatyti fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo sąryšio reabilitacijoje psichologinius veiksnius, t.y. išsiaiškinti reabilitacijos eigoje kintančio pacientų fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo tarpusavio ryšį, įvertinti pacientų naudojamas skausmo įveikos strategijas ir kinezifobijos lygį bei visų šių veiksnių įtaką reabilitacijos eigai. Kadangi tyrėme pacientus, po klubo endoprotezavimo operacijos, kėlėme hipotezę, kad yra ryšys tarp pacientų skausmo intensyvumo ir fizinio aktyvumo kitimo reabilitacijoje. Taip pat tikėjomės, kad pacientų naudojamos skausmo įveikos strategijos bei kinezifobijos stiprumas irgi bus susiję su jų skausmo intensyvumu ir fiziniu aktyvumu gydymo metu reabilitacijoje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas skausmo intensyvumo dienoraštis, fizinio aktyvumo dienoraštis, Įveikos strategijų klausimynas SCQ (Rosental, Keefe, 1983) ir Tampa kinezifobijos skalė TSK (Miller et al., 1991). Gavus reabilitacijos centrų administracijos sutikimą, tyrimas buvo atliekamas viso pacientų gydymo reabilitacijos įstaigoje metu. Tyrime taip pat dalyvavo pacientų kineziterapeutai, kurie stebėjo pacientų fizinį aktyvumą ir pildė jų fizinio aktyvumo dienoraščius. Iš viso tyrime dalyvavo 41 reabilitacijos pacientas po klubo endoprotezavimo operacijos iš Valakupių reabilitacijos centro, Gerontologijos ir reabilitacijos centro ir sanatorijos „Pušyno kelias“. Iš visų tiriamųjų buvo 10 vyrų (24,4%) ir 31 moteris (75,6%). Tiriamųjų amžius svyravo tarp... [toliau žr. visą tekstą]The main goal of the study was to examine the psychological factors of the connection between pain intensity and physical performance in rehabilitation patients. With this study had we explored changes in patients’ pain intensity and physical activity over time, evaluated their kinesiophobia level and pain coping strategies they were using in rehabilitation. Moreover we were trying to find out the relations among those variables. We had hypothesized there is a connection between pain intensity and physical performance in patients after hip replacement. Also we expected that pain coping strategies and kinesiophobia would interfere with pain intensity patients were experiencing and their physical activity in rehabilitation. The survey began after given permission to execute the research. The permission was given by administration of Vilnius Valakupiai rehabilitation center, Vilnius center of gerontology and rehabilitation, and sanatorium Pusyno kelias. The study was based on 41 patients in rehabilitation after hip replacement, comprising a total of 10 (24,4%) men and 31 (75,6%) women, age between 34–78 years (average age 62,9 years). Patients were investigated during their whole treatment period. Pain intensity and physical activity diaries were used to accomplish the research. The Coping Strategies Questionaire (Rosental, Keefe, 1983) and Tampa scale for kinesiophobia (Miller et al., 1991) were also applied in this investigation. As it was needed to evaluate the physical... [to full text]
3
Piekautienė, Daiva. "Stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumas gydant nugaros skausmus." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050517_093122-51304.
Full textAbstract:
SUMMARY
The problem of low back pain has been visibly increasing nowadays. About 60 - 80% of population at least once has experienced the backache.
Back pain is one of the most important reason of working days loosing though there isn’t any lack of different directories and other newest literature offering the support how to prevent low back pains. Consequently the aim of the study was to test how to handle and prevent effectively back pain applying kinesitherapy and the spine stability exercise programs. The tasks were:
1. To test trunk muscle (back extensors, flexors: right-side bridge and left-side bridge) endurance before different exercises programs;
2. To test trunk muscle after different exercises programs to the subjects of the study;
3. To evaluate the intensity of the back pain before the research and after it;
4. To asses and compare the effectiveness of traditional kinesitherapy and the spine stability exercises programs.
These research methods were used: trunk muscle endurance test, back pain intensity estimation and statistics, questioning to determine back problems.
The subjects of the study were 30 28-60 years old women who had experienced back pain. They accidentally were divided into 2 groups. The study lasted 13 weeks. During that period 3 times a week traditional kinesitherapy program was applied to the Ist group of the subjects and the spine stability exercise program-to the IInd group.
After the analysis of the study material conclusions were made:... [to full text]
4
Petrikonis, Kęstutis. "Juosmens kryžmens neurologinių skausmo sindromų klinikinė įtaka pacientų funkcinei būklei ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20051013_152339-28159.
Full textAbstract:
INTRODUCTION
Low back pain have become an urgent problem recently. Four out of five people already have or will experience backaches during their life span, for 10% of them this pain will become chronic. Due to its great spread and treatment, health institutions experience dramatic losses for backache diagnostics and morbidity. Together with financial losses related to patient incapacity to work, his/her care, sickness benefits, etc. the expenditure becomes enormous. Thus back pain are no longer considered a medical or a social problem, but it is regarded a complex bio- psycho-social issue in today’s community.
The medical part of this issue remains very important. Solving the back pain problem, significant is the knowledge of fundamental neuro- and skeleton anatomy, pain neurophysiology and neurochemistry; in the clinical practice closely related are the basics of neurology, pain medicine, orthopedics, rehabilitation and other disciplines. Consequently, it is not simple for a medicine practitioner to find the right diagnostic direction or to choose the right treatment. The most complicated issues in the back pain clinical practice are neurological syndromes (neuropathic, neurogenic). These are related with nerve structure back radicular, dorsal ganglion or the damage of nerve branches. These syndromes make up to 10% of all backaches and are generally called radicular pain syndromes. There often emerges hyper-diagnostics or sometimes the syndromes are ignored completely... [to full text]
5
Steponavičienė, Ugnė. "STUDENTŲ NUGAROS SKAUSMŲ PRIEŽASTYS." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100903_083154-88272.
Full textAbstract:
Nugaros skausmais skundžiasi 75% pasaulio gyventojų. Ši problema tampa vis aktualesnė išsivysčiusiose šalyse, kuriose vyrauja sėdimas darbas. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktais tyrimais, matome, kad vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis, tačiau nėra aiškios patiriamo nugaros skausmo priežastys, nes jų yra labai daug: jos gali būti skirstomos į šešias grupes (stuburo patologija, pilvo organų ir onkologinės ligos, infekcijos, raumenų patempimai ir psichologinės priežastys) ir rizikos veiksnius, skatinančius stiprėti nugaros skausmus (viršsvoris, bloga laikysena, sėdimas ar sunkus fizinis darbas, stuburo traumos ir iškrypimai).
Šio bakalauro darbo tyrimo objektas – studentų nugaros skausmo priežastys.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti studentų nugaros skausmų priežastis.
Buvo kelti šie uždaviniai: atskleisti nugaros skausmų teorinius aspektus; nustatyti studentų nugaros skausmo paplitimo tendencijas; išsiaiškinti dažniausias studentų patiriamo nugaros skausmo priežastis.
Tyrimo metu naudoti metodai, kurių pagalba gauta ir apdorota informacija: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa; matematinė – statistinė tyrimo duomenų analizė.
Tyrimo dalyviai - Šiaulių Universiteto 1 – 4 kurso studentai. Tyrimo imtis – 100 respondentų. Anketine apklausa buvo siekiama išsiaiškinti studentų nugaros skausmų priežastis ir paplitimą.
Tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad studentai yra jautę nugaros skausmus įvairiu dažnumu: nuo... [toliau žr. visą tekstą]About 75% of the world population suffer of the back pain. This problem becomes more acute in developed countries with predominantly sedentary work. We see from the studies of the Ministry of Health that more and more young people complain of connective tissue and skeletal-muscle disorder, but there is no clear cause of back pain experienced because they are very much: they can be divided into six groups (spinal pathology, abdominal and oncological diseases, infections, muscle tearing apart and psychological reasons) and the risk factors that contribute to strengthen the back pain (overweight, poor posture, sedentary or heavy physical work, spinal trauma and deformity). The subject of this study - students back pain causes. The aim of the research is to identify causes of the students back pain. The next tasks have been realized in the work: to reveal the theoretical aspects of back pain; to ascertain the spread tendencies of the students back pain back pain; to ascertain the most common causes of the students back pain. The methods of the research have been used: theoretical (analysis of the academic literature), empirical (the quantitative analysis), statistical. The participants of the study – students of the 1-4 year of the Siauliai University. 100 respondents were involved in the research. The survey showed that students felt the back pain at various intervals ranging from several times during his life standing up to the pain. The intensity varies from mild to... [to full text]
6
Baumann, Laura. "Kineziterapijos efektyvumas mažinant nugaros skausmus nėštumo metu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050518_113317-34657.
Full textAbstract:
Many people all over the world suffer from back pain. It is unavoidable for pregnant women too. According to various authors, about 50 % of women suffer from this symptom. During pregnancy, high loads that are influenced by mechanical as well as hormonal factors affect the
spine.
The aim of the work was to evaluate effectiveness of the muscle flexion and strengthening program in the reduction of back pain in pregnancy.
In the research, the state of muscles producing waste and pelvis movements was evaluated before and after kinesiotherapy application in pregnant women suffering from back pain, and an influence of flexion and strengthening for muscle condition was evaluated in pregnant women suffering from back pain.
The research lasted 10 weeks and it was performed in the Kaunas Clinical Hospital II in 2004. In total, 56 pregnant women were surveyed. 12 women participated in the kinesiotherapy program (experimental group), 11 women who did not participate in the kinesiotherapy program due to various reasons were attributed to the control group. Remaining 33 women did not participate in the research due to earlier problems with spine, syndrome of pelvic ligament relaxation or other individual reasons. Results of these two groups were compared and analyzed.
Tests that were performed before and after the research show that results of the experimental group have improved significantly, while women in the control group have reported pain and disturbed physical activity. Pain... [to full text]
7
Januškevičienė, Alma. "Mokyklinio amžiaus vaikų galvos skausmas ir jo sąsajos su nuovargiu bei gyvenimo kokybe." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140904_150316-72740.
Full textAbstract:
Galvos skausmas yra vienas dažniausių somatinių nusiskundimų vaikų tarpe, kurio priežastys šiandien dar nėra visai aiškios. Manoma, kad už galvos skausmą atsakingi ne tik vidiniai skausmo mechanizmų reguliacijos sutrikimai, bet ir išoriniai aplinkos veiksniai. Galvos skausmas įtakoja vaiko ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, dėl galvos skausmo vaikas priverstas praleisti pamokas, mažėja jo socialinis aktyvumas. Galvos skausmas turi neigiamos įtakos vaiko mokymosi rezultatams bei santykiams su bendraamžiais ir dažnai yra lydimas nuovargio. Besiskun¬džian¬čių galvos skausmu vaikų pastaraisiais dešimtmečiais gerokai padaugėjo. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti mokyklinio amžiaus vaikų galvos skausmo paplitimą, įvertinti galvos skausmą sąlygojančius veiksnius, galvos skausmo ypatumus bei besiskundžiančių galvos skausmu vaikų gyvenimo kokybę ir nuovargį. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti moksleivių galvos skausmo paplitimą Lietuvoje ir galvos skausmą sąlygojančius veiksnius; 2) Išanalizuoti 8-18 m. amžiaus vaikų patiriamo galvos skausmo ypatumus: epizodo trukmę, dažnį, stiprumą ir intensyvumą pagal vizualinių analogų skalę (VAS).; 3) Įvertinti galvos skausmą patiriančių 8-18 m. amžiaus vaikų gyvenimo kokybę bei nuovargio išraiškas jų pačių požiūriu; 4) Įvertinti galvos skausmą patiriančių 8-18 m. amžiaus vaikų gyvenimo kokybę bei nuovargio išraiškas jų tėvų požiūriu; 5) Nustatyti galvos skausmą patiriančių 8-18 m. amžiaus vaikų gyvenimo kokybės bei nuovargio išraiškų vertinimo skirtumus... [toliau žr. visą tekstą]Headache is a common symptom and complaint in pediatric practice. The etiology and pathogenesis of headache are still under discussion but interplay of physiological and environmental factors are considering. Headache significantly affect lives of children and their relatives and quality of life. Recurrent headache result in school absenteeism and decreased level of social activity. Headache have negative impact on relationships with peers and lead to learning outcomes. Fatigue is common symptom associated with pediatric headache. Recently the number of children who suffer headaches has increased significantly. Aim of the work was to evaluate the prevalence of headache among school age children, causal factors and characteristics of headache, quality of life and fatigue among school age children. Objectives of the work were: 1) To evaluate the headache prevalence and causal factors of headache among school-age children in Lithuania; 2) To analyze characteristics of headaches among 8–18 year olds children (episode duration, frequency, strength and intensity by the visual analog scale (VAS)). 3) To determine patients' own attitude towards quality of life and fatigue in children aged 8–18 years suffering from headaches; 4) To determine parents attitude towards quality of life and fatigue in children aged 8–18 years suffering from headaches; 5) To evaluate assessment differences concerning quality of life and fatigue between children aged 8–18 years suffering from headaches... [to full text]
8
Polskytė, Daiva. "Sveikatinimo treniruočių poveikis asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, liemens funkcinio pajėgumo, skausmo ir gyvenimo pilnatvės rodikliams." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_093502-20921.
Full textAbstract:
Darbo tikslas: Įvertinti sveikatinimo treniruočių poveikį asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, liemens funkcinio pajėgumo, skausmo ir gyvenimo pilnatvės rodikliams.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių nugaros apatinės dalies skausmu, skausmo kiekybinius rodiklius prieš ir po sveikatinimo treniruočių. 2. Įvertinti asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, nugaros ir pilvo raumenų jėgos ištvermę ir juosmeninės stuburo dalies aktyvių judesių amplitudę prieš ir po sveikatinimo treniruočių. 3. Įvertinti jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą asmenų funkcinių judesių atlikties pajėgumą prieš ir po sveikatinimo treniruočių. 4. Įvertinti asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, funkcinės negalios, psichologinio funkcionavimo ir su sveikata susijusios gyvenimo pilnatvės rodiklius prieš ir po sveikatinimo treniruočių. 5. Nustatyti liemens funkcinės būklės, skausmo, funkcinės negalios ir gyvenimo pilnatvės rodiklių sąsajas po sveikatinimo treniruočių.
Tyrimo kontingentas: Tyrime dalyvavo 32 darbingo amžiaus (amžiaus vidurkis 41,9±11,6 metai) asmenys, jaučiantys nugaros apatinės dalies skausmą. Iš jų 27 moterys ir 5 vyrai, nuo 2009m. rugsėjo mėn. iki 2010m. sausio mėn. lankę sveikatinimo treniruotes VšĮ Sveiko stuburo mokykloje.
Tyrimo metu asmenims buvo vertinama: skausmo intensyvumas, naudojant skaičių analogijos skalę (SAS), funkcinis pajėgumas (Oswestry ir Roland-Moris klausimynai), gyvenimo pilnatvė (SF-36 klausimynas)... [toliau žr. visą tekstą]Aim: To evaluate the efficacy of health training exercises on trunk functional capacity, rate of pain and quality of life among people with low back pain. Tasks: 1. To evaluate the changes of trunk functional condition before and after health training exercises among people with low back pain. 2. To evaluate the capacity of exercise performance before and after health training exercises among people with low back pain. 3. To evaluate the quantitative and qualitative rates pain rates before and after health training exercises among people with low back pain. 4. To evaluate the changes of pain and quality of life rates before and after health training exercises among people with low back pain. 5. To estimate the correlation between functional capacity of trunk on the one hand and the rates of pain and quality of life on the other. Contingent of research and methods 32 people with the low back pain participated in this research (age average 41,9±11,6). 27 women, 5 men from 2009 September till 2010 January attended the health training exercises in the Healthy Back School. Following factors were estimated during research: intensity of pain by using the scale of number (SAS), functional capacity (Oswestry and Roland-Moris questionnaire),quality of life (SF-36 questionnaire), psycho-emotional condition (HAD questionnaire), kinesiphobia (fear of movement) (TAMPA questionnaire), daily physical activity (BAECKE questionnaire). Objective were estimated: static trunk muscle strength... [to full text]
9
Krilavičiūtė-Lazar, Julija. "Onkologine liga sergančių, bei patiriančių skausmą pacientų slaugos aspektai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050614_120726-45993.
Full textAbstract:
SUMMARY
AIM OF THE STUDY.
To evaluate the needs of medical care and the quality of care in cancer patients, experiencing pain.
METHODS.
One hundred cancer patients experiencing pain were interviewed in Kaunas Medical university Oncology hospital and Oncology department of Kaunas Medical university hospital (KMUH).. Age range- 27-68 years. Two questionnaires were used for the interview: “Pain anamnesis” and “McGill’s pain questionnaire”- specific questionnaire of pain-words.
RESULTS.
The results of questionnaires were analyzed. Men more often than women experienced chronic pain (17% and 48 %). There was statistically positive correlation between the strongest pain in 24 hours and weakest pain in 24 hours experience.
While analyzing adverse reactions of various treatment methods in the respondents treated in KMUH Oncology department and KMU Oncology hospital the anorexia (p ≤ 0,05), constipation and insomnia were more common in KMUH (p ≤ 0,05).
The quality of care according to 58% of Patients in KMUH and 34% in KMU OH was not sufficient (p ≤ 0,05). About 12% of KMUH patients and 46% in KMU OH declared that the quality of care is worse during the weekends. (p ≤ 0,05)
CONCLUSIONS.
A lot of adverse reactions appear while treating cancer patients with pain. One can decrease or even eliminate these reactions by purposeful care activities and providing information needed.
Increasing the quality of care, the evaluation of received care by cancer pain patients will become better.
... [to full text]
10
Šulčytė, Aistė. "Pacientų lėtinio skausmo sampratos ryšys su skausmo malšinimo būdų pasirinkimu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151605-98429.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Patirdami skausmą žmonės išgyvena nemalonų sensorinį bei emocinį patyrimą, susijusį su esamu ar potencialiu audinio pažeidimu. Negydomas ar neefektyviai gydomas ūmus skausmas pereina į lėtinio skausmo, besitęsiančio 3 ir daugiau mėnesių stadiją, kuomet jis tampa neadaptyviu ir jo įveikai reikalinga didesnė psichologinė intervencija. Bandant įvertinti ir mažinti skausmą, svarbu žinoti kaip žmogus suvokia skausmą (kognityvinis veiksnys - skausmo samprata), nes šis subjektyvus vertinimas susijęs su pasirenkamais pagalbos metodais. Lėtinio skausmo gydymo metodai yra dvejopi: tradiciniai ir netradiciniai, tačiau vieningos nuomonės kaip jie yra pasirenkami nėra. Tad šiame darbe ir buvo siekiama išsiaiškinti pacientų lėtinio skausmo sampratą, bei patikrinti skausmo sampratos ryšį su pasirenkamais skausmo gydymo metodais. Tyrime naudota įvertinimo medžiaga: įsitikinimų apie skausmo kontrolę klausimynas; skausmo gydymo metodų sąrašas; pusiau struktūruotas interviu skausmo sampratai išsiaiškinti. Duomenys analizuoti remiantis turinio analize bei SPSS statistikos paketu. Žmonių įsitikinimai yra svarbūs interpretuojant gydymo rezultatus, svarstant galimą (-as) skausmo priežastį (-is), pasirenkant priimtinas skausmo įveikos strategijas, skausmo kontrolės poziciją ar tiesiog kiekvieną dieną gyvenant su skausmu. Lėtinio skausmo pacientų skausmo samprata yra reikšminga, renkantis skausmo gydymo metodus, t.y. jų pasirinkimas yra tiesiogiai susijęs su įsitikinimu apie skausmo... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY Suffering the pain, people feel an unpleasant sensory and emotional experience, associated with actual or potential tissue damage. When the pain is untreated or treated inefficiently, the acute pain progress into the chronic pain which lasts for three or more months and becomes non adaptive, requiring for major psychological intervention. Trying to evaluate or alleviate the pain it is necessary to know how people understand the pain (cognitive factor – pain conception), as this subjective opinion is related with the selection of pain relief methods. There are two methods how to treat the chronic pain and they are as follows: traditional or conventional ones and alternative, but there is no common agreement how they are chosen, selected. So the aim of this paper was to clarify the pain conception of the chronic pain patients and to evaluate the relationship between the existing pain conception and chosen pain treatment methods. Used measures are: Beliefs about Pain Control Questionnaire, List of pain treatment methods, semi-structured interview to evaluate the pain conception. Data are analysed following the content analysis and on the basis of SPPS. The research results show, that people beliefs are important in analysing the treatment results, considering the potential pain reason (s), choosing the acceptable pain strategies and pain control position or being everyday with their pain. The pain conception of chronic pain patients is highly related with the chosen pain... [to full text]
Books on the topic "Skausmas"
2
Poznanskas, Mykolas. Tu mano rūpestis ir skausmas: Apie Lietuvos Aklųjų draugiją. Vilnius: Lietuvos Aklųjų biblioteka, 2002.
Find full text
5
Rimavičius, Vytautas. Ieva Simonaitytė-- per skausmą į šlovę: Prisiminimai, pasakojimai. Klaipėda: Klaipėdos Rytas, 1997.
Find full text
6
Milašienė, Irena. Versmė, pramušusi skausmo ir nevilties uolą: Irenos Milašienės straipsniai apie įvairių ligų gydymą, ilgo ir prasmingo gyvenimo bei moters grožio paslaptis. Šiauliai: Saulės Delta, 2006.
Find full text
7
Levison), Josifas Levinsonas (Yosif. Skausmo Knyga, The Book of Sorrow. VAGA Publishers, 1997.
Find full text