Academic literature on the topic 'Skausmas po operacijos'

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra skirti įvairaus tipo ir lokalizacijos skausmui malšinti. Gera pooperacinio skausmo kontrolė yra svarbi norint išvengti skausmo potencijuojamo paciento būklės pablogėjimo, pvz., tachikardijos, hipertenzijos, miokardo išemijos, alveolių ventiliacijos sumažėjimo, prasto žaizdų gijimo. Šiame tyrime lyginsime acetaminofeno ir lornoksikamo efektyvumą pooperaciniam skausmui malšinti. Darbo tikslas: įvertinti lornoksikamo analgezijos efektyvumo jėgą pooperaciniu laikotarpiu pacientams po radikalių prostatektomijų. Metodai. Įtraukti 35 pacientai, gydyti 2015-2016 metais LSMUL KK Urologijos skyriuje, kuriems atlikta radikali prostatektomija. Gavus raštišką sutikimą, atsitiktiniu būdu pacientams operacijos pabaigoje sušvirkščiami intraveninio lornoksikamo 8 mg arba acetaminofeno 1000mg. Pilvo skausmas vertinamas prieš operaciją, po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 valandoms. Rezultatai. Prieš operaciją pilvo skausmą lornoksikamo (L) grupėje jautė 1 (6,25 proc.) pacientas, o acetaminofeno (A) grupėje 1 (5,26 proc.) pacientas jautė rankos skausmą. Po operacijos praėjus 3 valandoms A grupėje 9 (47,37 proc.) pacientai skundėsi vidutinio stiprumo skausmu ir 3 (15,79 proc.) – stipriu skausmu. L grupėje po operacijos praėjus 3 valandoms 3 (18,75 proc.) pacientai jautė stiprų skausmą. Tarp A ir L vaistų po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 val. statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p=0,329; p=0,917; p=0,4; p=0,903, atitinkamai). Išvados. Intraveninis lornoksikamas ir acetaminofenas efektyviai malšina skausmą po radikalių prostatektomijų. Lornoksikamas i/v nuo skausmo toks pat efektyvus kaip paracetamolis i/v pacientams po radikalių prostatektomijų. Intraveninis lornoksikamas ir paracetamolis yra tinkami vartoti vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybės pokytį prieš ir po plaučių rezekcinių operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario mėn.–2014 m. vasario mėn. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų katedroje ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto I onkochirurgijos skyriuje, krūtinės chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Apklausoje dalyvavo 68 pacientai, kurie buvo apklausiami du kartus, likus dviem dienoms prieš operaciją ir praėjus savaitei po operacijos. Vidutinis tyrime dalyvavusių asmenų amžius sudarė 59 ± 10,09 metų. Jauniausias respondentas tyrimo metu buvo 40 metų, vyriausias – 79 metų. Tyrimui atlikti pasirinktas Europos vėžio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir jo modulis, sudarytas sergantiems plaučių vėžiu QLQ-LC13. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenimo kokybės ir sveikatos būklės vertinimas neženkliai pakito po plaučių rezekcinių operacijų (31,37 balo iš 100), apklausus respondentus po savaitės nei prieš (30,64 balo iš 100). Po plaučių rezekcinės operacijos respondentai pažymėjo, jog skausmas krūtinėje suintensyvėjo, palyginti su jaustu skausmu prieš operaciją, tačiau skausmas, plintantis į ranką ir petį, po operacijos buvo mažesnis nei prieš. Nuovargis tiriamuosius kankino ir buvo stipresnis po operacijos nei prieš ją. Pastebėta, jog vėmimas ir pykinimas pasitaikė dažniau po plaučių rezekcinių operacijų negu prieš. Gauti duomenys rodo, jog respondentai skundėsi suprastėjusiu apetitu po plaučių rezekcinių operacijų nei prieš. Kosulys ir dusulys vargino rečiau po plaučių rezekcinių operacijų nei prieš. Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino, nes pagal gautus tyrimo rezultatus, respondentai gyvenimo kokybę po plaučių rezekcinių operacijų vertino nežymiai geriau nei prieš operaciją. Išvados. Tyrime gauti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad prieš plaučių rezekcines operacijas didžioji dalis respondentų gyvenimo kokybę bei sveikatą vertina patenkinamai. Pagrindiniai simptomai, kurie labiausiai vargino visus respondentus – kosulys, skausmas krūtinėje bei rankose ir pečiuose, nemiga, nuovargis bei periferinė neuropatija (p0,05). Po plaučių rezekcinių operacijų respondentų sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės vertinimas išlieka patenkinamas. Ryškiausi simptomai, kurie kankino po operacijos respondentus, buvo skausmas krūtinėje, nuovargis, kosulys, dusulys (p 0,05). Taip pat visi respondentai išreiškia stiprų emocijų funkcionavimą (92,16 balo iš 100). Vertinant respondentų sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės pokytį pastebėta, jog po plaučių rezekcinių operacijų respondentų savo sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės vertinimas ženkliai nepakito, palyginti su pirmos apklausos rezultatu (prieš vidurkis 30,64 balo, po vidurkis 31,37 balo, mediana 33,33 Z = 4,271, p 0,05)

Pooperacinis skausmas po totalinės kelio sąnario artroplastikos iki šių dienų išlieka aktuali problema pacientams bei gydančiajam personalui visame pasaulyje [1]. Ūmaus pooperacinio skausmo intensyvumas tiesiogiai koreliuoja su lėtinio skausmo išsivystymo rizika [3]. Todėl tinkamai parinktas anestezijos metodas su galimybe tęsti regioninį nuskausminimą yra viena iš sąlygų, garantuojančių adekvatų pooperacinio skausmo malšinimą bei tolimesnę gijimo eigą. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti pooperacinio skausmo malšinimo efektyvumą, papildomų analgetikų poreikį, motorinės blokados, hemodinamikos rodiklių bei pašalinių reiškinių išraišką po kelio sąnario totalinės artroplastikos operacijų, po kurių taikyta tęstinis epidūrinis skausmo malšinimas arba tęstinė juosmeninio rezginio blokada. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 36 pacientai, kuriems atliktos pirminės kelio sąnario protezavimo operacijos. Pagal randomizaciją, atliktą operacijos dieną, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes– kontrolinę ir tiriamąją (juosmeninio rezginio blokada). Visi pacientai buvo prašomi įvertinti skausmą pirmąją, 3, 6 ir 24 val. po operacijos. Registruotas subjektyvus skausmas pagal VAS (dešimt balų), motorinė blokada pagal Bromage skalę, papildomų analgetikų poreikis, hemodinaminiai rodikliai, pašaliniai reiškiniai. Rezultatai parodė, kad ūminio skausmo malšinimas pirmosiomis 24 val. po operacijos buvo vienodai efektyvus pacientams, kuriems atlikta epidūrinė analgezija ir juosmeninio rezginio blokada (p> 0,05). Motorinės blokados, papildomų analgetikų poreikio, pašalinių reiškinių dažnio bei hemodinamikos rodiklių išraiška tarp grupių nesiskyrė.

Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas: Potorakotominis skausmas susijęs su tarpšonkaulinių nervų trauma. Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų. Šiame darbe nagrinėti pacientų, kuriems buvo atliktos torakotomijos, pooperacinio skausmo malšinimo aspektai. Tyrimo tikslas – įvertinti epidurinio skausmo malšinimo efektyvumą papildomai taikant tarpšonkaulinių nervų blokadą. Ligoniai ir metodai: 2008–2009 m. VUOI ištyrėme 45 pacientus, kuriems atliktos torakotomijos dėl plaučių vėžio. Atsitiktinės imties būdu pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę (TNB, n=23) sudarė pacientai, kuriems operacijos metu atlikta tarpšonkaulinių nervų blokada (TNB) 0,5 % bupivakaino tirpalu, švirkščiant po 1,0 ml į tris tarpšokaulinius tarpus, kartu taikant epidurinį skausmo malšinimą morfinu (ESMM) pooperaciniu laikotarpiu. Kontrolinės grupės pacientams (ESMM, n=22) po operacijos taikytas vien ENM. Skausmas buvo vertinamas subjektyviai pagal vizualiąją skausmo vertinimo skalę (VAS), kur skausmo intensyvumo balai nuo 0, kai pacientas skausmo nejaučia, iki 10, kai skausmas labai stiprus. Tyrimas buvo atliekamas operacijos dieną ir 1–5 dieną po operacijos pacientui esant ramybės būsenos ir kosint. Rezultatai: VAS balai pacientui esant ramybės būsenos pirmąsias penkias dienas buvo mažesni TNB pacientų grupėje, palyginti su ESMM tiriamųjų grupe. Skausmas balais pagal VAS pacientui kosint buvo mažesnis TNB pacientų grupėje. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo pirmąsias tris paras (0,05). Išvada: Epidurinis skausmo malšinimas kartu taikant tarpšonkaulinių nervų blokadą yra daug efektyvesnis už vien epidurinį skausmo malšinimą pirmąsias tris paras po torakotomijos. Reikšminiai žodžiai: potorakotominis skausmas, tarpšonkaulinių nervų blokada, epidurinis skausmo malšinimas. Intercostal nerve blockade during thoracotomy Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / objective: Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of post-operative pain. Intraoperative intercostal nerve block in combination with epidural analgesia has been shown to provide superior pain control within the five postoperative days, compared with epidural analgesia alone. Patients and methods: In this study, we compared the effect of epidural analgesia with or without intercostal nerve blockade, performed during operation, on postoperative pain relief in patients undergoing thoracotomy. 45 patients were included in this study. We used epidural analgesia with additional intercostal nerve blockade for the TNB group (n = 23) and epidural analgesia for the ENM group (n = 22). The two groups were comparable for age, sex, body weight and the type of sugery. The intensity of pain was assessed in the first five days after operation on the visual analog scale (VAS = 0–10) at rest and on coughi Results: Analgesia at rest was better in the TNB group during the first five postoperative days and while coughing was significantly better during three postoperative days (0.05). Conclusion: These results show that additional intercostal nerve blockade with epidural analgesia, compared with epidural analgesia alone, offered an improved pain control during the first three days after thoracotomy. Key words: post-thoracotomy pain, intercostal nerve blockade, epidural analgesia.

Lėtinio neuropatinio skausmo gydymas yra aktuali problema, kurios efektyvus gydymas nėra lengvai pasiekiamas. Tokie pacientai dažnai tampa nedarbingi, susiduria su alinančiomis psichosocialinėmis problemomis. Lėtinis neuropatinis skausmas po atliktos juosmens srities stuburo operacijos priskiriamas polaminektominiam sindromui. Esant neefektyviam gydymui šiuolaikinėmis skausmo gydymo priemonėmis, gali būti taikoma nugaros smegenų stimuliacija. Nors šio gydymo metodo efektyvumas įrodytas ir plačiai taikomas įvairiose šalyse, Lietuvoje toks gydymo metodas yra sunkiai pasiekiamas pacientui, susiduriančiam su nekontroliuojamu skausmu. Šiame straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis 55 metų vyro, gydyto LSMUL Kauno klinikose dėl polaminektominio sindromo, taikant nugaros smegenų stimuliaciją.

Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas Intratekaliai sušvirkštas morfinas pasižymi geromis skausmą malšinančiomis savybėmis, atliekant įvairias chirurgines operacijas. Laparoskopinė kolorektalinė chirurgija tampa gera alternatyva atviroms gaubtinės žarnos operacijoms. Šio darbo tikslas – įvertinti intratekalinio skausmo malšinimo morfinu efektyvumą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 40 ligonių, kuriems buvo atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į pooperacinio skausmo malšinimo metodą: IT grupę (n=20) sudarė pacientai, kuriems intratekaliai prieš anestezijos indukciją buvo sušvirkšta vienkartinė 0,4 mg morfino dozė, ir IV grupę (n=20) – pacientai, kuriems pirmą pooperacinę parą buvo taikoma nuolatinė intraveninė morfino 0,02 mg/kg/val. infuzija. Kitas paras abiejų grupių pacientų skausmas buvo slopinamas į raumenis leidžiamu ketolganu. Abiejų grupių pacientams taikyta tokia pat bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome naudodami vizualinę analoginę skausmo skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota morfino ir ketolgano suminė dozė buvo mažesnė IT grupės pacientų, palyginti su IV grupės pacientais (p<0,05). Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu buvo statistiškai patikimai geresnis negu intraveninis pirmą parą po operacijos. Tačiau gydymo ligoninėje laikas ir žarnyno veiklos atsitaisymo laikas nesiskyrė, lyginant abi pacientų grupes. Išvada Intratekaliai sušvirkštas morfinas anestezijos indukcijos metu statistiškai patikimai geriau malšina pooperacinį skausmą ir sumažina opioidų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų, palyginti su sistemiškai vartojamu morfinu. Reikšminiai žodžiai: skausmo malšinimas, intratekalinis morfinas, laparoskopinės kolektomijos Analgesic effect of intrathecal morphine in laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas tikuišis1,2, Narimantas Evaldas samalavičius1,3, Aleksas žurauskas1 1Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / Objective A single intrathecal morphine injection has a good analgesic effect in various types of surgery. Laparoscopic colon surgery is becoming more common and offers a good alternative to open surgery in selected patients. The purpose of this study was to evaluate the intrathecal morphine analgesic effect after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Fourty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive intrathecal 0.4 mg morphine (IT gr., n = 20) before anesthesia induction or intravenous 0.02 mg/kg/h morphine dose (gr. IV, n = 20). A standard anesthetic technique, including fentanyl, sevoflurane and air in oxygen, was used. The visual analog scale scores for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total dose of morphine and ketolgan in the first 24 hours postoperatively were smaller in the intrathecal group than in group IV (p < 0.05). The quality of analgesia in the first 24 h was better in the intrathecal morphine group (p < 0.05). There were no differences between the two groups as regards the returning of bowel function and the length of hospital stay. Conclusion Intrathecal morphine before anesthesia induction provided a significantly better postoperative analgesia than the intravenous use of morphine and was effective in reducing analgesics requirement during the first 24 h after laparoscopic colon surgery. Key words: analgesia, intrathecal morphine, laparoscopic colectomy

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Įvadas / tikslas Pacientai, turintys kirkšninę išvaržą, operuojami ir tradiciniais būdais, ir naujesniais, kai operacijos metu naudojami sintetiniai aloplastiniai tinkleliai. Specialistai tebediskutuoja, kuris chirurginio gydymo būdas yra geriausias. Esant panašiems komplikacijų ir recidyvų skaičiams, svarbūs yra visi operacijos poveikio pacientui aspektai. Vienas jų yra gyvenimo kokybės pokyčiai. Metodai Perspektyvus daugiacentris atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, lyginantis Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopines TAPP operacijas, atliktas 2003–2004 metais keturiose Lietuvos ligoninėse. Pagal standartizuotą metodiką operuoti 248 pacientai. Prieš operaciją užpildytas bendras visų pacientų gyvenimo kokybės klausimynas SF-36. Praėjus po operacijos 2 sav., 6 ir 12 mėn., pacientai buvo kviečiami kontrolinių patikrinimų, per kurios pildyta speciali paciento fizinės būklės vertinimo anketa ir pooperacinis klausimynas SF-36. Rezultatai Ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių rastas vertinant pagal fizinio funkcionalumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, kūno skausmo ir socialinio funkcionalumo skales. Statistiškai reikšmingai mažiau pacientų skundėsi skausmu operacijos vietoje po laparoskopinių operacijų, palyginti su atvirosiomis, p < 0,001. Po 6 mėn. rastas laparoskopinių operacijų ir atvirųjų skirtumas vertinant pagal įprastinės veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalę, p < 0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių lėtinio skausmo požiūriu, p < 0,01. Po operacijos praėjus 12 mėn., nė vienos SF-36 sveikatos vertinimo skalės statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Jo nerasta ir vertinant lėtinį skausmą. Lyginant fizinę būklę, statistiškai reikšmingai skyrėsi laparoskopinių ir Shouldice operacijų grupės, p < 0,01. Išvados Laparoskopinės TAPP operacijos rezultatai gyvenimo kokybės ir lėtinio skausmo požiūriu tiek ankstyvu, tiek vėlyvu pooperaciniu laikotarpiu yra geriausi. Iš atvirųjų operacijų ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu gyvenimo kokybės požiūriu geresni Lichtensteino operacijų grupės rezultatai negu Shouldice operacijų. Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, gyvenimo kokybė, SF-36, lėtinis skausmas Randomized multicenter prospective clinical trial of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic TAPP inguinal hernia repair: chronic pain and health-related changes of quality of life Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Background / objective Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent. However, the best surgical approach to the repair of inguinal hernias is still unclear. Given their similarity in terms of complications and recurrence rate, other issues associated with these surgical techniques become more important. One of them is the quality of life. Methods The prospective randomized multicenter clinical study was performed in four surgical centers of Lithuania in 2003. 248 patients were operated on according to standardized protocols of Shouldice, Lichtenstein and laparoscopic TAPP inguinal hernia repairs. Chronic pain and changes of the quality of life according to the SF-36 questionnaire and ad hoc questionnaire of physical status were compared. Results The significantly higher scores in the physical functioning, role-physical, bodily pain and social functioning scales for laparoscopic hernia repair at 2 weeks postoperatively were apparent. The laparoscopic group had significantly less pain (p < 0.001). The significantly higher scores in the role-physical scale for laparoscopic to both open hernia repair methods at 6 months after operation were found (p < 0.05). The laparoscopic group had significantly less chronic pain 6 months postoperatively (p < 0.01). No significant difference in quality of life among three methods one year after operation was apparent. The laparoscopic group had less chronic pain one year after operation, but the difference was not significant Conclusions The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair had the best scores of quality of life both in the early and the late postoperative periods. There was less chronic pain after laparoscopic TAPP inguinal hernia repair. The higher scores of quality of life were recorded after Lichtenstein versus Shouldice inguinal hernia repair in the early postoperative period. Keywords: groin hernia, health-related quality of life, SF-36, chronic pain

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Įvadas / tikslas Kirkšninių išvaržų chirurginio gydymo būdų yra daug. Kuris geriausias – nėra aišku. Lietuvoje atlikta pirmoji daugiacentrė perspektyvioji atsitiktinių imčių klinikinė studija. Šio straipsnio tikslas – pateikti minėtos studijos, kurioje palygintos Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinės TAPP kirkšninių išvaržų operacijos, ankstyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai 2003 metų sausio–gruodžio mėnesiais keturiose Lietuvos ligoninėse pagal Lietuvos bioetikos komiteto patvirtintą daugiacentrės perspektyviosios atsitiktinių imčių klinikinės studijos protokolą buvo operuoti 248 ligoniai. Operacijos atliktos pagal standartizuotus Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinės TAPP kirkšninių išvaržų operacijų protokolus. Rezultatai Ankstyvieji studijos rezultatai parodė, kad visos operacijos yra saugios. Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas vertinant operacijos trukmę bei hospitalizacijos laiką – laparoskopinės TAPP operacijos trunka statistiškai reikšmingai ilgiau nei atvirosios, tačiau po laparoskopinių operacijų hospitalizacijos laikas yra statistiškai reikšmingai trumpesnis (p = 0,026 lyginant laparoskopines ir Lichtensteino operacijas). Ankstyvas pooperacinis skausmas statistiškai reikšmingai mažesnis (p < 0,05 po 8 val., p < 0,01 po 24 val.) buvo po laparoskopinių operacijų. Praėjus dviem savaitėms skausmą operacijos vietoje nurodė 36 (42,3%) pacientai po Shouldice operacijos, 23 (28,4%) – po Lichtensteino ir tik 2 (2,4%) – po laparoskopinės TAPP operacijos, o jokių skundų neturėjo atitinkamai 38 (44,7%), 45 (55,6%) ir 63 (76,8%) ligoniai. Išvados Laparoskopinė TAPP operacija yra mažiausią skausmą sukelianti ir labiausiai ligoniui patogi operacija; be to, po šios operacijos hospitalizacijos laikas yra trumpiausias. Tačiau operacija trunka statistiškai reikšmingai ilgiau ir jai atlikti reikia bendrinės nejautros. Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, transabdominalinė preperitoninė (TAPP) hernioplastika, ankstyvieji rezultatai Early results of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic transabdominal preperitoneal inguinal hernia repair: multicenter randomized clinical trial Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Background / objective Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent; their short- and long-term outcomes are still being evaluated, but the best method of inguinal hernia repair is still unclear. Methods A prospective randomized multicenter clinical trial was performed in four surgical centers of Lithuania. Patients were operated on from January to December, 2003. Intraoperative, early and late postoperative complications, time of operation, hospital stay, postoperative pain evaluation, frequency of recurrence and changes of quality of life of laparoscopic TAPP (n = 82), Lichtenstein (n = 81) and Shouldice (n = 85) hernia repair were compared. Results The mean operative time in the laparoscopic TAPP group was significantly longer than the mean operative time in Lichtenstein and Shouldice hernia repair group. There were no major intraoperative complications and only two postoperative wound infections in the Shouldice and Lichtenstein group. There was no difference in the frequency of minor intraoperative and early postoperative complications in the groups. The mean pain scores in the laparoscopic TAPP group were significantly lower than the corresponding scores in the Lichtenstein and Shouldice group (p < 0.05 at 8 h after operation and p < 0.01 at 24 h after operation). Statistically significant differences were found in hospital stay, the shortest stay being recorded in the laparoscopic TAPP group (p = 0.026 comparing laparoscopic TAPP and Lichtenstein hernia repair). 36 (42.3%) patients in the Shouldice and 23 (28.4%) in the Lichtenstein group felt a moderate or mild pain 2 weeks postoperatively, while there were only 2 (2.4%) patients with a mild pain in the laparoscopic TAPP group. There were 38 (44.7%) patients in the Shouldice group, 45 (55.6%) in Lichtenstein group and 63 (76.8%) patients in laparoscopic TAPP group without any complaint after 2 weeks. There were no recurrences at 2 weeks postoperatively. Conclusions The laparoscopic TAPP, Lichtenstein and Shouldice hernia repair are equally safe and have no major intraoperative complications. The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair is associated with less postoperative pain and sensitivity disorders, shortest hospital stay, but it requires general anaesthesia and a longer operating time. Keywords: groin hernia, transabdominal preperitoneal (TAPP) hernioplasty, early results

Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų. Šiame darbe nagrinėti ligonių, kuriems atliekamos plaučių operacijos, pooperacinio nuskausminimo aspektai. Buvo siekta palyginti intratekaliniu būdu ir į veną švirkščiamo morfino skausmo malšinamąjį efektyvumą po plaučių operacijos atliekant šoninę torakotomiją. Metodai Ligoniai, kuriems buvo atliekamos plaučių operacijos, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: IT – kuriems prieš operaciją intratekaliniu būdu sušvirkšta 0,5 mg morfino dozė (n = 40), ir IV – kuriems pooperaciniu laikotarpiu į veną buvo švirkščiama morfino 3 mg/val. (n = 40). Abiejų grupių ligoniai statistiškai nesiskyrė pagal lytį, amžių, svorį, fizinę būklę pagal ASA ir atliktas chirurgines operacijas. Pirmos paros pooperacinio nuskausminimo efektyvumas buvo vertinamas vizualinės analoginės skalės (VAS) skausmo balais ramybėje ir kosint. Papildomai ketorolako buvo švirkščiama ligoniui, jaučiančiam stiprius skausmus. Rezultatai VAS balai ramybėje ir kosint buvo daug mažesni IT grupės (ramybėje p < 0,05; kosint p < 0,05). Vidutinės papildomos ketorolako dozės vienam ligoniui buvo mažesnės IT grupėje (p < 0,05). Pooperacinis pykinimas, vėmimas ir kvėpavimo slopinimas buvo silpnesnis IT grupės pacientų. Išvados Skausmo malšinimas morfinu į intratekalinį tarpą yra pranašesnis už intraveninį nuskausminimą morfinu pirmą parą po šoninės torakotomijos. Pagrindiniai žodžiai: potorakotominis skausmas, intratekalinis skausmo malšinimas, intraveninis skausmo malšinimas Intrathecal morphine for post-thoracotomy pain relief Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilnius University, Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / objective Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of post-operative pain. Intrathecal morphine has been shown to provide superior pain control within the first postoperative day compared with intravenous morphine after thoracotomy. Methods In this study, we compared the analgesic effect of lumbar intrathecal 0.5 mg morphine (IT group, n = 40) given before general anaesthesia and analgesia with intravenous morphine 3 mg/h (group IV, n = 40). Additionally, ketorolac was injected on request. The intensity of pain was assessed 2, 4, 8, 16 and 24 hours after extubation by visual analog scale (VAS = 1–10) at rest and on coughing. Results Analgesia at rest and while coughing was significantly better in the IT group on the first postoperative day. Ketorolac consumption was lower in the IT group. Nausea, vomiting and respiratory depression were more frequent in the IV group. Conclusions These results show that intrathecal analgesia compared with IV morphine improved pain control after thoracotomy on the first postoperative day. Keywords: post-thoracotomy pain, intrathecal analgesia, intravenous analgesia

Pagrindinis šio darbo tikslas nustatyti fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo sąryšio reabilitacijoje psichologinius veiksnius, t.y. išsiaiškinti reabilitacijos eigoje kintančio pacientų fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo tarpusavio ryšį, įvertinti pacientų naudojamas skausmo įveikos strategijas ir kinezifobijos lygį bei visų šių veiksnių įtaką reabilitacijos eigai. Kadangi tyrėme pacientus, po klubo endoprotezavimo operacijos, kėlėme hipotezę, kad yra ryšys tarp pacientų skausmo intensyvumo ir fizinio aktyvumo kitimo reabilitacijoje. Taip pat tikėjomės, kad pacientų naudojamos skausmo įveikos strategijos bei kinezifobijos stiprumas irgi bus susiję su jų skausmo intensyvumu ir fiziniu aktyvumu gydymo metu reabilitacijoje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas skausmo intensyvumo dienoraštis, fizinio aktyvumo dienoraštis, Įveikos strategijų klausimynas SCQ (Rosental, Keefe, 1983) ir Tampa kinezifobijos skalė TSK (Miller et al., 1991). Gavus reabilitacijos centrų administracijos sutikimą, tyrimas buvo atliekamas viso pacientų gydymo reabilitacijos įstaigoje metu. Tyrime taip pat dalyvavo pacientų kineziterapeutai, kurie stebėjo pacientų fizinį aktyvumą ir pildė jų fizinio aktyvumo dienoraščius. Iš viso tyrime dalyvavo 41 reabilitacijos pacientas po klubo endoprotezavimo operacijos iš Valakupių reabilitacijos centro, Gerontologijos ir reabilitacijos centro ir sanatorijos „Pušyno kelias“. Iš visų tiriamųjų buvo 10 vyrų (24,4%) ir 31 moteris (75,6%). Tiriamųjų amžius svyravo tarp... [toliau žr. visą tekstą]
The main goal of the study was to examine the psychological factors of the connection between pain intensity and physical performance in rehabilitation patients. With this study had we explored changes in patients’ pain intensity and physical activity over time, evaluated their kinesiophobia level and pain coping strategies they were using in rehabilitation. Moreover we were trying to find out the relations among those variables. We had hypothesized there is a connection between pain intensity and physical performance in patients after hip replacement. Also we expected that pain coping strategies and kinesiophobia would interfere with pain intensity patients were experiencing and their physical activity in rehabilitation. The survey began after given permission to execute the research. The permission was given by administration of Vilnius Valakupiai rehabilitation center, Vilnius center of gerontology and rehabilitation, and sanatorium Pusyno kelias. The study was based on 41 patients in rehabilitation after hip replacement, comprising a total of 10 (24,4%) men and 31 (75,6%) women, age between 34–78 years (average age 62,9 years). Patients were investigated during their whole treatment period. Pain intensity and physical activity diaries were used to accomplish the research. The Coping Strategies Questionaire (Rosental, Keefe, 1983) and Tampa scale for kinesiophobia (Miller et al., 1991) were also applied in this investigation. As it was needed to evaluate the physical... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijai antruoju reabilitacijos etapu po kelio sąnario operacijų. Uždaviniai: 1. Įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygį prieš ir po reabilitacijos; 2. Įvertinti kūno funkcijų ir veiklos sutrikimus prieš ir po reabilitacijos; 3. Įvertinti skausmo sureikšminimo įtaką kelio sąnario funkcijos atsigavimui; 4. Įvertinti judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijos atsigavimui; 5. Įvertinti kineziterapeutų požiūrį į psichologinių veiksnių vertinimą kineziterapeuto darbe. Tyrimo metodai: buvo atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo tikslas buvo įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijai antruoju reabilitacijos etapu po kelio sąnario operacijų. Tyrime dalyvavo 41 tiriamasis, 22 pacientai po priekinių kryžminių raiščių operacijos ir 19 pacientų po meniskų operacijos. Prieš ir po reabilitacijos buvo vertinami tiriamųjų skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygis, skausmo intensyvumas, judesių amplitudė, raumenų jėga ir kelio sąnario funkcinė būklė. Antro tyrimo tikslas buvo įvertinti kineziterapeutų požiūrį į psichologinių veiksnių vertinimą kineziterapeuto darbe. Buvo sudaryti klausimai ir atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 98 kineziterapeutai, dirbantys pagal specialybę ir su suaugusiais žmonėmis. Išvados: 1. Pasibaigus reabilitacijai, pacientams po kelio sąnario operacijų skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygis sumažėjo (p<0,0... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of research: to assess the association of pain catastrophizing and fear of movement with knee joint function after knee joint surgery during the second stage of rehabilitation. The tasks of research: 1. To assess the level of pain catastrophizing and fear of movement before and after rehabilitation. 2. To assess body function and activities limitations before and after rehabilitation. 3. To assess the association of pain catastrophizing with knee joint function recovery. 4. To assess the association of fear of movement with knee joint function recovery. 5. To assess physical therapists attitudes toward psychological factors assessment in physical therapist practise. The methods of the research: this research focuses on two studies. The aim of the first study – to assess the association of pain catastrophizing and fear of movement with knee joint function after knee joint surgery during the second stage of rehabilitation. The study involved 41 participants, 21 of them after anterior cruciate ligament reconstruction and 19 after meniscus surgery. Before and after rehabilitation participant‘s level of pain catastrophizing and fear of movement, pain intensity, range of motion, muscle strenght and subjective knee joint function were assessed. The aim of the second study – to assess physical therapists attitudes toward psychological factors assessment. The anonymous survey of physical therapists attitudes was conducted. The study involved 98 physical therapists, which are... [to full text]

Darbo objektas: skirtingų raumens elektrinės stimuliacijos metodų poveikis kelio sąnario judesių amplitudei, raumenų jėgai ir skausmui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Tyrimo tikslas: nustatyti kineziterapijos ir skirtingų raumens elektrinės stimuliacijos metodų efektyvumą kelio sąnario judesių amplitudei, raumenų jėgai ir skausmui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti kineziterapijos ir pasyvios raumens elektrinės stimuliacijos poveikį kelio sąnario judesių amplitudei, raumenų jėgai ir skausmui. 2. Įvertinti kineziterapijos ir aktyvios raumens elektrinės stimuliacijos poveikį kelio sąnario judesių amplitudei, raumenų jėgai ir skausmui. 3. Palyginti kineziterapijos ir skirtingų raumens elektrinės stimuliacijos metodų poveikį kelio sąnario judesių amplitudei, raumenų jėgai ir skausmui. Tyrimo hipotezė: Manome, kad kineziterapija ir aktyvi raumens elektrinė stimuliacija, labiau padidins šlaunies raumenų jėgą, kelio sąnario judesių amplitudę bei sumažins skausmą kelio sąnaryje vaikštant, lyginant su pasyvios elektrinės stimuliacijos taikymu pacientams po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Išvados: 1. Pacientams, kuriems taikyta kineziterapija ir pasyvi raumens elektrinė stimuliacija, statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo kelio sąnario lenkimo ir tiesimo amplitudė, blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėga, o skausmas vaikštant sumažėjo. 2. Pacientams, kuriems... [toliau žr. visą tekstą]
The object: Different muscle electrical stimulation methods for knee joint range of motion, muscle strength and pain after anterior cruciate ligament reconstructive surgery. The aim of the research: to determine the effectiveness of physical therapy and different muscles electrical stimulation methods for knee joint range of motion, muscle strength and pain after anterior cruciate ligament reconstructive surgery. The task of the research: 1. To evaluate the effectiveness of physical therapy and passive muscle electrical stimulation for knee joint range of motion, muscle strength and pain. 2. To evaluate the effectiveness of physical therapy and active muscle electrical stimulation for knee joint range of motion, muscle strength and pain. 3. Compare the effectiveness of physical therapy and different muscle electrical stimulation methods for the range of motion of the knee joint, muscle strength and pain, between control and experimental groups. Hypothesis: we believe that physical therapy and active muscle electrical stimulation will increase thigh muscle strength, the range of motion of the knee and reduce pain in the knee while walking, compared with a passive muscle electrical stimulation in patients after anterior cruciate ligament reconstructive surgery. Conclusions: 1. Patients who apply physical therapy and passive muscle electrical stimulation, statistically significantly increased (p<0,05) the flexion and extention of the knee, strenght of the muscles that bend... [to full text]