Journal articles: 'Skausmas po operacijos'

1

Lindžiūtė, Ugnė, Eglė Zlatkutė, Tadas Urbonas, Tomas Bukauskas, Donatas Simonaitis, and Andrius Macas. "POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMO INTRAVENINIAIS LORNOKSIKAMU IR ACETAMINOFENU PALYGINIMAS PO RADIKALIŲ PROSTATEKTOMIJŲ." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 39–43. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.023.

Full text

Abstract:

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra skirti įvairaus tipo ir lokalizacijos skausmui malšinti. Gera pooperacinio skausmo kontrolė yra svarbi norint išvengti skausmo potencijuojamo paciento būklės pablogėjimo, pvz., tachikardijos, hipertenzijos, miokardo išemijos, alveolių ventiliacijos sumažėjimo, prasto žaizdų gijimo. Šiame tyrime lyginsime acetaminofeno ir lornoksikamo efektyvumą pooperaciniam skausmui malšinti. Darbo tikslas: įvertinti lornoksikamo analgezijos efektyvumo jėgą pooperaciniu laikotarpiu pacientams po radikalių prostatektomijų. Metodai. Įtraukti 35 pacientai, gydyti 2015-2016 metais LSMUL KK Urologijos skyriuje, kuriems atlikta radikali prostatektomija. Gavus raštišką sutikimą, atsitiktiniu būdu pacientams operacijos pabaigoje sušvirkščiami intraveninio lornoksikamo 8 mg arba acetaminofeno 1000mg. Pilvo skausmas vertinamas prieš operaciją, po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 valandoms. Rezultatai. Prieš operaciją pilvo skausmą lornoksikamo (L) grupėje jautė 1 (6,25 proc.) pacientas, o acetaminofeno (A) grupėje 1 (5,26 proc.) pacientas jautė rankos skausmą. Po operacijos praėjus 3 valandoms A grupėje 9 (47,37 proc.) pacientai skundėsi vidutinio stiprumo skausmu ir 3 (15,79 proc.) – stipriu skausmu. L grupėje po operacijos praėjus 3 valandoms 3 (18,75 proc.) pacientai jautė stiprų skausmą. Tarp A ir L vaistų po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 val. statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p=0,329; p=0,917; p=0,4; p=0,903, atitinkamai). Išvados. Intraveninis lornoksikamas ir acetaminofenas efektyviai malšina skausmą po radikalių prostatektomijų. Lornoksikamas i/v nuo skausmo toks pat efektyvus kaip paracetamolis i/v pacientams po radikalių prostatektomijų. Intraveninis lornoksikamas ir paracetamolis yra tinkami vartoti vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Vilkė, Alina, Ugnė Grimutienė, Lolita Grygalytė, and Andrius Macas. "PERIOPERACINIS SKAUSMO VALDYMAS INTRAOPERACINIU KETAMINU, ATLIEKANT STUBURO FIKSACIJOS OPERACIJAS: BANDOMOJI STUDIJA." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 45–50. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.078.

Full text

Abstract:

Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Kalibatienė, Danutė, Kristina Zaksaitė, and Saulius Cicėnas. "PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖS POKYTIS PRIEŠ IR PO PLAUČIŲ REZEKCINIŲ OPERACIJŲ." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 286–91. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.046.

Full text

Abstract:

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybės pokytį prieš ir po plaučių rezekcinių operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario mėn.–2014 m. vasario mėn. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų katedroje ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto I onkochirurgijos skyriuje, krūtinės chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Apklausoje dalyvavo 68 pacientai, kurie buvo apklausiami du kartus, likus dviem dienoms prieš operaciją ir praėjus savaitei po operacijos. Vidutinis tyrime dalyvavusių asmenų amžius sudarė 59 ± 10,09 metų. Jauniausias respondentas tyrimo metu buvo 40 metų, vyriausias – 79 metų. Tyrimui atlikti pasirinktas Europos vėžio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir jo modulis, sudarytas sergantiems plaučių vėžiu QLQ-LC13. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenimo kokybės ir sveikatos būklės vertinimas neženkliai pakito po plaučių rezekcinių operacijų (31,37 balo iš 100), apklausus respondentus po savaitės nei prieš (30,64 balo iš 100). Po plaučių rezekcinės operacijos respondentai pažymėjo, jog skausmas krūtinėje suintensyvėjo, palyginti su jaustu skausmu prieš operaciją, tačiau skausmas, plintantis į ranką ir petį, po operacijos buvo mažesnis nei prieš. Nuovargis tiriamuosius kankino ir buvo stipresnis po operacijos nei prieš ją. Pastebėta, jog vėmimas ir pykinimas pasitaikė dažniau po plaučių rezekcinių operacijų negu prieš. Gauti duomenys rodo, jog respondentai skundėsi suprastėjusiu apetitu po plaučių rezekcinių operacijų nei prieš. Kosulys ir dusulys vargino rečiau po plaučių rezekcinių operacijų nei prieš. Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino, nes pagal gautus tyrimo rezultatus, respondentai gyvenimo kokybę po plaučių rezekcinių operacijų vertino nežymiai geriau nei prieš operaciją. Išvados. Tyrime gauti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad prieš plaučių rezekcines operacijas didžioji dalis respondentų gyvenimo kokybę bei sveikatą vertina patenkinamai. Pagrindiniai simptomai, kurie labiausiai vargino visus respondentus – kosulys, skausmas krūtinėje bei rankose ir pečiuose, nemiga, nuovargis bei periferinė neuropatija (p0,05). Po plaučių rezekcinių operacijų respondentų sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės vertinimas išlieka patenkinamas. Ryškiausi simptomai, kurie kankino po operacijos respondentus, buvo skausmas krūtinėje, nuovargis, kosulys, dusulys (p 0,05). Taip pat visi respondentai išreiškia stiprų emocijų funkcionavimą (92,16 balo iš 100). Vertinant respondentų sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės pokytį pastebėta, jog po plaučių rezekcinių operacijų respondentų savo sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės vertinimas ženkliai nepakito, palyginti su pirmos apklausos rezultatu (prieš vidurkis 30,64 balo, po vidurkis 31,37 balo, mediana 33,33 Z = 4,271, p 0,05)

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Zinkus, Janis, Greta Masiliūnienė, Arūnas Gelmanas, Ramūnas Tamošiūnas, Julius Masiliūnas, and Andrius Macas. "ŪMAUS SKAUSMO MALŠINIMAS PO TOTALINĖS KELIO SĄNARIO ARTROPLASTIKOS: EPIDURINĖ ANALGEZIJA AR NERVŲ BLOKADA?" Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 128–33. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.126.

Full text

Abstract:

Pooperacinis skausmas po totalinės kelio sąnario artroplastikos iki šių dienų išlieka aktuali problema pacientams bei gydančiajam personalui visame pasaulyje [1]. Ūmaus pooperacinio skausmo intensyvumas tiesiogiai koreliuoja su lėtinio skausmo išsivystymo rizika [3]. Todėl tinkamai parinktas anestezijos metodas su galimybe tęsti regioninį nuskausminimą yra viena iš sąlygų, garantuojančių adekvatų pooperacinio skausmo malšinimą bei tolimesnę gijimo eigą. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti pooperacinio skausmo malšinimo efektyvumą, papildomų analgetikų poreikį, motorinės blokados, hemodinamikos rodiklių bei pašalinių reiškinių išraišką po kelio sąnario totalinės artroplastikos operacijų, po kurių taikyta tęstinis epidūrinis skausmo malšinimas arba tęstinė juosmeninio rezginio blokada. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 36 pacientai, kuriems atliktos pirminės kelio sąnario protezavimo operacijos. Pagal randomizaciją, atliktą operacijos dieną, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes– kontrolinę ir tiriamąją (juosmeninio rezginio blokada). Visi pacientai buvo prašomi įvertinti skausmą pirmąją, 3, 6 ir 24 val. po operacijos. Registruotas subjektyvus skausmas pagal VAS (dešimt balų), motorinė blokada pagal Bromage skalę, papildomų analgetikų poreikis, hemodinaminiai rodikliai, pašaliniai reiškiniai. Rezultatai parodė, kad ūminio skausmo malšinimas pirmosiomis 24 val. po operacijos buvo vienodai efektyvus pacientams, kuriems atlikta epidūrinė analgezija ir juosmeninio rezginio blokada (p> 0,05). Motorinės blokados, papildomų analgetikų poreikio, pašalinių reiškinių dažnio bei hemodinamikos rodiklių išraiška tarp grupių nesiskyrė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Tarpšonkaulinių nervų blokada atliekant torakotomiją." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2112.

Full text

Abstract:

Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas: Potorakotominis skausmas susijęs su tarpšonkaulinių nervų trauma. Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų. Šiame darbe nagrinėti pacientų, kuriems buvo atliktos torakotomijos, pooperacinio skausmo malšinimo aspektai. Tyrimo tikslas – įvertinti epidurinio skausmo malšinimo efektyvumą papildomai taikant tarpšonkaulinių nervų blokadą. Ligoniai ir metodai: 2008–2009 m. VUOI ištyrėme 45 pacientus, kuriems atliktos torakotomijos dėl plaučių vėžio. Atsitiktinės imties būdu pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę (TNB, n=23) sudarė pacientai, kuriems operacijos metu atlikta tarpšonkaulinių nervų blokada (TNB) 0,5 % bupivakaino tirpalu, švirkščiant po 1,0 ml į tris tarpšokaulinius tarpus, kartu taikant epidurinį skausmo malšinimą morfinu (ESMM) pooperaciniu laikotarpiu. Kontrolinės grupės pacientams (ESMM, n=22) po operacijos taikytas vien ENM. Skausmas buvo vertinamas subjektyviai pagal vizualiąją skausmo vertinimo skalę (VAS), kur skausmo intensyvumo balai nuo 0, kai pacientas skausmo nejaučia, iki 10, kai skausmas labai stiprus. Tyrimas buvo atliekamas operacijos dieną ir 1–5 dieną po operacijos pacientui esant ramybės būsenos ir kosint. Rezultatai: VAS balai pacientui esant ramybės būsenos pirmąsias penkias dienas buvo mažesni TNB pacientų grupėje, palyginti su ESMM tiriamųjų grupe. Skausmas balais pagal VAS pacientui kosint buvo mažesnis TNB pacientų grupėje. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo pirmąsias tris paras (0,05). Išvada: Epidurinis skausmo malšinimas kartu taikant tarpšonkaulinių nervų blokadą yra daug efektyvesnis už vien epidurinį skausmo malšinimą pirmąsias tris paras po torakotomijos. Reikšminiai žodžiai: potorakotominis skausmas, tarpšonkaulinių nervų blokada, epidurinis skausmo malšinimas. Intercostal nerve blockade during thoracotomy Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / objective: Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of post-operative pain. Intraoperative intercostal nerve block in combination with epidural analgesia has been shown to provide superior pain control within the five postoperative days, compared with epidural analgesia alone. Patients and methods: In this study, we compared the effect of epidural analgesia with or without intercostal nerve blockade, performed during operation, on postoperative pain relief in patients undergoing thoracotomy. 45 patients were included in this study. We used epidural analgesia with additional intercostal nerve blockade for the TNB group (n = 23) and epidural analgesia for the ENM group (n = 22). The two groups were comparable for age, sex, body weight and the type of sugery. The intensity of pain was assessed in the first five days after operation on the visual analog scale (VAS = 0–10) at rest and on coughi Results: Analgesia at rest was better in the TNB group during the first five postoperative days and while coughing was significantly better during three postoperative days (0.05). Conclusion: These results show that additional intercostal nerve blockade with epidural analgesia, compared with epidural analgesia alone, offered an improved pain control during the first three days after thoracotomy. Key words: post-thoracotomy pain, intercostal nerve blockade, epidural analgesia.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Vaišvilas, M., A. Radžiūnas, V. Deltuva, and A. Tamašauskas. "Nugaros smegenų stimuliacija Lietuvoje, gydant polaminektominio sindromo skausmą." Neurologijos seminarai 22, no. 76 (July 5, 2018): 137–42. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.18.

Full text

Abstract:

Lėtinio neuropatinio skausmo gydymas yra aktuali problema, kurios efektyvus gydymas nėra lengvai pasiekiamas. Tokie pacientai dažnai tampa nedarbingi, susiduria su alinančiomis psichosocialinėmis problemomis. Lėtinis neuropatinis skausmas po atliktos juosmens srities stuburo operacijos priskiriamas polaminektominiam sindromui. Esant neefektyviam gydymui šiuolaikinėmis skausmo gydymo priemonėmis, gali būti taikoma nugaros smegenų stimuliacija. Nors šio gydymo metodo efektyvumas įrodytas ir plačiai taikomas įvairiose šalyse, Lietuvoje toks gydymo metodas yra sunkiai pasiekiamas pacientui, susiduriančiam su nekontroliuojamu skausmu. Šiame straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis 55 metų vyro, gydyto LSMUL Kauno klinikose dėl polaminektominio sindromo, taikant nugaros smegenų stimuliaciją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Aleksas Žurauskas. "Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu atliekant laparoskopines gaubtinės žarnos operacijas." Lietuvos chirurgija 10, no. 1-2 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.1.2072.

Full text

Abstract:

Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas Intratekaliai sušvirkštas morfinas pasižymi geromis skausmą malšinančiomis savybėmis, atliekant įvairias chirurgines operacijas. Laparoskopinė kolorektalinė chirurgija tampa gera alternatyva atviroms gaubtinės žarnos operacijoms. Šio darbo tikslas – įvertinti intratekalinio skausmo malšinimo morfinu efektyvumą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 40 ligonių, kuriems buvo atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į pooperacinio skausmo malšinimo metodą: IT grupę (n=20) sudarė pacientai, kuriems intratekaliai prieš anestezijos indukciją buvo sušvirkšta vienkartinė 0,4 mg morfino dozė, ir IV grupę (n=20) – pacientai, kuriems pirmą pooperacinę parą buvo taikoma nuolatinė intraveninė morfino 0,02 mg/kg/val. infuzija. Kitas paras abiejų grupių pacientų skausmas buvo slopinamas į raumenis leidžiamu ketolganu. Abiejų grupių pacientams taikyta tokia pat bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome naudodami vizualinę analoginę skausmo skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota morfino ir ketolgano suminė dozė buvo mažesnė IT grupės pacientų, palyginti su IV grupės pacientais (p<0,05). Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu buvo statistiškai patikimai geresnis negu intraveninis pirmą parą po operacijos. Tačiau gydymo ligoninėje laikas ir žarnyno veiklos atsitaisymo laikas nesiskyrė, lyginant abi pacientų grupes. Išvada Intratekaliai sušvirkštas morfinas anestezijos indukcijos metu statistiškai patikimai geriau malšina pooperacinį skausmą ir sumažina opioidų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų, palyginti su sistemiškai vartojamu morfinu. Reikšminiai žodžiai: skausmo malšinimas, intratekalinis morfinas, laparoskopinės kolektomijos Analgesic effect of intrathecal morphine in laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas tikuišis1,2, Narimantas Evaldas samalavičius1,3, Aleksas žurauskas1 1Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / Objective A single intrathecal morphine injection has a good analgesic effect in various types of surgery. Laparoscopic colon surgery is becoming more common and offers a good alternative to open surgery in selected patients. The purpose of this study was to evaluate the intrathecal morphine analgesic effect after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Fourty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive intrathecal 0.4 mg morphine (IT gr., n = 20) before anesthesia induction or intravenous 0.02 mg/kg/h morphine dose (gr. IV, n = 20). A standard anesthetic technique, including fentanyl, sevoflurane and air in oxygen, was used. The visual analog scale scores for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total dose of morphine and ketolgan in the first 24 hours postoperatively were smaller in the intrathecal group than in group IV (p < 0.05). The quality of analgesia in the first 24 h was better in the intrathecal morphine group (p < 0.05). There were no differences between the two groups as regards the returning of bowel function and the length of hospital stay. Conclusion Intrathecal morphine before anesthesia induction provided a significantly better postoperative analgesia than the intravenous use of morphine and was effective in reducing analgesics requirement during the first 24 h after laparoscopic colon surgery. Key words: analgesia, intrathecal morphine, laparoscopic colectomy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Lipnickas, Vytautas, Mindaugas Kiudelis, Andrius Gradauskas, Nerijus Kaselis, Deividas Narmontas, and Kęstutis Strupas. "Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių TAPP kirkšninių išvaržų operacijų lyginamasis." Lietuvos chirurgija 5, no. 1 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2244.

Full text

Abstract:

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Įvadas / tikslas Pacientai, turintys kirkšninę išvaržą, operuojami ir tradiciniais būdais, ir naujesniais, kai operacijos metu naudojami sintetiniai aloplastiniai tinkleliai. Specialistai tebediskutuoja, kuris chirurginio gydymo būdas yra geriausias. Esant panašiems komplikacijų ir recidyvų skaičiams, svarbūs yra visi operacijos poveikio pacientui aspektai. Vienas jų yra gyvenimo kokybės pokyčiai. Metodai Perspektyvus daugiacentris atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, lyginantis Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopines TAPP operacijas, atliktas 2003–2004 metais keturiose Lietuvos ligoninėse. Pagal standartizuotą metodiką operuoti 248 pacientai. Prieš operaciją užpildytas bendras visų pacientų gyvenimo kokybės klausimynas SF-36. Praėjus po operacijos 2 sav., 6 ir 12 mėn., pacientai buvo kviečiami kontrolinių patikrinimų, per kurios pildyta speciali paciento fizinės būklės vertinimo anketa ir pooperacinis klausimynas SF-36. Rezultatai Ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių rastas vertinant pagal fizinio funkcionalumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, kūno skausmo ir socialinio funkcionalumo skales. Statistiškai reikšmingai mažiau pacientų skundėsi skausmu operacijos vietoje po laparoskopinių operacijų, palyginti su atvirosiomis, p < 0,001. Po 6 mėn. rastas laparoskopinių operacijų ir atvirųjų skirtumas vertinant pagal įprastinės veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalę, p < 0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių lėtinio skausmo požiūriu, p < 0,01. Po operacijos praėjus 12 mėn., nė vienos SF-36 sveikatos vertinimo skalės statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Jo nerasta ir vertinant lėtinį skausmą. Lyginant fizinę būklę, statistiškai reikšmingai skyrėsi laparoskopinių ir Shouldice operacijų grupės, p < 0,01. Išvados Laparoskopinės TAPP operacijos rezultatai gyvenimo kokybės ir lėtinio skausmo požiūriu tiek ankstyvu, tiek vėlyvu pooperaciniu laikotarpiu yra geriausi. Iš atvirųjų operacijų ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu gyvenimo kokybės požiūriu geresni Lichtensteino operacijų grupės rezultatai negu Shouldice operacijų. Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, gyvenimo kokybė, SF-36, lėtinis skausmas Randomized multicenter prospective clinical trial of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic TAPP inguinal hernia repair: chronic pain and health-related changes of quality of life Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Background / objective Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent. However, the best surgical approach to the repair of inguinal hernias is still unclear. Given their similarity in terms of complications and recurrence rate, other issues associated with these surgical techniques become more important. One of them is the quality of life. Methods The prospective randomized multicenter clinical study was performed in four surgical centers of Lithuania in 2003. 248 patients were operated on according to standardized protocols of Shouldice, Lichtenstein and laparoscopic TAPP inguinal hernia repairs. Chronic pain and changes of the quality of life according to the SF-36 questionnaire and ad hoc questionnaire of physical status were compared. Results The significantly higher scores in the physical functioning, role-physical, bodily pain and social functioning scales for laparoscopic hernia repair at 2 weeks postoperatively were apparent. The laparoscopic group had significantly less pain (p < 0.001). The significantly higher scores in the role-physical scale for laparoscopic to both open hernia repair methods at 6 months after operation were found (p < 0.05). The laparoscopic group had significantly less chronic pain 6 months postoperatively (p < 0.01). No significant difference in quality of life among three methods one year after operation was apparent. The laparoscopic group had less chronic pain one year after operation, but the difference was not significant Conclusions The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair had the best scores of quality of life both in the early and the late postoperative periods. There was less chronic pain after laparoscopic TAPP inguinal hernia repair. The higher scores of quality of life were recorded after Lichtenstein versus Shouldice inguinal hernia repair in the early postoperative period. Keywords: groin hernia, health-related quality of life, SF-36, chronic pain

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Lipnickas, Vytautas, Mindaugas Kiudelis, Andrius Gradauskas, Nerijus Kaselis, and Kęstutis Strupas. "Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių transabdominalinių preperitoninių kirkšninių išvaržų operacijų ankstyvieji rezultatai." Lietuvos chirurgija 4, no. 4 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.4.2251.

Full text

Abstract:

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Įvadas / tikslas Kirkšninių išvaržų chirurginio gydymo būdų yra daug. Kuris geriausias – nėra aišku. Lietuvoje atlikta pirmoji daugiacentrė perspektyvioji atsitiktinių imčių klinikinė studija. Šio straipsnio tikslas – pateikti minėtos studijos, kurioje palygintos Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinės TAPP kirkšninių išvaržų operacijos, ankstyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai 2003 metų sausio–gruodžio mėnesiais keturiose Lietuvos ligoninėse pagal Lietuvos bioetikos komiteto patvirtintą daugiacentrės perspektyviosios atsitiktinių imčių klinikinės studijos protokolą buvo operuoti 248 ligoniai. Operacijos atliktos pagal standartizuotus Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinės TAPP kirkšninių išvaržų operacijų protokolus. Rezultatai Ankstyvieji studijos rezultatai parodė, kad visos operacijos yra saugios. Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas vertinant operacijos trukmę bei hospitalizacijos laiką – laparoskopinės TAPP operacijos trunka statistiškai reikšmingai ilgiau nei atvirosios, tačiau po laparoskopinių operacijų hospitalizacijos laikas yra statistiškai reikšmingai trumpesnis (p = 0,026 lyginant laparoskopines ir Lichtensteino operacijas). Ankstyvas pooperacinis skausmas statistiškai reikšmingai mažesnis (p < 0,05 po 8 val., p < 0,01 po 24 val.) buvo po laparoskopinių operacijų. Praėjus dviem savaitėms skausmą operacijos vietoje nurodė 36 (42,3%) pacientai po Shouldice operacijos, 23 (28,4%) – po Lichtensteino ir tik 2 (2,4%) – po laparoskopinės TAPP operacijos, o jokių skundų neturėjo atitinkamai 38 (44,7%), 45 (55,6%) ir 63 (76,8%) ligoniai. Išvados Laparoskopinė TAPP operacija yra mažiausią skausmą sukelianti ir labiausiai ligoniui patogi operacija; be to, po šios operacijos hospitalizacijos laikas yra trumpiausias. Tačiau operacija trunka statistiškai reikšmingai ilgiau ir jai atlikti reikia bendrinės nejautros. Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, transabdominalinė preperitoninė (TAPP) hernioplastika, ankstyvieji rezultatai Early results of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic transabdominal preperitoneal inguinal hernia repair: multicenter randomized clinical trial Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: Vytautas.Lipnickas@santa.lt Background / objective Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent; their short- and long-term outcomes are still being evaluated, but the best method of inguinal hernia repair is still unclear. Methods A prospective randomized multicenter clinical trial was performed in four surgical centers of Lithuania. Patients were operated on from January to December, 2003. Intraoperative, early and late postoperative complications, time of operation, hospital stay, postoperative pain evaluation, frequency of recurrence and changes of quality of life of laparoscopic TAPP (n = 82), Lichtenstein (n = 81) and Shouldice (n = 85) hernia repair were compared. Results The mean operative time in the laparoscopic TAPP group was significantly longer than the mean operative time in Lichtenstein and Shouldice hernia repair group. There were no major intraoperative complications and only two postoperative wound infections in the Shouldice and Lichtenstein group. There was no difference in the frequency of minor intraoperative and early postoperative complications in the groups. The mean pain scores in the laparoscopic TAPP group were significantly lower than the corresponding scores in the Lichtenstein and Shouldice group (p < 0.05 at 8 h after operation and p < 0.01 at 24 h after operation). Statistically significant differences were found in hospital stay, the shortest stay being recorded in the laparoscopic TAPP group (p = 0.026 comparing laparoscopic TAPP and Lichtenstein hernia repair). 36 (42.3%) patients in the Shouldice and 23 (28.4%) in the Lichtenstein group felt a moderate or mild pain 2 weeks postoperatively, while there were only 2 (2.4%) patients with a mild pain in the laparoscopic TAPP group. There were 38 (44.7%) patients in the Shouldice group, 45 (55.6%) in Lichtenstein group and 63 (76.8%) patients in laparoscopic TAPP group without any complaint after 2 weeks. There were no recurrences at 2 weeks postoperatively. Conclusions The laparoscopic TAPP, Lichtenstein and Shouldice hernia repair are equally safe and have no major intraoperative complications. The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair is associated with less postoperative pain and sensitivity disorders, shortest hospital stay, but it requires general anaesthesia and a longer operating time. Keywords: groin hernia, transabdominal preperitoneal (TAPP) hernioplasty, early results

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Potorakotominis intratekalinis skausmo malšinimas morfinu." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2190.

Full text

Abstract:

Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų. Šiame darbe nagrinėti ligonių, kuriems atliekamos plaučių operacijos, pooperacinio nuskausminimo aspektai. Buvo siekta palyginti intratekaliniu būdu ir į veną švirkščiamo morfino skausmo malšinamąjį efektyvumą po plaučių operacijos atliekant šoninę torakotomiją. Metodai Ligoniai, kuriems buvo atliekamos plaučių operacijos, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: IT – kuriems prieš operaciją intratekaliniu būdu sušvirkšta 0,5 mg morfino dozė (n = 40), ir IV – kuriems pooperaciniu laikotarpiu į veną buvo švirkščiama morfino 3 mg/val. (n = 40). Abiejų grupių ligoniai statistiškai nesiskyrė pagal lytį, amžių, svorį, fizinę būklę pagal ASA ir atliktas chirurgines operacijas. Pirmos paros pooperacinio nuskausminimo efektyvumas buvo vertinamas vizualinės analoginės skalės (VAS) skausmo balais ramybėje ir kosint. Papildomai ketorolako buvo švirkščiama ligoniui, jaučiančiam stiprius skausmus. Rezultatai VAS balai ramybėje ir kosint buvo daug mažesni IT grupės (ramybėje p < 0,05; kosint p < 0,05). Vidutinės papildomos ketorolako dozės vienam ligoniui buvo mažesnės IT grupėje (p < 0,05). Pooperacinis pykinimas, vėmimas ir kvėpavimo slopinimas buvo silpnesnis IT grupės pacientų. Išvados Skausmo malšinimas morfinu į intratekalinį tarpą yra pranašesnis už intraveninį nuskausminimą morfinu pirmą parą po šoninės torakotomijos. Pagrindiniai žodžiai: potorakotominis skausmas, intratekalinis skausmo malšinimas, intraveninis skausmo malšinimas Intrathecal morphine for post-thoracotomy pain relief Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilnius University, Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / objective Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of post-operative pain. Intrathecal morphine has been shown to provide superior pain control within the first postoperative day compared with intravenous morphine after thoracotomy. Methods In this study, we compared the analgesic effect of lumbar intrathecal 0.5 mg morphine (IT group, n = 40) given before general anaesthesia and analgesia with intravenous morphine 3 mg/h (group IV, n = 40). Additionally, ketorolac was injected on request. The intensity of pain was assessed 2, 4, 8, 16 and 24 hours after extubation by visual analog scale (VAS = 1–10) at rest and on coughing. Results Analgesia at rest and while coughing was significantly better in the IT group on the first postoperative day. Ketorolac consumption was lower in the IT group. Nausea, vomiting and respiratory depression were more frequent in the IV group. Conclusions These results show that intrathecal analgesia compared with IV morphine improved pain control after thoracotomy on the first postoperative day. Keywords: post-thoracotomy pain, intrathecal analgesia, intravenous analgesia

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Jankūnas, Deividas, Saulė Sipavičienė, Simona Stakauskienė, and Eglė Milinavičienė. "Dubens dugno raumenų stiprinimo pratimų poveikis šlapimo nelaikymo sutrikimui moterims po gimdos pašalinimo operacijos." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 46–55. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1075.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Histerektomija – tai procedūra, kurios metu chirurginiu būdu pašalinama gimda. Histerektomijos apimtis ir būdas gali skirtis, tačiau pati chirurginė intervencija yra pooperacinio šlapimo nelaikymo rizikos veiksnys nepriklausomai nuo operacijos apimties ir būdo (Skorupska, Miotla, Kubik–Komar, Rechberger, Adamiak–Godlewska, Rechberger, 2016). Šlapimo nelaikymo prevencijos metodai: tinkamo kūno svorio palaikymas, gimdymų ribojimas, gyvenimo būdo korekcija, mokymas taisyklingai atlikti dubens dugno raumenų (DDR) treniravimo pratimus (Habib, Chaudhary, 2016). Tačiau vis dar stinga tyrimų duomenų, kaip DDR treniravimą būtų galima derinti su kitomis intervencijomis (Silantyeva, ir kt., 2019), skirtingi autoriai pateikia prieštaringus rezultatus. Tikslas – įvertinti DDR stiprinimo pratimų programų poveikį šlapimo nelaikymo sutrikimui moterims po gimdos pašalinimo operacijos. Metodai. Pirmai tiriamųjų grupei taikytas grįžtamasis ryšys ir įprasta kineziterapija (GR + IK), antrai – tik įprasta kineziterapija (IK). Visoms tiriamosioms įvertintas jaučiamas skausmas, DDR jėga, gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, bendroji gyvenimo kokybė prieš poveikio taikymą ir po jo. Skausmo intensyvumas ir DDR jėga papildomai įvertinti po 5 ir 10 dienų. Rezultatai. Po poveikio taikymo pastebėtas reikšmingas rezultatų pagerėjimas GR + IK grupėje: padidėjo DDR jėga, pagerėjo gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, palyginus su IK grupe (p < 0,05). Jaučiamas skausmas ir bendrosios gyvenimo kokybės rezultatai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Išvados. Įprasta kineziterapija, derinama su grįžtamuoju ryšiu, elgsenos požiūriu yra veiksmingesnė dubens dugno raumenų jėgai didinti, gyvenimo kokybei, susijusiai su šlapimo nelaikymu, gerinti nei vien tik įprasta kineziterapija. Raktažodžiai: histerektomija, dubens dugno raumenys, dubens dugno raumenų treniravimas, šlapimo nelaikymas, kineziterapija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Samalavičius, Narimantas Evaldas, and Tomas Poškus. "Mechaninės siūlės hemoroidektomija: 29 operacijų patirtis." Lietuvos chirurgija 4, no. 1 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.1.2284.

Full text

Abstract:

Narimantas Evaldas Samalavičius1, Tomas Poškus21 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika,Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųCentro filialo III abdominalinės chirurgijos skyriausKoloproktologijos poskyris,Žygimantų g. 3, LT-01102 VilniusEl paštas: narimantsam@yahoo.com Tikslas Įvertinti ankstyvuosius ir vėlyvuosius mechaninės siūlės hemoroidektomijų, atliktų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo III pilvo chirurgijos skyriaus koloproktologijos poskyryje, rezultatus. Ligoniai ir metodai Per ketverius metus, nuo 2001 metų gruodžio iki 2005 metų sausio, mechaninės siūlės hemoroidektomija atlikta 29 ligoniams, sirgusiems III laipsnio (26 ligoniai) ir IV laipsnio (3 ligoniai) hemorojumi. Iš jų buvo 15 moterų ir 14 vyrų, jų amžius – 32–80 metų, vidurkis – 54 metai. Operacijai buvo naudojamas PPH. Operacija truko nuo 10 iki 40 minučių, vidutiniškai 30 minučių. Rezultatai Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo 5 dienos (nuo 2 iki 8). Chirurginių komplikacijų po operacijos nebuvo. Sisteminių analgetikų po operacijos prireikė 21 pacientui vidutiniškai 2 paras (1–3 paros). Dviem pacientams konstatuotas užsitęsęs pooperacinis skausmas, kurį reikėjo malšinti vaistais atitinkamai 7 ir 10 dienų po operacijos. Pacientai į darbą ar prie įprastinės gyvenimo veiklos grįžo vidutiniškai aštuntą parą po operacijos (nuo 5 iki 14 paros). Po vienerių metų iš apklaustų 24 pacientų operaciją gerai ir labai gerai vertino 19 (79,2%), patenkinamai – 3 (12,5%) ir blogai – 2 (8,3%) pacientai: iš pastarųjų vienam liko iškritimas, o vienam pasikartojo kraujavimas, uždegimas ir skausmas. Viena pacientė buvo mirusi. Keturių pacientų apklausti nepavyko. Išvados Mūsų patirtis parodė, jog mechaninės siūlės hemoroidektomija yra saugi ir patikima. Vėlyvieji operacijos rezultatai yra geri. Reikšminiai žodžiai: išangė, hemorojus, mechaninė siūlė, chirurginis gydymas, rezultatai Stapled hemorrhoidectomy: experience after 29 operations Narimantas Evaldas Samalavičius1, Tomas Poškus21 Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Central Branch, 3rd Department of Abdominal Surgery,Division of Coloproctology,Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, LithuaniaE-mail: narimantsam@yahoo.com Objective To evaluate early and late results after stapled hemorrhoidectomy in the colorectal subunit of the third departament of surgery in Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos" Central Branch. Patients and methods 29 patients underwent stapled hemorrhoidectomy over a period of four years (from December 2001 to January 2005). 26 patients had third and 3 patients had fourth degree hemorrhoids. There were 15 females and 14 males, age range from 32 to 80 years (mean 54 years). The PPH kit (Procedure for prolapsed hemorrhoids), Ethicon, Johnson and Johnson was used. Operations lasted from 10 to 40 minutes, on average 30 minutes. Results The mean in-hospital stay was 5 days (2–8). No surgical complications occurred. Analgesic medications were needed for 21 patients, on average for 2 days (1–3). Prolonged pain was observed in two patients who required analgesic medications for 7 and 10 days. Patients resumed their routine activities on the 8th postoperative day (5–14 days). After one year, 19 of 24 (79.2%) patients regarded their operation as good or very good, 3 (12.5%) as satisfactory and two (8.3%) as bad: in those patients one had recurrent prolapse, another one had recurrent bleeding, the third one had bleeding and thrombotic episodes. One patient had died of the causes unrelated to the operation, and the other four were out of reach. Conclusions Our experience shows that stapled hemorrhoidectomy is safe and effective. Late follow-up results are good. Key words: anus, haemorrhoids, surgical treatment, stapling, results

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Zinkus, Janis, Dalia Urbanaitė, Arūnas Gelmanas, Ramūnas Tamošiūnas, Arūnas Vertelis, and Andrius Macas. "Pooperacinio skausmo malšinimo metodų įtaka ankstyvai kelio sąnario funkcijai, lėtiniam skausmui ir gyvenimo kokybei po pilno kelio sąnario endoprotezavimo operacijos." Sveikatos mokslai 26, no. 2 (April 30, 2015): 78–84. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.031.

Full text

Abstract:

Pilna kelio sąnario endoportezavimo (PKSE) operacija – viena iš dažniausiai pasaulyje atliekamų ortopedinių operacijų, sąlygojančių lėtinio pooperacinio skausmo išsivystymą [1-3], kuris turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Skausmo malšinimas po šių operacijų yra tikras iššūkis gydančiajam personalui visame pasaulyje [1-8]. Paprastai taikoma multimodalinė analgezija, kuri apima įvairius nuskausminimo metodus, pvz.: intraveniniai opioidai, periferinių nervų blokados, epidurinė analgezija, vidusąnarinės blokados, peroraliniai analgetikai ir kt. [1, 2]. Tačiau “auksinio standarto” vis dar nėra. Mūsų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ūmaus pooperacinio skausmo malšinimo metodo, taikyto po pilno kelio sąnario endoprotezavimo (PKSE) operacijos, įtaką pacientų gyvenimo kokybei bei vėlyvam pooperaciniam skausmo atsiradimui po PKSE operacijų. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 54 pacientai, kuriems atliktos PKSE operacijos. Pagal operacijos dieną atliktą randomizaciją, pacientai buvo suskirstyti į dvi lygias grupes: I grupę (taikyta juomeninio rezginio blokada) ir II grupę (taikyta vidusąnarinė blokada). Kelio sąnario funkcija bei lėtinio skausmo (LS) įtaka gyvenimo kokybei vertinta pagal VAS skalę ir specialų KOOS (ang. Knee injury and osteoarthritis outcome score) klausimyną bei prieš operaciją pildytą Yesavage’o geriatrinės depresijos skalės anketą. Tyrimo rezultatai parodė, jog pooperacinis nuskausminimo metodas neturėjo įtakos LS išsivystymui, o depresija galėjo sąlygoti lėtinį pooperacinį skausmą. Kelio sąnario funkcija II grupės pacientams per pirmą mėnesį po PKSE operacijos gerėjo greičiau. Gyvenimo kokybė, nepaisant galimos depresijos, reikšmingai pagerėjo abiejų grupių pacientams.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Poškus, Tomas, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Vėlyvųjų rezultatų po uždarosios hemoroidektomijos įvertinimas." Lietuvos chirurgija 6, no. 1 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.1.2164.

Full text

Abstract:

Tomas Poškus1, Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo 3-iasis pilvo chirurgijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT-01102 Vilnius2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: toshcus@yahoo.com Tikslas Įvertinti vėlyvuosius rezultatus po uždarosios hemoroidektomijos. Ligoniai ir metodai Vėlyvieji rezultatai buvo įvertinti ligoniams, nuo 2002 metų liepos iki 2005 metų balandžio operuotiems nuo hemorojaus Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale. Duomenys buvo perspektyviai registruojami, skaičiuojant ligonių amžių, lytį, gydymo ligoninėje trukmę, registruojant pooperacines komplikacijas. Ligoniai buvo apklausti anketiniu būdu, o neatsakiusieji į nusiųstą anketą – telefonu. Buvo teiraujamasi apie ligonių jausto skausmo intensyvumą operacijos metu ir po jos, skausmui malšinti vartotus vaistus, žaizdų gijimą po operacijos, išmatų nelaikymo laipsnį, grįžimą į darbą, hemorojaus pasikartojimą ir tolesnį gydymą. Mums buvo svarbiausia ligonio operacijos įvertinimas ir tai, ar ligonis rekomenduotų operaciją savo artimiesiems, jei reikėtų. Duomenis skaičiavome Microsoft Excel programa, o statistinius grupių skirtumus – Epi Info programa. Grupių duomenys smarkiai skyrėsi, kai p buvo mažiau kaip 0,05. Rezultatai Apklausti pavyko 178 ligonius iš 285 (62,5%), praėjus vidutiniškai 39 (27–57) mėnesiams po operacijos. 90 ligonių (50,6%) operaciją vertino labai gerai, 62 ligoniai (34,8%) – gerai, 20 ligonių (11,2%) – patenkinamai ir 6 ligoniai (3,3%) – blogai. 136 ligoniai (76,4%) rekomenduotų tokią pat operaciją savo artimiesiems, 36 (20,2%) – galbūt rekomenduotų ir 6 (3,3%) – nerekomenduotų. Išvados 66,3% ligonių nereikėjo papildomai gydyti nuo hemorojaus ir tik keturis ligonius (2,3%) teko operuoti pakartotinai. Ligoniai, kuriems atsirado išangės ligos simptomų, dažniausiai skundėsi besikartojančiais perianalinės trombozės simptomais ir kraujavimu. Skausmas po operacijos trims ketvirtadaliams ligonių buvo vidutinio stiprumo ar stiprus ir 75% ligonių užtruko ne ilgiau kaip dvi savaites. Ketvirtadaliui pacientų procedūra operacinėje buvo nemaloni ir skausminga, todėl prieš sukeldami užpakalinio tarpvietės bloko nejautrą rekomenduojame naudoti intraveninę sedaciją midazolamu ir petidinu, nes tai labai sumažina paciento diskomfortą suleidžiant vaistus. Mūsų tirtos populiacijos 31% pacientų buvo nedidelio laipsnio išmatų laikymo sutrikimų. Po vidinės sfinkterotomijos ir hemoroidektomijos išmatų nelaikymu skundėsi 17% pacientų, tačiau didesnio laipsnio išmatų nelaikymas pasitaiko beveik išimtinai šioje grupėje, ir tai statistiškai reikšminga (p < 0,01). Pagrindiniai žodžiai: hemorojus, išmatų nelaikymas, klausimynas Late results of closed haemorrhoidectomy Tomas Poškus1, Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Central Branch,III Department of Abdominal Surgery, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: toshcus@yahoo.com Objective To evaluate the distant results of closed haemorrhoidectomy. Patients and methods Distant results were evaluated in patients operated on by closed haemorrhoidectomy for haemorrhoidal disease in the Department of Surgery of Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics" Central Branch from July 2002 to April 2005. Data on the patients were collected prospectively, taking into account their demographic characteristics, duration of hospital stay, postoperative complications. Patients were sent a questionnaire form, and the non-responders were interviewed over the phone. The data were collected using Microsoft Excel statistical differences were calculated using EpiInfo software. Differences were statistically significant, if the p value was less than 0.05. Results Of 285, 178 patients (62.5%) responded to the questionnaire on average 39 months (3 years and 3 months) after the operation (range, 27–57 months). 90 patients (50.6%) rated their operation as very good, 62 patients (34.8%) as good, 20 patients (11.2%) as satisfactory and 6 patients (3.3%) as bad. 136 patients (76.4%) would definitely recommend the same surgery to their relaives if needed; 36 (20.2%) would probably recommend; and 6 (3.3%) would not recommend. Conclusions 66.3% of patients did not require any treatment for perianal problems, and only 4 patients (2.3%) underwent repeated haemorrhoidectomy. In 75% of patients, pain was severe after the operation and lasted up to two weeks. Induction of posterior perineal block was unpleasant and painful in 25% of patients, and we recommend routine intravenous perioperative sedation. Symptoms of fecal incontinence were experienced by 31% of patients, mostly of minor degree. 17% of patients after internal sphincterotomy and haemorrhoidectomy experienced fecal incontinence, but medium grade incontinence was observed statistically significantly more often in this group as compared with the haemorrhoidectomy group. Key words: haemorrhoidal disease, incontinence, questionnaire

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Bašarinaitė, Anastasija, Aušra Bučaitė, Eglė Kontrimavičiūtė, Jūratė Šipylaitė, and Diana Ramašauskaitė. "Epidurinis skausmo malšinimas akušerijoje: gimdyvių savijauta, informacijos šaltiniai ir noras kito gimdymo metu keisti analgezijos būdą." Acta medica Lituanica 22, no. 1 (May 18, 2015): 15–23. http://dx.doi.org/10.6001/actamedica.v22i1.3075.

Full text

Abstract:

Darbo tikslas. Išsiaiškinti epidurinės nejautros įtaką moterų savijautai per gimdymą ir pirmosiomis dienomis po gimdymo, ištirti, kiek moterų baimės jausmas ir informuotumas lemia jų pasirinkimą dėl skausmo malšinimo gimdymo metu. Įvertinti moterų atsiliepimus apie ligoninę. Darbo metodika. Atlikta anketinė apklausa moterų, gimdžiusių 2013 12–2014 03 VULSK Akušerijos ir ginekologijos skyriuje. Apklausta 100 gimdyvių: 41 taikyta epidurinė nejautra (I grupė – tiriamoji), o 59 – intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu (II grupė – kontrolinė). Atrinktos moterys, gimdžiusios be Cezario pjūvio operacijos, sutikusios dalyvauti tyrime. Surinkti duomenys: apie gimdyvių amžių; gyvenamąją vietą; gimdymų skaičių; baimės jausmo stiprumą prieš gimdymą; moterų apsisprendimą dėl skausmo malšinimo, norą gauti epidurinį skausmo malšinimą; skausmo intensyvumą gimdymo metu; savijautą po gimdymo; nepageidaujamus poveikius; gimdymo skausmo malšinimo informacijos šaltinius; norą keisti analgezijos būdą kito gimdymo metu; atsiliepimai apie gimdymo procesą ir skausmo malšinimą. Rezultatai. Respondenčių amžius – 17–41 metai (vidurkis 29 ± 4,4). I grupės 37 (90,24 %) gimdyvės gyvena mieste, 4 (9,76 %) kaimo vietovėje, II – 30 (51 %) mieste, 29 (49 %) kaimo vietovėje. Pirmą kartą gimdančių moterų I grupėse buvo 56 %, II – 37,3 %, p = 0,049. Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skausmo intensyvumo vidurkių I ir II grupėse – 6,71 ± 2,61 ir 8,83 ± 1,45 (p = 0,0001); savijautos po gimdymo I grupės moterų vidurkiai: 8,39 ± 1,99 balų, II – 7,05 ± 2,34 (p = 0,0001). Statistiškai reikšmingai skiriasi baimės jausmas prieš gimdymą: I ir II grupių vidurkiai – 6,46 ± 3,87 ir 4,30 ± 3,75 (p = 0,0093). I grupėje 65,88 %, o II grupėje 67,81 % moterų nepasireiškė nepageidaujamų poveikių. 60,8 % I grupės moterų buvo apsisprendusios rinktis epidurinę nejautrą. Iš II grupės 62,7 % nebuvo apsisprendusios. 90,24 % I grupėje domėjosi skausmo malšinimo būdais, II grupėje – 61,02 % moterų nesidomėjo. Pagrindinis informacijos šaltinis – internetas (51,1 % I grupėje ir 22,04 % II grupėje). 35 (85,36 %) I grupės ir 37 (62,71 %) II grupės moterys kito gimdymo metu nekeistų skausmo malšinimo būdo (p = 0,0005). Išvados. Taikant epidurinį skausmo malšinimą gimdymo metu statistiškai reikšmingai sumažėja gimdymo skausmas, pagerėja moterų savijauta po gimdymo, palyginti su skausmo malšinimu fentaniliu. Nepageidaujamų poveikių pasireiškimo skirtumas statistiškai nereikšmingas. Epidurinę nejautrą dažniau renkasi gimdymo skausmo labai bijančios, pirmą kartą gimdančios, mieste gyvenančios gimdyvės, jos dažniausiai ir buvo apsisprendusios dėl epidurinio skausmo malšinimo. Dauguma pasirinkusiųjų epidurinę nejautrą apie skausmo malšinimą informacijos ieškojo internete ir analgezijos būdo nekeistų. Moterys, gimdžiusios su epidurine nejautra, yra labiau patenkintos gimdymu ir visu aptarnaujančiu personalu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Paliulytė, Virginija, Kristina Zdanytė, and Viktorija Žitkutė. "VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS MOTERS PASITENKINIMUI PLANINIU GIMDYMU IR PLANINE CEZARIO PJŪVIO OPERACIJA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 2 (May 13, 2016): 133–38. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.019.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: pasitenkinimas gimdymu, gimdymas, cezario pjūvio operacija. Tyrimo tikslas. Nustatyti veiksnius, lemiančius gimdyvių pasitenkinimą gimdymu planinio gimdymo arba planinio cezario pjūvio metu. Metodika. Prospektyvinis anketinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Akušerijos ir ginekologijos centre 2015 m. sausio–kovo mėnesiais. Dalis anketos pildyta prieš gimdymą, dalis – pirmą parą po gimdymo. Tyrime dalyvavo 59 moterys. Duomenys apdoroti „Excel“, SPSS17 programomis. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. Statiškai reikšmingai nenustatyta, kad labiau pasitenkinusios natūraliu gimdymu moterys tokį būdą rinktųsi ir kito gimdymo metu. Rastas statistiškai patikimas ryšys, kad pasitenkinimas gimdymu netiesiogiai priklauso nuo laikotarpio, po kurio moteris atsikėlė iš lovos (p = 0,046). 44 proc. moterų teigė, kad pasitikėjimas personalu gimdymo metu padidėjo, 46 proc. – išliko toks pat, kaip ir prieš gimdymą, 10 proc. moterų nurodė sumažėjusį pasitikėjimą, tačiau tai nebuvo reikšmingas veiksnys galutiniam pasitenkinimo vertinimui. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Jaučiamas skausmas po gimdymo ar operacijos statistiškai reikšmingai daro įtaką pasitenkinimui gimdymu (p = 0,047). Išvados. Moterys, kurios planavo gimdyti natūraliais takais, tačiau gimdymas pasibaigė CPO, savo pasitenkinimą gimdymu vertino mažesniais balais. Statistiškai patikimos koreliacijos tarp gimdymo būdo ir moters nuomonės, kokiu būdu ji norėtų gimdyti ateityje, negavome. Moterys, kurios teigė, kad personalas nepakankamai jas informavo apie gimdymo eigą, pasitenkinimą vertino žemesniais balais. Atlikus koreliacinę analizę tarp moters išsilavinimo ir baimės gimdyti ar tarp artimųjų dalyvavimo gimdyme bei moters pasitenkinimo statistiškai patikimas ryšys nebuvo nustatytas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Gierasimovič, Zita, Danutė Kalibatienė, Aldona Mikaliūkštienė, and Algimanta Buckiūnienė. "VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACINIŲ ŽAIZDŲ INFEKCIJAS PILVO CHIRURGIJOS SKYRIUOSE." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 861–67. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.137.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: operacinių žaizdų priežiūra, žaizdų infekcija, tvarsčio vertinimas, antibiotikai. Tikslas. Ištirti chirurginių skyrių pacientų operacinių žaizdų būklę ir priežiūrą po pilvo srities operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2015 metais Vilniaus universiteto ligoninės pilvo chirurgijos skyriuose. Tiriamąją grupę sudarė 20 pacientų (8 vyrai ir 12 moterų), 22–89 metų, amžiaus vidurkis – 53,25 ± 19,56 metų, mediana– 50,50. Operacinės žaizdos būklės dinamikos ir priežiūros kokybės tyrimas atliktas remiantis Higienos instituto parengta anketa „Operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose“. Statistinė duomenų analizė. Tyrimo duomenys koduoti ir analizuoti programa „IBM SPSS Statistics 19.0“. Skirtumui tarp neparametrinių rodiklių nustatyti naudotas Fišerio χ2 (chi kvadrato) kriterijus. Statistinio ryšio stiprumui nustatyti skaičiuotas Spearmeno koreliacijos koeficientas (rs). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybės reikšmė p ≤ 0,05. Rezultatai. Vyresnio amžiaus pacientų operacinės žaizdos švarumas buvo statistikai reikšmingai mažesnis. Didesnė dalis pacientų turėjo antrą žaizdos švarumo klasę. Operacinės žaizdos tvarsčio būklė priklausė nuo jo buvimo laiko ant žaizdos ir operacinės žaizdos švarumo. Trečią stebėjimo parą pacientų, kuriems nustatyta pirma žaizdos švarumo klasė, šešis kartus dažniau tvarstis buvo nesuteptas biologiniu skysčiu nei pacientų, kuriems buvo antra žaizdos švarumo klasė. Nustatyta operacinės žaizdos dezinfekcijos pažeidimų, jos kokybė pooperaciniu laikotarpiu blogėjo. Ilgėjant pooperaciniam laikotarpiui, operacinės žaizdos skausmo intensyvumas reikšmingai mažėjo. Pooperaciniu laikotarpiu vyravo subfebrili kūno temperatūra, trečią parą didžiajai daliai ligonių temperatūra normalizavosi. Antrą ir trečią dieną kūno temperatūros svyravimai priklausė nuo tvarsčio būklės ir buvimo ant žaizdos laiko. Antimikrobinei profilaktikai prieš operaciją iš antibiotikų dažniausiai buvo skiriami pirmos kartos cefalosporinai, 5-nitroimidazolų grupės preparatai ir plataus veikimo spektro amino penicilinai. Visiems tirtiems pacientams operacinė žaizda gijo pirminiu būdu. Išvados. Operacinės žaizdos infekcija dažnesnė vyresnio amžiaus pacientams, po laparoskopinių operacijų ir jei operacijos trukmė ilgesnė nei valanda. Operacinės žaizdos infekcijos rizika nustatyta šeštadaliui pacientų. Tvarstydami operacinę žaizdą dalis slaugytojų nesilaiko chirurginės aseptikos reikalavimų, trečią parą pažeidimų padaugėjo penkis kartus, palyginti su pirmąja para po operacijos. Antimikrobinė profilaktika prieš operaciją buvo paskirta didžiajai daliai pacientų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Kakta, Benas, Laura Lukošienė, Ilona Razlevičė, and Arnas Šeškevičius. "DEKSMEDETOMIDINO EFEKTYVUMAS MINIMALIAI INVAZINĖS VAIKŲ ĮDUBUSIOS KRŪTINĖS KOREKCIJOS POOPERACINIO SKAUSMO MALŠINIMUI." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 89–95. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.176.

Full text

Abstract:

Tikslas. Įvertinti deksmedetomidino, kaip papildomo skausmą malšinančio komponento efektyvumą, valdyti minimaliai invazinės vaikų krūtinės įdubos korekcijos pooperacinį skausmą. Metodika. Atliktas stebimasis atvejo – kontrolės tyrimas, į kurį įtrauktas 51 pacientas. Kontrolinę grupę sudarė pacientai, kuriems pooperacinio skausmo malšinimui buvo skirtas morfinas paciento kontroliuojamos analgezijos (PKA) būdu (PKA grupė). Pacientai, kuriems kartu su morfinu PKA būdu buvo skirta tęstinė deksmedetomidino infuzija, priskirti atvejo grupei (PKA DEX grupė). Atlikta narkozės lapų, operacijų ir PKA protokolų, ligos istorijos duomenų analizė. Analizuoti kintamieji − skausmo intensyvumas pagal vaizdinės analogijos skalę (VAS), morfino suvartojimas bei morfino šalutiniai reiškiniai tarp grupių. Rezultatai. PKA grupę sudarė 30 (58,8%) pacientų, DEX PKA – 21 (41,2%) pacientas. VAS balai buvo mažesni DEX PKA grupėje iškart po operacijos bei praėjus 9 ir 12 valandų (p < 0,05). DEX PKA grupėje suminis morfino suvartojimas per pirmąsias 12 val. po operacijos mg/ kg buvo mažesnis, lyginant su PKA grupe, o skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Morfino šalutinių reiškinių dažnis statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p > 0,05). DEX PKA grupės pacientams stebėtas didesnis sedacijos laipsnis iškart po operacijos, bei praėjus 3, 6 ir 12 valandų po operacijos (p<0,05). Išvados. DEX PKA grupėje stebėti mažesni VAS balai iškart po operacijos, praėjus 9 ir 12 val. po operacijos, mažesnis suminis morfino suvartojimas buvo statistiškai reikšmingas per pirmąsias 12 val. po operacijos. Morfino šalutinio poveikio dažnis tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė, DEX PKA grupėje stebėtas didesnis sedacijos laipsnis, tačiau jis buvo kliniškai nereikšmingas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Žegunis, Vidmantas. "ARTROEREZĖS OPERACIJA STABILIZUOJANT PAŠOKIKAULINĮ PĖDOS SĄNARĮ. KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS PATIRTIS." Visuomenės sveikata 27, no. 5 (December 20, 2017): 16–21. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.070.

Full text

Abstract:

Autorius retrospektyvoje analizuoja rezultatus 250 pašokikaulinio sąnario artroerezės operacijų, atliktų 178 pacientams Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2009.12.04 iki 2015.02.28 dienos. Beveik visas operacijas atliko pats straipsnio autorius, naudodamas tą pačią metodiką ir tokį pat stentą (HyProCure, Gramedica, USA). Skirtingai nei kitose šia tema publikuotose studijose, operuoti pacientai priklausė įvairioms amžiaus grupėms nuo 5 iki 77 metų amžiaus. Indikacija operacijai buvo pašokikaulinio sąnario nestabilumo sąlygota plokščiapėdystė, pasireiškusi kulno hiperpronacija ir buvusi kitų lydinčių skundų ir pėdos deformacijų priežastimi. Per apžvelgtą 5 metų periodą 21 stentą, kas sudarė 8,1%, teko pašalinti dėl įvairių priežasčių. Pusė jų buvo pašalinti dėl subjektyvių pacientų skundų skausmu, nepatogumu, o pusė dėl nustatytos neteisingos padėties po panirimo ar galimos malpozicijos operacijos metu. Nei pagal lytį, nei pagal amžių padidintos rizikos grupės pacientų patikimai nustatyti nepavyko. Pacientai, kuriems studijos laikotarpiu stentai likę implantuoti, rezultatu buvo patenkinti ir galėtų šią procedūrą rekomenduoti savo artimiesiems. Šios palyginti naujos mūsų šalyje operacijos rezultatai, autoriaus nuomone, teikia vilčių gydant pėdos patologiją ankstyvose ligos stadijose ir įvairiose amžiaus grupėse.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Staniulis, Tomas, Austėja Rimkutė, and Eglė Bylaitė. "STOROSIOS IR TIESIOSIOS ŽARNOS VĖŽYS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS." Health Sciences 30, no. 5 (September 21, 2020): 133–38. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.129.

Full text

Abstract:

Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji – moterų. Darbo tikslas – susipažinti su kolorektalinio vėžio diagnostika ir gydymu. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Simptomai nėra specifiški – pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Auksinis diagnostikos standartas yra kolonoskopija, tačiau prieš operaciją, siekiant nustatyti naviko išplitimą ir tikslią lokalizaciją, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais. Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas – sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija. Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. Tokiu atveju rekomenduojamas chemoterapijos kursas, į kurį įeina oksaliplatinos preparatas. Paprastai chemoterapijos kurso trukmė yra šeši mėnesiai. Chemoterapinis gydymas sukelia daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip mukozitas, febrili neutropenija, kardiotoksinis poveikis, vėmimas ir viduriavimas, rankų–pėdų sindromas. Išvados. Spindulinės terapijos nauda esant storosios žarnos vėžiui nėra kliniškai pagrįsta. Tuo storosios žarnos naviko gydymas skiriasi nuo rektalinio vėžio gydymo metodikos – jo atveju spindulinė terapija laikoma efektyvi ir dažnai taikoma. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia pooperacinę kolorektalinio vėžio gydymo baigtį, yra naviko stadija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Aleksas Žurauskas. "Pooperacinis skausmo malšinimas deksametazonu po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų." Lietuvos chirurgija 10, no. 1-2 (January 1, 2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2012.1.2071.

Full text

Abstract:

Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Aleksas Žurauskas1 1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnus3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: renatas.tikuisis@gmail.com Įvadas / tikslas Deksametazonas pasižymi pykinimą slopinančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis atliekant įvairias operacijas. Optimali deksametazono dozė, malšinant skausmą po laparoskopinių operacijų, tiksliai nežinoma. Šio darbo tikslas – nustatyti skausmą malšinančią deksametazono dozę po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Į tyrimą buvo įtraukta 60 ligonių, kuriems atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į keturias grupes, atsižvelgiant į deksametazono dozę: D0 grupę sudarė kontrolinės grupės pacientai, kuriems nebuvo skirto deksametazono, D4, D8, ir D12 – tiriamųjų grupių pacientai, kuriems buvo sušvirkšta atitinkamai 4 mg, 8 mg, ir 12 mg deksametazono tirpalo į veną anestezijos indukcijos metu. Visų grupių pacientams buvo taikyta tokia pati bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome pagal vizualinę analoginę skalę ir suvartotų analgetikų kiekį. Rezultatai Pirmą parą po operacijos suvartota ketolgano, paracetamolio ir tramadolio dozė buvo mažesnė D8 ir D12 grupių pacientų, palyginti su D0 ir D4 grupių pacientais. Analgetikų suvartojimas D0 ir D4 grupių pacientų buvo vienodas. Pavartojus didesnę deksametazono dozę D12 grupės pacientams negu D8 grupės pacientams, didesnio skausmo malšinamojo poveikio nenustatyta. Išvada Deksametazono 8 mg dozė anestezijos indukcijos metu malšina pooperacinį skausmą ir sumažina analgetikų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų. Reikšminiai žodžiai: pooperacinis skausmo malšinimas, deksametazonas, laparoskopinės operacijos Postoperative reduction pain with dexamethasone after laparoscopic colon surgery Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2,Renatas Tikuišis1,2, Povilas Miliauskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas11Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: renatas.tikuisis@gmail.com Background / Objective Dexamethasone has antiemetic and analgesic effects in various types of surgery. The optimal doses of dexamethasone in the management of pain after laparoscopic surgery are not well defined. The purpose of this study was to evaluate the dose-dependent analgesic effects of dexamethasone after laparoscopic colon surgery. Patients and methods Sixty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive saline (group D0), dexamethasone 4 mg (group D4), 8 mg (group D8) and 12 mg (group D12) intravenously during the induction of anesthesia. The same anesthetic technique was used to all these patients. The visual analog scale score for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery. Results The total doses of ketolgan, paracetamol and tramadol in the first 24 hours postoperatively were smaller in the D8 and D12 groups than in the D0 and D4 groups (p < 0.05). No difference in analgesic requirement was found between the D0 and D4 groups. No increase in the analgesic effectiveness or reduction of opioid use could be demonstrated in the D8 and D12 groups. Conclusion Intravenous dexamethasone (8 mg) during anesthesia induction is effective in reducing analgesic requirement during the first postoperative day after laparoscopic colon surgery. Key words: postoperative analgesia, dexamethasone, laparoscopic colectomy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Jankauskas, Arūnas. "Riešo vidurinio sąnario artrodezė gydant laivelio pseudoartrozę." Lietuvos chirurgija 1, no. 4 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.4.2388.

Full text

Abstract:

Arūnas JankauskasVilniaus universiteto Ortopedijos, traumatologijosir plastinės chirurgijos klinikaVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninėŠiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: arunas.jankausk@one.lt Įvadas / tikslas VU Ortopedijos, traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikoje riešo potrauminis kolapsas, atsiradęs po laivelio pseudoartrozės, gydomas riešo vidurinio sąnario artrodezės metodu. Tyrimo tikslas – įvertinti riešo vidurinio sąnario artrodezės vėlyvuosius rezultatus ir išsiaiškinti, ar tikslinga šiuo metodu gydyti laivelio pseudoartrozę. Ligoniai ir metodai Straipsnyje pateikiami 31 paciento, operuoto 1992–2002 metais Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, vėlyvieji gydymo rezultatai. Gydant laivelio pseudoartrozę ir riešo potrauminį kolapsą, įvykusį po laivelio pseudoartrozės, šiems pacientams buvo atlikta riešo vidurinio sąnario artrodezė. Riešo sąnario judesiai buvo vertinami "neutralaus nulio" metodu. Plaštakos jėga buvo matuojama Jamar II dinamometru. Rentgenologiškai laivelio pseudoartrozė klasifikuota S. L. Filan ir T. J. Herbert būdu. Pseudoartrozės vietai apibūdinti taikyta Mayo klasifikacija. Riešo sąnario aukštis vertintas pagal Y. Youm indeksą. Šoninės projekcijos rentgenogramoje matuoti kampai tarp riešakaulių išilginių ašių. Buvo ieškoma riešo nugarinio nestabilumo požymių. Riešo aukščio sumažėjimas vadintas riešo potrauminiu kolapsu. Riešo potrauminis kolapsas buvo skirstomas į tris stadijas. Rankos neįgalumo klausimynu DASH subjektyviai įvertinta gyvenimo kokybė. Po riešo vidurinio sąnario artrodezės retrospektyviai įvertintas skausmas. Naudota skausmo skalė VAS. Riešo vidurinio sąnario artrodezės indikacijos buvo D4 tipo laivelio pseudoartrozė pagal S. L. Filan ir T. J. Herbert klasifikaciją ir riešo potrauminis kolapsas. Rezultatai Patikimai sumažėjo skausmas, vertinamas pagal skausmo skalę (p < 0,001). Patikimai padidėjo tiesimo ir lenkimo judesių suma (p = 0,009), atitraukimo ir pritraukimo judesių suma (p < 0,001), plaštakos jėga (p < 0,001). Riešo potrauminis kolapsas diagnozuotas 30 (97%) atvejų. Nustatytas tiesioginis riešo potrauminio kolapso ryšys su vėlyvaisiais rezultatais. Riešo potrauminio kolapso stadija koreliavo su tiesimo ir lenkimo judesių amplitude po operacijos (p = 0,008), plaštakos jėga po operacijos (p = 0,05), skausmo skale (p = 0,04). Rankos neįgalumo klausimyno taškų vidurkis buvo 28,9 ± 12,8. Nustatytas šio klausimyno rezultatų patikimas ryšys su skausmo skale (p = 0,001) ir traumuotos plaštakos jėga po operacijos (p = 0,006). Lytis, amžius, dominuojančios rankos pažeidimas, pseudoartrozės trukmė, pooperacinio laikotarpio trukmė, pseudoartrozės vieta ir tipas, viso laivelio arba jo dalies pašalinimas įtakos riešo vidurinio sąnario artrodezės rezultatams neturėjo. Pseudoartrozės tipas koreliavo su pseudoartrozės trukme ir vieta (p < 0,001). Išvados Riešo vidurinio sąnario artrodezė yra patikima potrauminio kolapso, įvykusio po laivelio pseudoartrozės, gydymo metodika. Riešo vidurinio sąnario artrodezės rezultatai tiesiogiai priklauso nuo potrauminio kolapso stadijos. Prasminiai žodžiai: laivelio pseudoartrozė, potrauminis riešo kolapsas, riešo vidurinio sąnario artrodezė Midcarpal arthrodesis in treatment of scaphoid nonunion Arūnas Jankauskas Background / objective At the Vilnius University Department of Orthopaedics, Traumatology and Plastic Surgery midcarpal arthrodesis is used for the treatment of posttraumatic carpal collapse. The aim of the study was to evaluate late postoperative results concerning midcarpal arthrodesis and determine the suitability of the method for the treatment of scaphoid pseudoarthrosis. Methods In this study patients surgically treated for scaphoid pseudarthrosis at Vilnius University Emergency Hospital from 1992 till 2002 were analyzed. The object of the study was scaphoid nonunion advanced collapses (SNAC wrist). In assessing the late results of midcarpal arthrodesis, 31 patients took part. The age of pseudarthrosis varied from 1 to 32 years. The follow-up time ranged from 1 to 7 years. Movement of the carpal joint was assessed by the method of "neutral zero". Grip strength was measured with a Jamar II dynamometer. PA and lateral X-rays were analyzed. Scaphoid pseudarthroses were classified according to S. L. Filan and T. J. Herbert and Mayo. In PA X-rays carpal height was measured by the Youm index. In lateral X-ray views, angles between the carpal bone longitudinal axes were measured. In the cases when the angle between the scaphoid and the lunate was greater than 70°, between the radius and the lunate greater than 10°, between the capitate and the lunate less than 10°, the condition was called dorsal intercalated segment instability (DISI). Carpal height reduction due to scaphoid pseudoarthrosis was called scaphoid nonunion advanced collapse (SNAC wrist). Posttraumatic carpal collapse was divided into 3 stages. The patient's daily activities and general quality of life were estimated with the DASH (Disability of arm, shoulder, hand) questionnaire. Pain was evaluated by a visual analogue scale (VAS 0–100). Indications for midcarpal arthrodesis were D4 type scaphoid pseudarthrosis according to S.L. Filan and T. J. Herbert as well as to SNAC. Results 1. Pain significantly decreased in comparison with the preoperative situation (p < 0.001). 2. The flexion–extension ROM increased significantly (p = 0.009) and reached 52% of healthy hand flexion-extension range. 3. The abduction–adduction ROM increased significantly (p < 0.001) and reached 57% of healthy wrist abduction-adduction movement. 4. Grip strength increased significantly (p < 0.001) and was equal to 72% of the opposite side. 5. Posttraumatic carpal collapse was diagnosed in 30 cases (97%). The severity of the SNAC correlated significantly with the late results. The grade of posttraumatic carpal collapse correlated with flexion–extension movement range postoperatively (p = 0.008), grip strength after operation (p = 0.005), pain scale (p = 0.004). 6. The total DASH score reached 28.9 ± 12.8. A reliable relation was noted between this questionnaire results and pain scale (p = 0.001), injured wrist grip strength after operation (p = 0.006). 7. Gender, age, dominated arm disability, pseudarthrosis age, postoperative period duration, pseudarthrosis localization, pseudarthrosis classification according to S. L. Filan and T. J. Herbert, complete or partial scaphoid excision had no influence on the results. 8. Pseudoarthrosis type correlated with pseudoarthrosis age and localization (p < 0.001). Conclusions Midcarpal arthrodesis is a reliable method of treatment of scaphoid nonunion advanced collapse. Midcarpal arthrodesis results directly depend on the grade of posttraumatic collapse. Keywords: scaphoid nonunion, posttraumatic carpal collapse, midcarpal arthrodesis

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Jakutis, Virginijus, Kęstutis Versockas, Asta Rutkauskienė, and Giedrė Nogienė. "Visiška atrioventrikulinė blokada po įgimtų širdies ydų operacijų." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2216.

Full text

Abstract:

Virginijus Jakutis1, Kęstutis Versockas1, Asta Rutkauskienė1, Giedrė Nogienė21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centrasEl paštas: Virginijus.Jakutis@santa.lt Įvadas / tikslas Bradiaritmija – viena iš komplikacijų tiek Intensyviosios terapijos skyriuje ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, tiek vėliau – praėjus keletui dienų, savaičių ar mėnesių po įgimtų širdies ydų operacijų vaikams. Retai bradiaritmijai gydyti tenka taikyti nuolatinę elektrinę širdies stimuliaciją. Tikslas – apžvelgti, kaip dažnai, po kokių operacijų ir kada tenka taikyti nuolatinę elektrinę širdies stimuliaciją, ir gautus duomenis palyginti su kitų klinikų duomenimis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai ištirti 2582 ligoniai, sergantys įgimta širdies yda, kuriems 1994–2006 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atliktos įgimtos širdies ydos korekcijos operacijos. Rezultatai 33 (1,3%) ligoniams, kurių amžiaus vidurkis ketveri metai (nuo 5 parų iki 15,5 metų, mediana 2,6 metų), implantuotas nuolatinis elektrinis širdies stimuliatorius. Iš 250 ligonių, kuriems atlikta skilvelių pertvaros defekto plastikos operacija, 15 atvejų (6,0%) reikėjo nuolatinės elektrinės širdies stimuliacijos. Po atliktų atrioventrikulinės komunikacijos korekcijos 87 operacijų nuolatinės elektrinės širdies stimuliacijos reikėjo trims ligoniams (3,4%); po Senningo operacijos šešiems iš 14 ligonių (42,5%); po Rastelli operacijos dviem iš 12 ligonių (16,7%); po Fallot tetrados radikalios korekcijos operacijos – dviem ligoniams. Išvados Nuolatinė elektrinė širdies stimuliacija dažniausiai buvo reikalinga po skilvelių pertvaros defekto ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos intraprieširdinės korekcijos operacijų.Gauti duomenys sutampa su kitų klinikų duomenimis. Pagrindiniai žodžiai: atrioventrikulinė blokada, įgimta širdies yda, širdies elektrinė stimuliacija

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Tikuišis, Renatas, Povilas Miliauskas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Giedrė Rudinskaitė. "Prevencinis skausmo malšinimas kolorektalinėje chirurgijoje." Lietuvos chirurgija 9, no. 3-4 (January 1, 2011): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2081.

Full text

Abstract:

Renatas Tikuišis1, Povilas Miliauskas1, Aleksas Žurauskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,2, Giedrė Rudinskaitė1 1 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: renatas.tikuisis@vuoi.lt Įvadas / tikslasEpidurinis skausmo malšinimas yra vienas iš efektyviausių skausmo malšinimo būdų atliekant tiesiosios žarnos operacijas. Įrodyta, kad jis sumažina pooperacinio žarnų nepraeinamumo dažnį. Šio darbo tikslas buvo nustatyti, ar prevencinis epidurinis skausmo malšinimas yra pranašesnis už epidurinį skusmo malšinimą operacijos pabaigoje. Ligoniai ir metodaiĮ tyrimą buvo įtraukti 22 ligoniai, kuriems buvo atliktos tiesiosios žarnos rezekcinės operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į tiriamąją (T) ir kontrolinę (K) grupes. Abiejų grupių ligoniams taikyta tiek bendroji nejautra, tiek epidurinis skausmo malšinimas. Tiriamosios grupės ligoniams į epidurinį tarpą buvo leidžiama bupivakaino ir morfino dar neprasidėjus operacijai. Kontrolinės grupės ligoniams taikytas intraveninis skausmo malšinimas ir tik operacijos pabaigoje į epidurinį kateterį buvo leidžiama bupivakaino ir morfino. RezultataiTiriamosios grupės pacientams prireikė mažiau anestetikų operacijos metu, o skausmo intensyvumas buvo mažesnis pirmąsias 6 valandas po operacijos, palyginti su kontrolinės grupės pacientais. T grupės pacientams po operacijos reikėjo mažiau skausmą malšinančių vaistų. IšvadaPrevencinis epidurinis skausmo malšinimas yra pranašesnis už epidurinį skausmo malšinimą operacijos pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: prevencinis skausmo malšinimas, epidurinis skausmo malšinimas, kolorektalinė chirurgija. Preemptive analgesia in colorectal surgery Renatas Tikuišis1, Povilas Miliauskas1, Aleksas Žurauskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,2, Giedrė rudinskaitė1 1 Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: renatas.tikuisis@vuoi.lt Background / objectiveEpidural analgesia is one of the most effective methods of pain relief in colorectal surgery. Epidural anesthesia reduces also the incidence of postoperative ileuses. The aim of the study was to determine whether preemptive epidural analgesia performed before laparotomy is more effective then laparotomy performed at the end of operation. Patients and methodsTwenty-two patients were included in the study. Rectum resection was performed for all patients. The patients were randomized to study T and control K groups. Both groups received a combined general–epidural anesthesia. Patients in the T group received bupivacaine and morphine via epidural route prior to laparotomy. The K group received intravenous fentanyl infusion during the operation. And at the end of operation, the K group patients received bupivacaine and morphine via the epidural route. ResultsPatients of the T group required fewer anesthetics intraoperatively and had lower pain scores in the first six hours postoperatively than patients of the K group. Also, they needed less analgesic infusion after operation than did patients of the K group. ConclusionThe investigation has shown that the preemptive bupivacaine and morphine epidural injection is superior to the injection of these drugs at the end of operation. Keywords: preemptive analgesia, epidural analgesia, colorectal surgery.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Tikuišis, Renatas, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Prevencinis epidurinis skausmo malšinimas atliekant krūtinės operacijas." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2111.

Full text

Abstract:

Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: renatas.tikuisis@vuoi.lt Įvadas / tikslas: Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų, o epidurinis skausmo malšinimas yra vienas iš efektyviausių atliekant krūtinės operacijas. Šio darbo tikslas ir buvo nustatyti, ar prevencinis epidurinis skausmo malšinimas yra pranašesnis už epidurinį skausmo malšinimą operacijos pabaigoje. Ligoniai ir metodai: Į tyrimą buvo įtraukti 28 pacientai. Aštuoniems pacientams buvo pašalintas dešinysis plautis ir 20 pacientų – kairysis plautis. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į tiriamąją grupę (T grupe) ir kontrolinę grupę (K grupė). Abiejų grupių pacientams taikyta tiek bendroji nejautra, tiek epidurinis skausmo malšinimas. T grupės pacientams į epidurinį tarpą buvo leidžiami bupivakainas (0,25 %) ir morfinas dar neprasidėjus operacijai. Bupivakaino infuzija buvo tęsiama operacijos metu. K grupės pacientams taikytas intraveninis skausmo malšinimas fentaniliu operacijos metu. Operacijos pabaigoje abiejų grupių pacientams į epidurinį tarpą buvo sušvirkšta 6 ml bupivakaino 0,125 %, o K grupės pacientams į epidurinį tarpą buvo sušvirkšta ir morfino. Rezultatai: T grupės pacientams prireikė mažiau sevoflurano operacijos metu, o skausmo intensyvumas buvo mažesnis pirmas 4 valandas po operacijos, palyginti su K grupės pacientais. Taip pat tiriamosios grupės pacientams reikėjo mažiau analgetikų po operacijos. Išvada: Prevencinis bupivakaino ir morfino švirkštimas į epidurinį tarpą yra pranašesnis už šių vaistų švirkštimą operacijos pabaigoje. Reikšminiai žodžiai: prevencinis skausmo malšinimas, epidurinis skausmo malšinimas, krūtinės chirurgija. Preemptive epidural analgesia for thoracic surgery Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Saulius Cicėnas, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: renatas.tikuisis@vuoi.lt Background / objective: Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of pain. Epidural analgesia has emerged as the analgesic technique of choise for thoracotomy pain management. The purpose of this study was to determine whether preemptive epidural analgesia performed before thoracotomy and at the end of operation reduces postoperative pain. Patients and methods: 28 patients were included in this study. Right (n=8) and left (n=20) pneumectomy was performed for these patients. The patients were randomized to study (“T” gr.) and control (“K” gr.) groups. Both groups received combined general – epidural anaesthesia. Patients in the study group (T gr.) received 0.25 % bupivacaine and morphine via the epidural route prior to skin incision and continued, 0.25% bupivacaine infusion. The control group received intravenous fentanyl infusion during the operation. At the time of chest closure, all patients in both groups were dosed 6 ml – 0.125% bupivacaine via epidural route. The control group received also morphine via epidural catheter. Results: The patients in the main group required less sevoflurane intraoperatively and had lower pain scores in the first 4 hours postoperatively. They needed less analgesic infusion after operation. Conclusion: These results show that preemptive bupivacaine and morphine epidural injection is superior to the injection of these drugs at the end of operation. Key words: preemptive analgesia, epidural analgesia, thoracic surgery.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Kasputytė, Greta, and Aurika Karbonskienė. "KETAMINAS POOPERACINIAM SKAUSMUI GYDYTI." Sveikatos mokslai 27, no. 3 (July 23, 2017): 64–67. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.042.

Full text

Abstract:

Efektyvus skausmo gydymas po operacijų sudaro sąlygas pilnavertei ankstyvajai reabilitacijai ir gali prisidėti gerinant chirurginio gydymo rezultatus. Nuolat ieškoma naujų pooperacinės analgezijos vaistų ir jų derinių, užtikrinsiančių optimalų skausmo gydymą su kuo mažesniu nepageidaujamų reiškinių dažnumu. Ketaminas – seniai naudojamas bendrasis anestetikas. Jis mažomis dozėmis gali būti panaudotas kaip vaistas- priedas pooperacinei analgezijai. Straipsnyje apžvelgiami tyrimai, kurių rezultatai leidžia teigti, kad mažos ketamino dozės yra saugios ir gali sumažinti stiprių, opioidinių analgetikų poreikį po operacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Maknavičius, Stanislovas Jonas, Arūnas Valiulis, and Žydrūnė Prapuolenienė. "Vaikų tarpuplaučio pirminiai germinogeniniai navikai." Lietuvos chirurgija 6, no. 4 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.4.2143.

Full text

Abstract:

Stanislovas Jonas Maknavičius, Arūnas Valiulis, Žydrūnė PrapuolenienėVilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centras, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: stanislovas@b4net.lt Įvadas / tikslas Germinogeniniai navikai yra ankstyvo embrioninio vystymosi užuomazginių germinogeninių ląstelių virtimo į gametą stadijos navikai. Šie navikai kyla ne tik gonadose, bet ir embriono vidurinės linijos organuose – kankorėžinėje liaukoje, priekiniame tarpuplautyje, kryžkaulio ir uodegikaulio srityje, retroperitoniniame tarpe. Neretai germinogeninės ląstelės migruoja į organus ir juose išauga mišrių ektopinių germinogeninių ir negerminogeninių audinių navikai: teratomos, teratoblastomos, embrioninės karcinomos, endoderminio sinuso karcinomos, seminomos, disgerminomos ar mišrių ląstelių germinogeniniai navikai (dažniausiai). Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų tarpuplaučio germinogeninių navikų diagnostikos, klinikos, tyrimo ir chirurginio gydymo taktikos ypatumus. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai analizavome vaikų, 1995–2007 metais gydytų Vilniaus universiteto vaikų ligoninės 1-jame chirurgijos (torakalinės ir abdominalinės chirurgijos) skyriuje dėl tarpuplaučio germinogeninių navikų, ligos istorijas, operacijų protokolus, tyrimų duomenis. Ligoniai buvo tirti klinikiniais metodais, atlikti naviko žymenų tyrimai, rentgenogramos, kompiuterinės tomogramos, echoskopija, angiogramos. Rezultatai Mūsų gydytiems 8 vaikams brandūs navikai rasti penkiems ir nebrandūs – trims. Užkrūčio liaukoje navikai rasti 7 vaikams, ne užkrūčio liaukoje – 1 vaikui. Piktybiniai germinogeniniai navikai užkrūčio liaukoje buvo 3 vaikams, gerybiniai germinogeniniai navikai užkrūčio liaukoje rasti 4 vaikams ir 1 ligonei gerybinį germinogeninį naviką radome ant aortos kylančiosios dalies, suaugusį su užkrūčio liaukos užpakaliniu paviršiumi. Kvėpavimo sutrikimas, karščiavimas, obstrukcijos simptomai buvo visiems vaikams. Dėl šių simptomų tėvai kreipėsi į gydytojus. Septyni vaikai buvo operuoti ir navikai pašalinti, o vieno vaiko tėvai radikalios operacijos atsisakė (diagnozė nustatyta kliniškai, rentgeniškai). Sergantiesiems piktybiniais germinogeniniais navikais po operacijos taikyta chemoterapija. Dviem vaikams navikai šalinti atlikus sternotomiją, 5 vaikams – per torakotominius pjūvius. Saugiau operuoti atlikus sternotominį pjūvį, ypač jei navikas išplitęs ir yra užkrūčio liaukoje. Po operacijos vaikai pasveiko. Išvados Vaikų tarpuplaučio germinogeniniai navikai yra polipotentinės histologinės struktūros, jų augimas greitas, skvarbus. Pagrindiniai klinikiniai simptomai – krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimas, v. cava superior sindromas, anemija, alfa-fetoproteino kiekio ir choriogonadotropinio hormono kiekio padidėjimas. Pagrindiniai diagnostikos metodai – rentgeniniai, echoskopija, angiografiniai. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis: naviko ekstirpacija per sternotominę, torakotominį prieigą, ar videotorakoskopiniu būdu. Operavome 7 vaikus, navikai pašalinti, diagnozės pagrįstos histologiniais tyrimais. Reikšminiai žodžiai: vaikų tarpuplaučio navikai, vaikų tarpuplaučio germinogeniniai navikai, gerybinė ir piktybinė tarpuplaučio teratoma Primary germinative cell tumors in children Stanislovas Jonas Maknavičius, Arūnas Valiulis, Žydrūnė PrapuolenienėVilnius University Children’s Hospital, Centre of Surgery,Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: stanislovas@b4net.lt Background / objective Primary germ cell tumour is the most common mediastinal tumour in children. It may be benign or malignant, or cystic and contain three types of embryonal developing tissue – ectoderm, mesoderm and endoderm. Germ cell tumour can be seminomatous, nonseminomatous and originate from ectopic tissues in the mediastinum. Malignant tumours lesions grow and invade the surrounding structures. Germ cell tumour of the mediastinum in children may present with early puberty in Klinefelter’s syndrome. Children with malignant germ cell tumours often have elevated alpha-fetoprotein and serum beta-chorionic gonadotropin levels. The aim of this study was to review the spectrum of clinical symptoms, diagnostics methods and tactics of the surgical treatment. Patients and methods We analysed retrospectively 8 children’s case histories with primary germ cell tumours in the period 1995–2007. Clinical symptoms, diagnostic methods, methods of surgical treatment and histological diagnoses were analysed. Results Three patients had malignant and five patients had benign tumours. Respiratory distress syndrome was present in all patients. Qur data are based on histological analysis after operations. Seven patients were operated on. The tumours were removed. Conclusions Mediastinal germ cell tumours in children are embryonal multipotentional histological structures of embryonic origin, developing of endodermal, mesodermal and ectodermal tissues. The most frequent symptoms were respiratory distress, chest pain, temperature, cough and wheezing. Patients with teratomas of germ cell tumours often have an elevated level of alpha-fetoprotein and serum beta-human gonadotropin. Seven patients were operated on, tumours were removed, and diagnoses were based on histological analysis. Key words: mediastinal tumours in children, mediastinal germ cell tumour in children, benign and malignant mediastinal teratoma

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Kaukėnaitė, Ieva, Justė Čemerkaitė, and Rasa Liutkevičienė. "VIRŠUTINIŲJŲ VOKŲ DERMATOCHALAZĖS BLEFAROPLASTIKOS REIKŠMĖ PACIENTŲ REGĖJIMO FUNKCIJAI IR GYVENIMO KOKYBEI: KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 49–53. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.166.

Full text

Abstract:

Dermatochalazė yra vokų odos perteklius, susiformuojantis dėl odos išsitampymo, sumažėjus jos elastingumui. Pagrindinis akių vokų odos užkritimą sukeliantis veiksnys yra su amžiumi susijęs odos senėjimas, tačiau mokslinėje literatūroje išskiriami ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip vyriškoji lytis, šviesesnė odos spalva, didelis kūno masės indeksas (KMI) bei rūkymas. Blefaroplastikos metu pašalinamos perteklinės vokų odos raukšlės, riebalai ir, jei reikia, gilesni audiniai. Viršutiniųjų vokų blefaroplastika yra viena iš dažniausių veido plastinių operacijų, kuri gali būti atliekama dėl funkcinių ar estetinių indikacijų. Komplikacijos po šios chirurginės procedūros stebimos retai, daugumos jų išvengti padeda kruopštus operacijos planavimas bei tiksli metodika. Tyrimo tikslas − pristatyti klinikinį atvejį ir, remiantis naujausiais mokslinės literatūros šaltiniais, apžvelgti viršutiniųjų vokų dermatochalazės blefaroplastikos reikšmę objektyviems ir subjektyviems regėjimo funkcijų pokyčiams, gyvenimo kokybei ir bendrą pacientų pasitenkinimą šios operacijos rezultatais. Pristatomas klinikinis atvejis, kuriame 57 metų moteriai buvo atlikta blefaroplastika dėl abiejų viršutiniųjų vokų odos, dengiančios išorinius vokų plyšio kraštus bei krentančios ant blakstienų, pertekliaus. Pacientė skundėsi akipločio susiaurėjimu, viršutiniųjų vokų sunkumo jausmu, odos dirginimu bei pasunkėjusia žiūrėjimo pozicija. Viršutiniųjų vokų plastikos metu pašalinus odos perteklių, pagerėja pacientų regėjimo funkcija dėl viršutinės akipločio dalies defekto sumažėjimo, kontrastinio jautrumo padidėjimo, astigmatizmo ir aukštesnio lygio aberacijų sumažėjimo. Subjektyvūs pacientų išsakomi simptomai, tokie kaip akipločio sumažėjimas, galvos atlošimas siekiant geriau matyti, viršutiniųjų vokų sunkumo jausmas, galvos skausmai, viršutiniųjų vokų odos dirginimas po jų plastikos pasireiškia rečiau, nei prieš operaciją. Po viršutiniųjų vokų plastikos pagerėja pacientų gyvenimo kokybė. Bendrasis pacientų pasitenkinimas operacijos rezultatais yra labai didelis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Povilaitytė, Agnė, and Rasa Bacevičienė. "RAUMENŲ JĖGOS IR SĄNARIŲ PASLANKUMO POKYČIAI TAIKANT KINEZITERAPIJĄ PO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS DĖL KOKSARTROZĖS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 148–52. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.130.

Full text

Abstract:

Koksartrozei būdinga lėtinė eiga su progresuojančiu skausmo didėjimu, šlubavimu, judesių amplitudės bei atraminės kojos funkcijos mažėjimu. Kineziterapija po klubo endoprotezavimo operacijos pradedama nuo pirmos dienos. Kineziterapija palengvina koksartroze sergančių pacientų skausmą, suteikia mechaninę apsaugą klubo sąnariui, atkuria eiseną, padeda integruotis į socialinį ir profesinį gyvenimą. Kineziterapija negali būti pakeista kitais reabilitacijos metodais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Tikuišis, Renatas, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, and Giedrė Rudinskaitė. "Epidurinės nejautros poveikis skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos." Lietuvos chirurgija 6, no. 3 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.3.2152.

Full text

Abstract:

Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė RudinskaitėVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: renatas.tikuisis@loc.lt Įvadas / tikslas Palyginti su sistemine analgezija opiatais, atliekant atviras gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijas, epidurinė nejautra efektyviau malšina skausmą ir ją sukėlus sumažėja pooperacinio žarnų nepraeinamumo dažnis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti epidurinės analgezijos poveikį skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų. Ligoniai ir metodai Tyrime dalyvavo 50 ligonių, kuriems buvo atlikta gaubtinės arba tiesiosios žarnos rezekcija. Tai buvo perspektyvusis tyrimas, kuris truko dvejus metus. Atsitiktinės atrankos būdu ligoniai buvo suskirstyti į tiriamąją (T) ir kontrolinę (K) grupes. Po 25 ligonius pateko į kiekvieną grupę. T grupės ligoniams buvo taikyta epidurinė nejautra, o K grupės – švirkščiami narkotiniai analgetikai į veną ir penkis raumenis. Buvo vertinamas narkotinių analgetikų suvartojimas, skausmo intensyvumas po operacijos, žarnyno funkcijos atsitaisymo laikas ir laikas, kai ligonis pradėjo vartoti kietą maistą. Rezultatai Abi grupės pagal operacijos apimtį ir ligonių charakteristiką buvo labai panašios. T grupės ligoniams reikėjo mažiau narkotinių analgetikų, jiems skausmo intensyvumas buvo mažesnis, jų žarnyno veikla atsitaisė anksčiau ir jie anksčiau pradėjo vartoti kietą maistą, palyginti su K grupės ligoniais. Išvada Epidurinės analgezijos metodas yra pranašesnis už intraveninį skausmo malšinimo metodą, taip pat mažiau suvartojama narkotinių analgetikų. Epidurinė analgezija pagreitina žarnyno funkcijos atsitaisymą, todėl ligoniai anksčiau pradeda valgyti kietą maistą po atvirų gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų. Reikšminiai žodžiai: epidurinė analgezija, intraveninė analgezija, gaubtinės žarnos rezekcija, tiesiosios žarnos rezekcija Influence of epidural analgesia on postoperative pain relief and gastrointestinal recovery after colorectal resection Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė RudinskaitėVilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: renatas.tikuisis@gmail.com Backgound / objective Epidural analgesia provides superior analgesia with a lower incidence of postoperative ileus as compared with systemic opiate analgesia in open colorectal surgery. The aim of this study was to determine the effects of epidural analgesia on the outcome after colorectal surgery. Patients and methods Fifty patients were enrolled in this investigation. Open colorectal resection was performed for all these patients. The patients were randomly assigned into two groups: the study group (T) and the control group (K). Epidural analgesia was used for 25 patients of group T, and intravenous-intramuscular analgesia was used for 25 patients of group K. Consumption of narcotic analgesics, pain intensity, gastrointestinal recovery time and solid food tolerated time were investigated. Results There were no significant differences in the type of operations and preoperative patients’ characteristics between the groups. Consumption of narcotic analgesics was lower in group T, and analgesia was more effective in the epidural group. The mean time of peristalsis and solid food tolerance was earlier in group T as compared with group K. Conclusion Epidural analgesia provides a significant benefit as regards analgesic consumption, postoperative pain relief and the recovery of gastrointestinal function in patients undergoing open colorectal resection. Keywords: epidural analgesia, intravenous analgesia, colorectal surgery

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Pažusis, Matas, Rūta Maželytė, Kristina Buzaitė, and Žilvinas Saladžinskas. "Kolostomų uždarymo operacijų artimieji rezultatai." Lietuvos chirurgija 18, no. 2 (July 9, 2019): 101–6. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2019.13142.

Full text

Abstract:

Įvadas. Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija. Tikslas – apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai. Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35 pacientai, 39,8 %), tiesiosios žarnos vėžio (11 pacientų, 12,5 %), storosios žarnos divertikuliozės (20 pacientų, 22,7 %), pilvo traumos po eismo įvykių (13 pacientų, 14,8 %), jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4 pacientai, 4,6 %), Krono ligos (1 pacientas, 1,1 %), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2 pacientai, 2,3 %), išeminio kolito (1 pacientas, 1,1 %), megakolono (1 pacientas, 1,1 %). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69 pacientams, 78,4 %), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19 pacientų, 21,6 %). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5 %), kraštinė rezekcija – 54 pacientams (63,5 %). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė – vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 9,43±0,62 dienos. Pooperacinis laikotarpis 69 pacientams (78,1 %) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 7,78±2,42 dienos. 19 pacientų (21,9 %) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 15,05±9,58 dienų). Nesklandi pooperacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %), žarnų nepraeinamumu (1 pacientui, 1,1 %), pykinimu (1 pacientui, 1,1 %), kraujavimu iš žarnyno (1 pacientui, 1,1 %), jungties nesandarumu (1 pacientui, 1,1 %), pilvo skausmais (1 pacientui, 1,1 %), karščiavimu (4 pacientams, 4,5 %). Vienam pacientui (1,1 %) susiformavo vesikorektalinė fistulė. Atliktos dvi (2,3 %) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam – dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo. Išvados: 1. Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. 2. Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69 pacientams (78,1 %). 3. Dažniausios po operacijos pasireiškusios komplikacijos: karščiavimas (4 pacientams, 4,5 %), širdies ritmo sutrikimas (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %). 4. Komplikacijų dažnis, atsižvelgiant į specializuotų (gydytojų koloproktologų) ir nespecializuotų chirurgų atliktas operacijas, reikšmingai nesiskyrė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Bekeris, Tonaras. "Naujas moterų šlapimo nelaikymo gydymo metodas." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2298.

Full text

Abstract:

Tonaras BekerisVšĮ Šiaulių ligoninės Urologijos skyrius,Kudirkos g. 99, LT-76304 ŠiauliaiEl paštas: urolog@su.lt Įvadas / tikslas Straipsnyje analizuojami pirmieji moterų šlapimo nelaikymo krūvio metu gydymo rezultatai polipropileno juostele, vedant transobturaciniu metodu. Ligoniai ir metodai Gydyta 14 moterų. Pacienčių amžius – 62–78 metai. Juostelė vedama nuo vienos užtvarinės angos į kitą, vidurinę dalį – po šlaplės vidurine dalimi. Juostelė, pakeldama šlaplę, atitaiso užpakalinį uretrovezikalinį kampą, grąžina šlapimo pūslės kaklelį į normalią padėtį. Šio metodo naujumas tas, kad juostelė guli horizontaliai ir švelniau prilaiko šlaplę. Rezultatai Operacijos trukmė – 25–40 min. Pooperaciniu laikotarpiu vienai ligonei buvo gaktinio nervo neuralgija. Šis skausmas išnyko po 5 dienų. Dviem ligonėm maksimali šlapimo srovė buvo mažesnė kaip 15 ml/s. Tai galėjo lemti mažesnis nei 200 ml šlapimo kiekis pūslėje. Išvados Šlapimo nelaikymo gydymas transobturaciniu metodu, naudojant polipropileno juostelę – naujas ir gana paprastas metodas. Šis metodas fiziologiškesnis už anksčiau siūlytuosius. Galimybė operuojant sužaloti šlapimo pūslę, žarnas, kraujagysles yra maža. Reikšminiai žodžiai: šlapimo nelaikymas, spaustukas, polipropileno juostelė A new method of stress female urinary incontinence treatment Tonaras BekerisDepartment of Urology, Šiauliai City Hospital,Kudirkos str. 99, LT-76304 Šiauliai, LithuaniaE-mail: urolog@su.lt Background / Objective UraTape transobturator tape is the practical realization of a new concept in minimally invasive procedures to treat stress urinary incontinence. The novel aspects of its design are a horizontal orientation, a mechanism of support rather than suspension, and a path through the perineum rather than the pelvis. The aim of the study was to summarize the first experience in the treatment of female stress urinary incontinence by using a transobturator sling (uratape). Patients and methods Fourteen fresh women aged between 62 and 78 years were operated on. Five of these women had had gynecological operations before. The transobturator sling was used during the operation. The patients were followed for one and three months. Results Duration of the operation was 25–40 min. One patient suffered postoperatively from n. pudendus inflamatory reaction pain, but after five days the symptom disapeared. Conclusion This method is effective in treating female stress urinary incontinence. Keywords: urinary incontinence, polypropylene sling, clip

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Andrejaitienė, Judita. "Pooperacinio skausmo malšinimo aktualijos širdies chirurgijoje." Lietuvos chirurgija 8, no. 1 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.1.2121.

Full text

Abstract:

Judita AndrejaitienėKauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Intensyviosios terapijos ir kraujotakos tyrimų laboratorija,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: andrejaitiene@yahoo.com Veiksmingas pooperacinio skausmo valdymas yra šiuolaikinio chirurginio gydymo sudedamoji dalis. Neadekvatus skausmo gydymas po širdies operacijų lemia sumažėjusį ligonių aktyvumą, sukelia emocinį diskomfortą, nerimą, sutrikdo miegą, neigiamai veikia kvėpavimo funkciją, padidina miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, tromboembolinių komplikacijų riziką. Tinkamas pooperacinio skausmo malšinimas ne tik gerina ligonio gyvenimo kokybę, pagreitina sveikimą ir visišką funkcijų atsitaisymą, bet ir glaudžiai susijęs su ligonio gydymo stacionare trukme, sumažina gydymo išlaidas. Pooperacinio skausmo gydymo svarba jau seniai neabejojama. Nors informacijos apie ūminio skausmo patogenezę ir jo gydymo patirties sukaupta nemažai, deja, nėra priimto skausmo malšinimo po širdies operacijų „aukso standarto“, o taikomų metodų efektyvumas nėra pakankamai aiškus. Pagrindinis straipsnio tikslas – padėti suprasti gydytojui praktikui, kodėl kyla skausmo problema pooperaciniu laikotarpiu ir ką gali medicinos personalas padaryti, kad šis laikotarpis pacientui būtų kuo sklandesnis. Straipsnyje aptariami ir nauji po širdies operacijų taikomi veiksmingi skausmo malšinimo metodai. Reikšminiai žodžiai: skausmas, širdies operacija, ūminio pooperacinio skausmo malšinimas New trends in the treatment of postoperative pain in cardiac surgery Judita AndrejaitienėInstitute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Laboratory of Intensive Care and Blood Circulation Research,Eivenių Str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: andrejaitiene@yahoo.com Effective post-operative pain management is a constituent of contemporary surgical treatment. Inadequate acute pain treatment after cardiac surgery can keep patients from the activities that prevent postoperative complications, especially respiratory complications, determine reduced patients’ emotional discomfort, anxiety, sleep disorders. The appropriate postoperative analgesia prevents patients’ discomfort, may decrease morbidity, postoperative ICU and in-hospital stay, and thus may decrease cost. The importance of post-operative pain management has been known for a long time. However, regardless of scientific progress in the studies of acute pain pathogenesis and the accumulated treatment experience, there is no acknowledged “golden standard” for the periods following cardiac surgery, while the effectiveness of the applied methods has not yet been fully explained. In the current era of early tracheal extubation, achieving optimal pain relief after cardiac surgery can be challenging. Adequate postoperative analgesia after cardiac surgery may be attained via a wide variety of techniques. The main purpose of this article is to help a practicing doctor understand the reasons related to the problem of pain during the postoperative period and also what the medical personnel can do in order to make this period as smooth as possible for the patient. The article also covers the most recently adapted effective methods of post-operative analgesia. Key words: pain, cardiac surgery, acute postoperative pain management

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Čypienė, Rasa Joana, Palmyra Semėnienė, Arimantas Grebelis, and Gintaras Turkevičius. "Rizikos veiksnių įtaka ligonių išgyvenimui po kylančiosios aortos aneurizmos korekcijos konduitu." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2204.

Full text

Abstract:

Rasa Joana Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius21 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Tikslas Analizuoti rizikos veiksniai 221 ligonio, kuriam atlikta kylančiosios aortos aneurizmos esant aortos vožtuvų nesandarumui, korekcija konduitu. Ligoniai ir metodai Darbas atliktas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Ligoniai stebėti nuo vieno mėn. iki 20 metų po operacijos. Pacientai tirti suskirstyti į šias tris grupes pagal klinikinę eigą:• 1 grupė – ūminė sluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (ŪSA) – 48 (21,7%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 0,25 ± 0,11 mėn.• 2 grupė – lėtinė sluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (LSA) – 44 (19,9%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 24,4 ± 5,26 mėn.• 3 grupė – lėtinė nesisluoksniuojančioji kylančiosios aortos aneurizma (LNA) – 129 (58,4%) ligoniai, vidutinė simptomų atsiradimo trukmė – 44,6 ± 5,06 mėn. Priešoperacinė vidutinė funkcinė klasė (f. kl.) (NYHA) klinikinėse grupėse atitinkamai buvo: 4,5 ± 0,08; 4,0 ± 0,12 ir 3,5 ± 0,05. Rezultatai Išskirta 14 (p < 0,01) reikšmingų rizikos veiksnių, turėjusių įtakos ligonių išgyvenimui – amžius, ligos trukmė, priešoperacinė funkcinė klasė, skausmas už krūtinkaulio, šokas, priešoperacinis miokardo infarktas Q+, KSdd, KSH, sistolinis arterinis kraujospūdis, DKA trukmė, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, kairiojo skilvelio išmetimo frakcija, kylančiosios aortos skersmuo. Koreliacinė analizė parodė, kad yra glaudus tiesinis priešoperacinės f. kl. ir DKA trukmės – r = 0,374 (p = 0,01) ryšys. Išvados Analizė parodė, kad ligonių išgyvenimui tiek hospitaliniu, tiek atokiu periodais turėjo įtakos nustatyti reikšmingi rizikos veiksniai pagal klinikinę eigą. Pagrindiniai žodžiai: kylančiosios aortos aneurizma Effects of risk factors on patients’ survival after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using conduit Rasa Joana Čypienė1, Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius21 Vilnius University, Heart Surgery Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt Objective Risk factors were analyzed for 221 patients after replacement of ascending aorta aneurysm with aortic valve insufficiency using a conduit. Patients and methods Work was accomplished at Vilnius University Heart Surgery Center. Patients were followed up from 1 month to 20 years after operation. By the clinical course they were divided into three groups:group 1 – acute dissecting aortic aneurysm (ADA) – 48 (21.7%);group 2 – chronic dissecting aortic aneurysm (CHDA) – 44 (19.9%);group 3 – chronic aneurysm without dissection (CHAWD) – 129 (58.4%) patients. The mean period of anamnesis was in group 1 – 0.25 ± 0.11 months; group 2 – 24.4 ± 5.26 months; group 3 – 44.6 ± 5.06 months. The preoperational mean functional class in the groups was 4.5 ± 0.08; 4.0 ± 0.12 and 3.5 ± 0.05 respectively. Results There were 14 significant risks factors which have an impact on the survival of patients: age, period of anamnesis, preoperational functional classes, pain over the breastbone, preoperational myocardial infarction Q+, LVDD, LVH, systolic arterial hypertension, cardiopulmonary bypass (CPB) term, head cerebra failure, ejection fraction, ascending aorta diameters. Correlation analysis showed a close relation between preoperation functional class and CPB term r = 0.374 (p = 0.01). Conclusions Significant risk factors in different group of patients influenced their both in-hospital and follow-up survival. Key words: ascending aorta aneurysm

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Baltrūnaitė, Jūratė, and Kęstutis Trainavičius. "Vaikų perforavusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 14, no. 1 (March 31, 2015): 38–45. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2015.1.5330.

Full text

Abstract:

Darbo tikslasSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos perforacija yra reta, tačiau gyvybei pavojinga vaikų būklė. Darbo tikslas – išanalizuoti vaikų perforavusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų kliniką, diagnostiką ir gydymą.Tyrimo medžiaga ir metodaiAtlikta retrospektyvi ligonių, 1994–2012 m. gydytų Vaikų ligoninės VUL SK filialo Vaikų chirurgijos skyriuje, duomenų analizė. Vertinta ligonių amžius, lytis, anamnezė, klinika, fizinio ir instrumentinio ištyrimo duomenys, operacijos radiniai, metodai ir trukmė, medikamentinė terapija ir ankstyvosios komplikacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel programa.RezultataiBuvo tirta 15 vaikų: 14 (93,3 %) berniukų ir 1 (6,6 %) mergaitė. Vidutinis ligonių amžius buvo 16,3±1,3 metų. Dvylikai (80 %) ligonių diagnozuota skrandžio, 3 (20 %) – dvylikapirštės žarnos opos perforacija. Iki perforacijos pilvo skausmais skundėsi 11 (73,3 %) ligonių, iš jų keturiems buvo diagnozuota opaligė. Dauguma ligonių (46,6 %) atvyko į ligoninę per 6 valandas nuo simptomų pradžios. Visi vaikai skundėsi labai stipriu skausmu pakrūtinio srityje, 8 (53,3 %) – pykinimu ir vėmimu. Tik 1 (6,6 %) vaikui buvo melena. Vienas (6,6 %) skundėsi pakrūtinio skausmu, plintančiu į kairį petį. 86,6 % tiriamųjų nustatyti pilvaplėvės dirginimo požymiai. Apžvalginėje pilvo rentgenogramoje 12 (80 %) ligonių rasta laisvo oro po diafragma. Ligoniai iki operacijos vidutiniškai sirgo 34,47 ± 57,41 valandas (nuo 2 iki 178). Laparotomija buvo atlikta 13 (86,6 %) ligonių, laparoskopija – 2 (20 %). Net 12 (80 %) vaikų perforavusios opos rastos skrandžio prepiliorinės dalies priekinėje sienoje. Aštuoniems ligoniams (53,4 %) skirta H. pylori eradikacinė terapija. Vaikai ligoninėje gydyti vidutiniškai 10,6 ± 6,3 dienas (nuo 4 iki 32). Pooperacinė eiga buvo sklandi 14 (93,3 %) ligonių, 1 (6,6 %) vaikui nustatyta nefrozinio lygio proteinurija. Visi ligoniai pasveiko.IšvadosSkrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos turėtų būti įtariamos paaugliams berniukams, kurie kreipiasi dėl ūminių stiprių pakrūtinio skausmų ir kuriems nustatytas pilvaplėvės dirginimas. Laisvas oras po diafragma apžvalginėje pilvo rentgenogramoje – itin svarbus požymis diagnozuojant ligą. Ulcerorafija ir H. pylori eradikacija (kai infekcija patvirtinta) yra būtini, kad pacientas visiškai pasveiktų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Terbetas, Gunaras, and Aurelija Vaitkuvienė. "Perkutaninė lazerinė liumbalinio tarpslankstelinio disko dekompresija." Lietuvos chirurgija 7, no. 1-2 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.1.2139.

Full text

Abstract:

Gunaras Terbetas1, Aurelija Vaitkuvienė21 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas,Saulėtekio al. 9-III, 3, LT-10222 VilniusEl paštas: terbetas@gmail.com Įžanga Tarpslankstelinio disko išvarža yra dažna juosmens ir radikulopatinio kojos skausmo priežastis. Daugeliu atvejų tarpslankstelinio disko išvaržos sukeltų simptomų natūrali eiga yra gerybinė dėl disko išvaržos spontaninės rezorbcijos. Dauguma disko išvaržas turinčių pacientų sveiksta taikant konservatyvų gydymą. Jei konservatyvus gydymas nesukelia pagerėjimo, pacientus tenka operuoti. Šiame straipsnyje pristatomas naujas Lietuvoje disko išvaržos chirurginio gydymo būdas – perkutaninė lazerinė disko dekompresija (PLDD). Pacientai ir metodai Nuo 2007 m. gegužės iki 2009 m. birželio 20 pacientų atrinkta PLDD operacijai. Skausmo intensyvumas prieš operaciją įvertintas pagal VAS (Visual Assessment Analogue Scale) skalę, gyvenimo kokybė ir neįgalumo laipsnis – pagal ODI (Oswestry Disability Index) klausimyną. VAS skausmo indeksas prieš operaciją buvo nuo 3 iki 7 balų esant ramybės būsenos (vid. – 5,0), judesio metu – nuo 5 iki 9 balų (vid. – 6,75). ODI neįgalumo indeksas nuo 20% iki 60% (vid. – 47,5%). Atliktos 24 PLDD operacijos, naudota vietinė nejautra ir rentgenoskopo kontrolė. Pooperacinis įvertinimas atliktas praėjus 2 ir 6 mėn. po operacijos. Rezultatai Geras, ilgai trunkantis efektas buvo 14 pacientų (70%). Po 6 mėn. – VAS esant ramybės būsenos svyravo nuo 1 iki 5 (vid. – 1,75), judesio metu nuo 1 iki 7 balų (vid. – 2,6). Vidutinis VAS kritimas: esant ramybės būsenos – 3,25; judesio metu – 4,15. ODI po 6 mėn. nuo 2% iki 48% (vid. ODI – 18,8%); vidutinis ODI kritimas – 28,7%. Išvados Disko išvaržos chirurginio gydymo kriterijai galutinai nėra nustatyti, tebevyksta diskusija apie chirurginio gydymo privalumus ir trūkumus. Disko išvaržos chirurginis gydymas sukelia greitesnį simptomų regresą, po jo greitesnė reabilitacija, greičiau pavyksta atkurti darbingumą, bet yra vėlyvų komplikacijų rizika. Perkutaninė lazerinė disko dekompresija pastaruoju metu pripažįstama esanti efektyvus, minimaliai invazyvus chirurginis disko išvaržos gydymo būdas, taikytinas kai kurioms disko išvaržoms. Atvira disko išvaržos operacija (mikrodiskektomija) ir PLDD neturėtų būti vertinami kaip du alternatyvūs metodai gydyti tą patį pacientą, nes įtraukimo PLDD ir atvirai operacijai kriterijai skiriasi. Gydymo metodo pasirinkimą lemia išvaržos morfologija, nustatoma MRT tyrimu. Abu metodai turėtų būti prieinami ir gyvuoti greta ligoninėse, kur operuojama stuburo patologija. Ligoniai, turintys disko sekvestrą, pratrūkusią disko išvaržą ar masyvią subligamentinę disko išvaržą, turėtų būti operuojami atvira operacija; ligoniai, kurių disko išvarža nepratrūkusi, nesukelia didelės nervinės šaknelės kompresijos, turėtų būti operuojami minimaliai invaziniais intradiskiniais metodais (PLDD). Reikšminiai žodžiai: tarpslankstelinio disko išvarža, juosmens skausmai, lazerinė chirurgija Percutaneous lazer lumbar disc decompression Gunaras Terbetas1, Aurelija Vaitkuvienė21 Clinic of Neurology and Neurosurgery, Faculty of Medicine, Vilnius University,Šiltnamių str. 29, Vilnius LT-04130, Lithuania2 Institute of Materials Science and Applied Research, Vilnius University,Saulėtekio al. 9-III, 3, Vilnius LT-10222, LithuaniaE-mail: terbetas@gmail.com Background Lumbar disc hernia (LDH) is a common cause of low back pain and radicular leg pain. The natural course of lumbar disc hernia-induced symptoms is benign in many cases because of spontaneous resorption of herniated nucleus pulposus. It is well known that the majority of LDH patients recover spontaneously; others will require surgery after failure of conservative treatment. Here we present new in Lithuania surgical treatment method for intervertebral disc hernia- Percutaneous Laser Disc Decompression (PLDD). Material and Methods During the period from 2007 May to 2009 June, 20 patients have been selected to be operated on disc herniation by means of Percutaneous Laser Disc Decompression (PLDD). All patients preoperatively were evaluated by Visual Assessment Analogue Scale (VAS) and Oswestry Disability Index (ODI). VAS pain index preoperatively ranged from 3 to 7 points at rest (mean- 5.0 points), to 5-9 points at movement (mean-6.75 points). ODI preoperatively ranged from 20% to 60% (mean 47.5%). 24 PLDD procedures were performed under local anesthesia, using C-arm control. Post operative evaluation was made at 2 and 6 months. Results 14 patients (70%) experienced long lasting relief of their symptoms. At 6 month follow-up VAS score ranged from 1 to 5 at rest (mean 1.75), at movement range was from 1 to 7 (mean 2.6 points). Mean VAS drop was 3.25 points at resting state, and 4.15 points at movement. ODI at 6 month follow-up ranged from 2% to 48%, mean being 18.8%. Mean ODI drop was 28.7%. Conclusions There is ongoing discussion about disc herniation surgery. Surgical treatment provides faster rehabilitation and faster decrease of symptoms, but has a certain danger of late complications. Percutaneous Laser Disc Decompression (PLDD) has been recently accepted as effective surgical intervention on certain types of disc herniation. Open microdiscectomy and PLDD should not be compared as two different ways of treating the same patient because inclusion criteria for both methods differ due to morphology of disc herniation on MRI. Patients having sequestration, transligamentous or extensive subligamentous extrusion should go for open surgery; patients having moderate or mild protrusion of intervertebral disc with no obvious compression of nerve roots should go for PLDD. Key words: Intervertebral disc hernia, low back pain, laser surgery

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Poškus, Tomas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Romanas Kęstutis Drąsutis, Gintautas Radžiūnas, Antanas Vaitkus, and Alfredas Songaila. "Užpakalinis tarpvietės blokas operuojant išangę ir tiesiąją žarną." Lietuvos chirurgija 1, no. 3 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.3.2411.

Full text

Abstract:

Tomas Poškus, Narimantas Evaldas Samalavičius, Romanas Kęstutis Drąsutis, Gintautas Radžiūnas, Antanas Vaitkus, Alfredas SongailaVilniaus centro universitetinės ligoninės Chirurgijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT-2001 VilniusEl paštas: toshcus@yahoo.com Tikslas Įvertinti kombinuoto vietinės ir regioninės nejautros metodo – užpakalinio tarpvietės bloko – rezultatus atliekant išangės ir tiesiosios žarnos operacijas. Ligoniai ir metodai Nuo 2002 07 10 iki 2003 04 18 Vilniaus centro universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriuje buvo operuota 117 ligonių, sirgusių įvairiomis išangės ir tiesiosios žarnos ligomis. Straipsnyje detaliai aprašoma užpakalinio tarpvietės bloko metodika, naudojama šių operacijų metu. Rezultatai Atliktos 29 šoninės sfinkterotomijos Notaras būdu, 65 hemoroidektomijos Nivatvongs būdu, 11 hemoroidektomijų ir šoninių sfinkterotomijų, 2 fistulektomijos dėl žemų išangės ir tiesiosios žarnos fistulių, 3 papilomektomijos dėl išangės polipų, 7 sudėtinės operacijos (hemoroidektomijos ir fistulektomijos, šoninės sfinkterotomijos ir fistulektomijos, hemoroidektomijos ir papilomektomijos) – iš viso 117 operacijų. Visi operuojami ligoniai jautė proktoskopo įstūmimo momentą, tačiau tai apibrėžė ne kaip skausmą, o kaip diskomfortą išangės srityje. Operacijos metu kitokių vaistų nuskausminimui nevartota, anesteziologų pagalbos nereikėjo. Anestetikai komplikacijų nesukėlė. Operacijos dieną 88 ligoniai išrašyti namo praėjus 2–6 valandoms po operacijos. Šlapimo susilaikymo atvejų nepasitaikė. Pooperaciniam nuskausminimui rekomenduoti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažniausiai ciklooksigenazės-2 inhibitoriai. Išvados Užpakalinis tarpvietės blokas yra veiksmingas, saugus ir pigus nejautros metodas išangės ir tiesiosios žarnos operacijoms. Jis tinka ambulatorinei ar vienos dienos stacionaro chirurgijai. Prasminiai žodžiai: užpakalinis tarpvietės blokas, regioninė nejautra, išangės ir tiesiosios žarnos operacijos. Posterior perineal block in anorectal surgery Tomas Poškus, Narimantas Evaldas Samalavičius, Romanas Kęstutis Drąsutis, Gintautas Radžiūnas, Antanas Vaitkus, Alfredas Songaila Objective To evaluate the results of the method of locoregional anaesthesia – the posterior perineal block in anorectal operations. Patients and methods From 10 07 2002 til 18 04 2003 117 patients were operated on for various anorectal diseases at the Departament of Surgery of Vilnius Center University Hospital. A detailed description of the technique of posterior perineal block used in these cases is presented. Results Performed were 29 lateral internal sphincterotomies according to Notaras, 65 closed Nivatvongs haemorrhoidectomies, 11 such haemorrhoidectomies combined with lateral sphincterotomies, 2 fistulectomies for low anorectal fistulae, 3 polypectomies for anal polyps and 7 combined operations (e.g. haemorrhoidectomies with fistulectomies, lateral sphincterotomies with fistulectomies, haemorrhoidectomies with polypectomies), in total 117 operations. Sufficient anaesthesia was induced in all patients, no help from anaesthesiologists was required. No complications of anaesthetics was noted. All the patients felt the introduction of a Fansler proctoscope 3.2 cm in diameter, but they described it as a discomfort and not as pain; 88 patients did not require any analgesic medication on the operation day, and they were discharged on the same day. No cases of urinary retention occurred. Conclusions Posterior perineal block is an effective and safe method of anaesthesia for anorectal operations. Postoperative urinary retention is prevented, the costs of treatment are reduced, conditions for ambulatory surgery are provided by employing this technique. Keywords: posterior perineal block, regional anaesthesia, anorectal operations.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Andrejaitienė, Judita, Edmundas Širvinskas, Dovilė Šeikytė, Roberta Petrauskaitė, and Sergej Gavrilov. "Pooperacinis delyras po širdies operacijų." Lietuvos chirurgija 9, no. 1-2 (January 1, 2011): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2088.

Full text

Abstract:

Judita Andrejaitienė1,2, Edmundas Širvinskas1,2, Dovilė Šeikytė3, Roberta Petrauskaitė3, Sergej Gavrilov3 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institutas2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas3 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija El. paštas: andrejaitiene@yahoo.com Šio straipsnio tikslas – apžvelgti rekomendacijas, kaip atpažinti ir nustatyti beprasidedantį delyrą po širdies operacijos ir laiku pradėti gydyti. Delyras po kardiochirurginių operacijų – tai sunki komplikacija, galinti išsivystyti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu kiekvienam ligoniui, tačiau daugiau kenčia vyresnio amžiaus, o šios ligos baigtis priklauso nuo to, ar laiku nustatoma ir racionaliai gydoma. Pooperacinis delyras gerokai pailgina gydymo intensyviosios terapijos skyriuje laiką, didina mirštamumą ir kitų komplikacijų skaičių. Anksti nustatytas pooperacinis delyras padeda laiku pradėti gydymą, leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Kadangi benzodiazepinų, narkotikų vartojimas didina delyro riziką, raminamųjų ir skausmą malšinančių vaistų skyrimas turi būti apgalvotas ir pagrįstas. Dėl simptomų įvairovės delyras po kardiochirurginių operacijų dažnai yra nepakankamai įvertinamas ar per vėlai diagnozuojamas. Labai svarbu gilinti sveikatos priežiūros darbuotojų žinias apie šias pooperacines senyvo amžiaus pacientų komplikacijas, jų rizikos veiksnius, pažintinių funkcijų vertinimo būdus ir delyro atpažinimą. Deja, intensyviosios terapijos skyriuose dar netaikoma adekvati centrinės nervų sistemos rizikos stebėsena, todėl reikalingas delyro nustatymo algoritmas, kuris tiktų ITS gydomiems pacientams ir beprasidedantis delyras būtų deramai atpažintas intensyviosios terapijos specialistų.Reikšminiai žodžiai: delyras, pooperacinis delyras, delyras po širdies operacijų, pažintinių funkcijų sutrikimas, širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka. Reikšminiai žodžiai: delyras, pooperacinis delyras, delyras po širdies operacijų, pažintinių funkcijų sutrikimas, širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka. Post-cardiac surgery delirium Judita Andrejaitienė1,2, Edmundas Širvinskas1,2, Dovilė Šeikytė3, Roberta Petrauskaitė3, Sergej Gavrilov3 1 Institute of Cardiology of Lithuanian University of Health Science2 Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery, Eivenių Str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Lithuanian University of Health Sciences, Medical AcademyE-mail: andrejaitiene@yahoo.com The purpose of this article is to review the guidelines for identifying, diagnosing and beginning an early treatment of an initiating delirium. Post-cardiac surgery delirium is a severe complication which can develop in any patient during the early postoperative period; however, it is more common in elderly patients, and the outcome of the condition depends on the timely diagnosis and rational treatment. Postoperative delirium substantially increases the time of treatment in the intensive care unit, increases mortality and the number of other complications. If diagnosed early, it helps to begin the timely treatment of the patient and to achieve better results. Since the use of benzodiazepines and narcotic substances increases the risk of delirium, the prescription of sedative and anaesthetic drugs must be well thought-out and reasonable. Due to the diversity of its symptoms, post-cardiac surgery delirium is frequently underestimated or is diagnosed too late. It is very important to deepen the healthcare workers’ knowledge of these postoperative complications in elderly patients, their risk factors, cognitive function assessment methods and delirium identification. Unfortunately, intensive care units still not apply an adequate central nervous system monitoring; therefore, an effective delirium identification algorithm is necessary, which would be suitable for patients treated in the intensive care unit, and the initiating delirium could be properly identified by intensive care specialists. Key words: delirium, postoperative delirium, post-cardiac surgery delirium, postcardiotomy delirium, postoperative cognitive dysfunction, cardiac surgery, cardiopulmonary bypass.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Lunevičius, Raimundas. "Viršutinės virškinimo trakto dalies stromos navikai: sampratos ir terminų kaita." Lietuvos chirurgija 1, no. 1 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.1.2434.

Full text

Abstract:

Raimundas LunevičiusVilniaus universiteto Bendrosios ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centrasVilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė Įvadas / tikslas Pagrindinis šio straipsnio tikslas – pabrėžti, kad kalbant apie virškinimo trakto navikus, kurie po endoskopinių, rentgenologinių tyrimų, po operacijų bei histologinių tyrimų šviesiniu mikroskopu dažnai pavadinami lejomiomomis, lejomiosarkomomis, švanomomis ar pan., reikia remtis kita, imunohistocheminiais tyrimais grįsta samprata. Tai lemia ir kitus mezenchiminės kilmės navikų pavadinimus. Šiame kontekste taip pat pateikiami esminiai, klinicistams labai svarbūs tokių navikų pasireiškimo dėsningumai, diagnostikos ir gydymo ypatybės. Metodai Literatūros, kurioje nagrinėjama ši tema, apžvalga. Rezultatai Virškinimo trakto stromos navikai yra mezenchiminės kilmės neoplazmos, kurios gali būti nepiktybinės (70–90 %) ir piktybinės (10–30 %). Dalis stromos navikų gali būti kraujavimo, stenozės ir skausmo priežastis. Visi besimptomiai, 2 cm skersmens ir didesni skrandžio stromos navikai bei simptominiai (komplikuoti) skrandžio stromos navikai, tarp jų ir kraujuojantys, turi būti pašalinti. Skrandžio operacijos apimtis priklauso nuo skrandžio naviko vietos ir dydžio. Jeigu yra galimybių, rekomenduojama daryti laparoskopinę operaciją ir pašalinti naviką su sveikais audiniais. Sisteminės limfadenektomijos daryti nereikia, nes mezenchiminės kilmės piktybiniai navikai dažniausiai plinta ne limfogeniniu, bet hematogeniniu būdu. Svarbiausi nepalankios prognozės veiksniai – mitozių skaičius > 5/50 laukų, > 5 cm skersmens navikai, jų išplitimas į gretimus audinius bei organus. Imunohistocheminiai tyrimai (CD117, vimentino, CD34, lygiųjų raumenų alfa aktino, desmino, S-100 proteino ir kt.) yra esminė stromos ir visų mezenchiminės kilmės navikų diferencinės diagnozės dalis. Išvados Virškinimo trakto mezenchiminių navikų diferenciacija yra kompleksinė. Esminis pašalintų navikų tyrimas yra imunohistocheminis. Kol jo negalima atlikti, tokius navikus geriau vadinti abstraktesniais terminais – virškinimo trakto stromos navikais arba virškinimo trakto mezenchiminiais navikais. Galimybių klinikiniais tyrimo metodais ir šviesiniu mikroskopu patikslinti į lejomiomas panašių virškinimo trakto navikų histologinę struktūrą nėra. Prasminiai žodžiai: virškinimo trakto stromos navikai, komplikacijos, diagnostika, imunohistochemija, operacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Balčytis, Mantas. "ŪMINIS KALKULINIS CHOLECISTITAS: ETIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINIAI SIMPTOMAI IR DIAGNOSTIKA." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 157–58. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.191.

Full text

Abstract:

Lietuvoje atliekama 7000 cholecistektomijų per metus − tai trečia pagal dažnumą operacija šalyje. Tyrimo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie ūminį kalkulinį cholecistitą, etiologiją, reikšmingus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios patologijos vystymuisi, ligos klinikinius simptomus bei diagnostikos ypatumus. Tyrimo metodas − sisteminėmokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Duomenųbuvo ieškoma Google Scholar, UpToDate, Cochrane ir Medline (PubMed) duomenųbazėse. Visateksčiai straipsniai atrinkti, jei jųpavadinimas, santrauka ar reikšminiai žodžiai nurodė, kad tyrimas tinkamas įtraukti į šią apžvalgą. Atrinkti, išanalizuoti ir apibendrinti 6 viso teksto straipsniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad akmenys tulžies pūslėje randami iki 95 proc. ligonių, sergančių ūminiu cholecistitu. Viena dažniausių tulžies pūslės akmenligės komplikacijų yra ūminis tulžies pūslės uždegimas. Moterys serga dažniau, ypač iki 50 metų. Dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimu, vėmimu. Ūminio cholecistito diagnostikai išsivysčiusiose šalyse taikomi Tokijo gairėse pateikti kriterijai. Išvados. Dažniausiai ūminį cholecistitą sukelia tulžies latakuose įstrigęs akmuo. Būdingi simptomai: pykinimas, vėmimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ūminio cholecistito diagnostika remiasi Tokijo gairėmis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Kolosov, Andrej, Valdemaras Jotautas, and Kęstutis Strupas. "Perianalinis pūlinys, diagnozuotas praėjus daug laiko po praryto svetimkūnio: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 15, no. 1 (April 27, 2016): 28–31. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2016.1.9962.

Full text

Abstract:

Abscesai bei fistulės – dažnai pasitaikantys perianalinės srities dariniai. Paprastai jie būna kriptogeninės kilmės, tačiau juos gali išprovokuoti ir kitos priežastys. Viena jų – į perianalinius audinius patekęs svetimkūnis. Retrogradinis patekimas pastebimas ir iškart sukelia skausmą, o pro burną patekęs svetimkūnis gali likti nepastebėtas ir išbūti organizme ilgą laiką, kol atsiranda ryškūs simptomai. Aprašome retą klinikinį atvejį, kai 42 metų moteris kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas dėl 7 mėnesius po atliktos pilonidinio sinuso abscesotomijos pūliuojančios pooperacinės žaizdos ir su tuo susijusio skausmo bei diskomforto uodegikaulio srityje. Po papildomų tyrimų atlikta plati abscesotomija ir pašalinti abu tyrimų metu rasti fistulių kanalai. Operacijos metu pūlinio ertmėje rastas svetimkūnis – odontologinis grąžtas, kuris, numanoma, sukėlė abscesus bei fistules. Nurytas svetimkūnis gali ilgai išbūti organizme nepastebėtas. Įsitvirtinęs perianalinėje srityje, sukelia aplinkinių audinių uždegimą. Tinkamai surinkus anamnezę reikėtų įvertinti šios uždegimo etiologijos tikimybę netgi nesant fistulės angų analiniame kanale bei išangėje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Tamulevičius, Martynas, Mindaugas Minderis, and Andrius Pajėda. "Nykščio riešinio sąnario artrozės gydymas atvirąja sinovektomija su sąnario išvalymu: vėlyvųjų pooperacinių gydymo rezultatų įvertinimas." Lietuvos chirurgija 17, no. 1-2 (November 4, 2018): 30–43. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2018.1-2.11739.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad gydant nykščio riešinio sąnario osteoartitą nė viena chirurginė metodika nėra reikšmingai pranašesnė. Straipsnyje siekiama įvertinti atvirosios sinovektomijos su sąnario išvalymu („debridementu“) vėlyvuosius pooperacinius gydymo rezultatus ir palyginti juos su kitų, dažnai taikomų metodikų, rezultatais.Metodai. Atlikta retrospektyvinė studija, kurioje įvertinta 19 pacientų (20 nykščių), sergančių II–IV stadijos nykščio riešinio sąnario osteoartritu. Visi pacientai operuoti vieno chirurgo, taikant atvirą sinovektomiją su sąnario išvalymu, kurios metu pašalinta išvešėjusi sinovija, kaulinės išaugos ir laisvieji kūnai.Pagal vidutinį pacientų stebėjimo laiką skiriamos dvi tiriamųjų grupės: iki 4,5 metų (N = 10) ir daugiau negu 4,5 metų (N = 9) po operacijos stebėti pacientai. Įvertintas pokytis skaitinėje skausmo skalėje, pooperacinė plaštakos funkcija (pincetinio ir šoninio gnybio jėga, priešpastatymo amplitudė, QuickDASH klausimyno įvertis), pooperacinė sąnario būklė (dviejų krypčių plaštakos rentgenogramos) ir trukmė iki susigrąžinto darbingumo. Gauti rezultatai lyginti su dažniausiai pasirenkamų gydymo metodų studijų rezultatais.Rezultatai. Nustatyta, kad visiems pacientams po operacijos statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo intensyvumas (kaip ir kitose studijose, kurių duomenys buvo lyginami). Visiško skausmo išnykimo procentas II grupėje reikšmingai nesiskyrė nuo rezultatų, pateikiamų kitose studijose. Reikšmingų skirtumų lyginant QuickDASH įverčius taip pat nenustatyta. Lyginant pincetinio ir šoninio gnybio jėgas, gauti panašūs arba aukštesni įverčiai.Populiariose gydymo metodikose, kurių rezultatai buvo lyginami su atlikto tyrimo duomenimis, minima pagrindinė komplikacija – delnakaulio proksimalizacija. Atliktame tyrime, įvertinus tiriamųjų pooperacines rentgenogramas, tokios komplikacijos nenustatyta. Tiriamieji grįžo į kasdienę savo veiklą vidutiniškai per tris mėnesius, o tai reikšmingai skyrėsi nuo kitų gydymo metodikų, kuriose taikoma fiksacija Kiršnerio vielomis ir ilgai trunkanti reabilitacija.Išvados. Atlikto tyrimo rezultatus palyginus su dažniausiai taikomų chirurginių metodikų rezultatais, vertinant plaštakos skausmą ir funkciją pacientų ilgojo stebėjimo laikotarpiu reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tiriamiesiems rentgenografiškai diagnozuota palankesnė pooperacinė sąnario būklė, leidžianti pacientui greičiau susigrąžinti darbingumą. Dėl minėtų priežasčių atviroji sinovektomija su sąnario išvalymu galėtų būti pirmo pasirinkimo metodas gydant nykščio riešinio sąnario osteoartritą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Simanynaitė, Augustė, Vilma Juodžbalienė, and Simona Krasuckienė. "Fizinių pratimų ir funkcinės elektrostimuliacijos poveikis kojos funkcijai po juosmeninės stuburo srities dermoidinės cistos pašalinimo. Atvejo analizė." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 66–77. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1077.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Dermoidinės cistos pasitaiko retai, dažniausiai jos diagnozuojamos vaikams. Nepaisant gerybinio šių cistų pobūdžio, neurochirurginė pašalinimo operacija, galinti sukelti neurologinį deficitą, dažnai yra neišvengiama. Veiksmingas pooperacinių liekamųjų reiškinių pašalinimas arba lengvinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas yra labai aktualūs klausimai, todėl tyrėme, ar inovatyvios technologijos, pavyzdžiui, kineziterapija derinama su funkcine elektrostimuliacija ,,Bioness L300“ padeda pasiekti reikšmingų rezultatų. Tyrimo tikslas. Nustatyti fizinių pratimų ir funkcinės elektrostimuliacijos poveikį kojos funkcijoms po juosmeninės stuburo srities dermoidinės cistos pašalinimo. Metodai. Tyrime dalyvavo viena tiriamoji po juosmeninės stuburo srities dermoidinės cistos pašalinimo. Buvo vertinami neurologiniai simptomai (miotomos, dermatomos, refleksai), skausmo intensyvumas, dinaminė pusiausvyra, kojų apimtys, eisenos kokybė, subjektyvi pėdos ir čiurnos funkcinė būklė, atliktas paveiktos kojos manualinis raumenų testavimas ir goniometrija. Rezultatai. Tyrimo rezultatų kaita parodė, kad labiausiai pagerėjo pėdos ir čiurnos funkcija, padidėjo paveiktos kojos sąnarių judesių amplitudės, raumenų jėga bei apimtis. Vėlyvuoju laikotarpiu išnyko skausmas, labiausiai pagerėjo dinaminė pusiausvyra, eisenos kokybė, paveiktos kojos jutimai ir funkcija. Achilo ir girnelės sausgyslių refleksai dešinėje pusėje išliko pakitę viso reabilitacijos laikotarpio metu. Išvados. Fiziniai pratimai ir funkcinė elektrostimuliacija yra veiksmingi, gerina kojos funkciją po dermoidinės cistos pašalinimo juosmeninėje stuburo srityje. Raktažodžiai: dermoidinė cista, kineziterapija, funkcinė elektrostimuliacija, eisena.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Lauruvėnaitė, L., R. Raugalas, and J. Grikinienė. "Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija. Klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga." Neurologijos seminarai 24, no. 85 (December 29, 2020): 253–62. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.33.

Full text

Abstract:

Pristatomas 11 m. amžiaus mergaitės, kuri hospitalizuota dėl galvos svaigimo, diplopijos ir suprastėjusio regėjimo, klinikinis atvejis. Galvos skausmu nesiskundė. Pacientei nustatyta abiejų akių regos nervo disko edema, išmatuotas padidėjęs intrakranijinis spaudimas, galvos magnetinio rezonanso tomografijos ir angiografijos tyrimuose nerasta struktūrinių pakitimų galvos smegenyse, stebimi tik išsigaubę optinių nervų diskai akių obuoliuose. Pacientė turėjo vieną rizikos veiksnį – antsvorį, lytinis brendimas jai dar nėra prasidėjęs. Gydyta dehidratuojančiais vaistais: acetazolamidu ir manitoliu. Dėl nepakankamai efektyvaus medikamentinio gydymo atlikta ventrikuloperitoninio šuntavimo operacija, po kurios intrakranijinės hipertenzijos klinika išnyko. Po metų stebėjimo pacientės būklė patenkinama, komplikacijų dėl šunto nebuvo, intrakranijinės hipertenzijos klinika nerecidyvavo, tačiau abiejose akyse stebima regos nervo disko atrofija ir tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio išplonėjimas, ryškus regos sutrikimas viena akimi. Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija vaikams nustatoma retai ir gali pasireikšti mažiau būdinga klinika, tad svarbu apie ją pagalvoti, kai pacientas skundžiasi net ir nespecifiniais, bet galimais intrakranijinės hipertenzijos simptomais. Esant progresuojančiam regėjimo sutrikimui, taikomas skubus operacinis gydymas regai išsaugoti. Ventrikuloperitoninio šuntavimo operacija veiksmingai mažina intrakranijinės hipertenzijos kliniką, tačiau ne visada pasiekiamas visiškas regos atsistatymas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Barkauskas, Egidijus, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, and Gytis Šustickas. "Vidinės miego arterijos aneurizmų gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 3, no. 1 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.1.2326.

Full text

Abstract:

Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Įvadas Straipsnyje aprašomos palyginti retų arterijos didelių ir gigantiškų vidinės miego aneurizmų atsiradimo priežastys. Skirtingai nuo kitų straipsnių, čia kartu apžvelgiamos vidinės miego arterijos ekstrakranijinės ir intrakranijinės dalių aneurizmos. Aprašomos įvairios aneurizmų diagnostikos ir gydymo perrišant kaklo vidinę miego arteriją galimybės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir įvertinti Vilniaus neuroangiochirurgijos centre atliktų vidinės miego arterijos gigantiškų aneurizmų operacijų rezultatus, parodyti šių operacijų efektyvumą ir jų atlikimo metodus. Ligoniai ir metodai Straipsnyje nagrinėjami 12 ligonių, kuriems buvo vidinės miego arterijos aneurizmos, tyrimo ir gydymo duomenys. Ligonių amžius svyravo nuo 42 iki 80 metų. Visi ligoniai operuoti. Operacijos atliktos per 35 metų laikotarpį. Keturi ligoniai operuoti nuo didelių ir gigantiškų intrakranijinių aneurizmų, septyni – nuo ekstrakranijinių vidinės miego arterijos ir vienas – išorinės miego arterijos aneurizmų. Didelėmis vadinome tokias aneurizmas, kai intrakranijinių aneurizmų vidinis skersmuo didesnis negu 3 mm, o ekstrakranijinių – 3–4 ir daugiau kartų viršijo normalų tos pačios arterijos spindį. Aptariami įvairūs chirurginio gydymo metodai, daugiausia dėmesio kreipiant į aneurizmos užtrombavimo arba rezekcijos būdus ir smegenų kraujotakos atkūrimo sąlygas. Rezultatai Mūsų klinikoje iš 12 ligonių, operuotų nuo vidinės miego arterijos aneurizmos, nė vienas nemirė, naujų insultų neįvyko, ir tik 2 ligoniams iš keturių po intrakranijinių aneurizmų užtrombavimo liko neženkli hemiparezė, kuri vienai ligonei buvo nustatyta atvykus į ligoninę, o kitai hemiparezė pasireiškė dar prieš operaciją, po nepavykusio aneurizmos užkimšimo balionu. Prieš operaciją 3 ligonius varginę stiprūs galvos skausmai, plintantys į akiduobę, išnyko. Visi 12 ligonių išrašyti į namus. Išvados Pasitelkiant šiuolaikinę diagnostinę aparatūrą daugumą intrakranijinių ir ekstrakranijinių vidinės miego arterijos aneurizmų galima diagnozuoti prieš joms plyštant. Aneurizmų gydymui gali būti naudojami įvairūs metodai. Nepavykus tiesiogiai atkurti kraujotakos ir esant blogai smegenų kolateralinei apytakai galima taikyti vieną iš alternatyvių gydymo metodų, kai vidinė miego arterija perrišama, aneurizma užtrombuojama, atliekama ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija. Mums prieinamomis operacijų metodikomis gauname gerus aneurizmų gydymo rezultatus. Reikšminiai žodžiai: vidinė miego arterija, aneurizma, vidinės miego arterijos perrišimas, ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija Results of treatment of internal carotid artery aneurysms Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Background/objective The causes of development of big and giant aneurysms of internal carotid artery are described in this paper. Differently from other papers, the intracranial and extracranial aneurysms are analyzed together in this article. Various diagnostic and treatment procedures, including ligation of internal carotid artery in the neck, are described. The main purpose of this paper is to describe and evaluate the results of operations of giant aneurysms of the internal carotid artery performed at Vilnius Neurovascular Surgery Center as well as to show the effectiveness of these operations and the methods of performing these procedures. Patients and methods Twelve patients were investigated and operated on for internal carotid artery aneurysm during a 35-year period. The age of patients was between 42 and 80 years. Four patients were operated on for big and giant intracranial aneurysms, 7 for extracranial internal carotid artery aneurysms and 1 for external carotid artery aneurysm. As big aneurysms were interpreted intracranial aneurysms with the internal diameter exceeding 3 mm and extracranial aneurysms exceeding in diameter the normal lumen of the internal carotid artery 3–4 times or more. Different methods of surgical treatment are analyzed; special attention is paid to exclusion and resection of the aneurysm as well as to the restoration of blood flow to the brain. Results Twelve patients were operated on in our center for aneurysm of the internal carotid artery. There were no deaths and strokes. Two patients had light hemiparesis after the induced thrombosis of the intracranial aneurysm. Both of them had it prior to the operation; one of them after the attempted unsuccessful balloon occlusion of the aneurysm. Three patients have had severe headache irradiating into the orbit before treatment. After the operation the headache disappeared. All patients were discharged from the hospital. Conclusions The modern diagnostic equipment allows to diagnose most of the intracranial and ectracranial internal carotid artery aneurysms before they rupture. Different methods can be applied for the treatment of these aneurysms. The extra-intracranial shunting procedure can be used as an alternative revascularization method in cases when direct blood flow to the brain cannot be restored and collateral brain blood flow is insufficient. Good results of surgical treatment of internal carotid artery aneurysms were achieved using the techniques described in this article. Keywords: internal carotid artery aneurysm, ligation of the internal carotid artery, extra-intracranial shunting operation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Prišmantienė, Aira, and Daiva Brogienė. "Pacienčių ir slaugytojų požiūris į partnerystę valdant skausmą po cezario pjūvio operacijų." Sveikatos mokslai 22, no. 1 (January 20, 2012): 125–31. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2012.019.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Valaika, Arūnas, Gintaras Kalinauskas, Robertas Samalavičius, Loreta Ivaškevičienė, Gediminas Norkūnas, Jurgis Verižnikovas, and Giedrius Uždavinys. "Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2198.

Full text

Abstract:

Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: arunas.valaika@santa.lt Įvadas Vidinė krūtinės arterija (VKA), naudojama aortos vainikinių jungčių (AVJ) operacijoms, vėlyvuoju laikotarpiu funkcionuoja geriau nei autoveninės (AV) jungtys. Stipininės arterijos (SA) reikšmė AVJ chirurgijoje dar nėra visiškai apibrėžta. Ligoniai ir metodai Vilniaus širdies chirurgijos centruose nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 607 ligoniai buvo operuoti naudojant VKA, SA ir autovenas. Retrospektyviai buvo įvertinti šių operacijų vėlesnio laikotarpio rezultatai. Rezultatai 89% ligonių buvo 0–1 funkcinės klasės po 5 metų, 72% – po 7 metų. Praėjus 37 ± 28 mėnesio po operacijos angiografiškai ištirti 73 simptominiai ligoniai. Paaiškėjo, kad veikia 67 iš 75 (89%) VKA, 70 iš 88 (80%) SA ir 71 iš 112 (63%) autoveninių anastomozių. Vidutinis zonduotų ligonių amžius buvo 57 ± 10 metų. Vyriškos lyties ligonių buvo 68 (93%) moteriškos – 5 (7%). Vidutinis anastomozių skaičius vienam ligoniui buvo 3,7 ± 1,2, o SA atlikta 1,3 ± 0,7 anastomozių. Išvados SA jungtys vėlyvuoju laikotarpiu gali funkcionuoti geriau ar bent ne blogiau negu autoveninės jungtys, bet šiuo metu dar reikia daugiau duomenų, visiškai patvirtinančių šį teiginį. Pagrindiniai žodžiai: stipininės arterijos jungtys, aortos vainikinių jungčių operacija The usage of radial artery in coronary artery bypass surgery – midterm results Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: arunas.valaika@santa.lt Objective Long-term studies have shown that internal thoracic artery (ITA) has a higher patency rate compared with saphenous veins grafts (SVG). The role of radial artery (RA) as a conduit for myocardial revascularization procedures should still be defined. Methods The study was designed as a retrospective investigation to evaluate the use of radial artery graft in patients referred to coronary revascularisation. From April 1, 1997 to December 31, 2006, 607 patients (pts) were operated on using RA, ITA and SVG. Results 93% of patients were in CCS functional class 0 or 1 five years and 72% seven year following surgery. Angiographic evaluation was performed in 73 symptomatic patients 37 ± 28 months after surgery. Patent ITA anastamosis was found in 67 cases of 75 (89%), RA in 70 of 88 (80%) and SVG in 71 of 112 (63%). The mean age of the patients was 58 ± 9 years. There were 68 (93%) male and 5 (7%) female patients. The average distal anastomosis per patient was 3.7 ± 1.2 and RA grafts 1.2 ± 0.5. Conclusions Radial artery is a good conduit for myocardial revascularization: the harvesting technique is simple, it has a good length to achieve the distal parts of all coronary arteries. Midterm results of RA patency tend to be satisfactory. Key words: radial artery graft, coronary artery bypass grafting

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Gudas, Rimtautas, Romas Jonas Kalesinskas, and Ramūnas Tamošiūnas. "Jaunų sportininkų artroskopinis peties sąnario viršutinės-priekinės-užpakalinės lūpos komplekso pažeidimų gydymas: perspektyvusis randomizuotas tyrimas." Lietuvos chirurgija 4, no. 3 (January 1, 2006): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.3.2264.

Full text

Abstract:

Rimtautas Gudas1, Romas Jonas Kalesinskas1, Ramūnas Tamošiūnas2Kauno medicinos universiteto klinikų ,1 Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektorius,2 Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl. paštas: rimtautas@kmu.lt Tikslas Perspektyviuoju būdu išanalizuoti jaunų fiziškai aktyvių sportininkų minimaliai invazinių artroskopinio peties sąnario SLAP pažeidimų operacinio gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai Perspektyviuoju tyrimu įvertinome 38 sportininkus, kuriems 2000–2003 metais KMUK Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje dėl peties sąnario sąnarinės lūpos žiedo pažeidimų ir su tuo susijusių įvairaus intensyvumo simptomų buvo atliktos minimaliai invazinės artroskopinės peties sąnario operacijos. Gydymo rezultatai vertinti pagal Constant skale ir rentgeno tyrimą praėjus vidutiniškai 19,2 mėn. po operacijų. Operuojamų pacientų amžiaus vidurkis buvo 27,2 metų (nuo 16 iki 38 metų). Rezultatai 24 (63%) pacientams atlikta II ir IV tipo sąnarinės lūpos pažeidimo rekonstrukcinė operacija, naudojant tirpius inkaruojančius siūlus, 4 (11%) – I, III, V ir VI tipų sąnarinės lūpos pažeidimo rekonstrukcinė operacija naudojant tirpius inkaruojančius siūlus, 5 (13%) – esant I ir III tipo pažeidimams, atplaišų pašalinimas, 5 (13%) – dvigalvio raumens sausgyslės nukirpimas ir tenodezė. Kartu su minėtomis procedūromis 5 (13%) ligoniams atlikta sukamųjų raumenų ir užpakalinės sąnario kapsulės sutraukimas siūlais. Priešoperacinis Constant skalės įvertis buvo 58 ± 5,15 taško, po operacijos praėjus 19,2 mėn. – 96 ± 5,82 taško (p < 0,05). Išvados Praėjus 19,2 mėn. po peties sąnario SLAP pažeidimų artroskopinės rekonstrukcijos naudojant tirpius inkaruojančius siūlus, gautas statistiškai reikšmingas peties sąnario funkcijos pagal Constant skalę pagerėjimas ir skausmo išnykimas (p = 0,005). Artroskopinės minimaliai invazinės peties sąnario operacijos yra veiksmingos gydant jaunų fiziškai aktyvių žmonių peties sąnario SLAP pažeidimus ir 93% sportininkų grąžina prieš pažeidimus turėtą fizinio aktyvumo lygį. Pagrindiniai žodžiai: peties artroskopija, SLAP pažeidimas Arthroscopic shoulder SLAP injury treatment in young athletes: prospective randomized trial Rimtautas Gudas1, Romas Jonas Kalesinskas1, Ramūnas Tamošiūnas2Kaunas Medical University,1 Clinic of Ortopedics and Traumatology, Division of Sport Trauma and Artroscopy,2 Clinic of Anesthesiology and Reanimatology,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: rimtautas@kmu.lt Objective To evaluate the arthroscopic procedures for the treatment of the shoulder joint SLAP lesions in young active athletes under the age of 38. Patients and methods Between 2000 and 2003, a total of 38 athletes with a mean age of 27.2 years (16 to 38) and with a symptomatic lesion of the biceps-labrum complex in the shoulder were evaluated 19.2 months post operations on the Constant scale and with X-rays. All athletes were available for a follow-up. The mean duration of symptoms was 13.32 ± 5.57 months and none of the athletes had prior surgical interventions to the affected shoulder. Type of study: prospective nonrandomized clinical study. Results After 19.2 months, all athletes showed a significant clinical improvement (p < 0,05). Final evaluation revealed a statistically significant improvement of the Constant results from 58 ± 5.15 preoperatively to 96 ± 5.82 postoperatively (p < 0.05). According to the Constant score, the functional and objective assessment showed that 96% had excellent or good results after the suture anchor SLAP repair (p < 0.001). No serious complications were reported. X-ray evaluation demonstrated no osteolythic changes in the suture anchor insertion zones or osteoarthritic changes of the shoulder joint after operations. 36 (95%) athletes following SLAP repair returned to sports activities at the pre-injury level at an average of 5.2 months (range 5 to 9 months) after the operations. Others showed a decline in the sport activity level. Conclusion At an average of 19.2 months (range from 19 to 21 months) of follow-up, our prospective clinical study in young active athletes under the age of 38 (16 to 38) has shown significant improvement in terms of pain and the function of the suture anchor repair for SLAP lesions in the shoulder. Limitations of our study included a small number of athletes and a relatively short follow-up, while a long-term follow-up is needed to assess the durability of SLAP lesion repair using these methods in young active athletes. Key words: shoulder arthroscopy, SLAP

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Samalavičius, Narimantas Evaldas. "Lateralinė sfinkterotomija išangės įplėšai gydyti: asmeninė patirtis (2000–2002 metai)." Lietuvos chirurgija 1, no. 4 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.4.2386.

Full text

Abstract:

Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus centro universitetinės ligoninėsChirurgijos skyriaus Koloproktologijos poskyrisŽygimantų g. 3, LT–2001 VilniusEl paštas: narimantsam@takas.lt Tikslas Išnagrinėti 2000–2002 metais nuo išangės įplėšos operuotų ligonių gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai Lateralinė sfinkterotomija atlikta 46 ligoniams: 26 moterims ir 20 vyrų. Jų amžius – nuo 31 iki 77 metų, vidurkis – 50 metų. Hospitalizacija truko nuo 1 iki 7 dienų, vidutiniškai 1,8 dienos. 24 (52,2%) ligoniai operuoti taikant vietinę, 17 (37%) – bendrąją, 3 (6,5%) – spinalinę ir 2 (4,3%) – epidurinę nejautrą. 14 (30,4%) ligonių atliktos simultaninės operacijos. Komplikacijų nebuvo. Visiems ligoniams 2003 metų vasarį išsiųsti klausimynai. Rezultatai Apklausoje dalyvavo 28 (60,1%) ligoniai iš 46 operuotųjų. Chirurginiu gydymu buvo patenkinti 27 (96,4%) ligoniai, o nepatenkintas – vienas (3,6%). Po operacijos 21 (75%) ligoniui skundai visiškai išnyko, 4 (14,2%) nurodė diskomfortą išangės srityje, o 3 ligoniai (10,7%) – tam tikro intensyvumo išangės skausmą ir kraujavimą. Sutrikusia po operacijos išangės raukų funkcija skundėsi iš viso 3 (10,7%) ligoniai. Pagal Klivlendo išmatų nelaikymo klasifikaciją, vienam ligoniui išmatų nelaikymas įvertintas 1 balu, vienam – 2 balais ir vienam – 4 balais. Išvados Lateralinė sfinkterotomija yra saugi ir veiksminga operacija išangės įplėšai gydyti. Kadangi kai kuriems ligoniams po operacijos pasireiškia nors ir nedidelis išmatų nelaikymas, prieš taikant chirurginį gydymą būtina išbandyti konservatyvaus gydymo priemones. Prasminiai žodžiai: išangės įplėša, lateralinė sfinkterotomija, rezultatai, išmatų nelaikymas Lateral sphincterotomy for anal fissure: personal experience (2000–2002) Narimantas Evaldas Samalavičius Objective The aim of the study was to evaluate the long-term results after lateral sphincterotomy for anal fissure for the period January 2000 to December 2002. Patients and methods Operated on were 46 patients (26 women and 20 men, age range 31–77, mean 50 years). In-hospital stay lasted 1 to 7 days, mean 1.8 days. Twenty-four patients (52.2%) were operated on under local, 17 (37%) under general, 3 (6.5%) under spinal and 2 (4.3%) under epidural anesthesia; 14 (30.4%) patients underwent simultaneous anorectal surgery. No complications occurred. All patients received a questionnaire by mail in February 2003. Results Of 46 patients, 28 (60.1%) responded, of them 27 (96.4%) were satisfied with the results of surgery and 1 (3.6%) was not. Twenty-one patients (75%) noted a full resolution of symptoms, 4 (14.2%) noted a minor anal discomfort and 3 (10.7%) a certain degree of anal pain and haemorrhage. Anal incontinence was present in 3 (10.7%) cases: according to Celveland Continence Score, 1 point in one case, 2 points in one case and 4 points in one case. Conclusions Lateral sphincterotomy was a safe and effective surgical option for anal fissure. As in some patients certain loss of anal control is unavoidable, conservative mesures should be administered prior to surgical treatment. Keywords: anal fissure, lateral sphincterotomy, results, incontinence

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Čepas, Adas, Rytis Rimdeika, Goda Aštrauskaitė, and Elina Žurman. "Jatrogeninis trečio laipsnio krūties nušalimas: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 16, no. 1 (March 23, 2017): 71–74. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2017.1.10495.

Full text

Abstract:

Jatrogeniniai nušalimai yra ypač reti medicinos praktikoje. Remiantis pasaulinės literatūros duomenimis, yra užfiksuotas tik vienas konservatyviai gydytas jatrogeninio krūties nušalimo atvejis. Mūsų pristatomas atvejis – gilus III laipsnio krūties nušalimas, kuriam gydyti prireikė ir operacijos. Šiame pranešime aprašoma dvidešimt devynerių metų žindančios pacientės patirtis, kai dėl mastito moteris dėjo ant krūties ledo paketą ir užmigo. Po dviejų dienų ji kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas dėl krūties skausmo, paraudimo, patinimo ir karščiavimo. Apžiūrint kairioji krūtis buvo kieta, edemiška, paraudusi visame plote, žaizdos apatiniuose kvadrantuose su negyvybingų audinių ploteliais. Ankstyvuoju gydymo laikotarpiu buvo pasirinkta konservatyvi taktika, žaizdos tvarstytos antiseptiku suvilgytais tvarsčiais, išryškėjus negyvybingų audinių ribai, tie audiniai buvo šalinami etapais. Žaizdos gijimą sunkino pieno skyrimasis į žaizdos dugną. Vėliau operacijos metu pieno latakai buvo persiūti, o susidaręs defektas padengtas atliekant odos ir poodžio plastiką. Eigą po operacijos komplikavo P. aeruginosa žaizdos infekcija, tačiau paskyrus tikslinę antibiotikų terapiją žaizdos infekcijos požymiai atslūgo, žaizda sugijo. Šiame klinikinio atvejo pranešime aprašomas sėkmingas gilaus krūties nušalimo su minkštųjų audinių defektu gydymas pasitelkiant konservatyvias priemones bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos metodus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Skausmas po operacijos'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles