To see the other types of publications on this topic, follow the link: Skausmas.
Journal articles on the topic 'Skausmas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Skausmas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Ališauskaitė, Ieva, Danguolė Ruževičienė, Juozas Raistenskis, Valdereza Svetikienė, and Virginija Žilinskaitė. "Lėtinis vaikų skausmas biopsichosocialiniu požiūriu: samprata, įvertinimo ir gydymo strategija." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.1 (May 18, 2015): 298–306. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.048.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: lėtinis vaikų skausmas; biopsichosocialinis modelis; daugiadalykė gydymo komanda. Lėtinis skausmas – tai skausmas, kuris tęsiasi ar vis pasikartoja 3 mėnesius ir ilgiau. Lėtinis vaikų skausmas Lietuvoje yra mažai nagrinėjama tema, nors tokiais skausmais, kaip rodo įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenys, skundžiasi nuo penktadalio iki pusės 8–16 metų vaikų populiacijos. Patiriant lėtinį skausmą, reikšmingai nukenčia vaiko ir jo šeimos fizinė, psichologinė ir socialinė gerovė, o ilgas ir dažnai nesėkmingas skausmo priežasties ieškojimas ir gydymas tampa didele našta visuomenei. Straipsnio tikslas – remiantis užsienio mokslinės literatūros analize, apibendrinti Lietuvoje vangiai tyrinėjamo lėtinio vaikų skausmo aktualijas, pristatant biopsichosocialinę lėtinio skausmo sampratą ir fizinius, psichologinius bei socialinius aspektus įtraukiančias gydymo strategijas. Išanalizavus užsienio literatūroje pateiktus duomenis nustatyta, jog lėtinį skausmą svarbu suprasti ir identifikuoti, jį vertinti bei gydyti remiantis biologiniais ir psichologiniais aspektais ir atsižvelgti į socialinį lėtinį skausmą patiriančio vaiko ir jo šeimos funkcionavimą bei gyvenimo kokybę. Vaikų lėtinio skausmo gydymui reikalinga daugiadalykė komanda, įtraukianti gydytoją (anesteziologą, pediatrą ar vaikų neurologą), psichologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, socialinį darbuotoją, medicinos slaugytoją. Medikamentinis gydymas lėtinį skausmą patiriantiems vaikams retai yra pakankamai veiksmingas, tad rekomenduotinas tik kai kurių skausmų atvejais. Bene svarbiausia dalis gydant lėtinį skausmą tenka psichologinėms intervencijoms – kognityvinei elgesio terapijai (angl. Cognitive Behaviour Therapy, CBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijai (angl. Acceptance Commitment Therapy, ACT), relaksacijoms, psichoedukacijai.
2
Jankauskaitė, Akvilė, and Saulė Sipavičienė. "Skirtingų kineziterapijos programų poveikis kaklinės stuburo dalies skausmui ir sutrikusiai funkcinei būklei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 35–45. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1074.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Mokslininkų teigimu, kaklo skausmas yra globalus sveikatos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Dėl skirtingai vertinamų metodikų stinga tyrėjų nuomonės, kokia kineziterapijos intervencija yra veiksmingiausia mažinant kaklinės stuburo dalies skausmą, todėl pasirinkome palyginti tris skirtingas intervencijas.
Tikslas. Nustatyti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį stuburo kaklinės dalies skausmui ir sutrikusiai funkcinei būklei.
Metodai. Buvo tiriami 89 asmenys, kurie skundėsi nespecifinio pobūdžio lėtiniu kaklo skausmu. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmai grupei buvo taikomi gydomieji pratimai, antrai grupei – gydomieji pratimai ir vakuuminės taurės, trečiai grupei – gydomieji pratimai ir kinezioteipavimas. Prieš intervencijas ir po jų buvo įvertinta tiriamųjų gyvenimo kokybė, funkcinė negalia, skausmas bei kaklo judesių amplitudės.
Rezultatai. Po reabilitacijos pastebėti visų grupių tiriamųjų statistiškai reikšmingai pagerėję rodikliai. Po tyrimo skausmas sumažėjo visuose grupėse. Palyginus rodiklius tarp grupių, pastebėti geresni gydomųjų pratimų ir vakuuminių taurių grupės rodikliai, šios grupės tiriamiesiems reikšmingai sumažėjo skausmo intensyvumas, padidėjo kaklo judesių amplitudės ir pagerėjo gyvenimo kokybė (p < 0,05).
Išvada. Gydomieji pratimai su vakuuminėmis taurėmis labiau sumažino skausmo intensyvumą ir funkcinę negalią, aktyvių galvos judesių amplitudė padidėjo labiau nei taikant kitas kineziterapines programas.
Raktažodžiai: kaklo skausmas, kinezioteipavimas, vakuuminės taurės, gydomieji pratimai.
3
Vabalaitė, Birutė, Ieva Paliokaitė, Kęstutis Stašaitis, and Dinas Vaitkaitis. "SKAUSMO MALŠINIMO IKIHOSPITALINIAME ETAPE GALŪNIŲ TRAUMŲ ATVEJAIS TYRIMAS." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 34–38. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.022.
Full textAbstract:
Skausmas yra labai dažna priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.Viena iš esminių problemų, neleidžiančių efektyviai gydyti skausmo, netinkamas skausmo vertinimas. Skausmas bus nepakankamai malšinamas jo stiprumą įvertinus netinkamai arba skausmas bus negydomas, jei bus nediagnozuotas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, patyrusių galūnių traumas, skausmo gydymas VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMP) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus (LSMUL KK SPS) yra skirtingas. Tyrimo metodika. Atlikta darbuotojų, tirtų LSMUL KK SPS ir Kauno GMP stotyje, apklausa bei pacientų, atvežtų į LSMUL KK SPS 2015-2016 metais dėl galūnių skausmų (TLK S.40-99), GMP 110/A formų įrašų ir SPS duomenų bazės analizė. Iš darbuotojų apklausos rinkti duomenys: amžius, darbo patirtis, lytis, pareigos, dažniausiai naudojamos skausmo skalės, o iš GMP 110/A formos bei SPS duomenų bazės - pacientų skausmo balų kitimas bei gydymas ikihospitaliniame etape. Rezultatai ir išvados. Buvo apklausti 62 GMP ir 32 LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai. Iš GMP duomenų bazės buvo atrinkta 100 pacientų, 52 moterys (52%) ir 48 vyrai (48%), kurie skundėsi galūnių sužalojimais ar skausmais. Jų amžiaus vidurkis buvo 52,77 ± 0,2 metai.Iš apklausos paaiškėjo, kad tiek GMP (58,1%), tiek SPS (68,8%) darbuotojai skausmo balui vertinti dažniausiai naudoja skaitmeninę skausmo skalę. GMP darbuotojų minimalus skausmo balo vidurkis, kai skiriami neopioidiniai analgetikai, yra 2,68 ± 0,02 balo, o SPS darbuotojų - 4,96 ± 0,04 balo (p<0,05).Skausmo balų įvertinimai, atvežus pacientą į priėmimo skyrių, tarp GMP ir SPS darbuotojų skyrėsi dvigubai: GMP pirmą kartą įvertino skausmą 2,57 ± 1,43 balo, o SPS – 4,82 ± 1,93 balo. GMP darbuotojai skiria nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir opioidinius analgetikus esant mažesniam skausmo įvertinimui skausmo skalėse negu LSMUL KK SPS darbuotojai.
4
Lindžiūtė, Ugnė, Eglė Zlatkutė, Tadas Urbonas, Tomas Bukauskas, Donatas Simonaitis, and Andrius Macas. "POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMO INTRAVENINIAIS LORNOKSIKAMU IR ACETAMINOFENU PALYGINIMAS PO RADIKALIŲ PROSTATEKTOMIJŲ." Sveikatos mokslai 27, no. 2 (June 12, 2017): 39–43. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.023.
Full textAbstract:
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra skirti įvairaus tipo ir lokalizacijos skausmui malšinti. Gera pooperacinio skausmo kontrolė yra svarbi norint išvengti skausmo potencijuojamo paciento būklės pablogėjimo, pvz., tachikardijos, hipertenzijos, miokardo išemijos, alveolių ventiliacijos sumažėjimo, prasto žaizdų gijimo. Šiame tyrime lyginsime acetaminofeno ir lornoksikamo efektyvumą pooperaciniam skausmui malšinti. Darbo tikslas: įvertinti lornoksikamo analgezijos efektyvumo jėgą pooperaciniu laikotarpiu pacientams po radikalių prostatektomijų. Metodai. Įtraukti 35 pacientai, gydyti 2015-2016 metais LSMUL KK Urologijos skyriuje, kuriems atlikta radikali prostatektomija. Gavus raštišką sutikimą, atsitiktiniu būdu pacientams operacijos pabaigoje sušvirkščiami intraveninio lornoksikamo 8 mg arba acetaminofeno 1000mg. Pilvo skausmas vertinamas prieš operaciją, po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 valandoms. Rezultatai. Prieš operaciją pilvo skausmą lornoksikamo (L) grupėje jautė 1 (6,25 proc.) pacientas, o acetaminofeno (A) grupėje 1 (5,26 proc.) pacientas jautė rankos skausmą. Po operacijos praėjus 3 valandoms A grupėje 9 (47,37 proc.) pacientai skundėsi vidutinio stiprumo skausmu ir 3 (15,79 proc.) – stipriu skausmu. L grupėje po operacijos praėjus 3 valandoms 3 (18,75 proc.) pacientai jautė stiprų skausmą. Tarp A ir L vaistų po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 val. statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p=0,329; p=0,917; p=0,4; p=0,903, atitinkamai). Išvados. Intraveninis lornoksikamas ir acetaminofenas efektyviai malšina skausmą po radikalių prostatektomijų. Lornoksikamas i/v nuo skausmo toks pat efektyvus kaip paracetamolis i/v pacientams po radikalių prostatektomijų. Intraveninis lornoksikamas ir paracetamolis yra tinkami vartoti vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.
5
Markevičiūtė, Gustė, and Vilija Berlin. "SKAUSMAS IR DISKOMFORTAS ORTODONTINIO GYDYMO BREKETŲ SISTEMA METU." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 5–10. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.070.
Full textAbstract:
Skausmas ir diskomfortas yra dažni nepageidaujami, tačiau laikini ortodontinio gydymo reiškiniai. Tyrimų duomenimis, ortodontinio gydymo metu skausmą patiria 72-100 proc. pacientų. Be skausmo, pacientai gali jausti kitus nemalonius pojūčius burnoje ar socialinį diskomfortą. Skausmas ir diskomfortas yra subjektyvūs pojūčiai, priklausantys ir nuo paciento psichosocialinių aplinkybių. Skausmas dažniausiai prasideda praėjus kelioms valandoms po breketų užklijavimo ir būna intensyviausias po 24 valandų. Skausmo pojūtis mažėja 3-7 dieną, kol visiškai stabilizuojasi, praėjus mėnesiui. Ortodontinis skausmas (diskomfortas) dažniausiai nedidelis ir trunka neilgai. Kai kuriems pacientams skausmas būna intensyvesnis, gali trukdyti kasdienei veiklai, tačiau dažniausiai – tik gydymo pradžioje. Ortodontinis skausmas turi uždegiminių savybių, todėl net ir didėjant susidomėjimui nefarmakologinėmis skausmo valdymo strategijomis, efektyviausiai ortodontinis skausmas malšinamas tik vartojant vaistus nuo skausmo. Šiame straipsnyje apžvelgiama ortodontinio skausmo etiologija, skausmo ir diskomforto priklausomybė nuo paciento individualių savybių, nemalonių pojūčių įtaka gyvenimo kokybei bei skausmo valdymo strategijos.
6
Mikulėnaitė, Paulina, Kamilė Porutytė, Liuda Brogienė, and Andrius Macas. "KRIOANALGEZIJA GYDANT LĖTINĮ SKAUSMĄ." Health Sciences 30, no. 5 (September 21, 2020): 38–42. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.111.
Full textAbstract:
Skausmo medicinoje dažnai sutinkamas terminas – krioanalgezija. Tai procedūra, kurios metu naudojant šaltį atliekama nervinės struktūros destrukcija, kitaip krioabliacija. Procedūros efektyvumo vertinimo duomenys literatūroje prieštaringi. Tyrimo tikslas – įvertinti šios procedūros taikymo ypatumus ir efektyvumą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose. Į observacinį retrospektyvinį tyrimą įtraukti 33 pacientai, kuriems 2017–2019 metais Anesteziologijos klinikos skausmo gydymo poskyryje iš viso atliktos 49 krioanalgezijos procedūros. Pacientų skausmas vertintas pagal skaitinę skausmo skalę (0 – nėra skausmo, 10 – didžiausias įmanomas skausmas). Nustačius somatosensorinės sistemos sritį, kuri sukelia skausmą, po diagnostinės-gydomosios blokados atlikta krioabliacija. Procedūros efektyvumo vertinimas: „labai geras efektas“, „geras efektas“, „efekto nebuvo“, kai skausmas atitinkamai sumažėjo >70 proc., >50 proc. ir <30 proc. Dviejų nepriklausomų grupių dydžiams palyginti taikytas Kruskal-Wallis testas ir χ² testas. Statistiškai reikšmingi rezultatai, kai p<0,05. Pacientai vidutiniškai skausmą prieš procedūros taikymą vertino 7,8±1,4 balo. Su skausmu susijusius simptomus įvardijo 15 pacientų: nuovargis (n=12), miego sutrikimai (n=11), aktyvumo sumažėjimas (n=11). Iki krioanalgezijos 88 proc. (n=29) pacientų atliktos kitos skausmo mažinimo procedūros, 76 proc. (n=25) skausmo mažinimui vartojo vaistus. Labai geras krioanalgezijos efektyvumas nustatytas 33 proc. (n=11), geras 46 proc. (n=15), procedūra neefektyvi 21 proc. (n=7) pacientų. Dažniausiai krioanalgezija taikyta gydant nugaros apatinės dalies skausmą (n=17), kelio sąnario, veido ir galvos bei apatinės galūnės sritį (kiekvienoje srityje n=3). Krioanalgezija yra efektyvus lėtinio skausmo valdymo metodas, tačiau jo taikymas gydymo procese reikalingas detalesnių ir didesnės imties prospektyvinių tyrimų.
7
Vilkė, Alina, Ugnė Grimutienė, Lolita Grygalytė, and Andrius Macas. "PERIOPERACINIS SKAUSMO VALDYMAS INTRAOPERACINIU KETAMINU, ATLIEKANT STUBURO FIKSACIJOS OPERACIJAS: BANDOMOJI STUDIJA." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 45–50. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.078.
Full textAbstract:
Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.
8
Afanasjeva, B., and R. Balnytė. "Spastiškumo sąsajos su neuropatiniu skausmu pacientams, sergantiems išsėtine skleroze." Neurologijos seminarai 23, no. 80 (December 2, 2019): 67–70. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.10.
Full textAbstract:
Įvadas. Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė uždegiminė autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Spastiškumas yra viena iš neįgalumą sukeliančių komplikacijų pacientams, sergantiems šia liga, ir gali turėti įtakos neuropatinio skausmo atsiradimui, kurie kartu dar labiau sutrikdo paciento kasdienę veiklą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo tiriami pacientai, sergantys IS. Sergančiųjų IS negalia vertinta naudojant išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS), spastiškumas – naudojant modifikuotą Ashworth spastiškumo skalę, neuropatinis skausmas – naudojant neuropatinio skausmo diagnostikos klausimyną (DN4). Rezultatai. Tyrime dalyvavo 59 pacientai. Tiriamųjų grupę sudarė 39 moterys ir 20 vyrų. Tiriamieji sirgo recidyvuojančia remituojančia – 52 pacientai (88,1 %), progresuojančia – 7 (11,9 %) IS ligos formomis. Lyginant ligos formas, didesnis negalios laipsnis buvo nustatytas sergantiesiems progresuojančia ligos forma – 6,36 ± 1,38, o sergantiesiems recidyvuojančia remituojančia ligos forma – 4,38 ± 1,4 (p = 0,001). Spastiškumas nustatytas 35 (59,3 %) pacientams, sergantiems IS. Jo lokalizacija (N = 35): per alkūnės sąnarį – 2 (5,71 %), kelio sąnarį – 27 (77,14 %), alkūnės ir kelio sąnarį – 6 (17,15 %). Neuropatinis skausmas nustatytas 33 pacientams (55,9 %), skausmo lokalizacija: viršutinėse galūnėse – 5 (15,15 %), apatinėse galūnėse – 23 (69,7 %), abiejose galūnėse – 5 (15,15 %). Moterims (N = 39; 61,54 %) spastiškumas buvo nustatomas dažniau nei vyrams (N = 20; 55 %) (p = 0,42). Neuropatinio skausmo pobūdis: deginantis – 18 (30,5 %), primena skausmingą šalimą – 14 (23,7 %), elektros srovės plitimą – 11 (18,6 %). Pacientai, kurie turėjo spastiškumą, dažniau skundėsi neuropatiniu skausmu (r = 0,655, p = 0,0001). Nustatytas didesnis spastiškumas gali būti susijęs su didesniu skausmo intensyvumu (r = 0,536, p = 0,0001). Spastiškumo vieta gali būti susijusi su neuropatinio skausmo vieta, nes sąnaryje, kuriame buvo nustatytas spastiškumas, buvo jaučiamas ir skausmas (p = 0,0001). Išvados. Tirti pacientai IS susirgo vyresniame amžiuje. Didesnė dalis tiriamųjų sirgo recidyvuojančia remituojančia ligos forma, o sergančiųjų progresuojančia forma negalia buvo didesnė. Spastiškumas pasireiškė daugiau nei pusei tiriamųjų, sergančių IS. Neuropatinis skausmas dažniausiai nustatytas apatinėse, rečiau – viršutinėse galūnėse. Pacientai dažniausiai jautė deginančio pobūdžio skausmą, rečiau – skausmingo šalimo ir elektros srovės plitimo pojūčio skausmą. Pacientams, kuriems nustatytas spastiškumas, dažniau pasireiškė neuropatinis skausmas. Didesnis spastiškumas gali būti susijęs su didesniu skausmo intensyvumu, o spastiškumo vieta – su neuropatinio skausmo vieta.
9
Miravinskaitė, Gabrielė, and Vaida Pokvytytė. "Kineziterapijos poveikis sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, judesių amplitudei ir raumenų funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 38–50. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.985.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Kaklo skausmas yra vienas dažniausių sėdimą darbą dirbančių žmonių sveikatos sutrikimų (Kocur et al., 2019).
Tikslas – įvertinti ir palyginti masažo poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, skausmo slenksčiui, judesio baimei, giliųjų raumenų funkcijai, judesių amplitudei, funkcinės kaklo negalios lygiui ir gyvenimo kokybei.
Metodai. Tirta 20 sėdimą darbą dirbančių moterų, kurios jautė nespecifinį kaklo skausmą. Atrankos metu į tyrimą nebuvo įtrauktos moterys, turinčios kaklinės radikulopatijos galimybę. Įvertinant tiriamųjų būklę buvo naudojami specialieji testai: Spurlingʼo testas, kaklinės dalies distrakcijos testas, rankos nervų tempimo testai. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes po 10 tiriamųjų, abiem grupėm taikytos mankštos procedūros (kaklo ir viršutinės kūno dalies tempimo pratimai, kaklo stabilizavimo pratimai), vienai grupei papildomai taikytos masažo procedūros. Kaklo skausmo įtaka kasdienėms veikloms vertinta Kaklo negalios indeksu, judesio baimė – TAMPA skale, skausmo intensyvumas vertinamas skaitmenine skausmo analogijos skale (SAS), kaklo judesių (tiesimo, lenkimo, šoninio lenkimo ir sukimo) amplitudėms įvertini naudota goniometrija, raumenų skausmo slenkstis vertintas naudojant algometriją, kaklo giliųjų raumenų funkcija vertinta „Stabilizer“ aparatu.
Rezultatai. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse skausmo intensyvumas, judesio baimė, kaklo negalia statistiškai reikšmingai sumažėjo, o kaklo judesių amplitudės, giliųjų raumenų funkcija ir skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05). Grupėje, kuriai buvo taikomos pratimų ir masažo procedūros, statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo skausmas, kaklo negalia ir padidėjo kaklo judesių amplitudės bei skausmo slenkstis, nei taikant tik pratimų programą (p < 0,05). Lyginant rodiklius tarp grupių, judesio baimė sumažėjo ir giliųjų raumenų funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai vienodai (p < 0,05).
Išvados. 1. Kaklo skausmas sumažėjo ir raumenų skausmo slenkstis padidėjo labiau taikant pratimų programą kartu su masažu. 2. Kaklo judesių amplitudės labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. 3. Funkcinis kaklo negalios lygis ir gyvenimo kokybė labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu.
Raktažodžiai: kaklo skausmas, kineziterapija, sėdimą darbą dirbančiųjų kaklo skausmas, masažas.
10
Zabiela, Šarūnas, Rolandas Kesminas, and Viljamas Sipavičius. "Manualinės terapijos ir pratimų poveikis nugaros skausmui bei funkcinei būklei." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 94–105. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.990.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Apie 85% populiacijos skundžiasi nespecifiniu nugaros apatinės dalies skausmu. Nustatyta, kad stuburo stabilizavimo pratimai pagerina juosmens giliųjų raumenų funkciją ir sumažina nugaros skausmą, o stuburo mobilizacija sumažina neįgalumą ir skausmą gydant lėtinį nugaros skausmą. Visgi nėra pakankamai tyrimų, kuriuose būtų įrodytas didesnis ar mažesnis skirtingų manualinės terapijos metodų poveikis gydant nugaros apatinės dalies skausmą.
Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų manualinės terapijos metodų ir stuburo stabilizavimo pratimų poveikį asmenų, jaučiančių nugaros apatinės dalies skausmą, skausmui ir funkcinei būklei.
Metodai. Buvo tiriama 18 asmenų, jaučiančių lėtinį nespecifinį nugaros apatinės dalies skausmą. Atsitiktine tvarka tiriamieji suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo taikoma stuburo slankstelių mobilizacija atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimai, kitai – nespecifinė stuburo juosmens ir kryžmens manipuliacija bei stuburo stabilizavimo pratimai. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertinamas nugaros skausmas, funkcinė būklė ir negalia, pilvo raumenų statinė ištvermė, nugaros raumenų statinė ištvermė, šoninių juosmens raumenų statinė ištvermė, stuburo paslankumas.
Rezultatai. Tiriamųjų jaučiamas skausmas po taikytų intervencijų sumažėjo (p < 0,05), negalia ir funkcinė būklė pagėrėjo (p < 0,05), stuburo paslankumas ir liemens raumenų statinė ištvermė pagerėjo (p < 0,05). Tarp abiejų taikytų metodikų veiksmingumo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
Išvados. Tiek taikant stuburo slankstelių mobilizaciją atliekant judesį ir stuburo stabilizavimo pratimus, tiek taikant nespecifinę juosmens ir kryžmens manipuliaciją bei stuburo stabilizavimo pratimus, sumažėjo tiriamųjų nugaros skausmas ir pagerėjo funkcinė būklė, poveikis tarp skirtingų manualinės terapijos metodų nesiskyrė.
Raktažodžiai: nugaros apatinės dalies skausmas, stuburo stabilizavimo pratimai, manualinė terapija.
11
Skebas, Karolis, and Artūras Vinikovas. "INKSTŲ ARTERIJOS TROMBOZĖ – KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 4 (January 10, 2017): 368–73. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.059.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: šono skausmas, inkstų arterijos trombozė, laktatdehidrogenazė, antikoaguliantai. Inkstų arterijos trombozė – reta ir sunkiai diagnozuojama liga, galinti sukelti inkstų infarktą. Ūmi inkstų arterijos trombozė gali įvykti dėl trombembolijos arba lokalaus aterosklerotinio trombo. Ši liga gali įvairiai pasireikšti kliniškai, nėra patvirtintų diagnostikos arba gydymo gairių dėl mažo pacientų skaičiaus ir palyginamųjų studijų trūkumo. Tačiau mokslinės literatūros duomenimis, siūloma įtarti šią ligą esant šono skausmui, hematurijai, padidėjus laktatdehidrogenazės kiekiui kraujo serume ir diagnozuoti atlikus kompiuterinę tomografiją su kontrastu arba radioizotopinę renografiją. Inkstų arterijos trombozė gali pasireikšti kaip pielonefritas (karščiavimas ir šono skausmas), inkstų ir šlapimo takų akmenligė (šono skausmas ir hematurija) arba kliniškai atrodyti kaip ūmus pilvo skausmas. Todėl svarbu žinoti galimus rizikos veiksnius ir būkles, kurios gali turėti įtakos trombozei atsirasti. Pristatome inkstų arterijos trombozės klinikinį atvejį Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Į priėmimo skyrių kreipėsi 76 metų vyras, skųsdamasis labai stipriais dešiniojo šono skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu, subfebrilia temperatūra, galvos svaigimu, diskomfortu krūtinės ląstoje. Nežinant tikslios skausmo priežasties, atlikta pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija bei pilvo aortos ir jos šakų kompiuterinė angiografija. Rasta dešiniosios inkstų arterijos pagrindinės šakos distalinės dalies ir bifurkacijos trombozė bei viršutinio ir vidurinio polių infarktas. Pateikiame naujausią literatūros apžvalgą apie inkstų arterijos trombozę sukeliančias priežastis, diagnostiką ir gydymą.
12
Muntianaitė, Inga, Daina Verbickaitė, Jurga Indriūnienė, and Ieva Eglė Jamontaitė. "Funkcinių judesių poveikis asmenų, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, funkcinio liemens pajėgumo ir judesio baimės rodikliams." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 56–65. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1076.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Žmonėms, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu atlikdami fizines veiklas, būdinga didesnė judėjimo baimė, jie jautresni skausmui bei nerimauja, kad skausmas pasikartos. Funkcinius judesius jie atlieka lėčiau nei sveiki asmenys.
Tikslas – nustatyti funkcinių judesių poveikį žmonių, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, funkcinio liemens pajėgumo, funkcinės negalios ir judesio baimės rodikliams.
Metodai. Tyrime dalyvavo 34 tiriamieji, kurie jautė lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą. Buvo vertinama tiriamųjų skausmo intensyvumas, negalia, judesio baimė ir funkcinis liemens pajėgumas. Po tyrimo tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n = 17), kuriai buvo taikoma kineziterapijos pratimų programa liemens, dubens ir kojų tarpraumeninei koordinacijai gerinti ir tiriamąją (n = 17), kuri atliko tą pačią kineziterapijos programą ir papildomus funkcinius judesius.
Rezultatai. Analizuojant tiriamųjų rezultatus prieš tyrimą ir po jo, gautas reikšmingas visų rodiklių pagerėjimas. Skausmo intensyvumas sumažėjo abiejose grupėse (p < 0,05), tačiau nesiskyrė palyginus tarp grupių (p > 0,05). Vertinant judesio baimę, nustatyta, kad tiriamosios grupės tiriamųjų kineziofobijos lygis sumažėjo reikšmingai labiau nei kontrolinės grupės (p < 0,05). Analizuojant Funkcinės negalios klausimyno duomenis paaiškėjo, kad abiejose grupėse funkcinė negalia sumažėjo vidutiniškai 4 ± 3,1 balo (p < 0,05). Tiriamosios grupės rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei kontrolinės, įvertinus funkcinį liemens pajėgumą testuose „Sėstis–stotis“ ir „Lenktis–tiestis“ (p < 0,05).
Išvados. Funkciniai pratimai taikomi kartu su pratimais, kurie gerina liemens, dubens ir kojų tarpraumeninę koordinaciją, sumažina judesio baimę bei pagerina kai kurių funkcinių judesių atlikimą geriau nei taikant vien tik liemens, dubens ir kojų tarpraumeninę koordinaciją gerinančius pratimus asmenims, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą.
Raktažodžiai: funkciniai judesiai, judesio baimė, apatinis nugaros skausmas.
13
Brogienė, Liuda, Agnė Klimaitė, Arnas Lukošiūnas, Martynas Paliokas, and Andrius Macas. "ŪMINIO IR LĖTINIO SKAUSMO PASIREIŠKIMAS INTERVENCIJOS VIETOJE PO PERKUTANINĖS KORONARINĖS INTERVENCIJOS." Sveikatos mokslai 27, no. 1 (March 3, 2017): 35–41. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.007.
Full textAbstract:
Ūminis bei lėtinis skausmas punkcijos vietoje po perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) yra nepakankamai įvertinta būklė, kuriai skiriama per mažai dėmesio. Šis tyrimas atskleidžia skausmo pasireiškimo dažnį punkcijos vietoje po PKI bei jo atsiradimą sąlygojančius rizikos veiksnius. Tyrimo tikslas. Ūminio ir lėtinio skausmo punkcijos vietoje po PKI pasireiškimo dažnio nustatymas bei jį sąlygojančių pacientų rizikos veiksnių identifikavimas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Duomenys tyrimui rinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje 2015 metų kovo-liepos mėnesiais. Atsitiktiniu būdu atrinkti pacientai, kurie buvo stacionarizuoti planine tvarka PKI atlikti. Pacientai buvo apklausti po procedūros praėjus 2, 4, 12, 24, 48 valandoms pagal autorių sudarytą anketą. Buvo vertinamas skausmo atsiradimo ir išnykimo laikas, intensyvumas, pobūdis, taip pat ieškota galimų skausmo atsiradimą predisponuojančių rizikos veiksnių. Skausmo intensyvumui vertinti naudota žodinė aprašomoji skalė. Pacientams išvykus iš ligoninės su jais buvo kontaktuojama telefonu praėjus 1 savaitei, 1 bei 3 mėnesiams po procedūros. Bioetikos leidimas informacijai apie pacientus rinkti gautas (Nr. BEC-MF-328). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą SPSS 23.0 (p<0,05). Rezultatai ir išvados. Tyrimo laikotarpiu LSMUL KK iš viso buvo apklaustas 191 pacientas, iš kurių 122 vyrai (63,87%) ir 69 moterys (36,13%). Ūminis poprocedūrinis skausmas (iki 48 val.) po PKI pasireiškė daugiau nei pusei pacientų (53,4%). Daugumoje atvejų jis buvo vidutinio stiprumo bei “bukas” (32,23%), “dilgčiojantis” (28,10%) ir “veržiantis” (31,82%). Veiksniai, turintys įtakos ūminiam poprocedūriniam skausmui atsirasti: arterinė hipertenzija, moteriškoji lytis, baimės jausmas prieš PKI, hematoma, arterinis kraujavimas iš intervencijos vietos, skausmo jutimas procedūros metu. Namuose toliau buvo sekti 117 pacientų, iš kurių 18,80% skundėsi ūminiu užsitęsusiu skausmu (po 48val. - iki 3 mėn.). Veiksniai, turintys įtakos ūminiam užsitęsusiam skausmui atsirasti: rūkymas, punkcijos vietos pakeitimas procedūros metu, hematoma, skausmo jutimas procedūros metu. 4,27% pacientų pasireiškė lėtinis skausmas (po 3 mėn.) po PKI. Daugumoje atvejų jis buvo stiprus (80%) bei “buko” (60%) ar “dilgčiojančio” (40%) pobūdžio. Veiksniai, turintys įtakos lėtiniam skausmui atsirasti: hematoma punkcijos vietoje, punkcijos vietos pakeitimas procedūros metu, sumažėjęs diastolinis kraujo spaudimas, intervencijos trukmė >30 min.
14
Urbanavičiūtė, Laura, Saulė Sipavičienė, and Neringa Švedaitė. "Stuburo stabilizavimo ir klubo sąnario mobilumą didinančių pratimų programos poveikis pacientams, kurie jaučia lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 88–97. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1079.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Viena iš apatinės nugaros dalies skausmo priežasčių yra liemens raumenų silpnumas bei sutrikusi giliųjų liemens raumenų kontrolė. Norint išlaikyti juosmeninės stuburo dalies ir dubens stabilumą bei išvengti skausmo arba funkcijos sutrikimo, svarbu aktyvuoti dauginį, skersinį pilvo, vidinius įstrižinius ir didįjį sėdmens raumenis (Kim, Yim, 2020).
Tyrimo tikslas – įvertinti stuburo stabilizavimo pratimų programos ir stuburo stabilizavimo kartu su klubo sąnario mobilumą didinančiais pratimais programos poveikį skausmui bei funkcinei būklei asmenims su lėtiniu nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu.
Metodai. Tyrime dalyvavo 20 pacientų, kurie skundėsi lėtiniu nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu, jie atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmos grupės tiriamųjų amžius buvo 24,90 ± 3,70 metų, antros – 30,00 ± 4,30 metų. Užsiėmimai vyko tris kartus per savaitę, šešias savaites. Buvo vertinami skausmo, funkcinės būklės ir negalios, stuburo juosmeninės dalies paslankumo, šlaunies judesių amplitudės, pilvo raumenų statinės ištvermės pokyčiai.
Rezultatai. Po tyrimo skausmas sumažėjo abiejose grupėse (p < 0,05). Juosmeninės stuburo dalies paslankumas abiejose grupėse pagerėjo (p < 0,05). Šlaunies lenkimo, tiesimo, atitraukimo ir pritraukimo judesių amplitudės pirmoje grupėje padidėjo (p < 0,05); antroje grupėje statistiškai reikšmingai nepakito. Funkcinė būklė pagerėjo abiejose grupėse (p < 0,05). Pilvo raumenų ištvermė pagerėjo abiejose grupėse (p < 0,05). Po tyrimo, statistiškai reikšmingo vertintų rodiklių skirtumo tarp grupių nebuvo.
Išvados. Taikant tiek stuburo stabilizavimo pratimus, tiek stuburo stabilizavimo pratimus kartu su klubo sąnario mobilumą didinančiais pratimais, sumažėjo nugaros skausmas, pagerėjo juosmeninės nugaros dalies stabilumas, padidėjo šlaunies judesių amplitudė, tarp programų poveikio reikšmingo skirtumo nebuvo.
Raktažodžiai: stuburo stabilizavimo pratimai, klubo sąnario mobilumą didinantys pratimai, apatinės nugaros dalies skausmas.
15
Pancekauskaitė, Gabija, Ingrida Melnikienė, Goda Camille Mickevičiūtė, Kristina Ganzijeva, and Lina Jankauskaitė. "VAIKŲ ŪMINIS SKAUSMAS: JO SAMPRATA, NEUROFIZIOLOGINIAI IR VERTINIMO YPATUMAI, VALDYMO PRINCIPAI." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 93–98. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.077.
Full textAbstract:
Skausmas yra viena dažniausių kreipimosi į vaikų skubios pagalbos skyrių priežasčių. Dauguma vaikų patiria skausmingas diagnostikos procedūras, kurios kelia baimę, skausmą ir nerimą. Vaiko patiriamas skausmas dažnai neužtektinai pripažįstamas, netiksliai nustatomas jo stiprumas, todėl neužtikrinamas adekvatus nuskausminimas. Tikslas – nustatyti vaikų skausmo pojūčio skirtumus nuo suaugusiųjų, pristatyti skausmo vertinimo skales, padedančias atpažinti ir tiksliau įvertinti vaikų patiriamą skausmą, siekiant adekvataus nuskausminimo. Tyrimo objektas ir metodika. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga vaikų patiriamo ūminio skausmo tema, naudojantis paieškos sistema Pubmed ir Google Scholar duomenų bazėse. Rasta 427 publikacijos. Analizei atrinkti 9 straipsniai, aprėpiantys 2010-2019 metų laikotarpį. Rezultatai. Sisteminėje literatūros apžvalgoje išnagrinėti 9 straipsniai. Įtraukti straipsniai nagrinėjantys kūdykių ir vaikų skauso neurofiziologinius ypatumus. Aptartos įvairaus amžiaus vaikams taikomos skausmo vertinimo skalės. Išvados. Vaikų skausmo neurofiziologiniai ypatumai labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Nepakankamas nuskausminimas gali lemti ilgalaikius skausmo suvokimo pokyčius ir sukelti specifines su tuo susijusio elgesio išraiškas. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, nurodančių kūdikių-vaikų-paauglių skausmo efektyvesnio įvertinimo bei gydymo poreikį. Nepaisant turimų priemonių bei specifinių skalių, nepakankamai adekvatus skausmo vertinimas lemia nepakankamą ar netinkamą nuskausminimą. Geresnei skausmo kontrolei užtikrinti svarbu mokyti medicinos personalą bei vaikų artimuosius, kaip laiku ir kuo tiksliau atpažinti vaiko jaučiamą skausmą bei jo stiprumą.
16
Bacevičienė, Rasa, Laura Janušonienė, and Milda Gintilienė. "Vyrų ir moterų nugaros skausmo ir stuburo paslankumo kitimas taikant kinezivyturavimą." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 152–56. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.104.
Full textAbstract:
Dažniausiai pasitaikančiam juosmeninės stuburo dalies skausmui gydyti taikomas alternatyvus metodas – kinezivyturavimas. Šis metodas, veikdamas fiziologinius mechanizmus, atkuria teisingą raumens funkciją, gerina kraujo ir limfos tekėjimą, mažina skausmą, per propriorecepciją koreguoja sąnarių padėtį, atstato teisingą raumens funkciją. Tyrimo tikslas buvo nustatyti vyrų ir moterų juosmeninės stuburo dalies skausmo ir paslankumo pokyčius taikant kinezivyturavimą. Tyrime dalyvavo 10 pacientų, kurių amžius 46,1 ± 4,95 m, jaučiančių juosmeninį stuburo dalies skausmą. Visiems tiriamiesiems radiologinių tyrimų metu buvo nustatyta L5-S1 tarpslankstelinio disko išvarža. Vertintas skausmas kas 4 valandos VAS skale bei stuburo paslankumas prieš ir po kinezivyturavimo. Kinezivyturavimui naudotas K-Active dvi 20cm ilgio ir 5 cm pločio kinezivyturo juostelės. Rezultatai parodė, kad kinezivyturavimas padidino juosmeninės stuburo dalies paslankumą, kurio poveikis moterims buvo didesnis nei vyrams bei sumažino juosmeninės stuburo dalies skausmą praėjus 20 val. po kinezivyturo užklijavimo, o ryškiausias ir ilgiausiai trunkantis skausmo sumažėjimas buvo stebimas 44-56 val., kuris moterims buvo didesnis nei vyrams.
17
Zachovajevas, Pavelas, Eglė Kačinskaitė, Brigita Zachovajevienė, and Viktorija Kaktienė. "KLASIKINIO MASAŽO IR IŠEMINĖS KOMPRESIJOS POVEIKIS KAKLO JUDESIŲ AMPLITUDEI IR SKAUSMUI." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 81–85. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.076.
Full textAbstract:
Kaklo skausmas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių skausmų. Kaklo skausmo paplitimas populiacijoje yra tarp 10 ir 15 proc., labiau paplitęs tarp moterų nei vyrų [6]. Miofascijinis skausmo sindromas yra dažnas, skausmingas griaučių – raumenų sistemos miofascijinių trigerinių taškų sukeltas sutrikimas [13]. Metodika. Tyrime dalyvavo 20 sveikatos sutrikimų neįvardijusių asmenų, kuriems viršutinėje kaklinėje stuburo dalyje nustatytas bent vienas latentinis miofascijinis trigerinis taškas. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupės (n = 10) tiriamiesiems buvo taikoma išeminės kompresijos procedūra, II grupės (n = 10) tiriamiesiems buvo taikomas klasikinis masažas toje pusėje, kurioje nustatytas latentinis miofascijinis trigerinis taškas. Prieš tyrimą ir iškart po tyrimo buvo vertinama kaklo judesių amplitudė naudojant goniometrą, taip pat buvo naudojama vizualinė ir skaitmeninė analoginė skausmo skalė skausmo intensyvumui nustatyti. Rezultatai. Tyrimo pradžioje įvertintas kiekvieno tiriamojo LMTT sukelto skausmo intensyvumas. I grupės asmenų skausmo intensyvumas buvo 7,3 ± 0,48 balai, II grupės asmenų – 7,2 ± 0,63 balai. Po taikytos išeminės kompresijos asmenų skausmo intensyvumas siekė 2,3 ± 1,15 balo, o asmenims, kuriems buvo taikomas klasikinis masažas, skausmas sumažėjo iki 4,8 ± 1,22 balų. Visų tiriamųjų skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo (p &amp;amp;lt; 0,05). Vertinant skausmo pokytį prieš ir po gydymo, asmenų, kuriems buvo taikoma išeminė kompresija, skausmo pokytis buvo reikšmingai didesnis (p &amp;amp;lt; 0,05), nei II grupės asmenų, kuriems buvo taikomas klasikinis masažas. Išvados. 1. Išeminė kompresija sumažina skausmo intensyvumą, sukeliamą lėtinių miofascijinių trigerinių taškų, tačiau nedaro įtakos galvos ir kaklo judesių amplitudės kaitai. 2. Klasikinis masažas sumažina skausmo intensyvumą, sukeliamą lėtinių miofascijinių trigerinių taškų, tačiau nedaro įtakos galvos ir kaklo judesių amplitudės kaitai. 3. Išeminė kompresija veiksmingiau mažina lėtinių miofascijinių trigerinių taškų sukeltą skausmą nei klasikinis masažas.
18
Bubelis, J. "Stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos efektyvumas, esant juosmeninės srities radikulopatijai." Neurologijos seminarai 22, no. 76 (July 5, 2018): 123–30. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.16.
Full textAbstract:
Įvadas. Radikulopatija – tai juosmeninės stuburo dalies nervų šaknelių pažeidimas, išsivystantis dėl nervinės šaknelės spaudimo ir dirginimo. Esant juosmeninei radikulopatijai, pasireiškia daug įvairių simptomų, tarp kurių dažniausi: skausmas apatinėje nugaros dalyje ir skausmo plitimas į apatines galūnes, raumenų silpnumas, propriorecepcijos ir posturalinės kontrolės sutrikimai, neigiamai veikiantys asmens kasdieninę veiklą ir gyvenimo kokybę, kas lemia darbingo amžiaus žmonių darbo našumo sumažėjimą, negalios vystymąsi. Nustatyta, kad kineziterapijos metu taikomi fiziniai pratimai ir fizioterapinės priemonės gali sumažinti skausmą, pagerinti pusiausvyrą ir jos valdymą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 40 asmenų (22 moterys ir 18 vyrų), kuriems diagnozuota juosmeninė radikulopatija. Tiriamieji atsitiktiniu atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes po 20 tiriamųjų kiekvienoje grupėje, kur I grupei taikytas stuburo stabilizavimo pratimų ciklas, o II grupei – stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Skausmui vertinti pasirinkta vizualinė skausmo analogijos skalė (VAS) (angl. Visual Analogue Scale), dinaminiam stabilumui vertinti – modifikuotas žvaigždės dinaminio stabilumo Y testas, liemens raumenų statinei ištvermei vertinti – du testai: pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės ir nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės. Duomenys apdoroti atlikus matematinę statistinę analizę. Rezultatai. Skausmas po taikytų skirtingų kineziterapijos programų sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse. I grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,77 ± 1,88 balo iki 3,85 ± 1,25 balo, II grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,40 ± 1,24 balo iki 2,55 ± 1,05 balo. Vertinant tiriamųjų dinaminio stabilumo pokyčius po 4 savaičių kineziterapijos užsiėmimų ciklo, nustatytas dinaminio stabilumo pagerėjimas abiejų grupių tiriamiesiems, tačiau didesni pokyčiai fiksuoti II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Taip pat prieš ir po kineziterapijos užsiėmimų ciklo buvo apskaičiuotas kombinuoto rezultato koeficientas, kuris rodo, ar yra tikimybė patirti traumas dėl pablogėjusio dinaminio stabilumo ir jo valdymo. Prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas buvo 92,3 %, o II grupės tiriamųjų – 92,9 %. Po 4 savaičių taikytų užsiėmimų nustatytas abiejų grupių tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficiento padidėjimas: I grupėje – 2,8 %, o II grupėje – 3,5 %. Po užsiėmimų ciklo I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas siekė 95,1 %, II grupės tiriamųjų – 96,4 %. Nustatyta, kad, jeigu kombinuotas rezultatas yra mažiau kaip 94 %, yra padidėjusi tikimybė patirti traumas. Taigi prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą asmenims, kuriems nustatyta radikulopatija ir patiriantiems vidutinio intensyvumo skausmą, yra tikimybė dėl dinaminio stabilumo pakitimo patirti apatinių galūnių traumas. Po užsiėmimų ciklo kombinuotas rezultatas pasiekė daugiau kaip 94 %, taigi tikimybė patirti traumas sumažėjo (p = 0,032). Taip pat po kineziterapijos fiksuotas pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės jėgos pagerėjimas abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau, lyginant grupes, didesnis liemens raumenų statinės jėgos ištvermės pokytis (p = 0,029) fiksuotas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Išvados. 1. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo sumažėjo abiejų grupių tiriamųjų jaučiamas skausmas, kuris kito nuo vidutinio (5–6 balų) iki silpno (3–2 balų). Lyginant abi grupes, didesnis skausmo sumažėjimas stebėtas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos ciklas. 2. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo abiejų grupių tiriamiesiems padidėjo pilvo ir nugaros raumenų statinė jėgos ištvermė. Didesnis teigiamas pokytis fiksuotas II grupės tiriamiesiems. 3. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo pagerėjo tiriamųjų dinaminis stabilumas ir sumažėjo tikimybė patirti traumas. 4. Lyginant abi grupes, galima teigti, kad didesnį teigiamą poveikį skausmui, raumenų jėgos ištvermei, dinaminiam stabilumui ir jo valdymui turėjo taikomas stuburo stabilizavimo pratimų programos ir smūginės bangos terapijos ciklas.
19
Kraujelytė, Agnė, and Alfredas Vaitkus. "LĖTINĮ SKAUSMĄ KENČIANČIŲ PACIENTŲ GYDYMO LŪKESČIŲ ANALIZĖ." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 76–80. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.084.
Full textAbstract:
Tikslas. Nustatyti pacientų skausmo gydymo lūkesčius, vertinant penkias sritis (skausmas, nuovargis, emocinis distresas, kasdienės veiklos sutrikdymas ir nemiga) ir jų ryšį su įvairiais veiksniais lėtiniu skausmu sergančių pacientų populiacijoje. Metodai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skausmo medicinos centre buvo atliktas perspektyvinis tyrimas su pacientais, patiriančiais vidutinį ar stipresnį skausmą. Surinkti pacientų demografiniai, antropometriniai duomenys. Skausmo intensyvumas prieš gydymą įvertintas naudojant analoginę skaitmeninę skausmo vertinimo skalę (nuo 0 iki 10), o pacientų lūkesčiai, naudojant adaptuotą Paciento sveikatos rezultatų vertinimo klausimyną PCOQ (angl. Patient Centred Outcomes Questionnaire). Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojus SPSS v23.0. programą, laikant P reikšmes <0,05 statistiškai reikšmingomis. Rezultatai. Į tyrimą įtraukta 100, galutinai išanalizuota 90 pacientų (vidutinis amžius 66,09 ± 13,55 metai) gydymo rezultatai. Pacientai nurodė įprastą vidutinį, sėkmingo gydymo ir realiai tikėtiną lygį po gydymo atitinkamai: skausmui (7,01 vs. 2,72 vs. 3,12), nuovargiui (7,39 vs. 2,62 vs. 3,23), emociniam distresui (6,64 vs. 2,12 vs. 2,60), kasdienės veiklos sutrikdymui (6,41 vs. 2,06 vs. 2,57), nemigai (6,28 vs. 1,49 vs. 2,19). Amžius koreliavo su sėkmingo skausmo gydymo lygiu (r=0,259, p=0,014). Išsilavinimas koreliavo su sėkmingu ir realiai tikėtinu skausmo lygiu bei kasdienės veiklos sutrikdymu (atitinkamai r=-0,234, p=0,027; r=0,247, p=0,019). Nedirbančio asmens statusas koreliavo su realiai tikėtinu skausmo lygiu (r=0,226, p=0,032). Pirmą kartą apsilankiusieji pacientai tikėjosi mažesnio skausmo, nuovargio ir emocinio distreso lygio po gydymo, lyginant su pacientais, kurie anksčiau jau buvo gydyti dėl skausmo (atitinkamai p=0,037, p=0,006, p=0,022). Išvados. Pacientų sėkmingo gydymo rezultato lygis visose srityse buvo žemesnis už realiai tikėtiną. Pastebėta, kad amžius, išsilavinimas, nedarbas ir ankstesnė skausmo gydymo patirtis turi įtakos sėkmingo bei realiai tikėtino skausmo gydymo rezultatų lygiams.
20
Kurtinaitytė, Gaivilė, and Aistė Jakubauskienė. "TINKLININKŲ DOMINUOJANČIOS RANKOS ŽASTO AMPLITUDŽIŲ, SUKAMŲJŲ RAUMENŲ JĖGOS BEI PETIES DINAMINIO STABILUMO SĄSAJOS SU SKAUSMU." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 126–30. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.056.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – išanalizuoti tinklininkų dominuojančios rankos žasto amplitudžių, sukamųjų raumenų jėgos bei peties dinaminio stabilumo sąsajassu skausmu. Tyrime dalyvavo 40 tinklininkų (amžius – 28,45±7,55 metai), žaidžiančių mėgėjiškai (tinklinio žaidimo patirtis – 8,65±5,34 metai). Tiriamieji pagal apklausos duomenis buvo suskirstyti į dvi grupes: jaučiantys skausmą peties srityje (n=21) ir nejaučiantys (n=19). Tyrimo metu buvo išmatuoti tinklininkų dominuojančios rankos parametrai: aktyvios žasto judesių amplitudės (lenkimas, sukimas į vidų ir į išorę), žasto vidinių ir išorinių sukamųjų raumenų maksimali izometrinė jėga, dinaminis peties sąnario stabilumas. Skausmas, jaučiamas pirmosios grupės respondentų, klinikinių provokacinių testų metu įvertintas vizualine analogine skale. Dominuojančios rankos žasto sukimo į vidų amplitudė, išorinių sukamųjų raumenų izometrinė jėga bei peties sąnario dinaminio stabilumo testų rezultatai buvo mažesni skausmą jaučiančių tinklininkų grupėje. Rastos sąsajos tarp peties skausmo stiprumo klinikinių provokacinių testų metu ir žasto judesių amplitudžių (lenkimo ir sukimo į vidų).
21
Margevičiūtė, Rima, and Sigutė Norkienė. "Pilates pratimų poveikis sėdimą darbą dirbančių žmonių apatinės nugaros dalies funkcinei būklei ir skausmui." Sveikatos mokslai 25, no. 6 (December 31, 2015): 111–15. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.127.
Full textAbstract:
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena ir pan. turi įtakos nugaros skausmams atsirasti. Didelį poveikį skausmo mažinimui, jo profilaktikai ir prevencijai turi taisyklingos padėtys ir judesiai bei fiziniai pratimai. Priklausomai nuo apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo, jo kilmės, pacientui gali būti skiriami įvairūs fiziniai pratimai. Pilateso treniruočių metodas - viena iš fizinių pratimų sistemų, populiarėjanti tiek sveikatingumo, tiek reabilitacijos srityse, gydant apatinės nugaros dalies skausmus. Tyrimo tikslas buvo įvertinti pilateso pratimų poveikį sėdimą darbą dirbančių žmonių apatinės nugaros dalies funkcinei būklei ir skausmui. Tyrime dalyvavo 37 sėdimą darbą dirbantys žmonės, jaučiantys lėtinius apatinės nugaros dalies skausmus, atėję į pirmąją pilateso treniruotę. Taikyti anketinės apklausos, testavimo ir statistinės duomenų analizės metodai. Naudoti instrumentai: klausimynas, vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS) ir liemens raumenų statinės ištvermės testai pagal McGill (2007). Atlikus tyrimą, rezultatai parodė, kad po pilateso programos taikymo tiriamųjų statinės liemens raumenų ištvermės rodikliai statistiškai reikšmingai pagerėjo. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo vidutinio iki silpnai jaučiamo. Skausmą mažino didėjanti statinės liemens raumenų ištvermės pusiausvyra.
22
Zinkus, Janis, Greta Masiliūnienė, Arūnas Gelmanas, Ramūnas Tamošiūnas, Julius Masiliūnas, and Andrius Macas. "ŪMAUS SKAUSMO MALŠINIMAS PO TOTALINĖS KELIO SĄNARIO ARTROPLASTIKOS: EPIDURINĖ ANALGEZIJA AR NERVŲ BLOKADA?" Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 128–33. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.126.
Full textAbstract:
Pooperacinis skausmas po totalinės kelio sąnario artroplastikos iki šių dienų išlieka aktuali problema pacientams bei gydančiajam personalui visame pasaulyje [1]. Ūmaus pooperacinio skausmo intensyvumas tiesiogiai koreliuoja su lėtinio skausmo išsivystymo rizika [3]. Todėl tinkamai parinktas anestezijos metodas su galimybe tęsti regioninį nuskausminimą yra viena iš sąlygų, garantuojančių adekvatų pooperacinio skausmo malšinimą bei tolimesnę gijimo eigą. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti pooperacinio skausmo malšinimo efektyvumą, papildomų analgetikų poreikį, motorinės blokados, hemodinamikos rodiklių bei pašalinių reiškinių išraišką po kelio sąnario totalinės artroplastikos operacijų, po kurių taikyta tęstinis epidūrinis skausmo malšinimas arba tęstinė juosmeninio rezginio blokada. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 36 pacientai, kuriems atliktos pirminės kelio sąnario protezavimo operacijos. Pagal randomizaciją, atliktą operacijos dieną, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes– kontrolinę ir tiriamąją (juosmeninio rezginio blokada). Visi pacientai buvo prašomi įvertinti skausmą pirmąją, 3, 6 ir 24 val. po operacijos. Registruotas subjektyvus skausmas pagal VAS (dešimt balų), motorinė blokada pagal Bromage skalę, papildomų analgetikų poreikis, hemodinaminiai rodikliai, pašaliniai reiškiniai. Rezultatai parodė, kad ūminio skausmo malšinimas pirmosiomis 24 val. po operacijos buvo vienodai efektyvus pacientams, kuriems atlikta epidūrinė analgezija ir juosmeninio rezginio blokada (p> 0,05). Motorinės blokados, papildomų analgetikų poreikio, pašalinių reiškinių dažnio bei hemodinamikos rodiklių išraiška tarp grupių nesiskyrė.
23
Vaišvilas, M., A. Radžiūnas, V. Deltuva, and A. Tamašauskas. "Nugaros smegenų stimuliacija Lietuvoje, gydant polaminektominio sindromo skausmą." Neurologijos seminarai 22, no. 76 (July 5, 2018): 137–42. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.18.
Full textAbstract:
Lėtinio neuropatinio skausmo gydymas yra aktuali problema, kurios efektyvus gydymas nėra lengvai pasiekiamas. Tokie pacientai dažnai tampa nedarbingi, susiduria su alinančiomis psichosocialinėmis problemomis. Lėtinis neuropatinis skausmas po atliktos juosmens srities stuburo operacijos priskiriamas polaminektominiam sindromui. Esant neefektyviam gydymui šiuolaikinėmis skausmo gydymo priemonėmis, gali būti taikoma nugaros smegenų stimuliacija. Nors šio gydymo metodo efektyvumas įrodytas ir plačiai taikomas įvairiose šalyse, Lietuvoje toks gydymo metodas yra sunkiai pasiekiamas pacientui, susiduriančiam su nekontroliuojamu skausmu. Šiame straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis 55 metų vyro, gydyto LSMUL Kauno klinikose dėl polaminektominio sindromo, taikant nugaros smegenų stimuliaciją.
24
Kostyliovienė, Silva, Alina Vaškelytė, Dovilė Grinkevičiūtė, Gretė Seniūnaitė, and Rasa Vainutytė. "NAUJAGIMIŲ SKAUSMO VALDYMAS: SLAUGOS SPECIALISTŲ ŽINIOS IR VEIKLA." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 171–79. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.160.
Full textAbstract:
Naujagimiai, kuriems reikalingas gydymas, intensyvi priežiūra ir slauga ligoninėje, patiria vidutiniškai nuo 7,5 iki 17,3 skausmingų procedūrų per dieną [4]. Dažniausios yra dūris į kulną paimti kapiliarinio kraujo ėminį, sekreto išsiurbimas iš kvėpavimo takų ir venos punkcija. Tyrimais įrodyta, kad nemalšinamas skausmas daro poveikį vaiko raidai. Sveikatos priežiūros specialistams gali būti ypač sunku įvertinti neišnešioto, sunkiai sergančio ar turinčio neurologinį pažeidimą naujagimio skausmą. Skausmo vertinimui rekomenduojama naudoti skausmo vertinimo skales. Naujagimių skausmą rekomenduojama mažinti pakopomis, taikant tinkamas aplinkos, nefarmakologines ir farmakologines skausmo malšinimo priemones. Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugos specialistų naujagimių skausmo valdymo žinias ir veiklą, atsižvelgiant į išsimokslinimą ir darbo patirtį. Tyrimas vyko nuo 2019 metų lapkričio 4 d. iki gruodžio15 d. X miesto ligoninėse ir gimdymo namuose, slaugos specialistų anoniminės anketinės apklausos metodu. Buvo išdalinta 120 klausimynų, grįžo tinkami analizei 70. Atsako dažnis – 58,33 procento. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis slaugos specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį ir aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą bei mažesnę darbo patirtį, lyginant su turinčiais aukštesnįjį išsimokslinimą bei didesnę darbo patirtį, žinojo apie skausmo žalą naujagimiams, skausmo vertinimo ypatumus, naudojant PIPP skalę, nerekomenduojamus medikamentus naujagimių skausmo malšinimui. Tyrimo dalyviai nurodė, kad klinikinėje praktikoje naujagimių skausmo vertinimui dažniau naudojo PIPP skalę, taikė nemedikamentinius skausmo malšinimo metodus, vietinį nuskausminimą EMLA kremu, naudojo acetaminofeną (paracetamolį).
25
Sargautytė, R. "Psichologiniai skausmo įvertinimo aspektai." Psichologija 12 (December 23, 2015): 80–95. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1993.12.9051.
Full textAbstract:
Skausmas yra dažnas simptomas, kuris skatina žmonės ieškoti medicininės pagalbos. Šiame straipsnyje analizuojamos dabartinės žinios apie kai kurias skausmo išraiškos ir matavimo sritis. Klausimas keliamas, ar verta skirti psichologeninio ir organinio skausmo pacientus, pateikiamos psichologinės skausmo koncepcijos. Skausmo ir klinikinio skausmo ypatumai yra pabrėžiami. Kadangi psichologai vis dažniau yra įtraukiami į skausmo vertinimą ir gydymą, jų vaidmuo turėtų būti apibrėžtas aiškiau.
26
Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Tarpšonkaulinių nervų blokada atliekant torakotomiją." Lietuvos chirurgija 8, no. 3 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.3.2112.
Full textAbstract:
Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas: Potorakotominis skausmas susijęs su tarpšonkaulinių nervų trauma. Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų. Šiame darbe nagrinėti pacientų, kuriems buvo atliktos torakotomijos, pooperacinio skausmo malšinimo aspektai. Tyrimo tikslas – įvertinti epidurinio skausmo malšinimo efektyvumą papildomai taikant tarpšonkaulinių nervų blokadą. Ligoniai ir metodai: 2008–2009 m. VUOI ištyrėme 45 pacientus, kuriems atliktos torakotomijos dėl plaučių vėžio. Atsitiktinės imties būdu pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę (TNB, n=23) sudarė pacientai, kuriems operacijos metu atlikta tarpšonkaulinių nervų blokada (TNB) 0,5 % bupivakaino tirpalu, švirkščiant po 1,0 ml į tris tarpšokaulinius tarpus, kartu taikant epidurinį skausmo malšinimą morfinu (ESMM) pooperaciniu laikotarpiu. Kontrolinės grupės pacientams (ESMM, n=22) po operacijos taikytas vien ENM. Skausmas buvo vertinamas subjektyviai pagal vizualiąją skausmo vertinimo skalę (VAS), kur skausmo intensyvumo balai nuo 0, kai pacientas skausmo nejaučia, iki 10, kai skausmas labai stiprus. Tyrimas buvo atliekamas operacijos dieną ir 1–5 dieną po operacijos pacientui esant ramybės būsenos ir kosint. Rezultatai: VAS balai pacientui esant ramybės būsenos pirmąsias penkias dienas buvo mažesni TNB pacientų grupėje, palyginti su ESMM tiriamųjų grupe. Skausmas balais pagal VAS pacientui kosint buvo mažesnis TNB pacientų grupėje. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo pirmąsias tris paras (0,05). Išvada: Epidurinis skausmo malšinimas kartu taikant tarpšonkaulinių nervų blokadą yra daug efektyvesnis už vien epidurinį skausmo malšinimą pirmąsias tris paras po torakotomijos. Reikšminiai žodžiai: potorakotominis skausmas, tarpšonkaulinių nervų blokada, epidurinis skausmo malšinimas. Intercostal nerve blockade during thoracotomy Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / objective: Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of post-operative pain. Intraoperative intercostal nerve block in combination with epidural analgesia has been shown to provide superior pain control within the five postoperative days, compared with epidural analgesia alone. Patients and methods: In this study, we compared the effect of epidural analgesia with or without intercostal nerve blockade, performed during operation, on postoperative pain relief in patients undergoing thoracotomy. 45 patients were included in this study. We used epidural analgesia with additional intercostal nerve blockade for the TNB group (n = 23) and epidural analgesia for the ENM group (n = 22). The two groups were comparable for age, sex, body weight and the type of sugery. The intensity of pain was assessed in the first five days after operation on the visual analog scale (VAS = 0–10) at rest and on coughi Results: Analgesia at rest was better in the TNB group during the first five postoperative days and while coughing was significantly better during three postoperative days (0.05). Conclusion: These results show that additional intercostal nerve blockade with epidural analgesia, compared with epidural analgesia alone, offered an improved pain control during the first three days after thoracotomy. Key words: post-thoracotomy pain, intercostal nerve blockade, epidural analgesia.
27
Janušonytė, Henrieta. "GIMDOS APVALIOJO RAIŠČIO ENDOMETRIOZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 93–97. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.087.
Full textAbstract:
Endometriozė − tai liga, kuri apibūdinama kaip funcinių endometrinių liaukų ir stromos egzistavimas už gimdos ribų. Šios patologijos paplitimas tarp vaisingo amžiaus moterų yra apie 10 – 20 proc., dažniausiai pasireiškiantis dubens organuose, ypač kiaušidėse ir dubens pilvaplėvėje. Iš visų endometrioze sergančių moterų tik apie 0,6 proc. pasireiškia ši patologija kirkšnies srityje, dar rečiau ji būna ant gimdos apvaliojo raiščio. Dėl tokio mažo paplitimo, kirkšnies endometriozė dažnai esti nepastebėta arba painiojama su kita patologija. Būdingiausi simptomai yra palpuojamas darinys kirkšnies srityje, skausmas jo vietoje, sustiprėjantis menstruacijų metu. Šiame darbe aprašomas šios retos endometriozės formos klinikinis atvejis ir pateikiama susijusios literatūros apžvalga, norint atkreipti dėmesį, jog atliekant diferencinę diagnostiką, esant dariniui kirkšnyje, reiktų nepamiršti ir kirkšninės endometriozės. Pristatomas 31 metų moters, kuri skundėsi stipriu skausmu dešinės kirkšnies srityje, klinikinis atvejis. Skausmas sustiprėdavo menstruacijų metu. Moters teigimu, skausmas kirkšnyje truko apie 5 mėnesius. Pajutusi šį simptomą, pati atliko dešinės kirkšnies apčiuopą ir užčiuopė darinį. Iš pradžių skausmas buvo epizodinis, tačiau pastarąjį mėnesį tapo nuolatiniu. Prieš metus šalinta kiaušidės cista. Moteris negimdžiusi. Buvo atliktas ultragarsinis tyrimas. Gaktinės srities pilvo sienoje rastas 9x26x21 mm dydžio hipogeniškas, nehomogeniškas, vaskuliarizuotas darinys. Padaryta išvada, jog tai dešinės kirkšnies endometrioma. Atlikta endometriomos ekscizija ir biopsija. Nustatyta, jog endometrioma išplitusi ant gimdos apvaliojo raiščio. Histopatologinis tyrimas patvirtino endometriozės diagnozę. Endometriozė dažnai painiojama su kitomis patologijomis, pavyzdžiui, kirkšnies išvarža, todėl neretai nediagnozuojama. Jeigu vaisingo amžiaus moteriai apčiuopiamas darinys kirkšnyje, net jeigu pacientė ir nejaučia tokių simptomų, kaip skausmas kirkšnies srityje, reikia atkreipti dėmesį, jog tai gali būti endometrioma ir atlikti reikiamus tyrimus. Tai gali būti ultragarsinis ar magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau patvirtinimui būtinas histologinis ištyrimas. Gali būti skiriamas medikamentinis, konservatyvusis gydymas arba radikali operacija.
28
Punytė, V., and R. Liutkevičienė. "Regos nervo neuritas ir uždegiminių genetinių žymenų sąsajos su pasireiškimu Optic neuritis: relation between inflammatory genetic markers and occurrence of the disease." Neurologijos seminarai 23, no. 81 (February 14, 2020): 117–22. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2019.16.
Full textAbstract:
Regos nervo neuritas (RNN) yra regos nervo uždegimas. Pagal etiologiją RNN skirstomas į tipinę ir atipinę formas. Tipinis RNN dažniausiai siejamas su išsėtine skleroze. Atipinį RNN gali sukelti įvairios infekcijos, autoimuninės ligos ar kitos uždegiminės ligos. Nors RNN etiologija yra daugiaveiksnė, didelis dėmesys skiriamas uždegiminiams ir imuniniams procesams, kurie, tikėtina, prisideda prie demielinizacijos. Tipinis RNN pasireiškia poūmiu vienpusiu regėjimo aštrumo (RA) sutrikimu ir skausmu, kuris sustiprėja judinant akį. Atipiniui RNN yra būdingas labai stiprus skausmas arba skausmo nebuvimas, abipusis RA sutrikimas, kraujosruvos ir eksudatai regos nervo diskuose. Esant tipiniam RNN, tikimasi greito, reikšmingo RA atsistatymo, o atipinio RNN atveju RA atsistatymo prognozė yra nepalanki. Tobulėjant genetikos technologijoms, galima identifikuoti vis daugiau genų, kurie galėtų turėti įtakos RNN patogenezei. Šiame straipsnyje apžvelgiame RNN epidemiologiją, etiologiją, patofiziologiją, kliniką, diagnostikos ir gydymo galimybes, sąsajas su IS.
29
Brogienė, Liuda, Lolita Grygalytė, Benas Kakta, and Andrius Macas. "ŪMINIO SKAUSMO RIZIKOS VEIKSNIAI PUNKCIJOS VIETOJE PO PERKUTANINĖS KORONARINĖS INTERVENCIJOS." Health Sciences 31, no. 4 (July 1, 2021): 85–89. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.127.
Full textAbstract:
Tikslas. Nustatyti ūminio rankos skausmo po perkutaninės koronarinės intervencijos rizikos veiksnius. Metodika. Atliktas perspektyvusis stebėjimo tyrimas. Ištirti 136 pacientai, stacionarizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos kliniką atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją 2018-2020 metais. Surinkti tiriamųjų demografiniai duomenys, procedūros metu stebėtas arterinis kraujospūdis (AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Pacientų paprašyta skausmą įvertinti nuo 0 iki 10 skaitinėje skausmo skalėje procedūros metu, 2 val., 12 val., 24 val. ir 48 val. po procedūros. Gauti duomenys išanalizuoti statistiniais metodais. Rezultatai. Moterys nurodė didesnius skausmo balus visuose vertintuose laiko taškuose: intervencijos metu, po 2 val., po 12 val., po 24 val. ir po 48 val. (p=0,003, p<0,001, p=0,010, p=0,022 ir p=0,048 atitinkamai). Moteriškoji lytis buvo skausmo rizikos veiksnys procedūros metu (p=0,018), 2 val. (p=0,008), 12 val., (p=0,023), 24 val. (p=0,045) ir 48 val. po procedūros (p=0,046). Ūminiam skausmui po 24 val. įtakos turėjo cukrinis diabetes (SD), (p=0,041). Dislipidemija turėjo įtakos skausmui procedūros metu (p=0,024), po 12 val. (p=0,018), po 24 val. (p=0,028). Didesnis sistolinis AKS buvo susijęs su skausmu procedūros metu (p=0,022). Išvados. Moterys procedūros metu ir po jos skausmą įvertino didesniais balais. Ūminio skausmo rizikos veiksniai transradialinės PKI metu ir po jos buvo moteriškoji lytis, dislipidemija ir cukrinis diabetas.
30
Liaudanskytė, Laima, Algimantas Čebatorius, Daiva Mockevičienė, Gražina Bokūnaitė, and Saulius Knystautas. "INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS PROGRAMOS POVEIKIS APATINIŲ GALŪNIŲ MOBILUMUI PO GŪŽDUOBĖS IR ŠLAUNIKAULIO OSTEOTOMIJOS: ATVEJO ANALIZĖ." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 62–65. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.179.
Full textAbstract:
Klubo sąnario displazija (KD) − tai dėl nenormalaus gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės sąlyčio sutrikęs klubo sąnario formavimasis arba neišsivystęs ir dėl to nestabilus klubo sąnarys. Jaunų asmenų klubo sąnarys yra susiformavęs, todėl pastebėjus ligą ar pajutus jos simptomus paauglystėje ir vėliau reikalinga gūžduobės ir šlaunikaulio osteotomija. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti individualios kineziterapijos programos poveikį apatinių galūnių mobilumui po gūžduobės ir šlaunikaulio osteotomijos. Tyrimas atliktas 21 metų pacientui, kuriam 2018 metais Madrido (Ispanija) Quirónsalud universitetinėje ligoninėje buvo atlikta gūžduobės ir šlaunikaulio osteotomija. Kineziterapijos poveikis pacientui buvo vertinamas pusiau struktūrinio interviu metodu, naudojant standartizuotą Madrido popiežiškojo Comillas universiteto klausimyną, atliekant sąnario amplitudės testavimą goniometru, raumenų tonuso vertinimą Ashworth skale, raumenų jėgos vertinimą rankiniu dinamometru. Asimetrijos testas atliktas vaizdo analizės programėle My Jump 2. Vertinimas atliktas prieš kineziterapiją ir po jos. Kineziterapijos metu tiriamojo skausmas kas 2 savaites buvo vertinamas VAS skausmo balais, jam atlikta manualinė terapija, fizioterapija, minkštųjų audinių masažas. Po kiekvieno kineziterapijos vertinimo gauti reikšmingi rezultatai. Pažeisto sąnario amplitudės testavimas goniometru parodė klubo lenkimo padidėjimą 18 laipsnių. Ryškiausi raumenų tonuso rezultatai: klubo sąnario lenkimas sumažėjo nuo 2 iki 1 balo, tiesimas sumažėjo nuo 1+ iki 0 balo, raumenų jėgos – klubo lenkimo padidėjo nuo 69 iki 90 kilogramų. Asimetrijos testas buvo atliekamas du kartus ir antrasis testavimas parodė siekiamą rezultatą (9 proc.). Pirmąją savaitę pacientas savo skausmą įvertino 6 VAS balais, 9 savaitę skausmas sumažėjo iki 3 VAS balų. Remiantis vertinimo rezultatais, galima teigti, jog paciento apatinių galūnių mobilumas po kineziterapijos pagerėjo. Pacientas tapo pakankamai pajėgus ir galintis grįžti į sportinio pasirengimo etapą.
31
Kropaitytė, Monika, Neda Rylskytė, and Daiva Emilija Rekienė. "IDIOPATINĖ DILATACINĖ KARDIOMIOPATIJA: KLINIKINIS ATVEJIS." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 85–88. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.175.
Full textAbstract:
Dilatacinė kardiomiopatija yra širdies raumens patologija, kuri išsivysto dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio. Šiai ligai būdingi širdies nepakankamumo klinikiniai požymiai, įvairūs ritmo ir laidumo sutrikimai, angininio pobūdžio krūtinės skausmas. Dilatacinė kardiomiopatija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir instrumentiniais tyrimais, paneigiant įgimtas širdies ydas, vainikinių arterijų, hipertenzines ligas, vožtuvų patologiją. Nediagnozuota ir negydoma liga didina staigios širdinės mirties riziką. Straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis, kai pacientui dilatacinė kardiomiopatija pirmą kartą pasireiškė stenokardiniais skausmais ir gyvybei grėsmingais ritmo sutrikimais (paroksizmine skilveline tachikardija, skilvelių virpėjimu).
32
E., Bacevičiūtė, Ekkert A., Noreikaitė K., and Ryliškienė K. "Medicinos studentų migrenos diagnostika ir gydymas 2010–2011 m. ir 2019 m." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 55–60. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.07.
Full textAbstract:
Įvadas. Migrenos dažnis Lietuvos bendrojoje populiacijoje siekia 18,8 %. Tyrimo tikslas buvo nustatyti migrenos dažnį, įtaką kasdieniam gyvenimui, gydymo įstaigose nustatytą migreną ir jos gydymą tarp 18-28 m. amžiaus medicinos studentų 2010-2011 m. ir 2019 m. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 478 Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos studentai. 2010-2011 m. tyrime apklausti 252 (amžiaus mediana – 23,0 ± 7,8 m.), 2019 m. – 226 (amžiaus mediana – 23,0 ± 1,5 m.) studentai. Anketą sudarė klausimai apie galvos skausmą, jo provokatorius, įtaką kasdienei veiklai, vartojamus vaistus, gydymo įstaigoje nustatytą migrenos diagnozę. Statistinė analizė atlikta SPSS programa, lygmuo laikytas reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Lyginant 2010-2011 m. (27,8 %) ir 2019 m. (27,9 %) laikotarpius, pagal anketos duomenis nustatytos migrenos su ir be auros dažnis nepakito (p = 0,98), ja dažniau sirgo moterys (p = 0,02). Skausmas pagal VAS išliko vidutinio stiprumo (p = 0,07), tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui 2019 m. didėjo (p = 0,01). 2019 m. migrena buvo dažniau nustatoma gydymo įstaigoje (10 % vs. 25,4 %, p = 0,03), dažniau vartojami specifiniai vaistai priepuoliui (5,7 % vs. 19,0 %, p = 0,03) ir profilaktinis gydymas (0,0 % vs. 9,6 %, p = 0,003). Intensyvesnis skausmas (ŠS = 2,7, p = 0,006) ir auros buvimas priepuolių metu (ŠS = 2,7, p = 0,037) buvo reikšmingi diagnozės nustatymo gydymo įstaigoje veiksniai. O pats diagnozės nustatymas gydymo įstaigoje buvo nepriklausomas veiksnys, lėmęs triptanų (ŠS = 6,9, p = 0,012) ir profilaktinio gydymo vartojimą (ŠS = 30,3 p = 0,036). Išvados. Lyginant 2010-2011 m. ir 2019 m. laikotarpius, migrenos dažnis išlieka panašus. Skausmo stiprumas išlieka vidutinis, tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui didėja. Nors medicinos studentams migrena gydymo įstaigose diagnozuojama dažniau ir specifiniai vaistai priepuoliui gydyti bei medikamentinė profilaktika vartojama dažniau, tačiau migrenos diagnostika ir gydymas išlieka nepakankami.
33
Bacevičiūtė, E., A. Ekkert, K. Noreikaitė, and K. Ryliškienė. "Medicinos studentų migrenos diagnostika ir gydymas 2010–2011 m. ir 2019 m." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 55–60. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.07.
Full textAbstract:
Įvadas. Migrenos dažnis Lietuvos bendrojoje populiacijoje siekia 18,8 %. Tyrimo tikslas buvo nustatyti migrenos dažnį, įtaką kasdieniam gyvenimui, gydymo įstaigose nustatytą migreną ir jos gydymą tarp 18-28 m. amžiaus medicinos studentų 2010-2011 m. ir 2019 m. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 478 Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos studentai. 2010-2011 m. tyrime apklausti 252 (amžiaus mediana – 23,0 ± 7,8 m.), 2019 m. – 226 (amžiaus mediana – 23,0 ± 1,5 m.) studentai. Anketą sudarė klausimai apie galvos skausmą, jo provokatorius, įtaką kasdienei veiklai, vartojamus vaistus, gydymo įstaigoje nustatytą migrenos diagnozę. Statistinė analizė atlikta SPSS programa, lygmuo laikytas reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Lyginant 2010-2011 m. (27,8 %) ir 2019 m. (27,9 %) laikotarpius, pagal anketos duomenis nustatytos migrenos su ir be auros dažnis nepakito (p = 0,98), ja dažniau sirgo moterys (p = 0,02). Skausmas pagal VAS išliko vidutinio stiprumo (p = 0,07), tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui 2019 m. didėjo (p = 0,01). 2019 m. migrena buvo dažniau nustatoma gydymo įstaigoje (10 % vs. 25,4 %, p = 0,03), dažniau vartojami specifiniai vaistai priepuoliui (5,7 % vs. 19,0 %, p = 0,03) ir profilaktinis gydymas (0,0 % vs. 9,6 %, p = 0,003). Intensyvesnis skausmas (ŠS = 2,7, p = 0,006) ir auros buvimas priepuolių metu (ŠS = 2,7, p = 0,037) buvo reikšmingi diagnozės nustatymo gydymo įstaigoje veiksniai. O pats diagnozės nustatymas gydymo įstaigoje buvo nepriklausomas veiksnys, lėmęs triptanų (ŠS = 6,9, p = 0,012) ir profilaktinio gydymo vartojimą (ŠS = 30,3 p = 0,036). Išvados. Lyginant 2010-2011 m. ir 2019 m. laikotarpius, migrenos dažnis išlieka panašus. Skausmo stiprumas išlieka vidutinis, tačiau įtaka kasdieniam gyvenimui didėja. Nors medicinos studentams migrena gydymo įstaigose diagnozuojama dažniau ir specifiniai vaistai priepuoliui gydyti bei medikamentinė profilaktika vartojama dažniau, tačiau migrenos diagnostika ir gydymas išlieka nepakankami.
34
Jasaitytė, Eglė, Simona Vaičė, Ovidija Šriupšienė, and Olga Vasiliauskienė. "Pacientų žinių apie nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir jų vartojimo savitumų įvertinimas." Lithuanian General Practitioner 25, no. 2 (February 18, 2021): 81–91. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.620.
Full textAbstract:
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra vieni labiausiai paplitusių vaistų, jie ne tik malšina skausmą, tačiau pasižymi priešuždegiminiu ir antipiretiniu poveikiu. Juos kasdien visame pasaulyje vartoja daugelis žmonių, nepriklausomai nuo jų indikacijų ir šalutinio poveikio, neatsižvelgiant į jų vartojimo savitumus. Metodai ir tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 423 asmenys, kurie vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Tiriamieji buvo apklausti anoniminiu anketavimo būdu. Duomenys analizuoti vartojant „Microsoft Excel 2019“ ir „IBM SPSS 22.0“ programas. Pateikti rezultatai statistiškai reikšmingi, jei p<0,05. Tyrimo rezultatai. Dažniausiai vartojamas NVNU buvo ibuprofenas – net 67,9 proc. Ibuprofeną reikšmingai dažniau vartojo 18–39 amžiaus grupei priklausantys respondentai, o diklofenaką – 60 metų amžiaus ir vyresni pacientai. Dažniausios NVNU vartojimo priežastys buvo galvos skausmas ir nugaros skausmas, peršalimo sukelti simptomai. 84,4 proc. tiriamųjų vienu metu vartojo vienos rūšies NVNU. 74,0 proc. respondentų NVNU vartojo trumpiau nei dvi savaites. PSI kartu su NVNU vartoja 22,9 proc. Reikšmingai dažniau PSI vartoja pacientai, kurie NVNU geria kasdien. 67,2 proc. pacientų, sergančių VT ligomis, kartu vartoja PSI. Beveik pusė visų tiriamųjų – 44,4 proc. nurodė NVNU pasirinkę rekomendavus gydytojui. 14,7 proc. jautė nepageidaujamas reakcijas vartojant NVNU. Iš jų net 85,5 proc. skundėsi virškinamojo trakto sutrikimais. Pacientams, kurie vienu metu vartojo tris ir daugiau NVNU, nepageidaujamos reakcijos pasireiškė dažniau – 35,7 proc. Rečiau šalutinį vaisto poveikį jautė pacientai, kurie vartojo NVNU pagal gydytojo paskyrimą. Geras žinias apie NVNU turėjo 35,0 proc., vidutines – 59,1 proc., prastas žinias – 5,9 proc. Net 79,4 proc. respondentų nežinojo maksimalios ibuprofeno paros dozės ir tik 17,3 proc. teisingai atsakė, kad diklofenakas nepriklausomai nuo vaisto formos turi neigiamą poveikį skrandžiui. Išvados. Dažniausiai vartojami NVNU buvo ibuprofenas, nimesulidas ir diklofenakas. Dažniausios NVNU vartojimo priežastys: galvos skausmas, nugaros skausmas ir peršalimo sukelti simptomai. Didžioji dalis apklaustųjų vienu metu vartoja vienos rūšies NVNU. PSI kartu su NVNU vartoja ketvirtadalis respondentų. Beveik pusė visų tiriamųjų nurodė NVNU pasirinkę rekomendavus gydytojui. Mažiau nei ketvirtadalis respondentų jautė nepageidaujamas reakcijas vartodami NVNU. Iš jų didžioji dalis skundėsi virškinamojo trakto sutrikimais. Daugiau nei pusė respondentų turi pakankamai žinių apie NVNU.
35
Trainavičius, Rokas, Matas Mongirdas, Jonas Povilavičius, and Kęstutis Trainavičius. "Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl kiaušintakio vandenės: atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 17, no. 1-2 (November 4, 2018): 62–65. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2018.1-2.11742.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas. Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl vandenės nustatomas 1:1 500 000 reprodukcinio amžiaus moterų. Itin retai ši liga yra vaikų pilvo skausmų priežastis. Literatūroje aprašyta tik keletas vaikų izoliuoto kiaušintakio užsisukimo dėl kiaušintakio vandenės atvejų. Liga neturi specifinių simptomų. Galutinė diagnozė patvirtinama atlikus laparoskopiją.Klinikinis atvejis. 11 metų mergaitė atvyko į priėmimo skyrių dėl staiga atsiradusių skausmų pilvo apačioje. Tiriant skausmas nustatytas dešinėje klubo srityje. Ultragarsinio tyrimo metu dubenyje pastebėtas 80 mm ilgio ir 15 mm skersmens cistinis darinys, prisipildęs skysčio. Buvo įtarta dešiniojo kiaušintakio vandenė. Atlikta laparoskopija, rastas išsiplėtęs, prisipildęs skysčio ir apsisukęs dešinysis kiaušintakis. Kiaušintakis atsuktas ir išpunktuotas.Išvada. Kiaušintakio vandenės sukeltas izoliuotas kiaušintakio užsisukimas yra reta, todėl gana sunkiai nustatoma vaikų pilvo skausmų priežastis.
36
Kalibatienė, Danutė, Kristina Zaksaitė, and Saulius Cicėnas. "PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖS POKYTIS PRIEŠ IR PO PLAUČIŲ REZEKCINIŲ OPERACIJŲ." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 286–91. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.046.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybės pokytį prieš ir po plaučių rezekcinių operacijų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario mėn.–2014 m. vasario mėn. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų katedroje ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto I onkochirurgijos skyriuje, krūtinės chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Apklausoje dalyvavo 68 pacientai, kurie buvo apklausiami du kartus, likus dviem dienoms prieš operaciją ir praėjus savaitei po operacijos. Vidutinis tyrime dalyvavusių asmenų amžius sudarė 59 ± 10,09 metų. Jauniausias respondentas tyrimo metu buvo 40 metų, vyriausias – 79 metų. Tyrimui atlikti pasirinktas Europos vėžio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir jo modulis, sudarytas sergantiems plaučių vėžiu QLQ-LC13. Rezultatai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenimo kokybės ir sveikatos būklės vertinimas neženkliai pakito po plaučių rezekcinių operacijų (31,37 balo iš 100), apklausus respondentus po savaitės nei prieš (30,64 balo iš 100). Po plaučių rezekcinės operacijos respondentai pažymėjo, jog skausmas krūtinėje suintensyvėjo, palyginti su jaustu skausmu prieš operaciją, tačiau skausmas, plintantis į ranką ir petį, po operacijos buvo mažesnis nei prieš. Nuovargis tiriamuosius kankino ir buvo stipresnis po operacijos nei prieš ją. Pastebėta, jog vėmimas ir pykinimas pasitaikė dažniau po plaučių rezekcinių operacijų negu prieš. Gauti duomenys rodo, jog respondentai skundėsi suprastėjusiu apetitu po plaučių rezekcinių operacijų nei prieš. Kosulys ir dusulys vargino rečiau po plaučių rezekcinių operacijų nei prieš. Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino, nes pagal gautus tyrimo rezultatus, respondentai gyvenimo kokybę po plaučių rezekcinių operacijų vertino nežymiai geriau nei prieš operaciją. Išvados. Tyrime gauti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad prieš plaučių rezekcines operacijas didžioji dalis respondentų gyvenimo kokybę bei sveikatą vertina patenkinamai. Pagrindiniai simptomai, kurie labiausiai vargino visus respondentus – kosulys, skausmas krūtinėje bei rankose ir pečiuose, nemiga, nuovargis bei periferinė neuropatija (p0,05). Po plaučių rezekcinių operacijų respondentų sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės vertinimas išlieka patenkinamas. Ryškiausi simptomai, kurie kankino po operacijos respondentus, buvo skausmas krūtinėje, nuovargis, kosulys, dusulys (p 0,05). Taip pat visi respondentai išreiškia stiprų emocijų funkcionavimą (92,16 balo iš 100). Vertinant respondentų sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės pokytį pastebėta, jog po plaučių rezekcinių operacijų respondentų savo sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės vertinimas ženkliai nepakito, palyginti su pirmos apklausos rezultatu (prieš vidurkis 30,64 balo, po vidurkis 31,37 balo, mediana 33,33 Z = 4,271, p 0,05)
37
Brazaitis, Andrius, Algirdas Tamošiūnas, Vytautas Tutkus, and Janina Tutkuvienė. "Patelofemoralinio skausmo sindromo vaizdinimas." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 438–44. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.069.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: kelio sąnarys, girnelės-šlaunikaulio sąnarys, patelofemoralinio skausmo sindromas, magnetinio rezonanso tomografija. Skausmas priekinėje kelio sąnario dalyje yra dažnas pacientų skundas. Ši problema turi didelę socialinę ir ekonominę reikšmę, nes dažniausiai paveikia jaunus ir aktyvius žmones [1]. Dažnis siekia 15–33 proc. suaugusiųjų populiacijoje, 21–45 proc. – paauglių [2, 3]. Nepaisant susirgimo dažnumo ir klinikinių simptomų gausumo, jo etiologija ir diferencinė diagnostika, remiantis tik klinikiniais požymiais, išlieka sudėtinga. Dalies etiologiją pavyksta išsiaiškinti lengvai – tai trauma, raiščių ar sausgyslių plyšimas, tepalinių maišelių uždegimas, likusių diferencinei diagnostikai reikalingi įvairūs radiologiniai tyrimai. Radiologinis kelio sąnario ištyrimas prasideda nuo rentgenogramų – greito, pigaus ir gana efektyvaus tyrimo metodo. Jose galima nustatyti lūžimus, osteoartritą, osteochondrinį pažeidimą, patinimą [2]. Daugiasluoksnio kompiuterinio tomografo ir trimačių rekonstrukcijų pagalba galima nustatyti smulkius lūžimus, kurių nesimato rentgeno nuotraukose [3]. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pasirinkimo metodas įtariant meniskų, raiščių, kremzlės, raumenų ir sausgyslių pažeidimą arba jei nepakanka informacijos paprastesniuose tyrimuose [3]. MRT laikomas auksiniu standartu kelio sąnario radiologiniuose tyrimuose ir mūsų praktikoje sudaro per 50 proc. visų raumenų ir skeleto MRT tyrimų. Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl kelio sąnario MRT tyrimo, todėl detalios kelio sąnario anatomijos ir patologijos žinios svarbios tinkamam tyrimui ir gydymui pasirinkti. Skausmo priekinėje sąnario dalyje klasifikacijos yra įvairios. Jackson ir kolegos [4] skausmo priežastis suskirstė į aiškias (židininiai pažeidimai nustatomi kliniškai ir radiologiškai) ir neaiškias (funkcines/dinamines). Tuo tarpu Post [5] skausmą priekinėje sąnario dalyje suskirstė pagal pobūdį: pastovų, susijusį su fiziniu krūviu, aštrų, nepastovų. Anatominis suskirstymas yra praktiškiausias, nes sujungia visas struktūras į vieną mechanizmą [6]. Priežastys gali būti ekstrasąnarinės ir intrasąnarinės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti skausmo priekinėje kelio sąnario dalyje priežastis, apibūdinti pakitimus, matomus magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose.
38
Ulytė, A., and E. Sakalauskaitė-Juodeikienė. "Daktaro Jono Basanavičiaus (1851–1927) nervų ligos istorija." Neurologijos seminarai 22, no. 77 (January 14, 2019): 151–63. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.19.
Full textAbstract:
Daktaras Jonas Basanavičius (1851–1927) – išskirtinė asmenybė, palikusi kertinę žymę lietuvių tautos, Lietuvos valstybės ir mokslo istorijoje. J. Basanavičius autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija: 1851–1922 m.“ pateikė ne tik socialinio, politinio, kultūrinio, akademinio gyvenimo realijas, bet ir požiūrį į savo bei kitų ligonių sveikatą, atskleidė XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių gydytojo mąstyseną. Daktarą vargino įvairūs simptomai – galvos skausmas, nemiga, epizodinis kurtumas, uoslės ir skonio sutrikimai, širdies aritmijų priepuoliai, kojų skausmai, parestezijos, šlapinimosi sutrikimai, kuriuos pats J. Basanavičius įvardijo „naujos“, tik XIX a. antrojoje pusėje medicinos literatūroje atsiradusios ligos neurastenijos vardu. Šiame straipsnyje chronologine tvarka pateikiame daktaro nervų ligos simptomus, ligos diagnozes ir gydymo metodus, kuriuos vertiname XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos pasiekimų kontekste.
39
Sveikata, Tomas, Viktorija Brogaitė-Martinkėnienė, Narūnas Porvaneckas, Alma Molytė, Vladislav Lisovski, and Algirdas Venalis. "Esminės charakteristikos pacientų, atvykstančių į pirminę kelio sąnario endoprotezavimo operaciją." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 383–89. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.062.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: kelio sąnario osteoartrozė, endoprotezavimas, kelio skausmas, funkcinis pajėgumas. Darbo tikslas. Išsiaiškinti ir įvertinti pacientų, sergančių pirmine kelio sąnario osteoartroze, esmines charakteristikas prieš endoprotezavimo operaciją ir nustatyti jų ryšį su kūno mase ir amžiumi. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas prospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 221 tiriamas pacientas, hospitalizuotas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Ortopedijos skyrių, planuojant atlikti pirminę kelio sąnario endoprotezavimo operaciją dėl pirminės osteoartrozės. Demografiniai, socialiniai ir klinikiniai duomenys surinkti anketinės apklausos būdu. Rezultatai. Tiriamųjų vidutinis amžius buvo 68,42 ± 8,30 metų. Moterys sudarė 83,26 proc, tiriamųjų, jų vidutinis amžius – 68,30±8,18. Vyrai sudarė 16,74 proc., jų vidutinis amžius – 69,05 ± 9,00. Vidutinis tiriamųjų kūno masės indeksas 32,96 ± 5,93 kg/m2. 60,18 proc. tiriamųjų pagal Charnley klasifikaciją priskirti B grupei. Vertinant rentgenogramas, remiantis Ahlbäck klasifikacija, 43,18 proc. tiriamųjų nustatytas 3 kelio sąnario pažeidimo tipas. 66,52 proc. apklaustųjų nenaudojo jokių pagalbinių priemonių kasdienėje veikloje. 49,32 proc. kartais vartojo analgetikus kelio skausmui mažinti. Vertinant pacientų mobilumą, 76,02 proc. atliko „Stok ir eik“ testą per mažiau nei 10 sekundžių. Daugiausia pacientų FCI buvo 3 balai. Visų apklaustųjų „Western Ontario and McMaster Universities Arthritis Index“ balų vidurkis 47,74 ± 18,44. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas normalaus kūno svorio ir II laipsnio nutukimo grupėse (p = 0,03), normalaus kūno svorio ir III laipsnio nutukimo grupėse (p = 0,03), antsvorio ir III laipsnio nutukimo grupėse (p = 0,048). Rastas statistiškai reikšmingas kūno masės indekso skirtumas tarp < 60 ir ≥ 60 metų amžiaus grupių (p = 0,015). Vyresnio amžiaus grupės pacientų KMI buvo 32,49. Išvados. Dauguma pacientų, atvykstančių į kelio sąnario endoprotezavimo operaciją, buvo vyresnio amžiaus moterys, turinčios keletą gretutinių lėtinių ligų ir didesnį KMI. Priešoperacinio ištyrimo metu daugumai jų nustatyta pažengusi abiejų kelio sąnarių osteoartrozės stadija. Pusė tokių pacientų kartais pagal poreikį vartojo nuskausminamuosius vaistus ir 66,5 proc. nenaudojo pagalbinių priemonių vaikštant. Daugumos pacientų mobilumas buvo geras. Visų tiriamųjų WOMAC balų skaičius, vertinant skausmą, sustingimą ir funkcinį pajėgumą, buvo vidutinis. Tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis kūno masės indeksas koreliuoja su blogesne sergančio sąnario funkcija, didesniu sąstingiu ir skausmu.
40
Kvederas, Giedrius, Povilas Masionis, Mantas Jodinskas, and Narūnas Porvaneckas. "SERGANČIŲJŲ OSTEOPETROZE KLUBO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMAS: KLINIKINIŲ ATVEJŲ ANALIZĖ." Health Sciences 30, no. 2 (April 15, 2020): 106–10. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.052.
Full textAbstract:
Osteopetrozė yra itin reta, paveldima liga, dėl osteoklastų funkcijos sutrikimo pasireiškianti intensyvia kaulų skleroze, trapumu, kremzlinio sąnarinio audinio kalkėjimu. Dėl stambiųjų sąnarių kremzlinio audinio kalkėjimo, elastingumo sumažėjimo, intensyvėjančios subchondrinio kaulo sklerozės ir vaskuliarizacijos nykimo dar jauniems pacientams išsivysto sąnarių degeneracija, sukelianti intensyvų sąnario skausmą, judesių funkcijos sutrikimą ir gyvenimo kokybės pokyčius. Kaip ir pirminės suaugusiųjų artrozės, taip ir šios ligos atvejais pagrindinė indikacija operacijai yra intensyvus, vaistais nenumalšinamas sąnario skausmas, jo funkcijos sutrikimas. Dėl operuojamo sąnario kaulo ir jo čiulpų kanalo sklerozės, trapumo chirurgai patiria daug iššūkių, galinčių operacijos metu sukelti pavojingas ir sudėtingas komplikacijas. Šio darbo tikslas – apžvelgti itin retos paveldimos ligos sukeltos klubo sąnario artrozės chirurginio gydymo iššūkius ir galimas komplikacijas, pateikti klubo sąnario endoprotezavimo klinikinius atvejus.
41
Jankūnas, Deividas, Saulė Sipavičienė, Simona Stakauskienė, and Eglė Milinavičienė. "Dubens dugno raumenų stiprinimo pratimų poveikis šlapimo nelaikymo sutrikimui moterims po gimdos pašalinimo operacijos." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 46–55. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1075.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Histerektomija – tai procedūra, kurios metu chirurginiu būdu pašalinama gimda. Histerektomijos apimtis ir būdas gali skirtis, tačiau pati chirurginė intervencija yra pooperacinio šlapimo nelaikymo rizikos veiksnys nepriklausomai nuo operacijos apimties ir būdo (Skorupska, Miotla, Kubik–Komar, Rechberger, Adamiak–Godlewska, Rechberger, 2016). Šlapimo nelaikymo prevencijos metodai: tinkamo kūno svorio palaikymas, gimdymų ribojimas, gyvenimo būdo korekcija, mokymas taisyklingai atlikti dubens dugno raumenų (DDR) treniravimo pratimus (Habib, Chaudhary, 2016). Tačiau vis dar stinga tyrimų duomenų, kaip DDR treniravimą būtų galima derinti su kitomis intervencijomis (Silantyeva, ir kt., 2019), skirtingi autoriai pateikia prieštaringus rezultatus.
Tikslas – įvertinti DDR stiprinimo pratimų programų poveikį šlapimo nelaikymo sutrikimui moterims po gimdos pašalinimo operacijos.
Metodai. Pirmai tiriamųjų grupei taikytas grįžtamasis ryšys ir įprasta kineziterapija (GR + IK), antrai – tik įprasta kineziterapija (IK). Visoms tiriamosioms įvertintas jaučiamas skausmas, DDR jėga, gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, bendroji gyvenimo kokybė prieš poveikio taikymą ir po jo. Skausmo intensyvumas ir DDR jėga papildomai įvertinti po 5 ir 10 dienų.
Rezultatai. Po poveikio taikymo pastebėtas reikšmingas rezultatų pagerėjimas GR + IK grupėje: padidėjo DDR jėga, pagerėjo gyvenimo kokybė, susijusi su šlapimo nelaikymo problema, palyginus su IK grupe (p < 0,05). Jaučiamas skausmas ir bendrosios gyvenimo kokybės rezultatai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05).
Išvados. Įprasta kineziterapija, derinama su grįžtamuoju ryšiu, elgsenos požiūriu yra veiksmingesnė dubens dugno raumenų jėgai didinti, gyvenimo kokybei, susijusiai su šlapimo nelaikymu, gerinti nei vien tik įprasta kineziterapija.
Raktažodžiai: histerektomija, dubens dugno raumenys, dubens dugno raumenų treniravimas, šlapimo nelaikymas, kineziterapija.
42
Kostyliovienė, Silva, Gintarė Žiobaitė, Laura Urbonavičiūtė-Mikelkevičienė, Alina Vaškelytė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "SLAUGYTOJŲ ŽINIOS APIE VAIKŲ SKAUSMO VERTINIMĄ." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 179–86. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.116.
Full textAbstract:
Skausmas yra vienas iš dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria slaugytojai, slaugydami vaikus ligoninėse. Slaugytojams reikia turėti kompetencijos nuspręsti, kokį skausmo vertinimo instrumentą taikyti, į kokius aspektus atsižvelgti skausmo vertinimo metu. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad slaugytojų žinios apie vaikų skausmo vertinimą yra nepakankamos. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti slaugytojų žinias apie vaikų skausmo vertinimą. Anketinė apklausa atlikta 2016 m. vienoje iš didžiausių Lietuvos ligoninių vaikų chirurgijos (v. ch.) ir dviejuose vaikų ligų (v. l.) skyriuose. Tyrime dalyvavo 61 slaugytojas. Rezultatai. Buvo nustatyta, kad didesnė dalis respondentų, dirbančių I v. l. sk. (87,5 proc.) ir II v. l. sk. (66,7 proc.), teigė, jog skausmo intensyvumą tiksliausia įvardins pats pacientas, tačiau taip nurodė apie pusę (54,5 proc.) v. ch. sk. dirbančių respondentų (p=0,042). Dauguma (70,0 proc.) respondentų, dirbančių I v. l. sk. nurodė skausmo vertinimui naudojantys skales, tuo tarpu arti pusės (44,0 proc.) II v. l. sk. ir arti trečdalio (36,0 proc.) v. ch. sk. dirbančių respondentų skausmo skales naudojo reikalui esant (p=0,003). Didesnė dalis respondentų, dirbančių II v. l. sk. (80,0 proc.) ir v. ch. sk. (63,6 proc.), naudojo žodinę skausmo skalę, tuo tarpu tik apie pusė (45,8 proc.) I v. l. sk. dirbančių respondentų nurodė naudojantys šią skausmo skalę. Wong - Bakker veidelių išraiškos skalę skausmo vertinimui naudojo reikšmingai didesnė dalis respondentų, dirbančių I v. l. sk. (70,8 proc.) ir v. ch. sk. (54,5 proc.), lyginant su II v. l. sk. (13,3 proc.) dirbančiaisiais (p=0,003).
43
Žilionytė, Monika, Jurgita Savickaitė, Andrius Kederys, and Lina Varžaitytė. "Veidrodžio terapijos reikšmė motorinei bei sensorinei funkcijai, skausminiam sindromui bei asocijuotos galvos smegenų žievės reorganizacijai po persirgto insulto." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 189–94. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.115.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – apžvelgti patikimais įrodymais pagrįstą literatūrą apie veidrodinės terapijos (VT) efektyvumą pacientams, persirgusiems galvos smegenų insultu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliekant sisteminę apžvalgą, mokslinių straipsnių paieška vykdyta duomenų bazėse: PubMed, BioMedCentral, Tylor&amp;Francis, CohraneLibrary, ScienceDirect. Mokslinių straipsnių paieška atlikta pagal kiekvienai duomenų bazei pritaikytą specialią paieškos strategiją. Paieškai buvo panaudoti šie raktažodžiai: „mirror therapy“, „rehabilitation“, „stroke“, „upper limb“, „recovery of function“, „mirror movement“, „phantom limb pain „, „mirror visual feedback“, „mirror neurons system“. Į sisteminę apžvalgą įtraukti anglų kalba 2008–2016 metais publikuoti atsitiktinių imčių kontroliuojami arba kontroliuojami prieš ir po tyrimai, kuriuose buvo vertinama VT įtaka paralyžiuotos galūnės motorinei ir sensorinei funkcijai, skausmo intensyvumui bei asocijuotos galvos smegenų žievės reorganizacijai. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 11 tyrimų. Tyrimuose buvo suformuotos dvi grupės: tiriamųjų, kuriems buvo taikyta standartinė bei VT, ir kontrolinė grupė, kuriai buvo taikoma tik standartinė terapija. Daugelyje tyrimų VT taikyta vieną mėnesį. Rezultatai buvo vertinami prieš taikytą terapiją ir po jos. Apžvelgus visus šiuos 11 straipsnių stebime, kad tose tiriamųjų grupėse, kuriose naudojama VT, ženkliai pagerėja pacientų paralyžiuotos galūnės motorinė funkcija, padidėja vikrumas, sumažėja skausmas. Išvados. VT didina smegenų aktyvumą ipsilateralinėje motorinėje žievėje, somatosensorinėje zonoje, skatina asocijuotos žievės reorganizaciją, taip pat ji padeda pasiekti geresnių rezultatų pacientams, patyrusiems nedominuojančio pusrutulio insultą, sumažina persirgus insultu atsiradusį skausmą bei padidina po insulto sumažėjusį galūnių vikrumą. VT yra veiksminga ne tik gydant ūmiu ir poūmiu insultu, tačiau ir lėtiniu galvos smegenų insultu sergančius pacientus.
44
Juška, Agnius, Ieva Žostautienė, Jonas Pivoriūnas, Jonas Jurgaitis, Marius Paškonis, Vytautas Lipnickas, and Kęstutis Strupas. "Ūminis skausmas dešinėje klubinėje srityje: ar visada tai apendicitas?" Lietuvos chirurgija 8, no. 2 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.2.2118.
Full textAbstract:
Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas21Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Aklosios žarnos pavienis divertikulas – reta patologija ir pagal požymius beveik neatskiriama nuo ūminio apendicito. Aklosios žarnos divertikulitas gali nesukelti simptomų tol, kol nepasireiškia uždegimas, divertikulas neprakiūra ar iš jo neprasideda kraujavimas. Nors atliekami echoskopiniai ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, tikslią diagnozę prieš operaciją vis vien sunku nustatyti ir dažniausiai ji paaiškėja operuojant. Nors ši liga reta Vakarų šalyse, ją reikia turėti omenyje diferencijuojant tuomet, kai pacientas skundžiasi skausmu dešinėje klubinėje srityje. Dėl to į šią retą būklę norime atkreipti ne tik chirurgų bet ir kitų gydytojų dėmesį. Reikšminiai žodžiai: pavienis aklosios žarnos divertikulas, divertikulitas dešinėje, skausmas apatiniame dešiniajame kvadrante, įgimtas aklosios žarnos divertikulas. Acute pain in right iliac fossa region – is it always an appendicitis? Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas21Vilnius University Faculty of Medicine,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital Santariškių Clinics,Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: jonas.jurgaitis@santa.lt Solitary diverticulum of caecum is an uncommon pathological condition almost indistinguishable from acute appendicitis. Caecal diverticulitis can be asymptomatic until it becomes inflamed, perforated or begins to bleed. In spite of routine ultrasonography and computer tomography findings, correct preoperative diagnosis is still difficult and is usually made in the operating theater. Although this condition is very rare in Western countries, it should be considered in the differential diagnosis for patients complaining of right iliac fossa pain. Therefore, the aim of this case report is to improve the awareness of this condition not only among surgical trainees but also among the rest of medical staff. Key words: solitary diverticulum of the caecum, right diverticulitis, right lower quadrant pain, congenital diverticulum of the caecum.
45
Stundžienė, Rasa, Gabrielė Turlinskienė, Danutė Kalibatienė, Jūratė Gimžauskienė, and Silvija Gimžauskaitė. "SLAUGYTOJŲ VAIDMUO TAIKANT NEFARMAKOLOGINIUS HOSPITALIZUOTŲ VAIKŲ POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMO METODUS." Visuomenės sveikata 28, no. 5 (November 29, 2018): 71–81. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.062.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Ištirti slaugytojų vaidmenį valdyti hospitalizuoto vaiko pooperacinį skausmą taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo būdus bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų nefarmakologinių skausmo malšinimo būdų pasirinkimui ir vaikų tėvų mokymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 89 slaugytojos, dirbančios vienos Vilniaus miesto ligoninės vaikų chirurgijos skyriuje, 23-61 metų amžiaus, vidutinis amžius - 46,3 metai (SD±8,01). Apklausoje naudotas Tarja Pölkki (Suomija) sukurtas struktūruotas klausimynas, kuris buvo išverstas iš suomių į lietuvių kalbą. Klausimyną sudaro 45 klausimai, atsakymai į juos atspindi respondentų sociodemografinius duomenis bei organizacinius veiksnius, nefarmakologinių skausmo malšinimo metodų naudojimą, teikiamą tėvams informaciją. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą ir SPSS 22.0 statistinės duomenų analizės paketą. Darbo rezultatai. Hospitalizuotų vaikų juntamo stipriausio pooperacinio skausmo vidurkis, pasitelkiant skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo 5,6 (SD±2,08) balo. Slaugytojai vaikų skausmo mažinimui naudojo įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus, tačiau tokios fizinės priemonės kaip temperatūros reguliavimas, masažas buvo naudojamos retkarčiais, o transkutaninė periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) - niekada. Du trečdaliai slaugytojų (62,9 proc.) mokė tėvus nefarmakologinių skausmo malšinimo priemonių vaiko patiriamam skausmui mažinti, 3,4 proc. niekada to nedarė. Didžioji dalis slaugos personalo (80,9 proc.) nurodė, jog visada arba beveik visada, pastebėję nerimaujančius ar išsigandusius tėvus, stengiasi su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas juos neramina vaiko pooperaciniu laikotarpiu. Svarbiausi veiksniai, skatinantys slaugytojus taikyti nefarmakologines skausmo malšinimo priemones, buvo noras tobulėti darbe ir mokytis bei tėvų dalyvavimas vaiko slaugoje, o neadekvatus darbo krūvis ir didelis pacientų skaičius turėjo neigiamos įtakos nefarmakologinių metodų taikymui. Išvados. Slaugytojai hospitalizuotų vaikų pooperaciniam skausmui malšinti dažniausiai naudojo šiuos nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus: paruošiamosios informacijos suteikimas, kūno padėties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas. Fizinės priemonės buvo naudojamos rečiau. Slaugytojai dažniausiai tėvus mokė kūno padėties keitimo, buvimo šalia savo vaiko, pagalbos kasdieninėje veikloje bei dėmesio nukreipimo nuo skausmo metodų. Slaugytojai, kurių amžius buvo nuo 45-erių iki 59-erių metų, turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo šeimose augino vaiką ar turėjo didesnį darbo stažą, aktyviau dalyvavo valdant vaikų skausmą bei mokant tėvus.
46
Nekrašaitė, Vydmantė, Toma Petkutė, and Eglė Lendraitienė. "Kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo poveikis sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumui, motyvacijai ir funkcijai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2, no. 23 (February 10, 2021): 51–59. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v2i23.986.
Full textAbstract:
Tyrimo pagrindimas. Vizualus grįžtamasis ryšys yra svarbus judesių mokymosi procesui, kuris reabilitacijos srityje naudojamas esant įvairiems funkciniams sutrikimams, tačiau trūksta tyrimų, analizuojančių kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo poveikį sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumui, funkcinei būklei ir motyvacijai.
Tikslas – įvertinti sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumo, motyvacijos ir funkcinių rodiklių kaitą taikant kineziterapiją su grįžtamuoju ryšiu ir be jo.
Metodai. Buvo tirta 18 asmenų, kuriems diagnozuota kaklinės stuburo dalies radikulopatija. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmai grupei (n = 9) buvo taikoma kineziterapija be vizualaus grįžtamojo ryšio, antrai (n = 9) – kineziterpija su vizualiu grįžtamuoju ryšiu atliekant pratimus prieš veidrodį ir naudojant „Stabilizer“ slėgio matavimo prietaisą. Prieš intervenciją ir po jos buvo vertintas skausmo intensyvumas, galvos ir kaklo judesių amplitudės, kaklo lenkiamųjų raumenų funkcija bei tiriamųjų motyvacija.
Rezultatai. Abiejose tiriamosiose grupėse sumažėjo skausmo intensyvumas (p < 0,05). Po kineziterapijos abiejų grupių tiriamųjų aktyvios galvos ir kaklo judesių amplitudės statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05) ir atitiko normas. Giliųjų galvos ir kaklo lenkiamųjų raumenų ištvermė abiejose grupėse reikšmingai nepakito (p > 0,05). Po kineziterapijos su vizualiu grįžtamuoju ryšiu padidėjo tiriamųjų vidinės motyvacijos rodikliai (p < 0,05).
Išvados. Taikant kineziterapiją su vizualiu grįžtamuoju ryšiu ir be jo, sumažėjo sergančiųjų kaklinės stuburo dalies radikulopatija skausmo intensyvumas ir pagerėjo judesių amplitudė. Kineziterapija su vizualiu grįžtamuoju ryšiu buvo veiksmingesnė gerinant motyvaciją.
Raktažodžiai: radikulopatija, kaklo skausmas, kineziterapija, vizualus grįžtamasis ryšys, motyvacija.
47
U., Ališauskaitė, Garšvienė D., Švilpauskė-Laurynienė J., and Ališauskienė M. "Veiksniai, lemiantys elektroneuromiografijos tyrimo metu patiriamo skausmo intensyvumą." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 41–46. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.05.
Full textAbstract:
Įvadas. Elektroneuromiografija (ENMG) yra tyrimo metodas, skirtas periferinių nervų ir raumenų ligų diagnostikai. Tyrimas laikomas nemaloniu, kartais skausmingu, nes jo metu naudojami trumpi (0,1-0,3 ms) elektros stimulai, o tiriant raumenis – adatiniai elektrodai. Nors dauguma pacientų tyrimą toleruoja gerai, nedidelė dalis pacientų jaučia nepakeliamą skausmą ir tyrimo atsisako. Norėdami nustatyti veiksnius, lemiančius ENMG tyrimo skausmingumą, nusprendėme atlikti didelės imties tyrimą, kurio metu analizuota ne tik daug kartų tirtų demografinių veiksnių įtaka skausmo pojūčiui, bet ir skausmo ryšys su tyrimo apimtimi, lėtiniu skausmu, jo pobūdžiu ir paciento emocine būkle. Tiriamieji ir tyrimo metodas. Atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 400 pacientų, kuriems buvo atliktas ENMG tyrimas. Anketą sudarė klausimai apie ENMG tyrimo metu patirto skausmo intensyvumą, naudojant Skaitmeninės analogijos skalę (SAS), demografinius duomenis, tyrimo apimtį, iki tyrimo patirtą kitos kilmės skausmą ir klausimai iš Hospitalinės nerimo ir depresijos skalės (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS). Rezultatai. Tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo vidurkis buvo 3,76 ± 2,6. Nustatyta silpna neigiama koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir išsilavinimo (r = -0,12, p = 0,03). Rasta statistiškai reikšminga (p = 0,011) koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir ENMG tyrimo apimties. Tyrimas buvo skausmingesnis pacientams, iki tyrimo patyrusiems kitos kilmės skausmą (p = 0,002). Nustatyta koreliacija tarp anksčiau patirto skausmo kokybinių charakteristikų (jutiminių bei emocinių) ir tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo. Rasta reikšminga koreliacija tarp ENMG tyrimo metu patirto skausmo ir emocinės paciento būklės (p < 0,001). Išvados. Analizuojant demografinių veiksnių ryšį su ENMG skausmingumu, rasta neigiama koreliacija tarp tyrimo metu patirto skausmo ir išsilavinimo. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp iki tyrimo patirto skausmo ir tyrimo skausmingumo. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo metu patirto skausmo bei depresijos ir nerimo lygio.
48
Ališauskaitė, U., D. Garšvienė, J. Švilpauskė-Laurynienė, and M. Ališauskienė. "Veiksniai, lemiantys elektroneuromiografijos tyrimo metu patiriamo skausmo intensyvumą." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 41–46. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.05.
Full textAbstract:
Įvadas. Elektroneuromiografija (ENMG) yra tyrimo metodas, skirtas periferinių nervų ir raumenų ligų diagnostikai. Tyrimas laikomas nemaloniu, kartais skausmingu, nes jo metu naudojami trumpi (0,1-0,3 ms) elektros stimulai, o tiriant raumenis – adatiniai elektrodai. Nors dauguma pacientų tyrimą toleruoja gerai, nedidelė dalis pacientų jaučia nepakeliamą skausmą ir tyrimo atsisako. Norėdami nustatyti veiksnius, lemiančius ENMG tyrimo skausmingumą, nusprendėme atlikti didelės imties tyrimą, kurio metu analizuota ne tik daug kartų tirtų demografinių veiksnių įtaka skausmo pojūčiui, bet ir skausmo ryšys su tyrimo apimtimi, lėtiniu skausmu, jo pobūdžiu ir paciento emocine būkle. Tiriamieji ir tyrimo metodas. Atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 400 pacientų, kuriems buvo atliktas ENMG tyrimas. Anketą sudarė klausimai apie ENMG tyrimo metu patirto skausmo intensyvumą, naudojant Skaitmeninės analogijos skalę (SAS), demografinius duomenis, tyrimo apimtį, iki tyrimo patirtą kitos kilmės skausmą ir klausimai iš Hospitalinės nerimo ir depresijos skalės (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS). Rezultatai. Tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo vidurkis buvo 3,76 ± 2,6. Nustatyta silpna neigiama koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir išsilavinimo (r = -0,12, p = 0,03). Rasta statistiškai reikšminga (p = 0,011) koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir ENMG tyrimo apimties. Tyrimas buvo skausmingesnis pacientams, iki tyrimo patyrusiems kitos kilmės skausmą (p = 0,002). Nustatyta koreliacija tarp anksčiau patirto skausmo kokybinių charakteristikų (jutiminių bei emocinių) ir tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo. Rasta reikšminga koreliacija tarp ENMG tyrimo metu patirto skausmo ir emocinės paciento būklės (p < 0,001). Išvados. Analizuojant demografinių veiksnių ryšį su ENMG skausmingumu, rasta neigiama koreliacija tarp tyrimo metu patirto skausmo ir išsilavinimo. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp iki tyrimo patirto skausmo ir tyrimo skausmingumo. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo metu patirto skausmo bei depresijos ir nerimo lygio.
49
Miliauskas, Povilas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Potorakotominis intratekalinis skausmo malšinimas morfinu." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2190.
Full textAbstract:
Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: povilas.miliauskas@gmail.com Įvadas / tikslas Šoninė torakotomija yra viena iš skausmingiausių operacijų. Šiame darbe nagrinėti ligonių, kuriems atliekamos plaučių operacijos, pooperacinio nuskausminimo aspektai. Buvo siekta palyginti intratekaliniu būdu ir į veną švirkščiamo morfino skausmo malšinamąjį efektyvumą po plaučių operacijos atliekant šoninę torakotomiją. Metodai Ligoniai, kuriems buvo atliekamos plaučių operacijos, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: IT – kuriems prieš operaciją intratekaliniu būdu sušvirkšta 0,5 mg morfino dozė (n = 40), ir IV – kuriems pooperaciniu laikotarpiu į veną buvo švirkščiama morfino 3 mg/val. (n = 40). Abiejų grupių ligoniai statistiškai nesiskyrė pagal lytį, amžių, svorį, fizinę būklę pagal ASA ir atliktas chirurgines operacijas. Pirmos paros pooperacinio nuskausminimo efektyvumas buvo vertinamas vizualinės analoginės skalės (VAS) skausmo balais ramybėje ir kosint. Papildomai ketorolako buvo švirkščiama ligoniui, jaučiančiam stiprius skausmus. Rezultatai VAS balai ramybėje ir kosint buvo daug mažesni IT grupės (ramybėje p < 0,05; kosint p < 0,05). Vidutinės papildomos ketorolako dozės vienam ligoniui buvo mažesnės IT grupėje (p < 0,05). Pooperacinis pykinimas, vėmimas ir kvėpavimo slopinimas buvo silpnesnis IT grupės pacientų. Išvados Skausmo malšinimas morfinu į intratekalinį tarpą yra pranašesnis už intraveninį nuskausminimą morfinu pirmą parą po šoninės torakotomijos. Pagrindiniai žodžiai: potorakotominis skausmas, intratekalinis skausmo malšinimas, intraveninis skausmo malšinimas Intrathecal morphine for post-thoracotomy pain relief Povilas Miliauskas, Renatas Tikuišis, Saulius Cicėnas, Aleksas Žurauskas, Narimantas Evaldas SamalavičiusVilnius University, Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: povilas.miliauskas@gmail.com Background / objective Post-thoracotomy pain is one of the most severe types of post-operative pain. Intrathecal morphine has been shown to provide superior pain control within the first postoperative day compared with intravenous morphine after thoracotomy. Methods In this study, we compared the analgesic effect of lumbar intrathecal 0.5 mg morphine (IT group, n = 40) given before general anaesthesia and analgesia with intravenous morphine 3 mg/h (group IV, n = 40). Additionally, ketorolac was injected on request. The intensity of pain was assessed 2, 4, 8, 16 and 24 hours after extubation by visual analog scale (VAS = 1–10) at rest and on coughing. Results Analgesia at rest and while coughing was significantly better in the IT group on the first postoperative day. Ketorolac consumption was lower in the IT group. Nausea, vomiting and respiratory depression were more frequent in the IV group. Conclusions These results show that intrathecal analgesia compared with IV morphine improved pain control after thoracotomy on the first postoperative day. Keywords: post-thoracotomy pain, intrathecal analgesia, intravenous analgesia
50
Broga, Rimvaldas. "Skausmas peties sąnario srityje: priežastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas." Lietuvos chirurgija 1, no. 2 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.2.2433.
Full textAbstract:
Rimvaldas BrogaVilniaus universiteto Ortopedijos,traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinika,Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: rimvaldas@delfi.lt Peties skausmą yra pajutęs dažnas pacientas, kuriam jau per 40 metų. Dėl šio skausmo jis kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus. Pečių juostos anatomija ir biomechanika labai sudėtinga ir visai nepanaši į kitų sąnarių. Pečių juostos judesių amplitudė įvairiose ašyse ir plokštumose labai plati dėl trijų tikrųjų sąnarių ir dviejų jungčių. Pečių juostos funkciją atlieka 26 raumenys ir jų dalys, tačiau biomechanikai svarbiausi yra mažieji sukamieji raumenys ir deltinis raumuo. Trinkant minėtų raumenų veiklai, ligonis pajunta skausmus, blogėja peties funkcija. Straipsnyje minimos peties sąnario degeneracijos priežastys, dėstomas ištyrimo planas. Kai kurie anamnezės ir apžiūros duomenys labai būdingi peties ligoms. Apžvelgiami patys populiariausi ištyrimo metodai: skausminiai, funkciniai ir jėgos pasipriešinimo. Rentgenologinis tyrimas palyginti nebrangus, tačiau labai informatyvus. Aptariami būdingiausi peties sąnario rentgenologiniai simptomai. Laiku diagnozuoto mažųjų sukamųjų raumenų degeneracinio ar trauminio pažeidimo operacinis gydymas labai veiksmingas. Jei liga užleista ir įsisenėjusi, t. y. minėti raumenys seniai nuplyšę, surandėję ir negali atlikti pagrindinės funkcijos (stabiliai ir kartu judriai fiksuoti žastikaulio galvą), operacinio gydymo rezultatai būna prastesni. Prasminiai žodžiai: peties sąnarys, klinikinis ištyrimas, mažieji sukamieji raumenys, degeneracija, ankštumo sindromas. Pain in the region of shoulder joint: causes, clinical symptoms,diagnostics and treatment Rimvaldas Broga At the age over 40 many patients experience shoulder pain. Due to this pain they are refered to doctors of different specialities. The anatomy of the shoulder joint as well as its biomechanics is very complicated and not similar to any other joint. The range of motion in the shoulder joint is very wide in all axes and planes. The wide motion is achieved by means of three true joints and two junctions. In the function of the shoulder joint 26 muscles and their parts take part, but most important in the biomechanics are the smallest rotation muscles and the deltoid muscle. The patient experiences pain and aches and the function of the shoulder is impaired in the case of dysfunction of the above mentioned muscles. In the paper, causes of shoulder joint degeneration are mentioned and a clinical examination scheme is presented. Some of the accents from the anamnesis and evaluation are very common to shoulder sicknesses. The most popular examination tests concerning pain, function and strength restriction are discussed. Roentgenological examination is rather cheap but very informative. The most informative and most common roentgenological features are discussed. In case of early diagnosis of the degenerative and traumatic impairment of small rotator muscles operative treatment is very effective. In cases of delayed and inveterate illnesses when the above mentioned muscles have been disrupted long ago, are shortened and cannot perform their basic function (stable and mobile fixation of the humeral head), the results of operative treatment are worse. Keywords: shoulder joint, clinical examination, small rotator muscles, degeneration, compartment syndrome.