Academic literature on the topic 'Skausmo valdymas'

Pooperacinio skausmo valdymas yra aktuali anesteziologijos tema. Dėl ilgos trukmės, plataus audinių praskyrimo, chirurginių implantų naudojimo stuburo operacijos siejamos su dideliu pooperaciniu skausmu. Prastai kontroliuojamas pooperacinis skausmas gali sukelti lėtinį skausmą, padidinti komplikacijų riziką, pailginti gydymo stacionare laikotarpį. Adekvačiai malšinamas skausmas gali turėti teigiamos įtakos ankstyvajai reabilitacijai po operacijos. Dažniausiai skausmo malšinimui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba opioidiniai analgetikai. Opioidų vartojimas siejamas su tokiais nepageidaujamais reiškiniais kaip pykinimas, vėmimas, kvėpavimo slopinimas ir kt. Siekdami efektyviai malšinti skausmą, sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir suminę suvartojamų opioidų ar kitų analgetikų dozę, galime rinktis ketaminą. Subanestetinėmis dozėmis intraoperaciniu laikotarpiu vartojamas ketaminas gali efektyviai malšinti pooperacinį skausmą ir sumažinti opioidų poreikį. Tyrimo tikslas – nustatyti intraoperacinės ketamino infuzijos skyrimo vertę, malšinant skausmą po stuburo fiksacijos operacijų ir jo įtaką opioidų suvartojimui. Metodika. Atlikta bandomoji perspektyvaus tyrimo studija, įtraukta 10 pacientų, kuriems buvo atliktos stuburo fiksacijos operacijos. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į dvi grupes: A grupė (kontrolinė, ketaminas nenaudojamas) ir B grupė (anestezijos metu naudojamas ketaminas). Po operacijos buvo vertinamas skausmo intensyvumas, opioidinės analgezijos poreikis ir kiekis, fiksuojami nepageidaujami reiškiniai. Rezultatai. Vertinant skausmą iškart po operacijos, ketamino grupėje stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis skausmas, nei kontrolinėje grupėje (P=0,042). Kitomis dienomis ketamino grupės pacientai taip pat jautė mažesnį skausmą, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Statistiškai reikšmingų opioidų suvartojimo skirtumų ar nepageidaujamų reiškinių tarp grupių nebuvo. Išvados. Ketamino skyrimas operacijos metu gali turėti teigiamą efektą, malšinant pooperacinį skausmą po stuburo fiksacijos operacijų. Mūsų tyrimo duomenimis, mažų (subanestetinių) ketamino dozių skyrimas nedidina nepageidaujamų reiškinių rizikos.

Naujagimiai, kuriems reikalingas gydymas, intensyvi priežiūra ir slauga ligoninėje, patiria vidutiniškai nuo 7,5 iki 17,3 skausmingų procedūrų per dieną [4]. Dažniau­sios yra dūris į kulną paimti kapiliarinio kraujo ėminį, sekreto išsiurbimas iš kvėpavimo takų ir venos punkcija. Tyrimais įrodyta, kad nemalšinamas skausmas daro po­veikį vaiko raidai. Sveikatos priežiūros specialistams gali būti ypač sunku įvertinti neišnešioto, sunkiai sergančio ar turinčio neurologinį pažeidimą naujagimio skausmą. Skausmo vertinimui rekomenduojama naudoti skausmo vertinimo skales. Naujagimių skausmą rekomenduo­jama mažinti pakopomis, taikant tinkamas aplinkos, ne­farmakologines ir farmakologines skausmo malšinimo priemones. Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugos specialistų nauja­gimių skausmo valdymo žinias ir veiklą, atsižvelgiant į išsimokslinimą ir darbo patirtį. Tyrimas vyko nuo 2019 metų lapkričio 4 d. iki gruo­džio15 d. X miesto ligoninėse ir gimdymo namuose, slau­gos specialistų anoniminės anketinės apklausos metodu. Buvo išdalinta 120 klausimynų, grįžo tinkami analizei 70. Atsako dažnis – 58,33 procento. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis slaugos specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį ir aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą bei mažesnę darbo pa­tirtį, lyginant su turinčiais aukštesnįjį išsimokslinimą bei didesnę darbo patirtį, žinojo apie skausmo žalą nau­jagimiams, skausmo vertinimo ypatumus, naudojant PIPP skalę, nerekomenduojamus medikamentus nauja­gimių skausmo malšinimui. Tyrimo dalyviai nurodė, kad klinikinėje praktikoje naujagimių skausmo vertinimui dažniau naudojo PIPP skalę, taikė nemedikamentinius skausmo malšinimo metodus, vietinį nuskausminimą EMLA kremu, naudojo acetaminofeną (paracetamolį).

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra skirti įvairaus tipo ir lokalizacijos skausmui malšinti. Gera pooperacinio skausmo kontrolė yra svarbi norint išvengti skausmo potencijuojamo paciento būklės pablogėjimo, pvz., tachikardijos, hipertenzijos, miokardo išemijos, alveolių ventiliacijos sumažėjimo, prasto žaizdų gijimo. Šiame tyrime lyginsime acetaminofeno ir lornoksikamo efektyvumą pooperaciniam skausmui malšinti. Darbo tikslas: įvertinti lornoksikamo analgezijos efektyvumo jėgą pooperaciniu laikotarpiu pacientams po radikalių prostatektomijų. Metodai. Įtraukti 35 pacientai, gydyti 2015-2016 metais LSMUL KK Urologijos skyriuje, kuriems atlikta radikali prostatektomija. Gavus raštišką sutikimą, atsitiktiniu būdu pacientams operacijos pabaigoje sušvirkščiami intraveninio lornoksikamo 8 mg arba acetaminofeno 1000mg. Pilvo skausmas vertinamas prieš operaciją, po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 valandoms. Rezultatai. Prieš operaciją pilvo skausmą lornoksikamo (L) grupėje jautė 1 (6,25 proc.) pacientas, o acetaminofeno (A) grupėje 1 (5,26 proc.) pacientas jautė rankos skausmą. Po operacijos praėjus 3 valandoms A grupėje 9 (47,37 proc.) pacientai skundėsi vidutinio stiprumo skausmu ir 3 (15,79 proc.) – stipriu skausmu. L grupėje po operacijos praėjus 3 valandoms 3 (18,75 proc.) pacientai jautė stiprų skausmą. Tarp A ir L vaistų po operacijos praėjus 3, 6, 12 ir 24 val. statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p=0,329; p=0,917; p=0,4; p=0,903, atitinkamai). Išvados. Intraveninis lornoksikamas ir acetaminofenas efektyviai malšina skausmą po radikalių prostatektomijų. Lornoksikamas i/v nuo skausmo toks pat efektyvus kaip paracetamolis i/v pacientams po radikalių prostatektomijų. Intraveninis lornoksikamas ir paracetamolis yra tinkami vartoti vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

Skausmas yra viena dažniausių kreipimosi į vaikų skubios pagalbos skyrių priežasčių. Dauguma vaikų patiria skausmingas diagnostikos procedūras, kurios kelia baimę, skausmą ir nerimą. Vaiko patiriamas skausmas dažnai neužtektinai pripažįstamas, netiks­liai nustatomas jo stiprumas, todėl neužtikrinamas adekvatus nuskausminimas. Tikslas – nustatyti vaikų skausmo pojūčio skirtumus nuo suaugusiųjų, pristatyti skausmo vertinimo skales, padedančias atpažinti ir tiksliau įvertinti vaikų pati­riamą skausmą, siekiant adekvataus nuskausminimo. Tyrimo objektas ir metodika. Atlikta sisteminė lite­ratūros apžvalga vaikų patiriamo ūminio skausmo tema, naudojantis paieškos sistema Pubmed ir Goo­gle Scholar duomenų bazėse. Rasta 427 publikacijos. Analizei atrinkti 9 straipsniai, aprėpiantys 2010-2019 metų laikotarpį. Rezultatai. Sisteminėje literatūros apžvalgoje išna­grinėti 9 straipsniai. Įtraukti straipsniai nagrinėjantys kūdykių ir vaikų skauso neurofiziologinius ypatumus. Aptartos įvairaus amžiaus vaikams taikomos skausmo vertinimo skalės. Išvados. Vaikų skausmo neurofiziologiniai ypatumai labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Nepakankamas nu­skausminimas gali lemti ilgalaikius skausmo suvo­kimo pokyčius ir sukelti specifines su tuo susijusio el­gesio išraiškas. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, nurodančių kūdikių-vaikų-paauglių skausmo efek­tyvesnio įvertinimo bei gydymo poreikį. Nepaisant turimų priemonių bei specifinių skalių, nepakankamai adekvatus skausmo vertinimas lemia nepakankamą ar netinkamą nuskausminimą. Geresnei skausmo kontro­lei užtikrinti svarbu mokyti medicinos personalą bei vaikų artimuosius, kaip laiku ir kuo tiksliau atpažinti vaiko jaučiamą skausmą bei jo stiprumą.

Skausmo medicinoje dažnai sutinkamas terminas – krioanalgezija. Tai procedūra, kurios metu naudojant šaltį atliekama nervinės struktūros destrukcija, kitaip krioabliacija. Procedūros efektyvumo vertinimo duomenys literatūroje prieštaringi. Tyrimo tikslas – įvertinti šios procedūros taikymo ypatumus ir efektyvumą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose. Į observacinį retrospektyvinį tyrimą įtraukti 33 pacientai, kuriems 2017–2019 metais Anesteziologijos klinikos skausmo gydymo poskyryje iš viso atliktos 49 krioanalgezijos procedūros. Pacientų skausmas vertintas pagal skaitinę skausmo skalę (0 – nėra skausmo, 10 – didžiausias įmanomas skausmas). Nustačius somatosensorinės sistemos sritį, kuri sukelia skausmą, po diagnostinės-gydomosios blokados atlikta krioabliacija. Procedūros efektyvumo vertinimas: „labai geras efektas“, „geras efektas“, „efekto nebuvo“, kai skausmas atitinkamai sumažėjo >70 proc., >50 proc. ir <30 proc. Dviejų nepriklausomų grupių dydžiams palyginti taikytas Kruskal-Wallis testas ir χ² testas. Statistiškai reikšmingi rezultatai, kai p<0,05. Pacientai vidutiniškai skausmą prieš procedūros taikymą vertino 7,8±1,4 balo. Su skausmu susijusius simptomus įvardijo 15 pacientų: nuovargis (n=12), miego sutrikimai (n=11), aktyvumo sumažėjimas (n=11). Iki krioanalgezijos 88 proc. (n=29) pacientų atliktos kitos skausmo mažinimo procedūros, 76 proc. (n=25) skausmo mažinimui vartojo vaistus. Labai geras krioanalgezijos efektyvumas nustatytas 33 proc. (n=11), geras 46 proc. (n=15), procedūra neefektyvi 21 proc. (n=7) pacientų. Dažniausiai krioanalgezija taikyta gydant nugaros apatinės dalies skausmą (n=17), kelio sąnario, veido ir galvos bei apatinės galūnės sritį (kiekvienoje srityje n=3). Krioanalgezija yra efektyvus lėtinio skausmo valdymo metodas, tačiau jo taikymas gydymo procese reikalingas detalesnių ir didesnės imties prospektyvinių tyrimų.

Judita AndrejaitienėKauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Intensyviosios terapijos ir kraujotakos tyrimų laboratorija,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: andrejaitiene@yahoo.com Veiksmingas pooperacinio skausmo valdymas yra šiuolaikinio chirurginio gydymo sudedamoji dalis. Neadekvatus skausmo gydymas po širdies operacijų lemia sumažėjusį ligonių aktyvumą, sukelia emocinį diskomfortą, nerimą, sutrikdo miegą, neigiamai veikia kvėpavimo funkciją, padidina miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, tromboembolinių komplikacijų riziką. Tinkamas pooperacinio skausmo malšinimas ne tik gerina ligonio gyvenimo kokybę, pagreitina sveikimą ir visišką funkcijų atsitaisymą, bet ir glaudžiai susijęs su ligonio gydymo stacionare trukme, sumažina gydymo išlaidas. Pooperacinio skausmo gydymo svarba jau seniai neabejojama. Nors informacijos apie ūminio skausmo patogenezę ir jo gydymo patirties sukaupta nemažai, deja, nėra priimto skausmo malšinimo po širdies operacijų „aukso standarto“, o taikomų metodų efektyvumas nėra pakankamai aiškus. Pagrindinis straipsnio tikslas – padėti suprasti gydytojui praktikui, kodėl kyla skausmo problema pooperaciniu laikotarpiu ir ką gali medicinos personalas padaryti, kad šis laikotarpis pacientui būtų kuo sklandesnis. Straipsnyje aptariami ir nauji po širdies operacijų taikomi veiksmingi skausmo malšinimo metodai. Reikšminiai žodžiai: skausmas, širdies operacija, ūminio pooperacinio skausmo malšinimas New trends in the treatment of postoperative pain in cardiac surgery Judita AndrejaitienėInstitute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Laboratory of Intensive Care and Blood Circulation Research,Eivenių Str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: andrejaitiene@yahoo.com Effective post-operative pain management is a constituent of contemporary surgical treatment. Inadequate acute pain treatment after cardiac surgery can keep patients from the activities that prevent postoperative complications, especially respiratory complications, determine reduced patients’ emotional discomfort, anxiety, sleep disorders. The appropriate postoperative analgesia prevents patients’ discomfort, may decrease morbidity, postoperative ICU and in-hospital stay, and thus may decrease cost. The importance of post-operative pain management has been known for a long time. However, regardless of scientific progress in the studies of acute pain pathogenesis and the accumulated treatment experience, there is no acknowledged “golden standard” for the periods following cardiac surgery, while the effectiveness of the applied methods has not yet been fully explained. In the current era of early tracheal extubation, achieving optimal pain relief after cardiac surgery can be challenging. Adequate postoperative analgesia after cardiac surgery may be attained via a wide variety of techniques. The main purpose of this article is to help a practicing doctor understand the reasons related to the problem of pain during the postoperative period and also what the medical personnel can do in order to make this period as smooth as possible for the patient. The article also covers the most recently adapted effective methods of post-operative analgesia. Key words: pain, cardiac surgery, acute postoperative pain management

Skausmas ir diskomfortas yra dažni nepageidaujami, tačiau laikini ortodontinio gydymo reiškiniai. Tyrimų duomenimis, ortodontinio gydymo metu skausmą patiria 72-100 proc. pacientų. Be skausmo, pacientai gali jausti kitus nemalonius pojūčius burnoje ar socialinį diskomfortą. Skausmas ir diskomfortas yra subjektyvūs pojūčiai, priklausantys ir nuo paciento psichosocialinių aplinkybių. Skausmas dažniausiai prasideda praėjus kelioms valandoms po breketų užklijavimo ir būna intensyviausias po 24 valandų. Skausmo pojūtis mažėja 3-7 dieną, kol visiškai stabilizuojasi, praėjus mėnesiui. Ortodontinis skausmas (diskomfortas) dažniausiai nedidelis ir trunka neilgai. Kai kuriems pacientams skausmas būna intensyvesnis, gali trukdyti kasdienei veiklai, tačiau dažniausiai – tik gydymo pradžioje. Ortodontinis skausmas turi uždegiminių savybių, todėl net ir didėjant susidomėjimui nefarmakologinėmis skausmo valdymo strategijomis, efektyviausiai ortodontinis skausmas malšinamas tik vartojant vaistus nuo skausmo. Šiame straipsnyje apžvelgiama ortodontinio skausmo etiologija, skausmo ir diskomforto priklausomybė nuo paciento individualių savybių, nemalonių pojūčių įtaka gyvenimo kokybei bei skausmo valdymo strategijos.

Įvadas. Radikulopatija – tai juosmeninės stuburo dalies nervų šaknelių pažeidimas, išsivystantis dėl nervinės šaknelės spaudimo ir dirginimo. Esant juosmeninei radikulopatijai, pasireiškia daug įvairių simptomų, tarp kurių dažniausi: skausmas apatinėje nugaros dalyje ir skausmo plitimas į apatines galūnes, raumenų silpnumas, propriorecepcijos ir posturalinės kontrolės sutrikimai, neigiamai veikiantys asmens kasdieninę veiklą ir gyvenimo kokybę, kas lemia darbingo amžiaus žmonių darbo našumo sumažėjimą, negalios vystymąsi. Nustatyta, kad kineziterapijos metu taikomi fiziniai pratimai ir fizioterapinės priemonės gali sumažinti skausmą, pagerinti pusiausvyrą ir jos valdymą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 40 asmenų (22 moterys ir 18 vyrų), kuriems diagnozuota juosmeninė radikulopatija. Tiriamieji atsitiktiniu atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes po 20 tiriamųjų kiekvienoje grupėje, kur I grupei taikytas stuburo stabilizavimo pratimų ciklas, o II grupei – stuburo stabilizavimo pratimų ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Skausmui vertinti pasirinkta vizualinė skausmo analogijos skalė (VAS) (angl. Visual Analogue Scale), dinaminiam stabilumui vertinti – modifikuotas žvaigždės dinaminio stabilumo Y testas, liemens raumenų statinei ištvermei vertinti – du testai: pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės ir nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės. Duomenys apdoroti atlikus matematinę statistinę analizę. Rezultatai. Skausmas po taikytų skirtingų kineziterapijos programų sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse. I grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,77 ± 1,88 balo iki 3,85 ± 1,25 balo, II grupės tiriamiesiems skausmas sumažėjo nuo 5,40 ± 1,24 balo iki 2,55 ± 1,05 balo. Vertinant tiriamųjų dinaminio stabilumo pokyčius po 4 savaičių kineziterapijos užsiėmimų ciklo, nustatytas dinaminio stabilumo pagerėjimas abiejų grupių tiriamiesiems, tačiau didesni pokyčiai fiksuoti II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Taip pat prieš ir po kineziterapijos užsiėmimų ciklo buvo apskaičiuotas kombinuoto rezultato koeficientas, kuris rodo, ar yra tikimybė patirti traumas dėl pablogėjusio dinaminio stabilumo ir jo valdymo. Prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas buvo 92,3 %, o II grupės tiriamųjų – 92,9 %. Po 4 savaičių taikytų užsiėmimų nustatytas abiejų grupių tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficiento padidėjimas: I grupėje – 2,8 %, o II grupėje – 3,5 %. Po užsiėmimų ciklo I grupės tiriamųjų kombinuoto rezultato koeficientas siekė 95,1 %, II grupės tiriamųjų – 96,4 %. Nustatyta, kad, jeigu kombinuotas rezultatas yra mažiau kaip 94 %, yra padidėjusi tikimybė patirti traumas. Taigi prieš kineziterapijos užsiėmimų ciklą asmenims, kuriems nustatyta radikulopatija ir patiriantiems vidutinio intensyvumo skausmą, yra tikimybė dėl dinaminio stabilumo pakitimo patirti apatinių galūnių traumas. Po užsiėmimų ciklo kombinuotas rezultatas pasiekė daugiau kaip 94 %, taigi tikimybė patirti traumas sumažėjo (p = 0,032). Taip pat po kineziterapijos fiksuotas pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės jėgos pagerėjimas abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau, lyginant grupes, didesnis liemens raumenų statinės jėgos ištvermės pokytis (p = 0,029) fiksuotas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos užsiėmimų ciklas. Išvados. 1. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo sumažėjo abiejų grupių tiriamųjų jaučiamas skausmas, kuris kito nuo vidutinio (5–6 balų) iki silpno (3–2 balų). Lyginant abi grupes, didesnis skausmo sumažėjimas stebėtas II grupės tiriamiesiems, kuriems taikytas stuburo stabilizavimo ir smūginės bangos terapijos ciklas. 2. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo abiejų grupių tiriamiesiems padidėjo pilvo ir nugaros raumenų statinė jėgos ištvermė. Didesnis teigiamas pokytis fiksuotas II grupės tiriamiesiems. 3. Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo pagerėjo tiriamųjų dinaminis stabilumas ir sumažėjo tikimybė patirti traumas. 4. Lyginant abi grupes, galima teigti, kad didesnį teigiamą poveikį skausmui, raumenų jėgos ištvermei, dinaminiam stabilumui ir jo valdymui turėjo taikomas stuburo stabilizavimo pratimų programos ir smūginės bangos terapijos ciklas.

Darbo tikslas. Ištirti slaugytojų vaidmenį valdyti hos­pitalizuoto vaiko pooperacinį skausmą taikant nefar­makologinius skausmo malšinimo būdus bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų nefarmakologi­nių skausmo malšinimo būdų pasirinkimui ir vaikų tėvų mokymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 89 slaugytojos, dirbančios vienos Vil­niaus miesto ligoninės vaikų chirurgijos skyriuje, 23-61 metų amžiaus, vidutinis amžius - 46,3 metai (SD±8,01). Apklausoje naudotas Tarja Pölkki (Suo­mija) sukurtas struktūruotas klausimynas, kuris buvo išverstas iš suomių į lietuvių kalbą. Klausimyną su­daro 45 klausimai, atsakymai į juos atspindi respon­dentų sociodemografinius duomenis bei organizaci­nius veiksnius, nefarmakologinių skausmo malšinimo metodų naudojimą, teikiamą tėvams informaciją. Sta­tistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą ir SPSS 22.0 statistinės duomenų analizės paketą. Darbo rezultatai. Hospitalizuotų vaikų juntamo sti­priausio pooperacinio skausmo vidurkis, pasitel­kiant skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo 5,6 (SD±2,08) balo. Slaugytojai vaikų skausmo ma­žinimui naudojo įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus, tačiau tokios fizinės priemonės kaip temperatūros reguliavimas, masažas buvo naudo­jamos retkarčiais, o transkutaninė periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) - niekada. Du trečdaliai slaugytojų (62,9 proc.) mokė tėvus nefarmakologi­nių skausmo malšinimo priemonių vaiko patiriamam skausmui mažinti, 3,4 proc. niekada to nedarė. Di­džioji dalis slaugos personalo (80,9 proc.) nurodė, jog visada arba beveik visada, pastebėję nerimaujančius ar išsigandusius tėvus, stengiasi su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas juos neramina vaiko pooperaciniu lai­kotarpiu. Svarbiausi veiksniai, skatinantys slaugytojus taikyti nefarmakologines skausmo malšinimo prie­mones, buvo noras tobulėti darbe ir mokytis bei tėvų dalyvavimas vaiko slaugoje, o neadekvatus darbo krūvis ir didelis pacientų skaičius turėjo neigiamos įtakos nefarmakologinių metodų taikymui. Išvados. Slaugytojai hospitalizuotų vaikų poopera­ciniam skausmui malšinti dažniausiai naudojo šiuos nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus: pa­ruošiamosios informacijos suteikimas, kūno padė­ties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas. Fizinės priemonės buvo naudojamos rečiau. Slaugytojai dažniausiai tėvus mokė kūno pa­dėties keitimo, buvimo šalia savo vaiko, pagalbos kasdieninėje veikloje bei dėmesio nukreipimo nuo skausmo metodų. Slaugytojai, kurių amžius buvo nuo 45-erių iki 59-erių metų, turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo šeimose augino vaiką ar turėjo didesnį darbo stažą, aktyviau dalyvavo valdant vaikų skausmą bei mokant tėvus.

Paciento slauga jo gyvenimo pabaigoje apima daugelį aspektų: skausmo ir simptomų valdymą, kultūriškai jautrius klausimus, pagalbą pacientams, jų šeimų na­riams mirimo procese ir išgyvenant netektį, etinius apsisprendimo klausimus. Pacientai ir jų šeimos na­riai yra svarbūs partneriai, kurie dalyvauja planuojant pagalbą ir ligos gydymą. Tyrimo tikslas - Lietuvos terapinio, chirurginio ir in­tensyvios terapijos skyrių slaugytojų pasirengimas slaugyti pacientus gyvenimo pabaigoje. Tyrimo medžiaga ir metodas. Vienmomentinis kie­kybinis tyrimas, atliktas septyniose didžiose Lietu­vos ligoninėse. Tyrime dalyvavo stacionare dirban­tys slaugytojai (N=1055; atsako dažnis 79,9 proc.). Rezultatai ir išvados. Pacientų priežiūrą gyvenimo pa­baigoje palengvintų gerai organizuota darbo aplinka, reikiama dvasinė pagalba pacientui bei išsaugotas orumas ir privatumas. Pagrindinės kliūtys slaugant pacientus gyvenimo pa­baigoje yra laiko trūkumas pokalbiams su pacientais, šeimos narių neturėjimas kur kreiptis psichologinės pagalbos sužinojus paciento diagnozę bei pikti šei­mos nariai, trukdantys personalui.

Darbo tema: Pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo valdymas. Lėtinis skausmas tampa didele medicinos, ekonomikos ir socialine problema, kuri veikia ne tik kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę, trikdo normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, šeimos santykius, bet ir visuomenės ekonominį potencialą. Sergamumas ir nedarbingumas Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas. Tad būtina gerinti pagalbą lėtinio skausmo varginantiems ligoniams. Tokia pagalba atsispindėtų ir šalies ekonomikoje, nes didžiausia dalis kenčiančių lėtinius skausmus yra darbingo amžiaus žmonės. Darbo tikslas: įvertinti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, fizinius bei emocinius išgyvenimus, jų žinias apie skausmo valdymą. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo pobūdį bei jo intensyvumą. 2. Išsiaiškinti kokiais metodais pacientai malšina skausmą. 3. Įvertinti, kaip lėtinis skausmas veikia kasdienę paciento veiklą. 4. Įvertinti, kaip lėtinis skausmas veikia emocinę paciento būklę. 5. Įvertinti pacientų žinias apie skausmo valdymą. Tyrimo objektas: pacientai, patiriantys lėtinį skausmą ir besigydantys VšĮ VUL „Santariškių klinikos“, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Tyrimo metodika: pateikta anketinė pacientų apklausa. Apklausta 100 respondentų. Darbo rezultatai: Apklausos duomenimis pastovus skausmas vargino 85% apklaustųjų. Daugiausia respondentų (38%) jautė aštraus pobūdžio skausmus. Tiriant skausmo intensyvumą - 47% respondentų jautė... [toliau žr. visą tekstą]
Topic of the work: Pain Management for patients experiencing chronic pain. Chronic pain becomes a big medicine, economic and social problem that influences not just every person’s quality of life, disturbs normal social and personal life, family relations, but also public economic potential. Morbidity and incapacity to work in Lithuania meet global tendencies. Aim of the work: To evaluate the chronic pain of patients, their physical and emotional experiences and their knowledge about pain control. Goals of the work: 1. To find out the nature of pain and its intensity for patients who suffer from chronic pain. 2. To find out what methods patients use to decrease pain. 3. To evaluate how chronic pain influences everyday activities of a patient. 4. To evaluate how chronic pain influences emotional state of a patient. 5. To evaluate the knowledge of patients about the management of pain. Object of the research: Patients, who suffer from chronic pain and who are cured in VSI VUL “Santariskiu klinikos” anesthesiology, intensive therapy and pain treatment center. Methodology of the research: Questionnaire poll of patients is presented. 100 respondents were questioned. Results of the work: According to the data of the results, 85% suffered of the chronic pain. The biggest part of the respondents (38%) felt acute type pains. When pain intensity was analyzed, 47% of respondents felt acute pain. Dependence relation between the intensity of pain and age was not determined (p>0.05). The... [to full text]

Magistro darbas buvo parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje 2012 – 2013 metais. Magistro darbas susideda iš turinio, įvado , literatūros apžvalgos , rezultatų ir jų aptarimo, išvadų bei padėkos .Visą darbą sudaro 41 puslapiai , 10 lentelių ir 6 diagramos. Tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje chirurginėje praktikoje naudojamų bendrosios nejautros metodų efektyvumą ir gyvybinių funkcijų stebėsenos svarbą. Darbo uždaviniai:1. Išnagrinėti bendrosios nejautros būdų taikymą smulkiųjų gyvūnų klinikoje.2. Įvertinti stebėjimo (monitoravimo) rodiklius.3. Stebėti ir įvertinti pasitaikančias komplikacijas, taikomus būdus joms pašalinti bei jų prevenciją.
This master work was prepared in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy in 2012 – 2013 years. This master work compiles from a content, introduction, review of literature, results, consideration, conclusion, and thanks. The master work consists of 41 pages and includes 10 tables and 6 pictures. The aim: Rate of small animal surgical techniques used in general anesthesia effectiveness and the importance of monitoring vital functions. The tasks: 1. Examine general anesthesia techniques by the small animal clinic.2. Monitoring indicators.3. Monitoring of common complications, their prevention and ways to remove them. After study shows that the development is an important vital functions the animal's age, breed, health status, complexity of procedures performed and the medicinal use for its intended purpose.

Darbo tikslas: Įvertinti specializuotos treniruočių programos poveikį darbingo amžiaus žmonių, jautusių NAD skausmą, taisyklingo judesio atlikimo rodiklių pokyčiams.Uždaviniai: 1. Įvertinti specializuotų ir bendrojo lavinimo treniruočių ciklų poveikį juosmens – dubens srities stabilumui ir judesių valdymui bei liemens raumenų ištvermei. 2. Palyginti specializuotos ir bendro lavinimo treniruočių programų poveikio rezultatus juosmens – dubens srities stabilumui ir judesių valdymui bei liemens raumenų ištvermei. Tyrimui buvo pakviesta 60 asmenų jautusių NAD skausmą. Visiems buvo pateiktas NAD skausmo trukmės ir fizinio aktyvumo vertinimo klausimynai, atliktas pirminis diagnostinis testavimas. Juosmens – dubens stabilumas vertintas statinės atlikties testais, naudojant slėgio matavimo prietaisą su grįžtamuoju ryšiu ,,Stabilizer‘‘. Juosmens – dubens srities judesių valdymas vertintas 6 judesių valdymo testais (,,Movement control tests’’). Liemens raumenų jėgos ištvermė vertinta statinės atlikties testais. Duomenų vertinimui buvo naudojama video kameros medžiagos ekspertinė analizė. Pagal atsakymus į klausimynus ir atlikus pirminį tyrimą, atrinkta 30 asmenų, kurių juosmens - dubens srities judesių valdymas įvertintas kaip nepakankamas. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 21,37 ± 0,2 metai (±SEM, standartinė vidurkio įverčio paklaida). Kūno masės indeksas – 21,7 ± 0,5 kg/m². Atsitiktine tvarka tiriamieji suskirstyti į tiriamąją (n=15) ir kontrolinę (n=15) grupes. Taikytos... [toliau žr. visą tekstą]
The aim of the study: To evaluate the effect of a specialized training program to the changes in indicators of the lumbarpelvic region motion performance of the employble age persons with low back pain. Tasks: 1. Evaluate the effect of the specialized training program cycle and general training program cycle for the lumbar-pelvic region stability, motions control and trunk muscle strength endurance.2. Compare the results between a specialized training program and the results of the general training program to the the lumbar-pelvic stability, motions control and trunk muscle strength endurance. The study involved 60 subjects with low back pain. All were submitted to the low back pain duration and physical activity assessment questionnaires, performed the primary diagnostic testing. Lumbar - pelvic stability was evaluated with static tests carried out by using a pressure measuring device with feedback,'' Stabilizer”. Lumbar - pelvic motion control was evaluated by 6 motion control tests ("Movement control tests'') by Hannu Luomajoki. Back and abdominal muscle endurance rated static tests carried out. For evaluation of the study data was used video materials expert analysis. According to the answers to the questionnaires and the primary investigation, 30 people with inadequate lumbar - pelvic motion control were selected for further research. Average age - 21.37 ± 0.2 years (± SEM, standard error of the mean estimate. Body mass index - 21. 7 ± 0.5 kg / m². Patients were... [to full text]