To see the other types of publications on this topic, follow the link: Slauga.
Journal articles on the topic 'Slauga'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Slauga.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Sąlyga, Jonas, Artūras Razbadauskas, Tatjana Žuravliova, Irutė Plepienė, and Geriuldas Žiliukas. "PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ OPERACIJŲ SLAUGA." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 122–27. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.080.
Full textAbstract:
Pooperacinė pacientų slauga priklauso nuo slaugytojų, ypač neurologinio profilio skyriuose, kai situacija gali staiga pasikeisti ir slaugytoja turi tai pastebėti ir laiku sureaguoti. Pacientai, turėję galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ar operacijas, patiria mažesnę ar didesnę negalią, nuo kurios priklauso tolimesnis jų socialinis gyvenimas ir darbinė veikla. Pooperaciniu laikotarpiu slaugytojas užima svarbų vaidmenį stebėdamas ir gerindamas paciento fizinę būklę, padėdamas atlikti kasdienę veiklą, aiškindamas esamą paciento būseną, jį nuramindamas, supažindindamas su galimomis pooperacinėmis komplikacijomis bei pooperacine ligos eiga. Tikslas: išanalizuoti pacientų po galvos smegenų operacijų slaugą. Tyrimo metodai: pagal parengtą anketą buvo vertinami demografiniai duomenys (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas bei susirgimo tipas) ir naudojami du testai: Barthel indeksas bei Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) pacientų funkcinei būklei įvertinti. Pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugos problemas po neurochirurginių operacijų, yra susirgimo tipas. Nei pacientų amžius, nei lytis ženklios įtakos slaugos problemoms neturėjo, slaugos veiksmai priklauso nuo susirgimo tipo ir planuojami pagal motorinių ir pažintinių funkcijų sutrikimus. Įvertinus pacientų savarankiškumą prieš operaciją ir išvykstant iš stacionaro, Barthel indekso ir FNT rezultatų pokytis buvo statistikai reikšmingas (p0,05). Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad kuo vyresni pacientai, tuo mažesnis jų savarankiškumo atsigavimas po operacijos.
2
Vaitiekienė, Jurgita. "SLAUGOS PROCESŲ VALDYMAS LIGONINĖSE." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 128–36. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.104.
Full textAbstract:
Slauga – tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos. Holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatina atsisakyti rutininio požiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atliktų procedūrų kompleksą. Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje. Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Vertinamosios analizės metu nustatomos gerinimo galimybės, poreikis keisti kokybės vadybos sistemą (KVS), įvertinama kokybės politika bei matuojami kokybės tikslai. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.
3
Paulikaitė, Giedrė, Lina Gedrimė, and Artūras Razbadauskas. "Moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, slauga." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 226–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.121.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - išanalizuoti moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (GKV), slaugą. Tyrimas atliktas 2013-2015 metais. Taikyta apklausa atlikta raštu, užpildant anoniminį klausimyną. Tyrimo kontingentą sudarė neatsitiktinė imtis, kurioje buvo įtrauktos įvairios stadijos gimdos kaklelio vėžiu sergančios ir besigydžiusios Klaipėdos miesto ligoninių pacientės. Savarankiškai sudarytu klausimynu buvo siekta įvertinti pacienčių slaugos poreikius atsižvelgiant į esamą gimdos kaklelio vėžio stadiją ir taikytą gydymo metodą. Rezultatai. Atliktame tyrime didžiąją dalį apklaustųjų sudarė 41-50 m. amžiaus respondentės. Nustatyta, jog sergančioms GKV, dažniausiai pasireiškia šie simptomai: skausmas, nuovargis ir pykinimas, o rečiausiai pasireiškiantys simptomai - vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas, burnos gleivinės išopėjimas. Dažniausi išreikšti slaugos poreikiai: slaugytojo buvimas šalia, atidus išklausymas reikalingas respondentėms. Vyraujantis simptomasskausmas, kuriam pasireiškus iškyla didžiausias slaugytojo pagalbos poreikis. Išvados. Sergančiųjų GKV slaugos poreikiai priklauso nuo stadijos, kurioje buvo diagnozuotas ir pradėtas gydyti GKV bei taikyto gydymo metodo, nes po kiekvieno gydymo metodo pasireiškia skirtinga simptomatika, kuri reikalauja individualios ir lanksčios slaugos praktikos. Išryškėja respondenčių psichosocialiniai poreikiai, kurie parodo, jog medicinoje pacientai suvokiami kaip holistinė asmenybė. Įvadas Onkologinės ligos XXI amžiuje tampa vis dažnesne diagnoze. Tarp moterų labiausiai paplitęs sergamumas krūties, odos, gimdos kūno ir gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Higienos instituto duomenimis, gimdos kaklelio vėžys - dažna moterų onkologinė liga Lietuvoje, kuri užima 3-4-tą vietą tarp piktybinių navikų, todėl šių ligų profilaktika ir gydymas tampa vis aktualesni ir labiau plėtojami. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų atvejų skaičius pastaruoju dešimtmečiu Lietuvoje yra ženkliai didesnis už tendencijas, vyraujančias Europoje, tai nulemia tik 2004 metais pradėta vykdyti Atrankines patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, gerokai padidėjo naujai nustatytų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius, iš statistinių duomenų svyravimo galima spręsti, jog sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nėra stabilus ir tampa vis dažnesne diagnoze [7]. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys- antra dažniausia 30-54 metų amžiaus moterų onkologinė liga, sudaranti net 14% visų piktybinių ligų šioje amžiaus grupėje[3]. Kiekviena liga išsiskiria specifišku gydymo, slaugymo metodu bei medicinos personalo pasiruošimu. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija bei mišrus gydymo metodų taikymas. Kiekvienas gydymo metodas skiriasi pritaikymo ir slaugymo metodika, kurią turi išmanyti medicinos personalas. Slaugytojas-tai medicinos personalo darbuotojas, kuris daugiausia laiko praleidžia su sergančiosiomis gimdos kaklelio vėžiu. Todėl slaugytojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad sugebėtų identifikuoti ir išspręsti kylančias slaugos problemas. Darbo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu slaugą.
4
Gornatkevič, Olga, and Lina Šakienė. "Pacientų, sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga, slauga." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 85–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.077.
Full textAbstract:
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – lėtai progresuojanti, iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija, atsirandanti dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į žalingas su oru įkvepiamas daleles ar dujas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių. Teigiama, kad pagrindinis slaugytojų darbo tikslas yra pakeisti pacientų fizinę ir psichinę būseną, suteikti jiems ramybės, aiškumo, optimizmo, pasiryžimo pasveikti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga slaugą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant autorinę anoniminę anketinę apklausą raštu. Buvo apklausti 60 slaugytojų, dirbančių Vilniaus apskrities Viešosios gydymo įstaigos intensyviosios terapijos ir reanimacijos, terapijos ar palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančiajam lėtine obstrukcine plaučių liga pokyčiai įvyksta visose [12] gyvybinėse veiklose: iškyla slaugos problemų, atsiranda specialių paciento slaugos poreikių. Pagrindiniai slaugos tikslai: užtikrinti visišką fizinę, emocinę ir psichinę ramybę, sumažinant nerimą, baimę, skausmą, sumažinti stresą paciento aplinkoje, rūpintis galimų komplikacijų prevencija. Svarbu į pagalbą įtraukti paciento artimuosius, komandinis darbas, stiprinti žmogaus motyvaciją bei tvirtinti viltį ir tikėjimą. Išvada. Pagrindinės pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, slaugos problemos gyvybinėse veiklose, slaugytojų nuomone: žinių deficitas, bendravimo problemos, judėjimo sutrikimas, aktyvumo netoleravimas, gausus skrepliavimas, šlapimo nelaikymas, skausmas krūtinės ląstoje, savipriežiūros deficitas, kosulys, dusulys, išsekimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, socialinė izoliacija, nerimas ir nemiga. Slaugytojas, norėdamas padėti LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems pacientams, visų pirma turi įvertinti pokyčius gyvybinėse veiklose, socialinę ir kt. aplinką, numatyti slaugos problemas.
5
Smaidžiūnienė, Dalė. "SLAUGYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO PATIRTIS SU SUNKIAI SERGANČIŲ IR MIRŠTANČIŲ PACIENTŲ ŠEIMOMIS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 159–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.158.
Full textAbstract:
Sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų šeimos nariai patiria daugybę sunkumų, susijusių su artimojo slauga. Lietuvoje vis dar nevisavertė slaugytojo ir sergančiojo globėjo partnerystė, dažnai nepakankama valstybės, sveikatos įstaigos darbuotojų parama artimiesiems, slaugantiems sunkiai sergančius ir mirštančius asmenis ligoninėse ar namuose. Slaugytojams, dirbantiems su sunkiai sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, taip pat dažnai reikalinga parama, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek slaugant pacientą, tiek bendradarbiaujant su jo artimaisiais. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojų bendradarbiavimo su sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų artimaisiais patirtį. Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius. Slaugytojos, dirbančios su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pažeidžiamos dėl didelių darbo krūvių, psichologinės pagalbos nebuvimo, todėl dirbti su pacientu ir jo artimaisiais kartais pritrūksta motyvacijos. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas. Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas. Mirus pacientui, dauguma slaugytojų išgyvena nemalonius jausmus arba patiria stresą.
6
Bartkevičiūtė, Birutė, Eurelija Venskaitytė, Jūratė Samėnienė, and Aurelija Blaževičienė. "Sergančiųjų cukriniu diabetu orientuota į pacientą slauga." Sveikatos mokslai 25, no. 3 (June 29, 2015): 77–86. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.055.
Full text
7
Laurs, Lina, Aurelija Blaževičienė, Daimantas Milonas, and Vilma Rastenienė. "SLAUGYTOJŲ PASIRENGIMAS SLAUGYTI PACIENTUS GYVENIMO PABAIGOJE: LIETUVOS SITUACIJA." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 98–104. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.079.
Full textAbstract:
Paciento slauga jo gyvenimo pabaigoje apima daugelį aspektų: skausmo ir simptomų valdymą, kultūriškai jautrius klausimus, pagalbą pacientams, jų šeimų nariams mirimo procese ir išgyvenant netektį, etinius apsisprendimo klausimus. Pacientai ir jų šeimos nariai yra svarbūs partneriai, kurie dalyvauja planuojant pagalbą ir ligos gydymą. Tyrimo tikslas - Lietuvos terapinio, chirurginio ir intensyvios terapijos skyrių slaugytojų pasirengimas slaugyti pacientus gyvenimo pabaigoje. Tyrimo medžiaga ir metodas. Vienmomentinis kiekybinis tyrimas, atliktas septyniose didžiose Lietuvos ligoninėse. Tyrime dalyvavo stacionare dirbantys slaugytojai (N=1055; atsako dažnis 79,9 proc.). Rezultatai ir išvados. Pacientų priežiūrą gyvenimo pabaigoje palengvintų gerai organizuota darbo aplinka, reikiama dvasinė pagalba pacientui bei išsaugotas orumas ir privatumas. Pagrindinės kliūtys slaugant pacientus gyvenimo pabaigoje yra laiko trūkumas pokalbiams su pacientais, šeimos narių neturėjimas kur kreiptis psichologinės pagalbos sužinojus paciento diagnozę bei pikti šeimos nariai, trukdantys personalui.
8
Kymelytė-Slapšinskaitė, Nijolė, Aldona Mikaliūkštienė, and Danutė Kalibatienė. "SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIO Į PRIEŠMIRTINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ LIGONINĖJE ĮVERTINIMAS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 752–59. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.120.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: priešmirtinė pagalba, priešmirtinės pagalbos sritys, paliatyvioji pagalba, slauga, ligoninė. Tyrimo tikslas. Įvertinti teikiamos priešmirtinės pagalbos kokybę ligoninėje remiantis slaugytojų požiūriu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2015 metais vienoje Vilniaus ligoninių apklaustos 108 slaugytojos. Tyrimui panaudota originaliai parengta anketa, sudaryta remiantis atlikta literatūros analize apie paliatyviosios ir priešmirtinės pagalbų teikimą ligoninėje. Duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS 13.0“ ir „Microsoft Office Excel 2007“ programą. Rezultatai ir išvados. Teikiant priešmirtinę pagalbą, slaugytojai dažniausiai bendrauja su gydytojais, į slaugos procesą įtraukiami pacientai ir jų šeimos nariai (atitinkamai – vid. = 4,09 ± 1,46 ir vid. = 3,77 ± 1,21). Vidutiniškai kartais taikomos slaugos priemonės: skausmo ir kitų nepageidaujamų simptomų vertinimas ir kontrolė bei bendravimas su pacientais (vid. = 3,42 ± 1,03 ir vid. = 3,42 ± 1,43). Teikiant priešmirtinę pagalbą, pacientams rečiausiai yra suteikiama psichosocialinė pagalba (vid. = 2,27 ± 1,28), vidutiniškai retai suteikiama dvasinė pagalba ir bendraujama su pacientų šeimos nariais (atitinkamai – vid. = 2,69 ± 1,27 ir vid. = 2,66 ± 1,40). Pacientams psichosocialinė ir dvasinė pagalbos yra teikiamos statistiškai reikšmingai dažniau nei jų šeimos nariams bei su pacientais bendraujama statistiškai reikšmingai dažniau nei su šeima (p < 0,05).
9
Valasavičienė, Deimantė, Artūras Razbadauskas, and Aelita Skarbalienė. "Slaugytojo profesijos tėvų perdegimo raiška COVID-19 pandemijos laikotarpiu." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 1 (289) (January 27, 2021): 1–6. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.1.
Full textAbstract:
Tėvystė yra sudėtinga ir įtempta veikla. Ilgalaikis didžiulis tėvų stresas gali sukelti tėvų perdegimą. Tėvų perdegimas vystosi, kai tėvų išteklių (emocinių, kognityvinių, psichologinių, finansinių ir kt.) nepakanka esamiems ir kylantiems poreikiams patenkinti. COVID-19 pandemija sukėlė didelį stresą ir nerimą daugeliui tėvų visame pasaulyje. Medikams pandemijos laikotarpis yra ypač sudėtingas dėl padidėjusio streso darbo vietoje. Nuolatinė įtampa darbo vietoje bei namuose gali sąlygoti stiprius psichologinius susirgimus. Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojais dirbančių tėvų perdegimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Atliktas kiekybinis tyrimas anketavimo būdu, jo dalyviai – slaugytojai (n = 200), auginantys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Slaugytojai, auginantys ikimokyklinio ir (arba) mokyklinio amžiaus vaikus, patiria gana nestiprų perdegimą tėvystės veikloje, tikėtina, dėl galimybės dirbti darbo vietoje negretinant darbo ir vaikų mokymosi problemų. Didesnį perdegimą lemia jaunesnis tėvų amžius, aukštesnis išsilavinimas, didesnis kartu gyvenančių vaikų skaičius bei laikas, skiriamas padėti vaikams mokytis. Stipresnį perdegimą tėvystės veikloje patiria asmenys, iki karantino besinaudoję auklių ar vaikų užimtumo centrų (būrelių) paslaugomis.
10
Glodianytė, Indrė, and Zita Gierasimovič. "Effect of ultraviolet radiation on the skin." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 4 (292) (April 23, 2021): 17–22. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.7.
Full textAbstract:
The beneficial effect of ultraviolet radiation on our skin manifests itself in the synthesis of vitamin D. However, the detrimental effect of this radiation is much more severe. A longer duration of the effect of this radiation speeds up photoaging of skin depending on its phonotype. Symptoms of burning accompanied by tiredness, headaches, changes in temperature, skin damage observed testify to the negative effect of ultra-violet radiation. The unsuitable acquisition of measures of protection with SPF (Sun Protection Factor) numbers and their seasonal application presuppose the formation of wrinkles. This issue remains relevant today as well, because the results of ultraviolet radiation are diagnosed ever more often. They testify to careless skin care. The slightest skin redness, swelling or brownness is reaction of the skin to harmful ultraviolet radiation. The aim of the investigation was to examine the effect of ultraviolet radiation on skin. The investigation was carried out in virtual space on the Internet website www.apklausa.lt in 2021 (2 months). A total of 209 respondents took part in the investigation. The results and conclusions of the investigation are as follows: due to the nature of work, about half of the respondents were exposed to ultraviolet radiation the whole day or 3–4 hours a day. One the third of the respondents used the solarium procedures once per week, provided themselves with measures of protection in shops; however, they did not set great store by the protective effect of SPF filters. One the sixth of the respondents used measures of protection when their skin suffered serious damage.
11
Šilabritienė, Jolanta, and Lina Spirgienė. "Evaluation of fluid intake habit and fuid importance among middle age and elderly patients." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 4 (292) (April 23, 2021): 1–9. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.5.
Full textAbstract:
The aim is to evaluate fluid intake and knowledge about fluid intake importance among middle age and elderly patients in emergency department.
Methods. The study performed in emergency department. 110 patients participated in the study. Patients were divided in 2 groups according age group: 45–49 age (middle age) and ≥ 60 (elderlyAuthors according literature review made questionnaire). Bioethics persission was given by Lithuanian University of Health Sciences Bioethics center (No. BEC-SLF(N)-229).
Results. Of all patients, 52.7 proc. were women and 47.3 proc. men. Water drink more women (82.8 proc.), patient with secondary education (84.0 proc) and living in countryside. Mineal water drink more men (36.5 proc.), patients with high education (38.2 proc.) and living in cities (39.1 proc.). During day 1.5–2 litres of fluid drink 28.2 proc. of patients (accordingly middle age 29.4 proc. and 27.1 proc. elderly). Only 1 litre of fluid drink more elderly patients than middle age (accordingly 32.2 proc. and 19.6 proc.). The most of patients (66.3 proc.) sometimes felt thirst during the day. Acoording the most (51.8 proc.) patients opinion (accordingly eldelry 57.6 proc. and middle age 45.1 proc.) people must intake 1.5–2 litred of fluid per day. The most (46.0 proc.) of middle age patients knew about fluid intake from Internet, the most of elderly (50,0 proc.) knew more from journals, magazines. Community nurses gave less information for middle age group and elderly patients (accordingly 6.3 proc. and 16.7 proc.).
Conclusions. Patients of emergency department intake not enough fluid, even one third of elderly patients drink only less than 1 litre per day. The most popular fluid in both groups were water and tea. Patients the most information about fluid intake gave from Internet, publications, and least from community nurses.
12
Petravičienė, Zita, and Vida Bartašiūnienė. "Injuries, Suffered by Nurses, Changing Patients’ Position." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 4 (292) (April 23, 2021): 10–16. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.6.
Full textAbstract:
As recently as 20 years ago, the International Labor Organization has drawn the attention to the nurses’ working conditions, nursing and health. Nursing is one of the professions, mostly exposed to the risk of experiencing back injuries. One of the main precautions to prevent nurses' back injuries is the use of technical aids and the work environment provision with ergonomic means. There must be a lot and diverse devices in the workplace available for nurses to protect them from injuries [1]. The European Agency for Safety and Health at Work identifies several groups of risk factors that affect the health of nurses. They are work-related risks (monotonous movements, use of physical force, an uncomfortable body position), patient-related risks (a heavy patient, immobility, etc.), environment-related risks (slippery work surfaces, limited area, etc.), and other risks (lack of knowledge, inappropriate clothing and footwear, etc.) [2]. The aim of the research was to analyze the injuries experienced by nurses in changing the situation of patients. A quantitative survey was conducted, providing the questionnaires; its participants were nurses, working in Utena City health care institutions. The nurses usually experience various types of sprains of back, lumbar and shoulder girdle muscles. Injuries, suffered by nurses, are related to the lack of additional facilitators and knowledge on how to lift a patient in a correct manner.
13
Jokubauskaitė, Greta, and Nijolė Galdikienė. "Assessment of Reasons of Parents' Refusal to Vaccinate Their Children." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 8 (296) (August 30, 2021): 1–7. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.15.
Full textAbstract:
Abstract. Parents who do not have enough knowledge and scientifically based information about vaccines, their benefits and harms lead to the wrong approach to vaccination, they are beginning to question the usefulness of vaccines and it is necessary and completely refusing to vaccinate children so that there could be possible consequences.
Research aim. To evaluate the reasons for parents refusing to vaccinate their children and possible consequences.
Research methods. The study was performed using a quantitative descriptive research method. The study participants were parents (n = 394) who refused to vaccinate their children with at least one vaccine from the recommended pediatric preventive vaccination calendar.
Results. The results of the study revealed that parents are aware of preventive vaccinations against infectious diseases, but only a third agree that preventive vaccinations are the main way to protect against infectious diseases. Usually, parents do not vaccinate their child for fear of vaccine complications; through an intensive vaccination calendar; due to excessive components in vaccines; because the child's immunity in the event of an infectious disease is better than that acquired after vaccination; vaccinations can cause certain additional diseases and parents believe that vaccines are a way for companies to make money.
Conclusions. False information about the safety of vaccines in the media and on the Internet has a major influence on parents' decision to vaccinate their children. Due to insufficient information available and the wrong attitude about vaccination parents tend not to trust the benefits of vaccination. The main reasons why parents refuse to vaccinate their children are fears about vaccine complications and side effects, an over-intensive vaccination schedule, and the amount and impact of vaccine ingredients.
14
Juškauskienė, Erika, Lina Spirgienė, and Olga Riklikienė. "Spiritual care and support from the perspective of hospitalized cancer patients." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 5 (293) (May 21, 2021): 16–24. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.10.
Full textAbstract:
The aim was to describe the experience of non-terminal patients with oncological disease about the spiritual care and support provided to them in the nursing and supportive care hospital.
Methods. The study was conducted in 2018 in four Lithuanian nursing and supportive care hospitals. During the face-to-face interviews, 118 patients with non-terminal oncological diseases shared their experiences on the spiritual care and support provided in the health care institution. Purposive sample selection was applied. The answers were analyzed by the method of qualitative inductive thematic content analysis. Kaunas Regional Bioethics Committee (No. BE-2-84) issued the permission to conduct the research.
Findings. Patients with oncological diseases, in describing the spiritual care and support they received in nursing and supportive care hospital, associated it primarily with the sacraments and religious rituals provided by clergy or their assistants. Patients identified clergy and spiritual advisors, also medical, nursing and social care staff, and relatives as the main providers of spirtiual care. Patients expressed a desire to receive the spiritual help and support from a multidisciplinary team whose members liaise with each other, coordinate their actions, and together seek the best solutions. One third of patients experienced that their spiritual needs and expectations left without due attention or were not met at all. Some patients felt that there was too little spiritual support and help in the hospital.
Conclusions. Patients with oncological diseases, in describing the spiritual care and support they received in nursing and supportive care hospital, associated it primarily with the sacraments and religious rituals provided by clergy or their assistants and to lesser extent with conversation and communication initiated by medical staff. The spiritual needs of patients with oncological diseases must become an integral part of holistic patient care not only at the theoretical level but also in clinical practice.
15
Zybartaitė, Aurelija, and Lina Gedrimė. "Influence of music on work performance during joint replacement surgery, attitudes of surgical team members." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 2 (290) (February 23, 2021): 1–10. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.2.
Full textAbstract:
Progress is constantly being made in almost all areas of life, including medicine. For this reason, various measures are being introdu-ced to make any work done more efficient, easier, more productive. Music can be used in medicine, especially in the operating room, as its effect on the members of the operating team is extremely positive. And while this is acknowledged, there is not much research on this topic – the impact of music on members of the operating team.Object – is the influence of music on work performance during joint replacement, from the point of view of surgical team members.Problem – is whether music during endoprosthesis surgery can increase the productivity of surgical team members?Aim – to analyze the influence of music on the performance of work during endoprosthesis operations, from the point of view of the members of the operating team – was aimed at implementing the research objectives:1) to review the peculiarities of joint endoprosthesis operations;
2) to reveal the influence of music on work in the operating room from the point of view of team members;3) to study the influence of music on the quality of work during joint arthroplasty.Methods: The method of questionnaire survey was chosen to study the attitude of the members of the operating team to the influence of music on the work productivity in the operating room. The questionnaire is considered to be the most appropriate method for explaining people’s opinions and behavior, and it is based on reliability.This was related to the aims of this study - to analyze the impact of music on performance during endoprosthesis operations. The study was conducted by submitting questionnaires to 100 members of the operating team (surgeon-operator, anesthesiologist, resuscitator, anesthesiologist, resident, anesthesia and intensive care nurse, operating nurse, and operating assistant) working in health care facilities. It should be noted that during the data collection, the members of the operational team filled in the questionnaires remotely - links to the online uploaded questionnaire were sent to each respondent. This method of conducting the study was chosen due to the current situation in Lithuania - the COVID-19 pande-mic.Results of the study. The study revealed that joint replacement surgery is seen as a complicated procedure, which is complicated by team changes, because it often increases tension, affects everyone’s joint work, feels general discomfort, becomes more difficult to concentrate, increa-ses the likelihood of errors. In order to make teamwork smoother, attention should be paid to the organization of work, the fostering of interperso-nal relationships, the assessment of one’s own characteristics and peculiarities of communication, and the stronger fostering of the work envi-ronment. Music can be an effective and valuable tool for making a positive impact on operational team members. Music can help reduce anxiety, encourage relaxation, suppress the response to stressful situations, and increase the effectiveness of actions. It is very important that the music is selected in the right genre to suit the members of the operating team.
16
Janavičienė, Daiva. "Bibliotherapy. Reading Recomendation experiencing Exclusion during COVID-19." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 7 (295) (July 21, 2021): 1–14. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.14.
Full textAbstract:
The relevance of the research is based on more than a year-long restrictions experienced by people of Lithuania and worldwide because of the COVID-19 pandemic. The theoretical part presents a concept for bibliotherapic recommendations for reading. From an interdisciplinary point of view, the research integrates insights from the domains of psychology, public health, information and communication and literary criticism. Individuals experiencing psychological problems, by delving into literature which encourages reflection of humanistic values, during their in-depth reading process, can not only distract themselves from stressful everyday life but also, while identifying themselves with personages of literary works, better conceive themselves and their environment as well as find new ways to solve their problems. This justifies the applicability of bibliotherapy for those who experience social exclusion during the pandemic.
The open survey collected data from 17 experts (12 members of the Lithuanian Bibliotherapy Association and 5 practitioners involved in bibliotherapy projects; 4 study participants from the health service sector (psychotherapists); 6 representatives from the education sector; and 7, from the cultural sector). A recommendatory list of books for passive bibliotherapy sessions was drawn. The list comprises 2 topics: (1) recommendations for general bibliotherapy and (2) fiction for health practitioners (81 books in total, 43% of which are accessible online). Every entry in the list includes metadata required for the identification of the work (AUTHOR and title), a brief substantiation of bibliotherapic aspects formulated by experts and the information about the accessibility of the book on the portal ibiblioteka.lt. The list of bibliotherapic literature can be also useful for health practitioners, social activities professionals, organisers of local community activities, librarians and those who wish to provide help by reading.
17
Steponkutė, Justina, and Nijolė Galdikienė. "Self–care teaching of patients with multimorbidity in primary health care." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 6 (294) (June 15, 2021): 14–21. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.13.
Full textAbstract:
Population who is getting older and the increase of multimorbidity spread amongst it shows that the numbers of people who suffer from more than two chronic diseases will increase. Due to increasing multimorbidity, healthcare professionals have to observe the condition of each patient very carefully, teach how to manage it and help patients to adjust their behavior in order to avoid complications. Multimorbidity requires knowledge not only of separate diseases but also of their combinations. Community nurses have to set the priorities in nursing of patients with multimorbidity, but also to keep in mind other illnesses that the patient have. Only properly chosen methods of teaching improves Self–Care of patients.
The aim of the study – to evaluate Self–Care teaching of patients with multimorbidity in primary health care.
Research methods. Quantitative research was conducted using a written survey method to collect data. Research participants were the persons (n = 41) diagnosed with two or more chronic diseases.
Results. According to the research data, patients with multimorbidity are taught Self–Care in primary health care, but not all possible opportunities of teaching are exploited. Most patients with multimorbidity named that nurses assessed their knowledge of the health and Self–Care and provided them with new additional information; ensured communication with patients for prophylaxis purposes; taught how patients should properly follow their health indicators and highlighted, why it is important; specified what should be the health indicators of patients; encouraged patients to follow health indicators; gave booklets and leaflets which had relevant information on Self–Care.
18
Mamčenkovaitė, Evelina, and Aušra Lekauskaitė. "The opinion of breast cancer patients on the non-pharmacological pain-relief methods." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 6 (294) (June 15, 2021): 9–13. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.12.
Full textAbstract:
Aim. To determine the opinions of II and III stage breast cancer patients on the non-pharmacological pain-relief methods.
Methods. The research was performed from November 2019 to January 2020 in the Oncology and Hematology department of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Patients completed a survey of 25 questions. 33 surveys were analysed. Statistical data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 25.0 and Microsoft Excel 2016 software packages.
Results. Almost half of the survey participants were unaware of the pain-relief methods, had not tried any of physical pain-relief methods and did not know or have an opinion about their effectiveness. Half of the survey participants thought that music, spiritual and cognitive behavioral therapies can relieve the pain. Also, more than half of the participants had not tried any psychological pain-relief methods and did not know or have an opinion about their effectiveness. More than half of the participants did not know if it is possible to reduce pain using medical marijuana, virtual reality glasses and hypnosis.
19
Petravičienė, Zita, Vida Bartašiūnienė, and Eligija Židonienė. "A study of the population attitude towards rational use of antibiotics." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 6 (294) (June 15, 2021): 1–8. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.11.
Full textAbstract:
The World Health Organization (WHO) has expressed concern about the threat posed by bacterial resistance to antibiotics. Irresponsible consumption affects the entire ecosystem. Nowadays this has become a problem as their overuse has reached a level where resistance is growing and spreading and new drugs are lacking to meet this challenge [1]. It is not only doctors who have to take responsibility for their unnecessary use, but also each of us – not to engage in self-medication. Alexander Fleming, a British scientist and professor of bacteriology who was the first to discover the antibiotic penicillin, is very important in the history of antibiotics. Until then, doctors did not have effective means to treat infections like gonorrhea, rheumatism, pneumonia. With the discovery of penicillin, the era of antibacterial drugs began. Concerns expressed a few years ago that society may remain unarmed against infections, as before the discovery of antibiotics, are becoming a real threat [2]. The word "rational" is derived from the Latin word rationalis and means reasonable, thoughtful, purposeful, intelligent, clearly understood, based on new scientific methods [3]. The issue of rational use of medicines was first raised at an international conference of the World Health Organization in 1985 in Nairobi. The principles of rational use of medicines say that the patient must receive high-quality, safe and effective medicines when he needs them, taking into account his clinical characteristics, by individual doses, for the appropriate period, at appropriate intervals, only for a certain time, at an affordable price, with the right information [4]. The majority of the participants of the study stated that antibiotics kill bacteria and less than half - that it kills viruses. The study showed that less than half of the population treats themselves without consulting a doctor.
The aim of the study is to reveal the attitude of the population towards the rational use of antibiotics.
20
Burneikaitė, Guoda, and Lina Spirgienė. "Assessment of risk of falls and internal risk factors in elderly patients who need heart pacemarkers." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 9 (297) (September 28, 2021): 1–8. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.16.
Full textAbstract:
Abstract. The aim is to assess the frequency of falls and intrinsic fall risk factors in patients requiring pacemakers.
Methodology. The research was conducted from November 2020 to February 2021. Participated patients were hospitalized at the LUHS hospital Kauno Klinikos Department of Cardiology and required heart pacemaker implantation. Total 82 patients participated in the study. The questionnaire was composed by the authors of the research. The study was obtained by the Bioethics Permit of the Medical Academy of LUHS (No. BEC-SL (B) -42).
Results. Almost half of the patients fell (45.1%) at least once a year. Elderly patients (65 years and older) are more likely to experience falls than patients under 65 years of age p=0,006. Elderly patients are more often exposed to various internal risk factors of falls: urination at night (82,9 %), weakness (82,9 %), dizziness (76,8 %). Perceived decreased leg muscle strength was found in both women and men (69.6% and 52.8%, respectively, p = 0.002). Patients older than 65 years and therefore <65 years experienced leg pain (54,9% and 7,2%, respectively, p = 0.002), urination at night (68,4% and 14,6%, respectively, p = 0.009), and experienced fatigue (63,0% and 13,6%, p = 0.028).
Conclusions. Almost half of the patients who were in need of heart pacemaker implantation experienced falls. ≥ 65 years old patients experienced falls more than once a year. It has been found that these patients often experience weakness, fatigue, and dizziness. A common intrinsic fall risk factor is urination at night. ≥ 65 years old patients have more internal falls risk factors than patients under 65 years old.
21
Kostyliovienė, Silva, Alina Vaškelytė, Dovilė Grinkevičiūtė, Gretė Seniūnaitė, and Rasa Vainutytė. "NAUJAGIMIŲ SKAUSMO VALDYMAS: SLAUGOS SPECIALISTŲ ŽINIOS IR VEIKLA." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 171–79. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.160.
Full textAbstract:
Naujagimiai, kuriems reikalingas gydymas, intensyvi priežiūra ir slauga ligoninėje, patiria vidutiniškai nuo 7,5 iki 17,3 skausmingų procedūrų per dieną [4]. Dažniausios yra dūris į kulną paimti kapiliarinio kraujo ėminį, sekreto išsiurbimas iš kvėpavimo takų ir venos punkcija. Tyrimais įrodyta, kad nemalšinamas skausmas daro poveikį vaiko raidai. Sveikatos priežiūros specialistams gali būti ypač sunku įvertinti neišnešioto, sunkiai sergančio ar turinčio neurologinį pažeidimą naujagimio skausmą. Skausmo vertinimui rekomenduojama naudoti skausmo vertinimo skales. Naujagimių skausmą rekomenduojama mažinti pakopomis, taikant tinkamas aplinkos, nefarmakologines ir farmakologines skausmo malšinimo priemones. Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugos specialistų naujagimių skausmo valdymo žinias ir veiklą, atsižvelgiant į išsimokslinimą ir darbo patirtį. Tyrimas vyko nuo 2019 metų lapkričio 4 d. iki gruodžio15 d. X miesto ligoninėse ir gimdymo namuose, slaugos specialistų anoniminės anketinės apklausos metodu. Buvo išdalinta 120 klausimynų, grįžo tinkami analizei 70. Atsako dažnis – 58,33 procento. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis slaugos specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį ir aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą bei mažesnę darbo patirtį, lyginant su turinčiais aukštesnįjį išsimokslinimą bei didesnę darbo patirtį, žinojo apie skausmo žalą naujagimiams, skausmo vertinimo ypatumus, naudojant PIPP skalę, nerekomenduojamus medikamentus naujagimių skausmo malšinimui. Tyrimo dalyviai nurodė, kad klinikinėje praktikoje naujagimių skausmo vertinimui dažniau naudojo PIPP skalę, taikė nemedikamentinius skausmo malšinimo metodus, vietinį nuskausminimą EMLA kremu, naudojo acetaminofeną (paracetamolį).
22
Čerkauskaitė, Sonata, and Vaidutė Kazlaitė. "ŽVYNELINE SERGANČIŲ PACIENTŲ SLAUGOS YPATUMAI LIGONINĖS STACIONARE." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 101–5. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.089.
Full textAbstract:
Žvynelinė yra lėtinė, uždegiminė, neužkrečiamoji ir nepagydoma liga. Jos gydymas gali būti simptominis, vietinis arba sisteminis. Užtikrinant žvyneline sergančių pacientų slaugą, svarbu juos mokyti, stebėti psichologinės būklės pokyčius, informuoti apie paskirtą gydymą ir slaugą, vertinti odos vientisumą bei atlikti odos priežiūrą, taikant specifines procedūras, pavyzdžiui – drėgnųjų tvarsčių terapiją. Tyrimo tikslas – įvertinti žvyneline sergančių pacientų slaugos ypatumus ligoninės stacionare. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis slaugytojų žvynelinės formos sunkumą gali įvertinti iš dalies, o odos būklę dažniausiai vertina remdamiesi objektyviais kriterijais. Daugiausia slaugytojų visada moko pacientus atlikti tepimo procedūras. Slaugytojų nuomone, odą tausojančios drėgnųjų tvarsčių procedūros efektyvumas labiausiai priklauso nuo paciento odos būklės, dažniausiai pasitaikanti slaugos problema yra paciento nenoras bendrauti ir bendradarbiauti, o dažniausios komplikacijos – odos pažeidimai.
23
Platakytė, Jurgita. "CHIRURGIJOS PROFILIO PACIENTŲ POŽIŪRIS Į SLAUGĄ." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 90–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.087.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariamas chirurgijos profilio pacientų slaugos poreikis, šių pacientų nuomonė apie slaugos veiksmus po jiems atliktų operacijų. Siekiant įvertinti chirurgijos profilio pacientų požiūrį į slaugą, atliktas kiekybinis tyrimas, remiantis originaliu straipsnio autorės sudarytu klausimynu. Šio empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams svarbi slaugytojų pagalba kontroliuoti silpnumą, nuovargį, pagreitėjusį pulsą, pakitusį kraujospūdį, miego sutrikimus, nenorą bendrauti, pilvo pūtimą bei apetito praradimą. Pacientų nusiskundimams ir jų slaugos poreikio bei slaugytojų atliekamų veiksmų vertinimui įtakos turi sociodemografiniai pacientų duomenys – lytis, šeiminė padėtis ir amžius, bet ne taikytas gydymo metodas. Slaugos paslaugos atitinka pacientų poreikius, o slaugytojų atliekamais veiksmais didžioji dauguma pacientų yra patenkinti.
24
Istomina, Natalja, Artūras Razbadauskas, and Arvydas Martinkėnas. "Evaluations related to the quality of health and nursing care of patients after abdominal surgery." Lietuvos chirurgija 13, no. 1 (January 1, 2014): 25–30. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2014.1.2950.
Full textAbstract:
Background / objectiveEvaluations of the health care quality of patients after abdominal operations are significant for the improvement of health care quality in all hospitals. However, there are a lot of discussions how to evaluate the patient’s opinion and attitudes. The aim of the present study was to analyze patients’ evaluations of the quality of abdominal surgical nursing care.MethodsA multicenter, cross-sectional, analytical study was performed. The study was conducted in 11 abdominal surgical wards at Lithuanian hospitals. The data were collected in June 2007 and January 2008. Patients (n = 1208) after abdominal operations participated in the study. A GNCS-P with the response rates of 74 % was used. The data were analyzed statistically.ResultsThe co-operation with significant others and the progress of the nursing and health care process were evaluated lowest by patients. The patient age and satisfaction were the factors related to the quality of nursing care.ConclusionsThe abdominal surgical nursing and health care is a specific surgical area in which different patients are involved; however, all of them expect the good quality of health care before, during, and after abdominal surgery. The process of nursing care in abdominal surgery is specific because of the limited time of patient hospitalization, usually multiple patients’ diagnosis, as well as multiple contacts and relationships with many different staff. Surgical patient participation in the process of health care should be based on the effective relationship and co-operation among patients, medical specialists, and significant others, which is necessary and imperative for increasing the quality of abdominal surgical nursing care.Key words: health and the quality of nursing care, surgical health care, abdominal surgery, patient evaluations.Pacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūros ir slaugos kokybės vertinimai Įvadas / tikslasPacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūros kokybės vertinimai yra reikšmingi siekiant gerinti ligoninės paslaugų kokybę. Tačiau daug diskutuojama, kaip būtų galima vertinti pacientų nuomonę ir požiūrį į kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatos priežiūros ir slaugos kokybės vertinimus.MetodaiTyrimui atlikti buvo pasirinktas daugiacentris aprašomasis tyrimo metodas. Pacientų apklausa vyko 2007 m. birželio–2008 m. sausio mėn. septynių Lietuvos ligoninių 11-oje pilvo chirurgijos skyrių. Pacientai (n=1208), kuriems atlikta pilvo operacija,apklausti paskutinę hospitalizacijos dieną. Klausimynų grįžtamumas 74 proc. Atlikta statistinė duomenų analizė.RezultataiBendradarbiavimą su paciento artimaisiais ir sveikatos priežiūros pažangą pacientai įvertino blogiausiai. Pacientų amžius ir pasitenkinimas sveikatos priežiūra turėjo koreliacinį ryšį su sveikatos priežiūros kokybe.IšvadosPacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūra ir slauga yra specifinė chirurgijos sritis. Visi jie tikisi gauti kokybiškas paslaugas prieš operaciją, jos metu ir po jos. Slaugos procesas pilvo chirurgijoje yra savitas ir todėl, kad pacientų hospitalizacijos laikas yra ribotas, jie dažnai serga gretutinėmis ligomis, turi daug kontaktų ir santykių su personalu. Pacientų dalyvavimas sveikatos priežiūros procese turi būti grindžiamas efektyviais jų santykiais ir bendradarbiavimu su medikais ir savo artimaisiais, nes nuo to priklauso paslaugos kokybės tobulinimas.Reikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros ir slaugos kokybė, chirurginė sveikatos priežiūra, pilvo operacija, pacientų vertinimai
25
Žavoronok, Olga, Viktorija Kielaitė, Artūras Razbadauskas, and Natalja Fatkulina. "SLAUGOS NAUJOVĖS SLAUGANT SUNKIAI NUDEGUSIUS PACIENTUS." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 110–16. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.046.
Full textAbstract:
Nudegimai išlieka pasaulyje vyraujančia mirties priežastimi. Dažniausiai nudegimai sukelia daug fizinių, psichologinių, finansinių, estetinių ir socialinių neigiamų pasekmių. Vis dėlto pažangios technologijos, slaugos strategijos suteikia galimybę išgyventi net tais atvejais, kai patiriami ypač sunkūs nudegimai [1]. Per kelis dešimtmečius slaugos personalo vaidmuo ir taikomos technologijos tapo nebeefektyvios, jos paseno, todėl būtina į slaugos procesą integruoti kuo naujausią ir geriausią naudą pacientams su nudegimais teikiančias priemones, slaugos metodus ir strategijas. Praktikoje sutinkama įvairių priemonių ir metodų, kurie yra pritaikomi nudegusių pacientų slaugos procese. Darbo tikslas buvo išnagrinėti slaugos naujoves slaugant sunkiai nudegusius pacientus. Rezultatai. Atliktos literatūros analizės metu išsiaiškinta, kad slaugytojų poreikis pasaulyje yra išaugęs, jie vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno paciento gydymo procese, o slaugos procesas turi būti grindžiamas daugiafunkcinio medicinos personalo, paciento ir šeimos narių tarpusavio bendradarbiavimo ir slaugos priežiūros koncepcijos pagrindu. Išanalizavus literatūrą nustatyta, kad siekiant užtikrinti pacientų su įvairiais nudegimais interesus, būtina naudoti novatoriškus prietaisus, slaugos būdus ir technologijas, o virtualios realybės prietaisų, įvairių tyrimais pagrįstų slaugos priemonių naudojimas bei sisteminės priežiūros įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką geresnei pacientų fizinei ir psichologinei savijautai.
26
Sasnauskaitė, Monika, Vytautas Jašinskas, Tomas Tamošuitis, Ingrida Urbonienė, and Neringa Balčiūnienė. "PACIENTŲ ŠEIMOS NARIŲ PASITENKINIMO GYDYMU IR SLAUGOS KOKYBE BEI SPRENDIMŲ PRIĖMIMU LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO KAUNO KLINIKŲ NEUROCHIRURGIJOS INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE VERTINIMAS." Health Sciences 29, no. 4 (August 13, 2019): 30–33. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.052.
Full textAbstract:
Intensyvios terapijos skyriuose gydomi pacientai dažnai negali išreikšti savo požiūrio ir nuomonės apie jiems taikomą gydymą ir slaugą dėl kritiškai sunkios sveikatos būklės. Tokiais atvejais artimieji tampa jų atstovais, veikiančiais pacientų vardu. Artimieji, vertindami personalo darbą, gydymo sprendimų priėmimą, taip pat tampa ligoniui taikomo gydymo ir slaugos kokybės vertintojais. Dėl šios priežasties medicinos personalo veikla turi užtikrinti ne tik tinkamą intesnsyvios terapijos skyriuje gydomo paciento priežiūrą, bet ir atsižvelgti į pacientų artimųjų nuomonę bei lūkesčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų artimieji pasitenkinimą gydymo ir slaugos kokybe bei sprendimų priėmimu vertina gerai.
27
Nebilevičiūtė, Monika, Viktorija Kielė, and Jelena Kutkauskienė. "MELANOMA SERGANČIŲ PACIENTŲ LIGOS IR GYVENSENOS KONTROLĖ." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 155–63. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.056.
Full textAbstract:
Per pastaruosius tris dešimtmečius melanomos paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei dvigubai. Melanoma sudaro mažiau nei 5 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau mirtingumas nuo jos siekia daugiau kaip 70 proc. Tarp odos navikų [2]. Ankstyvas diagnozavimas ir efektyvus ligos valdymas, rūpinimasis pacientais, jų mokymas ir įgalinimas – tai vieni pagrindinių melanomos terapijos aspektų, už kuriuos atsakingi slaugytojai [3,4]. Onkologijos slaugytojas vaidina svarbų vaidmenį mokant, įgalinant pacientus ir jų artimuosius odos vėžio valdymo bei prevencijos tema, gali dirbti pacientų ir jų artimųjų mentoriumi, skatinti dalyvavimą odos vėžio prevencijos tyrimuose. Bendradarbiaudamas su gydytojais, pacientais ir jų artimaisiais, slaugytojas gali užkirsti kelią galimiems odos vėžio atvejams, o susirgus – įgalinti pacientus valdyti savo ligą [5]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojo vaidmenį ir veiksnius, įgalinančius melanoma sergančius pacientus kontroliuoti savo ligą. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojų vaidmuo pasaulyje yra itin svarbus, nes jie atlieka ne tik su slauga susijusias funkcijas. Slaugytojai kryptingai dirba, kad melanoma sergantys pacientai suprastų savo diagnozę, gydymo rekomendacijas ir dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose svarbą [6]. Pacientų mentoriai turi išskirtines galimybes pagerinti kultūrinę vėžio priežiūros kompetenciją, atsižvelgiant į jų ryšį su pacientais ir įgalinant juos kontroliuoti savo ligą, o mentorių funkcijų vykdymo strategijos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus [7].
28
Stolygaitė, Agnė, Indrė Pušinaitytė, and Viktorija Grigaliūnienė. "PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ DARBE PATIRIAMO STRESO VERTINIMO METODIKA." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 119–21. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.079.
Full textAbstract:
Straipsnyje pristatoma psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika (PNJSS), skirta tirti psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamam stresui. Tyrime dalyvavo 82 Lietuvos psichiatrijos ligoninių psichikos sveikatos slaugytojai (25–70 m., M = 48,49, SD=9,56). Streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės: psichiatrinės slaugos gabumai (cronbach’o alfa 0,702; M = 148,59; SD = 98,93), pacientų požiūris (cronbach’o alfa 0,706), požiūris į psichiatrinę slaugą (cronbach’o alfa 0,736), bendravimas (cronbach’o alfa 0,706) - iš viso 22 teiginiai. Tyrimo metu metodikos cronbach’o alfa gauta 0,700. Metodikoje išskirtos pagrindinės psichikos slaugytojų stresorių grupės (subskalės), kurias galima vertinti atskirai
29
Skučienė, Daiva. "Moterų ir vyrų senatvės pensijos Lietuvoje." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 3 (April 12, 2006): 88–99. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2006.3.8578.
Full textAbstract:
Straipsnio tikslas - išplėtoti Lietuvos pensijų sistemos senatvės pensijų išmokų analizę lyčių lygybės požiūriu. Tai atskleidžiama straipsnyje: pirmoje dalyje - "Priešpensinė lyčių pajamų nelygybė"; antroje dalyje - "Pensijų sistemų tipai ir senatvės pensijų nelygybė lyčių atžvilgiu"; trečioje dalyje – "Lietuvos pensijų sistemos senatvės pensijų skirtumai pagal lytį ir jų priežastys". Lygus lyčių traktavimas visose gyvenimo srityse, atrodo, išsprendžia visas problemas, kurios galėtų iškilti vyrų ir moterų nelygybės srityje. Deja, tradicinis darbo pasidalijimas šeimoje ir didelėje visuomenės dalyje lemia gana ne lygius rezultatus tarp lyčių ekonominių resursų srityje. Priešpensinės nelygybės tarp lyčių veiksniai, lemiantys būsimus skirtumus senatvės pensijose tarp lyčių: mažesnis moterų nei vyrų vidutinis darbo užmokestis; priežiūros laikotarpiai, dažniausiai atliekami moterų, trumpinantys dalyvavimo darbo rinkoje laiką; moterys anksčiau išeina į pensiją ir tai trumpina dalyvavimo darbo rinkoje metų skaičių; moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, o tai reiškia, kad moterims ilgesnį laiką reikalinga pensija. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema Lietuvoje priežiūros laikotarpiu garantuoja draudžiamąsias pajamas, tačiau mokamos išmokos vaiko priežiūros iki 1 metų laikotarpiu sudarė 60% (dabar 70%) darbo užmokesčio (kompensuojamojo). Vaiko priežiūros nuo 1 iki 3 metų garantijos valstybinėje socialinio draudimo pensijų sistemoje yra tik bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai. Kita priežiūros sritis yra slauga, kaip matome iš 4 lentelės, šiuo laikotarpiu pensinė teisė sumažėja 15% (nuo 2001-01-01, anksčiau 20%). Naudojantis skaičiuoklėmis buvo pasirinkta tik keletas darbo užmokesčių variantų ir amžiaus variantų, tačiau rezultatai demonstruoja, kad moterų anuitetai yra be išimčių mažesni nei vyrų. Tikėtina, kad lyčių senatvės pensijų nelygybė dar labiau didės ateityje. Vadinasi, pensijų sistemoje Lietuvoje yra neišspręstų lyčių lygybės pensijų atžvilgiu problemų.
30
Vaikasienė, Vilija, and Vitalija Gerikienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJO VEIKLOS PATIRTYS SU SERGANČIUOJU DEMENCIJA IR JO ARTIMAISIAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 174–82. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.059.
Full textAbstract:
Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti bendruomenės slaugytojo ir artimųjų patirtis, slaugant demencija sergantį pacientą namuose. Tyrime dalyvavo 9 slaugytojai ir 7 pacientų artimieji. Atliktas kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu, analizuojant duomenis kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė bendruomenės slaugytojo veiklos problemas, susijusias su gyvybinės veiklos parametrų užtikrinimu, slaugytojo paslaugų trūkumu, artimųjų integravimo į slaugos procesą būtinumu, bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientu, jo artimaisiais, kitais specialistais ypatumus. Išryškėjo artimųjų ryšio su slaugytoju palaikymo, pagalbos atsisakymo patirtis, kitų specialistų poreikis.
31
Lubienė, Jolita, Žydra Kuprėnaitė Kuprėnaitė, and Agnė Stankevičiūtė. "TĖVŲ, AUGINANČIŲ KŪDIKIUS IR ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKUS, ŽINIOS APIE ROTAVIRUSINĘ IR NOROVIRUSINĘ INFEKCIJAS." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 15–20. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.062.
Full textAbstract:
Rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos – aktuali vaikų sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje. Šios infekcijos vaikams gali sukelti sunkią dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, šoką, širdies nepakankamumą, traukulius, viduriavimą, kuris gali išsivystyti į lėtinį. Paplitusi nuomonė, kad nepakankamos tėvų žinios apie rotavirusinės ir noravirusinės infekcijų priežastis, plitimo būdus, prevenciją didina šių infekcijų riziką. Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų žinias apie vaikų rotavirusinę ir norovirusinę infekcijas. Tyrimas atliktas 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Atrankos būdas – tikslinė tikimybinė atranka. Atrankos kriterijai: tėvai, auginantys kūdikius ir ankstyvojo amžiaus vaikus, reguliariai besilankantys pas šeimos gydytoją ir savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 50 tėvų (n=50). Tyrimo priemonė – keturių dalių anketa. Jos pirmoje dalyje pateikti klausimai įvertinti tėvų bendrąsias žinias apie žarnyno infekcijas, antroje – apie dažniausius rotavirusinės ir norovirusinės infekcijų požymius, trečioje – apie vaikų vakcinaciją ir slaugą, ketvirtoje – apie tėvams teikiamos informacijos pakankamumą. Atlikta anoniminė apklausa. Duomenys apdoroti Microsoft Office Excel kompiuterine programa. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausias žarnyno infekcijų perdavimo būdas – artimas kontaktas su ligoniu. Vaikai dažniausiai užsikrečia ugdymo įstaigose. Dauguma tėvų (n=34; 68 proc.) rotavirusine ir norovirusine infekcijomis buvo užsikrėtę ir patys, ir kiti šeimos nariai. Trečdalis (n=16; 32 proc.) – neužsikrėtė. Daugiau negu pusei tėvų (n=26; 52 proc.) neužtenka informacijos apie rotavirusinę ir norovirusinę infekcijas. Tėvų žinių lygis apie žarnyno infekcijas, jų plitimą, sergančių vaikų slaugos ypatumus, vaikų asmens higieną bei vakcinacijos reikšmę nėra pakankamas.
32
Donal, Andri, Andi Rizky Fauzi, and Himry Saleh. "THE ANALYSIS OF ENGLISH SLANGS FOUND IN THE ANTMAN MOVIE." JEE (Journal of English Education) 5, no. 1 (June 1, 2019): 1–14. http://dx.doi.org/10.30606/jee.v5i1.548.
Full textAbstract:
This article discusses the meaning and types of English slangs found in the Ant Man Movie directed by Peyton Reed, produced by Wald Disney Studios Motion Pictures, 2015. The main object of the research was to find out themeaning of English slangs found in the Ant Man Movie and classify themdepending on its characteristics of English Slangs types. This research used a qualitative method. In Classifying the English Slangs, researchers used theory from Coleman that classifying English slangs into seven; English Slang changes in meaning, English Slang changes in function, English Slang change in form, English Slang created by abbreviation, English Slangchanges in spelling, Slangs loans and Slangs from imitating sound. Through this research, researchers found forty English Slangs in the Ant Man Movie; fourteen English Slangs created by changes in meaning, two English Slangs created by changes in, twelve English Slangs created by changes, five English Slangs created by abbreviation, seven English Slangs created bychanges in spelling, four English Slangs loans, and two English Slangs are from sound. English slangs are non-register language. It is more acceptable in daily life because it is fresher and simple in use.
33
Fry, S. Margery. "YUGO-SLAVIA." Howard Journal of Criminal Justice 5, no. 1 (January 26, 2009): 31–34. http://dx.doi.org/10.1111/j.1468-2311.1938.tb01017.x.
Full text
34
Fišer, Živa, and Alenka Baruca Arbeiter. "Možnosti za uporabo na študenta osredinjenih metod poučevanja in učenja bioloških predmetov na UP FAMNIT." Andragoška spoznanja 26, no. 2 (June 19, 2020): 47–57. http://dx.doi.org/10.4312/as.26.2.47-57.
Full textAbstract:
Za uspešno pridobivanje teoretičnega znanja in globlje razumevanje zgradbe in delovanja bioloških struktur ter pojavov je teoretični pouk bioloških predmetov na vseh stopnjah izobraževanja podprt s praktičnimi vajami. Na visokošolski stopnji so praktične vaje pri posameznih predmetih celo bolj ali manj enakovreden del predavanjem. Na študenta osredinjeni pristopi učenja in poučevanja, podprti z orodji informacijsko-komunikacijske tehnologije (IKT), lahko pripomorejo k učinkovitejšemu razvoju znanja, izjemnega pomena pa so lahko tudi z vidika pridobivanja digitalnih kompetenc pri študentih. Na Fakulteti za matematiko, naravoslovje in informacijske tehnologije Univerze na Primorskem (UP FAMNIT) smo izvedli anketno raziskavo, v kateri smo želeli ugotoviti, kakšne metode poučevanja uporabljajo izvajalci praktičnega pouka bioloških predmetov. Rezultati so pokazali, da le slaba polovica anketiranih izvajalcev v praktični pouk vključuje inovativne metode učenja in poučevanja. Med orodji IKT, po katerih smo spraševali v anketi, več kot 80 % vprašanih pozna in uporablja prosto dostopno virtualno učno okolje Moodle. Mnogi poznajo tudi druge spletne aplikacije, vendar jih ne vključujejo v pedagoški proces. Večina vprašanih je naklonjena uporabi orodij IKT, a jih največkrat ne uporabljajo zaradi stiske s časom ali zaradi njihovega slabega poznavanja.
35
Virketienė, Diana, and Jurgita Vaitiekienė. "SLAUGOS PASLAUGŲ KOKYBĖS GARANTAS – PACIENTŲ SLAUGYMO STACIONARE ISTORIJA." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 85–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.099.
Full textAbstract:
Straipsnyje aprašoma geroji patirtis pildant pacietų slaugymo stacionare istorijas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Nagrinėjami ir lyginami su užsienio autoriais slaugymo istorijos pildymo pagrindiniai principai, kokius pokyčius ir patirtis teko išgyventi slaugos specialistams ir slaugos vadovams. Akcentuojama slaugytojų atsakomybė ir slaugymo istorijos vaidmuo, siekiant teikti kokybiškas slaugos paslaugas.
36
Sujecka, Jolanta. "Introductory Comments." Colloquia Humanistica, no. 5 (December 17, 2016): 1–2. http://dx.doi.org/10.11649/ch.2016.001.
Full textAbstract:
Introductory CommentsThe fifth yearly volume of the Colloquia Humanistica comprises a thematic section on Nation, Natsiya, Ethnie. The subject it discusses has thus far received little attention as a research problem in the Slavia Orthodoxa, the Slavia Romana, the Balkans but also in Central and Eastern Europe. Uwagi wstępnePiąty numer rocznika "Colloquia Humanistica" przedstawia dział tematyczny, poświęcony kategoriom narodu, nacji i etni. Temat ten, w takiej perspektywie, którą proponujemy, nie spotkał się dotąd z należytym namysłem badawczym w sferze Slavia Otrhodoxa, Slavia Romana i na Bałkanach, jak też w Europie Środkowo-Wschodniej.
37
Venskutonis, Donatas, Saulius Raugelė, and Laura Venskutonytė. "Chirurgijos klinikos senyvo amžiaus ligoniai." Lietuvos chirurgija 1, no. 2 (January 1, 2003): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.2.2429.
Full textAbstract:
Donatas Venskutonis, Saulius Raugelė, Laura VenskutonytėKauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos klinika,VšĮ Kauno II klinikinė ligoninėJosvainių g. 2, LT-3021, Kaunas.El paštas: donas@medi.lt Įvadas / tikslas Kiekvienas ligonis, o ypač senyvas, vertinamas individualiai. Ligonio amžius, gretutinės ligos, operacijos pobūdis, pooperacinė slauga, gulėjimo stacionare trukmė ir vėlyvieji rezultatai yra tarpusavyje susiję. Mes siekėme išnagrinėti ir palyginti senyvo amžiaus ligonių ir visų kitų chirurginių ligonių gulėjimo stacionare bendrą trukmę, iki ir po operacijos. Metodai Palyginta 1997–2001 m. KMU Bendrosios chirurgijos klinikoje, VšĮ Kauno II klinikinėje ligoninėje gydytų senyvo amžiaus ir kitų ligonių, sergančių chirurginėmis ligomis, gulėjimo stacionare trukmė, nustatytos šių grupių ligoniams dažniausiai pasitaikančios ligos. Atliktas retrospektyvus tyrimas siekiant nustatyti skirtumą tarp amžiaus grupių, lyginant bendrą gulėjimo stacionare trukmę, iki ir po operacijos. Neoperuotų ligonių vertinta tik bendra gulėjimo trukmė. Taip pat norėta išsiaiškinti, kokiomis ligomis dažniausiai serga tiriamų grupių ligoniai. Visi duomenys suskirstyti į bendruosius ir sergačiųjų ūminėmis bei lėtinėmis chirurginėmis ligomis. Rezultatai Bendrųjų duomenų grupėje gulėjimo trukmės skirtumas tarp amžiaus grupių pagal visus rodiklius yra statistiškai patikimas, ūminių ligų grupėje patikimai skiriasi tik iš viso ir po operacijos pragulėtų dienų skaičius, lėtinių ligų grupėje skirtumas tarp amžiaus grupių pagal visus rodiklius yra statistiškai patikimas. Išvados Chirurginių geriatrinių ligonių gulėjimo trukmė statistiškai patikimai ilgesnė visais atvejais, išskyrus sergančius ūminėmis ligomis iki operacijos ir neoperuotus ligonius. Vyresni nei 65 metų ligoniai dažniausiai sirgo komplikuota išvarža ir obliteraciniu endarteritu, o jaunesni nei 65 metų – ūminiu apendicitu ir lėtiniu cholecistitu. Prasminiai žodžiai: geriatrija, chirurgija. Elderly patients in the surgical department Donatas Venskutonis, Saulius Raugelė, Laura Venskutonytė Background / objective This article provides a general overview of old patients admission duration trends in the surgical department. Nowadays we have increased surgical activity due to technological, scientific advance, which allow to perform minimally invasive and minimally undermineble procedures to patients health. But still there's a problem associated between age, coexisting diseases, surgery, postoperative care and admission at the department duration. The solution is complicated one, the patient must be assesed very individually. The objective of the study was to compare duration admission in 1997–2001 years in Clinics of General Surgery of Kaunas University of Medicine and in IInd Clinical Hospital in Kaunas in total, before surgery, after surgery and those who weren't operated, between old (over 65 years) and other (under 65 years) patients in the surgical department. Methods Our study is based on a retrospective review of patient's admission duration in the surgical department. Results The results in total amount group: the difference between two age groups is significant, in acute surgical disease group – significant difference is in cases total amount of days and after surgery, in chronic surgical disease group – the difference between two age groups is significant. Also we found the most common diseases in each age group. Conclusions The admission period of patients over 65 years is longer than of those under 65 years with exception in the categories with acute surgical disease before surgery and not operated, the most common diseases in age over 65 years were complicated hernia and obliterative arteriitis, in group under 65 years – acute appendicitis and chronic cholecystitis. The results we received confirm the existing problem, which requires more precise study. Keywords: geriatric medicine, surgery.
38
Frelih, Darja. "Mladinski zbori Slavka Osterca." Musicological Annual 31, no. 1 (December 1, 1995): 71–73. http://dx.doi.org/10.4312/mz.31.1.71-73.
Full text
39
SPENCE, N. C. W. "FRENCH ARGOT, ENGLISH SLANG1." French Studies XL, no. 3 (1986): 257–68. http://dx.doi.org/10.1093/fs/xl.3.257.
Full text
40
Lange, Sarah. "Waarom elke formatie slaagt." Beleid en Maatschappij 46, no. 4 (December 2019): 493–94. http://dx.doi.org/10.5553/benm/138900692019046004011.
Full text
41
Silenieks, Juris, and Alnis Auziņš. "Lietus slapja sniega veidā." World Literature Today 69, no. 3 (1995): 621. http://dx.doi.org/10.2307/40151529.
Full text
42
Haluzová, Lenka. "Komunikačný potenciál väzenského slangu." Scientia et Eruditio 4, no. 3 (December 2020): 9–22. http://dx.doi.org/10.31262/2585-8556/2020/4/3/9-22.
Full text
43
Sahardin, Rosnani, Syarifah Hudiya, and Iskandar Abdul Samad. "AN INVESTIGATION OF WORD FORMATION PROCESSES OF INDONESIAN SLANG WORDS." Humanities & Social Sciences Reviews 8, no. 3 (May 15, 2020): 209–20. http://dx.doi.org/10.18510/hssr.2020.8322.
Full textAbstract:
Purpose of the study: The purpose of this study is to find out the slang word-formation processes uttered by Kasino, the main character in the movie. Slang also underwent some processes in general word-formation.
Methodology: The research method of this study was descriptive qualitative with content analysis. Content analysis is one of the types of qualitative research that focuses on analyzing recorded data and interpreting recorded material to learn human behavior. The data for this qualitative research were collected from the utterances produced by Kasino which contain slang words. They were obtained by watching the movie and transcribing the movie script. To analyze the processes of slang word-formation, this study consulted Mattiello’s (2008) theory.
Main Findings: From the analysis, this study found 11 slangs of compounding, 16 slang of prefixation, 19 slang of suffixation, 9 slang of conversion, 9 slang of reduplicative, 2 slangs of acronym and initialism, 6 slangs of blending, 13 slangs of clipping, 98 slangs of variation, and 2 slangs of word manufactured and fanciful formation from the total of 186 data.
Application of this study: The finding of this research contributes theoretically and practically for the sociolinguistic and morphology area of slang words. Theoretically, this research is expected to enrich the understanding of sociolinguistic and morphology studies, especially in slang word-formation. Practically, this research is expected to give a relevant answer into the gap based on the lack of slang word and the slang word-formation existed in Indonesian comedy movies.
Novelty/Originality of this study: The different types of word-formation processes found in this research can assist readers and other researchers on the Indonesian slang word-formation processes.
44
Luh Putu Karina Febriyanti, Aryawan. "AN ANALYSIS OF THE USE OF AMERICAN SLANGS ON EMINEM’S SONG LYRICS." Lingua Scientia 24, no. 2 (December 31, 2017): 59. http://dx.doi.org/10.23887/ls.v24i2.18803.
Full textAbstract:
There were two types of speech style which could be divided into formal and informal type. The informal one was well-known by the name of slang. Slang was non-standard language used in the everyday life created by a certain community and usually used by the teenagers in modern era. Slang was not only found in the daily conversation, but also could be found in literary works like song. Song was a literary work which could reflect the reality and express someone’s feelings. This study analyzes the slangs found in five lyrics of Eminem’s song by using descriptive qualitative method. Besides, this study focused on the word formation of the slangs itself. There are 60 data which has been collected from the lyrics. From the analysis conducted, the types of word formation are found in the slangs used in the lyrics, such as blending, clipping, coinage, acronym and onomatopoeia. Mostly, the American slangs in the Eminem’s song lyrics are created by the process of blending and clipping.
45
Ivetic, Egidio. "Italia e Slavia nell’Adriatico orientale." Italica Belgradensia 2015, no. 2 (2015): 41–61. http://dx.doi.org/10.18485/italbg.2015.2.3.
Full text
46
Crnkovic, Denis, Riccardo Picchio, and M. M. Sokol'skaia. "Slavia Orthodoxa: Literatura i iazyk." Slavic and East European Journal 47, no. 4 (2003): 704. http://dx.doi.org/10.2307/3220269.
Full text
47
Kubecka, Katarzyna. "Złożenia w rosyjskim slangu młodzieżowym." Studia Rossica Posnaniensia, no. 43 (November 26, 2018): 155–66. http://dx.doi.org/10.14746/strp.2018.43.10.
Full textAbstract:
The article is devoted to compounds in Russian youth slang. The author proves that young people treat compounds as a basis for creative modifications and play with words by combining various parts of speech, different styles, languages in one in order to create humorous formations.
48
Erawanto, I. Gusti Bagus Kasuto, and I. Gusti Ngurah Parthama. "The Forms and Meanings of American Slangs Used inTED 2 Movie Scripts." Humanis 24, no. 2 (May 28, 2020): 143. http://dx.doi.org/10.24843/jh.2020.v24.i02.p05.
Full textAbstract:
The title of this paper is “ The Forms and Meanings of American Slang Use in ”TED 2” Movie Script. The aims of this study are to know and describe the forms and types of slang words and phrases used by the characters in TED 2 movie script, and to analyze the meanings of slangs found in TED 2 movie script. The data were collected from the TED 2 movie scripts. The data were collected through internet source. The data was analyzed by descriptive method. The theory used to analyze the problem was proposed by chapman (1998) about the types and forms of slang, while for the meaning of slang the theory used was proposed by Lyons (1981). Theresult of data analysis were presented with descriptive method. The findings of the research found that, there are two kind of slangs in the data, there are primary slang and secondary slang. The total number of data of primary slangs was found are twenty one, while for the secondary slangs they are found nineteen. As to the meaning of slang, there are two kind of meaning found in the data, they are literal meaning and figurative meaning.
49
Pastore, Gláucia Maria, Anderson de Souza Sant'Ana, Juliano Lemos Bicas, and Mario Roberto Marostica. "Editorial for SLACA." LWT - Food Science and Technology 76 (March 2017): 197. http://dx.doi.org/10.1016/j.lwt.2016.10.047.
Full text
50
Smaidžiūnienė, Dalė, and Vilma Rastenienė. "BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS STUDIJŲ STUDENTŲ AKTYVAUS ĮSITRAUKIMO Į SAVARANKIŠKŲ DARBŲ RENGIMĄ PRIELAIDOS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 159–65. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.132.
Full textAbstract:
Pagrindinis mokymo institucijų, rengiančių slaugos specialistus uždavinys – rengti aukštos kvalifikacijos slaugos specialistus, atitinkančius Europos Sąjungos ir šalies bei regiono darbo rinkos poreikius. Šiuolaikinio mokymo proceso tikslas yra gebėjimas savarankiškai ieškoti žinių, jas kritiškai vertinti, sisteminti, gebėti taikyti profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas - atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų požiūrį į savarankiškų darbų edukacinius, organizacinius aspektus bei išryškinti veiksnius, įgalinančius studentus aktyviai įsitraukti į savarankiškų darbų rengimą, siekiant reikiamų profesinių žinių. Tyrimas atskleidė edukacinius aspektus, motyvuojančius studentus aktyviai įsitraukti į savarankiškų darbų rengimą: savarankiško darbo sąsajos su būsima profesija, parama studentui, savarankiškų darbų užduočių integracija tarpdisciplininiu požiūriu, pagalba pasirenkant savarankiško darbo temą, lankstus dėstytojo požiūris į savarankiško darbo temos, grupės pasirinkimą, grįžtamojo ryšio suteikimas. Dėstytojai studijų eigoje turėtų didesnį dėmesį skirti savarankiško darbo atlikimo eigai, komunikacijai su studentu, studentų grupėmis, atliekant grupinį savarankišką darbą, bendradarbiauti sprendžiant studentams aktualius klausimus.