Contents
Academic literature on the topic 'Slaugos poreikiai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Slaugos poreikiai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Slaugos poreikiai"
1
Paulikaitė, Giedrė, Lina Gedrimė, and Artūras Razbadauskas. "Moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, slauga." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 226–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.121.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - išanalizuoti moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (GKV), slaugą. Tyrimas atliktas 2013-2015 metais. Taikyta apklausa atlikta raštu, užpildant anoniminį klausimyną. Tyrimo kontingentą sudarė neatsitiktinė imtis, kurioje buvo įtrauktos įvairios stadijos gimdos kaklelio vėžiu sergančios ir besigydžiusios Klaipėdos miesto ligoninių pacientės. Savarankiškai sudarytu klausimynu buvo siekta įvertinti pacienčių slaugos poreikius atsižvelgiant į esamą gimdos kaklelio vėžio stadiją ir taikytą gydymo metodą. Rezultatai. Atliktame tyrime didžiąją dalį apklaustųjų sudarė 41-50 m. amžiaus respondentės. Nustatyta, jog sergančioms GKV, dažniausiai pasireiškia šie simptomai: skausmas, nuovargis ir pykinimas, o rečiausiai pasireiškiantys simptomai - vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas, burnos gleivinės išopėjimas. Dažniausi išreikšti slaugos poreikiai: slaugytojo buvimas šalia, atidus išklausymas reikalingas respondentėms. Vyraujantis simptomasskausmas, kuriam pasireiškus iškyla didžiausias slaugytojo pagalbos poreikis. Išvados. Sergančiųjų GKV slaugos poreikiai priklauso nuo stadijos, kurioje buvo diagnozuotas ir pradėtas gydyti GKV bei taikyto gydymo metodo, nes po kiekvieno gydymo metodo pasireiškia skirtinga simptomatika, kuri reikalauja individualios ir lanksčios slaugos praktikos. Išryškėja respondenčių psichosocialiniai poreikiai, kurie parodo, jog medicinoje pacientai suvokiami kaip holistinė asmenybė. Įvadas Onkologinės ligos XXI amžiuje tampa vis dažnesne diagnoze. Tarp moterų labiausiai paplitęs sergamumas krūties, odos, gimdos kūno ir gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Higienos instituto duomenimis, gimdos kaklelio vėžys - dažna moterų onkologinė liga Lietuvoje, kuri užima 3-4-tą vietą tarp piktybinių navikų, todėl šių ligų profilaktika ir gydymas tampa vis aktualesni ir labiau plėtojami. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų atvejų skaičius pastaruoju dešimtmečiu Lietuvoje yra ženkliai didesnis už tendencijas, vyraujančias Europoje, tai nulemia tik 2004 metais pradėta vykdyti Atrankines patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, gerokai padidėjo naujai nustatytų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius, iš statistinių duomenų svyravimo galima spręsti, jog sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nėra stabilus ir tampa vis dažnesne diagnoze [7]. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys- antra dažniausia 30-54 metų amžiaus moterų onkologinė liga, sudaranti net 14% visų piktybinių ligų šioje amžiaus grupėje[3]. Kiekviena liga išsiskiria specifišku gydymo, slaugymo metodu bei medicinos personalo pasiruošimu. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija bei mišrus gydymo metodų taikymas. Kiekvienas gydymo metodas skiriasi pritaikymo ir slaugymo metodika, kurią turi išmanyti medicinos personalas. Slaugytojas-tai medicinos personalo darbuotojas, kuris daugiausia laiko praleidžia su sergančiosiomis gimdos kaklelio vėžiu. Todėl slaugytojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad sugebėtų identifikuoti ir išspręsti kylančias slaugos problemas. Darbo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu slaugą.
2
Ėmužytė, Regina, Ilona Biaigo, Regina Firantienė, Aldona Mikaliūkštienė, Odeta Kinčinienė, and Danutė Kalibatienė. "SLAUGOS POREIKIAI IR TĖVŲ ŽINIOS APIE JŲ VAIKŲ ATOPINĮ DERMATITĄ: ANKETINĖS APKLAUSOS IR VIZUALINĖS ANALOGINĖS SKALĖS VERTINIMO DUOMENYS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 794–804. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.126.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: tėvai, žinios, vaikai, atopinis dermatitas, anketinė apklausa, vizualinė analoginė skalė, vertinimas. Darbo tikslas. Įvertinti atopiniu dermatitu sergančių vaikų slaugos poreikius ir jų tėvų žinias apie ligą. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti tėvų žinias apie atopinį dermatitą. 2. Įvertinti tėvų nuomonę apie jų vaikų atopinį dermatitą sukėlusias priežastis. 3. Įvertinti sergančių atopiniu dermatitu vaikų slaugos poreikius pagal jų tėvų apklausos duomenis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Apklausa buvo vykdoma internetiniame forume www.tevu-darzelis.lt ir http://www.supermama.lt. Iš viso tyrime dalyvavo 154 tėvai, auginantys atopiniu dermatitu sergančius vaikus. Respondentų apklausa vykdyta 2014 m. gruodžio – 2015 m. balandžio mėn. Tyrimui atlikti buvo panaudota mūsų parengta 31 klausimo anketa, siekiant įvertinti bendrus tiriamųjų duomenis, tėvų žinias apie ligą ir nuomonę apie ją sukėlusias priežastis bei įvertinti slaugos poreikius pagal tėvų apklausos duomenis. Pirmą kartą atopinio dermatito kontrolei įvertinti buvo panaudota vizualinė analoginė skalė (VAS). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS Windows 16.0“ ir Excel 2007 programas. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad dauguma – 70,1 proc. – tėvų pakankamai žino apie atopinį dermatitą, tačiau trečdalis – nepakankamai. Pagrindinis informacijos šaltinis apie vaikų atopinį dermatitą buvo šeimos gydytojas arba pediatras – 91,6 proc. ir gydytojas alergologas – 89 proc., tačiau tik 6,5 proc. tėvų sužinojo apie ligą iš bendrosios praktikos slaugytojų. Dauguma – 87,7 proc. – tėvų mano, kad atopinio dermatito išsivystymo priežastys yra maistas ir odos dirgikliai, paveldėjimas – 85,1 proc. ir odos pokyčiai – 80,5 proc. Du trečdaliai respondentų teigė, kad atopinį dermatitą sukelia susilpnėjęs imunitetas – 76,6 proc., metų laikas – 75,3 proc., emocinė įtampa arba stresas – 70,8 proc. Dauguma vaikų turėjo odos – 97,4 proc. – ir mitybos – 83,8 proc. – problemų. Dažniausiai atopiniu dermatitu sergančius vaikus vargino odos sausumas – 89 proc. ir niežėjimas – 74,7 proc., alergija tam tikriems maisto produktams – 78,6 proc. Išvados. Esant blogesniems sveikatos rodikliams (sunkesnė ligos eiga, daugiau sveikatos problemų, blogesnė ligos kontrolė pagal vizualinę analoginę skalę – VAS) buvo nustatyti reikšmingai didesni (p < 0,05) slaugos poreikiai, palyginti su atopiniu dermatitu sergančiais vaikais, kuriems buvo lengvesnė ligos eiga, mažiau sveikatos problemų ir kurių ligos kontrolė pagal VAS buvo geresnė.
3
Kikiličienė, Ana, and Kastytis Dapšys. "Priklausomybę nuo alkoholio turinčių pacientų slaugos poreikiai: slaugytojų ir pacientų nuomonės tyrimas." Sveikatos mokslai 25, no. 3 (June 29, 2015): 72–76. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.054.
Full text
4
Platakytė, Jurgita. "CHIRURGIJOS PROFILIO PACIENTŲ POŽIŪRIS Į SLAUGĄ." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 90–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.087.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariamas chirurgijos profilio pacientų slaugos poreikis, šių pacientų nuomonė apie slaugos veiksmus po jiems atliktų operacijų. Siekiant įvertinti chirurgijos profilio pacientų požiūrį į slaugą, atliktas kiekybinis tyrimas, remiantis originaliu straipsnio autorės sudarytu klausimynu. Šio empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams svarbi slaugytojų pagalba kontroliuoti silpnumą, nuovargį, pagreitėjusį pulsą, pakitusį kraujospūdį, miego sutrikimus, nenorą bendrauti, pilvo pūtimą bei apetito praradimą. Pacientų nusiskundimams ir jų slaugos poreikio bei slaugytojų atliekamų veiksmų vertinimui įtakos turi sociodemografiniai pacientų duomenys – lytis, šeiminė padėtis ir amžius, bet ne taikytas gydymo metodas. Slaugos paslaugos atitinka pacientų poreikius, o slaugytojų atliekamais veiksmais didžioji dauguma pacientų yra patenkinti.
5
Vaitiekienė, Jurgita. "SLAUGOS PROCESŲ VALDYMAS LIGONINĖSE." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 128–36. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.104.
Full textAbstract:
Slauga – tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos. Holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatina atsisakyti rutininio požiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atliktų procedūrų kompleksą. Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje. Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Vertinamosios analizės metu nustatomos gerinimo galimybės, poreikis keisti kokybės vadybos sistemą (KVS), įvertinama kokybės politika bei matuojami kokybės tikslai. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.
6
Gornatkevič, Olga, and Lina Šakienė. "Pacientų, sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga, slauga." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 85–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.077.
Full textAbstract:
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – lėtai progresuojanti, iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija, atsirandanti dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į žalingas su oru įkvepiamas daleles ar dujas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių. Teigiama, kad pagrindinis slaugytojų darbo tikslas yra pakeisti pacientų fizinę ir psichinę būseną, suteikti jiems ramybės, aiškumo, optimizmo, pasiryžimo pasveikti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga slaugą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant autorinę anoniminę anketinę apklausą raštu. Buvo apklausti 60 slaugytojų, dirbančių Vilniaus apskrities Viešosios gydymo įstaigos intensyviosios terapijos ir reanimacijos, terapijos ar palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančiajam lėtine obstrukcine plaučių liga pokyčiai įvyksta visose [12] gyvybinėse veiklose: iškyla slaugos problemų, atsiranda specialių paciento slaugos poreikių. Pagrindiniai slaugos tikslai: užtikrinti visišką fizinę, emocinę ir psichinę ramybę, sumažinant nerimą, baimę, skausmą, sumažinti stresą paciento aplinkoje, rūpintis galimų komplikacijų prevencija. Svarbu į pagalbą įtraukti paciento artimuosius, komandinis darbas, stiprinti žmogaus motyvaciją bei tvirtinti viltį ir tikėjimą. Išvada. Pagrindinės pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, slaugos problemos gyvybinėse veiklose, slaugytojų nuomone: žinių deficitas, bendravimo problemos, judėjimo sutrikimas, aktyvumo netoleravimas, gausus skrepliavimas, šlapimo nelaikymas, skausmas krūtinės ląstoje, savipriežiūros deficitas, kosulys, dusulys, išsekimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, socialinė izoliacija, nerimas ir nemiga. Slaugytojas, norėdamas padėti LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems pacientams, visų pirma turi įvertinti pokyčius gyvybinėse veiklose, socialinę ir kt. aplinką, numatyti slaugos problemas.
7
Žavoronok, Olga, Viktorija Kielaitė, Artūras Razbadauskas, and Natalja Fatkulina. "SLAUGOS NAUJOVĖS SLAUGANT SUNKIAI NUDEGUSIUS PACIENTUS." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 110–16. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.046.
Full textAbstract:
Nudegimai išlieka pasaulyje vyraujančia mirties priežastimi. Dažniausiai nudegimai sukelia daug fizinių, psichologinių, finansinių, estetinių ir socialinių neigiamų pasekmių. Vis dėlto pažangios technologijos, slaugos strategijos suteikia galimybę išgyventi net tais atvejais, kai patiriami ypač sunkūs nudegimai [1]. Per kelis dešimtmečius slaugos personalo vaidmuo ir taikomos technologijos tapo nebeefektyvios, jos paseno, todėl būtina į slaugos procesą integruoti kuo naujausią ir geriausią naudą pacientams su nudegimais teikiančias priemones, slaugos metodus ir strategijas. Praktikoje sutinkama įvairių priemonių ir metodų, kurie yra pritaikomi nudegusių pacientų slaugos procese. Darbo tikslas buvo išnagrinėti slaugos naujoves slaugant sunkiai nudegusius pacientus. Rezultatai. Atliktos literatūros analizės metu išsiaiškinta, kad slaugytojų poreikis pasaulyje yra išaugęs, jie vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno paciento gydymo procese, o slaugos procesas turi būti grindžiamas daugiafunkcinio medicinos personalo, paciento ir šeimos narių tarpusavio bendradarbiavimo ir slaugos priežiūros koncepcijos pagrindu. Išanalizavus literatūrą nustatyta, kad siekiant užtikrinti pacientų su įvairiais nudegimais interesus, būtina naudoti novatoriškus prietaisus, slaugos būdus ir technologijas, o virtualios realybės prietaisų, įvairių tyrimais pagrįstų slaugos priemonių naudojimas bei sisteminės priežiūros įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką geresnei pacientų fizinei ir psichologinei savijautai.
8
Smaidžiūnienė, Dalė, and Vilma Rastenienė. "BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS STUDIJŲ STUDENTŲ AKTYVAUS ĮSITRAUKIMO Į SAVARANKIŠKŲ DARBŲ RENGIMĄ PRIELAIDOS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 159–65. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.132.
Full textAbstract:
Pagrindinis mokymo institucijų, rengiančių slaugos specialistus uždavinys – rengti aukštos kvalifikacijos slaugos specialistus, atitinkančius Europos Sąjungos ir šalies bei regiono darbo rinkos poreikius. Šiuolaikinio mokymo proceso tikslas yra gebėjimas savarankiškai ieškoti žinių, jas kritiškai vertinti, sisteminti, gebėti taikyti profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas - atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų požiūrį į savarankiškų darbų edukacinius, organizacinius aspektus bei išryškinti veiksnius, įgalinančius studentus aktyviai įsitraukti į savarankiškų darbų rengimą, siekiant reikiamų profesinių žinių. Tyrimas atskleidė edukacinius aspektus, motyvuojančius studentus aktyviai įsitraukti į savarankiškų darbų rengimą: savarankiško darbo sąsajos su būsima profesija, parama studentui, savarankiškų darbų užduočių integracija tarpdisciplininiu požiūriu, pagalba pasirenkant savarankiško darbo temą, lankstus dėstytojo požiūris į savarankiško darbo temos, grupės pasirinkimą, grįžtamojo ryšio suteikimas. Dėstytojai studijų eigoje turėtų didesnį dėmesį skirti savarankiško darbo atlikimo eigai, komunikacijai su studentu, studentų grupėmis, atliekant grupinį savarankišką darbą, bendradarbiauti sprendžiant studentams aktualius klausimus.
9
Vaikasienė, Vilija, and Vitalija Gerikienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJO VEIKLOS PATIRTYS SU SERGANČIUOJU DEMENCIJA IR JO ARTIMAISIAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 174–82. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.059.
Full textAbstract:
Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti bendruomenės slaugytojo ir artimųjų patirtis, slaugant demencija sergantį pacientą namuose. Tyrime dalyvavo 9 slaugytojai ir 7 pacientų artimieji. Atliktas kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu, analizuojant duomenis kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė bendruomenės slaugytojo veiklos problemas, susijusias su gyvybinės veiklos parametrų užtikrinimu, slaugytojo paslaugų trūkumu, artimųjų integravimo į slaugos procesą būtinumu, bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientu, jo artimaisiais, kitais specialistais ypatumus. Išryškėjo artimųjų ryšio su slaugytoju palaikymo, pagalbos atsisakymo patirtis, kitų specialistų poreikis.
10
Smaidžiūnienė, Dalė. "SLAUGYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO PATIRTIS SU SUNKIAI SERGANČIŲ IR MIRŠTANČIŲ PACIENTŲ ŠEIMOMIS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 159–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.158.
Full textAbstract:
Sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų šeimos nariai patiria daugybę sunkumų, susijusių su artimojo slauga. Lietuvoje vis dar nevisavertė slaugytojo ir sergančiojo globėjo partnerystė, dažnai nepakankama valstybės, sveikatos įstaigos darbuotojų parama artimiesiems, slaugantiems sunkiai sergančius ir mirštančius asmenis ligoninėse ar namuose. Slaugytojams, dirbantiems su sunkiai sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, taip pat dažnai reikalinga parama, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek slaugant pacientą, tiek bendradarbiaujant su jo artimaisiais. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojų bendradarbiavimo su sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų artimaisiais patirtį. Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius. Slaugytojos, dirbančios su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pažeidžiamos dėl didelių darbo krūvių, psichologinės pagalbos nebuvimo, todėl dirbti su pacientu ir jo artimaisiais kartais pritrūksta motyvacijos. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas. Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas. Mirus pacientui, dauguma slaugytojų išgyvena nemalonius jausmus arba patiria stresą.
Dissertations / Theses on the topic "Slaugos poreikiai"
1
Kačėnaitė, Iveta. "Politrauminių ligonių slaugos poreikiai ir ypatumai priėmimo skyriuje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151616-77851.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Autorė: Kačėnaitė I. Tema: Politrauminių ligonių slaugos poreikiai ir ypatumai priėmimo skyriuje. Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: med.m.dr. G. Laužikas Vilniaus universitetas Medicinos Fakultetas Bendrosios medicinos ir slaugos katedra, Antakalnio 57, Vilnius, Lietuva. 2006 06 14 Puslapių skaičius – 65. Tikslas: Išanalizuoti svarbiausius slaugos aspektus ir išnagrinėti slaugos optimizavimą teikiant pagalbą ligoniams, patyrusiems politraumą, priėmimo skyriuje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti kokių organizmo gyvybynių veiklų sutrikimai įtakoja ligonių, patyrusių politraumą, slaugą. 2. Nustatyti ligonių, patyrusių politraumą, dažniausias slaugos problemas. 3. Nustatyti priėmimo skyriuje dažniausiai atliekamus slaugos veiksmus teikiant pagalbą pacientams, patyrusiems politraumą. 4. Ištirti priežastis, sąlygojančias ligonio, patyrusio politraumą, slaugos trukmę priėmimo skyriuje. Tyrimo metu buvo išanalizuotos slaugos istorijos bei apžiūros protokolai 99 ligonių, atvykusių į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyrių su diagnoze politrauma nuo 2005 11 01 iki 2005 12 31. Taip pat buvo apklaustos slaugytojos, dirbančios Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (26 slaugytojos), Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo (10slaugytojų) bei Kauno miesto universitetinių klinikų (16 slaugytojos) priėmimo skyriuose. 1. Paciento, patyrusio dauginę traumą... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY Author: Kačėnaitė I. Title: Needs and Peculiarities of Nursing Polytraumatic Patients at Reception Department Work on completion of the nursing specialty Work supervisor: D. m. sc. G. Laužikas Vilnius University Medical Faculty Department of General Medicine Practice and Nursing, Antakalnio 57,Vilnius, Lithuania 2006 06 14 Number of pages – 65 Aim: To analyse the main nursing aspects as well as nursing optimisation while providing aid at the reception department to patients who suffer from polytrauma. Objectives: 1. To analyse body’s vital activity disorders which have impact upon nursing patients who have experienced polytrauma. 2. To establish the most common problems while nursing patients with polytrauma. 3. To establish the most common accomplished nursing activities while providing aid at the reception department to patients who have experienced polytrauma. 4. To analyse the causes, which determine the nursing term at the reception department of a patient with polytrauma. During the course of investigation case records as well as examination reports of 99 patients who arrived at the Ambulance and Consultation Department of the Reception Department of Vilnius Ambulance University Hospital with the diagnosis of polytrauma from 2005 11 01 to 2005 12 31 have been analysed. Besides, the nurses working at the reception departments of Vilnius Ambulance University Hospital (26 nurses), Santariskiu Clinics Branch of Vilnius University Hospital (10 nurses) as well as... [to full text]
2
Balašova, Edita. "Šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, slaugos namuose poreikiai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070803.112717-52973.
Full textAbstract:
Darbo pavadinimas – „Šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, slaugos namuose poreikiai“.
Darbo tikslas – nustatyti šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, slaugos namuose poreikius. Tyrimo klausimas: „Kokie yra šeimos, auginančius onkologine liga sergantį vaiką, slaugos poreikiai?“
Darbo metodika. Darbą sudaro keturi skyriai; teorinis temos pagrindimas, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas bei išvados ri rekomendacijos. Tyrimo tipas – kokybinis fenomenologinis. Tyrimo metodai: giluminis interviu, stebėjimas, duomenų analizė. Tyrime naudota šių metodų trianguliacija. Tyrime dalyvavo 9 respondentai, kurie tiesiogiai dalyvauja onkologine liga sergančio vaiko namų slaugoje. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes, priklausomai nuo laiko, kurį vaikas slaugomas namuose.
Tyrimo išvados:
1. Reikalingas šeimos paruošimas/mokymas, kurį reikia pradėti dar vaikui būnant stacionare. Taip pat šeimai, namuose slaugančiai onkologine liga sergantį vaiką, reikalinga nuolatinė slaugos specialistų priežiūra.
2. Pagrindiniai šeimų, slaugančių onkologine liga sergantį vaiką, socialiniai poreikiai yra šie: poreikis prisitaikyti prie pasikeitusių vaidmenų šeimoje; poreikis informacijai; poreikis bendrauti; finansinės paramos poreikis;
3. Slaugydamos namuose onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, šeimos nesiaučia saugios. Išryškėjo šios šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, psichologinių slaugos namuose poreikių grupes:... [toliau žr. visą tekstą]The title of this work: “Home care needs of the families, bringing up children with cancer.” The aim of this work is to determinate home care needs of the families, bringing up children with cancer. This is the question of this research: “What are the home care needs of the families, bringing up children with cancer?” Methodological character of the research. The work consists of four sections: theoretical substantiation of a theme, methods of the research, description and discussion of the results of this research, conclusions and recommendations. The type of this research is qualitative phenomenological. The methods of this research are: in-depth interview, observation and analysis of the documents. It was applied the triangulation of the methods. 9 respondents have been invited to take part in in-depth interviews. All of them were directly involved in home care of their children. The respondents have been divided into three groups according the length time when the child with cancer was carried at home by his/her family members. There are conclusions revealed by this research: 1. The families, bringing up children with cancer need the special education and preparation about home care of children with cancer. The families also need the permanent supervision of qualified nursing staff. 2. The families, bringing up children with cancer, have social needs, which are: need to get used to the changes of family roles, need for communication and need for financial support. 3. The... [to full text]
3
Rimantienė, Aušra. "Pacientų, kuriems atliekama apatinių galūnių amputacija, slaugos poreikiai stacionare." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180757-45568.
Full textAbstract:
Autorius: Aušra Rimantienė Temos pavadinimas: Pacientų, kuriems atliekama apatinių galūnių amputacija, slaugos poreikiai stacionare. Vadovas: VU MF reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos instituto docentas Audrius Gradauskas Apimtis 74 psl. Amputacijų skaičius Lietuvoje išlieka didelis. Slaugai po amputacijų tenka svarbus vaidmuo, nes nuo jos kokybės priklauso tolesnė amputuotų pacientų reabilitacija ir gyvenimo kokybė. Slauga po amputacijų yra nepakankama, nes iškyla daug psichologinių, reabilitacijos, neįgalumo problemų ir priežiūros poreikių, kurie aktualūs šiuolaikinėje slaugos praktikoje ir moksle. Darbo tikslas - nustatyti, kokie yra pacientų, kuriems atliekama apatinių galūnių amputacija, slaugos poreikiai stacionare. Darbo uždaviniai: Nustatyti, kokie yra pacientų po amputacijų lūkesčiai, priežiūros ypatumai, problemos. Ištirti, ar amputacijos priežastis po operacijos įtakoja paciento poreikius ir gyvenimo kokybę. Įvertinti slaugytojų požiūrį ir pastangas, slaugant amputuotus asmenis. METODIKA Tyrimo objektu buvo pasirinkti pacientų, kuriems atliekama apatinių galūnių amputacija, slaugos poreikiai, problemos, lūkesčiai ir slaugytojų požiūris į amputuotų pacientų slaugą. Tyrimo metodai: anketinė apklausa ir statistinė dokumentų analizė. Apklausoje dalyvavo 82 pacientai, kuriems atlikta apatinių galūnių amputacija. Respondentai apklausti VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje II Ortopedijos... [toliau žr. visą tekstą]The author of work: Rimantienė Aušra Title:The nursing needs of hospital patients undergoing the amputation of limbs The tutor of work: Gradauskas Audrius, docent The Vilnius University Institute of Rehabilitation, Sports Medicine and Nursing Lithuania 2008-05-14 Number of pages 74 The number of amputations remains large in Lithuania. Nursing after amputations is of great importance, because the subsequent aftercare and life quality depends on the nursing quality. The nursing care after amputations is insufficient due to a great number of psychological, rehabilitation, disability problems as well as needs for care, which are important in present day practice and nursing science. The aim of this work is to assess needs for nursing care of patients with amputated lower extremities in hospital settings. The objectives of the work: To determine expectations, specifics of nursing care and problems of patients after amputations; to investigate, whether the cause of amputation influences patient' needs and the quality of life, to evalaute nurse's atitude and expectations towards nursing care of patiens after amputations. METHODS The objectives of the survey – problems, nursing needs, and expectations of selected patients, experiencing amputation of lower extremities as well as the attitude of nurses to the nursing care of such patients. Questionnaires and analyses of statistical data were chosen as methods of the survey. 82 patients with amputated lower extremities participated in... [to full text]
4
Misiūnienė, Oksana. "Naujagimių su kritinėmis širdies ydomis slaugos poreikiai pooperaciniu periodu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_182802-26948.
Full textAbstract:
Tikslas – išanalizuoti naujagimių su kritinėmis širdies ydomis slaugos poreikius pooperaciniu periodu. Uždaviniai 1.Apibūdinti naujagimių įgimtų širdies ydų kontingentą. 2.Išnagrinėti naujagimių su kritinėmis širdies ydomis operacijų ypatumus. 3.Nustatyti naujagimių su kritinėmis širdies ydomis slaugos problemas pooperaciniu periodu. Hipotezė: naujagimių su kritinėmis širdies ydomis slaugos poreikiai pooperaciniu periodu priklauso nuo pacientų išnešiotumo laipsnio, įgimtos infekcijos, lydinčių ligų bei operacijos pobūdžio. Atlikta 84 naujagimių su kritinėmis širdies ydomis, besigydančių po širdies operacijų, retrospektyvi duomenų analizė. Duomenys apdoroti SPSS 8.0 for Windows programa. Išvados 1.Dažniausiai naujagimiams diagnozuojamos obstrukcinės širdies ydos: aortos koarktacija (31%), nutrukęs aortos lankas (4,8%), plaučių arterijos stenozė arba atrezija (13,1%). Rečiau diagnozuojamos stambiųjų kraujagyslių transpozicija (23,8%.), kairiojo skilvelio hipoplazijos sindromas (13,1%). Retai pasitaiko pilnas anomalinis plaučių venų drenažas (3,6%), bendras skilvelis ir triburio vožtuvo atrezija (8,3%). Dauguma naujagimių yra išnešioti (89,3%), be papildomų patologijų (84,5%), beveik pusei nustatyta intrauterinė infekcija (45,2%). Didesnei naujagimių daliai (56%) išsivysto širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis širdies susitraukimo dažnio sutrikimais, arterinio kraujospūdžio svyravimais, periferinės kūno temperatūros sutrikimais. Trečdaliui... [toliau žr. visą tekstą]Purpose: review nursing requirements for newborns with the critical heart diseases in post-operation period. Tasks 1.Describe group of newborns with the congenital heart diseases. 2.Consider operational peculiarities for newborns with critical heart diseases. 3.Identify nursing problems for newborns with the critical heart diseases in post-operation period. Assumption: nursing requirements for newborns with the critical heart diseases depend on the fetal maturity degree, congenital infections, associated diseases and operation nature. Study methodology. In course of the study retrospective analysis of 84 newborns with the critical heart diseases undergoing post-operation (heart surgery) treatment. Data was processed by means of programmes SPSS 8.0 for Windows. Conclusions 1.Most frequent obstruction heart diseases found among newborns are: coarctation of aorta (31%), interruption of aortic arch (4,8%), pulmonary artery stenosis or atresia (13,1%). Less often the following heart diseases are met: transposition of great arteries (23,8%.), hypoplastic left hear syndrome (13,1%). Very seldom: total abnormal pulmonary venous drainage (3,6%), tricuspid atresia (8,3%). Majority of newborns are mature (89,3%), without additional pathology (84,5%), nearly half of them have intrauterine infection (45,2%). For a bigger part of newborns with the congenital heart diseases (56%) the failure of blood-vascular system was developed which was represented by disorder of heart contraction... [to full text]
5
Turba, Žana. "Pacientų su žarnyno stomomis stacionarinės priežiūros poreikiai ir slaugos ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151607-46537.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Pacientų su žarnyno stomomis stacionarinės priežiūros poreikiai ir slaugos ypatumai Slaugos magistrantūros studentė Turba Ž. Darbo vadovas – doc. Simutis G. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra Vilnius, 2006 birželio 14 Pacientų su žarnyno stomomis problemos ir priežiūros poreikiai pooperaciniu periodu yra aktualus šiuolaikinės slaugos klausimas. Darbo tikslas: nustatyti, kokie yra pacientų su žarnyno stomomis stacionarinės priežiūros poreikiai ir slaugos ypatumus pooperaciniu periodu. Darbo uždaviniai: 1. Anketavimo būdu nustatyti pacientų problemas po žarnyno stomos suformavimo operacijos ankstyvuoju pooperaciniu periodu. 2. Ištirti pacientų lūkesčius po žarnyno stomos suformavimo operacijos. 3. Įvertinti, ar atitinka slaugytojų teikiamos priežiūros paslaugos pacientų poreikius po žarnyno stomos suformavimo operacijos. 4. Nustatyti priežiūros ypatumus pacientų po žarnyno stomos suformavimo operacijos. 5. Įvertinti slaugytojų kompetencijas slaugant pacientus su žarnyno stomomis. Tyrimui buvo panaudotas anketinės apklausos ir statistiniai dokumentų analizės metodai. Apklausai naudoti du klausimynai. Apklausta 30 pacientų po žarnyno stomos suformavimo operacijos ir 64 slaugytojos dirbančios pilvo chirurgijos skyriuose Vilniaus miesto klinikinėse ligoninėse. Atlikta 73 ligos istorijų statistinė analizė. Rezultatai ir išvados: 1. Dažniausios pacientų problemos po žarnyno stomos suformavimo operacijos yra nerimas, baimė... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY Requirements of hospital care and nursing features in patients with intestinal stomas Master Final Work by Nursing Department Student Turba Ž. Research Adviser–Docent Simutis G. Vilnius University, Medical Faculty, General Medicine Practice and Nursing Department Vilnius, June 14, 2006 The problems of patients with intestinal stomas and the requirements of their care after surgery are the major questions in the nursing nowadays. Aim of the investigation: to define the hospital care needs and nursing features for patients who underwent surgery with the formation of intestinal stomas. Tasks of the investigation: 1. To define problems during early postoperative period after stoma formation using the method of survey. 2. To analyze the expectations of patients after stoma formation. 3. To evaluate if the nursing services are efficient for patients after intestinal stoma formation. 4. To define nursing features after intestinal stoma formation. 5. To evaluate the competence of nurses in providing care for patients with intestinal stoma formation. The methods of survey using two questionnaires and statistic analysis of documents were used. 30 patients with intestinal stomas and 64 nurses of surgical departments in Vilnius hospitals were questioned. The analysis of 73 cases was performed. Results and conclusions: 1. The most common problems after intestinal stoma formation are fear and concern with the quality of life (70%), postoperative pain (67%), lack of knowledge of... [to full text]
6
Volodkaitė, Aušra. "Koronarine širdies liga sergančių pacientų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikiai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180432-43359.
Full textAbstract:
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia neįgalumo ir ankstyvos mirties priežastis pasaulyje. Modifikuojant rizikos faktorius galima sumažinti klinikinių atvejų bei ankstyvų mirčių skaičių. Prevenciją būtina taikyti žmonėms, kuriems jau diagnozuota koronarinė širdies liga, ir žmonėms, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Darbo tikslas: Koronarine širdies liga persirgusių pacientų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikių tyrimas. Darbo uždaviniai: Įvertinti rizikos veiksnius, veikiančius koronarine širdies liga sergančius pacientus, ir nustatyti pacientų žinias apie rizikos veiksnių modifikavimo būtinumą; Ištirti koronarine širdies liga sergančių pacientų biopsichoemocinę būklę; Išanalizuoti koronarine širdies liga sergančių pacientų fizinį aktyvumą; Ištirti pacientų gyvenimo kokybę, susijusią su sveikatos būkle; Pasiūlyti galimus slaugytojo darbo su pacientais metodus, siekiant įgyvendinti širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų prevenciją. Medžiaga ir metodika: Tyrimo objektas – koronarine širdies liga sergančių pacientų žinios, sveikatos priežiūros ir slaugos poreikiai. Tyrimo populiacija - 100 pacientų, sergančių koronarine širdies liga. Tyrimo metodas – koronarine širdies liga sergančių pacientų apklausa (interviu) panaudojant standartizuotus klausimynus, ligos istorijų analizė, fizinių paciento duomenų matavimai. Panaudoti klausimynai: Klausimynas, parengtas Europos kardiologų draugijos, skirtas ES šalių... [toliau žr. visą tekstą]Following the information by the World Health Organization (WHO) CHD is the leading cause of disability and early death all over the world. Modification of risk factors may reduce the number of clinical records and early deaths. Prevention measures need to be taken for individuals with already diagnosed CHD as well as those with risk factors for CHD. Thesis objective: Investigation of healthcare and nursing needs of patients after CHD. Thesis tasks: Assessment of risk factors affecting patients suffering from CHD and knowledge possessed by patients suffering from CHD about the need for modification of the risk factors; Examination of biopsychoemotional condition of patients suffering from CHD; Analysis of physical activity of patients suffering from CHD; Examination of health condition–related quality of life of patients suffering from CHD; Suggesting possible methods of nursing staff working with the patients aiming at CHD prevention. Material and methodology: Investigation target: Knowledge possessed by patients suffering from CHD; healthcare and nursing needs. Investigation method: interviewed patients suffering from CHD through applying standardized questionnaires; analysis of case records, measurements of physical data of patients. Questionnaires used: Questionnaire developed by the European Society of Cardiology, aimed to assess the level of knowledge on prophylaxis of CHD EU-wide; HADS Questionnaire – Hospital Anxiety and Depression scale; EUROQOL 5D Questionnaire... [to full text]
7
Petkevičienė, Ana. "Patyrusių galvos smegenų insultą asmenų slaugos poreikių namuose įvertinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_182006-99730.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Vilniaus Universiteto Medicinos Fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Slaugos magistrantūros programa PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ ASMENŲ SLAUGOS POREIKIŲ NAMUOSE ĮVERTINIMAS Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo autorė: Ana Petkevičienė Darbo vadovė: prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė Vilnius, 2008 m. Pagrindinės sąvokos: Galvos smegenų insultas, namų slauga, slaugos poreikiai, slaugos ir socialinės paslaugos. Galvos smegenų insultas yra dažna negalios, priklausomybės bei socialinių įgūdžių praradimo priežastis. Nepaisant įgytos negalios, du trečdaliai pacientų, patyrusių insultą, po stacionarinio gydymo grįžta į namus. Atsakomybė už jų priežiūrą namuose tenka šeimos nariams, kurie neturi reikiamos patirties, slaugant tokius pacientus. Darbo tikslas : nustatyti patyrusių galvos smegenų insultą asmenų ir jų šeimos narių slaugos paslaugų poreikį namuose, išvykstant į namus po gydymo ir reabilitacijos stacionare. Darbo uždaviniai: Ištirti , kokių paslaugų ir kaip dažnai pacientai, patyrę galvos smegenų insultą, pageidautų namuose; Įvertinti amžiaus, lyties, išsilavinimo, šeimyninės ir socialinės padėties įtaką slaugos paslaugų į namus poreikiui; Ištirti ir palyginti slaugos poreikio priklausomybę nuo pirmą kartą ar pakartotinai patirto galvos smegenų insulto, gydymo bei gydymo ir reabilitacijos stacionare; Ištirti artimųjų poreikius slaugant šeimos narį, patyrusį galvos smegenų insultą. Medžiaga ir metodika: Tyrimo objektas- asmenų... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY Vilnius University, Faculty of Medicine Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing Institute Nursing Master study program EVALUATION OF CARE/NURSING NEEDS OF PATIENTS’ AFTER STROKE AT HOME Thesis on Master’s Degree in Nursing Author: Ana Petkevičienė Supervisor: Prof. Danutė Kalibatienė, Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing Vilnius, 2008 Keywords: encephalon stroke, home care, nursing needs, nursing and social services. Brain stroke frequently is the cause for disability, dependence and loss of social skills. Despite of acquired disability due to stroke, two thirds of patients return back to their homes after treatment in hospital. Responsibility for their nursing at home falls on their family members who lack necessary experience in caring for such patients. Goal of the thesis: to identify the needs of nursing care at home of the persons who had an encephalon stroke and their family members when going home after the in-patient treatment and rehabilitation. The tasks of the thesis: is to investigate what services and how often would be requested by the patients who had an encephalon stroke; to assess the effect of age, sex, education, family and asocial status on the needs of nursing services at home; to investigate and compare the correlation of nursing needs after encephalon stroke sustained for the first time or repeatedly and treatment, and in-patient treatment and rehabilitation; to investigate the needs... [to full text]
8
Vinciūnienė, Liudmila. "Pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių sveikatos poreikiai ir problemos slaugos ligoninėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_192405-29365.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Slaugos magistrantūros programa PAGYVENUSIŲ IR SENYVO AMŽIAUS ŽMONIŲ SVEIKATOS PROBLEMOS IR SLAUGOS POREIKIAI SLAUGOS LIGONINĖJE Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo autorė: Liudmila Vinciūnienė, VU MF Slaugos neakivaizdinių studijų magistrantūros programos 2 kurso studentė Darbo vadovė: prof. habil.dr. Danutė Kalibatienė, VU MF Reabilitacijos sporto medicinos ir slaugos institutas Vilnius, 2009 m. Pagrindinės sąvokos: senyvo amžiaus žmonės, sveikatos ir slaugos poreikiai. Tyrimo tikslas - ištirti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių sveikatos problemas ir slaugos poreikius slaugos ligoninėje. Tyrimo uždaviniai: nustatyti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių sveikatos problemas slaugos ligoninėje; ištirti pagyvenusių ir senų žmonių, globojamų slaugos ligoninėje, psichoemocinę būklę; įvertinti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę slaugos ligoninėje; ištirti pacientų žinias apie senėjimo procesą ir galimas sveikatos problemas senatvėje. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirta 120 asmenų, nuo 60 iki 96 metų amžiaus, 50 vyrų ir 70 moterų, gydytų slaugos ligoninėse. Tiriamieji - sergantys lėtinėmis ligomis, neįgalūs asmenys, kuriems reikalingas palaikomas gydymas ir slaugos paslaugos. Taikytos dvi anketinės apklausos: pacientų anoniminė anketinė apklausa nuomonei apie sveikatos ir slaugos problemas bei žinias apie jas ištirti ir geriatrinė depresijos skalė... [toliau žr. visą tekstą]HEALTH PROBLEMS AND NEEDS OF THE ELDERLY AND OLD-TIMERS AT NURSING HOSPITAL Master’s degree final scientific research work The object of the research - to investigate health problems of the elderly and nursery needs at nursing home. The aims of the research. To identify health problems of the elderly at nursing home.To analyze psycho emotional condition of the elderly, staying at nursing home.To evaluate life quality of the elderly at nursing home.To analyze patients’ knowledge about the ageing process and possible health problems in the declension of years. The object of the research. The participants of the research: having languid diseases, disabled, older than 60 year old people, who are in need of constant treatment and nursery. Patients’ knowledge about the ageing process and possible health problems. Patients’ health problems and needs at nursing home.The experiment was carried out in Švenčionys region, PSPC Švenčionys nursery home and Pabradės nursery home, from year 2007-2009. Methods of research. Theoretical: analysis of nonfiction, scientific publication, medicine law, medicine norms and medical documents.Empirical: a questionnaire has been used as a means of fact-finding.The following forms of method setting of social and medical biographies have been used: a personal conversation (an interview), witnesses of family and relatives ( narratives), knowledge about health condition of patients’ and their family, identification of general knowledge connected with... [to full text]
9
Mikalajūnienė, Rimantė. "Pagyvenusių žmonių psichosocialinių poreikių tenkinimas slaugos skyriuje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140623_172753-14472.
Full textAbstract:
Rimantė Mikalajūnienė (d. vadovas Violeta Gevorgianienė). PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PSICHOSOCIALINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS SLAUGOS SKYRIUJE. Magistrinis darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007. 63p. Santrauka Didėjantis pagyvenusių ir senų žmonių skaičius Lietuvoje skatina išsamiau nagrinėti šio reiškinio pasekmes, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemą senyvo amžiaus asmenų poreikių kontekste. Šio darbo tikslas – išanalizuoti pagyvenusių žmonių psichosocialinių poreikių tenkinimą palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje socialiniais ir psichologiniais aspektais. Tyrimo metodas – kiekybinis aprašomasis. Duomenų rinkimo metodai – struktūruotas interviu ir anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo VšĮ Ukmergės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientai bei šio skyriaus darbuotojai. Tyrimas parodė, kad palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje pagyvenusių žmonių psichosocialiniai poreikiai tenkinami arba iš dalies tenkinami. Tiek ligoniai, tiek skyriaus personalas nurodė, kad ir toliau reikėtų gerinti paslaugų teikimą bei gydymą. Šiame skyriuje ypač svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo, jo pagalba ligoniams, tarpininkavimas sprendžiant įvairias jų problemas. Vertinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius yra svarbus ir reikalingas pagyvenusiems žmonėms. Tikslinga didinti slaugos skyrių, labiau pritaikyti aplinką ir plėsti paslaugų pagyvenusiam žmogui spektrą.Rimantė Mikalajūnienė (Academic adviser Violeta Gevorgianienė). Meeting, Psychosocial Needs of Elderly People at Nursing Department. MA paper V.: VU Social Labour department, 2007. 63p. Summary The increasing number of elderly and old people in Lithuania motivates to analyse the consequences of this phenomenon and the system of social security and health care in the context of elderly people needs in more detail. The aim of this work is to analyse how psychosocial needs of elderly people are met in long-term treatment and nursing departments based on social and psychological aspects. Method of the research – quantitative descriptive. Methods of data collection – structural interview and questionnaire survey. Patients and employees of long-term treatment and nursing departments in Ukmerge hospital took part in the research. The results of the research showed that psychosocial needs of elderly people in long-term treatment and nursing departments are met or partially met. Both, the patients and the personnel pointed out that services and treatment should be constantly improved. The social worker’s role, his help and mediation in problem solving are especially important in this department. The results suggest that long-term treatment and nursing department are very important and useful for elderly people. It’s purposeful to enlarge the nursing department, better adjust the environment and expand spectrum of services for elderly people.
10
Varnelo, Ana. "Apsinuodijusių alkoholiu bei jo surogatais asmenų biopsichoemocinės būklės įvertinimas ir slaugos poreikių nustatymas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_183115-89614.
Full textAbstract:
SANTRAUKA APSINUODIJUSIŲ ALKOHOLIU BEI JO SUROGATAIS ASMENŲ BIOPSICHOEMOCINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS IR SLAUGOS POREIKIŲ NUSTATYMAS Reikšmingi žodžiai: apsinuodijimas alkoholiu bei jo surogatais, slaugos poreikiai CIWA-Ar klausimynas, HAD skalė, Barthel indeksas. Darbo tikslas – įvertinti apsinuodijusių alkoholiu bei jo surogatais asmenų biopsichoemocinę būklę ir nustatyti slaugos poreikius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 217 gydytų stacionare pacientų (161 vyras ir 56 moterys), kuriems nustatyta diagnozė – apsinuodijimas alkoholiu ir/ar jo surogatais. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Respondentų biopsichoemocinės būklės vertinimui ir slaugos poreikiams nustatyti naudoti trys klausimynai: CIWA-Ar, HAD skalė ir Barthel indeksas. Be šių klausimynų, tiriamųjų buvo papildomai klausiama apie jų išsilavinimą, socialinę, šeimyninę padėtį, alkoholio vartojimą, prašyta įvertinti pagalbos poreikį visose gyvybinėse veiklose 10 balų sistemoje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės SPSS (v. 8.00), “Excel 2002” programas. Apskaičiuoti šie statistiniai rodikliai: imties dydis (N), standartinis nuokrypis (SN), χ², duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 217 apsinuodijusiųjų alkoholiu bei jo surogatais: 161 vyras ir 56 moterys. Daugiausia apklaustųjų buvo 30-39 metų amžiaus grupėje. Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 41,24±13,51 metai. Vyrų grupėje daugiau buvo bedarbių (30,4 proc.), lyginant su... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY EVALUATION OF BIOPSYCHOEMOTIONAL CONDITION OF PERSONS INTOXICATED WITH ALCOHOL AND ITS SURROGATES AND DETERMINATION OF NEED FOR NURSING Keywords: Intoxication with alcohol and its surrogates, needs for nursing, CIWA-Ar questionnaire, HAD scale, Barthel index. Aim of work – to evaluate biopsychoemotional condition of persons intoxicated with alcohol and its surrogates and to determine the need for nursing. Material and methods of research. 217 patients treated at hospital (161 men, 56 women) with intoxication of alcohol and / or its surrogates, were interviewed. Anonymous questionnaire was performed. Three questionnaires were used for evaluation of biopsychoemotional condition of patients and nursing needs: CIWA-Ar, HAD scale and Barthel index. Despite these questionnaires, subjects were additionally asked about their education, social, marital status, use of alcohol, they were asked to evaluate need for assistance in all vital activities in 10 point scale. Statistical data analysis was performed using program of statistical analysis SPSS (v. 8.00), “Excel 2002”. The following statistical factors were calculated: number of patients (N), standard deviation (SN), χ², data was considered statistically significant when p<0.05. Results. Total of 217 patients intoxicated with alcohol and its surrogates were interviewed: 161 men and 56 women. Most of them were from 30-39 years old group. Average of all investigated was 41.24±13.51 years old. Men were mostly unemployed (3... [to full text]