To see the other types of publications on this topic, follow the link: Slaugos poreikiai.
Journal articles on the topic 'Slaugos poreikiai'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 16 journal articles for your research on the topic 'Slaugos poreikiai.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Paulikaitė, Giedrė, Lina Gedrimė, and Artūras Razbadauskas. "Moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, slauga." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 226–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.121.
Full textAbstract:
Darbo tikslas - išanalizuoti moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (GKV), slaugą. Tyrimas atliktas 2013-2015 metais. Taikyta apklausa atlikta raštu, užpildant anoniminį klausimyną. Tyrimo kontingentą sudarė neatsitiktinė imtis, kurioje buvo įtrauktos įvairios stadijos gimdos kaklelio vėžiu sergančios ir besigydžiusios Klaipėdos miesto ligoninių pacientės. Savarankiškai sudarytu klausimynu buvo siekta įvertinti pacienčių slaugos poreikius atsižvelgiant į esamą gimdos kaklelio vėžio stadiją ir taikytą gydymo metodą. Rezultatai. Atliktame tyrime didžiąją dalį apklaustųjų sudarė 41-50 m. amžiaus respondentės. Nustatyta, jog sergančioms GKV, dažniausiai pasireiškia šie simptomai: skausmas, nuovargis ir pykinimas, o rečiausiai pasireiškiantys simptomai - vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas, burnos gleivinės išopėjimas. Dažniausi išreikšti slaugos poreikiai: slaugytojo buvimas šalia, atidus išklausymas reikalingas respondentėms. Vyraujantis simptomasskausmas, kuriam pasireiškus iškyla didžiausias slaugytojo pagalbos poreikis. Išvados. Sergančiųjų GKV slaugos poreikiai priklauso nuo stadijos, kurioje buvo diagnozuotas ir pradėtas gydyti GKV bei taikyto gydymo metodo, nes po kiekvieno gydymo metodo pasireiškia skirtinga simptomatika, kuri reikalauja individualios ir lanksčios slaugos praktikos. Išryškėja respondenčių psichosocialiniai poreikiai, kurie parodo, jog medicinoje pacientai suvokiami kaip holistinė asmenybė. Įvadas Onkologinės ligos XXI amžiuje tampa vis dažnesne diagnoze. Tarp moterų labiausiai paplitęs sergamumas krūties, odos, gimdos kūno ir gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Higienos instituto duomenimis, gimdos kaklelio vėžys - dažna moterų onkologinė liga Lietuvoje, kuri užima 3-4-tą vietą tarp piktybinių navikų, todėl šių ligų profilaktika ir gydymas tampa vis aktualesni ir labiau plėtojami. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų atvejų skaičius pastaruoju dešimtmečiu Lietuvoje yra ženkliai didesnis už tendencijas, vyraujančias Europoje, tai nulemia tik 2004 metais pradėta vykdyti Atrankines patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, gerokai padidėjo naujai nustatytų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius, iš statistinių duomenų svyravimo galima spręsti, jog sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nėra stabilus ir tampa vis dažnesne diagnoze [7]. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys- antra dažniausia 30-54 metų amžiaus moterų onkologinė liga, sudaranti net 14% visų piktybinių ligų šioje amžiaus grupėje[3]. Kiekviena liga išsiskiria specifišku gydymo, slaugymo metodu bei medicinos personalo pasiruošimu. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija bei mišrus gydymo metodų taikymas. Kiekvienas gydymo metodas skiriasi pritaikymo ir slaugymo metodika, kurią turi išmanyti medicinos personalas. Slaugytojas-tai medicinos personalo darbuotojas, kuris daugiausia laiko praleidžia su sergančiosiomis gimdos kaklelio vėžiu. Todėl slaugytojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad sugebėtų identifikuoti ir išspręsti kylančias slaugos problemas. Darbo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu slaugą.
2
Ėmužytė, Regina, Ilona Biaigo, Regina Firantienė, Aldona Mikaliūkštienė, Odeta Kinčinienė, and Danutė Kalibatienė. "SLAUGOS POREIKIAI IR TĖVŲ ŽINIOS APIE JŲ VAIKŲ ATOPINĮ DERMATITĄ: ANKETINĖS APKLAUSOS IR VIZUALINĖS ANALOGINĖS SKALĖS VERTINIMO DUOMENYS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 794–804. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.126.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: tėvai, žinios, vaikai, atopinis dermatitas, anketinė apklausa, vizualinė analoginė skalė, vertinimas. Darbo tikslas. Įvertinti atopiniu dermatitu sergančių vaikų slaugos poreikius ir jų tėvų žinias apie ligą. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti tėvų žinias apie atopinį dermatitą. 2. Įvertinti tėvų nuomonę apie jų vaikų atopinį dermatitą sukėlusias priežastis. 3. Įvertinti sergančių atopiniu dermatitu vaikų slaugos poreikius pagal jų tėvų apklausos duomenis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Apklausa buvo vykdoma internetiniame forume www.tevu-darzelis.lt ir http://www.supermama.lt. Iš viso tyrime dalyvavo 154 tėvai, auginantys atopiniu dermatitu sergančius vaikus. Respondentų apklausa vykdyta 2014 m. gruodžio – 2015 m. balandžio mėn. Tyrimui atlikti buvo panaudota mūsų parengta 31 klausimo anketa, siekiant įvertinti bendrus tiriamųjų duomenis, tėvų žinias apie ligą ir nuomonę apie ją sukėlusias priežastis bei įvertinti slaugos poreikius pagal tėvų apklausos duomenis. Pirmą kartą atopinio dermatito kontrolei įvertinti buvo panaudota vizualinė analoginė skalė (VAS). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS Windows 16.0“ ir Excel 2007 programas. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad dauguma – 70,1 proc. – tėvų pakankamai žino apie atopinį dermatitą, tačiau trečdalis – nepakankamai. Pagrindinis informacijos šaltinis apie vaikų atopinį dermatitą buvo šeimos gydytojas arba pediatras – 91,6 proc. ir gydytojas alergologas – 89 proc., tačiau tik 6,5 proc. tėvų sužinojo apie ligą iš bendrosios praktikos slaugytojų. Dauguma – 87,7 proc. – tėvų mano, kad atopinio dermatito išsivystymo priežastys yra maistas ir odos dirgikliai, paveldėjimas – 85,1 proc. ir odos pokyčiai – 80,5 proc. Du trečdaliai respondentų teigė, kad atopinį dermatitą sukelia susilpnėjęs imunitetas – 76,6 proc., metų laikas – 75,3 proc., emocinė įtampa arba stresas – 70,8 proc. Dauguma vaikų turėjo odos – 97,4 proc. – ir mitybos – 83,8 proc. – problemų. Dažniausiai atopiniu dermatitu sergančius vaikus vargino odos sausumas – 89 proc. ir niežėjimas – 74,7 proc., alergija tam tikriems maisto produktams – 78,6 proc. Išvados. Esant blogesniems sveikatos rodikliams (sunkesnė ligos eiga, daugiau sveikatos problemų, blogesnė ligos kontrolė pagal vizualinę analoginę skalę – VAS) buvo nustatyti reikšmingai didesni (p < 0,05) slaugos poreikiai, palyginti su atopiniu dermatitu sergančiais vaikais, kuriems buvo lengvesnė ligos eiga, mažiau sveikatos problemų ir kurių ligos kontrolė pagal VAS buvo geresnė.
3
Kikiličienė, Ana, and Kastytis Dapšys. "Priklausomybę nuo alkoholio turinčių pacientų slaugos poreikiai: slaugytojų ir pacientų nuomonės tyrimas." Sveikatos mokslai 25, no. 3 (June 29, 2015): 72–76. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.054.
Full text
4
Platakytė, Jurgita. "CHIRURGIJOS PROFILIO PACIENTŲ POŽIŪRIS Į SLAUGĄ." Health Sciences 29, no. 5 (November 12, 2019): 90–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.087.
Full textAbstract:
Straipsnyje aptariamas chirurgijos profilio pacientų slaugos poreikis, šių pacientų nuomonė apie slaugos veiksmus po jiems atliktų operacijų. Siekiant įvertinti chirurgijos profilio pacientų požiūrį į slaugą, atliktas kiekybinis tyrimas, remiantis originaliu straipsnio autorės sudarytu klausimynu. Šio empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams svarbi slaugytojų pagalba kontroliuoti silpnumą, nuovargį, pagreitėjusį pulsą, pakitusį kraujospūdį, miego sutrikimus, nenorą bendrauti, pilvo pūtimą bei apetito praradimą. Pacientų nusiskundimams ir jų slaugos poreikio bei slaugytojų atliekamų veiksmų vertinimui įtakos turi sociodemografiniai pacientų duomenys – lytis, šeiminė padėtis ir amžius, bet ne taikytas gydymo metodas. Slaugos paslaugos atitinka pacientų poreikius, o slaugytojų atliekamais veiksmais didžioji dauguma pacientų yra patenkinti.
5
Vaitiekienė, Jurgita. "SLAUGOS PROCESŲ VALDYMAS LIGONINĖSE." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 128–36. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.104.
Full textAbstract:
Slauga – tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos. Holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatina atsisakyti rutininio požiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atliktų procedūrų kompleksą. Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje. Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Vertinamosios analizės metu nustatomos gerinimo galimybės, poreikis keisti kokybės vadybos sistemą (KVS), įvertinama kokybės politika bei matuojami kokybės tikslai. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.
6
Gornatkevič, Olga, and Lina Šakienė. "Pacientų, sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga, slauga." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 85–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.077.
Full textAbstract:
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – lėtai progresuojanti, iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija, atsirandanti dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į žalingas su oru įkvepiamas daleles ar dujas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių. Teigiama, kad pagrindinis slaugytojų darbo tikslas yra pakeisti pacientų fizinę ir psichinę būseną, suteikti jiems ramybės, aiškumo, optimizmo, pasiryžimo pasveikti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga slaugą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant autorinę anoniminę anketinę apklausą raštu. Buvo apklausti 60 slaugytojų, dirbančių Vilniaus apskrities Viešosios gydymo įstaigos intensyviosios terapijos ir reanimacijos, terapijos ar palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančiajam lėtine obstrukcine plaučių liga pokyčiai įvyksta visose [12] gyvybinėse veiklose: iškyla slaugos problemų, atsiranda specialių paciento slaugos poreikių. Pagrindiniai slaugos tikslai: užtikrinti visišką fizinę, emocinę ir psichinę ramybę, sumažinant nerimą, baimę, skausmą, sumažinti stresą paciento aplinkoje, rūpintis galimų komplikacijų prevencija. Svarbu į pagalbą įtraukti paciento artimuosius, komandinis darbas, stiprinti žmogaus motyvaciją bei tvirtinti viltį ir tikėjimą. Išvada. Pagrindinės pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, slaugos problemos gyvybinėse veiklose, slaugytojų nuomone: žinių deficitas, bendravimo problemos, judėjimo sutrikimas, aktyvumo netoleravimas, gausus skrepliavimas, šlapimo nelaikymas, skausmas krūtinės ląstoje, savipriežiūros deficitas, kosulys, dusulys, išsekimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, socialinė izoliacija, nerimas ir nemiga. Slaugytojas, norėdamas padėti LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems pacientams, visų pirma turi įvertinti pokyčius gyvybinėse veiklose, socialinę ir kt. aplinką, numatyti slaugos problemas.
7
Žavoronok, Olga, Viktorija Kielaitė, Artūras Razbadauskas, and Natalja Fatkulina. "SLAUGOS NAUJOVĖS SLAUGANT SUNKIAI NUDEGUSIUS PACIENTUS." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 110–16. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.046.
Full textAbstract:
Nudegimai išlieka pasaulyje vyraujančia mirties priežastimi. Dažniausiai nudegimai sukelia daug fizinių, psichologinių, finansinių, estetinių ir socialinių neigiamų pasekmių. Vis dėlto pažangios technologijos, slaugos strategijos suteikia galimybę išgyventi net tais atvejais, kai patiriami ypač sunkūs nudegimai [1]. Per kelis dešimtmečius slaugos personalo vaidmuo ir taikomos technologijos tapo nebeefektyvios, jos paseno, todėl būtina į slaugos procesą integruoti kuo naujausią ir geriausią naudą pacientams su nudegimais teikiančias priemones, slaugos metodus ir strategijas. Praktikoje sutinkama įvairių priemonių ir metodų, kurie yra pritaikomi nudegusių pacientų slaugos procese. Darbo tikslas buvo išnagrinėti slaugos naujoves slaugant sunkiai nudegusius pacientus. Rezultatai. Atliktos literatūros analizės metu išsiaiškinta, kad slaugytojų poreikis pasaulyje yra išaugęs, jie vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno paciento gydymo procese, o slaugos procesas turi būti grindžiamas daugiafunkcinio medicinos personalo, paciento ir šeimos narių tarpusavio bendradarbiavimo ir slaugos priežiūros koncepcijos pagrindu. Išanalizavus literatūrą nustatyta, kad siekiant užtikrinti pacientų su įvairiais nudegimais interesus, būtina naudoti novatoriškus prietaisus, slaugos būdus ir technologijas, o virtualios realybės prietaisų, įvairių tyrimais pagrįstų slaugos priemonių naudojimas bei sisteminės priežiūros įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką geresnei pacientų fizinei ir psichologinei savijautai.
8
Smaidžiūnienė, Dalė, and Vilma Rastenienė. "BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS STUDIJŲ STUDENTŲ AKTYVAUS ĮSITRAUKIMO Į SAVARANKIŠKŲ DARBŲ RENGIMĄ PRIELAIDOS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 159–65. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.132.
Full textAbstract:
Pagrindinis mokymo institucijų, rengiančių slaugos specialistus uždavinys – rengti aukštos kvalifikacijos slaugos specialistus, atitinkančius Europos Sąjungos ir šalies bei regiono darbo rinkos poreikius. Šiuolaikinio mokymo proceso tikslas yra gebėjimas savarankiškai ieškoti žinių, jas kritiškai vertinti, sisteminti, gebėti taikyti profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas - atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų požiūrį į savarankiškų darbų edukacinius, organizacinius aspektus bei išryškinti veiksnius, įgalinančius studentus aktyviai įsitraukti į savarankiškų darbų rengimą, siekiant reikiamų profesinių žinių. Tyrimas atskleidė edukacinius aspektus, motyvuojančius studentus aktyviai įsitraukti į savarankiškų darbų rengimą: savarankiško darbo sąsajos su būsima profesija, parama studentui, savarankiškų darbų užduočių integracija tarpdisciplininiu požiūriu, pagalba pasirenkant savarankiško darbo temą, lankstus dėstytojo požiūris į savarankiško darbo temos, grupės pasirinkimą, grįžtamojo ryšio suteikimas. Dėstytojai studijų eigoje turėtų didesnį dėmesį skirti savarankiško darbo atlikimo eigai, komunikacijai su studentu, studentų grupėmis, atliekant grupinį savarankišką darbą, bendradarbiauti sprendžiant studentams aktualius klausimus.
9
Vaikasienė, Vilija, and Vitalija Gerikienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJO VEIKLOS PATIRTYS SU SERGANČIUOJU DEMENCIJA IR JO ARTIMAISIAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 174–82. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.059.
Full textAbstract:
Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti bendruomenės slaugytojo ir artimųjų patirtis, slaugant demencija sergantį pacientą namuose. Tyrime dalyvavo 9 slaugytojai ir 7 pacientų artimieji. Atliktas kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu, analizuojant duomenis kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė bendruomenės slaugytojo veiklos problemas, susijusias su gyvybinės veiklos parametrų užtikrinimu, slaugytojo paslaugų trūkumu, artimųjų integravimo į slaugos procesą būtinumu, bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientu, jo artimaisiais, kitais specialistais ypatumus. Išryškėjo artimųjų ryšio su slaugytoju palaikymo, pagalbos atsisakymo patirtis, kitų specialistų poreikis.
10
Smaidžiūnienė, Dalė. "SLAUGYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO PATIRTIS SU SUNKIAI SERGANČIŲ IR MIRŠTANČIŲ PACIENTŲ ŠEIMOMIS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 159–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.158.
Full textAbstract:
Sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų šeimos nariai patiria daugybę sunkumų, susijusių su artimojo slauga. Lietuvoje vis dar nevisavertė slaugytojo ir sergančiojo globėjo partnerystė, dažnai nepakankama valstybės, sveikatos įstaigos darbuotojų parama artimiesiems, slaugantiems sunkiai sergančius ir mirštančius asmenis ligoninėse ar namuose. Slaugytojams, dirbantiems su sunkiai sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, taip pat dažnai reikalinga parama, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek slaugant pacientą, tiek bendradarbiaujant su jo artimaisiais. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojų bendradarbiavimo su sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų artimaisiais patirtį. Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius. Slaugytojos, dirbančios su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pažeidžiamos dėl didelių darbo krūvių, psichologinės pagalbos nebuvimo, todėl dirbti su pacientu ir jo artimaisiais kartais pritrūksta motyvacijos. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas. Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas. Mirus pacientui, dauguma slaugytojų išgyvena nemalonius jausmus arba patiria stresą.
11
Gasperė, Renata Kudukytė, and Aleksandras Kriščiūnas. "INTEGRUOTŲ SLAUGOS IR PSICHOSOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS NAMUOSE SLAUGOMIEMS SUNKIOS BŪKLĖS PACIENTAMS IR JŲ ŠEIMOS NARIAMS. ATVEJO ANALIZĖ VŠĮ CENTRO POLIKLINIKOJE." Sveikatos mokslai 25, no. 1 (January 15, 2014): 15–23. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.002.
Full textAbstract:
Aging population in Lithuania determinates the demand for integrated services, oriented in solving problems of senior, disable citizens and growing needs of home nursing. At the present time, Lithuania are only at the beginning of analysis for demand of integrated health care as well as nursing and psychosocial services for long care patients. Although more and more attention are paid for management of providing integrated nursing and psychosocial help for chronically ill patients at home, the real patient care burden still lies with patients family. The lack of attention for the needs of patient’s relatives in health care and psychosocial services was noticed. Public institution Centro poliklinika is the almost the only institution in Vilnius, providing integrated home nursing, palliative medicine and social services. This article assess the integrated nursing and psychosocial services demands for Centro poliklinika chronically ill patients and their relatives. The survey was conducted in 2013, by implementing public health program “Ensuring of safe environment at home for patients and social, psychological and spiritual help for their relatives”. 431 chronic severe disease patients with a specific set of permanent nursing or palliative care needs, as well as 220 of their family members were interviewed. It was found that the chronically ill, long term home nursed patients need an integrated comprehensive support and care provided by a multidisciplinary team of specialists, using a specific patient case management principles in organizing and providing diverse on the individual patient and his family members‘ needsoriented services. Psychosocial services are not organized for the patient‘s relatives in Lithuania, however, study has showed that patients‘ family members who are constantly taking care of them, particularly needs recreational services allowing them to rest from the day to day care of the patient.
12
Valasavičienė, Deimantė, Artūras Razbadauskas, and Aelita Skarbalienė. "Slaugytojo profesijos tėvų perdegimo raiška COVID-19 pandemijos laikotarpiu." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 1 (289) (January 27, 2021): 1–6. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.1.
Full textAbstract:
Tėvystė yra sudėtinga ir įtempta veikla. Ilgalaikis didžiulis tėvų stresas gali sukelti tėvų perdegimą. Tėvų perdegimas vystosi, kai tėvų išteklių (emocinių, kognityvinių, psichologinių, finansinių ir kt.) nepakanka esamiems ir kylantiems poreikiams patenkinti. COVID-19 pandemija sukėlė didelį stresą ir nerimą daugeliui tėvų visame pasaulyje. Medikams pandemijos laikotarpis yra ypač sudėtingas dėl padidėjusio streso darbo vietoje. Nuolatinė įtampa darbo vietoje bei namuose gali sąlygoti stiprius psichologinius susirgimus. Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojais dirbančių tėvų perdegimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Atliktas kiekybinis tyrimas anketavimo būdu, jo dalyviai – slaugytojai (n = 200), auginantys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Slaugytojai, auginantys ikimokyklinio ir (arba) mokyklinio amžiaus vaikus, patiria gana nestiprų perdegimą tėvystės veikloje, tikėtina, dėl galimybės dirbti darbo vietoje negretinant darbo ir vaikų mokymosi problemų. Didesnį perdegimą lemia jaunesnis tėvų amžius, aukštesnis išsilavinimas, didesnis kartu gyvenančių vaikų skaičius bei laikas, skiriamas padėti vaikams mokytis. Stipresnį perdegimą tėvystės veikloje patiria asmenys, iki karantino besinaudoję auklių ar vaikų užimtumo centrų (būrelių) paslaugomis.
13
Baltušienė, Rita, Marius Buitkus, Vytautas Dringelis, Aldona Kaltanienė, and Tatjana Subočiūtė-Stuliova. "LĖTINIŲ NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ VALDYMO GALIMYBĖS PIRMINĖJE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE." Health Sciences 31, no. 3 (May 24, 2021): 113–19. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.091.
Full textAbstract:
Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šiuo metu nėra pasirengę spręsti sudėtingų senėjančios visuomenės sveikatos problemų, tad daugelis pasaulio šalių, siekdamos pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, įvairiais būdais stiprina pirminės sveikatos priežiūros grandį. Tyrimo tikslas – rasti mokslu pagrįstų įrodymų apie intervencijų į pirminę sveikatos priežiūrą veiksmingumą, siekiant patenkinti pacientų, vienu metu sergančių dviem ir daugiau neužkrečiamųjų lėtinių ligų, poreikius. Tiriamasis laikotarpis 2005-2021 metai. Tyrimui naudoti Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktų mokslinių tyrimų duomenys, atitinkantys nagrinėjamą temą ir nacionaliniai teisės aktai, kuriuose reglamentuojamas lėtinių neužkrečiamųjų ligų valdymas. Rezultatai atskleidė keturias lėtinių ligų valdymo gerinimo galimybes: 1) šeimos gydytojo komandos stiprinimas, įtraukiant į ją slaugos ir socialinių paslaugų darbuotojus ir perduodant jiems dalį funkcijų; 2) išplėstinės praktikos slaugytojo integravimas į pirminę grandį; 3) atvejo vadybos modelio taikymas; 4) paciento įgalinimas savarankiškai valdyti ligą. Išvada – į pacientą orientuota integruota sveikatos priežiūra, atvejų vadyba ir partnerystė su pacientais, įgalinant juos sveikatai palankia elgsena savarankiškai valdyti ligą, galėtų sumažinti sergančiųjų priklausomybę nuo institucinės globos, o kartu ir sveikatos priežiūros išlaidas, išvengiant nebūtino hospitalizavimo.
14
Vaškelytė, Alina, and Gintarė Ragauskaitė. "MAMŲ, SLAUGANČIŲ GALVOS SMEGENŲ VANDENE SERGANTĮ VAIKĄ, PATIRTYS IR LŪKESČIAI." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 154–59. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.119.
Full textAbstract:
Galvos smegenų vandenė – tai būklė, kai sutrinka smegenų skysčio gamybos ir reabsorbcijos pusiausvyra. Ši būklė dažnai lemia vaiko negalią ar įvairius neurologinius sutrikimus, pažinimo ir psichosocialinės brandos defektus. Liga ganėtinai reta, todėl galvos smegenų vandene sergančio vaiko tėvams kyla daug klausimų, trūksta žinių ir įgūdžių vaiko slaugos procese. Dėl patiriamų išgyvenimų šioms šeimoms reikalinga ne tik nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų medicininė pagalba, bet ir emocinė parama. Siekiant atskleisti mamų, slaugančių galvos smegenų vandene sergantį vaiką, patirtį ir lūkesčius, atliktas tyrimas vienos Lietuvoje veikiančios universiteto ligoninės vaikų neurochirurgijos skyriuje. Taikytas kokybinis tyrimo metodas, naudojant iš dalies struktūruotą giluminį interviu. Tyrime dalyvavo 5 mamos, slaugančios galvos smegenų vandene sergantį vaiką. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog mamos, sužinojusios, kad jų vaikas serga galvos smegenų vandene, išgyvena visas netekčiai būdingas gedėjimo stadijas. Šeimos išgyvenimams neigiamos įtakos turi informacijos apie ligą ir jos prognozes trūkumas, socialinė atskirtis bei pakitę šeimos narių tarpusavio santykiai. Svarbiausiais su neįgalaus vaiko gimimu susijusių pokyčių įveikos būdais mamos įvardijo artimųjų buvimą šalia, supratimą ir visapusį palaikymą, likimo draugų emocinę paramą bei sveiko vaiko gimimą. Kalbėdamos apie bendravimą su sveikatos priežiūros specialistais, mamos nurodė turėjusios ne tik pozityvios, bet ir negatyvios patirties, kurią apibūdino kaip nuoširdumo, supratimo bei empatijos trūkumą. Su pozityvia patirtimi informantės siejo „atsidavusių darbui“ specialistų nuoširdų bendravimą, dėmesį ir visapusę paramą. Lūkesčius mamos siejo su išsamia ir suprantama sveikatos priežiūros specialistų informacija, pagarba, supratimu, nuoširdumu ir empatija grindžiamu bendravimu, tinkamos fizinės aplinkos sudarymu bei su finansais susijusių poreikių patenkinimu.
15
Stepukonis, Faustas, Arvydas Martinkėnas, and Sigutė Norkienė. "SVEIKATINGUMO PERSPEKTYVOS ILGĖJANT VIDUTINEI TIKĖTINO GYVENIMO TRUKMEI." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (June 12, 2019): 11–17. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.030.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Apžvelgti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau – VGT) raidą Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nustatyti gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodiklių svarbą VGT, prognozuoti tolesnę visuomenių sveikatingumo raidą. Duomenys ir metodai. Tyrime analizuoti 43 pasaulio šalių gyventojų VGT rodiklio sąsajos su kitais demografiniais, gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodikliais. Rodiklių duomenys yra 2016 m. arba artimiausi 2016 m. duomenims. Rezultatai. VGT ilgumas statistiškai labai reikšmingai tiesiogiai siejasi su Sveiko gyvenimo trukme (toliau – SGT). VGT atotrūkis nuo SGT vidutiniškai sudaro 9,3 metus. VGT ilgėjant, šis atotrūkis išlieka panašaus dydžio. Be to, VGT statistiškai labai reikšmingai ilgesnė šalyse, kuriose aukštesni Sveiko gyvenimo trukmės įsivertinimai, kuriose daugiau gyventojų pasižymi labai gera arba gera sveikata bei kuriose vyrų Sveiko gyvenimo metų rodikliai aukštesni. Atlikta analizė rodo, kad kuo šalyse ilgesnė VGT, tuo jose statistiškai labai reikšmingai mažesnė dalis asmenų, kuriems reikia pagalbos atliekant kasdienes ar kitokias namų ūkyje kiekvienam individui būtinas veiklas. Pacientų gydymo trukmė ligoninėse statistiškai nesusijusi su VGT: tiek demografiškai senesnėse, tiek jaunesnėse šalyse pacientai ligoninėse vidutiniškai išbūna 7,4 dienas. VGT statistiškai nesusijusi su gydytojų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyv., tačiau statistiškai labai reikšmingai ilgesnė tose šalyse, kuriose išlaidų sveikatai santykinė dalis didesnė. VGT statistiškai labai trumpesnė šalyse, kuriose didesnis mirtingumas dėl kardiovaskulinių ligų bei savižudybių. Išvados. Ilgiausios VGT šalių vyresnio amžiaus gyventojai ilgiau išlieka sveiki ir savarankiški, jiems rečiau reikia pagalbos kasdienėse žmonėms įprastinėse veiklose. Šiame laikotarpyje VGT ilgėjmas sietinas su senatvės nutolinimu, didėjančia geros sveikatos būklės asmenų santykine dalimi, senų žmonių slaugos ir priežiūros poreikio mažėjimu. Jei Lietuvoje VGT toliau ilgės kaip pastaraisiais metais, tikėtinos panašios pozityvios perspektyvos jos gyventojų sveikatingumo srityje. Sparčiai tobulėjančios medicinos technologijos turėtų dar padidinti galimybes vyriausio amžiaus žmonėms anksčiau diagnozuoti ligas, jas sėkmingiau išgydyti, ilgiau išsaugoti jų savarankiškumą.
16
Piščalkienė, Viktorija, Rasa Juozapavičienė, Dalė Smaidžiūnienė, Diana Nemčiauskienė, and Vilma Rastenienė. Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 33–41. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.092.
Full textAbstract:
Labai svarbu analizuoti problemas, kurios yra susijusios ne tik su sunkiai sergančių asmenų gerove, bet ir su jų artimųjų gyvenimo kokybės pokyčiais, kuriuos sąlygoja artimojo liga ir nuolatinė, dažnai reikalaujanti didelių resursų, priežiūra. Tyrimo tikslas - atskleisti šeimos globėjų, prižiūrinčių negalę turinčius asmenis, gyvenimo pokyčius ir pagalbos galimybes. Tiriamieji. Iš viso tyrime dalyvavo 75 asmenys, kurių amžius siekė nuo 20 iki 80 metų (amžiaus vidurkis – 55 metai). Globojamų asmenų amžius siekė nuo 26 iki 96 metų (amžiaus vidurkis 76 metai). Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliekamas vykdant pusiau struktūruotą interviu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti gyvenimo pokyčius: darbinės veiklos, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, bendravimo, pomėgių pokyčių, egzistuojančių sunkumų, pagalbos poreikio ir konkrečių priemonių atžvilgiais. Tyrimo duomenys analizuojami taikant turinio (Content) analizės metodą. Rezultatai. Šeimos globėjai patiria vienokius ar kitokius gyvenimo pasikeitimus, kurie dažnai siejasi su profesine veikla: sumažinamas darbo krūvis, atsisako darbo, pablogėja jų darbo kokybė, reorganizuoja savo darbinę veiklą arba derina darbą su artimojo slauga. Kas antram tyrime dalyvavusiam šeimos globėjui bendravimas tapo ribotu: bendravimui tenka skirti mažiau laiko, pasikeitė bendravimo formos ir žmonės, su kuriais bendraujama, rečiau susitikinėjama su draugais. Artimojo globa pakeičia pomėgius, o kartais iš viso tenka jų atsisakyti. Artimieji susiduria su psichologinio, fizinio ir socialinio pobūdžio sunkumais. Tyrimo metu išryškėjo ir kita aktuali problema – slaugos ir socialinių paslaugų trūkumas. Dažnas namiškis įvardijo psichologinio pobūdžio sunkumus, tokius kaip sunku susitaikyti su neįgaliojo funkciniais ar asmenybiniais pokyčiais, jaučia artimojo netekties baimę, bejėgiškumą ir emocinį išsekimą. Pasitaiko atvejų, jog pastebi neigiamas aplinkinių reakcijas į neįgalų asmenį. Globėjai susiduria su sveikatos problemomis, ribotai dalyvauja socialiniame gyvenime.