Contents
Academic literature on the topic 'Slaugytoja'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Slaugytoja.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Slaugytoja"
1
Narvilienė, Daiva, Jurgita Vaitiekienė, and Lidija Visockytė. "SLAUGYTOJŲ DARBO PATIRTIES IR INTRAVENINIŲ INJEKCIJŲ KOMPLIKACIJŲ SĄSAJOS." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 66–71. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.180.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugytojų darbo patirties ir intraveninių injekcijų komplikacijų sąsajas. Vykdyta anoniminė apklausa raštu. Tyrimo metu apklausti 185 slaugytojai, dirbantys įvairaus profilio sveikatos priežiūros įstaigose. Duomenys apdoroti IBM SSPS 23.0 statistikos programų paketu. Atlikta kiekybinių kintamųjų dažnių ir vidurkių analizė. Apskaičiuotas tyrimo duomenų dažnis (n), jo procentinė išraiška (proc.), vidurkis ir standartinis nuokrypis. Dviejų nepriklausomų kintamųjų palyginimams buvo naudojamas Mann-Whitney testas. Ryšiams nustatyti buvo naudojamas Spearman koreliacijos koeficientas (r) ir jo reikšmingumas (p). Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p≤ 0,05. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugytojams, turintiems daugiau nei 10 metų darbo patirties, atliekant intravenines injekcijas, komplikacijų pasitaiko rečiau, nei mažiau patirties turintiems slaugytojams. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai, dirbantys vienoje srityje ne mažiau kaip 20 metų, naudoja intuiciją ir analitinį bei kritinį sprendimų priėmimo būdą. Slaugytojams, kurių darbo patirtis iki penkerių metų, sudėtingiau atlikti intravenines injekcijas kritinėse situacijose, vertinti paciento būklę ir galimas intraveninių injekcijų komplikacijas. Šio tyrimo rezultatai padėjo nustatyti intraveninių injekcijų komplikacijų ryšį su slaugytojų darbo patirtimi, kad būtų galima išvengti komplikacijų ar sumažinti jų skaičių. Patirties veiksnys parodo kokybinį pradedančio ir patyrusio slaugytojo skirtumą, todėl į profesinę patirtį turi būti atsižvelgiama sprendimų priėmimo procese.
2
Dringelytė, Kristina, and Jurgita Gulbinienė. "SLAUGYTOJŲ MIEGO IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 195–200. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.126.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojų miego kokybės ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Apklaustos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgijos, terapijos ir intensyvios terapijos (IT) skyriuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), gyvenimo kokybės klausimynas „SF-36“ ir papildomai sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai. Skirtingo profilio skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus, nes visų tiriamųjų bendrojo PMKI vidurkis didesnis kaip 5 balai. Intensyvios terapijos ir terapijos profilio slaugytojų bendroji miego kokybė prastesnė, nei chirurgijos profilio, nes terapijos skyriuose patiriama daugiau epizodinių ir vidutinių miego sutrikimų, negu chirurgijos. IT skyriaus slaugytojų subjektyvioji miego kokybė, miego latentiškumas bei miego trukmė yra blogesnė, nei chirurgijos ir terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų. Miego sutrikimai ir bloga savijauta dienos metu mažiau vargina chirurgijos, nei intensyvios terapijos ir terapijos skyrių slaugytojus. Miegą gerinančių vaistų daugiau vartoja terapijos skyriaus slaugytojai. Nustatyta neigiama koreliacija tarp intensyvios terapijos ir terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir bendrojo sveikatos būklės vertinimo. Nustatyta neigiama koreliacija tarp chirurgijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir energingumo-gyvybingumo srities bei teigiama koreliacija tarp terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso ir emocinės būklės. Išvada. Visų profilių skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus (epizodinius ir vidutinius), ypač slaugantys sunkesnės-kritinės būklės pacientus. Nepakankama slaugytojų miego kokybė neigiamai veikia ir bendrąją slaugytojų sveikatą.
3
Smaidžiūnienė, Dalė, and Laura Gečaitė. "SLAUGYTOJŲ SAUGUMAS, ATLIEKANT PRADINIO GAIVINIMO VEIKSMUS LIGONINĖJE." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 174–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.122.
Full textAbstract:
Gaivindami klinikinės mirties ištiktą pacientą, slaugytojai neretai patiria įvairių saugumo problemų. Gaivinimas dažnai yra netikėtas, todėl sveikatos priežiūros darbuotojams gali būti sunku prisitaikyti prie aplinkybių. Slaugytojų saugumą, teikiant būtinąją medicinos pagalbą paciento kritinių būklių metu, lemia šie veiksniai: ilgos darbo valandos, komandos vadovo pasirengimas, šeimos narių buvimas gaivinimo pradžioje, slaugytojų žinios ir pasirengimas, reikiamų priemonių turėjimas, streso, įtampos, nuovargio pojūtis ir kt. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojo saugumo aspektus, atliekant pradinio gaivinimo veiksmus. Medžiaga ir metodai. Siekiant atskleisti slaugytojų saugumo aspektus pradinio gaivinimo veiksmų metu, buvo atlikti kokybinis ir kiekybinis tyrimai: pusiau struktūruotas interviu bei apklausa raštu, naudojant klausimyną. Kiekybiniame tyrime dalyvavo bendrosios praktikos slaugytojai, savo darbe atlikusieji pradinį gaivinimą ir bendrosios praktikos slaugos studijų III kurso studentai, kurie profesinės veiklos praktikų metu stebėjo pradinį gaivinimą ir dalyvavo jį atliekant. Kokybinis tyrimas atliktas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Dalyvių skaičius – 89 bendrosios praktikos slaugytojai, kuriems buvo užduoti klausimai: kas ir kaip turi įtakos slaugytojų saugumui gaivinimo metu? Rezultatai. Nustatyta, kad daugiau nei pusė (58 proc.) slaugytojų, atlikdami pradinio gaivinimo veiksmus, tinkamai įvertino aplinkybes ir reikiamu momentu užsitikrino savo saugumą. Beveik trečdaliu (27 proc.) atvejų slaugytojai dirbo nesaugiai: nemūvėjo pirštinių arba skubėdami netinkamai palikdavo panaudotas adatas. Interviu metu siekėme išsiaiškinti, kas lemia bendrosios praktikos slaugytojų nesaugumą gaivinimo metu. Iš respondentų pasisakymų buvo išskirtos 7 nesaugumo darbe veiksnių kategorijos: medicinos darbuotojų ir jų kompetencijos trūkumas, medicinos priemonių (prietaisų) stygius, stresas gaivinimo metu, artimųjų trukdymas, gaivinimo baimė, fiziniai sutrikimai, didelis darbo krūvis. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojams didžiausią įtaką gaivinimo metu daro stresas, artimųjų trukdymas, medicinos priemonių stygius bei komandos narių trūkumas. Rečiau slaugytojai jaučiasi nesaugūs dėl nuovargio darbe, didelio darbo krūvio, klaidos baimės ar kito baimės jausmo.
4
Smaidžiūnienė, Dalė, and Lina Marcinkutė. "BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO SU CITOSTATIKAIS PROBLEMATIKA." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 173–78. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.115.
Full textAbstract:
Susirgimų onkologinėmis ligomis problematika daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių išlieka labai aktuali, gydant šias ligas vienas iš pagrindinių gydymo metodų yra chemoterapija, kuri veikia ne tik navikines ląsteles, bet ir sveikas. Pacientų gydymo chemoterapija procese visuomet dalyvauja slaugytojas: užsako, tinkamai transportuoja bei laiko, skiedžia, lašina tirpalus arba paduoda tabletes pacientams, sutvarko sistemas bei priemones po šių medikamentų panaudojimo. Slaugytojų darbas su citostatikais turi tam tikrą specifiką, kurią slaugytojai turi žinoti. Taip pat darbo su citostatikais metu reikia laikytis personalo ir paciento saugumo reikalavimų. Literatūroje dažniausiai nagrinėjami citostatikų šalutiniai poveikiai pacientams, tyrimų, rodančių, kaip tai veikia bendrosios praktikos slaugytojų sveikatą, atliekama nedaug. Tyrimo tikslas: atskleisti darbo su citostatikais problematiką saugumo reikalavimų laikymosi bei poveikio bendrosios praktikos slaugytojų ir būsimųjų slaugytojų sveikatai kontekste. Straipsnyje analizuojami trijų tyrimų su identišku tyrimo objektu rezultatai. Tyrimai atlikti 2010, 2014, 2016-ais metais, juose dalyvavo X ir Y miestuose dirbantys 249 slaugytojai. Papildomai buvo apklausti visi X miesto N aukštosios mokyklos, pirmos pakopos bendrosios praktikos slaugos studijų studentai, kuriems profesinės veiklos praktikų metu teko dirbti su citostatikais. Tyrimo išvados. Skiedžiant citostatikus, slaugytojai dažniausiai įsijungia traukos spintą, tačiau darbo vietose vis dar trūksta kokybiškų asmeninių apsaugos priemonių arba slaugytojai jų nenaudoja. Tyrimas atskleidė, kad pasitaiko atvejų, kai citostatikai skiedžiami procedūriniame kabinete arba kitoje tam nepritaikytoje patalpoje. Pagrindinis specifiškas nepageidaujamas reiškinys slaugytojams skiedžiant citostatikus – metalo skonis burnoje, o bendrosios praktikos slaugos studijų studentams: galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, odos paraudimas, niežėjimas. Bendrosios praktikos slaugos studentai kaip pagrindinę problemą profesinės veiklos praktikų metu išsakė – instruktažo studentams nebuvimą ir netinkamus profesinius pavyzdžius, tokius kaip: pačių slaugytojų savisaugos bei darbo su citostatikiais saugumo reikalavimų nesilaikymas.
5
Smaidžiūnienė, Dalė. "SLAUGYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO PATIRTIS SU SUNKIAI SERGANČIŲ IR MIRŠTANČIŲ PACIENTŲ ŠEIMOMIS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 159–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.158.
Full textAbstract:
Sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų šeimos nariai patiria daugybę sunkumų, susijusių su artimojo slauga. Lietuvoje vis dar nevisavertė slaugytojo ir sergančiojo globėjo partnerystė, dažnai nepakankama valstybės, sveikatos įstaigos darbuotojų parama artimiesiems, slaugantiems sunkiai sergančius ir mirštančius asmenis ligoninėse ar namuose. Slaugytojams, dirbantiems su sunkiai sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, taip pat dažnai reikalinga parama, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek slaugant pacientą, tiek bendradarbiaujant su jo artimaisiais. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojų bendradarbiavimo su sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų artimaisiais patirtį. Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius. Slaugytojos, dirbančios su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pažeidžiamos dėl didelių darbo krūvių, psichologinės pagalbos nebuvimo, todėl dirbti su pacientu ir jo artimaisiais kartais pritrūksta motyvacijos. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas. Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas. Mirus pacientui, dauguma slaugytojų išgyvena nemalonius jausmus arba patiria stresą.
6
Alčauskienė, Aurelija, Deimantė Vytaitė, and Viktorija Grigaliūnienė. "MIEGO TRŪKUMO ĮTAKA SLAUGYTOJŲ EMOCINEI IR FIZINEI BŪKLEI BEI DARBO ATLIKIMUI." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 195–99. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.164.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas – atskleisti, kokią įtaką miego trūkumas daro slaugytojų emocinei ir fizinei būklei bei darbo atlikimui. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metodas – kokybinė turinio analizė. Tyrimo priemonė – pusiau struktūrinis interviu, kuris buvo atliekamas žodžiu, informacija įrašoma į diktofoną ir vėliau transkribuojama. Tyrimas vyko 2019 m. gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 7 bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios skubios pagalbos skyriuje, dvidešimt keturių darbo valandų pamainomis. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavusios bendrosios praktikos slaugytojos atskleidė savo nuomonę ir išgyvenimus, susijusius su miego trūkumu, atsiradusiu dirbant skubios pagalbos skyriuje dvidešimt keturių darbo valandų pamainomis. Vertinant tyrimo metu atskleistą miego trūkumo įtaką slaugytojų emocinei sveikatai, respondentės išreiškė, jog darosi sunku suvaldyti savo emocijas, atsiranda nepagrįstas liūdesys, nerimo jausmas, padidėja jautrumas, dirglumas, irzlumas, mažėja kantrybė, vengiama bendrauti su pacientais, jų artimaisiais bei kolegomis, o tai išprovokuoja dažnesnius konfliktus, prastėja komandinis darbas. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog miego trūkumas slaugytojams sukelia fizinį nuovargį, galvos, raumenų skausmus, atsiranda atminties, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, menstruacinio ciklo sutrikimų, nemiga bei prastėja miego kokybė. Bendrosios praktikos slaugytojų nuomone, miego trūkumas trukdo tinkamai atlikti darbo funkcijas: sulėtėja darbas, pasiruošimas procedūroms, atsiranda dėmesio sutrikimų, prarandamas pastabumas, atidumas, mažėja našumas, didėja klaidų tikimybė, slaugytojai dažniau susižeidžia manipuliacijų metu, prastėja darbo kokybė ir mažėja pasitenkinimas juo. Miego trūkumas sukelia daug neigiamų padarinių slaugytojų emocinei bei fizinei būklei, turi neigiamos įtakos darbui, todėl svarbu pasirūpinti slaugytojų tinkama miego kokybe bei poilsio režimu.
7
Nebilevičiūtė, Monika, Viktorija Kielė, and Jelena Kutkauskienė. "MELANOMA SERGANČIŲ PACIENTŲ LIGOS IR GYVENSENOS KONTROLĖ." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 155–63. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.056.
Full textAbstract:
Per pastaruosius tris dešimtmečius melanomos paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei dvigubai. Melanoma sudaro mažiau nei 5 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau mirtingumas nuo jos siekia daugiau kaip 70 proc. Tarp odos navikų [2]. Ankstyvas diagnozavimas ir efektyvus ligos valdymas, rūpinimasis pacientais, jų mokymas ir įgalinimas – tai vieni pagrindinių melanomos terapijos aspektų, už kuriuos atsakingi slaugytojai [3,4]. Onkologijos slaugytojas vaidina svarbų vaidmenį mokant, įgalinant pacientus ir jų artimuosius odos vėžio valdymo bei prevencijos tema, gali dirbti pacientų ir jų artimųjų mentoriumi, skatinti dalyvavimą odos vėžio prevencijos tyrimuose. Bendradarbiaudamas su gydytojais, pacientais ir jų artimaisiais, slaugytojas gali užkirsti kelią galimiems odos vėžio atvejams, o susirgus – įgalinti pacientus valdyti savo ligą [5]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojo vaidmenį ir veiksnius, įgalinančius melanoma sergančius pacientus kontroliuoti savo ligą. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojų vaidmuo pasaulyje yra itin svarbus, nes jie atlieka ne tik su slauga susijusias funkcijas. Slaugytojai kryptingai dirba, kad melanoma sergantys pacientai suprastų savo diagnozę, gydymo rekomendacijas ir dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose svarbą [6]. Pacientų mentoriai turi išskirtines galimybes pagerinti kultūrinę vėžio priežiūros kompetenciją, atsižvelgiant į jų ryšį su pacientais ir įgalinant juos kontroliuoti savo ligą, o mentorių funkcijų vykdymo strategijos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus [7].
8
Sąlyga, Jonas, Artūras Razbadauskas, Tatjana Žuravliova, Irutė Plepienė, and Geriuldas Žiliukas. "PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ OPERACIJŲ SLAUGA." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 122–27. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.080.
Full textAbstract:
Pooperacinė pacientų slauga priklauso nuo slaugytojų, ypač neurologinio profilio skyriuose, kai situacija gali staiga pasikeisti ir slaugytoja turi tai pastebėti ir laiku sureaguoti. Pacientai, turėję galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ar operacijas, patiria mažesnę ar didesnę negalią, nuo kurios priklauso tolimesnis jų socialinis gyvenimas ir darbinė veikla. Pooperaciniu laikotarpiu slaugytojas užima svarbų vaidmenį stebėdamas ir gerindamas paciento fizinę būklę, padėdamas atlikti kasdienę veiklą, aiškindamas esamą paciento būseną, jį nuramindamas, supažindindamas su galimomis pooperacinėmis komplikacijomis bei pooperacine ligos eiga. Tikslas: išanalizuoti pacientų po galvos smegenų operacijų slaugą. Tyrimo metodai: pagal parengtą anketą buvo vertinami demografiniai duomenys (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas bei susirgimo tipas) ir naudojami du testai: Barthel indeksas bei Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) pacientų funkcinei būklei įvertinti. Pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugos problemas po neurochirurginių operacijų, yra susirgimo tipas. Nei pacientų amžius, nei lytis ženklios įtakos slaugos problemoms neturėjo, slaugos veiksmai priklauso nuo susirgimo tipo ir planuojami pagal motorinių ir pažintinių funkcijų sutrikimus. Įvertinus pacientų savarankiškumą prieš operaciją ir išvykstant iš stacionaro, Barthel indekso ir FNT rezultatų pokytis buvo statistikai reikšmingas (p0,05). Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad kuo vyresni pacientai, tuo mažesnis jų savarankiškumo atsigavimas po operacijos.
9
Vaikasienė, Vilija, and Vitalija Gerikienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJO VEIKLOS PATIRTYS SU SERGANČIUOJU DEMENCIJA IR JO ARTIMAISIAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 174–82. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.059.
Full textAbstract:
Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti bendruomenės slaugytojo ir artimųjų patirtis, slaugant demencija sergantį pacientą namuose. Tyrime dalyvavo 9 slaugytojai ir 7 pacientų artimieji. Atliktas kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu, analizuojant duomenis kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė bendruomenės slaugytojo veiklos problemas, susijusias su gyvybinės veiklos parametrų užtikrinimu, slaugytojo paslaugų trūkumu, artimųjų integravimo į slaugos procesą būtinumu, bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientu, jo artimaisiais, kitais specialistais ypatumus. Išryškėjo artimųjų ryšio su slaugytoju palaikymo, pagalbos atsisakymo patirtis, kitų specialistų poreikis.
10
Gaigalaitė, Virginija, Violeta Ožeraitienė, Kristina Repečkaitė, and Sonata Varvuolytė. "SLAUGYTOJŲ ŽINIOS APIE INSULTĄ." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 351–55. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.062.
Full textAbstract:
Reikšminiai žodžiai: slaugytojas, insultas, žinios. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų žinias apie insultą, jo rizikos veiksnius bei slaugytojų elgesį ūminio insulto metu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 183 slaugytojai užpildė anketą su atviro ir uždaro tipo klausimais apie insulto simptomus, perspėjančius ženklus, rizikos veiksnius ir pirmą pagalbą ūminio insulto metu. Rezultatai. 80 proc. apklaustų slaugytojų žinojo bent tris insulto simptomus, taip pat 80 proc. slaugytojų išvardijo ne mažiau kaip tris insulto rizikos veiksnius. Dauguma (83 proc.) slaugytojų vertino insultą kaip ūmią ligą ir susirgus kviestų greitąją pagalbą. Tačiau slaugytojų žinios apie insulto simptomus buvo nepakankamos, net ketvirtadalis slaugytojų ligonio, kuriam nusilpo pusė kūno, nenukreiptų į ligoninę. Pasireiškus specifiniams insulto simptomams, tinkamą pagalbą dažniau suteiktų tie slaugytojai, kurie sugebėjo išvardyti bent du insultui būdingus simptomus (šansų santykis 3,95; p 0,01). Slaugytojų žinios apie insultą nepriklausė nuo amžiaus bei darbo stažo. Universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų žinios buvo reikšmingai geresnės negu slaugytojų su neuniversitetiniu išsilavinimu. Blogiausios žinios apie insultą buvo akušeriniuose ir vaikų skyriuose dirbančių slaugytojų. Trys ketvirtadaliai slaugytojų paskaitas nurodė kaip dažniausiai naudojamą informacijos šaltinį įgyjant žinių apie insultą. Išvados. Slaugytojų žinios apie insultą yra nepakankamos, daugiau kaip ketvirtadalis slaugytojų neatpažįsta insultui būdingų simptomų ir rizikos veiksnių. Būtina tobulinti slaugytojų mokymo programas, įtraukiant paskaitų ciklą apie insultą
Dissertations / Theses on the topic "Slaugytoja"
1
Gedmintaitė, Aušra. "Bendruomenės slaugytojų profesinės problemos bei jų sprendimo gairės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090608_160214-41796.
Full textAbstract:
Darbo tikslas: išanalizuoti bendruomenės slaugytojų profesines problemas ir parengti šių problemų sprendimo gaires.
Uždaviniai: 1. Identifikuoti bendruomenės slaugytojų profesines problemas realizuojant skirtingus profesinius vaidmenis. 2. Nustatyti bendruomenės slaugytojų požiūrį į problemų sprendimo būdus. 3. Pateikti bendruomenės slaugytojų profesinėje veikloje išryškėjusių problemų sprendimo gaires.
Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – slaugytojų profesinės problemos. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė bendruomenės slaugytojų apklausa (N=285). Tyrimo statistiniai duomenys buvo apdoroti programine įranga (SPSS for Windows 13.0). Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant Chi kriterijų (χ2), laisvės laipsnių skaičių (lls) bei reikšmingumą (p). Procentinių dydžių poriniai palyginimai atlikti taikant z kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai. Dauguma slaugytojų (68,1 proc.) yra patenkinti savo darbu. Nepasitenkinimą darbe dažniausiai sukelia mažas darbo užmokestis (77,4 proc.), slaugytojų pripažinimo trūkumas (74,3 proc.), didelis darbo krūvis (50,4 proc.), savarankiškumo trūkumas (35,3 proc.). Savarankiškumo trūkumą dažniau akcentuoja didesnį darbo stažą turintys slaugytojai. Nepatenkinti karjeros galimybėmis yra 11,4 proc. visų respondentų, mažai patenkinti – 18,7 proc. Daugiausia nepatenkintų karjeros galimybėmis yra žemiausią ir aukščiausią išsilavinimą turinčių respondentų grupėse. 35,1 proc... [toliau žr. visą tekstą]The aim of the study is to analyze the occupational problems of community nurses and prepare guidelines for the solution of these problems. Objectives of the study are the following: 1. To identify the occupational problems of community nurses in the process of realization of different occupational roles. 2. To determine the attitude of the community nurses towards the ways of problem solutions. 3. To present guidelines for the solution of problems appearing in the occupational activity of community nurses. The methodology of the research is the following: The object of the research is the occupational problems of nurses. The method of the research is an anonymous questionnaire survey of community nurses (N = 25). The data of the research was processed by software (SPSS for Windows 13.0). The hypotheses about the dependence of two features were checked using the Chi criteria (χ2), the number of freedom degrees (lls) and significance (p). The paired comparisons of percentages were made using the z criteria. The differences of indicators were assumed as statistically significant, as p<0,05. Results. The majority of the nurses (68,1 per cent) is satisfied with their work. Dissatisfaction at work is usually evoked by low salary (77,4 per cent), the lack of appreciation of nurses (74.3 per cent), big work load (50,4 per cent) and lack of independence (35,3 per cent). The lack of independence is usually emphasized by nurses who have greater length of service. 11,4 per cent of... [to full text]
2
Kielaitė, Viktorija. "Onkologijos slaugytojų streso darbe įvertinimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_183225-87708.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Slaugos magistrantūros programa Onkologijos slaugytojų streso darbe įvertinimas Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo autorius: Viktorija Kielaitė Darbo vadovė : Dr. Giedrė Bulotienė Vilnius, 2009m. Pagrindinės sąvokos: Onkologijos slaugytoja, stresas darbe, stresą darbe įtakojantys veiksniai. Tyrimo tikslas: ištirti onkologijos slaugytojų stresą darbe įtakojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti darbo aplinkos veiksnių poveikį onkologijos slaugytojų streso darbe formavimuisi. 2. Nustatyti onkologijos slaugytojų dalyvavimo darbinėje veikloje įtaka streso formavimuisi. 3. Įvertinti socialinio klimato įtaką onkologijos slaugytojų stresui darbe. 4. Iš gautų tyrimo rezultatų pateikti pasiūlymus, kaip išvengti streso darbe Tyrimo populiacija: Anketuotos Vilniaus Universiteto Onkologijos Institute dirbančios slaugytojos. Tyrimo objektas: onkologijos slaugytojų stresą darbe skatinantys veiksniai. Hipotezė: onkologijos slaugytojų patiriamas stresas yra įtakojamas darbinės aplinkos. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2007 m. spalio mėn. – 2009 m. gegužės mėn. Tyrime dalyvavo 112 slaugytojų, dirbančių Vilniaus Universiteto Onkologijos Institute (toliau VUOI). Tiriamųjų apklausai panaudota standartizuota 10 klausimų anketa, kuri reprezentavo slaugytojų socialinę aplinką darbo vietoje. Anketa paimta iš Slaugos mokomosios medžiagos EUR tarpvalstybinio projekto Lemon „... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY Vilnius University Faculty of Medicine Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nursing Master’s degree Nursing Programme TITLLE Evaluation of stress in oncology nurses job. Master’s degree final scientific research work Author of the master’s degree scientific research work: Viktorija Kielaitė Head of the master’s degree scientific research work: Dr. Giedrė Bulotienė Vilnius, 2009 Keywords: Oncology nurses, stress at work, factors influence on stress at work. The aim of the research – to explore the main factors of stress in oncology nurse’s job. Problems: 1. To investigate the oncology nurses work environment influence on factors that can affect the stress at work. 2. To determine is the oncology nurses action of taking part at work enviroment can affect the stress. 3. To evaluate is the social climate at work can affect the stress of oncology nurses job. 4. Give advice on how to avoid the stress at work. The object of research: The oncology nurses stress at work affecting factors. Hypothesis: The oncology nurses stress at work is affected by job environment. The methods of research: The research was carried out from October 2007 until May 2009. There were 112 oncology nurse, who were working at Vilnius University Oncology institute. The standard questionnaire used had 10 questions, which were representing nurse’s social environment at their working place. The questionnaire has been taken from the learning materials for nurses and midwives. Laman “Learning... [to full text]
3
Bičkauskienė, Violeta. "Slaugytojo vaidmuo organizuojant sveikatos priežiūrą socialinėje atskirtyje esantiems asmenims." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151617-84810.
Full textAbstract:
SANTRAUKA SLAUGYTOJO VAIDMUO ORGANIZUOJANT SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ SOCIALINĖJE ATSKIRTYJE ESANTIEMS ASMENIMS Violeta Bičkauskienė Slaugos magistro baigiamasis darbas Raktažodžiai: slaugytoja, slauga, sveikatos priežiūra, socialinė atskirtis. Efektyvi ir tinkamai organizuota socialiai remtinų asmenų sveikatos priežiūra yra vienas iš veiksnių, galinčių sumažinti socialinę atskirtį. Slaugytojo vaidmuo šioje srityje yra labai svarbus, tačiau nepakankamai tyrinėtas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti slaugytojo vaidmenį organizuojant sveikatos priežiūrą socialinėje atskirtyje esantiems asmenims. Buvo tiriami socialinėje atskirtyje esančių asmenų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikiai, ar šie poreikiai skiriasi priklausomai nuo lankomos socialinių paslaugų įstaigos, ištirtas slaugytojo pagalbos nakvynės namuose ir Carito skyriuose poreikis, išanalizuota, ar Vilniaus miesto nakvynės namuose teikiamos slaugos paslaugos atitinka klientų poreikius. Tyrimas buvo atliktas 2005 - 2006 m. Vilniaus mieste esančiuose nakvynės namuose ir Vilniaus miesto parapijų Carito skyriuose. Anketavimo būdu ištirtos trys respondentų grupės: Vilniaus miesto nakvynės namuose, Vilniaus Arkivyskupijos Nakvynės namuose gyvenantys bei Vilniaus mieste esančiuose Carito skyriuose besilankantys asmenys, šiose įstaigose dirbantys asmenys ir Vilniaus miesto nakvynės namuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui taikyta anoniminė standartizuota apklausos anketa. Anketa slaugytojams buvo sudaryta nestandartizuoto giliojo... [toliau žr. visą tekstą]THE ROLE OF NURSES IN ORGANIZING THE MEDICAL CARE FOR SOCIALLY-EXCLUDED PEOPLE Violeta Bičkauskienė Keywords: a nurse, nursing, health care, social separation. Effective and duly organized health care of socially supportable persons is one of the factors that may mitigate social separation. The role of a nurse in this sphere is very important, however, it is insufficiently explored. The investigation was carried out seeking to identify the role of a nurse in organizing health care of persons upon social separation. The needs of persons upon social separation in health care and nursing services were explored, it was cleared up whether such needs differ dependently on the most frequently visited institution engaged in provision of social services, the need in an assistance of a nurse at kip houses and Caritas centers was examined and a conformity of the nursing services provided at Vilnius kip houses to the needs of the clients was verified. The investigation was carried out in the years 2004-2006 at Vilnius municipal kip houses and at a Parish Caritas centers branch hereof. The data were collected by questioning three groups of respondents: persons residing at Vilnius municipal kip house and Vilnius Archbishopric kip house as well as persons frequenting Vilnius Caritas centers; persons employed at these institutions; the nurses engaged at Vilnius municipal kip house. An anonymic standardized questionnaire was chosen as the principal method of the investigation. The... [to full text]
4
Golubevienė, Danutė. "Gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūris į slaugytoją." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070803.113701-18822.
Full textAbstract:
Darbo tikslas – Ištirti Viešosios Įstaigos Kauno Centro poliklinikos gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūrį į slaugytojos profesiją.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti gydytojo, slaugytojo ir paciento požiūrį į slaugytojos profesiją.
2. Palyginti medicinos normose apibrėžtas slaugytojų funkcijas su gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūriu į slaugytojų atliekamas funkcijas.
3. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su požiūriu į slaugytojos profesiją.
Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. ( N- 98), slaugytojų atsako dažnis 87 proc. (N-95) ir pacientų atsako dažnis 72proc. (N-420). Respondentų atsakymų įvertinimui buvo naudota 7 balų Likert skalė, kur: 1- visiškai nesutinku /niekada / visiškai nesvarbus / /labai blogai, o 7 – visiškai sutinku / visada /labai svarbus/ labai gerai. Duomenys buvo apdorojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: chi kvadrato (χ2) kriterijus , Z – kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Kruskalio-Volison kriterijus ir 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI), Spearmano koreliacijos koeficientas.
Rezultatai ir išvados:
1. Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai... [toliau žr. visą tekstą]The aim of the Study – To investigate doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists at Public Enterprise Kaunas Centre Outpatient Clinic. The tasks of the Study: 1. To compare doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 2. To compare nursing functions specified in Medical Regulations with the doctors’, nurses’ and patients’ attitude towards nursing specialists. 3. To evaluate nurses’ satisfaction with their work and its link with nursing profession. Methods of the research. An anonymous inquiry of the doctors, nurses and patients using questionnaires has been applied during the research. Doctors’ response rate 71 % ( N- 98), nurses’ response rate 87 % (N-95) and patients’ response rate 72% (N-420). To evaluate the replies of the respondents, the 7-point Likert scale has been employed, where: 1- totally disagree /never/absolutely unimportant/very bad, and 7 – totally agree/always/extremely important/ very well. The data obtained have been processed using SPSS 9.0 statistical software package. The following statistical procedures have been applied to the data analysis: chi square (χ2) criterion, Z – criterion and 95% reliance intervals (RI), Kruskal-Wallis criterion and 95% reliance intervals (RI), Spearman’s coefficient of correlation. Results and conclusions: 1. Although the role of a nursing specialist during service provision to the patients has been assessed as an important one, the prevailing approach among... [to full text]
5
Adomavičiūtė, Dana. "Bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050610_100905-33135.
Full textAbstract:
SUMMARY
Management of Public Health
JOB SATISFACTION AMONG COMMUNITY NURSES
Danutė Adomavičiūtė
Supervisor Jurgita Vladičkienė, Dr.Sc., Department of Social medicine.
Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine.- Kaunas, 2005.- P.71
Primary health care is a priority field of health care in Lithuania. Community nursing as a part of primary health care meets with development difficulties. First of all, is paid too few attention to community nurses, in primary health care institutions is a shortage of them, but customers wishes more of community nurses lent services.
Aim of the study is to investigate job satisfaction level among community nurses in Kaunas primary health care institutions.
Objectives are to evaluate general job satisfaction level among community nurses, to establish relationship between job satisfaction and work factors, and relationship between job satisfaction and nurse’s efforts better to work, to establish needs of community nurses.
Methods. Object of study is community nurse’s job satisfaction. A sample of 174 nurses was questioned with the aid of anonymous questionnaire. Statistic data reliability was tested by Chi square test of independence, degrees of freedom quantity (df) and statistical significance (α=0,05).
Results. There was established, that 60,3% nurses are content with their own job and 39,7% - unsatisfied. Calculated common average of job satisfaction grade was 2,63 (±0,770), by evaluating in scale from 1 to 4 (where 1 is... [to full text]
6
Paldauskienė, Nijolė. "Slaugytojo vaidmuo mokant sergančiuosius plaučių tuberkulioze bei kontroliuojant jų ambulatorinį vaistų vartojimą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_154930-06098.
Full textAbstract:
Darbo tikslas. Išsiaiškinti slaugytojo vaidmenį mokant aktyvia plaučių TB sergančius pacientus ir tiesiogiai kontroliuojant prieštuberkuliozinių vaistų vartojimą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų požiūrį ir žinias apie savo ligą.
2. Įvertinti pacientų higieninius įgūdžius ir socialines problemas.
3. Išsiaiškinti slaugytojo vaidmenį mokant aktyvia plaučių TB sergančius pacientus.
4. Tyrimo metodai.
1. Anoniminė anketinė apklausa.
2. Aprašomoji statistinė analizė.
Tyrimo objektas – pacientai, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze ir besigydantys ambulatoriškai. Anketinė apklausa raštu buvo pateikta minėtiems pacientams bei slaugytojoms, tiesiogiai kontroliuojančioms vaistų vartojimą.
Tyrimas atliktas 2008 m. rugsėjo 2 d. – gruodžio 20 d. Gauta informacija buvo sisteminama naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programą. Statistinė duomenų analizė atlikta taip pat naudojantis šiomis programomis. Požymių nepriklausomumui nustatyti naudotas χ² kriterijus. Skirtumai tarp atitinkamų duomenų (dominančių grupių, pavyzdžiui, vyrų ir moterų ar pacientų ir slaugytojų) laikomi reikšmingi (arba požymiai yra priklausomi), kai klaidos tikimybė p<0,05. Tyrimo duomenys aprašyti, interpretuoti rezultatai.
Tyrimo metu apibūdinama anketinė apklausa, lentelių ir paveikslų pagalba analizuojamos sergančiųjų aktyvia plaučių tuberkulioze turimos žinios ir higieniniai įpročiai tuberkuliozės klausimais. Analizuojamas tuberkulioze sergančių asmenų gyvenimo būdas ir kylančios socialinės bei... [toliau žr. visą tekstą]Idea of the job: To sort out the role of the nurse in teaching the patients and directly controlling the usage of anti-tuberculosis medicine. The task of the job: 1. Evaluate the oppinion of patients and their knowledge about the disease. 2. Evaluate the sanitary skills of patients and social problems. 3. To sort out the role of nurse in teaching patients, whose are ailing by active tuberculosis of lungs. Methods of the analysis: 1. Questionnairable poll in the written form. 2. Descriptive statistical analysis. Subject of anglysis – patients, whose are ailing by active tuberculosis of lungs and treating ambulantly. Questionnairable poll in written form was adduced for above-mentioned patients and nurses, directly controlling usage of medicine. Analysis was done on 2 of September – 20 of December of 2008 years. The data was systemized by using SPSS 13.0 and MS Excel program. Statistical analysis of data was done by using these programmes too. To estimate the independence of features χ² criterion was used. Differences between corresponding data (between groups of interest, eg., women and men, patients and nuries) are reputed important (or features are dependent), when error probability is p<0,05. The data of analysis are described, results interpreted, conclusions and recommendations are given. During the analysis questionnairable poll is characterized, with the help of tables and pictures there is analysed knowledge and sanitary mannerism for questions of tuberculosis of... [to full text]
7
Gailiutė, Irena. "Slaugytojo nuomonė apie chirurgijos skyriaus komandos darbą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_144829-01468.
Full textAbstract:
Slaugos kaita pasauliniame kontekste formuoja naują sampratą apie slaugą kaip apie veiklą, besiremiančią komandiniu darbu. Skirtingi specialistai komandiniame darbe papildo vieni kitus, suteikia vieni kitiems naujų žinių, reikalingų šiandienos pacientų sveikatos problemoms spręsti. Dažnai komplikuoti gydytojų ir slaugytojų tarpusavio ryšiai ir ribotos galimybės slaugytojams siūlyti naujus, kūrybinius pacientų problemų sprendimo būdus trukdo efektyvios veiklos komandinio darbo vystymui. Bendradarbiavimo metodas leidžia vieningai spręsti pacientų sveikatos problemas skirtingų specialybių darbuotojams.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir pusiau struktūruotas interviu metodas, kuriuo naudotasi atliekant kokybinį tyrimą.. Tyrime dalyvavo 13 respondentų (slaugytojų), dirbančių ,, N” daugiaprofilinės ligoninės chirurginiame skyriuje.
Tyrimo rezultatai: slaugytojų nuomone, stacionaro slaugytojai dirba komandiniu principu. Komandos branduolys - tai gydytojas, slaugytojas, pacientas, jo artimieji, kiti specialistai. Komandinis darbas, anot šių slaugytojų - tai darbas kartu, noras dirbti ir siekti tikslų, gauti teigiamus rezultatus. Komandinio darbo reikšmė yra ta, kad suderinti, harmoningi veiksmai komandoje leidžia bendromis pastangomis siekti pacientų sveikatos gerovės bei padeda visiems komandos nariams plėsti savo žinias ir įgūdžius kitose srityse. Stacionaro slaugytojai realizuoja savo veiklos funkcijas komandoje, teikdami pacientams sveikatos mokytojo, slaugytojo... [toliau žr. visą tekstą]The changes of nursing in worldwide context forms a new conception about the nursing as about the activity, based on team-work. The different specialists in team-work supplement each other; give a new knowledge to each other, which are necessary to solve the nowadays patient’s health problems. Frequently, the complicated relations between doctors and nurses and the limited possibilities of offering the new, creative means of solving the patients’ problems, disturb the development of efficient activity of team-work. The method of collaboration lets the workers of different specialties to solve equally the patient’s health problems.The used research’s methods: the analysis of scientific literature and the method of semi-structured interview, which was used, while the qualitative research was fulfilled. In the research 13 respondents (nurses), working in the surgery department of “N” multi-profile hospital, took part. The results of the research: in opinion of the respondents, the nurses of the hospital work by team principle. The core of the team – is a doctor, nurse, patient, his relatives, other specialists. In opinion of these nurses the team-work is - a work together, a wish to work and strive for the times, to get positive results. The significance of team-work is that well-coordinated, harmonious actions in team let to strive for the welfare of the patient’s health and help all team members to expand their knowledge and skills in other spheres.. The analysis of the... [to full text]
8
Jegorova, Natalija. "Slaugytojų lūkesčių ir poreikių analizė psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimosi kursuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140623_172104-12450.
Full textAbstract:
Darbo pavadinimas: „Lūkesčių ir poreikių analizė psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikacijos ir tobulinimosi kursuose“ Darbo autorė: Natalija Jegorova Darbo vadovė: med.dr.doc. Sigita Lesinskienė Psichiatrija yra viena specifiškiausių medicinos mokslų sričių, kuri reikalauja ypatingo medicinos personalo paruošimo, norint užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Slaugytojo vaidmuo dirbant su psichikos sveikatos sutrikimus turinčiais pacientais labai didelis ir svarbus, tam reikia specifinių teorinių žinių ir ypatingų praktinių įgūdžių. Tyrimo objektas ir metodologija: Tyrimo objektu buvo pasirinkti visi slaugytojai, kurie įgijo psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikaciją 2006 metais ir psichikos sveikatos slaugytojai, kurie tobulinosi ir kėlė savo psichikos sveikatos kvalifikaciją Vilniuje Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centre per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio. Viso apklausta buvo 125 respondentai: 49 (100%) psichikos sveikatos slaugytojo kvalifikacijos mokymo kursų dalyviai ir 76 (97,5%) tobulinimosi kursų slaugytojai. Tyrimui atlikti buvo gautas SDTS centro administracijos leidimas. Slaugytojams apklausti buvo taikytos tyrėjų sudarytos 4 anoniminės anketos (2 kvalifikacijos mokymo kursų slaugytojams ir 2 tobulinimosi kursų slaugytojams). Pirmą anketą (motyvacijai, lūkesčiams ir poreikiams nustatyti) dalyviai pildė kursų pradžioje. Antrą anketą (nuomonei ir pasiūlymams sužinoti) dalyviai pildė kursų... [toliau žr. visą tekstą]Psychiatry is one of the most specific fields of the medical science that requires special training of the medical staff in order to assure quality of health care services rendered. The part of nurses is very considerable and important one in the work with patients having mental disorders; therefore they need some particular theoretical knowledge and special practical skills. The object of the study and methodology: All nurses who got the qualification of mental health nurses in 2006 and mental health nurses who were undergoing the development and improvement of their qualifications in the fields of mental health at Vilnius Nursing Staff Development and Specialisation Centre since April 2006 to March 2007 were selected as a subject of the study. The poll of 125 respondents was made: 49 (100%) of attendants of qualification training courses for mental health nurses and 76 (97,5%) nurses from improvement courses. The permit of Nursing Staff Development and Specialisation Centre management was obtained for execution of the study. 4 anonymous questionnaires made by investigators (2 for qualification training course nurses and 2 for improvement course nurses) were used for the poll. The first questionnaire (to establish motivation, expectations and needs) was filled in by participants at the beginning of the course. The second one (to get out the opinion and offers) was filled in by the participants at the end of the course. Closed and open types of questions were used in the... [to full text]
9
Šimčikaitė, Diana. "Pirmą kartą gimdžiusių moterų žinios apie žindymą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_093503-25278.
Full textAbstract:
Tyrimo tikslas: Ištirti pirmą kartą gimdžiusių moterų žinias apie žindymą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti moterų, gimdžiusių KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, žinias apie žindymą.
2. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų, informacijos apie žindymą šaltinius nėštumo metu.
3. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų informacijos apie žindymą šaltinius po gimdymo, ligoninėje.
Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas 2009 rugpjūčio - spalio mėnesiais KMUK Akušerijos skyriuje ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose. Tyrime dalyvavo 146 respondentės. Naudota specialiai šitam darbui sukurta anketa.
Išvados:
1. Lyginant KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusių moterų žinias apie žindymą nustatyta, kad reikšmingai didesnė dalis Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusių moterų, žinojo apie motinos pieno sudėtį ir reikšmingai didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK žinojo, jog pabrinkus krūtims, ji turėtų dažniau žindyti kūdikį (p < 0,05).Hipotezė, kad didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK, lyginant su Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiomis, nurodo teisingus atsakymus į klausimus apie žindymą nepasitvirtino.
2. Reikšmingai didesnė dalis moterų, turinčių aukštąjį universitetinį išsimokslinimą pasirinko teisingus atsakymų variantus, kad motinos piene pakanka vandens, žindyvei pastoti yra maža tikimybė ir prieš žindymą reikia nutraukti truputį pieno, jei moters krūtys yra prisipildžiusios (p < 0,05). Hipotezė, jog pirmą kartą gimdžiusios moterys, turinčios... [toliau žr. visą tekstą]Aim of the Study: To analyze the first-time mothers knowledge about breast-feeding. Objectives: 1. To compare the first-time mothers knowledge about breast-feeding who gave birth at Kaunas University Hospital and at Maternity Home of P. Mažylis’. 2. To identify the sources of information about breast-feeding for the first-time mothers during the period of their pregnancy. 3. To identify the sources of information about breast-feeding for the first-time mothers after childbirth at the hospital. Methods: The research was performed during the period from August till October in 2009 at the Department of Obstetrics of the Kaunas University Hospital and at Maternity Home of P. Mažylis’. 146 respondents participated in the research. A special questionnaire was used for this research. Conclusions: 1. After comparing woman knowledge’s about breast-feeding was established that significantly more women having given birth at the Maternity Home of P. Mažylis’ knew the composition of mothers milk (p<0.05), and significantly more women having given birth at Kaunas University Hospital knew that in case of breast engorgement they should breast-feed more often (p<0.05). The hypothesis that the larger part of the women who gave birth at of Kaunas University Hospital knew the right answers to the questions about breast-feeding, compared to the women who gave birth at Maternity Home of P. Mažylis’, was not confirmed. 2. A significantly more women having higher university education choose... [to full text]
10
Venytė, Rasa. "Emocinių sunkumų priežastys ir jų kontrolės galimybės terminalinės būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų darbe." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080619_133020-37534.
Full textAbstract:
Dabartinėje visuomenėje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Tobulėjant informacinėms technologijoms, automatizacijai, mechanizacijai, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą. Viena sunkiausių ilgalaikio streso pasekmių slaugytojoms yra sveikatos sutrikimai.
Tyrimo tikslas. Įvertinti terminalinės būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų emocinius sunkumus bei jų kontrolės galimybes darbe.
Tyrimo uždaviniai.
1. Išsiaiškinti terminalin��s būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų profesinius motyvus ir lūkesčius.
2. Išanalizuoti su darbu susijusius slaugytojų emocinius sunkumus bei jų įveikos būdus.
3. Įvertinti darbo organizavimo reikšmę slaugytojų savijautai.
Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu panaudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 18 slaugytojų, dirbančių keturiose Kauno miesto terminalinės būklės pacientų gydymo ir slaugos institucijose. Atrenkant skirtingų tipų institucijose dirbančius respondentus siekta atspindėti galimą požiūrių įvairovę. Duomenys buvo renkami 2008 m. sausio – vasario mėnesiais.
Rezultatai. Tyrimas parodė, kad skirtingose terminalinės būklės pacientų slaugos institucijose dirbančios slaugytojos savo kasdieninėje veikloje patiria panašius sunkumus, neigiamai veikiančius jų savijautą ir sveikatą. Kasdien... [toliau žr. visą tekstą]Stress is a very actual social and health problem in all spheres of life of present society. While improving information technologies, automation, mechanization, rates of production and competition accelerates, information flow grows, labouring man‘s responsibility increases. All this grows intellectual, nervous and emotional tension and raises professional stress. One of the most difficult outcomes of enduring stress for tenders is health disorder. Objective of research. Evaluate tenders‘ nursing patients in terminal state emotional difficulties and their control possibilities in work. Goals of research. 1. Ascertain tenders‘ nursing patients in terminal state professional motives and suspenses. 2. Traverse emotional difficulties connected with tenders‘ work and their defeat modes. 3. Evaluate meaning of work organization for tenders‘ feelings. Methodology of research. Qualitative descriptive research has been made, during the course of which semistructural interview method has been used. 18 tenders have participated in research who work in four Kaunas city institutions of patients‘ in terminal state treatment and nursing. Selecting respondents working in diverse type institutions the purpose was to reflect possible variety of attitudes. Data was collected during January and February of 2008. Results. Research has showed that nurses working in different institutions of nursing patients in terminal state in their ordinary activity experience similar difficulties... [to full text]