Journal articles: 'Slaugytoja'

1

Narvilienė, Daiva, Jurgita Vaitiekienė, and Lidija Visockytė. "SLAUGYTOJŲ DARBO PATIRTIES IR INTRAVENINIŲ INJEKCIJŲ KOMPLIKACIJŲ SĄSAJOS." Health Sciences 30, no. 7 (January 5, 2021): 66–71. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.180.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas − išanalizuoti slaugytojų darbo patirties ir intraveninių injekcijų komplikacijų sąsajas. Vykdyta anoniminė apklausa raštu. Tyrimo metu apklausti 185 slaugytojai, dirbantys įvairaus profilio sveikatos priežiūros įstaigose. Duomenys apdoroti IBM SSPS 23.0 statistikos programų paketu. Atlikta kiekybinių kintamųjų dažnių ir vidurkių analizė. Apskaičiuotas tyrimo duomenų dažnis (n), jo procentinė išraiška (proc.), vidurkis ir standartinis nuokrypis. Dviejų nepriklausomų kintamųjų palyginimams buvo naudojamas Mann-Whitney testas. Ryšiams nustatyti buvo naudojamas Spearman koreliacijos koeficientas (r) ir jo reikšmingumas (p). Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p≤ 0,05. Tyrimo metu nustatyta, kad slaugytojams, turintiems daugiau nei 10 metų darbo patirties, atliekant intravenines injekcijas, komplikacijų pasitaiko rečiau, nei mažiau patirties turintiems slaugytojams. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai, dirbantys vienoje srityje ne mažiau kaip 20 metų, naudoja intuiciją ir analitinį bei kritinį sprendimų priėmimo būdą. Slaugytojams, kurių darbo patirtis iki penkerių metų, sudėtingiau atlikti intravenines injekcijas kritinėse situacijose, vertinti paciento būklę ir galimas intraveninių injekcijų komplikacijas. Šio tyrimo rezultatai padėjo nustatyti intraveninių injekcijų komplikacijų ryšį su slaugytojų darbo patirtimi, kad būtų galima išvengti komplikacijų ar sumažinti jų skaičių. Patirties veiksnys parodo kokybinį pradedančio ir patyrusio slaugytojo skirtumą, todėl į profesinę patirtį turi būti atsižvelgiama sprendimų priėmimo procese.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Dringelytė, Kristina, and Jurgita Gulbinienė. "SLAUGYTOJŲ MIEGO IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 195–200. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.126.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojų miego kokybės ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Apklaustos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgijos, terapijos ir intensyvios terapijos (IT) skyriuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), gyvenimo kokybės klausimynas „SF-36“ ir papildomai sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai. Skirtingo profilio skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus, nes visų tiriamųjų bendrojo PMKI vidurkis didesnis kaip 5 balai. Intensyvios terapijos ir terapijos profilio slaugytojų bendroji miego kokybė prastesnė, nei chirurgijos profilio, nes terapijos skyriuose patiriama daugiau epizodinių ir vidutinių miego sutrikimų, negu chirurgijos. IT skyriaus slaugytojų subjektyvioji miego kokybė, miego latentiškumas bei miego trukmė yra blogesnė, nei chirurgijos ir terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų. Miego sutrikimai ir bloga savijauta dienos metu mažiau vargina chirurgijos, nei intensyvios terapijos ir terapijos skyrių slaugytojus. Miegą gerinančių vaistų daugiau vartoja terapijos skyriaus slaugytojai. Nustatyta neigiama koreliacija tarp intensyvios terapijos ir terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir bendrojo sveikatos būklės vertinimo. Nustatyta neigiama koreliacija tarp chirurgijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir energingumo-gyvybingumo srities bei teigiama koreliacija tarp terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso ir emocinės būklės. Išvada. Visų profilių skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus (epizodinius ir vidutinius), ypač slaugantys sunkesnės-kritinės būklės pacientus. Nepakankama slaugytojų miego kokybė neigiamai veikia ir bendrąją slaugytojų sveikatą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Smaidžiūnienė, Dalė, and Laura Gečaitė. "SLAUGYTOJŲ SAUGUMAS, ATLIEKANT PRADINIO GAIVINIMO VEIKSMUS LIGONINĖJE." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 174–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.122.

Full text

Abstract:

Gaivindami klinikinės mirties ištiktą pacientą, slaugytojai neretai patiria įvairių saugumo problemų. Gaivinimas dažnai yra netikėtas, todėl sveikatos priežiūros darbuotojams gali būti sunku prisitaikyti prie aplinkybių. Slaugytojų saugumą, teikiant būtinąją medicinos pagalbą paciento kritinių būklių metu, lemia šie veiksniai: ilgos darbo valandos, komandos vadovo pasirengimas, šeimos narių buvimas gaivinimo pradžioje, slaugytojų žinios ir pasirengimas, reikiamų priemonių turėjimas, streso, įtampos, nuovargio pojūtis ir kt. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojo saugumo aspektus, atliekant pradinio gaivinimo veiksmus. Medžiaga ir metodai. Siekiant atskleisti slaugytojų saugumo aspektus pradinio gaivinimo veiksmų metu, buvo atlikti kokybinis ir kiekybinis tyrimai: pusiau struktūruotas interviu bei apklausa raštu, naudojant klausimyną. Kiekybiniame tyrime dalyvavo bendrosios praktikos slaugytojai, savo darbe atlikusieji pradinį gaivinimą ir bendrosios praktikos slaugos studijų III kurso studentai, kurie profesinės veiklos praktikų metu stebėjo pradinį gaivinimą ir dalyvavo jį atliekant. Kokybinis tyrimas atliktas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Dalyvių skaičius – 89 bendrosios praktikos slaugytojai, kuriems buvo užduoti klausimai: kas ir kaip turi įtakos slaugytojų saugumui gaivinimo metu? Rezultatai. Nustatyta, kad daugiau nei pusė (58 proc.) slaugytojų, atlikdami pradinio gaivinimo veiksmus, tinkamai įvertino aplinkybes ir reikiamu momentu užsitikrino savo saugumą. Beveik trečdaliu (27 proc.) atvejų slaugytojai dirbo nesaugiai: nemūvėjo pirštinių arba skubėdami netinkamai palikdavo panaudotas adatas. Interviu metu siekėme išsiaiškinti, kas lemia bendrosios praktikos slaugytojų nesaugumą gaivinimo metu. Iš respondentų pasisakymų buvo išskirtos 7 nesaugumo darbe veiksnių kategorijos: medicinos darbuotojų ir jų kompetencijos trūkumas, medicinos priemonių (prietaisų) stygius, stresas gaivinimo metu, artimųjų trukdymas, gaivinimo baimė, fiziniai sutrikimai, didelis darbo krūvis. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojams didžiausią įtaką gaivinimo metu daro stresas, artimųjų trukdymas, medicinos priemonių stygius bei komandos narių trūkumas. Rečiau slaugytojai jaučiasi nesaugūs dėl nuovargio darbe, didelio darbo krūvio, klaidos baimės ar kito baimės jausmo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Smaidžiūnienė, Dalė, and Lina Marcinkutė. "BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO SU CITOSTATIKAIS PROBLEMATIKA." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 173–78. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.115.

Full text

Abstract:

Susirgimų onkologinėmis ligomis problematika daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių išlieka labai aktuali, gydant šias ligas vienas iš pagrindinių gydymo metodų yra chemoterapija, kuri veikia ne tik navikines ląsteles, bet ir sveikas. Pacientų gydymo chemoterapija procese visuomet dalyvauja slaugytojas: užsako, tinkamai transportuoja bei laiko, skiedžia, lašina tirpalus arba paduoda tabletes pacientams, sutvarko sistemas bei priemones po šių medikamentų panaudojimo. Slaugytojų darbas su citostatikais turi tam tikrą specifiką, kurią slaugytojai turi žinoti. Taip pat darbo su citostatikais metu reikia laikytis personalo ir paciento saugumo reikalavimų. Literatūroje dažniausiai nagrinėjami citostatikų šalutiniai poveikiai pacientams, tyrimų, rodančių, kaip tai veikia bendrosios praktikos slaugytojų sveikatą, atliekama nedaug. Tyrimo tikslas: atskleisti darbo su citostatikais problematiką saugumo reikalavimų laikymosi bei poveikio bendrosios praktikos slaugytojų ir būsimųjų slaugytojų sveikatai kontekste. Straipsnyje analizuojami trijų tyrimų su identišku tyrimo objektu rezultatai. Tyrimai atlikti 2010, 2014, 2016-ais metais, juose dalyvavo X ir Y miestuose dirbantys 249 slaugytojai. Papildomai buvo apklausti visi X miesto N aukštosios mokyklos, pirmos pakopos bendrosios praktikos slaugos studijų studentai, kuriems profesinės veiklos praktikų metu teko dirbti su citostatikais. Tyrimo išvados. Skiedžiant citostatikus, slaugytojai dažniausiai įsijungia traukos spintą, tačiau darbo vietose vis dar trūksta kokybiškų asmeninių apsaugos priemonių arba slaugytojai jų nenaudoja. Tyrimas atskleidė, kad pasitaiko atvejų, kai citostatikai skiedžiami procedūriniame kabinete arba kitoje tam nepritaikytoje patalpoje. Pagrindinis specifiškas nepageidaujamas reiškinys slaugytojams skiedžiant citostatikus – metalo skonis burnoje, o bendrosios praktikos slaugos studijų studentams: galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, odos paraudimas, niežėjimas. Bendrosios praktikos slaugos studentai kaip pagrindinę problemą profesinės veiklos praktikų metu išsakė – instruktažo studentams nebuvimą ir netinkamus profesinius pavyzdžius, tokius kaip: pačių slaugytojų savisaugos bei darbo su citostatikiais saugumo reikalavimų nesilaikymas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Smaidžiūnienė, Dalė. "SLAUGYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO PATIRTIS SU SUNKIAI SERGANČIŲ IR MIRŠTANČIŲ PACIENTŲ ŠEIMOMIS." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 159–64. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.158.

Full text

Abstract:

Sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų šeimos nariai patiria daugybę sunkumų, susijusių su artimojo slauga. Lietuvoje vis dar nevisavertė slaugytojo ir sergančiojo globėjo partnerystė, dažnai nepakankama valstybės, sveikatos įstaigos darbuotojų parama artimiesiems, slaugantiems sunkiai sergančius ir mirštančius asmenis ligoninėse ar namuose. Slaugytojams, dirbantiems su sunkiai sergančiais ir mirštančiais žmonėmis, taip pat dažnai reikalinga parama, nes darbas susijęs su fiziškai bei psichologiškai sudėtingomis situacijomis tiek slaugant pacientą, tiek bendradarbiaujant su jo artimaisiais. Tyrimo tikslas – atskleisti slaugytojų bendradarbiavimo su sunkiai sergančių ir mirštančių pacientų artimaisiais patirtį. Slaugantieji sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus neatsiejamai teikia pagalbą ir paciento šeimai. Šeimos nariams reikalinga pagalba sprendžiant etines dilemas ar psichologines problemas, išgyvenant gedėjimą, jaučiant nuovargį, tenkinant informacijos gavimo poreikius. Slaugytojos, dirbančios su mirštančiaisiais ir jų šeimomis, dažnai pažeidžiamos dėl didelių darbo krūvių, psichologinės pagalbos nebuvimo, todėl dirbti su pacientu ir jo artimaisiais kartais pritrūksta motyvacijos. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai paciento šeimoje patiria daugiau neigiamų, negu teigiamų emocijų. Teigiami aspektai yra personalo parama artimiesiems bei pozityvus paciento artimųjų bendravimas su personalu, neigiami − artimųjų kaltinimai, nesupratimas, trukdymas slaugai, pranešimas apie paciento mirtį, artimųjų lūkesčių nepatenkinimas. Dažniausiai slaugytojai minėjo paciento artimiesiems teikiamą psichologinę, medicininę, informacinę pagalbą, komforto užtikrinimą, budėjimą prie mirštančiojo. Iš tyrimo rezultatų galima daryti prielaidas, kad dauguma slaugytojų stengiasi bendradarbiauti su paciento šeima. Apie trečdalis slaugytojų dažnai įsitraukia į mirštančio ar sunkiai sergančio paciento šeimos narių psichologines problemas. Mirus pacientui, dauguma slaugytojų išgyvena nemalonius jausmus arba patiria stresą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Alčauskienė, Aurelija, Deimantė Vytaitė, and Viktorija Grigaliūnienė. "MIEGO TRŪKUMO ĮTAKA SLAUGYTOJŲ EMOCINEI IR FIZINEI BŪKLEI BEI DARBO ATLIKIMUI." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 195–99. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.164.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – atskleisti, kokią įtaką miego trūkumas daro slaugytojų emocinei ir fizinei būklei bei darbo atlikimui. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metodas – kokybinė turinio analizė. Tyrimo priemonė – pusiau struktūrinis interviu, kuris buvo atliekamas žodžiu, informacija įrašoma į diktofoną ir vėliau transkribuojama. Tyrimas vyko 2019 m. gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 7 bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios skubios pagalbos skyriuje, dvidešimt keturių darbo valandų pamainomis. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavusios bendrosios praktikos slaugytojos atskleidė savo nuomonę ir išgyvenimus, susijusius su miego trūkumu, atsiradusiu dirbant skubios pagalbos skyriuje dvidešimt keturių darbo valandų pamainomis. Vertinant tyrimo metu atskleistą miego trūkumo įtaką slaugytojų emocinei sveikatai, respondentės išreiškė, jog darosi sunku suvaldyti savo emocijas, atsiranda nepagrįstas liūdesys, nerimo jausmas, padidėja jautrumas, dirglumas, irzlumas, mažėja kantrybė, vengiama bendrauti su pacientais, jų artimaisiais bei kolegomis, o tai išprovokuoja dažnesnius konfliktus, prastėja komandinis darbas. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog miego trūkumas slaugytojams sukelia fizinį nuovargį, galvos, raumenų skausmus, atsiranda atminties, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, menstruacinio ciklo sutrikimų, nemiga bei prastėja miego kokybė. Bendrosios praktikos slaugytojų nuomone, miego trūkumas trukdo tinkamai atlikti darbo funkcijas: sulėtėja darbas, pasiruošimas procedūroms, atsiranda dėmesio sutrikimų, prarandamas pastabumas, atidumas, mažėja našumas, didėja klaidų tikimybė, slaugytojai dažniau susižeidžia manipuliacijų metu, prastėja darbo kokybė ir mažėja pasitenkinimas juo. Miego trūkumas sukelia daug neigiamų padarinių slaugytojų emocinei bei fizinei būklei, turi neigiamos įtakos darbui, todėl svarbu pasirūpinti slaugytojų tinkama miego kokybe bei poilsio režimu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Nebilevičiūtė, Monika, Viktorija Kielė, and Jelena Kutkauskienė. "MELANOMA SERGANČIŲ PACIENTŲ LIGOS IR GYVENSENOS KONTROLĖ." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 155–63. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.056.

Full text

Abstract:

Per pastaruosius tris dešimtmečius melanomos paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei dvigubai. Melanoma sudaro mažiau nei 5 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau mirtingumas nuo jos siekia daugiau kaip 70 proc. Tarp odos navikų [2]. Ankstyvas diagnozavimas ir efektyvus ligos valdymas, rūpinimasis pacientais, jų mokymas ir įgalinimas – tai vieni pagrindinių melanomos terapijos aspektų, už kuriuos atsakingi slaugytojai [3,4]. Onkologijos slaugytojas vaidina svarbų vaidmenį mokant, įgalinant pacientus ir jų artimuosius odos vėžio valdymo bei prevencijos tema, gali dirbti pacientų ir jų artimųjų mentoriumi, skatinti dalyvavimą odos vėžio prevencijos tyrimuose. Bendradarbiaudamas su gydytojais, pacientais ir jų artimaisiais, slaugytojas gali užkirsti kelią galimiems odos vėžio atvejams, o susirgus – įgalinti pacientus valdyti savo ligą [5]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojo vaidmenį ir veiksnius, įgalinančius melanoma sergančius pacientus kontroliuoti savo ligą. Rezultatai. Atliktos tiriamosios apžvalgos metu išsiaiškinta, kad slaugytojų vaidmuo pasaulyje yra itin svarbus, nes jie atlieka ne tik su slauga susijusias funkcijas. Slaugytojai kryptingai dirba, kad melanoma sergantys pacientai suprastų savo diagnozę, gydymo rekomendacijas ir dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose svarbą [6]. Pacientų mentoriai turi išskirtines galimybes pagerinti kultūrinę vėžio priežiūros kompetenciją, atsižvelgiant į jų ryšį su pacientais ir įgalinant juos kontroliuoti savo ligą, o mentorių funkcijų vykdymo strategijos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos priežiūros specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus [7].

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Sąlyga, Jonas, Artūras Razbadauskas, Tatjana Žuravliova, Irutė Plepienė, and Geriuldas Žiliukas. "PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ OPERACIJŲ SLAUGA." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 122–27. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.080.

Full text

Abstract:

Pooperacinė pacientų slauga priklauso nuo slaugytojų, ypač neurologinio profilio skyriuose, kai situacija gali staiga pasikeisti ir slaugytoja turi tai pastebėti ir laiku sureaguoti. Pacientai, turėję galvos smegenų kraujotakos sutrikimus ar operacijas, patiria mažesnę ar didesnę negalią, nuo kurios priklauso tolimesnis jų socialinis gyvenimas ir darbinė veikla. Pooperaciniu laikotarpiu slaugytojas užima svarbų vaidmenį stebėdamas ir gerindamas paciento fizinę būklę, padėdamas atlikti kasdienę veiklą, aiškindamas esamą paciento būseną, jį nuramindamas, supažindindamas su galimomis pooperacinėmis komplikacijomis bei pooperacine ligos eiga. Tikslas: išanalizuoti pacientų po galvos smegenų operacijų slaugą. Tyrimo metodai: pagal parengtą anketą buvo vertinami demografiniai duomenys (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas bei susirgimo tipas) ir naudojami du testai: Barthel indeksas bei Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) pacientų funkcinei būklei įvertinti. Pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugos problemas po neurochirurginių operacijų, yra susirgimo tipas. Nei pacientų amžius, nei lytis ženklios įtakos slaugos problemoms neturėjo, slaugos veiksmai priklauso nuo susirgimo tipo ir planuojami pagal motorinių ir pažintinių funkcijų sutrikimus. Įvertinus pacientų savarankiškumą prieš operaciją ir išvykstant iš stacionaro, Barthel indekso ir FNT rezultatų pokytis buvo statistikai reikšmingas (p0,05). Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad kuo vyresni pacientai, tuo mažesnis jų savarankiškumo atsigavimas po operacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Vaikasienė, Vilija, and Vitalija Gerikienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJO VEIKLOS PATIRTYS SU SERGANČIUOJU DEMENCIJA IR JO ARTIMAISIAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 174–82. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.059.

Full text

Abstract:

Tyrimu buvo siekiama išanalizuoti bendruomenės slaugytojo ir artimųjų patirtis, slaugant demencija sergantį pacientą namuose. Tyrime dalyvavo 9 slaugytojai ir 7 pacientų artimieji. Atliktas kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu, analizuojant duomenis kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo rezultatai atskleidė bendruomenės slaugytojo veiklos problemas, susijusias su gyvybinės veiklos parametrų užtikrinimu, slaugytojo paslaugų trūkumu, artimųjų integravimo į slaugos procesą būtinumu, bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientu, jo artimaisiais, kitais specialistais ypatumus. Išryškėjo artimųjų ryšio su slaugytoju palaikymo, pagalbos atsisakymo patirtis, kitų specialistų poreikis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Gaigalaitė, Virginija, Violeta Ožeraitienė, Kristina Repečkaitė, and Sonata Varvuolytė. "SLAUGYTOJŲ ŽINIOS APIE INSULTĄ." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 351–55. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.062.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: slaugytojas, insultas, žinios. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų žinias apie insultą, jo rizikos veiksnius bei slaugytojų elgesį ūminio insulto metu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 183 slaugytojai užpildė anketą su atviro ir uždaro tipo klausimais apie insulto simptomus, perspėjančius ženklus, rizikos veiksnius ir pirmą pagalbą ūminio insulto metu. Rezultatai. 80 proc. apklaustų slaugytojų žinojo bent tris insulto simptomus, taip pat 80 proc. slaugytojų išvardijo ne mažiau kaip tris insulto rizikos veiksnius. Dauguma (83 proc.) slaugytojų vertino insultą kaip ūmią ligą ir susirgus kviestų greitąją pagalbą. Tačiau slaugytojų žinios apie insulto simptomus buvo nepakankamos, net ketvirtadalis slaugytojų ligonio, kuriam nusilpo pusė kūno, nenukreiptų į ligoninę. Pasireiškus specifiniams insulto simptomams, tinkamą pagalbą dažniau suteiktų tie slaugytojai, kurie sugebėjo išvardyti bent du insultui būdingus simptomus (šansų santykis 3,95; p 0,01). Slaugytojų žinios apie insultą nepriklausė nuo amžiaus bei darbo stažo. Universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų žinios buvo reikšmingai geresnės negu slaugytojų su neuniversitetiniu išsilavinimu. Blogiausios žinios apie insultą buvo akušeriniuose ir vaikų skyriuose dirbančių slaugytojų. Trys ketvirtadaliai slaugytojų paskaitas nurodė kaip dažniausiai naudojamą informacijos šaltinį įgyjant žinių apie insultą. Išvados. Slaugytojų žinios apie insultą yra nepakankamos, daugiau kaip ketvirtadalis slaugytojų neatpažįsta insultui būdingų simptomų ir rizikos veiksnių. Būtina tobulinti slaugytojų mokymo programas, įtraukiant paskaitų ciklą apie insultą

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Dubicka, Agnieška, Rasa Stundžienė, and Rita Urbanavičė. "IŠPLĖSTINĖS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ INTEGRAVIMO GALIMYBĖS Į PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 136–40. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.053.

Full text

Abstract:

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su visuomenės senėjimo problema, didinančia sergančiųjų lėtinėmis ligomis skaičių. Daugelyje šalių išplėstinės praktikos slaugytojai (IPS) tapo šių problemų sprendėjai. Lietuvoje išplėstinės praktikos slaugytojų integravimas į pirminę sveikatos priežiūrą yra mažai tyrinėta tema, todėl svarbu nustatyti veiksnius, kurie gali trukdyti ir kurie gali padėti integruoti išplėstinės praktikos slaugytoją į pirminės sveikatos priežiūros įstaigos veiklą. Tikslas – apžvelgti mokslinės literatūros duomenis apie išplėstinės praktikos slaugytojų integravimo į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas galimybes. Atlikta straipsnių analizė, ieškant duomenų mokslinėje duomenų bazėje PubMed. Publikacijos atrinktos pagal PRISMA reikalavimus. Išvados. Nustatyta, kad pacientai, kurių gydymą kuruoja išplėstinės praktikos slaugytojai, yra patenkinti paslaugų kokybe, pasitiki šiais specialistais, tačiau gydytojai bijo perduoti pacientų priežiūrą, nes abejoja šių specialist kompetencijomis. Išplėstinės praktikos slaugytojų integravimas į pirminės sveikatos priežiūros grandį atskleidė šiuos privalumus: sumažėjęs šeimos gydytojų darbo krūvis, užtikrintas pacientų gydymo tęstinumas bei daugiau laiko skiriama pacientų konsultacijoms.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Stundžienė, Rasa, Gabrielė Turlinskienė, Danutė Kalibatienė, Jūratė Gimžauskienė, and Silvija Gimžauskaitė. "SLAUGYTOJŲ VAIDMUO TAIKANT NEFARMAKOLOGINIUS HOSPITALIZUOTŲ VAIKŲ POOPERACINIO SKAUSMO VALDYMO METODUS." Visuomenės sveikata 28, no. 5 (November 29, 2018): 71–81. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.062.

Full text

Abstract:

Darbo tikslas. Ištirti slaugytojų vaidmenį valdyti hospitalizuoto vaiko pooperacinį skausmą taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo būdus bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų nefarmakologinių skausmo malšinimo būdų pasirinkimui ir vaikų tėvų mokymui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 89 slaugytojos, dirbančios vienos Vilniaus miesto ligoninės vaikų chirurgijos skyriuje, 23-61 metų amžiaus, vidutinis amžius - 46,3 metai (SD±8,01). Apklausoje naudotas Tarja Pölkki (Suomija) sukurtas struktūruotas klausimynas, kuris buvo išverstas iš suomių į lietuvių kalbą. Klausimyną sudaro 45 klausimai, atsakymai į juos atspindi respondentų sociodemografinius duomenis bei organizacinius veiksnius, nefarmakologinių skausmo malšinimo metodų naudojimą, teikiamą tėvams informaciją. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą ir SPSS 22.0 statistinės duomenų analizės paketą. Darbo rezultatai. Hospitalizuotų vaikų juntamo stipriausio pooperacinio skausmo vidurkis, pasitelkiant skausmo intensyvumo vertinimo skalę, buvo 5,6 (SD±2,08) balo. Slaugytojai vaikų skausmo mažinimui naudojo įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus, tačiau tokios fizinės priemonės kaip temperatūros reguliavimas, masažas buvo naudojamos retkarčiais, o transkutaninė periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) - niekada. Du trečdaliai slaugytojų (62,9 proc.) mokė tėvus nefarmakologinių skausmo malšinimo priemonių vaiko patiriamam skausmui mažinti, 3,4 proc. niekada to nedarė. Didžioji dalis slaugos personalo (80,9 proc.) nurodė, jog visada arba beveik visada, pastebėję nerimaujančius ar išsigandusius tėvus, stengiasi su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti, kas juos neramina vaiko pooperaciniu laikotarpiu. Svarbiausi veiksniai, skatinantys slaugytojus taikyti nefarmakologines skausmo malšinimo priemones, buvo noras tobulėti darbe ir mokytis bei tėvų dalyvavimas vaiko slaugoje, o neadekvatus darbo krūvis ir didelis pacientų skaičius turėjo neigiamos įtakos nefarmakologinių metodų taikymui. Išvados. Slaugytojai hospitalizuotų vaikų pooperaciniam skausmui malšinti dažniausiai naudojo šiuos nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus: paruošiamosios informacijos suteikimas, kūno padėties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas. Fizinės priemonės buvo naudojamos rečiau. Slaugytojai dažniausiai tėvus mokė kūno padėties keitimo, buvimo šalia savo vaiko, pagalbos kasdieninėje veikloje bei dėmesio nukreipimo nuo skausmo metodų. Slaugytojai, kurių amžius buvo nuo 45-erių iki 59-erių metų, turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo šeimose augino vaiką ar turėjo didesnį darbo stažą, aktyviau dalyvavo valdant vaikų skausmą bei mokant tėvus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Smaidžiūnienė, Dalė, and Laura Gečaitė. "SAVARANKIŠKOS SLAUGYTOJŲ VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS, GAIVINANT PACIENTĄ LIGONINĖJE." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 165–70. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.159.

Full text

Abstract:

Slaugytojų atliekami pacientų gaivinimo veiksmai ilgą laiką buvo labiau riboti, nei dabartiniu metu, kai slaugytojams patikimos vis sudėtingesnės gaivinimo funkcijos: savarankiškai užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, punktuoti veną, pradėti infuzoterapiją, skirti deguonies bei reikiamų medikamentų ir kt. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų savarankiškai ligoninėje atliekamos gaivinimo veiklos (veiksmų) įgyvendinimo realybę ir perspektyvas. Tikslui pasiekti X ligoninėje buvo atliktas slaugytojų veiklos vertinimo tyrimas ir Y kolegijos medicinos fakulteto bendrosios praktikos slaugos III kurso studentų apklausa apie jų praktikų metu stebėtus slaugytojų, gaivinančių pacientą, veiksmus. Tyrimo rezultatų analizei buvo panaudoti 69 bendrosios praktikos slaugytojų ir 42 būsimųjų slaugytojų apklausos duomenys. Nustatyta, kad realiose gaivinimo situacijose slaugytojai dažniausiai savarankiškai atlieka tik apie pusę veiksmų, kuriuos turėtų atlikti. Visi slaugytojai gaivinimo metu visada (100 proc.) vertina pagrindines gyvybines funkcijas ir parūpina gaivinimui reikiamų priemonių. Dauguma (97,1 proc. ) slaugytojų gaivinimą pradeda nuo krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūtimų. Tik nedidelė dalis slaugytojų, gaivindami pacientą, naudoja kvėpavimo takų palaikomąsias priemones, skiria deguonies, medikamentų. Tyrimas parodė, kad praktinėse situacijose ne visuomet laikomasi gaivinimo algoritmo, po dviejų minučių pamirštama pakartotinai vertinti paciento būklę arba, vertinant būklę, neatsižvelgiama į laiko (10 sek.) limitą. Nedidelė dalis slaugytojų gaivinimo metu leido medikamentus (epinefriną, amiodoroną). Tai rodo, kad slaugytojai bando imtis iniciatyvos ir atlikti daugiau veiksmų, nei įprasta. Perspektyvoje reikėtų skatinti slaugytojus gaivinimo metu savarankiškai punktuoti periferinę veną, skirti medikamentų pagal specializuoto gaivinimo algoritmą, pradėti infuzoterapiją, naudoti kvėpavimo takų palaikymo priemones bei kontroliuoti defibriliatoriaus įkrovimą, laikymą, naudojimą, esant skilvelių virpėjimui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Kostyliovienė, Silva, Gintarė Žiobaitė, Laura Urbonavičiūtė-Mikelkevičienė, Alina Vaškelytė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "SLAUGYTOJŲ ŽINIOS APIE VAIKŲ SKAUSMO VERTINIMĄ." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 179–86. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.116.

Full text

Abstract:

Skausmas yra vienas iš dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria slaugytojai, slaugydami vaikus ligoninėse. Slaugytojams reikia turėti kompetencijos nuspręsti, kokį skausmo vertinimo instrumentą taikyti, į kokius aspektus atsižvelgti skausmo vertinimo metu. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad slaugytojų žinios apie vaikų skausmo vertinimą yra nepakankamos. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti slaugytojų žinias apie vaikų skausmo vertinimą. Anketinė apklausa atlikta 2016 m. vienoje iš didžiausių Lietuvos ligoninių vaikų chirurgijos (v. ch.) ir dviejuose vaikų ligų (v. l.) skyriuose. Tyrime dalyvavo 61 slaugytojas. Rezultatai. Buvo nustatyta, kad didesnė dalis respondentų, dirbančių I v. l. sk. (87,5 proc.) ir II v. l. sk. (66,7 proc.), teigė, jog skausmo intensyvumą tiksliausia įvardins pats pacientas, tačiau taip nurodė apie pusę (54,5 proc.) v. ch. sk. dirbančių respondentų (p=0,042). Dauguma (70,0 proc.) respondentų, dirbančių I v. l. sk. nurodė skausmo vertinimui naudojantys skales, tuo tarpu arti pusės (44,0 proc.) II v. l. sk. ir arti trečdalio (36,0 proc.) v. ch. sk. dirbančių respondentų skausmo skales naudojo reikalui esant (p=0,003). Didesnė dalis respondentų, dirbančių II v. l. sk. (80,0 proc.) ir v. ch. sk. (63,6 proc.), naudojo žodinę skausmo skalę, tuo tarpu tik apie pusė (45,8 proc.) I v. l. sk. dirbančių respondentų nurodė naudojantys šią skausmo skalę. Wong - Bakker veidelių išraiškos skalę skausmo vertinimui naudojo reikšmingai didesnė dalis respondentų, dirbančių I v. l. sk. (70,8 proc.) ir v. ch. sk. (54,5 proc.), lyginant su II v. l. sk. (13,3 proc.) dirbančiaisiais (p=0,003).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Ožeraitienė, Violeta, Virginija Gaigalaitė, and Julija Arnatkevič. "PROFESINĖS VEIKLOS VIDINĖS MOTYVACIJOS IR PASITENKINIMO DARBU CHARAKTERISTIKŲ TYRIMAS." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 292–98. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.052.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: vidinė motyvacija, pasitenkinimas darbu, slaugytojai, profesinė veikla. Darbo tikslas: ištirti, kaip vidiniai motyvaciniai veiksniai susiję su slaugytojų pasitenkinimą darbu lemiančiais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo imtį sudarė 186 slaugytojos, dirbančios ligoninės chirurginiuose (94 respondentės) ir terapiniuose skyriuose (92 respondentės). Slaugytojų amžius svyravo nuo 23 iki 61 metų (vidurkis 42,4 ± 8,9 metų). Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 40, neuniversitetinį aukštąjį – 60 slaugytojų, likusios – įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą. Tyrimui naudota anketinė anoniminė apklausa, surinkti demografiniai, socialiniai slaugytojų duomenys. Pasitenkinimas darbu tirtas naudojant P. E. Spector pasitenkinimo darbu klausimyną („The Job Satisfaction Survey“, 1997), o profesinės veiklos vidiniai motyvai tirti naudojant Profesinės veiklos motyvacijos klausimyną. Rezultatai. Bendras pasitenkinimo darbu rodiklis parodė, kad slaugos darbuotojų pasitenkinimas darbu yra vidutinis (gauta balų suma 123,69, o skalės vidurkis – 126 balai). Slaugytojos yra labiau patenkintos geru vadovavimu, bendradarbiais, darbo pobūdžiu ir komunikacija, mažiau – atlyginimu, karjeros galimybėmis, papildomomis lengvatomis, galimais apdovanojimais ir darbo sąlygomis. Svarbiausias profesinės veiklos vidinis motyvas – asmenybės įsitvirtinimas darbe. Išvados. Slaugytojų bendras pasitenkinimas darbu yra vidutinis. Esant didesniam slaugytojų amžiui, darbo stažui ir krūviui, pasitenkinimas darbu siejamas su geresniu atlyginimu, papildomomis lengvatomis, o jaunesnio amžiaus slaugytojų – su karjeros galimybėmis, santykiais su bendradarbiais. Svarbiausias profesinės veiklos vidinis motyvas yra įsitvirtinti kolektyve, kuris ypač stiprus aukštesnįjį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčioms bei dirbančioms chirurgijos skyriuose slaugytojoms. Profesinio meistriškumo motyvai svarbesni aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčioms slaugytojoms. Kuo stipresnis asmenybės įsitvirtinimas darbo kolektyve, tuo didesnis pasitenkinimas darbu ir jo pobūdžiu. Silpnesnė asmeninio įnašo ir profesinio meistriškumo vidinė motyvacija didino pasitenkinimą bendradarbiais, lengvatomis ir apdovanojimais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Zakarienė, Rasa. "Slaugytojų komandos pasitikėjimo įtaka veiklos sutelktumui." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 80–84. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.076.

Full text

Abstract:

Straipsnis supažindina su slaugytojų komandos sutelktumo ugdymo prielaida ir varomąja jėga, kaip vienos iš esminių veiklos iššūkių, taip užtikrinant sėkmingas valdymo galimybes, konkurencingumą ir nuolatinį tobulėjimą. Slaugytojų komandinės veikos sutelktumui įvertinti buvo pasirinkta pasitikėjimo komanda skalė (angl. Team Trust Scale), kuri išversta iš anglų kalbos, adaptuota ir pritaikyta šiame darbe. Tyrimo metu apklausus slaugytojus, dirbančius stacionaro skyriuose, nustatyta, kad tarpusavio pasitikėjimas, tai veiksnys, turintis įtakos slaugytojų komandinės veiklos efektyvumui ir sutelktumui užtikrinti bei padedantis teikti kokybiškas slaugos paslaugas. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai pasitiki savo komandos nariais, padeda vieni kitiems, laikosi duoto žodžio, nuolat aptaria klaidas ir neatitiktis, žino savo vaidmenis ir funkcijas, dalyvauja sprendimų priėmimuose, dalinasi atsakomybe ir yra įsitikinę, kad jų komanda dirba efektyviai ir sutelktai, nes tai parodo pacientų atsiliepimai. Pasiekti slaugytojų komandinio darbo rezultatai inspiruoja pasitenkinimą, formuoja pozityvų savęs vertinimą, kuris nulemia pasitikėjimą komandos nariais bei veiklos sutelktumą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Lingaitė, Kristina, Daiva Kriukelytė, and Jurgita Gulbinienė. "SLAUGYTOJŲ VEIKLA SKATINANT NUTUKUSIUS PACIENTUS MAŽINTI KŪNO SVORĮ." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 190–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.125.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – nustatyti pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbančių slaugytojų veiklą, skatinančią nutukusius pacientus mažinti kūno svorį. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis tikslinis tyrimas. Taikytas anketinės apklausos raštu tyrimo metodas. Naudota tyrėjų sudaryta 24 klausimų anketa. Tiriamieji – Kauno PSPC slaugytojai. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 102 Kauno PSPC slaugytojai. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių (89,2 proc.) skatino pacientus mažinti kūno svorį. Beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) skatino mažinti svorį antsvorio ir trečdalis (32,4 proc.) – I laipsnio nutukimo atvejais. Daugiau kaip pusė slaugytojų (52 proc.) fizinio aktyvumo rekomendacijas teikė kiekvieno apsilankymo metu. Dar daugiau slaugytojų rekomendavo pacientams užsiimti fizine veikla kasdien po 30 minučių (67,6 proc.) ir atlikti malonumą teikiančius fizinius pratimus (42,2 proc.). Patarimus sveikos mitybos klausimais pacientams teikė beveik visi slaugytojai (92,2 proc.). Mažinti kūno svorį motyvavo supažindindami su ligomis, kurių rizikos veiksnys yra nutukimas (93,1 proc.) ir nutukimo komplikacijos (66,7 proc.). Dauguma apklaustųjų mano, kad gydytojai (40,2 proc.) arba išplėstinės praktikos slaugytojai (39,2 proc.) turėtų būti atsakingi už pacientų mokymą gerinti savo sveikatos būklę ir kontroliuoti kūno svorį. Išvados. Dauguma slaugytojų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas teikė tik turintiems antsvorio ir esant I laipsnio nutukimui. Slaugytojai motyvavo nutukusius pacientus mažinti kūno svorį, supažindindami su nutukimo komplikacijomis ir ligomis, tačiau neorganizavo praktinių kūno svorio valdymo užsiėmimų. Dauguma slaugytojų nurodė, kad gydytojai arba išplėstinės praktikos slaugytojai turėtų būti atsakingi už pacientų mokymą gerinti savo sveikatos būklę ir kontroliuoti kūno svorį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Kulevičiūtė, Lina, Irma Vasyliūtė, and Indrė Brasaitė. "SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į PACIENTŲ SAUGĄ." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 195–99. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.118.

Full text

Abstract:

Norint pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, mažinti finansinius nuostolius dėl nepageidaujamų įvykių, labai svarbu išsiaiškinti slaugytojų požiūrį į pacientų saugą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų požiūrį į pacientų saugą. 2016 m. kovo – balandžio mėn. atliktas kiekybinis tyrimas Klaipėdos miesto ligoninėse. Naudotas Požiūrio į saugą (angl. Safety Attitudes Questionaire) klausimynas. Imtį sudarė 74 respondentai. Tyrimo metu nustatytas slaugytojų teigiamas požiūris į pacientų saugą. Išsiaiškinta, kad slaugytojai žemiausiais balais įvertino vadovybės požiūrį į saugą, o aukščiausiais pasitenkinimą darbu bei komandinio darbo aplinką. Slaugytojai patenkinti savo darbu, tačiau pažymi, kad sudėtinga aptarti medicinines klaidas, ligoninės vadovybė neskatina kasdienių pastangų. Taip pat nustatyta, kad slaugytojai, kurių darbo patirtis 5-10 metų, aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, geriausiai įvertino pacientų saugos dimensijas, negu tie, kurie turi 11-20 metų darbo patirties, specialųjį vidurinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į demografinius duomenis, nustatyta, kad dimensija vadovybės požiūris į saugą įvertinta žemiausiais balais. Slaugytojai aukščiausiais balais išskyrė pasitenkinimą darbu, komandinio darbo aplinką. Pacientų saugos vertinimai geresni slaugytojų, turinčių 5-10 metų darbo patirtį, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nei slaugytojų, kurių darbo patirtis 11-20 metų, specialusis vidurinis išsilavinimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Rapolienė, Lolita, Andžela Eigėlytė, Lina Gedrimė, Sigutė Norkienė, and Jonas Sąlyga. "GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE SVEIKĄ GYVENSENĄ." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 80–84. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.100.

Full text

Abstract:

Sveika gyvensena ir jos komponentai, sąsajos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra vienos aktualiausių nūdienos visuomenės sveikatos temų. Pakankamas fizinis aktyvumas, sveika bei racionali mityba, kova su žalingais įpročiais ir stresu yra svarbūs veiksniai norint stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Didelę reikšmę sveikos gyvensenos formavimui turi pacientų informuotumas arba jų sveikatos raštingumo lygis. Metodika: anketinėje apklausoje dalyvavo 90 Klaipėdos gyventojų. Statistinei duomenų analizei naudota MS EXEL 2010 sistema. Rezultatai: 75 proc. dalyvių sutiko, kad sveikata daugiausia priklauso nuo paties žmogaus elgesio; tik 10 proc. yra dalyvavę specialiuose mokymuose apie sveiką gyvenseną. Svarbiausiais jos komponentais laikomas darbo ir poilsio režimas, vaistų vartojimas ir stresas, o mažiausiai sutinkama su mityba, žalingais įpročiais ir fiziniu aktyvumu. Sveiko žmogaus kodo komponentams pritaria 58 – 72 proc. apklaustųjų; daugiausia nepritariama vaisių ir daržovių vartojimui, fiziniam aktyvumui, antsvoriui ir kraujo spaudimui. Daugiausia žinių apie sveiką gyvenseną suteikia gydytojas (98 proc.), slaugytoja (87 proc.) ir moksliniai straipsniai (84 proc.). Išvados: dauguma gyventojų žino apie gyvensenos įtaką sveikatai, bet informuotumas nepakankamas, mažai dėmesio skiriama mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir kraujospūdžio kontrolei. Reikėtų stiprinti žiniasklaidos ir slaugytojų vaidmenį teikiant informaciją apie sveiką gyvenseną ir formuojant įgūdžius, vykdyti sveikos gyvensenos mokymus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Ožeraitienė, Violeta, Laura Gabrilavičiūtė, and Virginija Gaigalaitė. "SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SU PSICHOMOTORIŠKAI SUJAUDINTAIS PACIENTAIS IR PATIRIANČIŲ VERBALINĮ BEI FIZINĮ SMURTĄ, PSICHOLOGINIO ATSPARUMO IR EMOCINĖS BŪSENOS IŠTYRIMAS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 834–40. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.132.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: slaugytojos, verbalinis smurtas, fizinis smurtas, psichologinis atsparumas, emocinė būsena, veiksniai. Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kokias verbalinio ir fizinio smurto formas dažniausiai patiria slaugytojos, ir nustatyti, kokį kai kurie demografiniai, socialiniai, su darbo pobūdžiu susiję veiksniai turi poveikį psichologiniam atsparumui ir emocinei būsenai slaugytojų, dirbančių su psichomotoriškai sujaudintais pacientais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 150 bendrosios praktikos slaugytojų moterų, iš jų 59 slaugytojos dirbo reanimacijos/ intensyviosios terapijos, 46 chirurgijos ir 45 terapijos profilio skyriuose. 60 slaugytojų dirbo pamainomis visą parą ir 57 – tik naktimis. Trečdalio slaugytojų darbo stažas ne trumpesnis kaip 20 metų. 30 slaugytojų buvo baigusios universitetines studijas, likusios turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Anoniminei apklausai naudota modifikuotas N. Saulienės „Smurto“ klausimynas“ (2011), „Bendrojo sveikatos klausimyno“ trumpoji versija ir „Dispozicinio atsparumo skalė“, validuota J. Bielskytės (2009). Rezultatai. 45,3 proc. slaugytojų verbalinį smurtą patyrė kelis kartus per savaitę. Priekabiavimą patyrė 80 proc., bauginimąs, gąsdinimus – 65,3 proc., grasinimus – 45,3 proc. slaugytojų. Dažniausia verbalinė agresija buvo keiksmažodžiai ir ujimas (93,2 proc.), rečiausiai – įžeidimai ir žeminimas (18,7 proc.). Fizinį smurtą kelis kartus per savaitę patyrė 39,3 proc. slaugytojų. Rankų griebimą ir spaudimą iki skausmo patyrė 90,7 proc., spardymą kojomis – 68 proc., spjūvius į veidą – 65,3 proc., kandimus – 62,7 proc., smūgiavimus – 59,3 proc., seksualinį priekabiavimą – 45,3 proc. slaugytojų. Išvados. Slaugydamos psichomotoriškai sujaudintus pacientus beveik visos slaugytojos patiria verbalinį ir fizinį smurtą. Dažniausios verbalinio smurto formos yra priekabiavimas, bauginimai ir gąsdinimai, grasinimai, įžeidimai ir žeminimai, o keiksmažodžius ir ujimą patiria beveik visos slaugytojos. Kelis kartus per savaitę verbalinį smurtą patiria 45 proc. slaugytojų. Dažniausios fizinio smurto formos yra spardymas, spjūviai į veidą, kandimai, smūgiavimai, seksualinis priekabiavimas, ypač dažnai griebiama už rankų ir spaudžiama iki skausmo. Rečiausiai pasitaikanti fizinio smurto forma yra smaugimas. Fizinį smurtą kelis kartus per savaitę patiria 39 proc. slaugytojų. Slaugytojų psichologinis atsparumas ir emocinė būsena susijusi ne tik su stresoriais darbe, bet ir su sociodemografiniais veiksniais. Aukštesnį psichologinį atsparumą turi universitetinio išsilavinimo slaugytojos. Blogesnės emocinės būsenos yra slaugytojos, dirbančios intensyvios terapijos ir chirurgijos skyriuose. Vyresnio amžiaus slaugytojos dažniau yra geresnės emocinės būsenos. Blogą emocinę būseną lemia ne tik pamaininis darbas ir ilgas darbo stažas, bet ir patiriamas verbalinis ir fizinis smurtas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Kostyliovienė, Silva, Liveta Mozūraitytė, Alina Vaškelytė, Dovilė Grinkevičiūtė, and Regina Adomaitienė. "SLAUGYTOJŲ VEIKLA, TEIKIANT PAGALBĄ KARŠČIUOJANČIAM VAIKUI." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 166–73. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.121.

Full text

Abstract:

Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų karščiavimo atveju teikiant pagalbą, vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros komandos narių yra slaugytojas. Tai sveikatos priežiūros specialistas, kuris turi ne tik atpažinti, bet ir gebėti įvertinti karščiuojančio vaiko būklę, laiku pastebėti jos pokyčius, profesionaliai ir kokybiškai slaugyti, žinoti, kokią informaciją teikti tėvams, kaip juos įtraukti į slaugos procesą, kokie galimi nemedikamentiniai gydymo būdai, saugios antipiretikų vartojamosios dozės ir galimas šalutinis poveikis. Turėdamas tinkamų žinių ir profesionaliai teikdamas pagalbą karščiuojančiam vaikui, slaugytojas padės jam greičiau pasveikti ar sumažins karščiavimą. Tikslas – atskleisti slaugytojų žinias ir veiklą, teikiant pagalbą karščiuojančiam vaikui. Tyrimas vyko nuo 2018 m. lapkričio 7 iki gruodžio 3 dienos Lietuvoje veikiančių universitetinės (X), klinikinės (Y) ir rajono (Z) ligoninių intensyviosios terapijos (ITS) ir priėmimo-skubiosios pagalbos (PSPS) skyriuose. Tyrime pakviesti dalyvauti visi pasirinktųjų skyrių slaugytojai, dirbantys su vaikais skirtingo tipo ligoninėse. Atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Išdalintos 105 anketos, iš kurių grąžintos tinkamos analizei 82, atsako dažnis – 78,09 procentai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis apklaustųjų dėmesį skiria karščiuojančio vaiko būklės pokyčių: kvėpavimo, kūno temperatūros, sąmonės, dehidratacijos nustatymui ir vertinimui, teikia informaciją karščiuojančio vaiko tėvams, žino, kad antipiretikai vaikams skiriami pagal jų svorį ir amžių, tačiau mažiau nei pusė, vertindami karščiuojančio vaiko būklę, vertintų kraujotakos sutrikimus, oro patekimą į plaučius, informuotų tėvus, kaip elgtis, įvykus traukuliams, kaip atpažinti neblykštantį bėrimą. Maža dalis apklaustųjų atsakė, kad rekomenduotų tėvams karščiuojantį vaiką ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu. Dauguma slaugytojų, dirbančių PSPS, žino ir tėvams patartų skatinti vaiką išgerti reikiamą skysčių kiekį, atsižvelgiant į jo amžių, informuotų apie blogėjančios būklės požymius, paklaustų tėvų, ar suprato informaciją. Tik apie pusė tyrimo dalyvių, vertindami karščiuojančio vaiko būklę, vertintų odos, lūpų spalvą, sąmonę, išsamiai informuotų tėvus apie tinkamą antipiretikų dozę, o maža dalis rekomenduotų tėvams karščiuojantį vaiką ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu. Dauguma slaugytojų, dirbančių ITS, vertindami karščiuojančio vaiko gyvybei pavojingus požymius, vertintų kvėpavimą ir kraujotaką, tėvams pabrėžtų tinkamos antipiretikų dozės parinkimo svarbą ir skysčių vartojimo naudą, atsižvelgiant į jų poreikį pagal amžių, informuotų tėvus apie blogėjančios būklės požymius, tačiau mažiau nei pusė vertintų pasunkėjusį oro patekimą į plaučius ir sąmonės būklę, nė viena nerekomenduotų karščiuojančio vaiko ištrinti kempinėle, suvilgyta alkoholiu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Stravinskaitė, Dovilė, Lina Gedrimė, Jelena Kutkauskienė, and Natalja Fatkulina. "ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS IŠPLĖSTINĖS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS ŪMINĖS PRIEŽIŪROS KOMANDOJE." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 148–54. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.055.

Full text

Abstract:

Slaugytojai, studijuodami išplėstinės praktikos slaugą, susiduria su profesine resocializacija, o profesijos naujumas kelia didelius iššūkius ir reikalauja nuolatinio tobulinimo naujo vaidmens kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese. Prieš integruojant išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo (IPAITS) vaidmenį į komandinį darbą, svarbu paruošti stiprius klinikinius specialistus, kurie turėtų gilesnių žinių, aiškiai žinotų savo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, gebėtų dirbti dinamiškoje aplinkoje bei turėtų tvirtą klinicisto požiūrį. Tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, apžvelgti išplėstinės praktikos anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo integravimą į ūminės priežiūros komandas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška vyko Medline, Google Scholar duomenų bazėse ir eLABa bei Cochrane talpyklose, naudojantis Vilniaus universiteto prieiga. Analizuojami straipsniai buvo skirstomi į tris pogrupius pagal išsikeltus uždavinius. 1. Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) IPAITS komandos darbą papildo teikdamas į pacientą orientuotą, mokslu grįstą medicininę priežiūrą pacientams, taip užtikrindamas geresnę sveikatos priežiūros kokybę ir sumažindamas darbo krūvį kitiems komandos nariams. Operacinėse (OP) IPAITS gali padidinti darbo našumą, dirbdamas savarankiškai pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo sudarytą anestezijos planą, gydytojui prižiūrint. 2. Veiksniai, trukdantys sklandžiai integruoti IPAITS į RITS ir OP komandas. 3. Išplėstinės praktikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo bendradarbiavimo galimybės. Rezultatai. IPAITS vaidmuo RITS ir OP komandose formuojasi atsižvelgiant į kvalifikacinius komandos narių laipsnius, vidaus dokumentuose aprašytas pareigybes ir funkcijas bei komandos susitarimus. Siekiant sėkmingai integruoti IPAITS specialistą, pagrindinės problemos kyla dėl profesinio pasitikėjimo trūkumo, prasto IPAITS vaidmens išgryninimo, skirtingų išsilavinimo reikalavimų bei slaugytojų nomenklatūros skirtumų tarptautiniu mastu. Pastebėta, kad tarpprofesinio bendradarbiavimo galimybės yra palankesnės esant pozityviam komandos narių požiūriui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Ožeraitienė, Violeta, Žydrūnė Kisliūtė, and Virginija Gaigalaitė. "SLAUGYTOJŲ STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ SĄSAJOS SU ASMENYBINIAIS CHARAKTERIO BRUOŽAIS." Visuomenės sveikata 28, no. 5 (November 29, 2018): 82–88. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.063.

Full text

Abstract:

Darbo tikslas: ištirti ir nustatyti slaugytojų streso įveikos strategijas ir jų sąsajas su slaugytojų asmeninais bruožais. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 90 respondenčių moterų slaugytojų, dirbančių vienos Vilniaus miesto ligoninės terapijos, chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyriuose, vidutinis amžius – 42,5±2,1 metai. Anketinės apklausos būdu surinkti sociodemografiniai duomenys. Taikyti du validizuoti klausimynai: keturių faktorių streso įveikos klausimynas (Ž. Grakauskas, G. Valickas, 2006) bei „Didžiojo penketo asmenybės dimensijos“ skalė (Goldberg et al., 1999). Atlikta statistinė duomenų analizė, duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p&lt;0,05. Išvados. Slaugytojos, dirbančios įvairaus profilio skyriuose, dažniau rinkosi aktyvias (socialinės paramos ir problemų sprendimo) nei pasyvias (emocinės iškrovos ir vengimo) streso įveikos strategijas. Visos slaugytojos beveik vienodai ir dažnai pasižymėjo adaptyviais sąmoningumo, ekstraversijos ir sutariamumo (nuoširdumo) charakterio bruožais. Chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių dirbančiosios dažniau pasižymėjo ekstraversija ir sąmoningumu, o neuroziškumas būdingesnis terapijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių dirbančiosioms. Sutariamumu (nuoširdumu) dažniau pasižymėjo terapijos profilio slaugytojos. Visuose skyriuose dirbančios adaptyviais charakterio bruožais pasižyminčios slaugytojos naudojo aktyvias streso įveikos strategijas. Chirurgijos ir reanimacijos/intensyvios terapijos skyrių slaugytojos, kurios labiau pasižymėjo ryškia ekstraversija, o terapijos skyrių slaugytojos su labiau išryškėjusiu nuoširdumu dažniau rinkosi su socialine parama ir problemų sprendimu susijusias streso įveikos strategijas. Terapijos ir chirurgijos skyriuose dirbančios slaugytojos, pasižyminčios stipriu neuroziškumu, dažniau rinkosi pasyvią emocijų „išventiliavimo“ strategiją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Čerkauskaitė, Sonata, and Alina Liepinaitienė. "BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ ĮSITRAUKIMAS Į PACIENTŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROCESĄ." Health Sciences 30, no. 3 (2020): 69–72. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.072.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti viešojo ir privačiojo sektorių bendruomenės slaugytojų įsitraukimą į pacientų sveikatos stiprinimo procesą. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – momentinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Tyrimo laikas – 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiai. Tyrimo vieta – 4 privačiosios ir 1 viešoji įstaiga. Tyrimo dalyviai – 55 šiose įstaigose dirbančios bendruomenės slaugytojos (28 iš viešojo ir 27 iš privačiojo sektorių). Duomenų statistinė analizė atlikta taikant SPSS 22.0 programą. Ryšiams tarp nepriklausomų požymių nustatyti apskaičiuotas Pearson chi kvadratas (χ2). Rezultatų reikšmingumui nustatyti naudotas reikšmingumo lygmuo (toliau – p). Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05. Rezultatai parodė, kad bendruomenės slaugytojos, dirbančios ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose, dažniausiai įvairiais sveikatos stiprinimo klausimais konsultuoja tada, kai pacientui tokios informacijos reikia. Didesnei daliai viešojo sektoriaus slaugytojų nepakanka vizito laiko teikti pacientams informaciją ir juos mokyti stiprinti sveikatą, lyginant su privačiajame sektoriuje dirbančiomis slaugytojomis. Viešojo sektoriaus slaugytojos teigia savarankiškai konsultuojančios pacientus sveikatos stiprinimo klausimais, o privačiajame sektoriuje dirbančios slaugytojos nekonsultuoja pacientų, o jei konsultuoja, tai tik kartu su gydytoju. Prieita prie išvados, kad viešojo sektoriaus slaugytojos statistiškai reikšmingai dažniau bendrąją sveikatos būklės stiprinimo informaciją teikia tada, kai pacientams jos reikia ir savarankiškai konsultuoja įvairiais būdais (telefonu, kabinete, namuose). Beveik visos slaugytojos visada suteikia informaciją apie prevencines programas. Didžioji dalis šio sektoriaus slaugytojų apie sveikatos stiprinimą informuoja, kai pacientams šios informacijos reikia, tačiau joms nepakanka vizito laiko teikti informaciją apie lėtines neužkrečiamąsias ligas, racionalios mitybos ir fizinio aktyvumo naudą, traumų ir susižalojimų prevenciją, nors apie užkrečiamąsias ligas ir jų išvengimo būdus dažniausiai informuoja kiekvieno vizito metu. Dauguma privačiojo sektoriaus slaugytojų sveikatos stiprinmo informaciją teikia, kai pacientams reikia, tačiau nekonsultuoja savarankiškai, o tik kartu su gydytoju. Visada apie prevencines programas pacientus informuoja mažiau nei pusė privačiajame sektoriuje dirbančių slaugytojų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Kostyliovienė, Silva, Alina Vaškelytė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "Slaugytojų žinios apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 213–19. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.119.

Full text

Abstract:

Tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūra yra susijusi su didele rizika paciento sveikatai, todėl svarbu, kad slaugytojai turėtų mokslo įrodymais pagrįstų žinių apie manžetės priežiūrą. Jeigu slaugytojai turės pakankamai žinių ir gerus praktinius įgūdžius kokybiškai atlikti šią procedūrą, tai iki minimumo sumažins galimų nepageidaujamų įvykių dažnumą, užtikrins paciento saugumą. Darbo tikslas išanalizuoti slaugytojų žinias apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo. Tyrimas vyko 2013 m. Kauno miesto ligoninių skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti pacientai dažniausiai patenka iš Intensyviosios terapijos skyrių. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi 111 tuose skyriuose dirbančių slaugytojų. Tyrimas buvo vykdomas etapais: 1) slaugytojų anketinė apklausa prieš mokymus; 2) slaugytojų mokymai; 3) slaugytojų apklausa po mokymų. Apklausoje prieš mokymus dalyvavo 93 slaugytojai, po mokymo – 81. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama autorių sukurta Slaugytojų žinių nustatymo anketa. Rezultatai. Dauguma apklaustų slaugytojų teigė, jog manžetės slėgio specialiu manometru nematuoja (prieš mok. - 95,2 proc., po mok. - 98,3 proc.). Prieš ir po mokymų beveik pusė slaugytojų teigė, kad niekada nepripučia oro į tracheostomos vamzdelio manžetę (prieš mok. - 47,6 proc., po mok. - 45,8 proc.). Po mokymo statistiškai reikšmingai daugiau slaugytojų (44,4 proc.) nurodė, kad orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžia kas tris – keturias val., o prieš mokymą taip darantys nurodė tik 20,1 proc. respondentų (χ²=12,162; lls=1; p=0,007). Prieš mokymą 60,9 proc. tiriamųjų nurodė, kad visai neišleidžia oro iš tracheostomos vamzdelio manžetės, o po mokymo taip teigė 40,3 proc. slaugytojų (χ²=12,162; lls=1; p=0,007). Po mokymo 50,6 proc. slaugytojų nurodė, kad manžetės slėgis turi būti mažesnis nei 20 cmH2O, nors prieš mokymą tokį slėgį nurodė 3,6 proc. respondentų (χ²=59,048; lls=3; p&lt;0,001). Po mokymo 21,0 proc. tiriamųjų manė, kad nesvarbu, koks slėgis tracheostomos vamzdelyje, svarbu kad būtų daug išpūsta, o prieš mokymą taip teigė 65,5 proc. apklausoje dalyvavusių slaugytojų (χ²=59,048; lls=3; p&lt;0,001). Didžioji dalis (79,6 proc.) slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po mokymo teigė, kad prieš išleidžiant orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išsiurbia sekretą iš burnos ir nosiaryklės, nors prieš mokymą taip teigė darantys 51,7 proc. respondentų (χ²=9,007; lls=1; p=0,003). Išvados. Po mokymo reikšmingai didesnė dalis slaugytojų teisingai nurodė, kad orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžia kas tris – keturias val.; o manžetės slėgis turi būti ne mažesnis nei 20 cmH2O. Reikšmingai didesnė dalis slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po mokymo teigė, kad prieš išleidžiant orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išsiurbia sekretą iš burnos ir nosiaryklės. Prieš ir po mokymų dauguma apklaustųjų teigė, jog manžetės slėgio specialiu manometru nematuoja, o oro į vamzdelio manžetę pagal manometro rodiklius pripučia tik nedidelė dalis slaugytojų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Jonikaitė, Raimonda, and Indrė Brasaitė. "Slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksnių ir pasitenkinimo gyvenimo kokybe sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 220–25. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.120.

Full text

Abstract:

Slaugytojai savo darbe susiduria su neigiamą įtaką jų sveikatai, darbingumui ir fizinei būklei darančiais veiksniais: dideliu fizinio darbu krūviu, budėjimu naktimis, psichologiniu smurtu, organizaciniais darbų trūkumais, darbo pareigų stresoriais. Nuo šių veiksnių priklauso pasitenkinimas gyvenimu ir darbu, kurie lemia kokybišką pacientų priežiūrą bei saugą, darbuotojų išsaugojimą organizacijoje ir jų įsipareigojimą organizacijai bei profesijai. Tiriamąją imtį sudarė 69 intensyvios terapijos ir chirurgijos skyrių slaugytojai, dirbantys Klaipėdos ligoninėse. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausai naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas – trumpa forma. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa (22 versija). Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksniai yra intensyvus darbas ir pacientų kėlimas rankomis. Slaugytojai savo pasitenkinimą gyvenimu įvertino geriau nei vidutiniškai. Vertinimo vidurkis buvo 66,8 proc. balų iš 100 proc. maksimaliai galimų. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų, kuriems dažniau tenka kelti pacientus rankomis, pasitenkinimas gyvenimu yra prastesnis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Vaškelytė, Alina, Silva Kostyliovienė, and Dovilė Grinkevičiūtė. "Slaugytojų žinios ir įgūdžiai atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 207–12. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.118.

Full text

Abstract:

Siekiant sumažinti skyriuose slaugomiems pacientams, kuriems išvesta tracheostoma, priežiūros sukeltų komplikacijų skaičių, labai svarbu, kad slaugytojai sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrą atliktų saugiai ir veiktų vadovaudamiesi moksliniais tyrimais pagrįstomis rekomendacijomis. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti slaugytojų žinias ir įgūdžius atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio. Tyrimas vyko Kauno miesto ligoninių skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti pacientai dažniausiai patenka iš Intensyviosios terapijos skyrių. Pirmojo tyrimo etapo metu buvo vykdoma slaugytojų anketinė apklausa, antrojo - slaugytojų praktikinių veiksmų, atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, stebėjimas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 93 slaugytojai, buvo stebėtos 99 sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūros. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojama autorių sukurta Slaugytojų žinių nustatymo anketa ir Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas. Rezultatai. Registruojant požymius, rodančius sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikį, dažniausiai buvo stebimas paciento kosulys (77,8 proc.), apie pusės stebėtų atvejų metu melsvėjo paciento veidas ir lūpos (42,4 proc.). Apklausos metu 81,0 proc. slaugytojų nurodė, kad sekretą siurbia, kai pacientas kosėja ir 52,4 proc. – kai pacientas pats paprašo (lyginant su stebėj. χ²=64,681;lls=1;p&lt;0,001). Daugiau nei pusė respondentų (59,1 proc.) teigė, kad siurbia sekretą iš tracheostomos vamzdelio, kai melsvėja paciento lūpos, veidas, tačiau buvo stebėta statistiškai reikšmingai mažiau atvejų, kai buvo atliekamas atsiurbimas melsvėjant paciento lūpoms, veidui (42,4 proc.; lyginant su apklausa χ²=5,315;lls=1;p=0,021). Daugelio (88,9 proc.) stebėtų procedūrų metu buvo naudojamas didesnis nei 150 mmHg sekreto siurbimo slėgis. Anketinės apklausos metu daugiau nei pusė (60,1 proc.) slaugytojų nurodė, kad siurbia tokiu slėgiu, koks yra nustatytas siurblyje. Penktadalis (20,2 proc.) slaugytojų nurodė, kad prieš siurbiant sekretą iš tracheostomos vamzdelio, pirmiausia išsiurbtų sekretą iš burnos ir nosiaryklės. Stebėjimo metu gauti panašūs rezultatai (19,2 proc.). Beveik pusė (46,7 proc.) slaugytojų žinojo ir tai atliko praktikoje (45,5 proc.), kad vienkartinio kateterio įleidimo ir sekreto išsiurbimo trukmė turi būti iki 15 sek. Anketinės apklausos metu dauguma (94,9 proc.) slaugytojų nurodė, kad procedūros metu įpila į tracheostomos vamzdelį sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo, tačiau stebėjimų metu tai registravome statistiškai reikšmingai rečiau (9,3 proc. lyginant su stebėj. χ²=138,857;lls=1;p&lt;0,001). Išvados. Didžioji dalis slaugytojų teisingai žinojo požymius, rodančius sekreto iš tracheostomos vamzdelio išsiurbimo poreikį bei sekreto išsiurbimo trukmę. Klinikinėje praktikoje slaugytojai tinkamai taikė turimas žinias apie sekreto iš tracheostomos vamzdelio išsiurbimo poreikį bei sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo naudojimą. Apie pusė apklaustųjų slaugytojų neteisingai nurodė siurbimo veiksmų seką ir siurbimo slėgį. Stebėjimų metu didžioji dalis slaugytojų sekreto siurbimo metu veiksmus atliko neteisinga seka, apie pusės stebėtų atvejų metu buvo siurbiama per dideliu slėgiu ir per ilgai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Čergelytė, Indrė, Mantas Grigutis, Tomas Januškevičius, Marius Miglinas, and Laurynas Rimševičius. "IKIDIALIZINIŲ PACIENTŲ MOKYMAS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 3 (January 2, 2017): 203–6. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.031.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: lėtinė inkstų liga, hemodializė, peritoninė dializė, švietimas. Paskutinės stadijos lėtinė inkstų liga (LIL) yra unikali, nes pacientai gali pasirinkti gydymo būdą: hemodializę, peritoninę dializę arba inkstų transplantaciją. Švietimas, kai pacientai turi apsispręsti, kokį PIT būdą pasirinkti, turi privalumų. Šis procesas turėtų būti pradedamas kuo anksčiau. Pacientus mokančią komandą turėtų sudaryti nefrologas ir slaugytoja. Pageidautina, kad procese dalyvautų dietologas, psichologas, socialinis darbuotojas bei fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Reikalinga bent viena mokymosi sesija. Pacientai, sergantys LIL, turėtų laikytis ir tam tikro mitybos režimo. Ikidializinių pacientų mokymo tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę ir supratimą apie reikalingą dietą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Stolygaitė, Agnė, Indrė Pušinaitytė, and Viktorija Grigaliūnienė. "PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ DARBE PATIRIAMO STRESO VERTINIMO METODIKA." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 119–21. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.079.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pristatoma psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika (PNJSS), skirta tirti psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamam stresui. Tyrime dalyvavo 82 Lietuvos psichiatrijos ligoninių psichikos sveikatos slaugytojai (25–70 m., M = 48,49, SD=9,56). Streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės: psichiatrinės slaugos gabumai (cronbach’o alfa 0,702; M = 148,59; SD = 98,93), pacientų požiūris (cronbach’o alfa 0,706), požiūris į psichiatrinę slaugą (cronbach’o alfa 0,736), bendravimas (cronbach’o alfa 0,706) - iš viso 22 teiginiai. Tyrimo metu metodikos cronbach’o alfa gauta 0,700. Metodikoje išskirtos pagrindinės psichikos slaugytojų stresorių grupės (subskalės), kurias galima vertinti atskirai

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Kymelytė-Slapšinskaitė, Nijolė, Aldona Mikaliūkštienė, and Danutė Kalibatienė. "SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIO Į PRIEŠMIRTINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ LIGONINĖJE ĮVERTINIMAS." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.3 (December 10, 2015): 752–59. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.120.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: priešmirtinė pagalba, priešmirtinės pagalbos sritys, paliatyvioji pagalba, slauga, ligoninė. Tyrimo tikslas. Įvertinti teikiamos priešmirtinės pagalbos kokybę ligoninėje remiantis slaugytojų požiūriu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2015 metais vienoje Vilniaus ligoninių apklaustos 108 slaugytojos. Tyrimui panaudota originaliai parengta anketa, sudaryta remiantis atlikta literatūros analize apie paliatyviosios ir priešmirtinės pagalbų teikimą ligoninėje. Duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS 13.0“ ir „Microsoft Office Excel 2007“ programą. Rezultatai ir išvados. Teikiant priešmirtinę pagalbą, slaugytojai dažniausiai bendrauja su gydytojais, į slaugos procesą įtraukiami pacientai ir jų šeimos nariai (atitinkamai – vid. = 4,09 ± 1,46 ir vid. = 3,77 ± 1,21). Vidutiniškai kartais taikomos slaugos priemonės: skausmo ir kitų nepageidaujamų simptomų vertinimas ir kontrolė bei bendravimas su pacientais (vid. = 3,42 ± 1,03 ir vid. = 3,42 ± 1,43). Teikiant priešmirtinę pagalbą, pacientams rečiausiai yra suteikiama psichosocialinė pagalba (vid. = 2,27 ± 1,28), vidutiniškai retai suteikiama dvasinė pagalba ir bendraujama su pacientų šeimos nariais (atitinkamai – vid. = 2,69 ± 1,27 ir vid. = 2,66 ± 1,40). Pacientams psichosocialinė ir dvasinė pagalbos yra teikiamos statistiškai reikšmingai dažniau nei jų šeimos nariams bei su pacientais bendraujama statistiškai reikšmingai dažniau nei su šeima (p < 0,05).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Aukštikalnytė, Gintarė, Danguolė Drungilienė, Viljaras Reigas, and Gintautas Minelga. "Darbo aplinkos veiksnių įtaka slaugytojų sveikatai." Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1, no. 24 (August 20, 2021): 6–16. http://dx.doi.org/10.33607/rmske.v1i24.1070.

Full text

Abstract:

Tyrimo pagrindimas. Sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinka yra svarbus veiksnys, kuris turi įtakos dirbančiųjų gyvenimo kokybei ir sveikatai. Darbe vyraujant tokiems psichosocialiniams rizikos veiksniams kaip, stresas, ilgos darbo valandos, dideli reikalavimai, susidūrimai su pacientų smurtu ir mirtimi, pamaininis darbas ir pan., sutrinka darbo ir poilsio režimas, darbuotojams sukeliamas stresas, pervargimas ir kt. Ne visi slaugytojai geba atlaikyti nuolat patiriamą darbo įtampą, todėl padidėja nepageidaujamų sveikatos problemų tikimybė. Tikslas. Išanalizuoti darbo aplinkos veiksnių įtaką slaugytojų sveikatai. Metodai. Anketinės apklausos būdu apklausti 121 slaugytojai, dirbantys ligoninėse. Apklausai atlikti naudoti darbo patirties vertinimo (WEMS) ir salutogeninių sveikatos indikatorių skalės (SHIS). Rezultatai. Slaugytojų sveikata vertinta „Salutogeninių sveikatos indikatorių skale“. Bendrojo sveikatos rodiklio vidurkį bendroje tiriamųjų grupėje sudarė 60,96 balo, tarpasmeninių sveikatos indikatorių grupėse – 59,81 balo ir interaktyvių – 62,58 balo. Geriausiai vertintas bendravimas su kitais žmonėmis (4,38 balo), ryžtingumas (4,27 balo), emocinės pusiausvyros išlaikymas (4,20 balo), o blogiausiai miegas (3,74 balo), atsipalaidavimas (3,82 balo) ir energingumas (3,85 balo). Darbo patyrimo skalėje geriausiai vertintas prieinamumas prie vadovo, vadovo gebėjimas, prireikus priimti sprendimus, blogiausiai – vadovo konsultavimąsi su darbo grupe prieš priimant svarbius sprendimus. Darbo pokyčių srities teiginiai buvo vertinami blogiau nei kitų sričių, vyrai žymiai pozityviau vertino pokyčius įstaigoje nei moterys. Išvados. Teigiama darbo patirtis buvo susijusi su geresniu savo sveikatos ir savijautos vertinimu. Bendrasis sveikatos rodiklis buvo blogesnis tarp tiriamųjų su didesniu darbo stažu, jie blogiau vertino tiek tarpasmeninius, tiek ir interaktyvius sveikatos indikatorius. Jaunesnio amžiaus slaugytojai palankiau vertino pokyčius įstaigoje, o vadovavimo sritį pozityviau vertino slaugytojai, turintys didesnį darbo stažą. Raktažodžiai: slaugytojai, sveikatos indikatoriai, darbo veiksniai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Šturienė, Renata, Jonas Kairys, and Aura Jakubauskaitė. "Pagyvenusių žmonių miego kokybės įvertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 5 (November 30, 2015): 57–64. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.090.

Full text

Abstract:

Tyrimas atliktas 2015 m. sausio mėn. 5 d. – 2015 m. gegužės mėn. 21 d. Apklausa vykdyta Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje. Apklausoje dalyvavo 150 pagyvenusių žmonių, besilankančių Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje (anketų grįžtamumas 100 proc.). 47,3 proc. (n=71) pagyvenusių žmonių nurodė, kad jų sveikata vidutiniška (7,08 ± 1,763 (SN) balai). Tiriamieji vidutiniškai vertino ir miego kokybę (40,7 proc., n=61): 41,7 proc. (n=43) moterų ir 38,3 proc. (n=18) vyrų (7,07 ± 2,049 (SN – standartinis nuokrypis) balai. Pasinaudojus Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynu nustatyta, kad respondentų miegas dažniau buvo blogas (86,0 proc., n=129) nei geras (14,0 proc., n=21). Kuo geriau respondentai vertino savo sveikatą, tuo geriau įvertino ir savo miego kokybę (rs=0,73; p<0,001). Nustatyta, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių suprastėja miego kokybė – stresas, nerimas ir baimė (82,7 proc., n=124). Tyrimo metu nustatyta, kad rytinis poilsis 3,41 karto padidina šansą, kad žmogus vertins savo sveikatą geriau nei vidutiniškai (OR (šansų santykis) =3,41; PI (pasikliautinis intervalas) 95: 1,63- 7,12; p<0,001). Sprendžiant miego problemas į slaugytojus ir gydytojus nesikreipė daugiau nei pusė apklaustųjų. Miego problemoms išspręsti pagyvenę žmonės iš medicinos personalo norėtų gauti daugiau informacijos apie miegą (52,7 proc., n=79). Į slaugytojus besikreipiantys pacientai (41,97 proc., n=63) buvo patenkinti jų pagalba ir išsakytais patarimais. Dauguma respondentų (31,3 proc., n=47) apie miegą sužino iš knygų, žurnalų ir interneto, iš slaugytojų – 22 proc. (n=33) apklaustųjų. Besikreipiantiems dažniausiai slaugytojai patarė, kokie vaistai padeda pagerinti miegą (92,1 proc., n=58), o rečiausiai kalbėjo apie miego sutrikimams skirtus tyrimus (82,5 proc., n=52).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Samuščenkovienė, Snieguolė, and Lina Šakienė. "Valgymo sutrikimais sergančiųjų nuomonė apie slaugyto¬jo veiklą formuojant valgymo įgūdžius." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 90–94. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.078.

Full text

Abstract:

Valgymo sutrikimai nors yra aktuali tema, bet kartu pakankamai uždara tema. Kai kalbama apie valgymo sutrikimus, dažniausiai kalbama apie nervinę anoreksiją ir nervinę bulimiją. Anoreksija yra mažiau paplitusi, ja serga apie 1 proc. populiacijos, nervinė bulimija yra daug labiau paplitusi – ja serga apie 5-7 proc. populiacijos. Slaugytojo, kaip sveikatos mokytojo ir ugdytojo, darbo kokybę nusako jo veikla siekiant prisidėti prie valgymo sutrikimais sergančiojo gerovės, stiprinant jų sveikatą, formuojant teisingą nuomonę apie mitybos ypatumus, sveikatą, kūną, fizinį aktyvumą, sprendžiant su sveikata susijusias problemas. Tyrimo problemai išryškinti keliami klausimai: su kokiomis problemomis susiduria valgymo sutrikimų turintys pacientai? Kokią įtaką valgymo sutrikimai turi jų sveikatai pacientų požiūriu? Kaip pacientai vertina slaugytojų veiklą, teikiant žinias ir formuojant jų valgymo įgūdžius? Tyrimo tikslas – išanalizuoti valgymo sutrikimais sergančiųjų nuomonę apie slaugytojo veiklą formuojant valgymo įgūdžius. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas naudojant anketinę pacientų apklausą raštu. Apklausta n=100 pacientų, besigydančių Lietuvos apskrities valgymo sutrikimų centre. Rezultatams skaičiuoti naudotas matematinis statitistikos metodas – statistinė duomenų analizė ‘‘Microsoft Office Excel 2013‘‘ kompiuterine skaičiuokle. Tyrimo rezultatai. Valgymo sutrikimais sergantys pacientai išskyrė šiuos dažniausius valgymo įpročius: jaučia, kad mityba valdo gyvenimą; su siaubu galvoja, kad gali turėti antsvorį suvalgius saldumynų; nuolat galvoja apie maistą; po valgio maistą išvemia; nuolat galvoja, kaip tapti lieknesniam ar kad yra per stambus; pasitaiko persivalgymo priepuolių; stengiasi nevalgyti, nors yra alkanas; po valgymo jaučiasi labai nusikaltęs; valgydamas dalina maistą į mažus gabalėlius; dažnai laikosi įvairių dietų svorio mažinimo tikslais, vartoja vidurius laisvinančius vaistus, dietines tabletes arba diuretikus, siekdami kontroliuoti savo svorį. Išvada. Dažniausios sveikatos problemos, su kuriomis susiduria pacientai: nuolatinis vėmimas, nemiga, nervingumas, nuolatinis alkio jausmas, nuolatinis svėrimasis, nuolatinis domėjimasis laisvinamaisiais preparatais. Pacientų nuomone, slaugytojai jiems nepakankamai teikia žinių apie valgymo sutrikimus ir jų veiklą šioje srityje įvertino tik 6 balais (patenkinamai).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Jerdiakova, Natalja, Aldona Mikaliūkštienė, Zita Gierasimovič, and Danutė Kalibatienė. "LABORATORINIŲ TYRIMŲ PREANALIZĖS PERIODU SLAUGYTOJŲ DAŽNIAUSIAI DAROMOS KLAIDOS." Medicinos teorija ir praktika 20, no. 4 (October 24, 2014): 299–305. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2014.057.

Full text

Abstract:

Reikšminiai žodžiai: preanalizės periodas, analitė, ėminių technika, venos punkcija. Tikslas. Šiuo tyrimu buvo siekiama išanalizuoti klinikinių laboratorinių veninio kraujo tyrimų preanalizės periodu slaugytojų dažniausiai daromas klaidas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime buvo stebėti 104 laboratorinių tyrimų preanalizės periodo etapai renkant kraują skirtingiems tyrimams. Tyrimo metodus apima: veninio kraujo ėminių preanalizės periodų stebėjimas bei slaugytojų atliekamų veiksmų fiksavimas, medicininės paciento dokumentacijos nagrinėjimas. Slaugytojų atliekamiems veiksmams fiksuoti buvo sudarytas stebėjimo dienynas, paruoštas remiantis moksline literatūra bei galiojančiais Lietuvoje teisės aktais. Stebėjimo dienynas apima: analitės paskirtį, slaugytojų veiksmus iki veninio kraujo ėminio, punkcijos vietos parinkimą ir paruošimą, ėminių saugojimo laiką ir sąlygas, transportavimo būdas. Duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS Windows (v. 20.0)“, „Excel 2010“ (v. 14.0) programas. Kintamųjų ir klaidų dažnių pasiskirstymui vertinti sudarytos dažnių lentelės, kuriose pateiktas absoliutus skaičius ir procentinės reikšmės. Kokybinių bei kiekybinių kintamųjų reikšmių grupėms palyginti sudarytos požymių dažnių kryžminės lentelės. Statistinio ryšio stiprumui nustatyti skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas (rs). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai paklaidos tikimybės reikšmė p ≤ 0,05. Rezultatai ir išvados. Ruošdamosi paimti kraujo slaugytojos padarė 220 klaidų, iš jų priemonių paruošimo etape 186 (84,5 proc.), vertinant ir pažymint tyrimą veikiančius veiksnius – 34 (15,5 proc.). Dažniausiai daromos klaidos (n = 104): priemonių galiojimo termino netikrinimas (100 proc.), netinkamas mėgintuvėlių skaičius (45,2 proc.), tyrimą veikiančių veiksnių ignoravimas (25,9 proc.). Kraujo ėminio paėmimo metu padaryta 971 klaida. Dažniausios klaidos (n = 104): punkcijos vietos valymas netinkama kryptimi (91,3 proc.), mažo kiekio tamponų naudojimas (88,5 proc.), pripildytų mėgintuvėlių guldymas horizontaliai (79,8 proc.). Daugiau klaidų darė vyresnės nei 35 metų, dirbusios daugiau nei 10 metų bei turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (p 0,0001) slaugytojos. Saugant ir transportuojant ėminius į laboratoriją, padarytos 178 klaidos. Dažniausiai daromos klaidos: mėgintuvėlių saugojimas horizontalioje padėtyje (65,4 proc.), įvyniotų į lydraštį mėgintuvėlių transportavimas rankoje (46,2 proc.), mėgintuvėlių transportavimas rankoje (n = 7; 6,7 proc.). Saugant ėminius, daugiau klaidų darė vyresnės, ilgiau dirbančios ir turinčios aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą slaugytojos (p 0,001).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Grinčenko, Anastasija, Zita Gierasimovič, Jurgita Stirblienė, and Natalja Fatkulina. "ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ SU DARBU SUSIJUSIO PLAŠTAKŲ KONTAKTINIO DERMATITO POŽYMIŲ PAPLITIMAS IR PREVENCIJA." Health Sciences 31, no. 5 (August 1, 2021): 129–35. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.184.

Full text

Abstract:

Didžiausiai plaštakų kontaktinio dermatito rizikos grupei priklauso anestezijos ir intensyviosios terapijos (AIT) slaugytojai, nes jų darbas, siekiant išvengti hospitalinių infekcijų, reikalauja dažnos rankų higienos ir ilgalaikio medicininių pirštinių mūvėjimo. Tyrimo tikslas – išanalizuoti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požymių paplitimą ir prevenciją. Atlikta mokslinės literatūros analizė. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimo priemonė parengta remiantis standartizuotu Šiaurės šalių profesinių odos ligų ir jų poveikio tyrimo klausimynu (angl. Nordic Occupational Skin Quastionnaire). Tyrimo priemonės patikimumui nustatyti įvertintas klausimyno vidinis nuoseklumas (Cronbach α = 0,867). Tiriamųjų imtis formuota taikant netikimybinį (tikslinį) atrankos būdą. Į tyrimą įtraukti AIT slaugytojai. Tyrimas vykdytas nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. kovo mėnesio. Atlikta statistinė duomenų analizė. Skirtumai tarp grupių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai parodė AIT slaugytojų plaštakų kontaktinio dermatito riziką dėl jų darbe dažnos rankų higienos ir ilgą laiką mūvimų pirštinių. Dažniausi su darbu susijusio plaštakų kontaktinio dermatito požymiai: odos paraudimas, sausumas, pleiskanojimas, įtrūkimai, skilinėjimas, deginimas, perštėjimas, skausmingumas. Nustatyta, kad nutraukus dirginančiųjų medžiagų poveikį (laisvalaikio metu), tiriamųjų plaštakų odos būklė pagerėja. Vyresniojo amžiaus tiriamieji dažniau rankas dezinfekuoja (daugiau nei 20 kartų per darbo pamainą), nei plauna, pirštines mūvi ilgiau, nei jaunesnio amžiaus respondentai. Labiausiai plaštakų odą dirgina lateksinės pirštinės su talku. Jaunesniojo amžiaus tiriamieji dažniau rankas plauna (dažniausiai 7-10 kartų per darbo pamainą), nei dezinfekuoja. Rankų odos priežiūrai ar pajutę pradinius plaštakų kontaktinio dermatito požymius, respondentai darbe dažniausiai (2 -3 kartus per pamainą) naudoja drėkinamuosius kremus. Svarbios prevencinės priemonės, kurios labiausiai padėtų sumažinti plaštakų kontaktinio dermatito požymių darbe atsiradimą, yra medicininių pirštinių mūvėjimo trukmės mažinimas, dirbant su odą dirginančiomis (dezinfekcinėmis) medžiagomis. Kiekvieną kartą nusiplovus rankas, rekomenduojama naudoti rankų kremus, nemūvėti pirštinių, kai tam nėra indikacijų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Grinkevičiūtė, Augustė, and Agnė Jakavonytė-Akstinienė. "PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ IR SERGANČIŲJŲ ŠIZOFRENIJA ARTIMŲJŲ BENDRADARBIAVIMAS: KOKYBINIS TYRIMAS." Health Sciences 30, no. 5 (September 21, 2020): 120–23. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.126.

Full text

Abstract:

Šizofrenija serga daugiau nei 20 milijonų pasaulio gyventojų. Daugelis asmenų, kuriems diagnozuota šizofrenija, gyvena arba palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais, broliais, seserimis ar vaikais. Dažnai sergančiuosius prižiūrintys šeimos nariai pakliūva į situacijas, kuriose pasireiškia sergančiojo agresija ir savęs žalojimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojo ir sergančiųjų šizofrenija artimųjų bendradarbiavimą. Tyrime dalyvavo 4 artimieji, vyresni nei 18 metų, kurių šeimose yra šizofrenija sergantis asmuo ir 4 psichikos sveikatos slaugytojai. Taikytas interviu metodas. Tyrimo rezultatai. Šizofrenija sergančiųjų artimieji patiria neigiamą aplinkinių požiūrį, turi bendravimo problemų su sveikatos priežiūros specialistais ir su šizofrenija sergančiu šeimos nariu. Psichikos sveikatos slaugytojai šizofrenija sergančiųjų artimiesiems konsultacijų metu dažniausiai rekomenduoja rūpintis savo emocine sveikata, stebėti, kad sergantysis tinkamai vartotų jam paskirtus vaistus, moko bendrauti su sergančiuoju, pablogėjus jo sveikatos būklei.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Norkienė, Sigutė, Jonas Sąlyga, Vida Jankauskienė, and Eglė Dimaitė. "HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ IR JŲ ĮTAKOS SVEIKATAI ANALIZĖ." Sveikatos mokslai 24, no. 4 (February 20, 2014): 106–10. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.076.

Full text

Abstract:

2008 m. spalio mėn. – 2009 m. vasario mėn. ano- niminiu anketiniu būdu buvo apklausti Žemaitijos krašto (Klaipėdos, Telšių, Šiaulių apskričių) hemo- dializės skyrių 173 medicinos darbuotojai: 17 gydy- tojų, 115 bendrosios praktikos slaugytojų ir 41 slau- gytojos padėjėja. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS programa (11.5 versija). Tyrimo metu nustatyta, jog 5,9 proc. gydytojų, 10,4 proc. slaugytojų ir 12,2 proc. padėjėjų diagnozuo- tas hepatitas B bei 1,7 proc. slaugytojų – hepatitas C. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomy- bė tarp užsikrėtimo hepatito B virusu ir darbo pa- tirties bei pirštinių mūvėjimo invazinių procedūrų metu. Hemodializės skyrių medikams stresą sukelia šie veiksniai: susidūrimas su mirtimi (81,5 proc.), paciento kančia (63,6 proc.). Slaugos specialistams vienas iš stresą sukeliančių veiksnių - mažas atly- ginimas. Po patirto streso medikai skundžiasi sti- priu ar dažnu širdies plakimu (32,9 proc.), stipriu prakaitavimu (35,8 proc.), galvos skausmais (26,6 proc.), apetito praradimu (21,4 proc.). Dezinfeka- vimo metu gumines latekso pirštines naudoja 92,2 proc. slaugytojų ir 87,8 proc. padėjėjų, veido kau- kes – 50,4 proc. slaugytojų ir 17,1 proc. padėjėjų, respiratorius – 0,9 proc. slaugytojų ir 2,4 proc. padė- jėjų. Dezinfekcijos metu statistiškai patikimai daž- niau slaugytojos naudoja veido kaukes nei padėjė- jos. Slaugos specialistams buvo nustatyti odos pa- raudimo ir perštėjimo (70,5 proc.), galvos skausmo (54,5 proc.), galvos svaigimo (52,6proc.), bendro silpnumo (48,7 proc.), alerginio rinito (39,1proc.), kosulio (26,3 proc.), alerginio konjunktyvito (25,0 proc.) simptomai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Juozapavičienė, Rasa, and Odeta Daujotaitė. "SLAUGYTOJŲ NAKTINIO DARBO ĮTAKA FIZINEI IR PSICHOSOCIALINEI SVEIKATAI." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 160–65. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.120.

Full text

Abstract:

Europoje maždaug vienas iš penkių darbuotojų dirba pagal kintamą darbo laiko grafiką, susijusį su naktiniu darbu. Vienam iš dešimties tenka daugiau nei penkios naktinio darbo pamainos per mėnesį. Sveikatos priežiūros sektoriuje apie 25 proc. ligoninių darbuotojų dirba netradicinėmis darbo dienos valandomis, todėl patiria sveikatos problemų [1]. Tyrimo tikslas – atskleisti naktinio darbo įtaką slaugytojų fizinei ir psichosocialinei sveikatai. Tiriamieji. Iš viso tyrime dalyvavo 25 bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios skirtinguose ligoninės skyriuose. Respondentai atrinkti atsižvelgiant į tyrimo tikslą. Atliekant tikslinę tiriamųjų atranką, buvo laikomasi reikalavimo, kad visi tiriamieji turėtų ne mažiau kaip metus naktinio darbo stažo. Tyrimo metodai. Pasirinktas respondentų apklausos pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimu siekta išsiaiškinti naktinio darbo įtaką fizinei, psichologinei sveikatai, socialiniam gyvenimui, bei kylančius sunkumus, dirbant naktinėmis pamainomis. Tyrimo duomenų analizei duomenys buvo koduojami ir kategorizuojami. Informacija buvo skirstoma į kategorijas ir, kai reikėjo, į subkategorijas. Rezultatai. Naktinis darbas turi įtakos žmogaus fizinei ir psichosocialinei sveikatai. Ilgesnį laiką naktinėje pamainoje dirbančioms slaugytojoms pasireiškia miego sutrikimai, mitybos pokyčiai, didėja metabolinio sindromo ir vėžio atsiradimo rizika. Darbas nakties metu veikia ir socialinį gyvenimą, nes sukelia šeimos vaidmenų suderinimo sunkumų. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojos, dirbančios naktinėmis pamainomis, patiria fizinių ir psichologinių sveikatos sutrikimų. Būdingi miego, mitybos sutrikimai, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, reprodukcinės sistemos pokyčiai. Respondentai dažniau vartoja gliukozę, kofeiną, nikotiną. Didelę įtaką naktinis darbas daro arteriniam kraujospūdžiui ir širdies susitraukimų dažniui. Slaugytojos jaučia stresą, skundžiasi padidėjusiu nervingumu ir dirglumu, nuolatine įtampa, nerimu, stipriu psichologiniu nuovargiu. Tyrimo duomenys atskleidė, kad naktinis darbas daro didelę įtaką slaugytojų socialiniam gyvenimui. Slaugytojos nurodė, kad dėl naktinio darbo kyla konfliktų šeimoje ir bendravimo su draugais sunkumų. Kitą dieną po budėjimo respondentės savo miego ir poilsio laiką aukoja socialinių-norminių šeimos vaidmenų vykdymui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Juozapavičienė, Rasa, and Vilma Daujotaitė. "SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMO RIZIKA SLAUGYTOJŲ SVEIKATAI." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 200–207. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.165.

Full text

Abstract:

Sveikatos priežiūros darbuotojai skubiąją medicinos pagalbą dažniausiai teikia aplinkoje, kurios sąlygos laikomos vienomis iš nesaugiausių profesinių sąlygų. Darbinėje aplinkoje profesinė rizika sveikatai apima biologinius, cheminius, fizinius, ergonominius, psichosocialinius veiksnius, gaisro ir sprogimo bei elektros pavojus, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros darbuotojų gyvybei, saugai ir gerovei. Tyrimo tikslas – atskleisti skubiosios medicinos pagalbos teikimo riziką slaugytojų sveikatai. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 15 slaugytojų, dirbančių X greitosios medicinos pagalbos stotyje. Respondentai atrinkti, atsižvelgiant į tyrimo tikslą. Atliekant tikslinę tiriamųjų atranką, buvo laikomasi reikalavimo, kad visi tiriamieji teiktų skubiąją medicinos pagalbą ne mažiau kaip vienerius metus. Tyrimo metodai. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struktūrizuoto interviu metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti darbinės veiklos metu patiriamą riziką sveikatai. Tyrimo duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Rezultatai. Teikdami skubiąją medicinos pagalbą, slaugytojai susiduria su biologine, chemine, fizine, ergonomine ir psichosocialine rizika sveikatai. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai, teikdami skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, jaučia stresą, vidinę įtampą bei baimę. Jie patiria smurtą, kūno sužalojimus, kaulų ir raumenų sistemos pokyčius, mikrotraumas aštriais instrumentais, riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis, kurią lemia tiesioginis kontaktas su asmeniu, sąlytis su kūno skysčiais bei darbo metu naudojamų medikamentų poveikis. Slaugytojai patiria ir fizinės sveikatos pokyčius, tokius kaip bendras organizmo nuovargis, miego, skrandžio veiklos ar reprodukcinės sistemos sutrikimas, mitybos, medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai. Psichinės sveikatos pablogėjimui įtakos turi dažna baimė, stresas bei atsiradusi vidinė įtampa.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Gužauskas, Donatas, and Viktorija Grigaliūnienė. "PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ PATIRIAMOS AGRESIJOS RAIŠKA PSICHIATRIJOS PROFILIO LIGONINĖSE." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 172–76. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.134.

Full text

Abstract:

Tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo naudotas autoriaus Nico Oud originalus klausimynas POPAS (angl. Perception of Prevalence of Aggression Scale) ir papildomai sudarytas klausimynas. Apklausta 300 psichikos sveikatos slaugytojų, dirbančių respublikinėse psichiatrijos profilio ligoninėse. Tyrimo rezultatai. Dažniausiai pasireiškianti agresijos forma - žodinė agresija ir grasinanti žodinė agresija, žeminantis agresyvus pacientų elgesys ir pasireiškia dažnai ar labai dažnai. Pacientų sunkus fizinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, įvykusios savižudybės bei bandymai nusižudyti pasireiškia dažnai ir labai dažnai. Labai dažnai eidami į palatą, kur yra agresyvus pacientas, slaugytojai praneša kolegoms, o įėję į palatą išlieka tarp paciento ir durų, o jei gali durys paliekamos atidarytos, stengiasi, kad paciento aplinkoje nebūtų nereikalingų dirgiklių, triukšmo, kurie didintų frustraciją ir mažintų impulsų kontrolę, stengiasi neparodyti, kad išsigando, neatsitraukia, išlaiko dėmesį, kalbina pacientą, leidžia žodžiais išreikšti pyktį. Slaugytojams, kurių skyriuose gydomiems pacientams diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, yra didesnė tikimybė patirti žodinės, grasinančios žodinės agresijos formas, provokacinio agresyvus elgesio pasireiškimai dažnesni, labai dažnai beveik du kartus nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Grasinančios fizinės agresijos pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra beveik tris kartus didesnė nei respondentams, kurių pacientams ši liga nenustatyta. Pacientams, turintiems suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimų, sunkaus smurto tikimybė prieš save dažnai ir labai dažnai yra tris kartus didesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta. Ir atvirkščiai, respondentams, kurių skyriuose gydomi pacientai, sergantys šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniu sutrikimais, žeminančio agresyvaus elgesio ir pasyvaus agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė dažnai ir labai dažnai yra mažesnė nei pacientams, kuriems ši liga nenustatyta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Paulikaitė, Giedrė, Lina Gedrimė, and Artūras Razbadauskas. "Moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, slauga." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 226–30. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.121.

Full text

Abstract:

Darbo tikslas - išanalizuoti moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (GKV), slaugą. Tyrimas atliktas 2013-2015 metais. Taikyta apklausa atlikta raštu, užpildant anoniminį klausimyną. Tyrimo kontingentą sudarė neatsitiktinė imtis, kurioje buvo įtrauktos įvairios stadijos gimdos kaklelio vėžiu sergančios ir besigydžiusios Klaipėdos miesto ligoninių pacientės. Savarankiškai sudarytu klausimynu buvo siekta įvertinti pacienčių slaugos poreikius atsižvelgiant į esamą gimdos kaklelio vėžio stadiją ir taikytą gydymo metodą. Rezultatai. Atliktame tyrime didžiąją dalį apklaustųjų sudarė 41-50 m. amžiaus respondentės. Nustatyta, jog sergančioms GKV, dažniausiai pasireiškia šie simptomai: skausmas, nuovargis ir pykinimas, o rečiausiai pasireiškiantys simptomai - vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas, burnos gleivinės išopėjimas. Dažniausi išreikšti slaugos poreikiai: slaugytojo buvimas šalia, atidus išklausymas reikalingas respondentėms. Vyraujantis simptomasskausmas, kuriam pasireiškus iškyla didžiausias slaugytojo pagalbos poreikis. Išvados. Sergančiųjų GKV slaugos poreikiai priklauso nuo stadijos, kurioje buvo diagnozuotas ir pradėtas gydyti GKV bei taikyto gydymo metodo, nes po kiekvieno gydymo metodo pasireiškia skirtinga simptomatika, kuri reikalauja individualios ir lanksčios slaugos praktikos. Išryškėja respondenčių psichosocialiniai poreikiai, kurie parodo, jog medicinoje pacientai suvokiami kaip holistinė asmenybė. Įvadas Onkologinės ligos XXI amžiuje tampa vis dažnesne diagnoze. Tarp moterų labiausiai paplitęs sergamumas krūties, odos, gimdos kūno ir gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Higienos instituto duomenimis, gimdos kaklelio vėžys - dažna moterų onkologinė liga Lietuvoje, kuri užima 3-4-tą vietą tarp piktybinių navikų, todėl šių ligų profilaktika ir gydymas tampa vis aktualesni ir labiau plėtojami. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų atvejų skaičius pastaruoju dešimtmečiu Lietuvoje yra ženkliai didesnis už tendencijas, vyraujančias Europoje, tai nulemia tik 2004 metais pradėta vykdyti Atrankines patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, gerokai padidėjo naujai nustatytų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius, iš statistinių duomenų svyravimo galima spręsti, jog sergamumas gimdos kaklelio vėžiu nėra stabilus ir tampa vis dažnesne diagnoze [7]. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys- antra dažniausia 30-54 metų amžiaus moterų onkologinė liga, sudaranti net 14% visų piktybinių ligų šioje amžiaus grupėje[3]. Kiekviena liga išsiskiria specifišku gydymo, slaugymo metodu bei medicinos personalo pasiruošimu. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija, chemoterapija bei mišrus gydymo metodų taikymas. Kiekvienas gydymo metodas skiriasi pritaikymo ir slaugymo metodika, kurią turi išmanyti medicinos personalas. Slaugytojas-tai medicinos personalo darbuotojas, kuris daugiausia laiko praleidžia su sergančiosiomis gimdos kaklelio vėžiu. Todėl slaugytojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad sugebėtų identifikuoti ir išspręsti kylančias slaugos problemas. Darbo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu slaugą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Mažionienė, Asta, and Vitalija Gerikienė. "STUDENTŲ PASITENKINIMO KLINIKINE MOKYMO APLINKA SĄSAJOS SU MOKYMĄSI SĄLYGOJANČIAIS VEIKSNIAIS." Health Sciences 29, no. 6 (December 17, 2019): 183–89. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.124.

Full text

Abstract:

Tyrimu buvo siekiama įvertinti slaugos studijų programos studentų pasitenkinimo klinikinio mokymo aplinka sąsajas su mokymąsi sąlygojančiais veiksniais. Tyrime dalyvavo 381 studentas iš dviejų Šiaurės Vakarų Lietuvos regiono aukštųjų mokyklų, rengiančių slaugytojus. Studentai buvo neseniai atlikę klinikinę praktiką regiono ligoninėse. Taikytas klausimynas CLES (angl. Clinical Learning Environment and Supervision). Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė studentų buvo patenkinti neseniai baigta klinikine praktika. Studentų pasitenkinimas klinikine praktika buvo reikšmingai (p<0,05) susijęs su jų studijų metais, praktikos trukme, slaugytojo mentoryste ir individualiu mokymu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Valasavičienė, Deimantė, Artūras Razbadauskas, and Aelita Skarbalienė. "Slaugytojo profesijos tėvų perdegimo raiška COVID-19 pandemijos laikotarpiu." Slauga. Mokslas ir praktika 2, no. 1 (289) (January 27, 2021): 1–6. http://dx.doi.org/10.47458/slauga.2021.2.1.

Full text

Abstract:

Tėvystė yra sudėtinga ir įtempta veikla. Ilgalaikis didžiulis tėvų stresas gali sukelti tėvų perdegimą. Tėvų perdegimas vystosi, kai tėvų išteklių (emocinių, kognityvinių, psichologinių, finansinių ir kt.) nepakanka esamiems ir kylantiems poreikiams patenkinti. COVID-19 pandemija sukėlė didelį stresą ir nerimą daugeliui tėvų visame pasaulyje. Medikams pandemijos laikotarpis yra ypač sudėtingas dėl padidėjusio streso darbo vietoje. Nuolatinė įtampa darbo vietoje bei namuose gali sąlygoti stiprius psichologinius susirgimus. Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojais dirbančių tėvų perdegimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Atliktas kiekybinis tyrimas anketavimo būdu, jo dalyviai – slaugytojai (n = 200), auginantys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Slaugytojai, auginantys ikimokyklinio ir (arba) mokyklinio amžiaus vaikus, patiria gana nestiprų perdegimą tėvystės veikloje, tikėtina, dėl galimybės dirbti darbo vietoje negretinant darbo ir vaikų mokymosi problemų. Didesnį perdegimą lemia jaunesnis tėvų amžius, aukštesnis išsilavinimas, didesnis kartu gyvenančių vaikų skaičius bei laikas, skiriamas padėti vaikams mokytis. Stipresnį perdegimą tėvystės veikloje patiria asmenys, iki karantino besinaudoję auklių ar vaikų užimtumo centrų (būrelių) paslaugomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Gornatkevič, Olga, and Lina Šakienė. "Pacientų, sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga, slauga." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 85–89. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.077.

Full text

Abstract:

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – lėtai progresuojanti, iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija, atsirandanti dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į žalingas su oru įkvepiamas daleles ar dujas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių. Teigiama, kad pagrindinis slaugytojų darbo tikslas yra pakeisti pacientų fizinę ir psichinę būseną, suteikti jiems ramybės, aiškumo, optimizmo, pasiryžimo pasveikti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga slaugą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant autorinę anoniminę anketinę apklausą raštu. Buvo apklausti 60 slaugytojų, dirbančių Vilniaus apskrities Viešosios gydymo įstaigos intensyviosios terapijos ir reanimacijos, terapijos ar palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančiajam lėtine obstrukcine plaučių liga pokyčiai įvyksta visose [12] gyvybinėse veiklose: iškyla slaugos problemų, atsiranda specialių paciento slaugos poreikių. Pagrindiniai slaugos tikslai: užtikrinti visišką fizinę, emocinę ir psichinę ramybę, sumažinant nerimą, baimę, skausmą, sumažinti stresą paciento aplinkoje, rūpintis galimų komplikacijų prevencija. Svarbu į pagalbą įtraukti paciento artimuosius, komandinis darbas, stiprinti žmogaus motyvaciją bei tvirtinti viltį ir tikėjimą. Išvada. Pagrindinės pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, slaugos problemos gyvybinėse veiklose, slaugytojų nuomone: žinių deficitas, bendravimo problemos, judėjimo sutrikimas, aktyvumo netoleravimas, gausus skrepliavimas, šlapimo nelaikymas, skausmas krūtinės ląstoje, savipriežiūros deficitas, kosulys, dusulys, išsekimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, socialinė izoliacija, nerimas ir nemiga. Slaugytojas, norėdamas padėti LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems pacientams, visų pirma turi įvertinti pokyčius gyvybinėse veiklose, socialinę ir kt. aplinką, numatyti slaugos problemas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Laurs, Lina, Aurelija Blaževičienė, Daimantas Milonas, and Vilma Rastenienė. "SLAUGYTOJŲ PASIRENGIMAS SLAUGYTI PACIENTUS GYVENIMO PABAIGOJE: LIETUVOS SITUACIJA." Visuomenės sveikata 28, no. 6 (January 4, 2019): 98–104. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.079.

Full text

Abstract:

Paciento slauga jo gyvenimo pabaigoje apima daugelį aspektų: skausmo ir simptomų valdymą, kultūriškai jautrius klausimus, pagalbą pacientams, jų šeimų nariams mirimo procese ir išgyvenant netektį, etinius apsisprendimo klausimus. Pacientai ir jų šeimos nariai yra svarbūs partneriai, kurie dalyvauja planuojant pagalbą ir ligos gydymą. Tyrimo tikslas - Lietuvos terapinio, chirurginio ir intensyvios terapijos skyrių slaugytojų pasirengimas slaugyti pacientus gyvenimo pabaigoje. Tyrimo medžiaga ir metodas. Vienmomentinis kiekybinis tyrimas, atliktas septyniose didžiose Lietuvos ligoninėse. Tyrime dalyvavo stacionare dirbantys slaugytojai (N=1055; atsako dažnis 79,9 proc.). Rezultatai ir išvados. Pacientų priežiūrą gyvenimo pabaigoje palengvintų gerai organizuota darbo aplinka, reikiama dvasinė pagalba pacientui bei išsaugotas orumas ir privatumas. Pagrindinės kliūtys slaugant pacientus gyvenimo pabaigoje yra laiko trūkumas pokalbiams su pacientais, šeimos narių neturėjimas kur kreiptis psichologinės pagalbos sužinojus paciento diagnozę bei pikti šeimos nariai, trukdantys personalui.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Andziulienė, Armida, and Vida Mockienė. "SLAUGOS STUDIJŲ STUDENTŲ PASIRYŽIMAS SLAUGYTI UŽSIKRĖTUSIUS ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSU IR/AR SERGANČIUS ĮGYTU IMUNODEFICITO SINDROMU." Visuomenės sveikata 27, no. 6 (December 28, 2017): 187–94. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2017.117.

Full text

Abstract:

Slaugytojai vis dažniau susiduria su ŽIV užsikrėtusiais ir/ar AIDS sergančiais pacientais, todėl svarbu analizuoti ir slaugos studijų studentų, kaip būsimųjų slaugytojų, nuomonę, kaip turima informacija ŽIV ir/ar AIDS klausimais sąlygoja jų baimes, elgseną, požiūrį bei pasiryžimą slaugyti. Tyrimo tikslas - išanalizuoti slaugos studijų studentų pasiryžimą slaugyti užsikrėtusius ŽIV ir/ar sergančius AIDS pacientus. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant standartizuotą klausimyną. Tyrimo imtį sudarė 2014 lapkričio mėn. – 2015 m. sausio mėn. apklausti 113 pirmo - ketvirto kurso slaugos studijų studentai. Rezultatų analizei naudotas statistinis „SPSS 17 for Windows“ paketas. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Išanalizavus respondentų pasiryžimą slaugyti užsikrėtusius ŽIV ir/ar sergančius AIDS pacientus nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų būtų pasiryžę padėti užsikrėtusiems ŽIV ir/ar sergantiems AIDS pacientams, padėtų pagimdyti moteriai infekuotai ŽIV ir/ar sergančiai AIDS. Tačiau tik 23 proc. respondentų būtų pasiryžę rūpintis šiais pacientais, jei ateityje būtų išsiaiškinta, jog ŽIV ir/ ar AIDS galima užsikrėsti ir tais būdais, kurie dabar įvardijami kaip saugūs. Išvada. Pasiryžimą slaugyti slopina neigiamas požiūris į šiuos pacientus socialiniais aspektais.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Bartkevičiūtė, Birutė, Eurelija Venskaitytė, Jūratė Samėnienė, Aurelija Blaževičienė, and Virginija Bulikaitė. "Senyvo amžiaus cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimo kokybės, mokymosi motyvacijos ir slaugytojo diabetologo vaidmens sąsajos." Sveikatos mokslai 26, no. 4 (September 26, 2016): 9–16. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.050.

Full text

Abstract:

Lietuvos, kaip ir kitų Europos valstybių, visuomenė sparčiai sensta. Kintančios demografinės tendencijos: gyventojų senėjimas, gyvenimo trukmės ilgėjimas, asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu (CD), osteoartroze), gausėjimas daro poveikį asmens fizinei psichologinei ir socialinei gerovei. Dėl to daugeliui senų žmonių reikia įvairių paslaugų. Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, Lietuvoje nuolat didėja sergančiųjų CD skaičius. Ši lėtinė liga lemia reikšmingą sergamumą ir mirtingumą. Didelis visuomenės sveikatos iššūkis yra CD tarp vyresnio amžiaus pagyvenusių žmonių. Vyresnio amžiaus ligoniai, sergantys CD ir dažnai kenčiantys nuo hipoglikemijos epizodų, kur kas labiau rizikuoja susirgti demencija. Tikslas – nustatyti senyvo amžiaus cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimo kokybės, mokymosi motyvacijos ir slaugytojo vaidmens sąsajas. Tyrimo metodika ir metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos diabeto asociacijoje (LDA). Pasirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas. Tyrime, atliktame 2013 m. kovo–gruodžio mėn., dalyvavo 122 LDA nariai: 60 metų ir vyresni, sergantys 1 tipo ir 2 tipo CD. Duomenų analizė buvo atlikta su SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programiniu paketu, 19,0 versija. Rezultatai. Beveik pusė respondentų nurodė, kad jų dabartinė gyvenimo kokybė yra vidutiniška – n = 55 (45,1 %) 0,39 (0,770) balo. Atsakymai apie numanomą jų gyvenimo kokybę rodo – jei jie nesirgtų CD, jų gyvenimo kokybė būtų daug geresnė n = 46 (37,8 proc.) - 2,41 (0,092) balo. Reikšminga atvirkštinė koreliacija buvo gauta tarp pacientų žinių apie CD ir pacientų žinių apie slaugytojo diabetologo teikiamas specializuotas slaugos paslaugas (r=- 0,146, p=0,020). Išvados. Slaugytojas diabetologas siekia padėti sergantiems CD laikytis gydymo ir slaugos rekomendacijų, skatina elgsenos pokyčius ir jų išlaikymą, aiškinasi ir sprendžia kylančius neaiškumus. Sergantieji CD tikisi tikslios, suprantamos informacijos apie savo ligą, jos baigtį. Mokymas yra vienas iš veiksnių, darančių teigiamą įtaką sergančiųjų CD gyvenimo kokybei.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Vaitiekienė, Jurgita. "SLAUGOS PROCESŲ VALDYMAS LIGONINĖSE." Visuomenės sveikata 28, no. 7 (January 24, 2019): 128–36. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.104.

Full text

Abstract:

Slauga – tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos. Holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatina atsisakyti rutininio požiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atliktų procedūrų kompleksą. Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje. Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Vertinamosios analizės metu nustatomos gerinimo galimybės, poreikis keisti kokybės vadybos sistemą (KVS), įvertinama kokybės politika bei matuojami kokybės tikslai. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Šakienė, Lina, Daiva Šalkauskienė, Mindaugas Būta, and Natalja Istomina. "Slaugytojų nuomonė: komandos sutelktumo įvertinimas." Sveikatos mokslai 25, no. 4 (September 30, 2015): 95–101. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.079.

Full text

Abstract:

Tyrimo problema. Sveikatos priežiūros organizacijoms būtina formuoti kompetentingas, efektyviai veikiančias komandas, užtikrinančias tinkamą sveikatos priežiūros kokybės valdymą. Siekiant padidinti darbo efektyvumą bei užtikrinti slaugytojų komandos sutelktumą, tampa aktualu sukaupti pakankamai mokslinių duomenų, kurie padėtų išsiaiškinti svarbiausias kliūtis siekyje būti vieninga ir darnia komanda. Tyrimo objektas – komandos sutelktumo įvertinimas slaugytojų nuomone. Tyrimo tikslas – įvertinti komandos darbą teoriniu ir praktiniu lygmeniu bei atlikus duomenų analizę, palyginti slaugytojų, dirbančių chirurgijos ir terapijos profilio skyriuose, nuomonę apie komandos sutelktumą. Tyrimo uždaviniai: a) atskleisti komandinio darbo sampratą; b) nustatyti komandinio darbo formavimosi prielaidas ir principus; c) identifikuoti slaugytojų komandinio darbo sutelktumo ypatumus; d) palyginti gautus duomenis, įvertinant komandos sutelktumą tarp slaugytojų, dirbančių chirurgijos ir terapijos profilio skyriuose. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė. Apklausa raštu. Duomenų analizė. Grafinis vaizdavimas. Išvados. Pagrindinis skirtumas tarp grupės ir komandos yra požiūris į sutelktumą ir iš to išplaukiančiais aspektais: tinkamas vadovavimas, bendravimas, pasitikėjimas ir veiklos efektyvumas. Sutelktos komandos formavimo refleksijos principas – bendrumas, kuris leidžia išnaudoti turimą žmogišką potencialą. Yra ryšys tarp komandos sutelktumo ir veiklos efektyvumo, kurie priklauso nuo komandoje susiformavusių normų. Slaugytojų komandos sutelktumui svarbu bendravimo įgūdžiai, probleminių situacijų sprendimai, bendri tikslai, veiksmų planas bei bendra veikla. Slaugytojų komandos sutelktumo pagrindas yra kiekvieno nario individualus savo ir komandos narių gebėjimų suvokimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaugytojų komandų nariai dirba sutelktai ir darniai, pasitikėdami, padėdami, laiku informuodami vieni kitus, kontroliuodami ir dalyvaudami sprendimų priėmimuose. Tyrimo išvados atitinka mokslinėje literatūroje išvardintus sutelkto komandinio darbo kriterijus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Steponkus, Tomas, Rūta Ustinavičienė, and Gvidas Urbonas. "SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE, POŽIŪRIS Į DARBO APLINKOS VEIKSNIUS." Health Sciences 29, no. 4 (August 13, 2019): 73–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.060.

Full text

Abstract:

Darbo aplinka plačiai nagrinėjama mokslo literatūroje, tačiau trūksta mokslinių tyrimų, skirtų pačių darbuotojų darbo aplinkos vertinimui ir ypač specifinėmis darbo sąlygomis išsiskiriančiame sveikatos priežiūros sektoriuje. Tyrimo tikslas. Ištirti sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių bendrojo pobūdžio ligoninėse, požiūrį į darbo aplinką ir sąsajas su sociodemografiniais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodika. Tyrime naudota anketinė apklausa – subjektyvaus darbo aplinkos vertinimo klausimynas, siekiant nustatyti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į darbo aplinkos veiksnius. Tyrime dalyvavo 636 sveikatos priežiūros specialistai. Duomenų analizei buvo taikomi aprašomosios statistikos ir chi kvadrato (χ²) ir z kriterijaus metodai bei Phi arba Cramer‘s V koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Respondentų nuomone, jų darbo aplinkoje nepalankiai veikia biologiniai (55,7 proc.), cheminiai (50,8 proc.), ergonominiai (44,8 proc.) ir fiziniai (43,1 proc.) darbo aplinkos veiksniai. Dažniausiai respondentų buvo minimos dezinfekcinės medžiagos (48,0 proc.), žmogaus kūno skysčiai (47,5 proc.) ir biologinės atliekos (36,0 proc.). Moterys dažniau nurodo nepalankius cheminius, fizinius bei ergonominius darbo aplinkos veiksnius negu vyrai (p<0,05). Slaugytojų padėjėjai ir slaugytojos nurodo daugiau ergonominių veiksnių, lyginant su gydytojais ar kitais specialistais (p<0,05). Išvados. Cheminiai ir biologiniai darbo aplinkos veiksniai veikia daugiau negu pusę respondentų. Moterys dažniau nepalankiai vertino fizinės, cheminės ir ergonominės darbo aplinkos veiksnius. Nustatytos sąsajos tarp lyties, pareigų ir fizinės, ergonominės ir cheminės darbo aplinkos vertinimo bei naktinio darbo ir cheminės ir biologinės darbo aplinkos vertinimo.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Slaugytoja'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles