Contents
Academic literature on the topic 'Socialinė kompetencija'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Socialinė kompetencija.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Socialinė kompetencija"
1
Spiriajevienė, Irma, Kristina Albrechtienė, and Jurgita Andruškienė. "ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR BURNOS HIGIENOS STUDIJŲ PROGRAMŲ ABSOLVENTŲ KOMPETENCIJŲ ATITIKTIS DARBO RINKOS POREIKIAMS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 107–14. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.028.
Full textAbstract:
Tyrinėjamai temai analizuoti buvo atlikta literatūros ir dokumentų analizė bei focus grupės tyrimas. Tikslas – išanalizuoti darbdavių / socialinių partnerių požiūrį į Odontologinės priežiūros ir Burnos higienos studijų programų absolventų kompetencijų atitiktį darbo rinkos poreikiams. Empiriniai duomenys rinkti darbdavių / socialinių partnerių apskritojo stalo diskusijos metu, taikant focus grupės interviu metodiką. Tyrime dalyvavo 11 odontologijos srities specialistų – ekspertų. Empiriniams duomenims analizuoti atlikta kokybinė kontentinė analizė. Rezultatai. Išanalizavus kokybinio tyrimo duomenis, išskirtos šios kategorijos: „Aukštojoje mokykloje įgyti profesinės kompetencijos pradmenys ugdomi ir tobulinami bedirbant“ (19 teiginių), „Socialinė kompetencija koncentruojasi profesinio bendravimo su klientais ir kolegomis segmente“ (19 teiginių), „Bendrųjų kompetencijų tobulinimo perspektyvos“ (6 teiginiai), „Absolventų motyvacijos svarba jų kompetencijų plėtotei – prioritetinė vertybė“ (6 teiginiai), „Emocinio intelekto kompetencija orientuota į lankstumą ir prisitaikymą prie gydytojo“ (6 teiginiai), „Bendravimas ir kitos kompetencijos priskiriamos tęstinėms gyvenimo bei darbo kompetencijoms, nesikoncentruojant į konkrečią ugdymosi instituciją“ (5 teiginiai), „Burnos higienos ir odontologinės priežiūros profesijų poliariškumas ir kompetencijų subalansavimo perspektyvos“ (5 teiginiai), „Naujų, progresyvių edukacinių sričių plėtotė ir atitinkamų kompetencijų stiprinimas“ (4 teiginiai), „Diskusijos apie absolventų kompetencijų atitiktį darbo rinkai poerikis” (7 teiginiai). Tyrimo dalyvių diskusija koncentruojasi iš kategorijų sudarytose šiose pagrindinėse subkategorijose: „Prioritetas profesinio bendravimo kompetencijai” (9 teiginiai), „Praktinių įgūdžių poreikis ir praktikos galimybės“ (6 teiginiai), „Tobulinimosi motyvacijos siekiamybė – nuolat besimokančios visuomenės poreikis“ (4 teiginiai), „Darbo komandoje kompetencijos svarba ir plėtotė“ (4 teiginiai). Visos kitos 23 subkategorijos sudarytos iš mažesnės koncentracijos diskusijoje teiginių (kiekvienai subkategorijai skirti 2–3 teiginiai).
2
Gevorgianienė, Violeta. "Bendruomenių socialinių darbuotojų lūkesčiai savo kompetencijai." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 5 (March 21, 2015): 133–39. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2009.0.5273.
Full textAbstract:
Bendruomenės irimas ir šio reiškinio socialinės pasekmės jau keletą metų yra vienas iš atidesnio ES valstybių dėmesio objektų. Dažnai į bendruomenės plėtrą žvelgiama kaip į „trečiąjį“ socialinio darbo metodą, galintį padėti spręsti socialines problemas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomenėse, susiduria su papildomais reikalavimais savo kompetencijai. Šiuos reikalavimus mėginama spręsti įvairiais projektais bei mokymais. 2006-2008 metais Lietuva kartu su šešiomis Europos šalimis dalimis dalyvavo Leonardo da Vinči projekte „Bendruomenės plėtra: socialinės inkliuzijos strategija“, kuriuo buvo siekiama tobulinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų kompetenciją. Visos projekte dalyvavusios šalys surengė mokymus, jų dalyviai įgijo su darbu bendruomenėje susijusių žinių, įgūdžių bei vertybių šešiose srityse: teoriniai bendruomenės darbo pagrindai, vadyba, metodologija, specifiniai klausimai (darbas su skirtingomis klientų grupėmis), politiniai aspektai, socialinio darbuotojo vaidmuo ir identitetas. Prieš mokymus ir po jų buvo atlikta dalyvių anketinė apklausa, kurios pagrindas – kompetencijų sąrašas. Dalyviai žymėjo savo pasirinkimus penkių balų skale. Straipsnyje nagrinėjama kokius lūkesčius savo kompetencijai kėlė trijų šalių (Vengrijos, Belgijos ir Lietuvos) bendruomenių darbuotojai (iš viso 93 dalyviai). Šios šalys buvo pasirinktos kaip reprezentuojančios Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą. Tyrimas parodė, kad lietuvių ir vengrų respondentai jaučia didesnį žinių ir gebėjimų stygių nei Belgijos socialiniai darbuotojai, juos labiau tenkina turima kompetencija ir jų poreikis įgyti žinių ir įgūdžių bendruomenės darbo srityje yra tik vidutinis. Iš visų kompetencijų sričių visiems mokymų dalyviams labiausiai pageidautina vadybos kompetencija. Kitas visų trijų šalių specialistų poreikis – vidinių bendruomenės išteklių plėtra, jos narių aktyvinimas. Vis dėlto kelia nerimą menkas Vengrijos ir Lietuvos specialistų dėmesys bendruomenės poreikių analizei, kuri, kaip rodo kitų autorių tyrimai, yra bendruomenės plėtros pamatas. Be jos, dominuojant vadybos metodams, sudėtinga sudominti bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Įdomi tendencija pastebėta Lietuvos dalyvių atsakymuose: greta pabrėžiamų vadybos gebėjimų šiems respondentams rūpėjo savo vaidmens ir identiteto bendruomenėje paieška, rodanti socialinio darbuotojo statuso bendruomenėje kismą. Visas šalis siejo menkas poreikis įgyti gebėjimų, turinčių tarptautinį aspektą – atlikti tarpkultūrinius tyrimus, operuoti tarptautiniame kontekste pripažintomis socialinio darbo sąvokomis.
3
Lekavičienė, Rosita, and Dalia Antinienė. "STUDENTŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ KAIP SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS RODIKLIO IR SOCIALINIŲ DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIŲ POKYČIAI PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ." Psichologija 45 (January 1, 2012): 70–88. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2012.45.5.
Full textAbstract:
Vienas svarbiausių asmenybės socialinio kompetentingumo rodiklių yra socialiniai įgūdžiai. Kadangi socialinių įgūdžių išsivystymo lygis yra susijęs su daugybe vidinių ir išorinių veiksnių, su mikro- ir makroaplinka, svarbu atrasti jų tarpusavio sąsajas, įvertinti pokyčių tendencijas iš laiko perspektyvos. Atlikto tyrimo tikslas ir buvo nustatyti, kaip pastarąjį dešimtmetį kito studentų socialinių įgūdžių ir socialinių ir demografinių veiksnių sąryšiai. Tyrimai atlikti 1998–1999 m. ir 2010–2011 m., naudojant Socialinės kompetencijos testą (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Nustatyta, kad sumažėjo lyties veiksnio svarba kai kuriems socialinės kompetencijos faktoriams, tačiau lytis tebėra reikšmingas veiksnys gebėjimui reikšti jausmus. Šeimos pilnumo veiksnys, skirtingai nei prieš dešimtmetį, nebėra reikšmingas studentų socialinei kompetencijai, tačiau šeimos finansinis pajėgumas antrajame tyrime tapo svarbus ir yra susijęs su vienu iš socialinės kompetencijos faktorių – bendruoju pasitikėjimu savimi. Gausiausi sąryšiai ir pokyčiai per dešimtmetį nustatyti tarp gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio, kaimo), iš kurios yra kilęs studentas, ir įvairių socialinės kompetencijos faktorių.Pagrindiniai žodžiai: socialiniai įgūdžiai, socialinė kompetencija, socialiniai veiksniai, demografiniai veiksniai.THE CHANGES OF COHESION BETWEEN STUDENTS’ SOCIAL SKILLS AS THE INDICATOR OF SOCIAL COMPETENCE AND SOCIO-DEMOGRAPHIC FACTORS Rosita Lekavičienė, Dalia Antinienė Summary One of the main indicators of social competence of personality is social skills. Because the level of development of social skills is related to many internal and external factors, micro and macro environment, it’s very important to find out their intercorrelations, to evaluate the tendencies of changes from a time perspective. The aim of performed survey was to find out how the cohesion of social skills of students and socio-demographic factors changed in the last decade. The first survey was performed in 1998–1999, 623 students from four higher education establishments participated in it. The second survey was performed in 2010–2011, 590 students from seven universities participated in it. In the surveys Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire (Ullrich and de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 1999), which analyses the behaviour according seven factors – (F1) General self-confidence, (F2) Resistance to failures and criticism, (F3) Ability of expressing feelings, (F4) Ability of asking for a favour, (F5) Unyielding, (F6) Ability of demanding, (F7) Feeling not guilty, was used. The internal consistency of factors is sufficient (Cronbach’s alpha varied from 0,60 to 0,80 in both surveys). Statistically significant cohesions were gained (p < 0,05): the importance of gender lessened for two factors of social competence – general self-confidence and feeling not guilty, but the gender is still very important factor to the ability of expressing feelings. The factor of a full family, differently than ten years ago, isn’t important to social competence of students, but in the second survey financial power of family became important and was related to one of the factors of social competence – general self-confidence. The greatest count of cohesions and changes during the last decade between the place of residence (city, town or a village) of students and various factors of social competence were revealed. Two new cohesions between living area, general self-confidence and the ability of demanding were found: even a half of students from villages received low ratings of the scale of self-confidence, when the students from cities dominated between those who are able to demand. Two in the first survey revealed cohesions of ability of expressing feelings and feeling not guilty didn’t change during the last decade. The factor of age in contrast to the first survey is related significantly to the general self-confidence. Key words: social skills, social competence, gender, family fullness, family financial power, number of children in the family, place of residence.
4
Antinienė, D., and R. Lekavičienė. "SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS SAMPRATA IR DINAMIKA PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ: LIETUVOS STUDENTŲ TYRIMAS." Psichologija 45 (January 1, 2012): 89–102. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2012.45.1535.
Full textAbstract:
Socialinis asmenybės kompetentingumas – vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos jos psichosocialinei adaptacijai. 1998–1999 m. atliktas tyrimas užfiksavo tam tikrus Lietuvos studentų socialinės kompetencijos ypatumus. 2010–2011 m. atliktu tyrimu buvo siekta atsakyti į klausimą, ar pastaruoju metu kitusi socialinė aplinka ir jos keliami reikalavimai jaunam žmogui yra susiję su socialinės kompetencijos pokyčiais, o konkrečiau – socialinių įgūdžių prioritetų kaita. Pirmame tyrime dalyvavo 623, antrame – 590 studentų iš įvairių Lietuvos universitetų. Tyrime naudotas Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį įvyko tam tikri studentų socialinės kompetencijos lygį atspindinčių socialinių įgūdžių pokyčiai: studentai įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, tapo ryžtingesni ir mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, jie geba spontaniškiau reikšti savo jausmus. Kartu šiuolaikiniai jaunuoliai mažiau linkę iš kitų žmonių prašyti paslaugos arba informacijos, o tai gali būti susiję tiek su pozityviomis priežastimis (pvz., jau minėtu padidėjusiu pasitikėjimu savo pačių galimybėmis), tiek su negatyviomis priežastimis (pvz., atstūmimo arba įsipareigojimų kitiems žmonėms baime).Pagrindiniai žodžiai: socialinė kompetencija, socialiniai įgūdžiai, studentai.THE DYNAMICS OF SOCIAL COMPETENCE IN THE LAST DECADE: A RESEARCH OF LITHUANIAN STUDENTS Dalia Antinienė, Rosita Lekavičienė Summary According to the dominant view of psychology, the construct of social competence is inseparable from the context, it is action and activity-oriented and related to the specific goals and transactions of personality. Social competence determines the level of efficiency of social behaviour. Social competence of personality is one of the main factors influencing psycho-social adaptation of personality. The survey, performed in the period of 1998–1999, revealed some peculiarities of social competence of Lithuanian students. In the survey, performed in 2010–2011, it was tried to find out whether social environment, which changed in these times, and its requirements for a young person had an impact to the changes of social competence, or, more precisely, to the change of priorities of social skills, which are one of the indicators of social competence. The students from different Lithuanian universities participated in the surveys: in the first survey participated 623 students and in the second survey participated 590 students. In the surveys Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire (Ullrich and de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 1999), which analyses the behaviour according seven factors – (F1) General self-confidence, (F2) Resistance to failures and criticism, (F3) Ability of expressing feelings, (F4) Ability of asking for a favour, (F5) Unyielding, (F6) Ability of demanding, (F7) Feeling not guilty, was used. On purpose to test the psychometric validity of social competence assessment questionnaire, in 2010–2011 the analysis of the reliability of scales was performed repeatedly. Internal consistency of the scales of social competence assessment questionnaire (Cronbach’s alpha varied from 0,6 to 0,8 in both surveys), resolution (itt), minimal and maximal intercorrelation between the items of every scale were re-tested. In conclusion it can be predicated that the psychometric quality of Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire after the second measurement was good. Data analysis revealed that some particular changes of students’ social skills, reflecting the level of social competence, happened in the last decade: students became more self-confident, decisive and less dependent on other people, they are capable to express their feelings more spontaneously. Equally, contemporary young people are less used to ask other people for a favour or for some information and that can be related to both positive reasons, i.e. to higher self-confidence, and to negative reasons, for example, to the fear of repulse or commitment to other people. During the analysis of the whole structure of social competence assessment questionnaire the method of multidimensional scales allowed to make the sequence of scales in which two aspects are reflecting – emotional strain, experienced by a person at the time of realisation of social skills and the inner or outer plan of realisation of a social skill. Keywords: social competence, social skills, students.
5
Ostrovska, Kateryna, Ihor Ostrovskii, and Vira Korniat. "SOCIAL AND PROFESSIONAL SKILLS OF ADOLESCENTS WITH AUTISM SPECTRUM DISORDERS / PAAUGLIŲ, TURINČIŲ AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ, SOCIALINIAI IR PROFESINIAI ĮGŪDŽIAI." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 38 (June 11, 2019): 61. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i38.358.
Full textAbstract:
<p>The article deals with investigation of professional skills of adolescents with autism spectrum disorders (ASD). 40 ukrainian adolescents of 13-17 years old were investigated by use of Psychological and Educational Profile for Youth and Adult (AAPEP). Besides 40 healthy peers were investigated by the same method and used as a reference group. According the results obtained 40% of ASD adolescents have satisfactory professional skills. Nevertheless, their emotional indices were substantially lower than correspondent indices for healthy peers and showed negative dynamics with age. Low indices of emotional development and functional communication skill of ASD adolescents restrict their future employment and demond psychological and social support. </p><p>Straipsnyje pristatomas paauglių, turinčių autizmo spektro sutrikimų (ASS), socialinių ir profesinių įgūdžių tyrimas. Buvo ištirta keturiasdešimt 13–17 metų amžiaus ukrainiečių paauglių, taikant jaunuolių ir suaugusiųjų psichologinio ir edukacinio profilio (angl. Psychological and Educational Profile for Youth and Adult, AAPEP) charakteristikos metodą. Be to, tuo pačiu metodu buvo ištirta 40 įprastos raidos jų bendraamžių, kurie traktuoti kaip kontrolinė grupė. Buvo nustatyta, kad 40 % ASS turinčių paauglių turėjo patenkinamus profesinius įgūdžius. Nepaisant to, jų emociniai rodikliai buvo kur kas žemesni lyginant su atitinkamais rodikliais, kuriuos demonstravo įprastos raidos jų bendraamžiai, taip pat buvo nustatyta neigiama dinamika amžiaus atžvilgiu. ASS turinčių paauglių žemi emocinės raidos ir funkcinės komunikacijos įgūdžių rodikliai apriboja jų ateities įsidarbinimo galimybes bei reikalauja psichologinės ir socialinės paramos.</p><p><br />Esminiai žodžiai: autizmo spektro sutrikimai, paaugliai, profesiniai įgūdžiai, socialinė kompetencija.</p><p> </p>
6
Gudauskaitė, Saulė. "Individo kompetencijų aprėptis žinių visuomenėje: problematikos apžvalga." Informacijos mokslai 42, no. 43 (January 1, 2008): 233–41. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3414.
Full textAbstract:
Žinių visuomenė šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos yra pirmas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, įtvirtintų valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Kompetencijos reiškia kompleksinę veiksmų sistemą, kuri apima žinias ar žinojimo gebėjimus, strategijas ir žinomus šablonus, kuriems reikia pritaikyti žinias ir įgūdžius, taip pat emocijas ir nuostatas bei efektyvų šių kompetencijų valdymą. Globalizacija informacijos sklaidai suteikia erdvės skirtinguose kontekstuose ir bando iš dalies įveikti skaitmeninę atskirtį. Modernus socialinis gyvenimas remiasi nebe tradicijomis, o nuolat kuriamu ir atnaujinamu reflektyviu žinojimu; visi socialiniai veiksmai yra nuolat analizuojami ir prireikus modifikuojami atsižvelgiant į gaunamą informaciją ir žinias. Tad kurios žinios reikalingos organizacijoje, o kurios tiesiog žalingos ar nepastebimos? Kompetenciją sudaro iššūkis, užduotis ar veikla, kurie apibrėžia vidinę kompetencijos struktūrą, susidedančią iš susijusių požiūrių, vertybių, žinių ir įgūdžių, kartu sudarančių galimybę efektyviam veiksmui pasireikšti. Kompetencijos negali būti sulygintos su jų kognityviniais komponentais. Kompetencijų struktūrą, vystymąsi ir vertinimą veikia socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame individai gyvena. Individo ir visuomenės ryšys yra dinamiškas ir nepastovus. Straipsnyje aptariamas žinių visuomenės ir globalizacijos kontekstas, siekiama išsiaiškinti, kaip individai (organizacijos atvejis) vertina savo kompetencijas technologijų, naujovių, atsakomybės, mokymosi visą gyvenimą ir motyvacijos aspektais.Global coverage of individual competencies in knowledge societySaulė Gudauskaitė SummaryGlobalization is a suggestive term, which is often used in various contexts to describe a phenomenon of a field in world wide view. The term discusses the process of national economies integrated into global economy. First of all, globalization is characterized as a measure of internationalization. Competence means a complex action system, which takes in knowledge, knowledge abilities, strategies, as well as emotions and attitudes in effective governance of the competencies. Modern social life appeals not by traditions, but by changeable, creatable and renewed reflective knowledge. All social actions are analyzed all the time and modified when its needed by information and knowledge we get. There’s a question, which knowledge is necessary in organization and which ones are even harmful? A competence is the ability to meet a complex demand successfully or carry out a complex activity or task. The problem is in defining and selecting key competencies, which draws into power relations, political decisions, national cultures or practical considerations. The relationship between the individual and society is dialectic and dynamic one as well as the content of a competence, which creates the most important value. The main questions in the article, which is part of doctoral thesis, are: what could I define as a competence, key competence for individual and how do employees evaluate their competencies in aspects of technology, novation, responsibility, life long learning and motivation?
7
Babonienė, Edita, Jurgita Daukšienė, and Laimutė Jonaitienė. "FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIS Į VAISTININKO PADĖJĖJŲ BENDRĄSIAS KOMPETENCIJAS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 177–82. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.135.
Full textAbstract:
Kintančios darbo rinkos poreikiai tradiciniam koleginiam farmacijos krypties specialistų rengimui - iššūkis, reikalaujantis pastovaus kompetencijomis grįstos studijų programos atnaujinimo, kuris neatsiejamas su socialinių partnerių profesinių poreikių tikrinimu. Šio straipsnio autoriai atliko tyrimą tikslu nustatyti farmacijos specialistų požiūrį į vaistininko padėjėjų, dirbančių šiuolaikinėje Lietuvos visuomenės vaistinėje, bendrąsias kompetencijas. Pasirinktos vaistinės, kuriose kolegijos studentai, būsimieji vaistininko padėjėjai, atliko profesinės veiklos praktikas. Anketinės apklausos metodu išryškinta šių vaistinių vedėjų ir vaistininkų (I grupė), vaistininko padėjėjų (II grupė) nuomonė apie svarbiausias bendrąsias vaistininko padėjėjo kompetencijas, būtinas profesinių kompetencijų plėtotei ir sėkmingam darbui vaistinėje. Tyrimas parodė, kad farmacijos specialistai pakankamai panašiai vertina profesinių instrumentinių, tarpasmeninių ir dalykinių kompetencijų svarbą tinkamai profesinei raidai. Tiek vaistininkai, tiek vaistininkų padėjėjai aukštais įverčiais vertina vaistininko padėjėjų bendrąsias kompetencijas. Jaunų vaistininkų padėjėjų, neturinčių didelės profesinės patirties, bendrosios kompetencijos vertinamos aukštesniu įverčiu nei tos, kurioms reikia ilgesnės profesinės praktikos. Nepaisant gerų įverčių, žvelgiant į šiuolaikines farmacinės rinkos reguliavimo realijas, vaistininko padėjėjai darbo vietoje jaučiasi nesaugiai.
8
Gudauskaitė, Saulė. "Žinių visuomenės link: organizacijos darbuotojo kompetencijų poreikis." Informacijos mokslai 40 (January 1, 2007): 66–72. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3467.
Full textAbstract:
Kompetencijos reiðkia kompleksinæ veiksmø sistemà, kuri apima þinias ir þinojimo gebëjimus, strategijas ir þinomus ðablonus, kuriems reikia pritaikyti þinias ir ágûdþius, taip pat atitinkamai emocijas ir nuostatas, efektyvø ðiø kompetencijø valdymà. Modernus socialinis gyvenimas remiasi nebe tradicijomis, o nuolat kuriamu ir atnaujinamu refleksyviu þinojimu; visi socialiniai veiksmai yra nuolat analizuojami ir prireikus modifikuojami pagal gaunamà informacijà ir þinias. Tad kurios þinios reikalingos organizacijai, o kurios tiesiog þalingos ar nepastebimos? Kompetencijà sudaro iððûkis, uþduotis ar veikla. Jie apibrëþia vidinæ kompetencijos struktûrà, susidedanèià ið susijusiø poþiûriø, vertybiø, þiniø ir ágûdþiø, kartu sudaranèiø galimybæ efektyviam veiksmui pasireikðti. Kompetencijos negali bûti sulygintos su jø paþintiniais komponentais. Kompetencijø struktûrà, tobulinimà ir vertinimà veikia socialinis ir kultûrinis kontekstas, kuriame individai gyvena. Individo ir visuomenës ryðys yra kaitus ir nepastovus. Straipsnyje siekiama iðsiaiðkinti, kaip darbuotojai vertina savo kompetencijas technologijø, ávairovës, atsakomybës, bendruomeniðkumo ir motyvacijos aspektais*. Towards knowledge society: demand of employee’s key competences in an organizationSaulė Gudauskaitė SummaryCompetence means a complex action system which takes in knowledge, knowledge abilities, strategies, as well as emotions and attitudes in an effective governance of the competences (Weinart, 2001). Modern social life appeals not by traditions, but by changeable, creatable and renewed reflective knowledge. All social actions are analyzed all the time and modified by information and knowledge we get. There’s a question, which knowledge is necessary in an organization and which is even harmful. Competence is the ability to meet a complex demand successfully or to carry out a complex activity or task (DeSeCo Symposium – Discussion Paper, 2002). The problem is defining and selecting the key competences which draw into power relations, political decisions, national cultures or practical considerations. The relationship between the individual and society is dialectic and dynamic, as is also the content of competence, which creates the most important value. The main questions in the article, which is part of the doctoral thesis, are: what could I define as a competence, key competence for an individual, and how do employees evaluate their competences in aspects of technology, diversity, responsibility, community relations and motivation?
9
Pečeliūnaitė, Angelė. "Pasitenkinimo bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas: Lietuvos AVB atvejis." Informacijos mokslai 78, no. 78 (September 22, 2017): 36. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.78.10833.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjama problema siejama su viešųjų bibliotekų paslaugų poveikiu vartotojui. Pristatomi nepriklausomo Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veiklos ir bendruomenės gyvenimo kokybės sąsajų tyrimo apibendrinti rezultatai – pasitenkinimo viešųjų bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas (VPI2). Indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų svorius, kurie siejami su poveikiu gyvenimo kokybei. Nors bendras (visų apklausos dalyvių) pasitenkinimo paslaugomis indeksas didžiausias vertinant pasitenkinimą informacinėmis paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog aktyvūs paslaugų vartotojai labiau vertina pasitenkinimą mokymais. Šiuo metu bibliotekoje organizuotų mokymų poveikis gyvenimo kokybei itin reikšmingas, nes didėja vartotojų socialinė įtrauktis, mažėja informacinė atskirtis, stiprėja pasitikėjimas savimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, jog tarp skirtingų apskričių bibliotekų VPI2 statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau statistiškai reikšmingai priklauso nuo demografinių populiacijos duomenų. Pastebėta, jog bibliotekininkų kompetencija, paslaugumas, stipriausiai jaučiamas tiesioginio kontakto metu, nemažai lemia patiriamą didesnį pasitenkinimą paslaugomis, todėl manome, kad efektyvi komunikacija yra papildomas veiksnys, didinantis VPI2. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų poveikis vartotojų gyvenimo kokybei yra reikšmingas. Galime patvirtinti užsienio kolegų teiginį, jog viešosios bibliotekos yra geras „biznis“ visuomenei.
10
Kulikauskienė, Kristina. "Socialiai įtraukios bibliotekos samprata besikeičiančioje visuomenėje." Socialiniai tyrimai 42, no. 1 (December 13, 2019): 67–78. http://dx.doi.org/10.21277/st.v42i1.265.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi organizacinės socialinės atsakomybės ir įtraukties aspektai, apibrėžiama socialiai įtraukios bibliotekos koncepcija, analizuojami bibliotekoms aktualūs socialinės įtraukties bruožai, bibliotekų vaidmenys, nulemti visuomenės poreikių kaitos bei reikalaujantys pokyčių bibliotekose. Atlikus mokslinės literatūros analizę, remiantis naujausiais užsienio ir Lietuvos autorių mokslo šaltiniais, išskirti esminiai socialiai įtraukios bibliotekos bruožai: paslaugų prieinamumo užtikrinimas įvairių visuomenės grupių atstovams, socialinių dalininkų informacinių, kultūrinių, edukacinių bei socialinių poreikių tenkinimas, darbuotojų kompetencijų tobulinimas, bendruomenės telkimas ir kt.
Dissertations / Theses on the topic "Socialinė kompetencija"
1
Bražėnienė, Danguolė. "Utenos rajono pedagogų socialinė kompetencija: raiška ir tobulinimo galimybės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060607_120756-63765.
Full textAbstract:
Social competence expression and development possibility of Utena region pedagogues
The changes in public life and the reform of education determinate new requirements to the pedagogues. Today our school needs new type teacher who has wide spectrum of competence. Especially it is very important topicality of social competence. The aim of this work was to analyze pedagogues’ social competence expression and development possibility. Whereas the construct of social competence is very complicated and various, there were elected shifts of openness, orientation value and social responsibility, communication and collaboration in education institutions, as education and competence cause as the main points. Such selection of the main points allowed to see the rapports among the pedagogies themselves, others and problematical situation.
In the theory part of the work there was properly traversed conception of the pedagogues social competence and it’s topicality in current school was developed. Here was unclosed the expression of the competence. The ways of the pedagogues’ social competence development are under consideration.
In this work a very big attention is given to the pedagogues shift qualification development and active position in developing education system.
In the practical part of the work there were researched the motives and the opportunities of Utena pedagogues social competence development. The research showed that the students at school feel partly good... [to full text]
2
Pakalniškis, Algminas. "Socialinės pedagogikos specialybės studentų kompetencijų ugdymas universitete." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_175709-46759.
Full textAbstract:
Švietimo kaita Lietuvoje nenutrūkstamai vyksta jau antrąjį dešimtmetį, tuo tarpu pedagogų rengimas ir toliau išlieka bene mažiausiai pakitusi švietimo sistemos grandis (Pedagogų rengimo koncepcija; 2004). Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose Švietimo gairėse 2003 – 2012 metams teigiama, kad esama švietimo kaita yra nepakankama ir vykdoma nepakankamai koordinuotai (Švietimo gairės; p. 10-11). Dokumente pažymima, kad mokytojų rengimo sistema nebeatitinka per pastarąjį dešimtmetį mokyklose įvykusių pokyčių ir nėra pasirengusi mokytojo profesiją modernizuoti, ruošti mokytoją darbui žinių visuomenėje. Todėl reikalinga iš esmės atnaujinti mokytojų rengimą, kad jis atitiktų esamos ir būsimos mokyklos tikslus ir uždavinius (Švietimo gairės; p. 154). Norint sėkmingai reformuoti ugdymo sistemą, būtina „reformuoti“ mokytoją, o tai gali padaryti tik aukštoji pedagoginė mokykla (Pukelis, 1995; p. 189). Vadinasi, švietimo reformos sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo mokytojų rengimo sistemos.
Kad esama mokytojų rengimo sistema nėra tobula, sutinka ir dauguma mokslininkų. R. Žalys pedagogų rengimo sistemoje pastebėjo nemažai trūkumų, kurie pasireiškia nepakankama universitetų materialine baze, nepakankamu profesiniu (teoriniu ir praktiniu) mokytojų rengimu ir bendrųjų kvalifikacijų (asmenybinių, socialinių ir kitų įgūdžių ) formavimu (Žalys; 2004). Kitas tyrėjas, K. Pukelis mano, kad Lietuvos pedagogikos moksle nepakankamai dėmesio skiriama fundamentaliems tyrimams mokytojų... [toliau žr. visą tekstą]Les changements d’enseignement en Lituanie se passent continûment et la formation des professeurs reste un élément le moins avatar dans le système de l’instruction. La formation des professeurs influence les capacités professionnelles du jeune pédagogue social, sa culture pédagogique autrement dit : ses compétences. Objet d’analyse: Les compétences acquises des étudiants de la spécialité de pédagogie sociale à l’Université. Problème: Dans les documents de la stratégie de l’instruction nationale et internationale on présente les mêmes problèmes dans tout le système de l’enseignement supérieur. Or, on attribut les fonctions très importantes aux pédagogues sociaux dans tout le système de l’enseignement. L’institution du pédagogue social à l’école est nouvelle et on recherche un modèle pour les activités du pédagogue. Hypothèse: Le système de la formation du pédagogue social permet d’accepter les défits du système de l’enseignement moderne qui se reflètent dans les fonctions du pédagogue social. But : Analyse et évaluation des compétences des pédagogues sociaux. Tâches: 1. Découverte des particularités et du système de formation des pédagogues sociaux en Lituanie. 2. Analyse de l’enseignement des compétences nécessaires pour les pédagogues sociaux à l’Université. 3. Analyse de l’introduction des compétences théoriques et pratiques , leur évaluation . 4. Découverte des compétences acquises des étudiantes et taux formel et non formel de l’évaluation. Méthodes de... [to full text]
3
Paramonova, Sandra. "Gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos ypatumai." Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120604_125541-51668.
Full textAbstract:
Tyrimo objektas. 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos ypatumai.
Tyrimo tikslas. Atskleisti paauglių socialinės kompetencijos ypatumus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygį pagal mokyklos tipą.
2. Įvertinti gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygį lyties aspektu.
Hipotezė: pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygis yra žemesnis nei gimnazijų 10 klasių mokinių.
1. Nustatyta, kad daugeliu tirtų aspektų, tokių kaip bendrojo pasitikėjimo savimi, atsparumo nesėkmėms ir kritikai, gebėjimo reikšti jausmus, nenuolaidumo, galėjimo pareikalauti ir nesijautimo kaltu gauti rezultatai statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05). Gebėjimo paprašyti pagalbos atveju, gauti duomenys statistiškai patikimi (p<0,05). Todėl galime teigti, kad šiuo, gebėjimo paprašyti pagalbos atveju, socialinės kompetencijos lygis gimnazijų 10 klasių mokinių didesnis nei pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių.
2. Ištyrus gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygį lyties aspektu nustatyta, kad merginų ir vaikinų duomenys skyrėsi. Merginų bendrojo pasitikėjimo savimi atsparumo nesėkmėms ir kritikai, nenuolaidumo ir nesijautimo kaltomis gauti duomenys statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05). Tačiau gebėjimo reikšti jausmus, gebėjimo paprašyti pagalbos ir galėjimo pareikalauti atvejais gauti rezultatai statistiškai patikimai skyrėsi... [toliau žr. visą tekstą]Object of a research: social competence features of 10th grade students. Goal of a research: to reveal social competence features of teenagers. Tasks of a research: 2. Investigate, based on type of school, primary school and gymnasium 10th grade student’s level of a social competence. 3. Compare, based on a gender, primary school and gymnasium 10th grade student’s level of a social competence. Hypothesis: 10th grade students in primary schools are less socially competent than 10th grade students in gymnasiums. Conclusions: 1. Research established that, social competence level of gymnasium students is not always higher than that of primary school students. In many cases results such as: general self-confidence, resistance to failures and criticism, ability to express feelings, uncompromising, the ability to request, feeling of not guilty, were statistically insignificant (p>0,05). Although, it is possible to state that in a situation when someone asks for a help, social competence level of a 10th grade student in a gymnasium is higher than that of a 10th grade student in a primary school. 2. In addition, study shows that girls and boys data differs. In girls group, half of study results (general self-confidence, resistance to failures and criticism, uncompromising, feeling of not guilty) were statistically insignificant (p>0,05) and other half of study aspects (ability to express feelings, the ability to request, in a situation when someone asks for a help)... [to full text]
4
Petravičienė, Ramunė. "Mokinių socialinės kompetencijos ugdymo prielaidos pradinėse klasėse." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080929_140428-01538.
Full textAbstract:
Dabarties gyvenimo iššūkiai iš kiekvieno žmogaus reikalauja: dalyvauti bendrame gyvenime, gyventi ir veikti kartu su kitais, sėkmingai prisitaikyti prie ateities pokyčių t.y. įgyti socialinę kompetenciją. Tinkamam socialinės kompetencijos ugdymui labai daug įtakos turi mokinių tarpusavio santykiai, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Todėl, norint sėkmingai ugdyti socialinę kompetenciją, didelis dėmesys turi būti skiriamas gebėjimo bendrauti ugdymui. Tyrimu siekiama nustatyti kaip mokymosi bendradarbiaujant metodai skatina plėtoti mokinių gebėjimą bendrauti, keičia jų tarpusavio santykius.
Tyrimo problema - nepakankamai išplėtotas pradinių klasių mokinių gebėjimas bendrauti. Tyrimo objektas - pradinių klasių mokinių gebėjimas bendrauti.Tyrimo tikslas yra atskleisti mokinių gebėjimo bendrauti ugdymo galimybes pradinėse klasėse.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti socialinės kompetencijos sampratą, jos aktualumą ir ugdymo(si) galimybes pradinėse klasėse. 2. Išryškinti bendravimo ypatumus pradinėse klasėse. 3. Apibūdinti mokymosi bendradarbiaujant metodus bei jų reikšmę ugdant gebėjimą bendrauti. 4. Įvertinti mokymosi bendradarbiaujant metodų įtaką mokinių gebėjimo bendrauti ugdymui(si).
Atliktas veiklos tyrimas, kuris padėjo išsiaiškinti esamą situaciją bei numatyti praktinės veiklos tobulinimo būdus, siekiant išspręsti kilusią problemą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sociometrijos tyrimas, interviu. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad mokymosi bendradarbiaujant... [toliau žr. visą tekstą]Today every person has to face the challenges of participating in public life, living and working together with other people and adapting successfully to future changes, i.e. developing social competence. Relationships among pupils and their communication and co-operation skills have a great impact on the proper training of social competence. Therefore, for the successful development of social competence, more attention should be paid to the training of communication skills. The research seeks to determine how the methods of learning by co-operating encourage the development of communication skills in pupils and change their relationships. The research problem is the insufficient development of communication skills in primary school pupils. The research object is the communication skills of primary school pupils. The aim of the research is to reveal the possibilities for training communication skills in primary school pupils.Tasks: 1. Define the concept of social competence, its relevance today and the possibilities for training/developing social competence in primary school; 2. Disclose the peculiarities of communication in primary school; 3. Describe the methods of learning by co-operating and its importance in training communication skills; 4. Evaluate the impact of the methods of learning by co-operating on the training/development of communication skills in pupils. The examination of current practices has been performed that allowed to clear up the current situation and... [to full text]
5
Iždonaitė-Medžiūnienė, Inga. "Turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimo pagrindimas." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090828_131254-49935.
Full textAbstract:
Disertacijoje teoriškai pagrįstas turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimas, empiriškai patikrintas turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modelis, kai akcentuojamos universitetinio ugdymo tendencijos ir problemos,įvertintas universitetinių studijų turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos lygis, parengta turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimo schema.In the dissertation tourism management students‘ social competence was substantiated on the theoretical basis, model of tourism management students‘ social competence was empirically tested focusing on tendencies and problems of university education, tourism management students‘ social competence level was evaluated in university studies, scheme of tourism management students’ social competence modeling was framed.
6
Šileikienė, Laima. "Neformalaus švietimo pedagogo socialinės kompetencijos tobulinimas siekiant ugdymo kokybės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_183258-20738.
Full textAbstract:
Sparti Lietuvos visuomenės raida kelia naujus reikalavimus asmenims ir juos ugdančiai švietimo sistemai: didėja pedogogo profesinės veiklos laukas, keičiasi mokytojo vaidmuo ugdymo procese, mokytojo darbas tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau meistriškumo, vadovavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, nuolatinio mokymosi. Todėl pedagogo socialinė kompetencija, kurios pagrindinės dimensijos yra nuolatinis mokymasis, bendravimas bei bendradarbiavimas, tampa viena svarbiausių, o jos tobulinimas- būtinybe. Šiame darbe siekiama išryškinti esminius neformalaus švietimo pedagogų socialinės kompetencijos raiškos ypatumus visuotinės kaitos kontekste bei išsiaiškinti meno mokyklų pedagogų požiūrį į neformalaus švietimo pedagogo socialinę kompetenciją ir jos tobulinimo galimybes siekiant ugdymo kokybės.Rapid development of Lithuanian society raises new requirements to individuals and education system, which educates them: professional activities’ area of an educator is enlarging, the role of a teacher in educational process is changing, work of a teacher is becoming more sophisticated and it requires more skills, leadership, communication, cooperation, and continual learning. Due to this fact social competence of an educator, which main dimensions is continual learning, communication and cooperation, has become one of the most important things, and its perfection is necessity. The main goals of the work is to point out substantial peculiarities of social competence expression of educators of non-formal education in the context of universal alternation and to ascertain attitude of art schools’ teachers towards social competence of an educator of non-formal education and possibilities of its development in order to achieve the quality of education.
7
Menclerytė, Jurgita. "Kauno miesto turizmo organizacijų vadybininkų socialinės kompetencijos bei komunikacinės elgsenos ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060515_090742-49945.
Full textAbstract:
Jurgita Menclerytė. The social competence and communicative behavior features of Kaunas town tourism organization managers. Final Master Work. Work supervisor docent doctor S. Laskienė.
SUMMARY
Permanent changes inside organization require flexibility and ability to trim changing environment. Developing public services require high – quality communication and different problem solving skills. Effective function performance with regard to market situation demand different competence, considering action character, organization features. Essential personal social and communicative competence has influence on communicative behavior. Depending on social competence features and communicative competence skills managers have, stands the success and work effectiveness of the organization.
The subject of research
The manager social competence and communicative behavior features (communicative skills).
Scholastic problem
What factors of social competence and features of communicative behavior have managers? Does current (acquired) social competence and communicative behavior of manager guarantee their success of activity?
Objective of research
To explore social competence and communicative behavior features of Kaunas town tourism organization managers.
The goals of research
1. to explore and compare social competence factors considering sex
2. to explore and compare communicative behavior features considering sex
3. to explore and compare social competence factors considering... [to full text]
8
Dalinkevičiūtė, Neringa. "Studijų programos „Turizmo ir sporto vadyba“ studentų socialinės kompetencijos ypatumai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_145316-57684.
Full textAbstract:
Raktažodžiai: socialinė kompetencija, studijų programa „Turizmo ir sporto vadyba“.
Nuolat besikeičianti verslo aplinka ne tik kelia iššūkius vadybai, bet ir suteikia naujas galimybes vadybininkams pertvarkant vadybos procesą ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Efektyviai dirbančiose organizacijose pasikeitė požiūris į vadybą. Vadovai efektyviai ieško būdų, kaip skatinti darbuotojų iniciatyvas ir kūrybiškumą, kaip jiems suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir įgaliojimų priimti sprendimus.
Šiuolaikinėje organizacijoje iš esmės pasikeitė ir vadybininko vaidmuo. Rinka reikalauja išskirtinių vadybininko kompetencijų, jis turi tapti permainų agentu, kuriančiu darbotvarkę permainoms, pasveriančiu riziką, vystančiu kultūrą ir technologijas. Vadybininkas privalo greitai orientuotis besikeičiančioje aplinkoje, kaupti informaciją ir skleisti ją tiek organizacijos išorėje, tiek ir viduje, kurti ateitį ir siekti unikalumo naujose veiklos srityse. Jis turi gebėti bendrauti ir bendradarbiauti. Kompetencija leidžia žmogui veikti skirtingomis, nuolat kintančiomis veiklos sąlygomis ir siekti kuo aukštesnių tikslų.
Socialinė kompetencija tampa vienu svarbiausiu dalyku žmogiškųjų išteklių vadyboje, ypač dabar, kai padidėjo konkurencija išaugus darbo jėgos srautams tarp šalių. Todėl ir personalo politikoje padidėja socialinės kompetencijos, susijusios su darbuotojų elgsena, šalies papročiais, tradicijomis, svarba.
Tyrimo objektas.
Lietuvos Kūno Kultūros Akademijos turizmo ir sporto vadybos studijų... [toliau žr. visą tekstą]Keywords: social competence, study program “Tourism and sport management”. The goal of the research – to identify the singularity of students social competence of the study program „Tourism and sports management“ The analysis of nonfiction, questionnaire and statistical analysis was used in this research. According to R. Lekavičienė‘s (2001, 2004) research of students social competence, we have made the hypothesis, that men more than women trust in oneself, but they express their feelings worse than women. The women have bigger feeling of guilt then men. The students of the study program “Tourism and sport management” Lithuanian Academy’s of Sports Education participated in this research. The respondents were chosen by the method of undenominational researching group choice – when the repartition of investigative in the population group is unknown. We picked all the students which study the program “Tourism and sport management”. It was questioned 173 students – 135 women and 38 men. We have used the method of questionnaire to find the singularity of social competence and the social competence assessment methodology prepared by R.Lekavičienė (2001) (potted by Ullrich and de Muynck questionnaire) to value them. This methodology shows seven factors: F1 – the grand trust in oneself; f2 – the hardiness to disaster and critics; F3 – the ability to express feelings; F4 – the ability to ask favor; F5 – intractability; F6 – the ability to require; F7 – non feeling guilty. To process... [to full text]
9
Mokusienė, Rima. "Mokytojų subjektyvaus sveikatos vertinimo, socialinės kompetencijos ir mokyklos baimės sąsajos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090115_093210-00734.
Full textAbstract:
Tyrime dalyvavo 132 Akmenės rajono mokytojai. (94 gimnazijos mokytojai, 14 pagrindinės mokyklos mokytojų, 16 specialiosios mokyklos mokytojų, 8 muzikos mokyklos mokytojai) Visi tiriamieji - moterys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo metodai - metodika socialinei kompetencijai tirti, sudaryta iš 45 teiginių (R. Ullrich ir de R. Muynck Socialinės kompetencijos testas (Vokietija, 1994) adaptavo R.Lekavičienė, 2000). Mokytojų baimės dažnumui ir raiškai nustatyti, naudotas R.Kreitschmann, B.Weidenmann sudarytas klausimynas: „Mokytojų savijautos mokykloje, baimės turinio, dažnumo ir raiškos ypatumų klausimynas“. (1999) Subjektyvios sveikatos būklės vertinimas, pagal PSO su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimai( A.Goštautas, 2001) Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnės socialinės kompetencijos mokytojai geriau vertina savo subjektyvią sveikatą ir rečiau patiria mokyklos baimę. Išsiaiškinta, kad dažniau įžeidinėjami ir kritikuojami mokytojai, dažniau jaučia mokyklos baimę. Dauguma mokytojų: informacijos stoką organizacijoje, skubėjimą, administracijos reikalavimus, nepakeliamas užduotis - įvardija svarbiausiais mokyklos baimę keliančiais veiksniais.The purpose of the study is to analyze the subjective health of teachers, the links between social competence and fear of school. The study included 132 Akmenė district teachers (94 gymnasium teachers, 14 primary school teachers, 16 special school teachers, 8 teachers of music schools). All of the tested subjects were women, having higher education . Research methods: techniques to investigate the social competence, which consists of 45 claims (R. Ullrich, and R. de Muynck, Social competence test (Germany, 1994) adapted by R. Lekavičienė, 2000). For the identification of incidence of fear of educators and fear expressions, a questionnaire compiled by R. Kreitschmann, B. Weidenmann was used: Questionnaire of teachers’ wellbeing at school, fear content, frequency and specifics of expression. (1999). Assessment of subjective health status, according to WHO Quality of life, health-related quality of life (A.Goštautas, 2001) The study results indicate that teachers with higher social competence tend to better evaluate their subjective health and less experience the fear of school. It was found that teachers who are more often abused and criticized, more often feel the fear of school. Most teachers identify the lack of information in the organization, rush, administrative requirements, excruciating tasks as the major school fear factors.
10
Pundzienė, Justina. "Laikinoji tėvų emigracija, kaip vaiko socializaciją silpninantis veiksnys: socialinės paauglių kompetencijos raiškos tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090827_125206-07277.
Full textAbstract:
Paauglystės amžiuje, kai siekiama įgyti autonomiškumą ir nepriklausomumą nuo šeimos, svarbūs tampa santykiai su bendraamžiais, jų įvertinimas ir pripažinimas, siekiama išbandyti naujus socialinius vaidmenis ir taip atrasti save. Tačiau visi šie gebėjimai priklauso būtent nuo šeimoje įgytos socialinės patirties, kurios pagrindu formuojasi socialinė kompetencija. Tuo tarpu paaugliai, kurių tėvai išvykę, gyvena turėdami ribotas galimybes stebėti tėvų tarpusavio santykius, mokytis problemų sprendimo, perimti socialinius vaidmenis ir tuo pagrindu plėtoti socialines patirtis.
Šiame darbe pristatoma, kaip laikina tėvų emigracija įtakoja paauglio socializaciją ir kokia linkme formuojasi jo socialinė kompetencija, t.y. kaip kuriami santykiai su bendraamžiais, suaugusiaisiais, kaip formuojasi paauglio savivertė.
Darbo tikslas - išanalizuoti paauglių, kurių tėvai (ar vienas iš jų) laikinai išvykę, socialinės kompetencijos raiškos tendencijas.
Šiaulių miesto mokyklose atliktas kiekybinio tipo tyrimas. Iš viso apklausta 326 VI – XII klasių mokinių. Iš jų 101, kurių tėvai ar vienas iš jų laikinai dirba užsienyje ir 225 paaugliai gyvenantys su tėvais. Tiriamiesiems pateiktos analogiškos anketos su uždaro tipo klausimais, kuriais siekta išsiaiškinti paauglių santykių su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kokybę, savęs vertinimą. Atliekant statistinę duomenų analizę grupių duomenys lyginti tarpusavyje, išskirti pasisakymų dažniai, statistiškai reikšmingi... [toliau žr. visą tekstą]In adolescence, when one is seeking to attain autonomy and independence from family, important become relations with the peers, their evaluation and acceptance, it is sought to try new social roles and to find oneself. However all these abilities depend namely on the social experience gained in the family, which is the basis for the social competence to form on. However the teenagers, whose parents have left abroad, live having limited opportunities to observe parental interrelations, to learn problem solving, to accept social roles and to develop social experiences on this basis. This paper deals with how temporary emigration of the parents affect teenager’s socialization and what is the direction his/her social competence forms, i.e. how relations with peers and adults are created, how self-assessment is created. Aim of the paper: to analyse social competence expression trends of the teenagers whose both or one parent has temporary left abroad. Quantitative survey was performed in the schools of Siauliai City. In total 326 pupils from 6th-12th forms were interviewed, including 101 whose both or one parent has temporary left abroad and 225 teenagers living with parents. The respondents were given similar questionings with close-type questions, seeking to disclose quality of relations with peers and adults as well as self-assessment. With the help of statistical analysis data of the groups were compared in between, frequencies of expressions... [to full text]
Books on the topic "Socialinė kompetencija"
1
Lekavičienė, Rosita. Studentų socialinės kompetencijos raiška ir dinamika. KTU leidykla „Technologija“, 2013. http://dx.doi.org/10.5755/e01.9786090208441.
Full text