Journal articles: 'Socialinė kompetencija'

1

Spiriajevienė, Irma, Kristina Albrechtienė, and Jurgita Andruškienė. "ODONTOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR BURNOS HIGIENOS STUDIJŲ PROGRAMŲ ABSOLVENTŲ KOMPETENCIJŲ ATITIKTIS DARBO RINKOS POREIKIAMS." Visuomenės sveikata 29, no. 2 (April 27, 2019): 107–14. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.028.

Full text

Abstract:

Tyrinėjamai temai analizuoti buvo atlikta literatūros ir dokumentų analizė bei focus grupės tyrimas. Tikslas – išanalizuoti darbdavių / socialinių partnerių požiūrį į Odontologinės priežiūros ir Burnos higienos studijų programų absolventų kompetencijų atitiktį darbo rinkos poreikiams. Empiriniai duomenys rinkti darbdavių / socialinių partnerių apskritojo stalo diskusijos metu, taikant focus grupės interviu metodiką. Tyrime dalyvavo 11 odontologijos srities specialistų – ekspertų. Empiriniams duomenims analizuoti atlikta kokybinė kontentinė analizė. Rezultatai. Išanalizavus kokybinio tyrimo duomenis, išskirtos šios kategorijos: „Aukštojoje mokykloje įgyti profesinės kompetencijos pradmenys ugdomi ir tobulinami bedirbant“ (19 teiginių), „Socialinė kompetencija koncentruojasi profesinio bendravimo su klientais ir kolegomis segmente“ (19 teiginių), „Bendrųjų kompetencijų tobulinimo perspektyvos“ (6 teiginiai), „Absolventų motyvacijos svarba jų kompetencijų plėtotei – prioritetinė vertybė“ (6 teiginiai), „Emocinio intelekto kompetencija orientuota į lankstumą ir prisitaikymą prie gydytojo“ (6 teiginiai), „Bendravimas ir kitos kompetencijos priskiriamos tęstinėms gyvenimo bei darbo kompetencijoms, nesikoncentruojant į konkrečią ugdymosi instituciją“ (5 teiginiai), „Burnos higienos ir odontologinės priežiūros profesijų poliariškumas ir kompetencijų subalansavimo perspektyvos“ (5 teiginiai), „Naujų, progresyvių edukacinių sričių plėtotė ir atitinkamų kompetencijų stiprinimas“ (4 teiginiai), „Diskusijos apie absolventų kompetencijų atitiktį darbo rinkai poerikis” (7 teiginiai). Tyrimo dalyvių diskusija koncentruojasi iš kategorijų sudarytose šiose pagrindinėse subkategorijose: „Prioritetas profesinio bendravimo kompetencijai” (9 teiginiai), „Praktinių įgūdžių poreikis ir praktikos galimybės“ (6 teiginiai), „Tobulinimosi motyvacijos siekiamybė – nuolat besimokančios visuomenės poreikis“ (4 teiginiai), „Darbo komandoje kompetencijos svarba ir plėtotė“ (4 teiginiai). Visos kitos 23 subkategorijos sudarytos iš mažesnės koncentracijos diskusijoje teiginių (kiekvienai subkategorijai skirti 2–3 teiginiai).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Gevorgianienė, Violeta. "Bendruomenių socialinių darbuotojų lūkesčiai savo kompetencijai." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 5 (March 21, 2015): 133–39. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2009.0.5273.

Full text

Abstract:

Bendruomenės irimas ir šio reiškinio socialinės pasekmės jau keletą metų yra vienas iš atidesnio ES valstybių dėmesio objektų. Dažnai į bendruomenės plėtrą žvelgiama kaip į „trečiąjį“ socialinio darbo metodą, galintį padėti spręsti socialines problemas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomenėse, susiduria su papildomais reikalavimais savo kompetencijai. Šiuos reikalavimus mėginama spręsti įvairiais projektais bei mokymais. 2006-2008 metais Lietuva kartu su šešiomis Europos šalimis dalimis dalyvavo Leonardo da Vinči projekte „Bendruomenės plėtra: socialinės inkliuzijos strategija“, kuriuo buvo siekiama tobulinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų kompetenciją. Visos projekte dalyvavusios šalys surengė mokymus, jų dalyviai įgijo su darbu bendruomenėje susijusių žinių, įgūdžių bei vertybių šešiose srityse: teoriniai bendruomenės darbo pagrindai, vadyba, metodologija, specifiniai klausimai (darbas su skirtingomis klientų grupėmis), politiniai aspektai, socialinio darbuotojo vaidmuo ir identitetas. Prieš mokymus ir po jų buvo atlikta dalyvių anketinė apklausa, kurios pagrindas – kompetencijų sąrašas. Dalyviai žymėjo savo pasirinkimus penkių balų skale. Straipsnyje nagrinėjama kokius lūkesčius savo kompetencijai kėlė trijų šalių (Vengrijos, Belgijos ir Lietuvos) bendruomenių darbuotojai (iš viso 93 dalyviai). Šios šalys buvo pasirinktos kaip reprezentuojančios Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą. Tyrimas parodė, kad lietuvių ir vengrų respondentai jaučia didesnį žinių ir gebėjimų stygių nei Belgijos socialiniai darbuotojai, juos labiau tenkina turima kompetencija ir jų poreikis įgyti žinių ir įgūdžių bendruomenės darbo srityje yra tik vidutinis. Iš visų kompetencijų sričių visiems mokymų dalyviams labiausiai pageidautina vadybos kompetencija. Kitas visų trijų šalių specialistų poreikis – vidinių bendruomenės išteklių plėtra, jos narių aktyvinimas. Vis dėlto kelia nerimą menkas Vengrijos ir Lietuvos specialistų dėmesys bendruomenės poreikių analizei, kuri, kaip rodo kitų autorių tyrimai, yra bendruomenės plėtros pamatas. Be jos, dominuojant vadybos metodams, sudėtinga sudominti bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Įdomi tendencija pastebėta Lietuvos dalyvių atsakymuose: greta pabrėžiamų vadybos gebėjimų šiems respondentams rūpėjo savo vaidmens ir identiteto bendruomenėje paieška, rodanti socialinio darbuotojo statuso bendruomenėje kismą. Visas šalis siejo menkas poreikis įgyti gebėjimų, turinčių tarptautinį aspektą – atlikti tarpkultūrinius tyrimus, operuoti tarptautiniame kontekste pripažintomis socialinio darbo sąvokomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Lekavičienė, Rosita, and Dalia Antinienė. "STUDENTŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ KAIP SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS RODIKLIO IR SOCIALINIŲ DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIŲ POKYČIAI PER PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ." Psichologija 45 (January 1, 2012): 70–88. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2012.45.5.

Full text

Abstract:

Vienas svarbiausių asmenybės socialinio kompetentingumo rodiklių yra socialiniai įgūdžiai. Kadangi socialinių įgūdžių išsivystymo lygis yra susijęs su daugybe vidinių ir išorinių veiksnių, su mikro- ir makroaplinka, svarbu atrasti jų tarpusavio sąsajas, įvertinti pokyčių tendencijas iš laiko perspektyvos. Atlikto tyrimo tikslas ir buvo nustatyti, kaip pastarąjį dešimtmetį kito studentų socialinių įgūdžių ir socialinių ir demografinių veiksnių sąryšiai. Tyrimai atlikti 1998–1999 m. ir 2010–2011 m., naudojant Socialinės kompetencijos testą (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Nustatyta, kad sumažėjo lyties veiksnio svarba kai kuriems socialinės kompetencijos faktoriams, tačiau lytis tebėra reikšmingas veiksnys gebėjimui reikšti jausmus. Šeimos pilnumo veiksnys, skirtingai nei prieš dešimtmetį, nebėra reikšmingas studentų socialinei kompetencijai, tačiau šeimos finansinis pajėgumas antrajame tyrime tapo svarbus ir yra susijęs su vienu iš socialinės kompetencijos faktorių – bendruoju pasitikėjimu savimi. Gausiausi sąryšiai ir pokyčiai per dešimtmetį nustatyti tarp gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio, kaimo), iš kurios yra kilęs studentas, ir įvairių socialinės kompetencijos faktorių.Pagrindiniai žodžiai: socialiniai įgūdžiai, socialinė kompetencija, socialiniai veiksniai, demografiniai veiksniai.THE CHANGES OF COHESION BETWEEN STUDENTS’ SOCIAL SKILLS AS THE INDICATOR OF SOCIAL COMPETENCE AND SOCIO-DEMOGRAPHIC FACTORS Rosita Lekavičienė, Dalia Antinienė Summary One of the main indicators of social competence of personality is social skills. Because the level of development of social skills is related to many internal and external factors, micro and macro environment, it’s very important to find out their intercorrelations, to evaluate the tendencies of changes from a time perspective. The aim of performed survey was to find out how the cohesion of social skills of students and socio-demographic factors changed in the last decade. The first survey was performed in 1998–1999, 623 students from four higher education establishments participated in it. The second survey was performed in 2010–2011, 590 students from seven universities participated in it. In the surveys Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire (Ullrich and de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 1999), which analyses the behaviour according seven factors – (F1) General self-confidence, (F2) Resistance to failures and criticism, (F3) Ability of expressing feelings, (F4) Ability of asking for a favour, (F5) Unyielding, (F6) Ability of demanding, (F7) Feeling not guilty, was used. The internal consistency of factors is sufficient (Cronbach’s alpha varied from 0,60 to 0,80 in both surveys). Statistically significant cohesions were gained (p < 0,05): the importance of gender lessened for two factors of social competence – general self-confidence and feeling not guilty, but the gender is still very important factor to the ability of expressing feelings. The factor of a full family, differently than ten years ago, isn’t important to social competence of students, but in the second survey financial power of family became important and was related to one of the factors of social competence – general self-confidence. The greatest count of cohesions and changes during the last decade between the place of residence (city, town or a village) of students and various factors of social competence were revealed. Two new cohesions between living area, general self-confidence and the ability of demanding were found: even a half of students from villages received low ratings of the scale of self-confidence, when the students from cities dominated between those who are able to demand. Two in the first survey revealed cohesions of ability of expressing feelings and feeling not guilty didn’t change during the last decade. The factor of age in contrast to the first survey is related significantly to the general self-confidence. Key words: social skills, social competence, gender, family fullness, family financial power, number of children in the family, place of residence.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Antinienė, D., and R. Lekavičienė. "SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS SAMPRATA IR DINAMIKA PASTARĄJĮ DEŠIMTMETĮ: LIETUVOS STUDENTŲ TYRIMAS." Psichologija 45 (January 1, 2012): 89–102. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2012.45.1535.

Full text

Abstract:

Socialinis asmenybės kompetentingumas – vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos jos psichosocialinei adaptacijai. 1998–1999 m. atliktas tyrimas užfiksavo tam tikrus Lietuvos studentų socialinės kompetencijos ypatumus. 2010–2011 m. atliktu tyrimu buvo siekta atsakyti į klausimą, ar pastaruoju metu kitusi socialinė aplinka ir jos keliami reikalavimai jaunam žmogui yra susiję su socialinės kompetencijos pokyčiais, o konkrečiau – socialinių įgūdžių prioritetų kaita. Pirmame tyrime dalyvavo 623, antrame – 590 studentų iš įvairių Lietuvos universitetų. Tyrime naudotas Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį įvyko tam tikri studentų socialinės kompetencijos lygį atspindinčių socialinių įgūdžių pokyčiai: studentai įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, tapo ryžtingesni ir mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, jie geba spontaniškiau reikšti savo jausmus. Kartu šiuolaikiniai jaunuoliai mažiau linkę iš kitų žmonių prašyti paslaugos arba informacijos, o tai gali būti susiję tiek su pozityviomis priežastimis (pvz., jau minėtu padidėjusiu pasitikėjimu savo pačių galimybėmis), tiek su negatyviomis priežastimis (pvz., atstūmimo arba įsipareigojimų kitiems žmonėms baime).Pagrindiniai žodžiai: socialinė kompetencija, socialiniai įgūdžiai, studentai.THE DYNAMICS OF SOCIAL COMPETENCE IN THE LAST DECADE: A RESEARCH OF LITHUANIAN STUDENTS Dalia Antinienė, Rosita Lekavičienė Summary According to the dominant view of psychology, the construct of social competence is inseparable from the context, it is action and activity-oriented and related to the specific goals and transactions of personality. Social competence determines the level of efficiency of social behaviour. Social competence of personality is one of the main factors influencing psycho-social adaptation of personality. The survey, performed in the period of 1998–1999, revealed some peculiarities of social competence of Lithuanian students. In the survey, performed in 2010–2011, it was tried to find out whether social environment, which changed in these times, and its requirements for a young person had an impact to the changes of social competence, or, more precisely, to the change of priorities of social skills, which are one of the indicators of social competence. The students from different Lithuanian universities participated in the surveys: in the first survey participated 623 students and in the second survey participated 590 students. In the surveys Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire (Ullrich and de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 1999), which analyses the behaviour according seven factors – (F1) General self-confidence, (F2) Resistance to failures and criticism, (F3) Ability of expressing feelings, (F4) Ability of asking for a favour, (F5) Unyielding, (F6) Ability of demanding, (F7) Feeling not guilty, was used. On purpose to test the psychometric validity of social competence assessment questionnaire, in 2010–2011 the analysis of the reliability of scales was performed repeatedly. Internal consistency of the scales of social competence assessment questionnaire (Cronbach’s alpha varied from 0,6 to 0,8 in both surveys), resolution (itt), minimal and maximal intercorrelation between the items of every scale were re-tested. In conclusion it can be predicated that the psychometric quality of Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire after the second measurement was good. Data analysis revealed that some particular changes of students’ social skills, reflecting the level of social competence, happened in the last decade: students became more self-confident, decisive and less dependent on other people, they are capable to express their feelings more spontaneously. Equally, contemporary young people are less used to ask other people for a favour or for some information and that can be related to both positive reasons, i.e. to higher self-confidence, and to negative reasons, for example, to the fear of repulse or commitment to other people. During the analysis of the whole structure of social competence assessment questionnaire the method of multidimensional scales allowed to make the sequence of scales in which two aspects are reflecting – emotional strain, experienced by a person at the time of realisation of social skills and the inner or outer plan of realisation of a social skill. Keywords: social competence, social skills, students.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Ostrovska, Kateryna, Ihor Ostrovskii, and Vira Korniat. "SOCIAL AND PROFESSIONAL SKILLS OF ADOLESCENTS WITH AUTISM SPECTRUM DISORDERS / PAAUGLIŲ, TURINČIŲ AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ, SOCIALINIAI IR PROFESINIAI ĮGŪDŽIAI." SPECIALUSIS UGDYMAS / SPECIAL EDUCATION 1, no. 38 (June 11, 2019): 61. http://dx.doi.org/10.21277/se.v1i38.358.

Full text

Abstract:

The article deals with investigation of professional skills of adolescents with autism spectrum disorders (ASD). 40 ukrainian adolescents of 13-17 years old were investigated by use of Psychological and Educational Profile for Youth and Adult (AAPEP). Besides 40 healthy peers were investigated by the same method and used as a reference group. According the results obtained 40% of ASD adolescents have satisfactory professional skills. Nevertheless, their emotional indices were substantially lower than correspondent indices for healthy peers and showed negative dynamics with age. Low indices of emotional development and functional communication skill of ASD adolescents restrict their future employment and demond psychological and social support. Straipsnyje pristatomas paauglių, turinčių autizmo spektro sutrikimų (ASS), socialinių ir profesinių įgūdžių tyrimas. Buvo ištirta keturiasdešimt 13–17 metų amžiaus ukrainiečių paauglių, taikant jaunuolių ir suaugusiųjų psichologinio ir edukacinio profilio (angl. Psychological and Educational Profile for Youth and Adult, AAPEP) charakteristikos metodą. Be to, tuo pačiu metodu buvo ištirta 40 įprastos raidos jų bendraamžių, kurie traktuoti kaip kontrolinė grupė. Buvo nustatyta, kad 40 % ASS turinčių paauglių turėjo patenkinamus profesinius įgūdžius. Nepaisant to, jų emociniai rodikliai buvo kur kas žemesni lyginant su atitinkamais rodikliais, kuriuos demonstravo įprastos raidos jų bendraamžiai, taip pat buvo nustatyta neigiama dinamika amžiaus atžvilgiu. ASS turinčių paauglių žemi emocinės raidos ir funkcinės komunikacijos įgūdžių rodikliai apriboja jų ateities įsidarbinimo galimybes bei reikalauja psichologinės ir socialinės paramos. Esminiai žodžiai: autizmo spektro sutrikimai, paaugliai, profesiniai įgūdžiai, socialinė kompetencija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Gudauskaitė, Saulė. "Individo kompetencijų aprėptis žinių visuomenėje: problematikos apžvalga." Informacijos mokslai 42, no. 43 (January 1, 2008): 233–41. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3414.

Full text

Abstract:

Žinių visuomenė šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos yra pirmas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, įtvirtintų valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Kompetencijos reiškia kompleksinę veiksmų sistemą, kuri apima žinias ar žinojimo gebėjimus, strategijas ir žinomus šablonus, kuriems reikia pritaikyti žinias ir įgūdžius, taip pat emocijas ir nuostatas bei efektyvų šių kompetencijų valdymą. Globalizacija informacijos sklaidai suteikia erdvės skirtinguose kontekstuose ir bando iš dalies įveikti skaitmeninę atskirtį. Modernus socialinis gyvenimas remiasi nebe tradicijomis, o nuolat kuriamu ir atnaujinamu reflektyviu žinojimu; visi socialiniai veiksmai yra nuolat analizuojami ir prireikus modifikuojami atsižvelgiant į gaunamą informaciją ir žinias. Tad kurios žinios reikalingos organizacijoje, o kurios tiesiog žalingos ar nepastebimos? Kompetenciją sudaro iššūkis, užduotis ar veikla, kurie apibrėžia vidinę kompetencijos struktūrą, susidedančią iš susijusių požiūrių, vertybių, žinių ir įgūdžių, kartu sudarančių galimybę efektyviam veiksmui pasireikšti. Kompetencijos negali būti sulygintos su jų kognityviniais komponentais. Kompetencijų struktūrą, vystymąsi ir vertinimą veikia socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame individai gyvena. Individo ir visuomenės ryšys yra dinamiškas ir nepastovus. Straipsnyje aptariamas žinių visuomenės ir globalizacijos kontekstas, siekiama išsiaiškinti, kaip individai (organizacijos atvejis) vertina savo kompetencijas technologijų, naujovių, atsakomybės, mokymosi visą gyvenimą ir motyvacijos aspektais.Global coverage of individual competencies in knowledge societySaulė Gudauskaitė SummaryGlobalization is a suggestive term, which is often used in various contexts to describe a phenomenon of a field in world wide view. The term discusses the process of national economies integrated into global economy. First of all, globalization is characterized as a measure of internationalization. Competence means a complex action system, which takes in knowledge, knowledge abilities, strategies, as well as emotions and attitudes in effective governance of the competencies. Modern social life appeals not by traditions, but by changeable, creatable and renewed reflective knowledge. All social actions are analyzed all the time and modified when its needed by information and knowledge we get. There’s a question, which knowledge is necessary in organization and which ones are even harmful? A competence is the ability to meet a complex demand successfully or carry out a complex activity or task. The problem is in defining and selecting key competencies, which draws into power relations, political decisions, national cultures or practical considerations. The relationship between the individual and society is dialectic and dynamic one as well as the content of a competence, which creates the most important value. The main questions in the article, which is part of doctoral thesis, are: what could I define as a competence, key competence for individual and how do employees evaluate their competencies in aspects of technology, novation, responsibility, life long learning and motivation?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Babonienė, Edita, Jurgita Daukšienė, and Laimutė Jonaitienė. "FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIS Į VAISTININKO PADĖJĖJŲ BENDRĄSIAS KOMPETENCIJAS." Sveikatos mokslai 24, no. 6 (May 20, 2014): 177–82. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.135.

Full text

Abstract:

Kintančios darbo rinkos poreikiai tradiciniam koleginiam farmacijos krypties specialistų rengimui - iššūkis, reikalaujantis pastovaus kompetencijomis grįstos studijų programos atnaujinimo, kuris neatsiejamas su socialinių partnerių profesinių poreikių tikrinimu. Šio straipsnio autoriai atliko tyrimą tikslu nustatyti farmacijos specialistų požiūrį į vaistininko padėjėjų, dirbančių šiuolaikinėje Lietuvos visuomenės vaistinėje, bendrąsias kompetencijas. Pasirinktos vaistinės, kuriose kolegijos studentai, būsimieji vaistininko padėjėjai, atliko profesinės veiklos praktikas. Anketinės apklausos metodu išryškinta šių vaistinių vedėjų ir vaistininkų (I grupė), vaistininko padėjėjų (II grupė) nuomonė apie svarbiausias bendrąsias vaistininko padėjėjo kompetencijas, būtinas profesinių kompetencijų plėtotei ir sėkmingam darbui vaistinėje. Tyrimas parodė, kad farmacijos specialistai pakankamai panašiai vertina profesinių instrumentinių, tarpasmeninių ir dalykinių kompetencijų svarbą tinkamai profesinei raidai. Tiek vaistininkai, tiek vaistininkų padėjėjai aukštais įverčiais vertina vaistininko padėjėjų bendrąsias kompetencijas. Jaunų vaistininkų padėjėjų, neturinčių didelės profesinės patirties, bendrosios kompetencijos vertinamos aukštesniu įverčiu nei tos, kurioms reikia ilgesnės profesinės praktikos. Nepaisant gerų įverčių, žvelgiant į šiuolaikines farmacinės rinkos reguliavimo realijas, vaistininko padėjėjai darbo vietoje jaučiasi nesaugiai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Gudauskaitė, Saulė. "Žinių visuomenės link: organizacijos darbuotojo kompetencijų poreikis." Informacijos mokslai 40 (January 1, 2007): 66–72. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3467.

Full text

Abstract:

Kompetencijos reiðkia kompleksinæ veiksmø sistemà, kuri apima þinias ir þinojimo gebëjimus, strategijas ir þinomus ðablonus, kuriems reikia pritaikyti þinias ir ágûdþius, taip pat atitinkamai emocijas ir nuostatas, efektyvø ðiø kompetencijø valdymà. Modernus socialinis gyvenimas remiasi nebe tradicijomis, o nuolat kuriamu ir atnaujinamu refleksyviu þinojimu; visi socialiniai veiksmai yra nuolat analizuojami ir prireikus modifikuojami pagal gaunamà informacijà ir þinias. Tad kurios þinios reikalingos organizacijai, o kurios tiesiog þalingos ar nepastebimos? Kompetencijà sudaro iððûkis, uþduotis ar veikla. Jie apibrëþia vidinæ kompetencijos struktûrà, susidedanèià ið susijusiø poþiûriø, vertybiø, þiniø ir ágûdþiø, kartu sudaranèiø galimybæ efektyviam veiksmui pasireikðti. Kompetencijos negali bûti sulygintos su jø paþintiniais komponentais. Kompetencijø struktûrà, tobulinimà ir vertinimà veikia socialinis ir kultûrinis kontekstas, kuriame individai gyvena. Individo ir visuomenës ryðys yra kaitus ir nepastovus. Straipsnyje siekiama iðsiaiðkinti, kaip darbuotojai vertina savo kompetencijas technologijø, ávairovës, atsakomybës, bendruomeniðkumo ir motyvacijos aspektais*. Towards knowledge society: demand of employee’s key competences in an organizationSaulė Gudauskaitė SummaryCompetence means a complex action system which takes in knowledge, knowledge abilities, strategies, as well as emotions and attitudes in an effective governance of the competences (Weinart, 2001). Modern social life appeals not by traditions, but by changeable, creatable and renewed reflective knowledge. All social actions are analyzed all the time and modified by information and knowledge we get. There’s a question, which knowledge is necessary in an organization and which is even harmful. Competence is the ability to meet a complex demand successfully or to carry out a complex activity or task (DeSeCo Symposium – Discussion Paper, 2002). The problem is defining and selecting the key competences which draw into power relations, political decisions, national cultures or practical considerations. The relationship between the individual and society is dialectic and dynamic, as is also the content of competence, which creates the most important value. The main questions in the article, which is part of the doctoral thesis, are: what could I define as a competence, key competence for an individual, and how do employees evaluate their competences in aspects of technology, diversity, responsibility, community relations and motivation?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Pečeliūnaitė, Angelė. "Pasitenkinimo bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas: Lietuvos AVB atvejis." Informacijos mokslai 78, no. 78 (September 22, 2017): 36. http://dx.doi.org/10.15388/im.2017.78.10833.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama problema siejama su viešųjų bibliotekų paslaugų poveikiu vartotojui. Pristatomi nepriklausomo Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veiklos ir bendruomenės gyvenimo kokybės sąsajų tyrimo apibendrinti rezultatai – pasitenkinimo viešųjų bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas (VPI2). Indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų svorius, kurie siejami su poveikiu gyvenimo kokybei. Nors bendras (visų apklausos dalyvių) pasitenkinimo paslaugomis indeksas didžiausias vertinant pasitenkinimą informacinėmis paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog aktyvūs paslaugų vartotojai labiau vertina pasitenkinimą mokymais. Šiuo metu bibliotekoje organizuotų mokymų poveikis gyvenimo kokybei itin reikšmingas, nes didėja vartotojų socialinė įtrauktis, mažėja informacinė atskirtis, stiprėja pasitikėjimas savimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, jog tarp skirtingų apskričių bibliotekų VPI2 statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau statistiškai reikšmingai priklauso nuo demografinių populiacijos duomenų. Pastebėta, jog bibliotekininkų kompetencija, paslaugumas, stipriausiai jaučiamas tiesioginio kontakto metu, nemažai lemia patiriamą didesnį pasitenkinimą paslaugomis, todėl manome, kad efektyvi komunikacija yra papildomas veiksnys, didinantis VPI2. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų poveikis vartotojų gyvenimo kokybei yra reikšmingas. Galime patvirtinti užsienio kolegų teiginį, jog viešosios bibliotekos yra geras „biznis“ visuomenei.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Kulikauskienė, Kristina. "Socialiai įtraukios bibliotekos samprata besikeičiančioje visuomenėje." Socialiniai tyrimai 42, no. 1 (December 13, 2019): 67–78. http://dx.doi.org/10.21277/st.v42i1.265.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi organizacinės socialinės atsakomybės ir įtraukties aspektai, apibrėžiama socialiai įtraukios bibliotekos koncepcija, analizuojami bibliotekoms aktualūs socialinės įtraukties bruožai, bibliotekų vaidmenys, nulemti visuomenės poreikių kaitos bei reikalaujantys pokyčių bibliotekose. Atlikus mokslinės literatūros analizę, remiantis naujausiais užsienio ir Lietuvos autorių mokslo šaltiniais, išskirti esminiai socialiai įtraukios bibliotekos bruožai: paslaugų prieinamumo užtikrinimas įvairių visuomenės grupių atstovams, socialinių dalininkų informacinių, kultūrinių, edukacinių bei socialinių poreikių tenkinimas, darbuotojų kompetencijų tobulinimas, bendruomenės telkimas ir kt.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Bubnys, Remigijus. "Reflektavimo kompetencijos struktūra socialinio darbo studentams atliekant praktikas." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 9 (January 1, 2014): 50–63. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2014.0.3777.

Full text

Abstract:

Šiaulių valstybinės kolegijosSveikatos priežiūros fakultetoSocialinio darbo katedraM. K. Čiurlionio g. 16a, LT-76228 ŠiauliaiTel. (8 41) 52 41 66El. paštas:r.bubnys@svako.lt Straipsnyje atskleidžiami reflektavimo kompetencijos komponentai, išryškėję socialinio darbo studentų profesinėje praktikoje. Faktorinės analizės rezultatai leidžia teigti, kad socialinio darbo studentų reflektavimo kompetenciją sudaro refleksijos apie mokymąsi ir mokymuisi, savirefleksijos ir refleksijos mokantis bei kritinio mąstymo ir problemų sprendimo, patirties analizės ir mokymosi iš patirties gebėjimai. Tyrimo metu išryškėjo, kad socialinio darbo studentai praktikose sėkmingai taiko tris patirties reflektavimo kompetencijos gebėjimus – reflektavimą mokantis (ko?), apie mokymąsi (ką?) ir mokymuisi (kam?). Menkiausiai studentų įgyti savirefleksijos gebėjimą sudarantys įgūdžiai yra išgyvenamų emocijų atpažinimas ir valdymas bei kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.Pagrindiniai žodžiai: aukštoji mokykla, reflektavimo gebėjimai, reflektavimo įgūdžiai, reflektavimo kompetencija, socialinio darbo praktika, studentas. THE STRUCTURE OF REFLECTION COMPETENCY DURING SOCIAL WORK STUDENTS’ PRACTICESRemigijus Bubnys SummaryThe article discloses structural components of reflection competency, which distinguished themselves during social work students’ professional practice. The results of factor analysis allow stating that the structure of social work students’ reflection competency encompasses reflection on learning and for learning, self-reflection and reflection in learning as well as abilities of critical thinking and problem solving, experiential analysis and learning from experience. It was found during the research that during the practice social work students successfully applied three abilities of reflection on experience competency: reflection in learning, on learning and for learning. Students’ least mastered skills making up the self-reflection ability are recognition and management of lived emotions, critical thinking and problem solving.Key words: social work practice, reflection competency, reflection abilities, student, higher education institution

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Grudulaitė, Lina. "Vaikų, lankančių dienos centrą, socialinio darbuotojo autoriteto suvokimas." Acta Paedagogica Vilnensia 36, no. 36 (September 1, 2016): 99. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2016.36.10075.

Full text

Abstract:

Šiame moksliniame straipsnyje atskleidžiama socialinių darbuotojų autoriteto kritiško vertinimo svarba. Išsamiai aptariama autoriteto problema ir įvairios reikšmės, priskiriamos vaikų dienos centro socialinio darbuotojo vaidmeniui. Įvardijamos pagrindinės autoriteto sąvokos ir aptariamos įvairios dilemos, susijusios su socialinio darbuotojo autoritetu profesinėje praktikoje. Taip pat atskleidžiama teikiamo tyrimo praktinė ir teorinė vertė, pristatomi įvairūs teoriniai autoriteto sąvokos aiškinimai ir aptariama autoriteto įtaka socialinio darbo praktikai vaikų dienos centruose. Straipsnyje detaliai diskutuojami empiriniai vaikų dienos centro X atvejo kokybinio tyrimo duomenys ir pristatoma, kaip vaikų dienos centrą lankantys vaikai supranta šiame centre dirbančių socialinių darbuotojų autoritetą, kokias sudedamąsias dalis priskiria jų autoritetui, kokias vaikai įvardija autoritetingo socialinio darbuotojo savybes ir būdus, kaip tapti autoritetingu socialiniu darbuotoju. Tirto vaikų dienos centro atvejo kontekstas detaliai aprašomas ir pristatomi naudoti tyrimo metodai. Be to, pateikiama išsami ir iliustruota tyrimo duomenų analizė, kuri atskleidžia, kaip apklausti vaikai supranta dirbančio vaikų dienos centre socialinio darbuotojo autoritetą, kokias socialinių darbuotojų savybes labiausiai vertina. Straipsnyje pristatomos tyrimo išvados, kurios apibendrina pagrindinius socialinio darbuotojo autoriteto, vaikų dienos centrą lankančių vaikų akimis, tyrimo atradimus, atskleidžiama, kad vaikai vertina ne tik santykius su socialiniu darbuotoju, bet ir jo kompetenciją ir pedagogines žinias, gebėjimą mokyti. Vaikai taip pat atskleidė bendradarbiavimo su savo tėvais svarbą ir kaip tai gali padidinti socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centre, autoritetą. Tyrimo duomenys gali praturtinti teorines ir praktines žinias apie autoriteto vaidmenį socialinio darbo praktikoje ir jais remiantis būtų galima gerinti konkrečios įstaigos darbo kokybę ir stiprinti darbuotojų autoritetą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Gevorgianienė, Violeta. "Sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime: subjektyvaus suvokimo analizė." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 3 (April 12, 2006): 131–38. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2006.3.8581.

Full text

Abstract:

Sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimo ir socialinės įtraukties sąvokos yra plačiai diskutuojamos Lietuvoje. Tačiau asmenis su proto negalią šiuo yra diskusijų objektai, o ne subjektai. Šiame straipsnyje yra pristatomas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimo laipsnį iš jų pačių perspektyvos. Tyrime buvo naudojamas interviu metodas ir buvo siekiama įvertinti šiuos socialinio gyvenimo aspektus: socialinį aktyvumą ir gerbūvio pojūtį, asmeninę dalyvavimo prasmę; dalyvavimo galimybes ir kliūtis, galia nuspręsti asmeninio dalyvavimo laipsnį, identiteto jausmą ir kitus. Surinktų duomenų analizė parodė, kad sutrikusio intelekto asmenys jaučiasi aktyvus savo artimoje aplinkoje, jie jaučiasi esą sprendimų priėmėjais pateiktų pasirinkimų kontekste, jie yra laimingi savo kasdieniame gyvenime ir laimės jausmą sieja su veiklų atlikimo kompetencijomis, galimybėmis panaudoti šias kompetencijas ir su labai artimo socialinio tinklo egzistavimu (šeimos nariai, draugai ir t.t.). Taip pat buvo atskleista, kad dalyvavimo vertė siejama ne su dalyvavimo rezultatais, bet su pačiu procesu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Wagner, Harald. "Sistemų teorija ir socialinis darbas/socialinė pedagogika." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2 (March 15, 2003): 4–32. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2003.2.8544.

Full text

Abstract:

Socialiniam darbui, kaip ir kitoms profesijoms, kurioms keliami aukšti reikalavimai, reikia tinkamos refleksijos. Socialinio darbo veiklos sritys, sprendžiamos problemos ir taikomi metodai yra labai įvarus, kas reikalauja kūrybinių kompetencijų. Šias problemas turėtų išspręsti socialinio darbo mokslas, tačiau jis dar nėra sukurtas. Tačiau tam, kad būtų įmanomas bendras diskursas ir atitinkamai reaguojama į kompleksiškumą socialiniame darbe, reikia ieškoti bendro teorinio pagrindo. Šiame straipsnyje apžvelgiama ir pristatoma sistemų teorija ir jos siūlomos galimybės socialinio darbo bendram diskursui formuoti ir kompleksiškumo socialiniame darbe įveikai. Aptariamos svarbiausios sistemų teorijos sąvokos, ryšiai tarp sąvokų, aiškinimo galimybės. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama straipsnyje, yra pateikti socialinio darbo grįsto sistemų teorija modelį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Šaulauskas, Marius Povilas. "Homo irretitus: politicus, faber, ludens." Sociologija. Mintis ir veiksmas 29, no. 2 (December 11, 2011): 5–15. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2011.2.6125.

Full text

Abstract:

Įtinklintasis informacijos visuomenės žmogus, homo irretitus, gimęs ir augęs paskutiniajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje, sulaukė pilnametystės pirmojoje šio tūkstantmečio dekadoje – tapdamas nebeatsiejamu nūdienio homo politicus, homo faber ir homo ludens branduoliu. Pirma, visuotinė telematinių technologijų skvarba įtinklino globalinį bendrabūvį tiek Vakaruose, tiek ir kitose sparčiai besivystančiose šalyse. Skaitmeninis sklastas paliovė būti universalia, t.y. ir endogenine, ir egzogenine, socialinės atskirties forma – jis išvirto tolydžia socialine diferenciacija, kuri replikuoja socialinio saito mechanizmus bei laiduoja nuosaikią socialinės susieties dinamiką. Antra, globalizuojanti verslo ir darbavietės telematizacija nulėmė principinę daugumos profesinių veiklų priklausomybę nuo informacinių technologijų potencialo ir jų nuolatinės raidos. Dirbančiojo homo irretitus dabartis ir perspektyvos jau tiesiogiai pareina nuo jo skaitmeninių kompetencijų lygmens, jų įgijimo bei tobulinimo galimybių. Trečia, skaitmeninių kasdienio gyvenimo ir popkultūros pavidalų simbiozė tapo įprastinio bendrabūvio dominante, kurią vadelioja kolektyvinės ir sinchroninės daugiadarbystės žaismo imperatyvas. Taip homo irretitus ludens patapo ir globalinio skaitmeninio pasaulio valdovu, ir jo klusniu pavaldiniu. Ir ką gi tokia trisluoksnė dvidešimtmečio homo irretitus dėlionė žada ateičiai? Ar iš tiesų naujieji spėriai telematizuojamo gyvenimo virsmai yra ne tik nematyti, bet ir negalimi nuspėti?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Havrdova, Eglė. "Sociologiniai nusikaltimų prevencijos padariniai: mažinant atotrūkį tarp teorijos ir praktikos." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (December 28, 2004): 96–119. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5966.

Full text

Abstract:

Nusikalstamumo kontrolės teorijos ir praktikos šalininkai dažnai kritikuoja socialinės prevencijos metodus dėl jų neapibrėžtumo ir nepraktiškumo. Todėl politikai bei nusikalstamumo prevencijos strategijos kūrėjai pirmenybę teikia situacinės prevencijos priemonėms, kurių poveikis, siekiant eliminuoti nusikalstamumą skatinančias situacijas, yra lengviau pamatuojamas. Tačiau nusikalstamumo prevencijos tyrimai patvirtina faktą, kad prevencijos efektyvumas priklauso nuo pokyčių tiek fizinėje, tiek ir socialinėje aplinkoje. Kaip rodo naujausi nusikalstamumo prevencijos tyrimai, tik derinant socialinės ir situacinės prevencijos metodus galima sumažinti ilgalaikį nusikalstamumo lygmenį. Todėl „naujasis nusikalstamumo prevencijos mokslas“, tiriantis socialinės prevencijos reikšmę kontroliuojant nusikalstamumą, nukreipia kriminologų ir prevencijos praktikų dėmesį sociologinių teorijų link. Pastarosios nusikalstamumo priežasčių ieško socialinėje individo aplinkoje. Sociologinių teorijų, aiškinančių nusikalstamumo priežastis, gausa ir įvairovė patvirtina socialinių nusikalstamumo prevencijos metodų svarbą. Sociologinių teorijų pliuralizmas kriminologijoje rodo, kad svarbu nusikalstamumą apibrėžti. Kartu išryškėja apibrėžimo reliatyvumas bei kintamumas. Pavyzdžiui, Christie apibūdina nusikalstamumą kaip sąvoką, kuri sukuriama tam tikros visuomeninės grupės interesams tenkinti. Kitaip sakant, nusikalstamumas egzistuos tol, kol egzistuos juo suinteresuotų, tiesiogiai ar netiesiogiai su juo susijusių, individų grupės (Christie 1982; 72). Nepaisant to, nusikaltimas apibrėžia įvairovę veiksmų ir yra tik viena iš deviacijos formų. Plačiąja prasme nusikalstama veikla turėtų būti apibrėžiama tokia veikla, kuri būtų laikoma nusikalstama bet kurioje visuomenėje ir kultūroje. Todėl nusikalstamumo nagrinėjimas siejasi su universalaus apibrėžimo ieškojimu, nesivadovaujant tik teisiniu ar elgesio sutrikimų aspektais, tačiau apimant kultūrinį veiksmo kontekstą. Šis ieškojimas taip pat atspindi teorinio nusikalstamumo dėmens svarbą ir glaudų ryšį tarp veiksmo apibrėžimo ir jo priežasčių išaiškinimo. Galima teigti, kad kriminologijos mokslo šaknys slypi sociologinių teorijų prielaidose. Tradicinė nusikalstamumo sociologija remiasi žymiaisiais Durkheimo teiginiais apie anomijos („benormiškumo“, ar normų krizės) situaciją visuomenėje ir su ja susijusią socialinę patologiją, kuri, autoriaus teigimu, yra neišvengiamas bet kurios „normalios“ visuomenės reiškinys. Durkheimo mintis pratęsė kriminologinės „įtampos“ krypties šalininkai: Mertonas, Albertas Cohenas, Clowardas ir Ohlinas. Pagrindiniai šių autorių teiginiai aiškina nusikalstamumą kaip individų nesugebėjimo prisitaikyti prie esamų socialinių sąlygų bei ribotų galimybių pasiekti norimą tikslą (žemo statuso, ekonominės bei socialinės padėties) padarinius. Šiais teiginiais taip pat remiasi „subkultūrų“ teorija, teigianti, kad nusikalstamą elgesį lemia nusikalstamų „sub-kultūrinių“ grupių susidarymas (Vold et al. 1998; 167–168). Meado simbolinės sąveikos idėjos atsispindi Sutherlando bei Gressey „skirtingos asociacijos“ teorijoje, kuri teigia, jog nusikalstamas elgesys išmokstamas siekiant susitapatinti su nusikalstama grupe. Matza sujungia šiuos teiginius, siekdamas atskleisti socialinę nusikalstamumo konstrukciją. Autorius teigia, jog nusikalstama veikla atliepia individo reakciją į neigiamą visuomenės požiūrį jo atžvilgiu. Millso, Scotto ir Lymano požiūriu, svarbūs pasakymai bei gestai, kurie naudojami apibūdinant individus ar jų elgesį. Neigiami, žeminantys posakiai ar gestai gali neigiamai paveikti individo savęs suvokimą ir vertinimą. (Cullen ir Agnew 1999; 88–90). Pastarosios mintys plėtojamos Beckerio „etikečių klijavimo“ teorijoje. Ši teorija įvardija moderniosios „sociologinės kriminologijos“ pradžią. Beckeris teigia, jog nusikalstamumą apibūdinantį elgesį (pavyzdžiui, deviacijos) lemia neigiamų etikečių (visuomenėje naudojamų neigiamų apibrėžimų, apibūdinimų) „klijavimas“ individams ar grupėms. Visuomenės reakcija į šią etiketę sustiprina individo nusikalstamo elgesio tendencijas (Rock 1997; 257). „Etikečių klijavimo“ teiginiai atskleidžia glaudų ryšį tarp nusikalstamos veiklos apibrėžimo bei šią veiklą sukėlusių priežasčių. Nusikalstamumo „etikečių klijavimo“ įtaką visuomenės reakcijoms bei tolimesnes šių reakcijų pasekmes individų elgesiui iliustravo Stanley Cohen (Stanley Cohen 1972). Vienas esminių „naujosios sociologinės kriminologijos“ uždavinių siejamas su galimybėmis kontroliuoti ir koreguoti nusikalstamą elgesį siekiant eliminuoti anksčiau paminėtas socialines priežastis. Þymiausias kontrolės teorijų atstovas Hirshi teigia, jog, kalbant apie nusikalstamumo kontrolę, svarbiausia atsakyti į klausimą, kodėl kai kurie individai nenusikalsta? Nusikalstamumą autorius aiškina susilpnėjusiais socialiniais saitais tarp individo ir pagrindinių socialinių institutų. Hirshi ir Gottfredson teorinis socialinės kontrolės modelis sieja asmens savikontrolę ir nusikalstamumą skatinančią aplinką. Kiekvienas individas kitaip reaguoja į aplinką, o tai susiję su savikontrolę išreiškiančiomis asmens savybėmis. Pavyzdžiui, pagal Hirshi ir Gottfredson, silpnos savikontrolės individai yra aktyvūs, paviršutiniški, nesugebantys užmegzti ilgalaikių ryšių, siekiantys trumpalaikio pasitenkinimo. Tokie individai yra jautresni aplinkos pokyčiams, greičiau tampa deviantinės grupės nariais (Hirshi ir Gottfredson 1990; 4). Ši teorija yra kritikuojama dėl tyrimais nepagrįstos savikontrolės sampratos apibendrinimo: stiprios savikontrolės individai taip pat gali pasukti nusikalstamu keliu. Nusikalstamumo prevencijai svarbūs socialinės kontrolės teorijos teiginiai, siejantys individo amžiaus pokyčius (individui bręstant savikontrolės požymiai kinta) ir ankstyvąją jo socializaciją. Pasak Hirshi ir Gottfredson, silpna savi-kontrolė yra netinkamos ankstyvosios socializacijos pasekmė. Todėl socialinės prevencijos metodai pirmiausia turėtų apimti šią sritį. Daugelis kriminologų, ieškančių koreliacijos tarp teorijos ir praktikos, teigia, kad nusikalstamumo prevencijos strategijos kūrėjai turėtų atsižvelgti į teorinių teiginių įvairovę. Vis dėlto tokios teorinių modelių įvairovės pritaikomumas praktikoje – abejotinas, pirmiausia dėl to, kad reikalauja ne tik aukštos strategijos kūrėjų kompetencijos, bet ir ypatingų praktinių įgūdžių. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad socialinės nusikalstamumo prevencijos praktika yra tas žinojimo šaltinis, iš kurio „semia“ žinias kriminologijos teoretikai. Daugiausia informacijos „nusikalstamumo prevencijos teorijos“ kūrėjams suteikia strategijų, metodų bei programų stebėjimas ir vertinimas. Toks vertinimo tyrimas turi prasmę tik tada, kai jis pagrįstas moksliniais tyrimo metodais, apimančiais tiek raidos, tiek ir rezultatų vertinimą. Tačiau moksliškai pagrįsti vertinimai dažnai yra nepriimtini prevencinių strategijų kūrėjams. Siekdami išvengti kritikos, politikai ir strategai verčiau atsisako socialinės prevencijos, kaip netinkamo nusikalstamumo mažinimo metodo. Moksliškai pagrįstų socialinės prevencijos programų vertinimo trūkumas riboja žinių, reikalingų socialinės prevencijos metodų kūrimui, generavimą ir perdavimą bei mažina pasitikėjimą socialinės prevencijos programomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Atkočiūnienė, Zenona. "Žinių vadybos įtaka tobulinant organizacijos kompetencijas." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 14–22. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3198.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinės konkurencijos sąlygomis organizacijos privalo tapti lanksčios, kūrybingos, inovatyvios ir kompetentingos, kad įgyvendintų savo siekius ir išsiskirtų rinkoje. Padidėjęs ekonominis ir socialinis žinių vaidmuo keičia organizacijų ir jų aplinkos apibrėžtis papildant jas atitinkamai: žinių organizacijų, žinių aplinkos sąvokomis, kurios apibūdina ne tik aplinkos sudėtingumą, bet ir jos įtaką organizacijų veiklai. Žinios savaime nėra konkurencinis pranašumas, o priklauso nuo gebėjimo įgytas kompetencijas pritaikyti praktinėje organizacijų veikoje. Žiniomis pagrįstu požiūriu į kompetenciją pabrėžiama, kad organizacija, siekdama konkurencinio sėkmingumo, skatinti žinių atnaujinimą, turi modeliuoti žinių vadybos procesus, kuriais skirtingų individų kūrybiškumas, sukauptos žinios, patirtis būtų įtraukiama į organizacijos veiklą tobulesniems produktams ir paslaugoms kurti.Pagrindiniai žodžiai: žinių vadyba, organizacijos kompetencijos, nuolatinis mokymasis, organizacijos aplinka, organizacijos kultūra.Knowledge Management Influence on Developing Organizational CompetencesZenona Atkočiūnienė SummaryThe article describes the standpoint of competences upheld by knowledge, emphasizing that organization reaching for the competitive success needs to promote knowledge renewal, create and model the processes of knowledge management. This helps to developing individual creativity, organizational knowledge and experience into organizational work, creation of improved products and facilities. The problem-oriented analysis of competences and the evaluation of knowledge management measures helping to develop organizational competences reveals that not only deepening on and amplifying in Summaryternal competences in an organization, but also the interaction among organizations when they exchange and share knowledge establishing the networks of competeneces are very important. The author’s purely synergetic model of organizational competences and knowledge management demontrates that the combination of competences upheld by knowledge and integrated into organizational products, facilities, processes and works becomes an essential space of knowledge management activities and guarantees successful organizational performance.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Kavaliauskaitė-Vilkinienė, Viktorija. "Komunikacinė vaikų kompetencija: oficialiojo ir familiariojo registrų mandagumo žymekliai." Studies About Languages 1, no. 37 (December 3, 2020): 112–36. http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.1.37.25342.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos lietuvių vaikų, kurių amžius nuo trejų iki septynerių metų, kalbos ypatybės, koncentruojantis į vieną iš komunikacinės kompetencijos rodiklių – mandagumo normų įsisavinimą. Gilinamasi į vaikų gebėjimą pagal socialinę situaciją vartoti skirtingus registrus ir jiems būdingus mandagumo žymeklius: mandagumo frazes, kreipimosi į pašnekovą formas, prašymus. Straipsnio tikslas – ištirti lietuvių vaikų, kurių amžius nuo trejų iki septynerių metų, mandagumo žymeklių raiškąskirtingose socialinėse situacijose, aptarti vaikų gebėjimą vartoti skirtingo formalumo laipsnio registrus. Darbe keliama hipotezė, kad 3–4 metų amžiaus lietuvių vaikai jau yra sukaupę pakankamai komunikacinės kompetencijos vartoti įvairius mandagumo žymeklius ir skirtingus registrus.Tyrimo medžiagą sudaro panašaus amžiaus vaikų pokalbių, įrašinėtų oficialias ir familiarias kalbines situacijas reprezentuojančių vaidmenų žaidimų metu, tekstynas (~ 30 000 žd.), kuriame užfiksuota 77 vaikų kalba. Pagrindinė tyrimo išvada patvirtina hipotezę. Priklausomai nuo žaidimo situacijos, tirtiems vaikams buvo būdinga vartoti oficialios / familiarios raiškos pasisveikinimus / atsisveikinimus ir kitas mandagumo frazes, oficialias / familiarias kreipimosi į pašnekovą formas. Pokalbių analizėje taip pat aptariamos stilistinės variacijos ypatybės ir vaikų polinkis į tiesioginę prašymų raišką tiek oficialiose, tiek familiariose kalbinėse situacijose.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Švedaitė-Sakalauskė, Birutė, and Violeta Gevorgianiene. "Nieko geriau už paskaitą? Apie socialinio darbo universitetinių studijų mokymo(si) metodus." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 13, no. 13 (February 28, 2017): 105. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2016.13.10046.

Full text

Abstract:

Straipsnyje svarstoma, kurie mokymo(si) metodai tinkamiausi universitetinėms socialinio darbo studijoms. Remiantis socialinio darbo bakalauro ir magistro studijų studentų apklausa nustatyta, kad paskaita kaip metodas labiausiai padeda jų kompetencijų ugdymuisi. Labiausiai stebina tyrimo rezultatas, kad paskaitų metu studentai ne tik įgyja žinių, bet ir jaučiasi labiausiai išmokstantys žinias taikyti. Šie tyrimo rezultatai kviečia diskutuoti, kodėl paskaita - klasikinis universitetinių studijų metodas net ir tokioje į praktiką orientuotoje specialybėje kaip socialinis darbas pasirodo esantis populiariausias ir duoda studentams daugiausiai naudos. Vienas iš galimų atsakymų – paskaitos, kaip tarpusavio sąveika kuriamo gyvo naratyvo, įtaigumas ir ugdomasis poveikis, atveriantis kur kas daugiau mokymo ir išmokimo galimybių.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Skerytė-Kazlauskienė, Monika, and Rasa Barkauskienė. "MOKYMOSI NEGALIĄ TURINČIŲ PAAUGLIŲ SAVĘS VERTINIMAS IR SUVOKTA SOCIALINĖ PARAMA." Psichologija 41 (January 1, 2010): 33–49. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2010.0.2580.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama mokymosi negalią turinčių paauglių savęs vertinimas, suvoktos socialinės paramos kiekis ir svarba, siekiama nustatyti, ar savęs vertinimo ir socialinės paramos sąveikos pobūdis šioje grupėje yra savitas, palyginti su vidutiniškai besimokančių bendraamžių grupe. Tyrime dalyvavo 188 paaugliai (tiriamoji grupė – 95 paaugliai, kuriems nustatyta mokymosi negalia, palyginamoji – 93 vidutiniškai besimokantys bendraamžiai) iš Vilniaus mokyklų šeštų–septintų klasių. Mokiniai pildė Vaikų savęs suvokimo skalę (Self Perception Profile for Children; Harter, 1985) bei Vaikų ir paauglių socialinės paramos skalę (Child and Adolescent Social Support Scale; Malecki et al., 2000). Mokymosi negalią turintys paaugliai blogiau save vertino visose matuotose savęs vertinimo srityse – akademinės kompetencijos, socialinio priėmimo, elgesio ir bendrojo savęs vertinimo – palyginti su neturinčiais mokymosi negalios bendraamžiais, tačiau gaunamos socialinės paramos kiekio ir svarbos vertinimai grupėse nesiskyrė. Grupės išsiskyrė savęs vertinimo ir socialinei paramai teikiamos svarbos sąsajų pobūdžiu: tiriamojoje grupėje nustatytos tiesinės sąsajos tarp tėvų, mokytojų, bendraklasių socialinei paramai teikiamos svarbos ir savęs vertinimo, o palyginamojoje grupėje tokių sąsajų neaptikta. Mokymosi negalią turintys paaugliai, kurie gaunamai socialinei paramai teikė mažai svarbos, statistiškai reikšmingai blogiau save vertino, palyginti su mokymosi negalių neturinčiais bendraamžiais, taip pat teikiančiais mažai svarbos gaunamai socialinei paramai.Pagrindiniai žodžiai: mokymosi negalia, socialinė parama, savęs vertinimas, paaugliai.Adolescents with learning disabilities: Self-evaluation and social supportMonika Skerytė-Kazlauskienė, Rasa Barkauskienė SummaryAlthough learning disability (LD) has a primary impact on academic achievement, its relation to problematic social and emotional life of children and adolescents has been well recognised. In addition, attention has been paid to self-evaluation of schoolchildren with LD; however, the results of studies are contradictory and can be attributed to various factors. This paper seeks to shed light on the association between self-evaluation and perceived social support in adolescents with LD. We used the multidimensional model of Susan Harter (1999) for understanding and measuring the global and domain-specific self-evaluations. The goals of the current study were to assess relations of self-evaluation to the perceived frequency and importance of social support received from various significant sources – parents, teachers, classmates and close friends in two groups of adolescents, those with LD and their classmates with average academic achievements.The participants were 188 Lithuanian-speaking adolescents from sixth-seventh grades of Vilnius schools, mean age 12.5 years (SD = 0.7). Ninety-five schoolchildren (64 boys and 31 girls) diagnosed as learning-disabled and 93 schoolchildren (58 boys and 35 girls) comprised an age- and sex-matched comparison group from the same schools with average academic achievements. The participants were assessed on Self-Perception Profile for Children (Harter, 1985) and Child and Adolescent Social Support scales (Malecki et al., 2000).The results revealed that the LD group rated themselves worse than average-achieving students on all domain-specific self-evaluations scales: scholastic competence (t = –5.88, p < 0.001), social acceptance (t = –3.08, p < 0.01) , behavioural conduct competence (t = –2.36, p < 0.05) and global self-evaluation (t = –2.30, p < 0.05). Both groups equally perceived social support, its frequency and importance. There were significant associations between self-evaluations and the perception of social support in both groups. However, there were more significant relationships in the LD group, the perceived importance of social support being significantly related to various self-evaluations among adolescents with LD only (correlations for the LD group ranged from 0.24 to 0.40). The further ANCOVA analysis revealed that the self-evaluation of adolescents with LD, who perceived social support as unimportant, tended to be lower than the self-evaluations of adolescents without LD who disvalued the importance of social support.Key words: learning disability, social support, self-evaluation, adolescents.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Hatar, Ctibor, and Rastislav Rosinsky. "SOCIAL COMPETENCES AND UNSUITABLE BEHAVIOUR OF PUPILS." Slavonic Pedagogical Studies Journal 8, no. 1 (February 2019): 257–68. http://dx.doi.org/10.18355/pg.2019.8.1.19.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Predanocyova, Lubica, and Gabriela Jonaskova. "SOCIAL COMPETENCES OF PUPILS IN THE CIVIL THEORY SUBJECT." Slavonic Pedagogical Studies Journal 7, no. 1 (2018): 145–54. http://dx.doi.org/10.18355/pg.2018.7.1.14.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Grinkevičiūtė, Žaneta, and Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. "Prevencinis socialinių įgūdžių lavinimas vidurinėje mokykloje: paauglių socialinių įgūdžių raiškos ypatumai." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 7 (January 1, 2013): 141–57. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2013.0.1395.

Full text

Abstract:

Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokyklaPartizanų g. 46, Kaunas. Tel. (8 37) 31 19 73El. paštas: zaneta.grinkeviciute@gmail.comVytauto Didžiojo universitetasDonelaičio g. 52 Kaunas. Tel. (8 37) 32 78 46El. paštas: j.rimkiene@sgi.vdu.lt Prevencinė socialinių įgūdžių lavinimo programa buvo parengta ir įdiegta bendrojo lavinimo mokyklos 14–16 metų paauglių klasėje. Šešiolikos užsiėmimų programą vedė profesionalus socialinis darbuotojas. Socialiniams paauglių įgūdžiams lavinti naudoti instruktavimo, modeliavimo, vaidmenų žaidimų, elgesio generalizacijos ir kiti darbo grupėje metodai. Tyrime naudotas trianguliacijos metodas: taikytos kokybinio ir kiekybinio tyrimų prieigos. Atliktas veiklos tyrimas atskleidė, kad socialinių įgūdžių lavinimo programa bendrojo lavinimo mokykloje yra iš dalies veiksminga. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukai tapo atviresni, pradėjo labiau reikšti savo jausmus ir domėtis, kaip jaučiasi kiti bendraamžiai. Tyrime dalyvavę paaugliai pradėjo dažniau inicijuoti pokalbius, tarpusavio sąveikose tapo drąsesni. Grupės darbe pokytis buvo nustatytas merginų tarpe, jos tapo vieningesnės, „drąsiai dalindavosi savo situacijomis bei įsitraukdavo į grupinį darbą“. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, bendrojo lavinimo mokykloms rekomenduojama organizuoti nuolatinius ir ilgalaikius socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, kuriuose galėtų dalyvauti skirtingą socialinę kompetenciją turintys vaikai ir paaugliai.Pagrindiniai žodžiai: socialiniai įgūdžiai, prevencinis socialinių įgūdžių lavinimas, socialinių įgūdžių lavinimas mokykloje.Preventive Training of Social Skills at School: Development of Social Skills in AdolescentsŽaneta Grinkevičiūtė, Jorūnė Vyšniauskytė-RimkienėSummaryA preventive program of training social skills was developed and implemented in-class for 14–16-year-old adolescents in a regular secondary school. The social skills training program of sixteen workshops was led by a professional social worker. The methods of instruction, modeling, role-playing games, generalization were used to develop social skills of adolescents. In the research, the triangulation method (qualitative and quantitative) was used. The action research revealed that the social skills training program was partially effective. The boys’ behaviour mostly changed according to data of the assertiveness and empathy scales. The boys became more open; moreover, they began to express their feelings and show interest in other peoples’ feelings. Adolescents began to initiate conversations and became assertive in interactions with others. In group work, the girls showed more changes in their behaviour (became more united, were sharing their situations, were actively involed in the group work). According to the data of the research, recommendations were prepared for organizations and institutions working with adolescents in organizing stable and long-term social skills training sessions including participants with different levels of social competence development.Key words: social skills, preventive training of social skills, training of social skills at school.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Arlauskas, Saulius. "Šeima kaip privatinės teisės institutas ir esminis viešosios teisės integralumo veiksnys." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 14, no. 14 (February 9, 2017): 9. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2017.14.10412.

Full text

Abstract:

Straipsnyje, pateikiant teorinį viešosios ir privatinės teisės santykio aiškinimą, siekiama pažvelgti į visuomenės moralines nuostatas dėl šeimos instituto teisinio reguliavimo. Kritikuojama nekorektiškai aiškinama valstybės teisinio neutralumo tezė, pagal kurią, šeimos kūrimas yra visiškai autonominis privačių subjektų reikalas, ir todėl valstybė negali piršti kokio nors šeimos idealo. Parodoma, kad tokia pozicija remiasi nekritišku teisės ir moralės skyrimu, teisei ir moralei bendrų universalių vertybių neigimu. Straipsnyje teigiama, kad liberaliojoje teisės doktrinoje, remiantis visuomenės kolektyvinėmis etinėmis nuostatomis, neišvengiamai preziumuojama kaip viešosios teisės imperatyvas individo unikali prigimtis, jo teisės į lygybę ir pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu parodoma, kad privatinės teisės kompetenciją ginti individų laisvą susitarimą lemia ne jų individuali gamtinė, bet visuomeninė kolektyvinė būtis. Remiantis visuomenės narių laisvės ir lygybės bendruomenine kilme, nagrinėjama šeimos instituto pagrindinė prokreacinė funkcija, kurios reikalauja bendruomeninis identitetas (bendruomenės siekis išlikti istorijoje). Parodoma, kad, valstybei proteguojant skirtingų lyčių santuokas, ne paneigiama individų pasirinkimo laisvė, bet, atvirkščiai, pasirinkimo laisvei suteikiamas prasmingas turinys, kuris išplaukia iš universalių vertybių, bendrų teisei ir moralei. Straipsnyje teigiama, kad siekis sumenkinti tradicinės šeimos socialinę svarbą yra grėsmingas, nes pažeidžia pagrindinį socialinės integracijos modelių šaltinį – tradicinę šeimą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Kulikauskienė, Kristina, and Diana Šaparnienė. "Viešosios bibliotekos veikla socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių skaitmeninės įtraukties didinimo srityje." Socialiniai tyrimai 43, no. 1 (October 7, 2020): 32–44. http://dx.doi.org/10.21277/st.v43i1.305.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami esminiai teoriniai skaitmeninės įtraukties aspektai ir analizuojamos viešųjų bibliotekų veiklos skaitmeninės įtraukties didinimo srityje: nemokamos prieigos prie IKT ir interneto suteikimas, skaitmeninių kompetencijų ugdymas ir skaitmeninių paslaugų teikimas. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad negalią turinčių asmenų ir senjorų dalyvavimas bibliotekų siūlomose skaitmeninės įtraukties didinimo veiklose nėra pakankamas. Jie retai naudojasi bibliotekų vykdomomis veiklomis dėl tokių priežasčių kaip asmeninės motyvacijos stoka, skaitmeninių kompetencijų trūkumas, bibliotekų infrastruktūros ir technologinės įrangos nepritaikymas bei informacijos apie šias veiklas nepakankamumas. Siekiant spręsti šias problemas, viešosioms bibliotekoms rekomenduojama tobulinti skaitmeninės įtraukties didinimui skirtas veiklas plečiant paslaugų prieinamumą, turinio įvairovę, aktyvinant informacijos viešinimo iniciatyvas bei intensyvinant bendradarbiavimą su šioms tikslinėms grupėms atstovaujančiomis organizacijomis. Tai galėtų paskatinti aktyvesnį negalią turinčių asmenų ir senjorų įsitraukimą į bibliotekų veiklas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Laužackas, Rimantas, and Lina Kaminskienė. "Neformaliojo mokymosi pripažinimas organizuojant profesinį rengimą: socialinės partnerystės aspektas." Acta Paedagogica Vilnensia 12 (January 17, 2016): 19–27. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2004.12.9612.

Full text

Abstract:

Straipsnyje apžvelgiama švietimo ir veikslo sistemų sąveikos raida, siekiant efektyvesnio profesinio rengimo organizavimo. Diskutuojama socialinių partnerių funkcijų ir atsakomybės išplėtimo galimybės klausimu, atliekant neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi įgytos kompetencijos vertinimą ir pripažinimą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Medne, Dace, Nora Jansone-Ratinika, and Ilze Dinka. "Tėvų auklėjimo kompetencijos diskursas Latvijos žiniasklaidos erdvėje (2004–2016 m.)." Acta Paedagogica Vilnensia 38, no. 38 (July 26, 2017): 159. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.38.10799.

Full text

Abstract:

Socialinė ir politinė situacija Latvijoje po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. skatino pokyčius visuomenėje, kurie sudarė prielaidas požiūrio į šeimą ir į joje vykstančius procesus kaitai. Ši situacija skatina atkreipti dėmesį į teorijoje ir praktikoje vyraujantį diskursą ir ieškoti bei apibrėžti naują auklėjimo šeimoje tyrimų centrą. Nagrinėjamų temų kaita skatina diskusiją apie auklėjimo diskurso vykdytojus – tėvus ir auklėjimo kompetencijos turinį bei formą, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į svarbius esamos situaci jos aspektus. Straipsnyje pristatoma reikšmingame Latvijos leidinyje „Mans Mazais („Mano mažylis“), kuriame nuo 1994 m. nuolat skatinamas esamų ir būsimų tėvų auklėjimo diskursas, pateikiama tėvų auklėjimo kompetencijos analizė, kuria siekiama nustatyti ir pavaizduoti dažniausiai taikomus auklėjimo metodus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Rudžinskienė, Rasa, and Judita Rudokaitė. "Neįgalaus jaunimo karjeros projektavimo kompetencijų ypatumų atskleidimas žinių visuomenės kontekste." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 9 (January 1, 2014): 94–104. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2014.0.3774.

Full text

Abstract:

Šiaulių universitetas,Vilniaus g. 88, LT-76285 ŠiauliaiEl. paštas: karjerosprojektavimas@gmail.comJudita RUDOKAITĖVytauto Didžiojo universitetas,K. Donelaičio g. 58, LT-44248 KaunasEl. paštas: juditarud@gmail.com Straipsnyje analizuojamos jaunimo, turinčio negalią, karjeros projektavimo kompetencijos. Pateikti karjeros, karjeros projektavimo, neįgalumo sąvokų apibūdinimai. Siekiant atskleisti karjeros projektavimo svarbą sėkmingos karjeros planavimui ir raidai, atliktas pusiau struktūruotas interviu, kurio rezultatai parodė, kad jauni žmonės susiduria su įvairiomis problemomis rinkdamiesi profesinį kelią ar integruodamiesi į darbo rinką. Atliktas tyrimas išryškino jaunimo karjeros planavimo, realizavimo, valdymo, naujų kompetencijų įgijimo ypatumus, socialinės atskirties reikšmę, įgyjant išsilavinimą, realizuojant sėkmingos karjeros viziją.Pagrindiniai žodžiai: karjeros projektavimas, neįgalumas, karjera, darbo rinka. EVALUATION OF CAREER DESIGNING COMPETENCE OF YOUNG PEOPLE WITH DISABILITY IN THE CONTEXT OF KNOWLEDGE-BASED SOCIETYRasa Rudžinskienė, Judita Rudokaitė SummaryThe career designing competence of young people with disability has been analysed in this article. The concepts of career, career designing, and disability have been identified in this article. Research data has been collected using the semi-structured interview method. The quantitative research of young people with disability has been presented in this article in order to reveal the importance of career designing for successful career planning and development. Results of this research showed that young people are faced with various problems in choosing career paths or integrating into the labour market. Also, the peculiarities of young people career planning, realisation and management have been revealed in this article.Key words: career designing, disability, career, labour market.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Szerląg, Alicja. "Daugiakultūriškumas ir tarpkultūriškumas kaip mokymo kompetencijų atskaitos taškai." Acta Paedagogica Vilnensia 38, no. 38 (July 26, 2017): 77. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2017.38.10792.

Full text

Abstract:

Daugiakultūriškumas yra šiems laikams būdinga kultūros kategorija, nukelianti individą į kultūrų paribius, ten, kur galima patirti ne tik save ir savo kultūrą, bet ir santykį su kitais, jų kultūromis. Tai nuolatinių pasirinkimų ir kultūrinių tapatumų formavimosi vieta, apibrėžianti daugialypio kultūrinio tapatumo kūrimosi procesą ir kurianti bendruomenes kultūros paribiuose. Individo funkcionavimo paribiškumas atveria tarpkultūriškumo kategoriją, kuri talpina savyje įprastas, t. y. socialines (asmenines, tarpasmenines, tarpkultūrines) ir pilietines kompetencijas. Tam, kad jaunoji karta įgytų tokių savumų, ji turi būti kryptingai ugdoma, ir tai, be kita ko, turėtų užtikrinti tarpkultūrinio ugdymo sistema. Todėl daug dėmesio turėtų būti skiriama mokytojo vaidmeniui ir jo(s) akademinio išsilavinimo formuojamoms profesinėms kompetencijoms (asmeninei, interpretavimo-komunikavimo, kūrybingumo-kritiškumo, bendradarbiavimo, aksiologinei, teleologinei ir vykdomajai).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Raudienė, Irena. "Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimas kaip sėkmingo vaiko mokymosi prielaida." Socialinis ugdymas 49, no. 2 (June 29, 2018): 68–78. http://dx.doi.org/10.15823/su.2018.12.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Chudyk, Dorota, and Anna Żarska. "Postpamięć schyłkowego okresu socjalizmu w Polsce a kompetencja tłumaczeniowa studentów filologii rosyjskiej." Politeja 18, no. 1(70) (February 1, 2021): 135–46. http://dx.doi.org/10.12797/politeja.18.2021.70.11.

Full text

Abstract:

Post-memory and Translation Competence of Russian Philology Students (Based on the Decline of Socialist Period in Poland) Translation competence is not only a good command of the languages but also the knowledge about the reality, culture, and history of both communities of communication. The observations conducted during the process of developing translation competence on philological studies allow us to make a hypothesis. The knowledge about the reality, affairs, and trauma associated with the decline of the socialist period and political transformation in Poland should be stored in the young generation’s memory not only thanks to history teaching at school, but also their parents’ and grandparents’ memories. However, the knowledge is not sufficient for adequate translation from Polish to Russian. The article presents the results of questionnaire surveys conducted among primary schools pupils in the Rzeszów region and Russian Philology students at the University of Rzeszów. The young generation’s memory of the decline of Polish People’s Republic and the texts translated by students of the translation speciality are discussed.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Smilgienė, Silvija. "MOKYTOJŲ VERTYBINĖS NUOSTATOS APIE SKAITYMO ĮGŪDŽIŲ MOKYMĄ VIDURINĖJE MOKYKLOJE LIETUVOJE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 271. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8824.

Full text

Abstract:

Mokslinėje literatūroje yra pripažįstama, kad mokytojų turimos vertybinės nuostatos daro įtaką metodologinių sprendimų pasirinkimui ir mokinių akademiniams pasiekimams. Šių nuostatų analizė yra svarbi ir reikšminga, vystant ir diegiant būsimų ir esamų mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas ir siekiant tobulinti užsienio kalbos mokymo metodiką. Vertybinės nuostatos šiame straipsnyje yra apibrėžiamos kaip daugianaris konceptas, kuris apima profesines žinias, asmenines savybes, požiūrius, įsitikinimus ir pažinimus, kurie yra formuojami ir įtakojami socialinės aplinkos, kurioje individai vykdo savo veiklą. Šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Lietuvoje, interviu metodu apklausus penkias anglų kalbos mokytojas, dėstančias anglų kalbą vidurinėje mokykloje. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kaip tyrimo dalyviai suvokia, kokie yra mokinių poreikiai ugdant skaitymo įgūdžius ir kokiomis vertybinėmis nuostatomis mokytojos vadovaujasi, parinkdamos skaitymo ugdymo būdus ir metodus. Tyrimo metu taip pat siekta išsiaiškinti, kaip mokytojos vertina skaitymo metodų taikymo efektyvumą. Duomenų analizė atskleidė, kad visos tyrime dalyvavusius mokytojos teoriškai skaitymą suprato kaip linijinį psichologinį procesą, kurio metu mokiniams yra svarbu įsisavinti ir gilinti žodyno ir gramatines žinias. Tačiau respondentai, paklausti apie metodologinę skaitymo mokymo praktiką, atskleidė daugiasluoksnę nuostatą, kad skaitymas yra raštingumo ugdymo procesas, kurio metu turi būti ne tik integruotai mokomi kalbėjimo, rašymo ir klausymo įgūdžiai, bet ir formuojama asmenybė, skatinant kritinį mąstymą ir tarpkultūrinę kompetenciją. Tyrimas taip pat parodė, kad respondentams trūksta anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ir žinių apie naujausius skaitymo mokymo metodus, siekiant patenkinti mokinių poreikius, jiems formuojant skaitymo įgūdžius. Duomenų analizė leidžia prieiti išvados, kad teorinės respondentų žinios apie skaitymo mokymą nesutampa su jų asmenine vertybine nuostata apie skaitymo metodologinę praktiką. Respondentai atskleidė, kad šiems vertybinių nuostatų skirtumams darė įtaką tokie faktoriai kaip egzaminų reikalavimai, asmeninė mokytojų patirtis ir mokinių poreikiai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

ZINKEVIČIENĖ, JULIJA. "ARCHYVISTIKOS STUDIJOS VILNIAUS UNIVERSITETE: RAIDA IR PERSPEKTYVOS." Knygotyra 59 (January 1, 2012): 205–19. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v59i0.1115.

Full text

Abstract:

Vilniaus universitetoKnygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: julijazinke@gmail.comŠiandien požiūriai į archyvų vaidmenį, jų paskirtį visuomenėje, reikalavimai archyvams kaip socialinėms institucijoms ir juose dirbantiems profesionalams iš esmės pasikeitė. Tradicinis – uždaras, sunkiai prieinamas ir savitikslis – archyvas nebėra populiarus ir perspektyvus. Be to, greta istorinių dokumentų archyvų egzistuoja šiandienos įstaigų ir organizacijų archyvai, kuriems tvarkyti reikia specifinių informacijos valdymo įgūdžių. Todėl šiandien archyvarams reikalinga specifinė informacinė kompetencija, geros kalbų žinios, komunikaciniai įgūdžiai.Straipsnio tikslas – išanalizuoti Vilniaus universiteto Archyvistikos studijų programos raidą, aptarti esamą padėtį ir numatyti ateities perspektyvas tobulinant programos turinį. Čia pateikiamos autorės įžvalgos, sukauptos dirbant su šia programa nuo jos sukūrimo pradžios 1999 metais iki 2012 metų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Indrašienė, Valdonė, and Justinas Sadauskas. "II. Socialinio darbo teorija ir praktika. Socialinio darbo praktikos bendruomenėje organizavimas mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektu: Studentų požiūris." Social Work 12, no. 2 (2013): 261–72. http://dx.doi.org/10.13165/sd-13-12-2-05.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Beresnevičienė, Danguolė. "Suaugusiųjų švietimo vaidmuo Rytų ir Centrinės Europos šalyse." Acta Paedagogica Vilnensia 6 (January 17, 2016): 74–87. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1999.06.9459.

Full text

Abstract:

Straipsnio tikslas – išanalizuoti suaugusiųjų švietimo vaidmenį Rytų ir Centrinėje Europoje. Tyrimo uždaviniai – apibrėžti suaugusiųjų švietimo sampratą ir diferencijuoti pagrindinius požiūrius į suaugusiųjų švietimą, apibūdinti bendrąją situaciją Rytų ir Centrinėje Europoje, pereinant prie rinkos sąlygų, bei išanalizuoti besikeičiančias šių šalių gyventojų vertybines orientacijas; remiantis analize, pagal tam tikrus parametrus apibūdinti suaugusiųjų švietimo vaidmenį ir galimybes Rytų ir Centrinėje Europoje. Straipsnyje yra analizuojama suaugusiųjų švietimo samprata, išskiriant tris pagrindinius požiūrius. Straipsnyje trumpai apibūdinama bendroji situacija Rytų ir Centrinėje Europoje, pabrėžiant, kad nepaisant lingvistinių, nacionalinių, kultūrinių, ekonominių, geografinių ir kitų skirtumų, visos šios šalys patyrusios ekonominį ir politinį priklausomumą vadinamajam Rytų blokui ir taip kūrusios savo vidinę sistemą beveik pusę amžiaus, dabar pereina prie rinkos sąlygų. Visose šiose šalyse, kaip pastebi dauguma autorių, iki 1989 metų nebuvo konkurencijos gauti darbą, profesinė karjera priklausė ne nuo individualios kompetencijos, bet nuo ideologinių kriterijų. Dabartiniu metu visos šios šalys siekia įstoti į Europos Sąjungą„ ir spartūs pokyčiai, vykstantys šiose šalyse, iškelia naujas vertybes. Vykstant visuomenės kaitai, plečiasi ir suaugusiųjų švietimo vaidmuo bei galimybės šiose Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Suaugusiųjų švietimas gali padėti socialinei ir kultūrinei, ekonominei ir politinei mokslinei ir psichologinei visuomenės plėtrai. Tik suaugusiųjų švietimo dėka visuomenės nariai galės plėtoti savo įgūdžius, gebėjimus, žinias, formuotis požiūrius, įveikti funkcinį neraštingumą ir lavinti profesinius įgūdžius, gebėjimus bei didinti savo produktyvumą. Suaugusiųjų švietimas padės palaikyti socialinę tvarką, kultūrų atvirumą, taiką, demokratijos mokymąsi ir kartu padės įveikti pramoninį teršimą, skatins politinę, ekologinę, kultūrinę piliečių savimonę. Nuolat mokydamasis suaugusysis jaus pasitenkinimą, įgis pasitikėjimo savo jėgomis, augs kaip asmenybė ir padės formuotis „besimokančiai visuomenei.“

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Dambrauskienė, Dalia. "IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS VADOVO LYDERYSTĖS TEORINĖS PRIELAIDOS." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 46 (November 25, 2016): 12–16. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i46.37.

Full text

Abstract:

Straipsnyje apibrėžiama lyderystės samprata, atskleidžiamos mokslininkų darbuose, teisės aktuose egzistuojančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės teorinės prielaidos.Visuomenėje nuolat vykstantys pokyčiai sąlygoja socialinę ir ekonominę visuomenės kaitą, sparčią mokslo ir technologijų raidą. Apie būtinybę visuomenei keistis, apie lyderystę ir vadovavimo kompetencijų svarbą švietimo bendruomenėse ir institucijose kalbama Europos ir Lietuvos strateginiuose ir švietimo politikos dokumentuose. Pokyčius ikimokyklinio ugdymo sektoriuje, keičiant įstaigų vadovavimo būdą, įtraukiant bendruomenes į sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą, atnaujinant ugdymo programas ir jas realizuojant, sąlygoja ir atnaujinta ikimokyklinį ugdymą apibrėžianti įstatymų bazė.Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinėja lyderystės temą, atlieka mokslinius tyrimus, orientuodamiesi į lyderystės raiškos analizę bendrojo lavinimo mokyklose. Analizuojant atliktų lyderystės švietimo sektoriuje mokslinių tyrimų duomenis, ir Lietuvoje, ir užsienyje pasigendama lyderystės klausimų išsamaus nagrinėjimo, mokslinių tyrimų apie lyderystę ikimokyklinio ugdymo sektoriuje: ikimokyklinio ugdymo vadovų darnią lyderystę, jų gebėjimus, lyderystės raišką asmeniniu, švietimo įstaigos ir išorės subjektų lygmeniu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Atkočiūnienė, Ona. "Žinių vadybos poveikis darniam vystymuisi Zenona." Informacijos mokslai 46 (January 1, 2008): 24–36. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3360.

Full text

Abstract:

Šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi. Vienas iš svarbiausių pokyčių, sąlygojančių vystymąsi – žinios ir žinojimas. Straipsnyje analizuojamas darnus vystymasis, kaip pagrindinės ilgalaikės visuomenės vystymosi ideologijos sąsajos su žinių vadyba. Akcentuojama, kad žinios, patirtis, kompetencija, pilietinė atsakomybė motyvuoja žmones laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių darnaus vystymosi reikalavimų. Pastebima, kad vienas iš būdų studijuoti kognityvinę darnaus vystymosi dimensiją yra mąstymas apie vystymąsi, kaip apie socialinį mokymosi procesą, kuris individualiu lygmeniu padeda žmonėms kontroliuoti jų asmeninę darnaus vystymosi patirtį, savarankiškai ją taikyti problemų sprendimui bei savo ateities kūrimui. Organizaciniu lygmeniu, taikant žinių vadybos priemones ir būdus, darbuotojų intelektinės žinios paverčiamos organizacijos darniu konkurenciniu pranašumu. Globaliu lygmeniu – darnaus vystymosi principai taikomi kuriant darnią pasaulio visuomenę.The impact of knowledge management to the sustainable developmentZenona Ona Atkočiūnienė SummaryModern society has been undergoing transformation into a new harmonious, environmentally friendly society, with the aim of providing the mankind with possibilities to create a safer, healthier and more prosperous world with continuous education and learning, new knowledge, values, attitudes and a need to know, to comprehend ant to act meaningfully and responsibly. Sustainable development requires a constant change which is determined not only by individual capabilities, but also by regulation of social and economic development and its ensuring at the state and organisational levels. Application of knowledge management to the implementation of objective of sustainable development places great emphasis on intellectual capital, creativity, innovations encouraging the sharing of experience, ensures the interaction of technologies, talents and tolerance beneficial for an organization and the whole economy, culture of life-long learning. The article analyzes sustainable development as the main, long-term interaction of the societal development ideology with knowledge management. It points out that knowledge, experience, competence, civic responsibility give reasons for compliance with environmental, social and economic requirements of sustainable development. It has been noticed that one of the ways to study a cognitive dimension of sustainable development is through contemplation about the development as a social process of learning which helps people to control an individual level their personal experience of sustainable development by independently applying it to problem solution and shaping their own future. At an organisational level, intelectual knowledge of employees are transformed into a competitive advantage of the organisation by applying the measures and methods of knowledge management.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Gaupšienė, Alma, Jurga Šuminienė, Rimantas Stukas, Jelena Kutkauskienė, and Natalja Fatkulina. "NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO UGDYMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 5–10. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.027.

Full text

Abstract:

Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas – svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nėščiųjų priežiūros paslaugų teikimą, motinos sveikatos raštingumo ugdymo galimybes ir ypatumus, akušerio kompetenciją ir galimybes ugdyti motinų sveikatos raštingumą. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje. Nėščiųjų priežiūros reikalavimus nusako Lietuvoje adaptuotos tarptautinio bendradarbiavimo programos, metodikos, algoritmai, Lietuvos sveikatos politika, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kt. Antenatalinės priežiūros metodikoje nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių. Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas, nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo vaidmuo. Motinos sveikatos raštingumo ugdytojo vaidmenį gali atlikti akušerė, tačiau tam tikslui nėra metodikos, nėra bendro standarto, nėščiųjų mokymai bei kita švietėjiška veikla neprivaloma ir nefinansuojama.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Daukšienė, A. "PENSIJŲ KAUPIMO SUTARTIS: TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI." Teisė 90 (January 1, 2014): 72–100. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.0.2877.

Full text

Abstract:

Šiame straipsnyje jo skaitytojas (teisininkas, mokslininkas ar pensijų kaupimu besidomintis asmuo) supažindinamas su pensijų kaupimo sutartimi – šių dienų kontekste viena iš socialiai reikšmingiausių civilinių sutarčių. Pagrindinis straipsnio tikslas yra kvalifikuoti pensijų kaupimo sutartį, atskleidžiant šiai sutarčiai būdingus kitų civilinių sutarčių požymius. Taip pat autorė straipsnyje sprendžia bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atskyrimo problemą teismams nagrinėjant ginčus pensijų kaupimo srityje bei atskleidžia Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaką pažeistų pensijų kaupimo sistemos dalyvių teisių gynybai. Be to, šiame darbe pateikiama trumpa Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, įvykdytų pensijų sistemos reformų raida, siekiant visapusiškai atskleisti kontekstą, kuriame paskutinius kelerius metus veikia pensijų kaupimo sutarties šalys. This article introduces reader (who might be lawyer, academic or any other person who is interested in pension accumulation) to the legal nature of a pension accumulation contract which is one of the most and socially important civil contracts nowadays. The main aim of the article is to qualify pension accumulation contract and to reveal the specific features of pension accumulation contract from perspective of the other civil contracts. Moreover, the author pays attention to the problem of separation of civil and administrative courts’ competence by hearing disputes in the area of pension accumulation. As well as the influence of Constitutional court jurisprudence to defence of the violated rights of pension system’s participants are analyzed. In addition, this work also provides a brief overview of the pension systems reforms which were made in the European Union Member States (including Lithuania), with intention to disclose fully the context in which pension accumulation contract parties were acting in the last few years.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Katinienė, Inga, Laimutė Vaidelienė, and Sigita Burokienė. "VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠŠŪKIAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE IR LIETUVOJE." Health Sciences 30, no. 6 (November 24, 2020): 88–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.147.

Full text

Abstract:

Vaikų sveikatos priežiūros poreikių pokyčiai skatina Europos šalis peržiūrėti vaikų sveikatos priežiūros sistemas, kad visiems vaikams būtų prieinama efektyvi ir tinkama sveikatos priežiūra. Atlikta atrinktų mokslinių publikacijų, rekomendacijų ir studijų apžvalga parodė Europos šalių vaikų sveikatos priežiūros sistemų skirtumus, ypač pirminės vaikų sveikatos priežiūros organizavimo. Išskiriamos trys vaikų pirminės sveikatos priežiūros sistemos: pediatrinė, šeimos gydytojo ir mišri. Ne visos šalys vadovaujasi PSO Europos regiono biuro parengta Vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2015-2020 m., skirta padėti šalims įdiegti įrodymais pagrįstą sistemą, siekiant patobulinti vaikų ir paauglių poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą. Pastebima, kad vaiko centriškumo principas nėra įdiegtas ne tik daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Modeliuojant bendrą sveikatos priežiūros sistemą, neišskiriant vaikų, dažniausiai remiamasi didžiosios gyventojų dalies – suaugusiųjų poreikiais, nuvertinant vaikų poreikius. Vaikystės sveikatos problemos gali turėti įtakos visam gyvenimui. Sveikatos priežiūros netolygumų problemos sprendimas, mažinant socialinių veiksnių įtaką sveikatai, apsaugotų vaikų populiaciją. Kūdikių mirtingumo rodikliai žemesni tose Europos šalyse, kuriose geresnė ekonominė situacija ir didesnis dėmesys skiriamas gyventojų gerovei. Augančio vaiko sveikatos priežiūros poreikiai yra specifiniai daugelyje sričių, pradedant specifinėmis žiniomis, kurių reikia vaikų ligų gydymui ir baigiant vaikų atstovavimo ypatumais, todėl sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pritaikytos vaikams, o specialistai turi turėti specifinių kompetencijų.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Amankevičiūtė, Simona. "PRECEDENTINIŲ VARDŲ AKTUALIZACIJA REKLAMOJE." Verbum 6, no. 6 (December 4, 2015): 7. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8805.

Full text

Abstract:

Šio straipsnio objektas – precedentinių vardų sklaida reklamoje. Precedentinių vardų aktualizavimo reklamoje ypatybės aptariamos pasitelkus empirinę medžiagą: reklamą, kurios vaizde ar tekste aktualizuojamos precedentinėmis laikytinos asmenybės. Vienas precedentinių fenomenų erdvės elementų – precedentinis vardas (PV) – individualus, glaudžiai sietinas su plačiai žinomu tekstu ar precedentine situacija. PV atstovauja savo rūšies ženklui, vartosenoje precedentiniu vardu atkreipiamas dėmesys į diferencinius jo požymius. Straipsnyje apžvelgiama ir įvertinama obsceniška PV atribucijos raiška reklamoje, apžvelgiamos su PV aktualizacija sietinos socialinės stigmos ir metasmurto sąvokos ir analizuojami teigiamo ir neigiamo ženklo asmenybių aktualizacijos reklamoje pranašumai bei trūkumai. Remiantis vaizdo eksploatacijos viešajame diskurse teorija (Baudrillard), daroma prielaida, kad visos reklamos, kuriose aktualizuojami itin neigiamą invariantą turintys PV, priskirtinos obsceniškoms, kryptingai siekiančioms šokiruoti. Remiantis asocijuotosios stigmos (Goffman) sąvoka, aptariama neigiamą invariantą turinčio PV aktualizacijos įtaka pristatomo produkto įvaizdžiui. Teoriškai obscenišku straipsnyje laikomas kiekvienas PV aktualizacijos reklamoje atvejis (PV pasirinkimas reklamos subjektu visuomet – galimas, bet nebūtinas), tačiau įvertinimas priklauso nuo konkretaus reklamos pavyzdžio. Reklamoje aktualizuotino PV pasirinkimas – subtilus dalykas: aktualizuota neigiamą invariantą turinti asmenybė gali papiktinti auditoriją ir pakenkti produkto įvaizdžiui, teigiamą invariantą turinčios asmenybės aktualizacija taip pat gali sukelti neigiamą adresato reakciją, nes gerbiama asmenybė dažniausiai nuasmeninama iki stereotipinės karikatūros. Istorinės asmenybės reklamoje aktualizuojamos dažniau nei amžininkai, išimtis – politikai, kurie reklamoje šaržuojami, vaizduojami nekorektiškai ir nepagarbiai. Neigiamą invariantą turintį PV reklamoje renkamasi dažniausiai: tokia aktualizacija pernelyg nepapiktins auditorijos, tačiau asociacija su neigiamą invariantą turinčiu PV gali pakenkti produkto įvaizdžiui. Apibendrinant reklamos adresanto poziciją, teigtina, kad reklamos objekto ir subjekto loginio ryšio stoka, netinkamas reklamos personažų (PV) pasirinkimas, pernelyg didelis supaprastinimas ir adresato gebėjimo atpažinti PV nuvertinimas liudija menką kūrėjų kompetenciją aktualizuoti PV.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Šimulionienė, Roma. "4-6 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ SUVOKIAMOS MOKYMOSI KONTROLĖS YPATUMAI." Psichologija 22 (January 1, 2000): 64–73. http://dx.doi.org/10.15388/psi.22.4425.

Full text

Abstract:

Pačia bendriausia prasme suvokiama kontrolė yra apibrėžiama kaip naivūs pačių individų susikuriami priežastiniai modeliai. Juose atsispindi, kaip suvokiamos norimų ir nenorimų įvykių priežastys, pačių individų vaidmuo jiems patiriant sėkmę ar nesėkmę, taip pat kitų žmonių, institucijų ar socialinių sistemų reagavimas (E. A. Skinner, 1995).Savo darbe vadovavomės suvokiamos kontrolės koncepcija (E. A. Skinner, M. Chapman, P. B. Baltes, 1988), kuria siekiama diferencijuoti ir integruoti keturių, jos autorių nuomone, pagrindinių suvokiamos kontrolės teorijų konstruktus: kontrolės lokusą, išmoktą bejėgiškumą, kauzalinę atribuciją ir aš efektyvumą. Visi šie konstruktai įeina į kompetencijos sistemą, kurios funkcija yra reguliuoti ir interpretuoti tikslingas interakcijas su aplinka (J. P. Connell, J. G. Wellborn, 1991; E. A. Skinner, 1995). AGENCY, CONTROL, AND MEANS-ENDS ABOUT SCHOOL PERFORMANCE IN LITHUANIAN CHILDREN (GRADES 4-6)Roma Šimulionienė Summary This study examined beliefs about factors affecting school performance and about self-agency and control in Lithuanian children (grades 4-6, N = 379). Results revealed much intercultural convergence with the samples from other countries in children’s beliefs about the importance of effort, ability, luck and unknown factors as causes of school performance. The only difference we found was in the beliefs about the importance of teachers. Their ratings were the lowest. But at the same time the ratings of the accessability of teacher as a mean of school success were high (second after effort). The agency and control beliefs were moderately and highly correlated with school grades (r = 0,29-0,57). The fourth graders showed higher agency and control beliefs and the lowest correlations with school performance. These findings are interpreted as beeing affected by positive changes in Lithuanian school system.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Bruskina, N. "KOMPENSACIJA IŠ VOKIETIJOS UŽ PRIVERČIAMĄJĮ DARBĄ ANTROJOPASAULINIO KARO METU EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PRAKTIKOJE." Teisė 86 (January 1, 2013): 87–102. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1081.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT arba Teismas) praktika bylose, susijusiose su kompensacija už priverčiamąjį darbą nacionalsocialistinio (toliau – nacių) režimo metais. Siekiama nustatyti, ar EŽTT turi kompetenciją nagrinėti pareiškimus, kuriuose ginčijamas priverčiamasis darbas šio totalitarinio režimo metais ir prašoma atlyginti žalą remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK arba Konvencija) nuostatomis. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama EŽTT byloms, susijusioms su kompensacija iš Vokietijos fondo „Atmintis, atsakomybė ir ateitis“ (toliau – Vokietijos fondas): analizuojama, kokiais atvejais valstybė gali būti laikoma atsakinga už partnerinės organizacijos, mokančios kompensaciją, sprendimus, ir gali būti taikoma Konvencija; ar asmenys gali ginčyti normas, atimančias iš jų teisę į kompensaciją, ir ginčyti kompensacijos dydį; taip pat, koks yra EŽTT požiūris į teisminio ir administracinio (iš Vokietijos fondo) kompensacijos mokėjimo mechanizmus. Nagrinėjant pareiškimų priimtinumą EŽTT praktika lyginama su panašia ankstesne EŽTT ir Europos Žmogaus Teisių Komisijos (toliau – EŽT Komisija) praktika.The Article deals with the case-law of the European Court of Human Rights (hereinafter – ECtHR or Court) in cases related to the compensation for the forced labour during the National Socialist (hereinafter – Nazi) regime. It is sought to establish whether the ECtHR has competence to consider the applications, wherein the forced labour during this totalitarian regime is contested and compensation for it is demanded invoking the provisions of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter – ECHR or Convention). Particular attention is paid to the case-law of the ECtHR related to the compensation from the German Foundation “Remembrance, Responsibility and Future” (hereinafter – German Foundation): it is analyzed in which cases the member State can be responsible for the decisions of the partner organization, paying the compensation, and the Convention is applicable; whether the applicants can contest the norms divesting them of the right to the compensation and challenge the amount of the compensation; in addition, what is the stance of the ECtHR on the court and administrative (from the German Foundation) reparation mechanisms. Examining the admissibility of the applications the practice of the ECtHR is compared to the akin former practice of the ECtHR and the European Commission of Human Rights (hereinafter – EHR Commission).

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Matkevičienė, Renata. "Tapatybės ir tarpkultūrinė komunikacija: 14-osios Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencijos tematinis žemėlapis." Informacijos mokslai 45 (January 1, 2008): 60–69. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3386.

Full text

Abstract:

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau kyla susidomėjimas skirtingų kultūrų komunikacija. Tą iš dalies verčia daryti kintanti visuomenė, rinka, pasaulis. Šios tendencijos suveda skirtingą kultūrinį pagrindą turinčius žmones, verčia pavienius individus įsigyventi į jiems nepažįstamą kalbos, papročių ir elgsenos terpę. Ši kaita skatina mokslininkus peržiūrėti šių dienų kultūrų komunikacijos specifiką ir problematiką: multikultūrinės visuomenės tapatumo paieškas, kultūrų komunikacijos ir nacionalinio tapatumo sankirčius, globalios ir lokalios komunikacijos ypatumus, multikultūrinės visuomenės vertybes, tarpkultūrinius konfliktus, kultūrų komunikaciją internete, kultūrų komunikacijos mokymo (-si), skirtingų kultūrų ir lyčių komunikacijos ypatumus ir kt.Tapatybės klausimai tarpkultūrinės komunikacijos kontekste gana reti, – galima rasti tik keletą diskusinių darbų. Šio straipsnio tikslas – pristatyti tematinio tarpkultūrinės komunikacijos diskurso analizę, remiantis mokslininkų pranešimų, rengtų 14-ajam moksliniam Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo kongresui, vykusiam 2007 m. lapkričio 29–gruodžio 1 dienomis Vilniuje, pagrindu. Straipsnio autorė siekia pristatyti egzistuojančias temas tarpkultūrinės komunikacijos mokslininkų diskurse, taip pat išryškinti tematinius žemėlapius, atskleidžiančius mokslininkų tyrinėjimų, konferencijos temos koreliacijas.Tyrimas atskleidė, kad konferencijai pristatytuose pranešimuose vyrauja tradicinės tarpkultūrinės komunikacijos temos, tokios kaip kultūros suvokimas ir interpretavimas, kultūrų skirtumai ir konfliktai, tarpkultūrinė kompetencija ir švietimas, tarpasmeniniai santykiai tarpkultūrinės komunikacijos kontekste, tarptautinė bendrovių komunikacija ir kt.Straipsnyje taip pat keliamos prielaidos galimiems tyrimams, jungiantiems mokslinės komunikacijos, socialinių tinklų ir tarpkultūrinės komunikacijos temas.Identities and intercultural communication: Thematic map of the 14th Congress of Nordic Network for Intercultural CommunicationRenata Matkevičienė SummaryThe issue of identity in the context of intercultural communication is quite rare in scientific researches. There could be found only several discussions in the field. The aim of the paper is an analysis of a thematic discourse in intercultural communication on the basis of the scientific presentation of the 14th Congress of Nordic Network for Intercultural Communication “Changing Identities in Globalized World” organized in 29 November – 1 December 2007 in Vilnius. The author tries to present the items that are articulated in the analysis of intercultural communication, and lays focuses on the thematic map of the conference, based on the content analysis of abstracts of the presentations made by participants of the conference. The study has showns that the thematic spectrum of intercultural communication is quite stable and reflects the basic aspects of intercultural communication: interpretation of culture, questions of cultural differences and conflicts, intercultural competence in interpersonal communication, international corporate communication, etc. Also, presuppositions are made regarding a qualitative correlation between the topic of the conference and the main items presented in the abstracts. The present investigation could serve as a start-line for a deeper analysis of scientific communication as part of intercultural communication.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Kovalenkovienė, Jolanta, and Irena Leliūgienė. "Buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių socialinė adaptacija profesinėje mokykloje." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 5, no. 59 (November 6, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v5i59.616.

Full text

Abstract:

Lietuvoje nuolat daugėja vaikų, dėl įvairių priežasčių netekusių tėvų globos ir augančių globos įstaigose, kurios turėtų atlikti labai svarbias vaiko ugdymui(si), asmenybės brendimui šeimos funkcijas, t. y. ugdyti savarankišką, atsakingą, sąmoningą asmenybę, pasiruošusią sėkmingai integruotis į atvirą visuomenę. Ir pedagogai, ir psichologai, analizavę bei tyrę vaikų globos įstaigų auklėtinių asmenybės formavimosi, elgesio ypatumus, teigia, kad globos įstaigas palikusių jaunų žmonių socialinę adaptaciją naujoje aplinkoje komplikuoja įvairūs socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Vaikų globos įstaigose augusių mokinių socialinės adaptacijos profesinėje mokykloje bei problemų, su kuriomis jie susiduria, tyrinėjimams skiriama nepakankamai dėmesio. Nors į tai turėtų būti atkreiptas didesnis visuomenės dėmesys, atsi-žvelgiant į tam tikrą dėsningumą — vaikų globos įstaigų auklėtiniai, baigę vidurinę mokyklą, dažniausiai renkasi ne studijas aukštojoje mokykloje, bet siekia įgyti specialybę profesinėje mokykloje. Todėl straipsnio autorės, atlikdamos tyrimą, siekė išsiaiškinti tam tikrų veiksnių —socialinės kompetencijos, profesijos pasirinkimo motyvų bei mokyklos aplinkos įtaką vaikų globos įstaigose augusių jaunuolių socialinės adaptacijos profesinėje mokykloje — pobūdį. Tyrimo tikslas — išanalizuoti buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių socialinės adaptacijos profesinėje mokykloje ypatumus. Tyrimas yra lokalus, atliktas vienoje profesinėje mokykloje, siekiant patikrinti įvairių autorių teorines prielaidas apie vaikų globos įstaigų auklėtinių nepa(si)ruošimą savarankiškam gyvenimui, jų komplikuotą socialinę adaptaciją naujoje aplinkoje, t. y. nustatyti problemos realumą. Apibendrinus rezultatus teigtina, kad tyrimas patvirtino problemos realumą ir aktualumą. Paaiškėjo, kad du iš trijų veiksnių (socialinė kompetencija, profesijos pasirinkimo motyvai ir mokyklos aplinka) komplikuoja buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių socialinę adaptaciją profesinėje mokykloje: didesnės dalies šių jaunuolių profesijos pasi-rinkimas yra nemotyvuotas; socialinį šių mokinių nekompetentingumą rodo nepakankamai iš(si)ugdyti socialiniai gebėjimai. Ir profesinės mokyklos pedagogai, ir buvę vaikų globos įstaigų auklėtiniai, besimokantys profesinėje mokykloje, pripažino, kad socialinis Kauno prekybos ir verslo mokyklos mikroklimatas yra palankus buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių sėkmingai socialinei adaptacijai šioje profesinėje mokykloje.Raktažodžiai: profesinė mokykla, socialinė adaptacija, vaikų globos įstaiga.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Griciūtė, Aušra, and Raimonda Cibulskaitė. "Sportuojančių, fiziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdininkų nerimo, nerimastingumo ir socialinės kompetencijos ypatumai." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 76 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.394.

Full text

Abstract:

Tyrimo tikslas — nustatyti bei palyginti sportuojančių, ﬁ ziškai aktyvių ir nesportuojančių neakivaizdinininkų nerimo, nerimastingumo, socialinės kompetencijos ir atskirų socialinę kompetenciją formuojančių veiksnių (bendrojo pasi-tikėjimo savimi; atsparumo nesėkmėms ir kritikai; gebėjimo reikšti jausmus; gebėjimo paprašyti paslaugos; nenuo-laidumo; galėjimo pareikalauti; nesijautimo kaltu) įvertinimus. Hipotezė — kuo didesnio intensyvumo ﬁ zinės veiklos grupei (sportuojančių, ﬁ ziškai aktyvių, nesportuojančių) priklauso tiriamieji, tuo mažesnis jų nerimo, nerimastingumo ir didesnis socialinės kompetencijos įvertinimas.Tiriamieji — 473 neakivaizdinininkai iš penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos veterinarijos akademijos. Tyrimas vyko 2008—2009 metais. Pagal pateiktus aprašymus tiriamieji priskyrė save vienai iš trijų grupių: sportuojantys (n = 145), ﬁ ziškai aktyvūs (n = 210), nesportuojantys (n = 118). Klausimyną sudarė trys dalys: sportinės ir ﬁ zinės veiklos rodikliams įvertiniti skirti klausimai; C. D. Spielberger nerimo ir nerimastingumo nustatymo klausimynas (Balaišis, 2004); Socialinės kompetencijos testas (Lekavičienė, 2001). Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudota: Kolmogorovo-Smirnovo Z kriterijus; Stjudento t (Student t) kriterijus; Pirsono (Pear-son) koreliacijos koeﬁ cientas. Sportuojantys neakivaizdininkai (moterys ir vyrai) mažesnio nerimo ir nerimastingumo lygio, labiau išugdyta jų socialine kompetencija, lyginant su ﬁ ziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais (p < 0,05—0,001); nustatytas dėsningumas taip pat pasitvirtino analizuojant atskirai moterų ir vyrų grupių duomenis (p < 0,05—0,001). Socia-linę kompetenciją formuojančių veiksnių palyginimas parodė, kad tiriamųjų bendrasis pasitikėjimas savimi yra tuo didesnis, kuo intensyviau jie dalyvauja ﬁ zinėje veikloje. Sportuojančių neakivaizdinininkų atsparumas nesėkmėms ir kritikai yra didesnis, lyginant su ﬁ ziškai aktyviais ir nesportuojančiais tiriamaisiais, o nesportuojantys tiriamieji yra mažiau nuolaidūs, lyginant su sportuojančiais ir ﬁ ziškai aktyviais tiriamaisiais. Tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingo intensyvumo ﬁ zinėje veikloje dalyvaujančių žmonių psichologinių ypatumų raišką, aktualūs trenerių ir sportininkų veiklos optimizavimui, taip pat specialistams, rengiantiems ir įgyvendinantiems ﬁ zinio aktyvumo ugdymo programas.Raktažodžiai: sportas, fizinis aktyvumas, nerimas, nerimastingumas, socialinė kompetencija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Šertvytienė, Dovilė, and Skaistė Laskienė. "Sportuojančių paauglių vertybinės orientacijos kaip socialinės kompetencijos veiksnys." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 4, no. 71 (November 2, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v4i71.477.

Full text

Abstract:

Paauglių vertybinių orientacijų raiška — daugiaaspektė: paauglystės amžiaus tarpsniu jaunuolį veikia psichosocia-linės ir kognityvinės raidos ypatumai, įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, todėl vertybių tyrimai nepraranda savo aktualumo. Socialinė kompetencija suprantama kaip individo gebėjimas veikti, nulemtas žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių ir asmenybės savybių bei vertybių.Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti paauglių vertybines orientacijas kaip socialinės kompetencijos veiksnį veiklos ir lyties aspektu.Buvo tiriami dviejų Kauno bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleiviai: 13—15 metų merginos ir vaikinai. Iš viso 400: 186 merginos ir 214 vaikinų. Respondentai parinkti netikimybiniu tiriamųjų grupių parinkimo būdu.Anketinės apklausos metodu nustatyti respondentų vertybinės orientacijos ir socialinės kompetencijos ypatumai. Vertybinėms orientacijoms įvertinti respondentams pateikta čekų psichologo B. Basso (Елисеев, 2000) anketa pagal 3 orientacijas: orientaciją į save, orientaciją į bendravimą ir orientaciją į veiklą. Socialinės kompetencijos ypatumams vertinti naudota R. Lekavičienės (2001) parengta socialinės kompetencijos vertinimo metodika (adaptuota Ullrich ir de Muynck anketa), kurią sudaro 45 teiginiai, atskleidžiantys socialinės kompetencijos raišką.Anketinės apklausos duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais. Skirtumui tarp grupių rezultatų nustatyti buvo naudojamas chi kvadrato kriterijus. Nustatyta: labiau pasikliauja savimi, geba bendrauti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis sportuojantys vaikinai ir sportuojančios merginos; kryptinga orientacija į bendravimą reikšmingai būdinga sportuojančioms merginoms ir nesportuojantiems vaikinams; kryptinga orientacija į veiklą labai būdinga sportuojančioms merginoms ir vaikinams; kryptinga orientacija į save būdinga nesportuojantiems merginoms ir vaikinams.Raktažodžiai: sportas, socialinė kompetencija, vertybinės orientacijos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Mažeikis, Gintautas. "Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė propaganda." Problemos, January 1, 2006, 55–71. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2006.0.4021.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinės demokratinės visuomenės raida ir jos sąmoningumas, atsižvelgiant į santykį su spektaklio visuomene, su šiuolaikinėmis įtikinėjimo formomis ir pilietinio lavinimo problemomis. Šiuolaikinės visuomenės demokratinė savivalda sunkiai galima be viešųjų ryšių technologijų, socialinės propagandos. Jų aktualumą lemia heterogeninės, skirtingų kompetencijų, interesų ir aktyvumo socialinės grupės. Straipsnyje nagrinėjama socialinė inžinerija, socialinė propaganda, socialinė reklama ir pamatuota demokratinė visuomenės raida. Iš dalies kritikuojama K. Popperio utopinės ir dalinės socialinės inžinerijos perskyra nurodant, kad falibilizmo principas nėra tiesiogiai perkeliamas iš gamtos mokslų į socialinius. Šiuolaikinė visuomenė privalo plėtoti projektinį mąstymą ir projektų konkurenciją, o jų alternatyvumas užtikrina utopinio mąstymo žalos mažinimą ir išsaugo kūrybingumą. Taigi falibilizmas yra pakeičiamas alternatyvų raida. Atitinkamai yra nagrinėjamas žiniasklaidos vaidmuo remiant socialinę propagandą, atsižvelgiant į skirtingus jos dalyvavimo, įtrauktumo lygius. Straipsnis skiria: (a) vienpusę socialinę propagandą, kuri formuoja vienmatį žmogų, propagandos subjektą, skatina pakeistinį mąstymą, ir (b) alternatyvią socialinę, kultūrinę propagandą kaip demokratinį visuomenės savivaldos principą. Teigiama, kad alternatyvumas yra tiesiogiai susietas su viešosiomis erdvėmis. Viešuma užtikrina dialogizmą, kuriame esmingai gyvena ir savo rūpesčius apmąsto žmogus. Dialogizmo ir viešųjų erdvių, kur tas dialogas įmanomas, griovimas kartu reiškia ir demokratijos eroziją bei autoritarizmo ir vienpusės manipuliacijos didėjimą. Norint šių reiškinių išvengti, būtina skatinti alternatyvų pilietinį ugdymą, kurio tikslas – mokytis protesto, manifestacijų, alternatyvių reprezentacijų ir mikroakcijų formų. Pažymimos sąsajos tarp socialinės propagandos ir plakatų, šūkių, agitacinių straipsnių ir feljetonų žanrų. Svarbu kaupti ir analizuoti alternatyvių sąjūdžių patirtį ir kelti protesto kultūrą, kurios viena išraiškų yra alternatyvių socialinių ir kultūrinių projektų teikimas ir kompetencijų šioje sferoje didinimas, mažinant monopolistines ir valstybės centristines tendencijas, didinant bendruomenių savivaldą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Laskienė, Skaistė, Agnė Laskytė, Dovilė Šertvytienė, and Loreta Jamantienė. "16—17 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas ir bendrasis savęs vertinimas." Baltic Journal of Sport and Health Sciences 1, no. 76 (October 29, 2018). http://dx.doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.398.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamas 16—17 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas ir bendrasis savęs vertinimas. Atliktas tyrimas, kuriuo keltas probleminis klausimas: kaip reiškiasi sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas sporto, išvaizdos, socialinio pripažinimo, patrauklumo srityse ir kaip siejasi su bendruoju savęs vertinimu? Tyrimo metu taikyta S. Harter (1988) „Savivokos metodika paau-gliams“ („Self- perception proﬁ le for adolescents“), kurioje pateikiamos 45 teiginių poros, skirtos savo kompetencijos suvokimui įvertinti tokiose srityse kaip akademinė, sportinė, socialinis pripažinimas, ﬁ zinė išvaizda, darbinė, artimi romantiški santykiai, patrauklumas ir elgesys, bendrajam savęs vertinimui nustatyti. Teiginiai pateikiami kaip alter-natyvus pasirinkimas: vieni paaugliai mėgsta laisvalaikiu lankytis kine, BET kiti mieliau lankosi sporto renginiuose. Tiriamojo pasirinkimas vertinamas balais, nuo 1 iki 4 (1 — žemas, 4 — aukštas suvoktos kompetencijos įvertis). Buvo tiriami 16—17 metų amžiaus paaugliai. Nepriklausomą imtį sudarė 120 respondentų, iš jų 60 sportuojančių (atstovauja savo komandai varžybose, čempionatuose, pirmenybėse ir treniruojasi daugiau nei tris kartus per savaitę) ir 60 nesportuojančių, sutikusių dalyvauti tyrime, derinant tyrimo atlikimo galimybę su mokyklos administracija, o gavus sutikimą — su moksleivių tėvais. Buvo pasirinktos kelios Kauno miesto mokyklos, kiekvienoje jų po vieną klasę: apklausti sutikusieji dalyvauti tyrime ir esantys apklausos metu mokykloje. Tyrimu nustatyti skirtumai tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimo ir bendrojo savęs vertinimo. Visų tirtų respondentų (sportuojančių ir nesportuojančių) savo kompetencijos suvokimas tirtose srityse viršija 2 balų ribą, kai 1 balas rodo žemą, o 4 balai — aukštą savo kompetencijos suvokimą, ir pastebima tendencija, kad sportuojančių paauglių suvokta kompetencija daugelyje sričių yra aukštesnė nei nesportuojančių jų bendraam-žių. Tik akademinėje, elgesio ir artimų romantiškų santykių srityse ji žemesnė negu nesportuojančių paauglių. Tirtų sportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas sporto, išvaizdos, socialinio pripažinimo, patrauklumo srityse ir bendrasis savęs vertinimas yra kur kas aukštesnis nei nesportuojančių. Tarp tirtų sportuojančių paauglių bendrasis savęs vertinimas reikšmingai stipriai susjęs su savo kompetencijos suvokimu išvaizdos srityje. Tarp tirtų nesportuo-jančių paauglių bendrasis savęs vertinimas reikšmingai susijęs su savo kompetencijos suvokimu sporto srityje ir reikšmingai neigiamai — su savo kompetencijos suvokimu socialinio pripažinimo ir ﬁ zinės išvaizdos srityse.Raktažodžiai: sportas, bendrasis savęs vertinimas, savo kompetencijos suvokimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Kozubovska, Iryna. "Tarpkultūrinė kompetencija kaip kultūrinės kompetencijos dalis. Socialinės srities specialistų ugdymas Ukrainoje." LOGOS 101 (2019). http://dx.doi.org/10.24101/logos.2019.85.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Socialinė kompetencija'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles