Journal articles on the topic 'Socialinių paslaugų kokybės vertinimas'

Straipsnyje pristatomi socialinių paslaugų kokybę lemiantys veiksniai. Išskiriami du socialinių paslaugų sistemos raidos etapai. Pirmasis etapas apima laikotarpį nuo 1990 iki 1998. Tai buvo kiekybinis socialinių paslaugų teikimo plėtros šuolis. Nuo 1998 metų prasidėjo antrasis socialinių paslaugų plėtojimo etapas – nuo kiekybinės plėtros pereinama prie kokybinės. Autorė pristato socialinių paslaugų kokybės vertinimo iššūkius ir kokybės vertinimo būdus. Galiausiai aptariami kokybės užtikrinimo būdai.

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje socialinės globos paslaugų kokybė analizuojama viešųjų paslaugų organizavimo ir vertinimo kontekste, atsižvelgiant į institucinės globos pertvarkos aspektus. Atskleisti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria socialinės globos įstaigos, dirbančios su senyvo amžiaus asmenimis. Empiriniams duomenims surinkti 2017 m. atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Socialinių paslaugų kokybė vertinta ir klausimynas sudarytas remiantis EQUASS metodika. Tyrimo nustatyta, kad, subjektyviu tiriamųjų vertinimu, bendras paslaugų kokybės lygmuo socialinės globos įstaigose, dirbančiose su senyvo amžiaus asmenimis, apskritai yra gana aukštas.

Šiuo metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas sutrikusios psichikos asmenų socialinių problemų sprendimui, šių asmenų reabilitacijai, gydymui bei integracijai į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti ūmaus ligos periodo metu ir tęsiasi tiek, kiek reikia grąžinti sutrikusios psichikos asmenį į visuomenę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje pateikti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Socialinės pagalbos skyriaus darbuotojų atliekamų statistinių tyrimų, analizuojančių pacientų reabilitacijos (užimtumo, įvairių paslaugų) ypatumus, rezultatai. Tyrimai atliekami kiekvienais metais, tiriamieji - suaugę ligoninės pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs psichikos sutrikimai. Tyrimams taikytas apklausos metodas: ištirtas pacientų dalyvavimas reabilitacinėje veikloje ligoninėje ir bendruomenėje, reabilitacijos poveikis žmonių su psichikos negalia gyvenimo kokybei, socialinių darbuotojų veiklos vertinimas. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, 2005 m. ir 2006 m. apklausta po l00 RVPL pacientų (iš viso ligoninėje vienu metu gali gydytis 666 asmenys). Pateiktos tyrimų išvados ir rekomendacijos ligonių reabilitacijos galimybių gerinimui. Palyginus 2005 m. ir 2006 m. atliktus tyrimus, paaiškėjo, kad rezultatai pasikeitė nedaug: pacientai noriai įsitraukia į užimtumo veiklą ligoninėje, bet daug mažiau tiriamųjų naudojasi reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Socialinių darbuotojų veiklą tiriamieji vertina teigiamai.

Paslaugų stiliaus architektūra tampa vyraujančia saityno paslaugomis grindžiamų sistemų kūrimo paradigma. Šiame straipsnyje pateikiama trijų dominuojančių paslaugų kokybės modeliavimo būdų: SQuaRE grindžiamo saityno paslaugų kokybės modelio, OASIS sudaryto saityno paslaugų kokybės modelio ir ontologija grindžiamo paslaugų kokybės modeliavimo būdo, pasiūlyto Beanchini su bendraautoriais, kritinė analizė. Pagrindinis darbo rezultatas yra straipsnyje parodomi analizuojamų būdų koncepciniai panašumai ir skirtumai, nagrinėjami trūkumai ir priežastys, neleidžiančios juos taikant adekvačiai modeliuoti paslaugų kokybės paslaugų stiliaus architektūros įmonių sistemose. Taip pat pateikiami argumentai, kad reikia sukurti naują, holistinį, paslaugų kokybės modeliavimo būdą.Critical analysis and elaboration of three prevailing approaches to model quality of serviceAudronė Lupeikienė, Jolanta Miliauskaitė, Albertas Čaplinskas SummaryThe service-oriented architecture (SOA) becomes dominant paradigm in the development of webbased systems. The paper critically analyses three prevailing approaches to SOA quality of service (QoS) modelling, namely, SQuaRE based Web Services Quality Model, OASIS Quality Model for Web Services and an ontology based QoS modelling approach proposed by Beanchini and co-authors. The main contribution of this paper is that it highlights both conceptual similarities and differences of the analysed approaches, examines their shortcomings and the reasons for their inability to model QoS adequately in service-oriented enterprise systems context. It also gives arguments for the need to develop a new, holistic QoS modelling approach.

Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Gyvenimo kokybės tyrimas svarbus ir sergantiesiems cukriniu diabetu (CD). Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė pacientų apklausa naudojant specializuotą SF-36 klausimyną. Tyrimas atliktas medicinos įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Tyrimo imtis – 68 respondentai. Gauti kiekybiniai duomenys susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant aprašomosios ir analitinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai. Gyvenimo kokybės sričių, susijusių su fizine sveikata, vertinimai priklausė nuo sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu amžiaus, išsilavinimo ir kūno masės: vyresnio amžiaus asmenys buvo prastesnės sveikatos, mažiau fiziškai aktyvūs, jų veikla labiau apribota dėl fizinių problemų ir skausmo nei jaunesnių; aukštesnio išsilavinimo asmenys savo fizinį aktyvumą vertino geriau nei žemesnio išsilavinimo; turinčių nutukimą tiriamųjų veikla buvo labiau apribota dėl fizinių problemų nei tiriamųjų su normaliu svoriu. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės sričių, susijusių su psichine sveikata, vertinimams reikšmingos įtakos turėjo amžius, kūno masė, ūmi liga apklausos metu, genetinis paveldėjimas: vyresnio amžiaus asmenys žymiai prasčiau vertino savo energingumą/gyvybingumą, jų veikla buvo labiau apribota dėl emocinių problemų nei jaunesnių; turinčių antsvorį tiriamųjų socialinė funkcija buvo blogesnė; sirgusiųjų ūmia liga veikla dėl emocinių problemų buvo reikšmingai labiau apribota; energingumą/gyvybingumą geriau vertino asmenys, turintys genetinį paveldėjimą. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu informacijos poreikiui apie ligą įtakos turėjo išsilavinimas: tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu reikšmingai daugiau pageidavo žinių apie dietą/mitybą, fizinį aktyvumą nei su žemesniu. Amžius ir lytis žinių poreikiui reikšmingos įtakos neturėjo. Žinių poreikis apie 2 tipo cukrinį diabetą nepriklausė nuo kūno masės, ligos trukmės, genetinio paveldėjimo.

Darbo tikslas: išanalizuoti sveikatos priežiūros pas­laugų kokybę pacientų požiūriu Vilniaus miesto li­goninės kardiologijos centre. Tyrimo medžiaga ir metodai. Anketinė apklausa. Im­tis – 200 pacientų. Vertinti pacientų lūkesčiai ir įspū­džiai apie ligoninės kardiologijos centre teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiu­terinės programos statistikos paketą „SPSS 13.0“ ir Microsoft Office Excel 2007 programą. Rezultatai ir išvados. Apklaustieji aukštais balais vertino lūkesčius ligoninės atžvilgiu. Vyrų lūkesčiai materialinių vertybių, ligoninės patikimumo, darbuo­tojų jautrumo, pacientų saugumo ir darbuotojų em­patijos atžvilgiu buvo mažesni nei moterų (p<0,05). Apklaustųjų amžius reikšmingai teigiamai susijęs su lūkesčiais darbuotojų empatijos atžvilgiu ir visais įspūdžiais apie ligoninę. Aukštesnis išsilavinimas susijęs su mažesniais lūkesčiais ligoninės materia­linių vertybių, patikimumo ir darbuotojų jautrumo atžvilgiu ir prastesniais įspūdžiais apie materialines vertybes ir ligoninės darbuotojų jautrumą. Nustatytos koreliacijos (p<0,01) tarp tiriamųjų lūkesčių ligoni­nės atžvilgiu ir įspūdžių apie ligoninę, lūkesčiai buvo didesni nei įspūdžiai (p=0,0001).

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Kokybės samprata daugiareikšmė ir vis dar kuriama, įvairūs tyrimai skirtingose mokslo kryptyse praplečia jos analizės parametrus ir atveria erdvę naujoms įžvalgoms. Pastaruoju metu išryškinta kokybės aukštojo mokslo institucijose tyrimų linija (aktuali straipsnyje taikomoms institucionalizavimo ir perkėlimo prieigoms) susieja kokybės tematiką su aukštojo mokslo institucijų kaitos raiška. Moksliniame diskurse išryškintas socialinių dalininkų vaidmuo kokybės užtikrinimo sistemoje siejamas su sisteminiais procedūriniais mechanizmais – tyrimuose analizuojama, kokiais būdais socialiniai dalininkai yra įtraukiami į aukštojo mokslo institucijos vadybos procesus, kaip plėtojami ryšiai. Mokslinėje literatūroje išryškinamos kokybės kaip keliaujančios idėjos tyrimo prielaidos, tačiau nėra tyrinėtas kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas (angl. translation) į aukštojo mokslo institucijos kontekstą. Strateginiuose dokumentuose fiksuojamos kokybės kaip idėjos reikšmės ir aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimo rodikliai įgalina kokybės kaip idėjos perkėlimą į aukštojo mokslo institucijos kontekstą. Socialinių dalininkų interesų raiška veiklos rodikliuose – kokybės kaip idėjos taikomojo perkėlimo į institucinį kontekstą rezultatas. Socialinių dalininkų požiūriai į aukštąjį mokslą skiriasi, todėl kokybė kaip idėja ir jos taikomasis perkėlimas aukštojo mokslo institucijose vertinamas skirtingais veiklos rodikliais. Rodiklių visumos vertinimas tampa pagrindu, kuriuo remiantis socialiniai dalininkai išreiškia poziciją apie kokybę aukštojo mokslo institucijoje. Šio straipsnio tikslas – ištirti kokybės kaip idėjos raišką aukštojo mokslo institucijų strateginiuose dokumentuose. Siekiant šio tikslo straipsnyje analizuojama kokybės samprata aukštajame moksle pasitelkiant skandinaviškojo institucionalizmo teorinę prieigą, apibūdinamas kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas į aukštojo mokslo institucijos kontekstą, taip pat tiriami Latvijos ir Lietuvos universitetų strateginiuose planuose suformuluoti kokybės indikatoriai, atspindintys skirtingus socialinių dalininkų interesus.

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamos teorinės inovatyvumo ir bibliotekų projektinės veiklos sąsajos, praktiškai atliktu tyrimu pristatoma paslaugų, sukurtų Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 2015–2016 metais vykdytų projektų metu, kokybė vartotojų požiūriu pagal SERVQUAL paslaugų kokybės metodikoje apibrėžtus vertinimo kriterijus: apčiuopiamumą, patikimumą, atsakingumą, užtikrinimą, jautrumą. Tyrimo rezultatai pagrindžia projektinės veiklos būtinumą šiuolaikinėje viešojoje bibliotekoje, nes tai didina bibliotekos patrauklumą, gerina jos įvaizdį ir pritraukia naujų vartotojų. Vartotojų nusiteikimas dalyvauti būsimuose projektuose atskleidžia, kad teigiamai vertinami tokie projektinės veiklos kriterijai kaip atsakingumas, užtikrintumas ir jautrumas. Respondentai, teigiamai įvertinę projektinių veiklų teikiamas naudas, labiausiai pabrėžia galimybę praplėsti akiratį, turiningai praleisti laisvalaikį bei tapti aktyviam ir visuomeniškam.

Visame pasaulyje vykstantis gyventojų senėjimo procesas apima ir Lietuvą. Senatvėje vyksta tam tikri fizniai ir pažintiniai pokyčiai, dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų turi bent vieną lėtinę ligą. Sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų kokybę lemia tiek organizaciniai, techniniai, finansiniai resursai, tiek itin svarbūs tarpasmeniniai faktoriai. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios neigiamą požiūrį į senus asmenis, yra žinių trūkumas apie senėjimo procesus ir menkas išprusimas apie vyresnio amžiaus asmenų kintančius poreikius, bendravimo ypatumus. Pusiau struktūruoto interviu forma buvo parengta, vykdant tarptautinį projektą ELLAN – European Later Life Active Network (Nr. 539547-LLP-1- 2013-1-FI-ERASMUS-ENW). Dalyvaujant Lietuvos, Suomijos, Turkijos, Portugalijos, Austrijos tyrėjams parengta vieninga interviu forma, kuri buvo išversta į nacionalines kalbas. Šiame straipsnyje pristatomi Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. Interviu apėmė tris pagrindines sritis: a) ryšio ir komunikavimo/ bendravimo aspektai; b)savęs priežiūra kasdieniniame gyvenime; c) sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų vizija. Iš viso tyrime dalyvavo 17 asmenų, kurių amžius siekė nuo 65 iki 82 metų (9 moterys ir 8 vyrai). Tyrime dalyvavę pagyvenę ir seni žmonės pokalbyje akcentavo tiek teigiamus, tiek neigiamus specialistų bendravimo bruožus ir pateikė tiek sėkmingo, tiek neefektyvaus bendravimo patirtis. Taikant tematinės analizės principus, pagal tiriamųjų pasakojimus, buvo išskirtos šešios didžiosios temos. Penkios iš didžiųjų temų buvo suskirstytos į mažąsias temas. Teminis laukas apėmė: a) bendravimo barjerų priežastis; b) socialinės nelygybės raišką; c) mokymo ir informavimo trūkumus; d) išorines prielaidas sveikimui; e) vidines prielaidas sveikimui; f) profesijų paveikslo viziją. Tyrime dalyvavę asmenys išsakė, jog specialistų neverbalinėje kalboje jiems svarbūs: akių kontaktas, šypsena, maloni veido išraiška. Neigiama tai, kad pastebėjo tolerancijos ir kantrybės stoką, kuri dažniausiai pasireiškia kalbėjimo tono pakėlimu. Šie pavyzdžiai daugiausia atspindi gydytojų ir slaugytojų neigiamų emocijų raišką bendraujant su pagyvenusiais ir senais žmonėmis. Pasitaikė, kad jų vyresnis amžius menkina galimybes gauti iš gydytojų ir slaugytojų sveikatos priežiūros paslaugas. Palankumo siekimą, atsilyginant dovanomis specialistams, taip pat galima priskirti prie socialinės nelygybės raiškos. Tačiau šie tyrime dalyvausių pacientų samprotavimai iki galo gali būti neobjektyvūs, kadangi visuomenėje vyraujančios nuomonės apie papildomą atsilyginimą medikams rodo nebūtinai patirtį, bet ir požiūrį į šį fenomeną. Išryškėjo respondentų nuomonė, jog mokymo (konsultavimo) veikla nėra tinkamai realizuojama, kadangi trūksta individualaus požiūrio, sveikatos priežiūros specialistai (ypač gydytojai) per dažnai vartoja sunkiai suprantamus terminus, informacijos, susijusios su jų sveikata, yra pateikiama nepakankamai. Visi tyrime dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys pažymėjo ir teigiamas bendravimo su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais patirtis bei apibūdino savo viziją - kompetentingai dirbančių, savo darbe besilaikančių humanizmo principų, specialistų. Kaip labai svarbios veiklai savybės pažymėtos - rūpestingumas, atlaidumas, kantrybė, išklausymas, pagarba žmogui, savitvarda.

Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjekty­vus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fi­zinę, psichinę sveikatą, jausmus, vertybes, prioritetus. Objektyvūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai yra svarbūs ir paveikūs psichikos sutrikimų turinčių as­menų gyvenimo kokybei, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir asmens gebėjimas kurti savo gyvenimą, gebėji­mas realizuoti savo tikslus. Straipsnyje analizuojama subjektyvi gyvenimo kokybė – subjektyvi asmens sa­vivoka apie jo gyvenimo kokybę skirtingose srityse. Straipsnio tikslas – pristatyti apibendrintus socialinių ekonominių veiksnių, turinčių įtakos nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybei, tyrimo rezultatus. Gyve­nimo kokybė tyrime vertinama individo lygmeniu, tyrimo metodas – anketinė apklausa, naudojant pri­taikius Lietuvos statistikos departamento gyvenimo kokybės rodiklių rinkinį, Eurostato rekomenduojamus gyvenimo kokybės rodiklius bei PSO klausimyną. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog materialinės gyve­nimo sąlygos, darbas, sveikata ir socialiniai ryšiai veikia nepakaltinamų asmenų gyvenimo kokybę. Pa­stebėta koreliacija tarp sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimo – sveikatos būklė ir subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas yra susiję, o šių ryšių išvada – geresnė psichikos sveikata įtaki nepakaltinamų as­menų pasitenkinimui gyvenimu, taip pat ir elgesiui.

[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Lietuva pasižymi vienu iš sparčiausių gyventojų senėjimo tempu Europos Sąjungoje, dideliu darbingo amžiaus gyventojų emigracijos mastu ir vis dar stipriais tradiciniais šeimos ryšiais, o tai lemia neformalios pagyvenusių asmenų globos temos aktualumą mūsų šalyje. Šiame straipsnyje, remiantis neformalių globėjų patirtimi, atskleidžiamos priežastys, lemiančios žmonių sprendimą globoti pagyvenusius artimuosius namuose. Duomenys tyrimui gauti atlikus 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais globėjais. Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Atliktas tyrimas patvirtina globos poreikį turinčio pagyvenusio asmens ir neformalaus globėjo atsiradimo santykių kompleksiškumą bei atskleidžia neformalios globos priežasčių įvairovę. Paaiškėjo, kad sprendimą globoti pagyvenusį artimąjį namuose lemia ne tik tokie socialiniai aspektai, kaip antai vaikų pareigos jausmas, nepasitikėjimas institucine globa, bet ir tokie ekonominiai aspektai – formalių globos paslaugų brangumas, slaugos išmokos vertinimas kaip papildomo pajamų šaltinio.

Subjektyvusis sveikatos vertinimas pradėtas tyrinėti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atlikta įvairių tyrimų, tačiau juos sunku sujungti į konceptualią visumą, nes stokojama metodologinio nuoseklumo ir teorinio konceptualumo. Vieni tyrėjai subjektyvųjį sveikatos vertinimą siūlo laikyti papildomu šalia objektyvių medicinos duomenų, kiti mano jį esant ne mažiau svarbiu už medicininę diagnozę. Subjektyvusis sveikatos vertinimas nėra savaiminis reiškinys, jo raiška priklauso nuo socialinių psichologinių veiksnių, kurių sąveikos kompleksiškumą suvokti padeda gyvenimo kokybės, kaip socialinės sistemos, tyrimai. Ryškėja tendencija, rodanti gyvenimo kokybės ir sveikatos vertinimo tarpusavio sąryšio neapibrėžtumą, kai beveik „visi neklinikiniai duomenys apie žmogų prilyginami gyvenimo kokybei“ [3]. Nors sveikata laikoma viena svarbiausių gyvenimo kokybės dimensijų, ji nebūtinai nulemia gyvenimo kokybės vertinimą. Yra atvejų, kai neįgalieji savo gyvenimo kokybę vertina gerai [7, 22-24]. Siekiant konceptualizuoti subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe, plėtojama su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvoka, apibrėžianti, kaip žmonės „suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė, psichinė gerovė, bei su sveikata tiesiogiai nesusijusius veiksnius, tokius kaip darbas, šeima, draugai ir kt.“ [24]. Straipsnyje pateikiama vaikų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąryšio su gyvenimo kokybe analizė, kuria siekama prisidėti prie subjektyviojo sveikatos vertinimo konceptualaus tyrinėjimo problemos sprendimo. Tyrimo tikslas – empiriškai atskleisti vaikų ir tėvų subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajas su gyvenimo kokybe lemiančiais veiksniais bei konceptualizuoti jų raišką su sveikata susijusios gyvenimo kokybės perspektyvoje. Tyrime dalyvavo 11 Lietuvos mokyklų 2-12 klasių mokiniai ir jų tėvai. Imtis –1763 mokiniai ir 1564 jų tėvai. Tyrimui naudotas KIDSCREEN-52 klausimynas (išsami versija), iš kitų išsiskiriantis tuo, kad jį pildo ir tėvai, ir vaikai. Anketos koduotos jas poruojant. Duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos metodai, Student t testas, Mann Whitney kriterijus, Spearman ranginės koreliacijos koeficientas, Wilcoxon kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė subjektyviojo sveikatos vertinimo sąsajų su gyvenimo kokybe raišką: du trečdaliai vaikų nurodė neturintys sveikatos sutrikimų, tačiau tik vienas trečdalis savo sveikatą įvertino puikiai ir labai gerai. Prieita prie išvados, kad vaikų sveikatos įsivertinimui svarbus ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai, kurie formuoja su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Straipsnyje aptariami, analizuojami ir vertinami svarbiausi pasiūlymai, kaip spręsti pasaulinio saityno paslaugų kompozicijų skaidymo į modulius uždavinį. Tai yra vienas iš aktualiausių e. verslo sistemų kūrimo uždavinių, kurio neišsprendus neįmanoma adekvačiai apdoroti vykdymo meto įvykių, dinamiškai perplanuoti verslo procesų, atsižvelgti į paslaugų kokybės charakteristikas ir įgyvendinti daugelį kitų svarbių e. verslo sistemos funkcijų. Straipsnyje pateiktas esamos padėties vertinimas ir išryškintos svarbiausios dar neišspręstos problemos, su kuriomis susiduriama skaidant į modulius pasaulinio saityno paslaugų kompozicijas. Tikimasi, kad atlikta analizė bus naudinga visiems šioje srityje dirbantiems mokslininkams ir padės jiems planuoti savo tolesnius tyrimus.Modularization of Web Service CompositionJolanta Miliauskaitė, Albertas Čaplinskas SummaryThe paper discusses, analyzes and evaluates the most important scientific propositions on how to solve the problem of web service composition modularization. This problem is very important in the context of eBusiness systems because it is impossible in such systems to process the run-time events in a flexible way, reconfigure business processes dynamically, to take into account in the service discovery process the quality of services, and to implement effectively many other eBusiness system features without knowing an efficient solution of this problem. The paper discusses the current state of affairs and highlights most important open issues. The authors hope that it will be useful for all researchers involved in the web service studies and helpful when planning their further research.>

Lietuva išsiskiria ženkliais sveikatos netolygumais, pasireiškiančiais nevienodu gyventojų sveikatingumu atsižvelgiant į lytį, amžių, išsilavinimą, materialinę padėtį, gyvenamąją vietą, galimybe naudotis medicinos paslaugomis. Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plane nurodoma, kad viena iš esminių prielaidų šiems netolygumams mažinti yra jų tinkama stebėsena ir vertinimas. Siekiant numatytų veiklų mokslinio pagrindimo, atliktas administracinių gebėjimų sveikatos netolygumams nustatyti ir mažinti nacionaliniame ir savivaldybės lygmenyje įvertinimas. Šiame darbe pateikiami savivaldybių lygmens įvertinimo rezultatai, gauti kokybiniu tyrimu. Tyrimo duomenys buvo renkami taikant grupių diskusijų (focus group) metodą, tyrimo dalyviams (informantams) pateikiant atviro tipo diskusinius klausimus. Tyrime dalyvavo 6 heterogeninės diskusijų grupės: Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m. ir raj., Utenos raj. ir Vilkaviškio raj. Iš viso grupių diskusijose dalyvavo 58 asmenys, atstovaujantys visuomenės sveikatos, sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų sektoriams ir organizacijoms. Didesnę informantų dalį sudarė vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai (38 asmenys). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog (1) trūksta realios vieningos sistemos ir metodikos, kuri užtikrintų tikslinę sveikatos netolygumų savivaldybėje stebėseną sveikatos bei kitų sektorių lygmenyje; (2) tikslinis sveikatos netolygumų mažinimas nėra tiesiogiai aiškiai suprantamas/suvoktas ir įvardijamas sveikatos politikos prioritetas savivaldybės lygmenyje; (3) trūksta realaus tarpsektorinio bendradarbiavimo sveikatos netolygumų tema ir stokojama geros vadybos praktikos sprendžiant sveikatos klausimus su kitais sektoriais; (4) savivaldybės lygmenyje trūksta informacijos apie moksliniais įrodymais pagrįstas efektyvias sveikatos netolygumų mažinimo savivaldybės lygmenyje intervencijas ir jų įgyvendinimo metodologinius reikalavimus.

Mokslinėje literatūroje nėra pakankamai aiškiai suformuluotos priežastys, lemiančios mokumo sudedamųjų elementų pokyčius, kurios padėtų visoms įmonėms pasiruošti galimiems nemokumo pokyčiams. Taikomi nemokumo vertinimo metodai vertina rezultatinius kintamuosius, įmonių pajamų srautus, įsipareigojimų dydžius, trumpalaikio ir ilgalaikio turto pokyčius, kapitalo dydį, jų santykinius rodiklius, tačiau mažas dėmesys skiriamas išoriniams aplinkos veiksniams, įtakojantiems šių rodiklių kitimą. Tyrimo tikslas nustatyti verslo aplinkos veiksnių poveikį įmonių mokumo rodikliams. Verslo aplinkos poveikio vertinimo metu siekiama nustatyti tik išorinės – makroekonominės verslo aplinkos įtaką įmonių mokumo pokyčiams. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą vidinės nemokumo priežastys nėra vertinamos. Nepriklausomais kintamaisiais pasirinkti pagrindiniai išskirti išorinės verslo aplinkos veiksniai – BVP vertė ir pokytis Lietuvoje bei Europos Sąjungoje, infliacija, nedarbo lygio rodiklis, mokesčių našta, šešėlinės ekonomikos mastas, korupcijos kontrolės indeksas, įmonių skaičius sektoriuje, bankrutavusių įmonių skaičius sektoriuje ir Lietuvoje, palūkanų norma, krovinių apyvartos pokyčiai šalyje, politinis stabilumo indeksas, vyriausybės efektyvumo ir vyriausybės valdymo kokybės indeksai. Verslo aplinkos veiksnių įtakos įmonių mokumo rodikliams vertinimas atliekamas tiesinės regresinės analizės metodu. Tyrimo imtis sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos sektoriaus įmonių grupės pagal darbuotojų skaičių. Atsižvelgiant į koreliacinės analizės metu gautas išvadas, jog tiriamųjų įmonių mokumo koeficientai statistiškai reikšmingai koreliuoja su skirtingais aplinkos veiksniais, kiekvienam iš mokumo rodiklių regresinės analizės metu skaičiuojamos atskiros tiesinės regresijos lygtys, parodančios aplinkos veiksnių įtaką ir jos dydį tiriamajam priklausomam kintamajam. Nustatyta, kad verslo aplinkos poveikis įmonių mokumo rodikliams skiriasi nuo priklausomu kintamuoju pasirinkto mokumo rodiklio, bei įmonių dydžio. Vertinimo metu statistiškai reikšmingi ryšiai nustatyti tose įmonėse, kuriose darbuotojų skaičius viršija 49 darbuotojus. Vertinimo metu identifikuotos sekančios priklausomybės: palūkanų normos, infliacijos augimas mažina įmonių bendrąjį mokumo koeficientą, šešėlinės ekonomikos masto mažėjimas ir korupcijos kontrolės augimas didina įmonių įsiskolinimo koeficiento reikšmes. Įmonių skaičiaus augimas mažina įmonių įsiskolinimo koeficiento reikšmes.

Tyrimo aktualumas. Šalies konkurencingumo klausimai, susiję su globalizacijos poveikį patiriančiais ir dėl to itin sparčiai kintančiais ekonominės, politinės, teisinės bei socialinės aplinkos elementais, yra nuolatos aktualūs, reikšmingi, atkreipiantys tiek konkurencingumo teorijas kuriančių ar praplečiančių mokslininkų, tiek ekonomikos augimo politikas formuojančių praktikų dėmesį. Esamojo laikotarpio konkurencingumo iššūkiai glaudžiai siejami su sudėtinga šalies demografine padėtimi, emigracijos procesų sąlygotomis problemomis, Rusijos ir Ukrainos konfliktu, leidusiu suvokti atskirų Lietuvos verslo sektorių (tarp dažniausiai įvardijamų – pieno, mėsos, atvykstamojo turizmo, transporto) spragas. Tikėtina, kad verslo problemų kyla dėl menkų gebėjimų rasti naujų rinkų ir konkuruoti juose savo produkcija ar paslaugomis. Taigi itin svarbus tampa verslumas.Mokslinė tyrimo problema formuluojama klausimu, kaip padidinti Lietuvos konkurencingumą, pasitelkiant verslumą, inovatyvaus verslo kūrimą ir vystymą?Mokslinės problemos ištyrimo lygis ir tyrimo naujumas. Pažymėtina, jog verslumas, kaip šalies konkurencingumo pagrindas, teoriškai nagrinėtas menkai, nepaisant fakto, jog per savo istoriją verslumas buvo tirtas daugybės mokslininkų, priklausančių įvairioms mokslo sritims:verslumas kaip nedarbo mažinimo priemonė (Baptista, Thurik, 2004; Rona-Tas, Sagi, 2005; Parker, 2006; Henley, 2007; Block, Sandner, 2009; Malchow-Møller, Schjerning, Sørensen, 2009; Badal, 2010; Oladele, Akeke, Oladunjoye, 2011; Nallari, Griffith, Wang, Andriamananjara, Hiat, Bhattacharya, 2011; Kritikos, 2014; Hathaway, Litan, 2014);verslumas kaip ekonominio augimo (t. y. BVP didinimo) ir vystymosi variklis (Schumpeter, 1934; Harbison, 1956; Baumol, 1968; Wennekers, Thurik, 1999; Dejardin, 2000; Carree, Thurik, 2002; Audretsch, Thurik, 2003; Holcombe, 1998, 2003, 2007; Hughes, 2003; Brown, Ulijn, 2004; Bayineni, 2005; Baptista, Escaria, Madruga, 2005; Ebner, 2005; Acs, 2006, 2007; Acs, Szerb, 2007; Galbraith C. S., Galbraith D. M., 2007; Powell, 2007; Arnold, 2008; Naude, 2008; Fischer, Nijkamp, 2009; High, 2009; Ahiauzu, 2010; Smith, 2010; Vázquez-Rozas, Gómes, Vieira, 2010; Vorley, 2010; El Harbi, Grolleau, Bekir, 2011; Gunter, 2012; Koster, van Stel, Folkeringa, 2012).Tačiau verslumas ir inovacijos, laikomos verslininko veiklos rezultatu, gali veikti daugelį svarbių ekonominių indeksų ir socialinių procesų (vartotojų išprusimą, žmogiškojo kapitalo vystymąsi, visuomenės progresą ir kt.). Tad verslumas gali būti analizuojamas kaip nacionalinio konkurencingumo veiksnys. Vertinant šiuo požiūriu, reikia pastebėti, kad stinga darbų, galinčių pasiūlyti išsamią verslumo poveikio šalies konkurencingumui globalioje erdvėje analizę.Tyrimo objektas yra verslumas kaip konkurencingumo veiksnys.Tyrimo tikslas yra teoriškai argumentuoti identifikuotą ir koncepciniame modelyje išryškintą teigiamą verslumo įtaką Lietuvos konkurencingumo didinimui ir pagrįsti tolesnio kiekybinio tyrimo reikšmę.Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė, lyginamoji analizė ir sintezė; loginė dedukcija ir indukcija; ekspertinis vertinimas (pusiau struktūruoto interviu metodas); turinio analizė.Pagrindinės darbo išvados. Verslumas suvokiamas kaip daugiadisciplininis objektas, aktualus vadybos, ekonomikos, psichologijos, sociologijos, antropologijos ir kitų mokslo šakų tyrinėtojams. Jis gali būti nusakomas kaip įvairiais aspektais analizuotinas reiškinys, turintis nepaneigiamą reikšmę socialinių procesų vystymuisi ir visuomenės pažangai. Dėl tyrimo aspektų gausos verslumą gana sunku vienareikšmiškai apibūdinti, todėl dažniausiai mokslininkai, pateikdami definicijas, išryškina tuo metu jų atliekamai analizei svarbius verslumo aspektus. Dažniausiai verslumo definicijos išskiria tokias dimensijas: esmines verslininkų savybes, bruožus; verslių organizacijų požymius; verslumo raiškos rezultatus. Manytina, jog, norint sukurti išsamiausią verslumo apibrėžtį, reikėtų stengtis aprėpti visas šias dimensijas, tačiau tokiu būdu būtų prarastas definicijoms būtinas konkretumas, lakoniškumas, aiškumas. Todėl, atsižvelgiant į šio darbo tikslą, verslumas apibūdinamas kaip verslo, besiremiančio įžvalgia, veiklia verslininko (angl. entrepreneur) asmenybe, kūrimas ir (ar) vystymas, taip realizuojant ir komercializuojant turimas inovatyvias verslo idėjas, sąlygojančias pokyčius ekonominėje, kultūrinėje, politinėje, teisinėje, socialinėje aplinkoje, mikrolygmeniu stiprinančias konkuravimo galimybes rinkoje, o makrolygmeniu – didinančias nacionalinio konkurencingumo pozicijas.Verslumo poveikį konkurencingumui atspindinčių tyrimų mokslinėje literatūroje itin stinga. Nors dažnai inovacijos yra pateikiamos kaip pagrindinė konkurencingumo siekimo ir išlaikymo priemonė, o verslumas daugelio mokslininkų yra pripažįstamas kaip inovacijų kūrimo variklis, vis dėlto bendrų sąsajų tarp nacionalinio verslumo ir konkurencingumo nesiekiama plačiau pagrįsti. Mokslininkai neretai apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais, leidžiančiais suvokti, jog verslumo, kaip konkurencingumo formavimo pagrindo, prielaida egzistuoja ir gali būti patvirtinama. Kita vertus, mokslinių tyrimų analizuojamoje srityje stokojama dėl pavienių mokslininkų įvardijamos objektyvios priežasties – rasti ryšį tarp verslumo ir konkurencingumo yra pakankamai sudėtinga užduotis, kurios rezultatus dažnai lemia tyrimo metodų pasirinkimas, bendras šalies kontekstas (šalies vystymosi stadija, verslininkiškos veiklos lygis, verslininkiškos veiklos prigimtis ir kt.). Šiame straipsnyje pateiktas modelis akcentuoja išorinių ir vidinių veiksnių įtaką nacionalinėms verslumo sąlygoms, veikiančioms šalies konkurencingumą. Tinkamos verslumo sąlygos sukuria aukštesnius verslumo rezultatus (socialinio kapitalo efektyvumo ir kvalifikacijos padidėjimas, aukštas produktyvumas, kaštų mažėjimas, BVP didėjimas, darbo vietų sukūrimas) ir taip sąlygoja šalies konkurencingumo augimą.Pusiau struktūruotas ekspertų interviu, kuris buvo vykdomas kaip žvalgomasis tyrimas, rodo, jog respondentai pritaria nuostatai, kad verslumas gali veikti nacionalinį konkurencingumą. Beveik visi respondentai pastebi verslumo poveikį ekonomikos augimui (BVP), kaštų mažinimui, produktyvumo, socialinės gerovės, socialinio kapitalo kokybės ir inovacijų augimui (beveik visi respondentai pabrėžia teigiamą verslumo įtaką kiekvienai iš šių dimensijų). Prieštaringai vertinama verslumo įtaka nedarbui. Respondentai negali vienareikšmiškai pritarti verslo daromai pozityviai įtakai, kadangi neigiama įtaka taip pat akivaizdi. Todėl reikalingas tolesnis tyrimas, įvertinantis statistinį ryšį tarp verslumo ir nedarbo, tarp verslumo ir nacionalinio konkurencingumo.

Šiandienė visuomenė ir rinka iš organizacijų reikalauja ne tik kokybiškų produktų ir paslaugų, tačiau ir gebėjimo suvokti besikeičiančius poreikius, kintančius, gal tiksliau – didėjančius gyvenimo kokybės reikalavimus. Organizacijoms išlikti konkurencingoms padeda efektyvus aplinkos stebėjimas, vertinimas ir gebėjimas prisitaikyti prie jos kismo. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti organizacijos aplinkos veiksnius, turinčius įtakos organizacijos veiklos efektyvumui ir nurodančius organizacijos veiksmus informacinei organizacijos aplinkai tirti. Straipsnyje organizacija analizuojama kaip atvira sistema, remiantis sistemų teorija pristatoma organizacijos sąveika su išorės aplinka, aptariami esminiai išorės aplinkos veiksniai, lemiantys verslo organizacijos veiklą. Analizuojant ir vertinant verslo organizacijos išorės aplinką supažindinama su užsienio autorių darbais, pateikiami Lietuvos verslo organizacijų atliktos apklausos rezultatai.Investigation of business enterprise information environmentRenata Matkevičienė SummaryContemporary society and market request from modern organizations qualitative products and services, as well it demands for skills to understand demands and requirements that are changing rapidly. All these conditions call for claims for life quality. Organizations should make effective environmental scanning and evaluation of it, as well they should have an ability to adjust to changes in it.The aim of the article is to analyze factors of environment that have impact on effectiveness of organization activities and setting the set of organizational actions that are used in informational environmental scanning.In the article there are presented several main aspects of the analyzed item: organization as an open system, interaction of organization with external environment, main factors of external environment, that impact organizational activities. There are discussed works of Lithuanian and foreign authors on business organization external environment scanning, as well there are presented results of Lithuanian business enterprises survey.Talking about modern organization there should be taken to account several important aspects of discussion: first of all there should be mentioned that contemporary organization is acting in social environment that is impact by humans, as well as by external social forces; second, contemporary organizations could be analyzed in different aspects based on definition of organization. Some organizations could be defined as an effective mechanism with bureaucratic governance, with clear role of managerial personnel and even more clear understanding or importance and set of organizational structure.Wideness of definition of contemporary organization implies understanding of business enterprise as complex, miscellaneous and open system. Based on the results of survey presented in the article there are made supposition that set of metaphors for organization depends on executives of organization, and partly on market place and character of organizational activities.Definition of modern organization implies duality of organizational activities: 1) organizational orientation toward external activities (possibilities and skills to evaluate possible influence of external factors to organizational activities and to plan possible reaction to external conditions), and 2) organizational orientation toward internal factors and activities (possibilities and skills of modern organization to overhaul internal activities and possibilities to react and to adapt to changes in environment). Understanding of business organization as an open system allows and indicates organizational orientation not only toward aims, tasks, activities, but organizational behavior in external environment too. External environment of business enterprise is quite complicate: it involves clients, customers, competitors, suppliers, professional unions, public and governmental institutions. As well those groups of external environment could be formed in 1) contextual or target groups, and 2) general audience. Modern organization and its activities mainly depend on informational and communication skills that warrant possibilities of external environment scanning. Informational environment scanning is critical for modern organization because it provides information on organizational positions, clients, their needs, general competitive environment. External environment scanning in business enterprise provides information from various sectors and ensures organizational learning possibilities that are substantial for modern knowledge seeking organization: for long term planning, for decision making and for setting organizational development and growth.

Lietuvos draudimo rinka turi didelių plėtros galimybių. Jas patvirtina menki draudimo išsivystymo rodikliai. Be to, manytina, kad esama aplinka yra labai palanki plėtrai - vyksta socialinio draudimo perėjimas į privatų sektorių, užsienio kapitalo įmonės teikia gerosios patirties, didina kokybės reikalavimus, pastebima draudimo įmonių ir bankų integracija. Draudimo paslaugų teikimas šalies ekonomikai turi keleriopą poveikį: užtikrina finansinį stabilumą verslo įmonėms ir fiziniams asmenims, didina gyventojų taupymo normą, o tai savo ruožtu didina investicijas; mažina biudžeto lėšas, skiriamas socialinei apsaugai; visuomenė supažindinamo su galimomis rizikomis ir būdais, kaip jas valdyti. Visus šiuos pokyčius lėmė šalies integracija į Europos Sąjungos vidaus rinką ir besikeičiantis požiūris į finansų institucijų veiklą - pamažu įsigali vartotojų polinkis reikalauti kokybiškų paslaugų. Didėja gyventojų pasitikėjimas draudimo įmonėmis, keičiasi jų elgsena draudimo paslaugų pirkimo požiūriu.Šio straipsnio tikslai yra apžvelgti ir išryškinti ES šalių ir Lietuvos draudimo rinkos išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius matus, nusakančius draudimo padėti šalių ekonomikoje.Tyrimo objektas - ES šalių ir Lietuvos draudimo rinka.Tyrimo uždaviniai - nustatyti dabartinio laikotarpio draudimo rinkos bruožus, pagrindinių rodiklių kitimo tempus ir bendrą kitimo tendenciją; pateikti draudimo rinkos raidos prognozę.Tyrimo metodai: literatūros analizė ir apibendrinimas, prognozavimas, ekspertinis vertinimas.

Labai svarbu analizuoti problemas, kurios yra susijusios ne tik su sunkiai sergančių asmenų gerove, bet ir su jų artimųjų gyvenimo kokybės pokyčiais, kuriuos sąlygoja artimojo liga ir nuolatinė, dažnai reikalaujanti didelių resursų, priežiūra. Tyrimo tikslas - atskleisti šeimos globėjų, prižiūrinčių negalę turinčius asmenis, gyvenimo pokyčius ir pagalbos galimybes. Tiriamieji. Iš viso tyrime dalyvavo 75 asmenys, kurių amžius siekė nuo 20 iki 80 metų (amžiaus vidurkis – 55 metai). Globojamų asmenų amžius siekė nuo 26 iki 96 metų (amžiaus vidurkis 76 metai). Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliekamas vykdant pusiau struktūruotą interviu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti gyvenimo pokyčius: darbinės veiklos, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, bendravimo, pomėgių pokyčių, egzistuojančių sunkumų, pagalbos poreikio ir konkrečių priemonių atžvilgiais. Tyrimo duomenys analizuojami taikant turinio (Content) analizės metodą. Rezultatai. Šeimos globėjai patiria vienokius ar kitokius gyvenimo pasikeitimus, kurie dažnai siejasi su profesine veikla: sumažinamas darbo krūvis, atsisako darbo, pablogėja jų darbo kokybė, reorganizuoja savo darbinę veiklą arba derina darbą su artimojo slauga. Kas antram tyrime dalyvavusiam šeimos globėjui bendravimas tapo ribotu: bendravimui tenka skirti mažiau laiko, pasikeitė bendravimo formos ir žmonės, su kuriais bendraujama, rečiau susitikinėjama su draugais. Artimojo globa pakeičia pomėgius, o kartais iš viso tenka jų atsisakyti. Artimieji susiduria su psichologinio, fizinio ir socialinio pobūdžio sunkumais. Tyrimo metu išryškėjo ir kita aktuali problema – slaugos ir socialinių paslaugų trūkumas. Dažnas namiškis įvardijo psichologinio pobūdžio sunkumus, tokius kaip sunku susitaikyti su neįgaliojo funkciniais ar asmenybiniais pokyčiais, jaučia artimojo netekties baimę, bejėgiškumą ir emocinį išsekimą. Pasitaiko atvejų, jog pastebi neigiamas aplinkinių reakcijas į neįgalų asmenį. Globėjai susiduria su sveikatos problemomis, ribotai dalyvauja socialiniame gyvenime.