Academic literature on the topic 'Tetraciklinas'

Danas se pčelarstvo i proizvodnja meda suočava s brojnim izazovima među kojima je i sve češća uporaba antibiotika u svrhu spriječavanja infekcija pčela uzrokovanih patogenim mikroorganizmima. Najčešći antibiotici koji se koriste u kontroli bolesti pčela su tetraciklini, aminoglikozidi, sulfonamidi i makrolidi. Stoga se ostaci ovih antibiotika mogu naći u medu. Na razini Europske Unije (EU) nisu određene najviše dopuštene koncentracije antibiotika u medu što znači da njihova primjena u pčelarstvu nije dopuštena. Zbog toga su za njihovu kontrolu potrebne učinkovite metode visoke osjetljivosti kako bi se osiguralo da se med kontrolira na što nižim granicama detekcije. Kontrola ovih tvari se provodi primjenom različitih orijentacijskih i potvrdnih analitičkih metoda. Danas se sve više primjenjuju suvremene metode tekućinske kromatografije u kombinaciji sa spektrometrijom masa koje imaju visoku osjetljivost te omogućuju identifikaciju i kvantifikaciju mnogih analita. Koncentracije antibiotika se na razini EU kontroliraju u okviru nacionalnih planova zemalja članica. Analizom rezultata nacionalnih planova članica EU u razdoblju od 2013. do 2016. Europska agencija za sigurnost hrane izvjestila je da je najveći broj nesukladnih rezultata u medu utvrđen za makrolide, te zatim za sulfonamide i tetracikline. Povišene koncentracije ovih antibiotika kao i aminoglikozida su također utvrđene u medu sa tržišta EU.

Ova studija predstavlja podatke prikupljene iz Veterinarske stanice “Zevet” d.o.o. Zenica, Bosna i Hercegovina o zastupljenosti bakterijskih patogena kod klinički prisutnih mastitisa mliječnih goveda i profilima njihove antimikrobne osjetljivosti. Za laboratorijsku izolaciju obrađena su 52 uzorka od kojih su 23 bila bakteriološki pozitivna. Najčešći izolati bili su Staphylococcus aureus u 21,74 % uzoraka i Streptococcus agalactiae u 17,39 % izolira- nih uzoraka, koagulaza-negativni stafilokoki (13,04 %), Klebsiella pneumoniae (13,04 %), Ente- rococcus spp. (8,70 %), Escherichia coli (8,70 %), Streptococcus spp., Enterobacter, Serratia spp. i Yersinia enterocolitica (4,35 %). Najveća antimikrobna otpornost među izolatima primjećena je na benzilpenicilin (56,25 %) i oksitetraciklin (46,15 %) s ukupnom otpornosti na uporabljena antimikrobna sredstava od 25,99 %. Na tri testirana antimikrobna sredstva (neomicin, klindamicin i cefotaksim) izolati nisu pokazali otpornost. Ostali antibiotici na koje je primijećena niska ukupna otpornost su ciprofloksacin (5,56 %) i ofloksacin (6,67 %). Samo jedan izolat nije pokazao nikakvu otpornost na testirane antimikrobike (S. aureus). Najveću otpornost među izolatima pokazao je Enterococcus spp., pokazujući senzibilitet samo za tetracikline. S. aureus je pokazao otpornost na benzilpenicilin i cefaleksin u 60 % slučajeva. Svi izolati S. agalactiae su bili otporni na tetracikline, oksitetracikline i gentamicin. Koagulaza negativni stafilokoki pokazali su otpornost na cefaleksin u dva slučaja i otpornost na benzilpenicilin, eri- tromicin i oksacilin u jednom izolatu. Klebsiella pneumoniae je pokazala otpornost na cefaleksin, amoksicilin i benzilpenicilin u svim ispitivanim izolatima, a pokazala je i otpornost na tetracikline u dva izolata. Svi ostali izolati pokazali su otpornost prema najmanje jednom testiranom antimikrobiku. U 46 slučajeva se odmah pristu- palo liječenju s 86,96 % uspjehom koji je procijenjen na osnovu izostanka kliničkog relapsa i smanjenja broja somatskih stanica u dopuštene granice za tri tjedna nakon provedene terapije.

Reikšminiai žodžiai: Staphylococcus aureus, nešiojimas, MASA, atsparumas antimikrobiniams vaistams. Tikslas. Nustatyti S. aureus nešiotojus tarp VU MF pirmo kurso studentų ir įvertinti galimus S. aureus nešiojimo rizikos veiksnius bei išskirtų padermių atsparumą kai kurioms antimikrobinėms medžiagoms. Metodika. Siekiant nustatyti S. aureus nešiotojus, imti mėginiai iš nosies ir ryklės. Išskirtos padermės identifikuotos taikant standartinius mikrobiologinius metodus. Rizikos veiksniams įvertinti naudota anoniminė, iš galimų S. aureus nešiojimo rizikos veiksnių sudaryta anketa. Išskirtų padermių atsparumas kai kurioms antimikrobinėms medžiagoms ištirtas laikantis Klinikinių laboratorinių standartų instituto rekomendacijų. Rezultatai. Ištirti 245 VU MF pirmo kurso studentai, paimta 490 mėginių. Nustatyta, kad 112 (45,7 proc.) respondentų yra S. aureus nešiotojai. Iš 112 nešiotojų 33 (29,5 proc.) tiriamiesiems S. aureus išskirta iš nosies, 52 (46,4 proc.) – iš ryklės, o 27 (11 proc.) asmenims – iš nosies ir ryklės. S. aureus nešiotojų vyrų (58,3 proc.) buvo daugiau nei nešiotojų moterų (40,5 proc.). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp S. aureus nešiojimo ir vyriškos lyties (ŠS = 2,06, PI 95 proc. 1,14–3,75, p = 0,008), gyvenimo su 15–25 m. asmenimis (ŠS = 1,76, PI 95 proc. 1,01–3,04, p = 0,037) ir tiriamųjų sirgimo kvėpavimo takų alerginėmis ligomis (ŠS = 3,22, PI 95 proc. 1,20–9,53, p = 0,016). Išskirtos 139 S. aureus padermės. Iš jų, remiantis išplėstine antibiotikograma, identifikuota 119 fenotipiškai skirtingų izoliuotų padermių. Nustatyta, kad 64,7 proc. išskirtų padermių atsparios penicilinui. Mažesnis atsparumo dažnis rastas tetraciklinui ir klindamicinui (5,04 proc.), eritromicinui, ciprofloksacinui ir fuzidino rūgščiai (1,68 proc.). Įvertinta, kad 20,16 proc. S. aureus padermių yra vidutiniškai atsparios streptomicinui. Visos išskirtos S. aureus padermės buvo jautrios oksacilinui/cefoksitinui, rifampinui, kanamicinui, norfloksacinui, gentamicinui ir vankomicinui. Išvados. 45,7 proc. VU MF pirmo kurso studentų yra S. aureus nešiotojai. Nustatyta, kad viršutinių kvėpavimo takų kolonizacijai S. aureus darantys įtaką rizikos veiksniai yra lytis, gyvenimas su 15–25 m. asmenimis ir alerginės ligos. Išskirtų padermių atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nėra didelis.

Proizvodnja sigurnog i kvalitetnog mlijeka ključni je aspekt pravilnog javnog zdravstva u Europskoj uniji (EU). Česta uporaba farmakološki aktivnih tvari u kliničkoj praksi na govedarskom farmama uzrokuje pojavu njihovih ostataka u različitim prehrambenim proizvodima uključujući mlijeko. Najčešće korišteni lijekovi u mliječnoj industriji su antibiotici tetraciklini i beta-laktami protiv patogenih uzročnika mastitisa. Primjena veterinarskih lijekova mora biti pažljivo optimizirana kako bi se zaštitilo zdravlje potrošača od mogućih štetnih toksičnih učinaka. Također, veliki problem je i razvoj rezistencije u potrošača koji uzrokuje neuspjeh antibiotskih terapija, posebice protiv opasnih patogenih sojeva mikroorganizama. Danas većina članica EU pokazuje tendenciju povećanja proizvodnje mlijeka. Najveći proizvođači mlijeka u EU su Njemačka, Francuska i Ujedinjeno Kraljevstvo. U Hrvatskoj je u zadnje 3 godine vidljiva tendencija pada proizvodnje mlijeka. Članice EU teže kontroli ostataka farmakološki aktivnih tvari u mlijeku primjenom selektivnih, osjetljivih i preciznih analitičkih metoda. Tekućinska kromatografija povezana s tandemskom masenom spektrometrijom (LC-MS/MS) je najčešće korištena instrumentalna analitička tehnika za određivanje ostataka tih tvari u mlijeku. Danas su razvijene multimetode primijenom LC-MS/ MS koje omogućuju identifikaciju 160 i više spojeva. U svrhu zaštite zdravlja potrošača članice EU provode kontrolu farmakološki aktivnih tvari u mlijeku u okviru nacionalnih planova praćenja njihovih ostataka (NPPR). Kontrola farmakološki aktivnih tvari temelji se na definiranim najvećim dopuštenim količinama ostataka tih tvari (NDK). Europska agencija za sigurnost hrane (EFSA) prikuplja podatke kontrole svih članica EU analiziranih u okviru NPPR te svake godine prilaže zajedničko izvješće. U okviru planova NPPR država članica EU tijekom 2015., 2016. i 2017. ustvrđeno je 0,115 %, 0,128 % i 0,304 % nesukladnih rezultata za farmakološki aktivne tvari. Najveći broj nesukladnih rezultata odnosio se na skupinu antibakterijskih tvari (B1) i nesteroidnih protuupalnih lijekova (B2e). U skupini antibakterijskih tvari ustvrđeno je ukupno 48,2 % nesukladnih tvari beta-laktama u sve tri godine ukupno. U 2017. godini najveći broj nesukladnih rezultata se odnosio na nesteroidne protuupalne lijekove (54,5 %), odnosno u toj skupini lijekova 90,5 % nesukladnih je ustvrđeno za salicilnu kiselinu.

Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaka Staphylococcus aureus atsparumo antibiotikams kitimui Rokas Bagdonas1, Algimantas Tamelis2, Rytis Rimdeika2, Mindaugas Kiudelis2, Vytautas Jankūnas21 Klaipėdos universitetas,H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda2 Kauno medicinos universiteto klinikųChirurgijos klinika,Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasEl paštas: rbagdonas@hotmail.com Įvadas / tikslas Didžiausia nudegimų chirurgijos problema yra infekcija, nuo kurios miršta daugiau kaip 50% visų nudegusių pacientų. Nudegimų žaizda greitai infekuojasi, kadangi žaizdos aplinka yra ideali mikroorganizmams tarpti. Darbo tikslas – įvertinti racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmo įtaką S. aureus mikroorganizmų atsparumo antibiotikams kitimui. Ligoniai ir metodai 2001 m. įdiegtas racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmas Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje. Remdamiesi KMUK Mikrobiologijos laboratorijos kompiuterine duomenų baze atlikę perspektyviąją analizę, ištyrėme Staphylococcus aureus atsparumo antibakteriniams vaistams dažnį 2001–2002 metais. Analizuodami retrospektyviąją 2000 m. ir perspektyviąją 2001–2002 m. grupes lyginome, kaip šiose grupėse pakito Staphylococcus aureus atsparumo ciprofloksacinui, gentamicinui, eritromicinui, fucidinui, klindamicinui, oksacilinui, penicilinui, rifampicinui, tetraciklinui ir vankomicinui dažnis. Rezultatai Įdiegus racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo algoritmą į klinikinę praktiką, S. aureus bendras atsparumas antibiotikams nereikšmingai sumažėjo. Statistiškai reikšmingai sumažėjo S. aureus atsparumas eritromicinui ir penicilinui. Išvados Racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo algoritmas leidžia kontroliuoti ir sumažinti S. aureus atsparumą antimikrobiniams vaistams. Įdiegus algoritmą į klinikinę praktiką, statistiškai reikšmingai sumažėjo S. aureus atsparumas penicilinui ir eritromicinui. Reikšminiai žodžiai: Stapylococcus aureus atsparumas antibiotikams, racionali antibiotikoterapija Rational application algorithm of antibacterial drugs to staphylococcus aureus resistance Rokas Bagdonas1, Algimantas Tamelis2, Rytis Rimdeika2, Mindaugas Kiudelis2, Vytautas Jankūnas21 Klaipėda Universitety,H. Manto str. 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery,Mickevičiaus str. 9, LT-44307 Kaunas, LithuaniaE-mail: rbagdonas@hotmail.com Background / objective The major challenge for burn team is infection which is known to cause over 50% of burn deaths. Burns become infected because the environment at the site of the wound is ideal for the propagation of the infecting organism. The aim of the study was to evaluate the rational application algorithm of antibacterial drugs to influence the S. aureus resistance changes to antibiotics. Patients and methods In 2001, the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs was introduced into the Plastic Surgery and Burns Department. Performing the perspective analysis, we investigated Staphylococcus aureus resistance and its dynamics to antibacterial drugs using the computerized database of the Microbiology Laboratory in KMUH in 2001–2002. Analyzing a retrospective group (2000) and a perspective one (2001–2002) we compared changes of Staphylococcus aureus resistance to ciprofloxacin, gentamicin, erythromycin, fucidin, clindamycin, oxacillin, penicillin, rifampicin, tetracycline and vancomycin. Results S. aureus resistance to antibiotics decreased after introducing the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs. The difference is statistically insignificant. The resistance of this microorganism decreased slightly to erythromycin and statistically significantly to penicillin. Conclusions The Rational Application Algorithm of antibacterial drugs allows to reduce and control S. aureus resistance to antibacterial drugs. S. aureus resistance to erythromycin and penicillin decreased statistically significant after introducing the Rational Application Algorithm of antibacterial drugs into clinical practice. Key words: Staphilococcus aureus resistance to antibiotics, racional antibioticotherapy

This study aimed to characterize Aeromonas spp. isolated from ten popular species of pet turtles and their environment to evaluate the potential risk of pet turtles as a source of virulence-associated genes, and tetracycline and β-lactams resistance determinants. Presence of eight virulence genes (ser, aer, exu, lip, fla, ascV, ahyB and gcat), and tetracycline (tetA, tetB and tetE) and β-lactams (blaTEM, blaSHV, blaOXA and blaCTX-M) resistance genes were evaluated by conventional PCR assays. The aerA gene showed the highest frequency of occurrence (92%), followed by fla (75%), gcaT (68%), ahyB (59%), ser (39%), lip (37%) and ascV (25%) genes. None of the isolates carried amplicon of DNase-associated exu gene. A. hydrophila, A. dharkensis, A. veronii and A. caviae were carried seven tested virulence genes except for exu while only four virulence genes were detected in A. enteropelogenes. Among the 75 tetracycline-resistant isolates, tetA, tetE and tetB genes were detected in 38, 26 and 6 isolates, respectively. Among the tested β-lactam resistance genes, blaOXA and blaTEM genes were detected in 54% and 36% of β-lactam resistant isolates, respectively. No blaCTX-M and blaSHV genes were detected. Our results indicate that pet turtle-associated aeromonads, exhibiting potential virulence and antimicrobial (tetracycline and β-lactams) resistance genes, may pose a serious health risk to pet turtle owners, particularly to immunocompromised individuals.Key words: Aeromonas spp.; virulence-associated genes; tetracycline resistance; β-lactams resistance; pet turtle PRISOTNOST DETERMINANT ZA DOLOČITEV DOMNEVNE VIRULENCE TER GENOV ZA ODPORNOST NA TETRACIKLIN IN β-LAKTAM VRST Aeromonas IZOLIRANIH IZ LJUBITELJSKIH VRST ŽELV IN IZ NJIHOVEGA OKOLJAIzvleček: Namen študije je bil določiti bakterije Aeromonas spp., izolirane iz desetih priljubljenih vrst hišnih želv in njihovega okolja, z namenom ocenjevanja potencialnega tveganje hišnih želv kot vira genov, povezanih z virulenco, ter determinante odpornosti proti tetraciklinom in β-laktamom. Prisotnost osmih virulentnih genov (ser, aer, exu, lip, fla, ascV, ahyB in gcat) ter genov za odpornost na tetracikline (tetA, tetB in tetE) in β-laktame (blaTEM, blaSHV, blaOXA in blaCTX-M) je bila ocenjena s konvencionalnimi testi PCR. Najbolj pogost je bil Gen aerA (92 %), sledili so geni fla (75 %), gcaT (68 %), ahyB (59 %), ser (39 %), lip (37 %) in ascV (25 %). Nobeden od izolatov ni imel pomnoženega gena exu, povezanega z DNAzo. A. hydrophila, A. dharkensis, A. veronii in A. caviae so vsebovali sedem testiranih genov virulence, razen exu, medtem ko so bili v A. enteropelogenih odkriti le štirje virulenčni geni. Med 75 izolati, odpornimi na tetracikline, so bili geni tetA, tetE in tetB odkriti v 38, 26 oziroma 6 izolatih. Med preizkušenimi geni za odpornost proti β-laktamu so bili geni blaOXAin blaTEM odkriti pri 54 % oziroma 36 % izolatov, odpornih proti β-laktamu. V nobenem vzorcu nista bila zaznana gena blaCTX-M in blaSHV. Rezultati študije kažejo, da bakterije Aeromonas spp. iz hišnih želv lahko imajo potencialne virulenčne gene in gene za odpornost proti tetraciklinu in β-laktamom, in lahko potencialno ogrožajo zdravje lastnikov hišnih želv, zlasti imunsko oslabljenih posameznikov.Ključne besede: Aeromonas spp.; geni povezani z virulenco; odpornost na tetracikline; rezistenca na β-laktami; ljubiteljske vrste želv

Probiotici se definišu kao živi mikroorganizmi koji, kada se unesu, pokazuju blagotvoranefekat na domaćina. Mnogi sojevi iz roda Lactobacillus imaju status probiotika.Nedostatak gena za prenošenje rezistencije na antibiotike jedan je odključnih uslova kako bi soj dobio GRAS status. Svaki probiotski soj bi trebalo dapreživi pasažu kroz gastrointestinalni trakt, kako bi uspeo da ostvari blagotovorneefekte po domaćina.Materijal za ovo ispitivanje predstavljao je 51 soj laktobacila koji su izolovani izsjeničkog sira.Svi sojevi su ispitivani na rezistenciju na devet antibiotika. Od ukupno 51 soja,šest je pokazalo osetljivost na sve antibiotike, dok je 23 pokazalo prirodnu rezistenciju,koja, kao takva, nije rizična za prenošenje gena. Najčešći profil rezistencijebila je rezistencija na vankomicin i tetraciklin. Od 18 sojeva koji su stekli uslove zadalje ispitivanje, kod devet njih je ispitivana mogućnost preživaljavanja u simuliranimuslovima želuca, odnosno duodenuma. Takođe je ispitivana i antimikrobna aktivnosti sposobnost hemolize. Svih devet sojeva je pokazalo odličnu sposobnostpreživljavanja u simuliranim uslovima želuca, dok je svega tri moglo da preživi uprisustvu žučnih soli. Svih devet sojeva je pokazalo antimikrobnu aktivnost protivListeria monocytogenes i Staphylococcus aureus, a nijedan nije pokazao hemolizu.Prema rezultatima u ovom ispitivanju, sojevi laktobacila izolovani iz sjeničkogsira pokazali su da imaju potencijal da steknu status probiotika, ali su za to potrebnadalja ispitivanja.

Avian mycoplasmosis is an important risk for commercial poultry production leading to enormous losses in terms of disease and productivity. The main causative agents are Mycoplasma gallisepticum and Mycoplasma synoviae. To study the variable degree of resistance to commonly prescribed and used antibiotics in mycoplasmosis, a total of 115 samples including tissue specimen and swabs were collected from chronic respiratory disease (CRD) cases of broiler and layer birds and their contaminated farm environment. The samples were directly passaged into the Brain Heart Infusion broth (supplemented with 10 % horse serum, NAD, cysteine, penicillin and thallium acetate). Positive samples were transferred to Brain Heart Infusion agar (Difco) for the isolation of Mycoplasma spp. while negative samples were declared after the third passage. Of the samples, 61.5% were found positive for Mycoplasma spp., which were recovered mostly after second passage. Out of total culture positive cases, Mycoplasma gallisepticum (MG) was identified in 62% cases and Mycoplasma synoviae (MS) in 38%, as confirmed through Polymerase Chain Reaction (PCR) using specific primers. The MG and MS isolates showed variable degrees of sensitivity against the commercially available drug of choice, tylosin. The highest Minimum Inhibitory Concentration (MIC) of enrofloxacin (112.38±4.34 µg/ml) was recorded against MG, followed by tetracyclin (91.58±4.66µl/ml), gentamicin (54.33±2.98 µg/ml), spiromicin (52.23±3.99 µg/ml) and tylosin (52.58±2.69 µg/ml). The highest MIC for enrofloxacin (168.24 ±3.82 µg/ml) was recorded against MS followed by tetracyclin (115.48±2.62 µg/ml), spiromicin (95.96 ±2.17 µg/ml), tylosin (84.84±2.56 µg/ml) and gentamicin (46.4±2.18 µg/ml). Multiplex PCR is a time tested tool for the molecular diagnosis and confirmation of Mycoplasma species.Key words: avian mycoplasmosis; chronic respiratory distress; minimum inhibitory concertation; multiplex polymerase chain reaction POJAVNOST, MOLEKULARNA IDENTIFIKACIJA IN UGOTAVLJANJE ODPORNOSTI NA ANTIBIOTIKE MIKOBAKTERIJ Mycoplasma gallisepticum in Mycoplasma synoviae IZOLIRANIH IZ KOKOŠI S KRONIČNIMI DIHALNIMI OBOLENJI IN IZ NJIHOVEGA BIVALNEGA OKOLJA Povzetek: Ptičja mikoplazmoza je resno težava v perutninski proizvodnji, ki vodi v velike izgube zaradi obolevanja perutnine in posledično povzroča ekonomske izgube. Glavni povzročitelji mikoplazmoz so Mycoplasma gallisepticum in Mycoplasma synoviae. Za preučevanje spremenljive stopnje odpornosti na običajno predpisane in uporabljene antibiotike pri mikoplazmozi je bilo odvzetih skupno 115 vzorcev, vključno z vzorci tkiva in brisom, pitovnih piščancev, nesnic s kroničnimi boleznimi dihal (CRD) in iz njihovega bivalnega okolja. Vzorci so bili preneseni v tekoče gojišče BHI (iz angl. Brain Heart Infusion), z dodatkom 10 % konjskega seruma, NAD, cisteina, penicilina in talijevega acetata. Pozitivne vzorce smo prenesli v agar BHI (Difco) za izolacijo Mycoplasma spp. Vzorci so bili določeni kot negativni po tretji pasaži. Med vzorci je bilo 61,5 % pozitivnih na prisotnost Mycoplasma spp., ki smo jih večinoma ugotovili po drugi pasaži. Od vseh pozitivnih primerov je bila ugotovljena Mycoplasma gallisepticum (MG) v 62 % primerov, Mycoplasma synoviae (MS) pa v 38 %, kar je bilo potrjeno z verižno reakcijo s polimerazo (PCR) z uporabo specifičnih primerjev. Izolati MG in MS so pokazali spremenljivo stopnjo občutljivosti na komercialno dostopno zdravilo tilozin. Minimalna zaviralna koncentracija (MIC) pri MG je bila najvišja pri enrofloksacinu (112,38 ± 4,34 µg/ml), sledili pa so tetraciklin (91,58 ± 4,66 µl/ ml), gentamicin (54,33 ± 2,98 µg/ml), spiromicin (52,23 ± 3,99 µg/ml) in tilozin (52,58 ± 2,69 µg/ml). Najvišjo MIC proti MS smo ravno takougotovili pri enrofloksacinu (168,24 ± 3,82 µg/ml), ki so mu sledili tetraciklin (115,48 ± 2,62 µg/ml), spiromicin (95,96 ± 2,17 µg/ml), tilozin (84,84 ± 2,56 µg/ml) in gentamicin (46,4 ± 2,18 µg/ml).Ključne besede: ptičja mikoplazmoza; kronična bolezen dihal; minimalna zaviralna koncentracija; mnogokranta PCR reakcija

Gaminant pieno produktus ištirta įvairių technologinių veiksnių įtaka antibiotiko tetraciklino aktyviosios medžiagos pokyčiams. Pieno mėginiai su tetraciklino aktyviosios medžiagos koncentracija 0,015 mg/ml buvo veikiami tokiais technologiniais veiksniais: pasterizuojami keičiant pasterizacijos temperatūrą nuo 63 iki 85 ºC, keičiamas išlaikymo laikas nuo 0 iki 25 min esant temperatūrai 90 ºC, laikomi 7–8 ºC temperatūroje 72 h, užšaldomi (-20 ºC) ir atšildomi (+10 ºC), homogenizuojami bei rauginami. Tetraciklino aktyviosios medžiagos pasikeitimams įvertinti taikytas mikrobiologinis difuzijos į agarą metodas nustatant slopinimo zonų skersmenį. Slopinimo zonų skersmens pokyčiai netiesiogiai parodė tetraciklino aktyviosios medžiagos sumažėjimą. Didinant mėginių terminio apdorojimo temperatūrą nuo 63 iki 85 ºC tetraciklino aktyviosios medžiagos poveikis sumažėja iki 36 %. Kai keičiama koloidinė pieno struktūra užšaldymo ir atšildymo proceso metu antibiotiko veikla sumažėja sumažėja 11–12 %. Laikymo metu tetraciklino aktyvioji medžiaga kinta. Laikant pasterizuotus (80 ºC) mėginius 8 ºC temperatūroje 72 val. sumažėja sumažėja 19 %. Pieno rūgšties bakterijos tetracikliną skaldo. Rauginimo proceso metu tetraciklino aktyviosios medžiagos veikimas sumažėja iki 28 %.
The impact of technological factors on changes in the tetracycline antibiotics active substance were studied. Milk samples with the tetracycline active substance concentration (1,5 mg/100 ml milk) were exposed to the following technological factors: pasteurization by altering pasteurization temperature from 63 to 85 ºC; changing the storage time from 0 to 25 min. at 90 ºC; keeping for 72 h at 7–8 ºC; freezing (-20 ºC), and defrosting (+10 ºC); homogenizing and culturing. To evaluate changes in the tetracycline active substance the microbiological method of difusion into agar was used while determining the diameter of inhibition zones. Changes in the diameter indirectly indicated the reduction of tetracycline active substance. Increase of the temperature of the samples thermal processing from 63 ºC to 80 ºC decreases up to 36 per cent. When the colloidal milk structure is changed during the processes of freezing and defrosting decreases by 11–12 per cent. During milk storage, the diameter of the pasteurized samples kept at 80 ºC decreases up to 19 per cent. During tetracycline decreases up to 28 per cent.

Tetraciklinų nustatymas piene atliktas efektyviąja skysčių chromatografija ir įteisintas remiantis ES išleista direktyva 2002/657/EB. Metodas atitinka visus kriterijus aprašytus šioje direktyvoje. Antibakterinių medžiagų likučiai iš pieno ekstrahuojami Mcllvaine-EDTA buferiniu tirpalu, o po to valymas atliekamas naudojant OASIS HLB kietafazės ekstrakcijos kolonėles. Chromatografinėje kolonėlėje atskyrimas atliekamas naudojant 10 mM oksalo rūgšties vandeninio tirpalo ir ACN gradientinį režimą, tėkmės greitis 0,9 ml/min, 100 μl injekcija, bangos ilgis 355 nm ir optimali kolonėlės temperatūra (LiChroCART Superspher 60 RP C8 (250 x 4,6 mm, dalelių dydis 5 m)) – 30 oC. Visi rezultatai apskaičiuoti naudojant kompiuterinę duomenų apdorojimo programą “Interval”. Tetraciklinų išgavos nuo 86,20 % iki 107,19 %, o nustatymo ribos yra intervale nuo 26,7 μg/l iki 49,3 μg/l.
Analysis of tetracycline compounds was performed using high performance liquid chromatography and validated according to EU commition decision 2002/657/EC. Method is compliant at all criteria described in the decision. Antibacterial material residues were extracted from milk with Mcllvaine-EDTA buffer followed by clean-up on OASIS HLB cartridges. Separation was performed using 10 mM oxalic acid/ACN gradient with flow rate 0.9 ml/min, 100 μl injection, detection at 355 nm and the optimal temperature of column (LiChroCART Superspher 60 RP C8 (250 x 4.6 mm, size of particles 5 m)) – 30 oC. All the results were evaluated statistically with “Interval” data processing program. Recoveries are at the range from 86.20 % to 107.19 %. The determination limits for tetracyclines were carried out from 26.7 μg/L to 49.3 μg/L in this study.