Journal articles: 'The Meno'

1

Gregory, Richard L. "A Memo on Meno." Perception 29, no. 6 (2000): 631–33. http://dx.doi.org/10.1068/p2906ed.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Reesor, Margaret E., and R. W. Sharples. "Plato: Meno." Classical World 81, no. 4 (1988): 326. http://dx.doi.org/10.2307/4350214.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Blank, David. "Plato: Meno." Ancient Philosophy 8, no. 1 (1988): 126–30. http://dx.doi.org/10.5840/ancientphil19888127.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

Smith, Nicholas D. "Plato’s Meno." Ancient Philosophy 29, no. 2 (2009): 414–18. http://dx.doi.org/10.5840/ancientphil200929234.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Power, Nicholas P. "Meno Stottlemeier." Thinking: The Journal of Philosophy for Children 14, no. 3 (1999): 20–23. http://dx.doi.org/10.5840/thinking199914311.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Hatcher, Donald. "Plato’s “Meno”." Inquiry: Critical Thinking Across the Disciplines 16, no. 1 (1996): 1–8. http://dx.doi.org/10.5840/inquiryctnews199616119.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Goodman, Nelson. "Meno kalbos." Problemos 26 (September 29, 2014): 106–19. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1981.26.6299.

Full text

Abstract:

Publikuojamoje N. Goodmano knygos ištraukoje aprašomos meno kalbos, t. y. kuo ir kaip pasireiškia menas. Viena iš meno kalbų yra žymėjimas: tai – vaizdavimo šerdis, kuri nėra priklausoma nuo panašumo. Kopijavimo modeliu pagrįsta vaizdavimo teorija nesugeba apibrėžti tai, kas kopijuojama. Aprašoma fikcijos, vaizdavimas, išradingumas, realizmas. Neapibrėžto žymėjimo atvejai traktuojami taip pat kaip nulinio žymėjimo atvejai. Atvaizdai yra paveikslai, funkcionuojantys panašiai kaip aprašai. Paveikslas, kaip ir bet koks kitas žymeklis, visuomet gal kelti du klausimus: ką jis vaizduoja (ar aprašo) ir kokios rūšies atvaizdas (ar aprašas) jis yra. Vaizduodamas paveikslas nurodo tam tikrą objektų klasę, kartu priklausydamas tam tikrai paveikslų klasei ar klasėms. Efektyvus aprašymas ir vaizdavimas reikalauja išradingumo. Klasifikacija implikuoja pasirinkimą, o taikydami žymeklį ne tik pavadiname, bet ir atliekame klasifikavimą. Objektas bei jo aspektai priklauso nuo organizavimo, o visi žymekliai yra organizavimo priemonės. Realistinis vaizdavimas priklauso ne nuo imitavimo, iliuzijos sudarymo ar informacijos, bet nuo įtaigos.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Danto, Arthur. "MENO PASAULIS." Problemos 82 (January 1, 2012): 184–93. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2012.0.736.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Boter, Gerard. "Plato's Meno." Mnemosyne 61, no. 2 (2008): 310–13. http://dx.doi.org/10.1163/156852507x195880.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Brown, L. "Plato's Meno." Philosophical Review 117, no. 3 (2008): 468–71. http://dx.doi.org/10.1215/00318108-2008-011.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Sultana, Sultana. "ANALISIS BENTUK KLITIK DALAM BAHASA SASAK DIALEK MENO-MENE." LINGUA: Journal of Language, Literature and Teaching 14, no. 1 (2017): 67. http://dx.doi.org/10.30957/lingua.v14i1.241.

Full text

Abstract:

This study aims to determine the form, function and meaning of clitic in language Sasak of meno-mene dialect, using entholinguistic approach. Subjects of the study were Sasak people who spoke meno-mene dialect. Data were collected using observation, interview and introspection. Data were analyzed using constant comparative of intralingual analysis. Results of the study are as follows: (1) Form of clitic of Sasak language included phoneme /k/, /m/, /n/, /e/ and morpheme da, ta, na, KMO, and ko, (2) Preclitic: /K/, da, ta, na (3) Inclitic: /M/, /n/, /e/, KMO, and ko (4) Preclitic and inclitic; /K/, da, ta, and na, (5) Function of the clitic of Sasak language is to form pronouns in positive or negative senses, (6) Meaning of the clitic of Sasak language is to form singular and plural pronoun.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Sultana, Sultana, and Usman Jayadi. "ANALISIS BENTUK KLITIK DALAM BAHASA SASAK DIALEK MENO-MENE." Berajah Journal 1, no. 1 (2021): 50–65. http://dx.doi.org/10.47353/bj.v1i1.5.

Full text

Abstract:

Masyarakat Sasak yang tersebar di berbagai daerah di Indonesia pada umumnya dan yang mendiami pulau Lombok pada khususnya adalah terdiri dari berbagai macam dialek. Dialek sendiri terdiri dari berbagai macam subdialek yang digunakan oleh para pengguna bahasa Sasak sesuai dengan sosiologi masyarakatnya. Namun demikian, dalam kajian ini dialek tidak dipermasalahkan, artinya yang menjadi sorotan dalam kajian ini adalah klitika bahasa Sasak. Klitika bahasa Sasak memiliki bentuk, fungsi dan makna yang berpengaruh pada hubungan anatarpemakai bahasa Sasak. Rumusan masalah dalam kajian ini adalah bagaimanakah bentuk, fungsi dan makna klitik dalam bahasa Sasak dialek meno-mene. Subjek penelitian ini adalah seluruh warga masyarakat Sasak yang menggunakan dialek meno-mene. Untuk mengetahui bagaimana bentuk, fungsi dan makna klitik dalam bahasa Sasak, maka penulis menggunakan metode pengumpulan data seperti metode simak, metode cakap, dan metode introspeksi. Setelah data terkumpul, selanjutnya data dianalisis dengan menggunakan metode padan intralingual. Berdasarkan hasil analisis data yang telah dilaksanakan maka dapat disimpulkan bentuk, fungsi dan makna klitik bahasa Sasak sebagai berikut: (1) Bentuk klitik bahasa Sasak terdiri dari bentuk fonem /k/, /m/, /n/, /e/ dan morfem terikat da, ta, na, lu, kmo, dan ko, (2) Proklitik; /k/, da, ta, na, lu (3) Inklitik; /m/, /n/, /e/, kmo, dan ko (4) Proklitik dan inklitik; /k/, da, ta, dan na, (5) Fungsi klitik bahasa Sasak ; membentuk kata ganti orang baik yang bermakna positif maupun yang bermakna negatif, (6) Makna klitik bahasa Sasak; pronomina tunggal dan pronomina jamak.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Andrijauskas, Antanas. "Idealistinės meno filosofijos įtaka ekspresionizmo estetikai ir meno praktikai." Problemos 37 (September 29, 2014): 80–92. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.37.7197.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama atskleisti ekspresionizmo meninės praktikos ryšius su iracionalistine ir formalistine meno filosofija. Didžiausias dėmesys skiriamas formalistiniam ekspresionizmo sparnui, kuriame ryškus estetizmas, nihilizmas ir polinkis į formą. Ekspresionistai, kaip ir F. Nietzsche, buvo įsitikinę, kad techninė civilizacija ir masinės kultūros formavimasis grasina menininkui jo dvasios praradimu, individo laisvės apribojimu ir meno nužmoginimu. Į vidinį menininko pasaulį, jo sąmonę ekspresionistai žvelgė kaip į aukščiausią absoliučią realybę, sugebančią per psichologines būsenas išreikšti būties tiesas. Apsiribojusi daugiausia formaliųjų meno kūrinio pusių analize, formalistinė estetika faktiškai eliminavo turinio kategoriją. Pasisakydama už meno atitrūkimą nuo realaus gyvenimo, ji kartu filosofiškai pateisino beprasmį estetizmą ir meno suvedimą į grynai formalias struktūras. Ekspresionistai ignoravo socialiai reikšmingus idealus, suabsoliutino vidinės ekspresijos reikšmę, linko į maksimalų spalvos ir formos autonomiškumą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Vabalaitė, Rūta Marija. "Meno mirties motyvas Th. Adorno antinomiškos meno kūrinių prigimties teorijoje." Problemos 53 (September 30, 2014): 90–102. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.53.6910.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojama meno mirties samprata T. Adorno estetikos teorijoje. Meno kūrinio neigimo santykių samprata laikoma T. Adorno bandymu aprašyti vieną iš būdų, kuriais konkrečiam patyrimui atsiskleidžia tikroji būtis, bandymu paaiškinti pirmapradiškai vieningų sąvokinės ir nesąvokinės patirties plotmių susijungimą. Tapdama neigimo santykių apibūdinimu, meno mirties sąvoka nutolsta nuo hėgeliškų šios sąvokos prasmių. Viena šios sąvokos reikšmių T. Adorno filosofijoje – tradicinio meno negalimumas šiuolaikiniame pasaulyje. Meninio vaizdo krizę sukelia šiuolaikinio pasaulio katastrofa. Svarbiausia meno mirties reikšme straipsnio autorė laiko transcendentinio aspekto mene stoką. Trečioji reikšmė skleidžiasi iš meno kūrinių daiktiškumo ir nedaiktiškumo antinomijos. Meno kūrinį konstituoja jo skirtumas nuo daikto, o įdaiktinimas reiškia kūrinio mirtį. Ketvirtoji meno kūrinio mirties reikšmė susijusi su objektyvaus aspekto atsiradimu. Paskutinė meno mirties prasmė yra tyla, kaip iš vidaus meną ardanti meno siekiamybė. Mirtis apibūdina skiriamąją šiuolaikinio meno ypatybę – paties meno esmės ardymą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Jankauskas, Skirmantas. "Modernizmas: meno dehumanizacija?" Problemos 35 (September 29, 2014): 75–80. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1986.35.6537.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama meno dehumanizacijos problema ispanų filosofo O. y Gasseto darbuose. XIX a. pabaigoje prasidėjusi meno metamorfozė sunkiai tilpo į ankstesnės meno raidos rėmus ir buvo pavadinta modernizmo fenomenu. Šį fenomeną filosofas siejo su meno dehumanizacija ir paradoksaliai vertino tai kaip pozityvų poslinkį. Jo nuomone, naujosios muzikos, naujojo meno apskritai nepopuliarumas sietinas su pačia šio meno prigimtimi: jis nėra orientuotas į daugumos skonį, bet kuria savarankišką estetinių vertybių pasaulį, kuriame forma įgyja autonomišką reikšmę. Taip sukonstruoti meno kūriniai juos stebint reikalauja išlaikyti distanciją, taigi, reikalauja kontempliatyvaus, o ne vartotojiško santykio su jais. Naujasis menas ne tiek vengia vaizduoti žmogiškus dalykus, kiek siekia juos neatpažįstamai deformuoti. Naujojo meno intranscendentinė orientacija liudija, kad menas pakeitė savo vietą žmogiškosios veiklos ir interesų hierarchijoje. Meno dehumanizacijos problema aptariama platesniame Vakarų Europos kultūros krizės kontekste. Kritikuojamas menas menui principas. Pateikiama K. Marxo meno samprata.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Castagnoli, Luca. "Recollecting Plato’s Meno." Ancient Philosophy 28, no. 2 (2008): 413–18. http://dx.doi.org/10.5840/ancientphil200828224.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Juknevičius, Stasys. "Klasikinio meno šiuolaikiškumas." Problemos 33 (October 3, 2014): 113–14. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1985.33.6525.

Full text

Abstract:

Algirdo Gaižučio veikalo „Klasikinis menas ir dabartis“ (išleistas 1983 m. rusų kalba) recenzija. Knygoje parodoma klasikinio meno sąvokos traktavimo specifika įvairiose filosofinėse estetinėse koncepcijose, atskleidžiama metodologinė marksistinės teorijos reikšmė, nagrinėjamas klasikinio meno ir šiuolaikinės meninės kūrybos santykis, atskleidžiami kai kurie klasikinio meno suvokimo aspektai mokslinės techninės revoliucijos sąlygomis, klasikinio meno ir estetinio auklėjimo santykis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

Serianni, Luca. "Ital. meno male." Zeitschrift für romanische Philologie 134, no. 4 (2018): 1197–205. http://dx.doi.org/10.1515/zrp-2018-0076.

Full text

Abstract:

Abstract The Italian locution meno male is widely used in several usages to express relief or to asseverate ironically. It appears in the 16th century in the now obsolete form manco male and becomes widespread since Goldoni (1707–1793). It has very few cognates in the other European languages; the Sp. menos mal, although very close in form and meaning, must nevertheless be interpreted as an independent formation.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Devereux, Daniel. "MENO RE-EXAMINED." Philosophical Quarterly 58, no. 233 (2008): 702–10. http://dx.doi.org/10.1111/j.1467-9213.2008.539.x.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Nursaly, Baiq Rismarini. "Adjective Reduplication of Sasak Dialect Meno-Mene in Karang Bagu." VELES Voices of English Language Education Society 3, no. 2 (2019): 82. http://dx.doi.org/10.29408/veles.v3i2.1535.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Stolovičius, Leonidas. "Apie meno kūrybos tipą." Problemos 16 (September 29, 2014): 21–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1975.16.5589.

Full text

Abstract:

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kas vienija individualius meno kūrinius. Mėginimas susieti pagrindinius meno tipus su vidine meno kūrinio sandara, turiniu ir jo pasireiškimo santykiu, su įvairių meno šakų ir stilių diferenciacija yra raktas į „meno kūrybos tipo“ sąvokos aiškinimą. Autorius pateikia tris galimus meno kūrybos tipus, kurie apibrėžiami ne tik gnoseologiniais, bet ir socialiniais bei psichologiniais parametrais, o šie tipai pasireiškia istoriškai sąlygotuose meno kūrybos metoduose, kurie realizuojami įvairiose meno kryptyse: objektyvusis meno kūrybos tipas pasireiškia skirtingais realistinės kūrybos metodais ir yra skirtas pažinti transformuojamą objektyviąją realybę; subjektyviai asmeninis tipas pirmiausia orientuotas į subjekto dvasinį pasaulį, todėl pavyzdiniais yra laikomi romantiniai metodai; subjektyviai visuomeninis, arba normatyvinis, tipas orientuotas daugiausia spręsti socialinius auklėjamuosius uždavinius, įtvirtinti socialinės komunikacijos normas. Šio tipo modelis yra klasicizmo menas. Daroma išvada, kad įvairūs kūrybos tipai suteikia vienodas galimybes sukurti meno vertybę, bet ne visi kūrybos metodai vienodai meniškai produktyvūs.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Andrijauskas, Antanas. "A. Šopenhauerio meno filosofija." Problemos 42 (September 29, 2014): 83–93. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1990.42.7108.

Full text

Abstract:

Straipsnyje apžvelgiamos vokiečių neklasikinės filosofijos atstovo A. Schopenhauerio meno filosofijos reikšmingiausios idėjos. Savo filosofijos originalumą A. Schopenhaueris įžvelgia tame, jog ji artimesnė menui, o ne mokslui. Mene filosofas mato aukščiausią žmogaus būties įsikūnijimą, galingą jėgą, išaukštinančią visa, kas žmogiška. A. Schopenhaueris žodžiui „noumenas“ suteikia aukščiausios realybės (aklos ir iracionalios valios) prasmę. Svarbiausiu meno tikslu mąstytojas laiko grožio idėjos įprasminimą, t. y. lieka ištikimas humanistinei klasikinės meno filosofijos tradicijai, nes iracionalios valios pasaulyje įteisina grožio egzistavimą. Menas tampa adekvačiu grožio idėjų esmės pažinimo instrumentu, kuris išlaisvindamas žmogų iš kasdienių rūpesčių, suteikia galimybę pažinti tikrąją, metafizinę, pasaulio reiškinių ir žmogaus dvasios esmę. Aptariama meno rūšių sistema: žemiausia iš menų yra architektūra, aukščiausia – muzika. Visa žmonijos kultūra yra dvasios genijaus veiklos rezultatas. Nagrinėjamos meninės kūrybos proceso problemos, A. Schopenhauerio intuicijos, meno kūrinio samprata, šio filosofo meno filosofija palyginama su Rytų mąstymo kategorijomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Gaižutytė, Žilvinė. "Igno Šlapelio meno sociologijos bruožai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 5, no. 3 (1999): 96–104. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.3.6971.

Full text

Abstract:

Dailėtyrininkas, meno istorikas ir pedagogas Ignas Šlapelis - ryški asmenybė XXa. pirmosios pusės Lietuvos kultūriniame gyvenime. Savo kritiniuose straipsniuose jis nuosekliai plėtojo svarbias meno sociologijos idėjas, susiedamas jas su to meto menu. Kertinė meno sociologijos problema - meno funkcijos ir jo padėtis visuomenėje - buvo itin aktuali tuometinėje kultūrinio gyvenimo situacijoje, kurią gvildeno filosofai, literatai, menotyrininkai. I. Šlapelio teigimu, pagrindinė meno funkcija yra estetinė, o estetinio išgyvenimo tikslas - ugdyti dvasingą ir kūrybingą asmenybę. Socialinė meno funkcija glaudžiai siejasi su estetine - kartu išgyvendami estetinius potyrius žmones tampa dvasiškai artimesni. I. Šlapelis vienas pirmųjų Lietuvoje iškėlė estetinio lavinimo būtinybę. Remdamasis Europos ir Amerikos mokyklų patirtimi, jis pasiūlė naują konkretų dailės dėstymo mokykloje metodą. Taigi Igną Šlapelį pelnytai galėtume laikyti meno sociologijos pradininku Lietuvoje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Benjamin, Marlene. "Socrates, Meno, and Daedalus." Philosophical Inquiry 14, no. 1 (1992): 24–38. http://dx.doi.org/10.5840/philinquiry1992141/26.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Garnytė, Gintarė, and Dalius Miežinis. "Kompiuteriniai meno informacijos ištekliai." Informacijos mokslai 41 (January 1, 2007): 115–20. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3451.

Full text

Abstract:

Šio darbo tikslas – iškelti pagrindines kompiuterinių meno informacijos išteklių leidybos, sklaidos ir vartojimo problemas. Apžvalgoje siekiama atskleisti kompiuterinius meno ir muzikos informacijos išteklius, jų vartojimo tendencijas, būdus ir priemones; aptarti svarbesniuosius meno ir muzikos kūrinių leidybos bei sklaidos klausimus; išnagrinėti meno kūrinių autorių teisių apsaugos pagrindines nuostatas*.Computer-based art information resources: survey of publishing spread, distribution and application topicsGintarė Garnytė, Dalius Miežinis SantraukaThe survey is anued at disclosing computer-based resources of art and music, the ways, tendences of their usage; discussing major problems of publishing and spread of art and music works as well as considering the main rules regulations on copyright protection of art works. The target of this paper is to lay emphasis on the main publication, distribution and application problems of computer-based art informatikon resources.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Archangeli, Diana, Panji Tanashur, and Jonathan Yip. "Sasak, Meno-Mené dialect." Journal of the International Phonetic Association 50, no. 1 (2018): 93–108. http://dx.doi.org/10.1017/s0025100318000063.

Full text

Abstract:

Sasak is a Malayo-Sumbawan (Adelaar 2005) language spoken as a primary language in Lombok, Indonesia (see the map in Figure 1). It is estimated to be spoken by 2 million (Clynes 1995) or 2.5 million (Marli 2015) people. Sasak is reported to have four (Jacq 1998) or five (Austin 2003) major dialects, to which Austin (2003) gives informal names based on the pronunciation of the deictic words for ‘like this’ and ‘like that’: Ngenó-Ngené (central northeast, central east, and central west coasts of Lombok), Menó-Mené (central Lombok), Ngotó-Ngeté (northeastern Lombok), Ngenó-Mené, also known as Kutó-Kuté (north Lombok), and Meriaq-Meriku (south central Lombok). The dialects with the broadest geographical distribution are Menó-Mené and Ngenó-Ngené.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Mureika, J. "Meno kūrybos subjekto analizė." Problemos 36 (January 1, 2015): 123–24. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.0.7218.

Full text

Abstract:

1984 m. gruodžio 21 d. Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete VISI Estetikos katedros vedėjas doc. A. Gaižutis apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas“. Oficialieji oponentai: prof. S. Rapoportas, doc. M. Afasiževas, prof. V. Mazepa. Disertacijoje nagrinėjamos menininko profesijos atsiradimo socialinės kultūrinės prielaidos, nemarksistinės estetikos atstovų mėginimai atskleisti meninės veiklos prigimtį, analizuojama menininko psichinės pusiausvyros problema, kūrybos tikslo sąveika su įkvėpimu, vaizduote, mąstymu, emocijomis ir atmintimi (estetiniu patyrimu). Daug dėmesio skiriama kritiškumo analizei.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Gill, Mary Louise. "A MORE SOCRATIC MENO." Classical Review 53, no. 2 (2003): 299–301. http://dx.doi.org/10.1093/cr/53.2.299.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Shin, Hyeon-Bin. "Educational Implication of Meno." Korean Society for the Study of Moral Education 31, no. 2 (2019): 21–42. http://dx.doi.org/10.17715/jme.2019.6.31.2.21.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Boter, Gerard J. "Plato, Meno 82c2-3." Phronesis 33, no. 1-3 (1988): 208–15. http://dx.doi.org/10.1163/156852888x00153.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Dunea, G. "Mangia meno (eat less)." BMJ 314, no. 7075 (1997): 234. http://dx.doi.org/10.1136/bmj.314.7075.234.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Ahlstrom-Vij, Kristoffer. "Meno and the Monist." Metaphilosophy 44, no. 1-2 (2013): 157–70. http://dx.doi.org/10.1111/meta.12022.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Gaižutis, Algirdas. "Meno sociologijos uždaviniai ir kryžkelės." Sociologija. Mintis ir veiksmas 1, no. 1 (1997): 136–43. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1997.1.6610.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama meno sociologija, jos problematika, keliami klausimai. Svarstomas meno sociologijos ir filosofijos santykis. Nors sociologinė analizė krypsta svarstyti meno ryšį su socialiniu kontekstu, tačiau pats analizės objektas neleidžia apsiriboti aprašymu. Meno sociologija glaudžiai susijusi su prasmės klausimais, kurie virsta ypač reikšmingi radikalių socialinės tikrovės transformacijų metu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Bannerjee, Rohini. "From Meno-pause to Meno(play): New Delhi and the Indian Tango." Indialogs 4 (April 3, 2017): 27. http://dx.doi.org/10.5565/rev/indialogs.79.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Vabalaitė, Rūta Marija. ""Meno istorijos pabaiga" A. Danto teorijoje." Problemos 50 (September 29, 2014): 81–89. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1996.50.6979.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjama analitinės estetikos atstovo A. Danto meno pabaigos koncepcija. A. Danto plėtoja dvi meno pabaigos sampratas – meno istorijos, kaip kryptingos imanentinės raidos, pabaigą ir esminį meno ypatybių pokytį, leidžiantį teigti, jog šis fenomenas tapo filosofijos dalimi. Analizuojama pati meno sąvoka, kritiškai nagrinėjami meno raidos modeliai. Pirmoji meno raidos samprata apima tik vizualius menus. Menininkus vedantis imperatyvas buvo vis tikslesnis realybės vaizdavimas, kur tik įmanoma konvencionalius ženklus pakeitus optiniais jų ekvivalentais, leidžiantis žiūrovui įtarpintą suvokimą pakeisti tiesiogine jusline percepcija. Šiuo atveju progresą ribojo loginės pačios juslinės percepcijos ribos ir konkrečios išraiškos priemonių sistemos ypatybės. A. Danto pripažįsta lemiamą ekspresijos teorijos ir jos pagrindu egzistuojančių kūrinių reikšmę meno istorijos vyksmui. Menas tampa filosofija tada, kai patys kūriniai atskleidžia filosofinę meno prigimtį. Menas visada yra filosofijos objektas. Daroma išvada, kad net jei sąmoningumas būtų būdingas visiems modernaus meno kūriniams, jis nėra nei vienintelė, nei vien tik filosofijai būdinga savybė.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

Rapoportas, Sergejus. "Meno kūrinių „prieinamumo“ socialpsichologinis aspektas." Problemos 12 (September 29, 2014): 33–39. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.12.5522.

Full text

Abstract:

Straipsnyje pateikiama meno kūrinių prieinamumo problemos kai kurių aspektų sociologinė analizė. Įprastinė meno vartojimo koncepcija meno kūrinių prieinamumą traktuoja kaip suvokimo adekvatumo ir meno kūrinių vertingumo problemos dalį. Estetikoje paplitęs meno vartojimo situacijos modelis apima abstrakčių jos dalyvių santykius: idealus autorius idealiai save išreiškia meno šedevre, o ideali publika adekvačiai suvokia kūrinio estetines vertybes. Sociokultūrinių etalonų veikimą tam tikra prasme galima aprašyti kaip prestižinių veiksnių reguliuojamą sritį. Vienas seniausių tokių etalonų ryšį su menu traktuoja kaip teigiamą, skatinamą elgesio normą. Normas diktuojanti socialinė grupė įvairiomis materialinėmis ir dvasinėmis priemonėmis šio etalono postulatus paverčia normatyvais. Straipsnis remiasi idėja, kad žmonių santykius meno vartojimo situacijoje reguliuoja daugybė skirtingos istorinės kilmės kultūrinių etalonų. Kiekvienas toks etalonas numato idealiai socializuotą žmogų, kuris nustatytu būdu santykiauja su menu. Kai griežtos ribos tarp socialinių grupių ima nykti, jų atstovus ima veikti daugybė normatyvų, kuriuos diktuoja įvairūs kultūros etalonai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Gaižutis, Algirdas. "P. Frankastelis: meno ir technikos sąveika." Problemos 24 (September 29, 2014): 41–46. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1979.24.6260.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjami P. Frankastelio meno sociologijos svarbiausi principai. P. Frankastelio teigimu, meno sociologija privalo būti integralus mokslas, sugebantis pasinaudoti įvairių disciplinų patyrimu ir metodais. Sociologas akcentavo visuomeninę meninės kūrybos reikšmę. Nagrinėdamas meno ir technikos sąveiką, jis panaudojo architektūros, tapybos, taikomosios dailės, dizaino medžiagą. P. Frankastelis pabrėžė estetinės sąmonės aktyvumą ir komunikatyvinę meno funkciją, ieškojo giluminių ryšių tarp meno ir kalbinės veiklos. Pripažindamas, kad visos meno rūšys ir šakos turi kalbinį pavidalą, kad meno kūrinio pagrindinė funkcija yra estetinė, jis aiškino meno bei technikos sąveiką. Tobulų formų kūriniui ar daiktui būdinga estetikos ir technikos momentų vienybė. Meno ir technikos sąveika niekada nenutrūksta. Tarp skolinio ir išradimo yra vidinė priklausomybė: naujumas atsiranda ten, kur socialinės žmonių grupės ieško galimybių patenkinti gyvybinius poreikius. Imitavimas, pakartojimas labiau būdingi technikai nei menui. Kiekvienos epochos menas išreiškia jos esmę ir gali būti laikomas veiksmingu vertybių perteikimo būdu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Andrijauskas, Antanas. "Prancūzų meno sociologija (ištakos ir prieštaravimai)." Problemos 36 (January 1, 2015): 50–58. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.0.7209.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamos prancūzų meno sociologijos ištakos, jos raidos bruožai, svarbiausios idėjos ir ryšiai su filosofinėmis-estetinėmis koncepcijomis. Meno sociologija savo idėjiniu turiniu nėra vienalytė, ji Prancūzijoje turi senas tradicijas, ypač estetikos ir meno reikšmę pabrėžė švietėjai. Jų idėjas vaisingai plėtojo XIX a. sociologinė estetika, kurioje išryškėjo skirtingi meno ir visuomenės santykių sprendimo keliai. H. Taine‘o koncepcijos esmė – visuomeninės meno prigimties teigimas. Jis pabrėžė analogiją tarp estetikos ir gamtotyros. Ch. Lalo tęsė pozityvistinę sociologinę estetiką, grindė istorinį požiūrį į meną, kaip socialinį reiškinį. P. Francastelis formulavo pagrindinius meno sociologijos uždavinius: aiškinti grupių sociologijos ir civilizacijų tipologiją, sukurti meno kūrinio sociologiją, aiškinti jo struktūrą, atskirų aspektų santykį su aplinkiniu pasauliu, spręsti simbolio ir ženklo problemą. Šiuolaikiniams prancūzų sociologams būdingas siekis pažinti daugialypius meno ir visuomenės ryšius, tyrinėti meną kaip vientisą sistemą sistemoje, veikiamą įvairių socialinių veiksnių, mėginimas konstruoti savotišką idealų meno modelį ir atskleisti jo funkcionavimo visuomenėje mechanizmą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Krukauskienė, Eugenija, and Viktorija Žilinskaitė-Vytienė. "Kultūros vartojimas: meno suvokimo tyrimo įžvalgos." Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 2 (2015): 98–108. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.204.

Full text

Abstract:

Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės kultūros vartojimo definicijos – meno suvokimo tyrimo galimybės ir įžvalgos. Meno suvokimas suponuoja meno produktus, meno kūrėjus, meno vartotojus ir visuomenę. Analizuojama, kaip menas vartojamas, ką apie jį mano vartotojai, kokią jis daro įtaką ir kaip jis siejasi su tiriamųjų nuostatomis. Remiantis Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto (anksčiau – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas (LFSI), Socialinių tyrimų institutas (STI)) duomenimis, meno suvokimas analizuojamas kognityviu ir emociniu lygmenimis, išskiriant pagrindinės – estetinės – meno funkcijos raišką. Jauni žmonės su didesniu kultūriniu kapitalu labiau suvokia meną estetiškai ir mėgsta sudėtingesnį meną. Globalizacijos sąlygomis populiarėjant Holivudo produkcijai, dažnai jis tampa gyvenimo įvaizdžių kūrėju jauniems žmonėms. Masinės komunikacijos priemonės, ypač emocionaliai patrauklus kino menas, sukuria naują realybę, kuri padeda konstruoti kasdienio gyvenimo modelius.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Tamošaitis, R. "Filosofiniai meno ir estetikos horizontai." Problemos 48 (October 3, 2014): 126–35. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1995.48.7031.

Full text

Abstract:

A. Andrijausko monografijos „Meno filosofija“ recenzija. Teigiama, kad jos tikslas – meno filosofijos, kaip savarankiško mokslo pagrindimas. Monografijos pradinis taškas – estetinių pažiūrų formacija XVIII amžiuje. Autorius kritikuojamas dėl terminų „transcendentinis“ ir „transcendentalinis“ painiojimo. Pastebima, kad autorius itin nuodugniai analizuoja iracionalistinės-intuityvistinės pakraipos filosofavimo modelius (A. Schopenhauerį, F. Nietzschę, H. Bergsoną, S. Kierkegaardą ir kt.). Teoriškai reziumuodamas estetikos ir meno filosofijos raidą, apibrėždamas jų santykį bei funkcijas, A. Andrijauskas pateikia paradigmines jų definicijas. Kritikuojami autoriaus pateikti estetikos ir meno filosofijos apibrėžimai. Dėstymas pasižymi enciklopediniu ekspoziciniu medžiagos pristatymu, siekiu pateikti detalią ir visapusišką informaciją – tai kartais neleidžia pasiekti konceptualaus apibendrinimo. Svarbiausias monografijos nuopelnas – ne teorinis meno filosofijos pagrindimas, bet jos, kaip savarankiško mokslo, idėjos iškėlimas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Syarifaturrahman, Wahyu Kamil, Nurachman Hanafi, and Nuriadi. "The inflection of Sasak language in Kuripan village." International journal of social sciences and humanities 1, no. 3 (2017): 155–81. http://dx.doi.org/10.29332/ijssh.v1n3.69.

Full text

Abstract:

This writing is about inflection of Sasak language in Kuripan. The people of Kuripan use Meno-Mene dialect as their daily communication. Sasak language in Kuripan has the uniqueness based on its position (lay on a boundary area of West Lombok and Central Lombok) wherein Kuripan uses Meno-Mene dialect and the other part of Central Lombok which is close to Kuripan Use Meriaq-Meriku dialect so that it makes Meno-Mene dialect of Kuripan has its own character. Based on the phenomenon about varieties of the words and utterances which have different structure is used in Sasak language especially in Kuripan, so I interest in doing the research about inflection as a subfield of morphology which influences the sentences or utterances structurally. Therefore, this study aims to analyze the types and the functions of inflection in the Meno-Mene dialect of Kuripan. This study used a descriptive and qualitative method where the data gathered through some methods: observation, and an interview. The data gathered are analyzed using some steps: Representing the data obtained, then classifying the class category of the base words (whether they are verb, noun, or adjective), then Identifying the types of inflection in Meno-Mene Dialect of Kuripan, and the last Analyzing various functions of inflection in Meno-Mene dialect of Kuripan. This study found there is 34 (thirty-four) inflection morpheme that classified according to the lexical category, namely; noun, verb, and adjective. Furthermore, all of the inflectional affixes above have the difference function depend on their affixes and their base-form category. Hence, this study found that the use Meno-Mene dialect of Kuripan has the various affixes especially in term of inflection which influences the utterances or expressions grammatically.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Nenurodytas, Autorius. "Genadijus Nežnovas (1916-1975)." Problemos 16 (October 3, 2014): 127–28. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1975.16.5605.

Full text

Abstract:

1975 m. lapkričio 15 d. mirė Genadijus Nežnovas, gimęs 1916 m. Briansko srityje. G. Nežnovas buvo plataus kūrybinio diapazono žmogus, puikus pedagogas, publicistas, tyrinėtojas. Jis yra parašęs straipsnių ir knygų, nagrinėjančių estetikos klausimus: partiškumą mene, visuomenines meno funkcijas, meno įtaką žmogui, žmonių dvasinio tobulėjimo procesą, meno kūrinių suvokimą ir kitus

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Straukaitė, Ieva. "G. DICKIE’O EKSTENSIONALISTINIO-INSTITUCINIO MENO APIBRĖŽIMO NEAPIBRĖŽTUMAS." Problemos 83 (January 1, 2013): 173–84. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2013.0.824.

Full text

Abstract:

Šiuolaikinėje analitinėje meno filosofijoje viena pagrindinių problemų – ar įmanoma ir kaip įmanoma apibrėžti meną? Straipsnyje analizuojamas George’o Dickie’o institucinis meno apibrėžimas. Parodoma, kaip jis atsako į antiesencialistų argumentus, neigiančius meno apibrėžimo galimybę. Teigiama, kad meno apibrėžimą Dickie’s įrodinėja pasitelkdamas ekstensionalistinę metodologiją, kuria remdamasis meno ir ne-meno atskyrimo kriterijus aiškina kaip semantinius eksternalistinius, episteminius eksternalistiniusir normatyviai neutralius. Tvirtinama, kad Dickie’o suformuluotas institucinis meno apibrėžimas negali būti laikomas meno apibrėžimu, nes jis remiasi ydingo loginio rato principu. Iš to daroma išvada, kad Dickie’s nepagrindžia meno apibrėžimo galimybės, bet pasiūlo ekstensionalistinę institucinę meno sampratą.Indefiniteness of George Dickie’s Extensional-Institutional Definition of ArtIeva Straukaitė SummaryA major problem in contemporary analytic philosophy of art is whether and how it is possible to define art. The paper analyzes George Dickie’s institutional definition of art. His response to anti-essentialists’ arguments which deny the possibility to define art is presented. It is argued that Dickie attempts to substantiate his definition of art by invoking extensional methodology on the basis of which he construes the criteria for distinguishing between art and non-art as externalistic semantic, externalistic epistemic, and value-neutral. It is asserted that the institutional definition of art formulated by Dickie cannot be considered a definition of art as it is sustained by a logically vicious circle. Hence the conclusion that Dickie does not substantiate the possibility of a definition of art but introduces an extensional-institutional conception of art.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

Vilutyte, Zita. "Socialinio praktikos meno raiškos tendencijų teorinės įžvalgos." Jaunųjų mokslininkų darbai 49, no. 1 (2019): 35–43. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v49i1.213.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos socialinio praktikos meno raiškos tendencijos ir galimybės. Nagrinėjama socialinio praktikos meno sąvokos samprata tarptautiniame kontekste, raiškos tendencijos užsienio šalyse ir Lietuvoje. Straipsnio tikslas yra pateikti teorines įžvalgas apie socialinio praktikos meno kūrybos formas ir plėtros tendencijų analizę.Socialinis praktikos menas (Social Practice Art, SPA) yra meno priemonė, orientuota į menininkų ir įvairių socialinių grupių bendrą meninę veiklą per socialinį diskursą. Socialinis praktikos menas atsirado reaguojant į didėjantį meninio ugdymo poreikį bendradarbiaujant su socialinėmis grupėmis multikultūrinėje aplinkoje. Vis daugiau pasaulio menininkų, kuratorių, kritikų ir meno administratorių koncentruojasi į naujo tipo praktiką – vadinamąjį meno aktyvizmą. Viena tokio aktyvizmo rūšių apibūdinama socialinio praktikos meno terminu. Šia veikla siekiama teigiamų pokyčių konkrečiose bendruomenėse, susiduriančiose su aktualiomis problemomis: rasizmu, miesto gentrifikacija, žala aplinkai, nestabiliomis darbo sąlygomis, dideliu įkalinimo lygiu, pasauliniu pabėgėlių antplūdžiu ir pan.Menininkai, dirbantys socialinio praktikos meno srityje, kuria bendradarbiaudami su konkrečia auditorija arba siūlo kritines intervencijas esamose socialinėse sistemose, kurios įkvepia diskusijas arba skatina socialinius mainus. Europoje tai kol kas naujas reiškinys, tačiau jis jau randa savo vietą daugelyje valstybių, kuriose gyvuoja stipri kūrybinė klasė, judantys migrantų srautai ir yra didelė klasinė atskirtis – Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse. Lietuvoje socialinio meno vertinimo problemos yra analizuotos nagrinėjant Kaune vykdytą projektą „Šančiai – draugiška zona“ (Dovydaitytė, 2014). Šioje studijoje aptariami socialinio praktikos meno veiklos vertinimo principai. Įvairiose pasaulio šalyse pradeda plisti naujos galimybės, todėl, siekiant atskleisti šių galimybių potencialą, svarbu analizuoti šio perspektyvaus proceso raidą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

Vidugirytė, Inga. "Meno mirties problema (pagrindinių koncepcijų palyginamoji analizė)." Problemos 54 (September 30, 2014): 124–26. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1998.54.6895.

Full text

Abstract:

1998 m. kovo 19 d. Vilniaus universitete Rūta Marija Vabalaitė apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Meno mirties problema (pagrindinių koncepcijų palyginamoji analizė)“. Mokslinis darbo vadovas – doc. K. Stoškus, oficialieji oponentai – prof. V. Matonis ir prof. J. Mureika. Disertacijoje analizuojamos reikšmingiausios XIX – XX a. filosofinės teorijos (G. W. F. Hegelio, F. Nietzsches, M. Heideggerio ir T. Adorno), kuriose esmingai keliama meno mirties problema. Palyginamos šių filosofų idėjos, nustatomi jų tarpusavio ryšiai ir santykiai su kitomis teorijomis ir pačiais meno pokyčiais. Aptariamas klausimas, kokius meno pokyčius reikėtų laikyti jo atsinaujinimu, o kokius – meno mirtimi.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Snider, Eric. "The Conclusion of the Meno." Ancient Philosophy 12, no. 1 (1992): 73–86. http://dx.doi.org/10.5840/ancientphil199212145.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Thomas, Christine. "False Beliefand the Meno Paradox." International Studies in Philosophy 36, no. 1 (2004): 249–50. http://dx.doi.org/10.5840/intstudphil200436135.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

Alshanetsky, Eli. "The Meno Paradox of Reflection." Journal of Philosophy 117, no. 4 (2020): 219–35. http://dx.doi.org/10.5840/jphil2020117414.

Full text

Abstract:

The paper introduces a new puzzle about reflection—albeit one that is reminiscent of the famous paradox about inquiry in Plato’s Meno. We often make our thoughts clear to ourselves in the process of putting them into words. Our puzzle is that, on the one hand, coming to know what we are thinking seems to require finding words that would express our thought; yet, on the other hand, finding the words seems to require already knowing what we are thinking. I argue that the puzzle cannot be solved by accounting for the knowledge that we gain in such cases on the models of self-interpretation and self-constitution. The primary purpose of introducing the puzzle is to provide a tool for systematically investigating this category of non-interpretive and non-constitutive self-knowledge, and I conclude with some words about the scope of the category and the value of finding a solution.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Gaižutis, Algirdas. "I. Tenas – meno kūrybos tyrėjas." Problemos 26 (September 29, 2014): 67–76. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1981.26.6293.

Full text

Abstract:

Straipsnis skirtas prancūzų pozityvizmo filosofo, oratoriaus, istoriko ir kritiko H. Taine’o kūrybai aptarti. Jis siekė sukurti istorinę estetiką, kuri skirtųsi nuo dogmatiškos, metafiziškos estetikos, konstatuojančios amžinas grožio normas. Estetika pirmiausia yra savotiška taikomoji botanika, tačiau jos objetas – ne augalų rūšys, o „natūralios istorijos“ dvasiniai reiškiniai. Estetika turi taikyti naujus ir tikslius gamtos mokslų metodus, kurie padėtų atskleisti meno kūrybos dėsningumus. Estetika privalo būti tikslesnė, vengti vertinimo, objektyviai aprašyti ir klasifikuoti meno kūrinius. Žmogaus dvasia tariamai yra perduodama iš kartos į kartą be kokių nors didesnių pakitimų ir nepriklauso nuo kultūrinių individo paskatų. H. Taine’o filosofijos sąvoka „žmogaus substancija“ reiškia tai, ką marksistai vadina visuomenės sąmone. Grožis yra visa tai, kas būdinga žmogaus prigimčiai, kas išryškėja kaip idealai ir tipai, kaip jėga ir kaip gyvenimas. H. Taine’as pagrindiniais meninių vertybių kriterijais laikė kūrinio reikšmę visuomenės gyvenimui, atvaizduoto individo charakterio bendražmogiškumą, kūrinio sumanymo ir įgyvendinimo atitikimą, stiliaus savitumą, turinio ir formos vienovę.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Stoškus, Krescencijus. "Naujų meno tyrimo metodų ieškojimai." Problemos 35 (April 4, 2015): 91–92. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1986.35.4670.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'The Meno'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles