Academic literature on the topic 'Tiesiosios žarnos vėžys'

Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado prieš beveik du dešimtmečius ir pastaruoju metu sparčiai plinta pasaulyje. Šiame straipsnyje aprašomas pirmasis ro­botinės chirurgijos atvejis Lietuvoje. 58 metų paci­entei buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio vėžys vykdant ansktyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programą. Kolonoskopijos metu rastas 2 cm išopėjęs polipoidinis darinys 13 cm nuo išangės, histologiškai – vidutiniškai diferencijuota adenokarcinoma. Atlikus pilvo ir krūtinės ląstos kom­piuterinę tomografiją, atokių metastazių nerasta. 2018 11 19 operuota, atlikta robotinė tiesiosios žarnos re­zekcija su daline TME ir kolorektaline anastomoze naudojant Senhance Transenterix robotinę sistemą. Pooperacinis laikotarpis buvo nekomplikuotas, 7 po­operacinę parą pacientė išrašyta į namus.

Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji – moterų. Darbo tikslas – susipažinti su kolorektalinio vėžio diagnostika ir gydymu. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Simptomai nėra specifiški – pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Auksinis diagnostikos standartas yra kolonoskopija, tačiau prieš operaciją, siekiant nustatyti naviko išplitimą ir tikslią lokalizaciją, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais. Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas – sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija. Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. Tokiu atveju rekomenduojamas chemoterapijos kursas, į kurį įeina oksaliplatinos preparatas. Paprastai chemoterapijos kurso trukmė yra šeši mėnesiai. Chemoterapinis gydymas sukelia daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip mukozitas, febrili neutropenija, kardiotoksinis poveikis, vėmimas ir viduriavimas, rankų–pėdų sindromas. Išvados. Spindulinės terapijos nauda esant storosios žarnos vėžiui nėra kliniškai pagrįsta. Tuo storosios žarnos naviko gydymas skiriasi nuo rektalinio vėžio gydymo metodikos – jo atveju spindulinė terapija laikoma efektyvi ir dažnai taikoma. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia pooperacinę kolorektalinio vėžio gydymo baigtį, yra naviko stadija.

Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.

Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.

Tyrimo tikslas − apžvelgti porezekcinio sindromo (PRS) patofiziologiją, epidemiologiją ir jį galinčias sukelti prie­žastis, aptarti sindromo apibrėžimą bei gydymo gali­mybes. Tyrimui atlikti pasirinktas mokslinės literatūros analizės metodas. Šaltinių paieškai naudoti nurodyti raktažodžiai ir jų kombinacijos. Elektroninė literatūros paieška atlikta naudojantis PubMed (Medline), ScienceDirect, Cochrane Library elektroninėmis duomenų bazėmis. Buvo atrinkti viso teksto straipsniai anglų kalba. Tyrimo rezultatai pa­rodė, kad tiesiosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių patologijų, kurios radikalus gydymas yra daugiadisciplininis, įtraukiant ir chirurginį gydymą bei chemoterapines ir spindulines procedūras. Tai mažina pacientų mirtingumą, prailgina gyvenimo trukmę, tačiau gydymo eigoje dažnai išsivysto porezekcinis sindromas, kuris pastebimai sumažina gyvenimo kokybę. Porezek­cinis tiesiosios žarnos sindromas yra tiesiosios žarnos vėžio gydymo pasekmė, pasireiškianti grupe simptomų. Dažniausiai − išmatų nelaikymas, dažnas tuštinimasis, negalėjimas diferencijuoti dujų nuo išmatų. Rizikos veiksniai susiję su gydymo būdais. Dažniausi rizikos veiksniai yra adjuvantinė ir neoadjuvantinė chemotera­pija, naviko lokalizacija tiesiojoje žarnoje − tai nulemia formuojamos anastomozės aukštį ir operacijos apimtį. PRS gydyti rekomenduojama pakopomis, pradedant nuo dietos pokyčių, medikamentinio gydymo, nepadėjus ne­invaziniams metodams, bandyti sfinkterių reabilitaciją grįžtamojo ryšio terapija. Galiausiai taikytina tibialinio ar sakralinio nervo stimuliacija, kritiniu atveju svarsty­tinas kolostomos suformavimas. Išvados. Statistiškai reikšmingu rizikos veiksniu laikytina neoadjuvantinė chemospindulinė terapija. Naviko lygis ir su tuo susijęs operacinio gydymo taktikos pasirinkimas daro įtaką PRS išsivystymui, tačiau tai nekoreguotinas rizikos veiksnys. Nepaisant įvairių prieinamų gydymo metodų, nėra atlikta plačių randomizuotų tyrimų ir metaanalizių, nėra aiškių, įrodymais grįstų gydymo gairių, todėl tikslinga toliau tirti ir analizuoti porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo gydymo galimybes.

ĮžangaPer pastaruosius 30 metų vis daugiau jaunų moterų suserga kolorektaliniu vėžiu. Tokioms pacientėms, nustačius didesnę nei pirmą tiesiosios žarnos vėžio stadiją, dažniausiai pasirenkamas kompleksinis gydymo metodas: derinamas chemospindulinis ir chirurginis gydymas. Todėl dauguma jauno amžiaus moterų po vėžio gydymo susiduria su nevaisingumo ir jatrogeninės ankstyvos menopauzės problema. Pacientės nepakankamai informuojamos apie neigiamą chemoterapijos ir radioterapijos poveikį reprodukcinei sistemai bei galimybes išsaugoti pakankamą reprodukcinės sistemos veiklą ir normalizuoti kiaušidžių funkciją po gydymo. Aprašome klinikinį atvejį norėdami supažindinti Lietuvos gydytojų visuomenę ir pacientus su vaisingumo ir kiaušidžių funkcijos išsaugojimo galimybe gydant tiesiosios žarnos vėžį – atliekant kiaušidžių transpoziciją bei kiaušidžių audinio krioprezervaciją.Klinikinis atvejis27 metų pacientei 2015 m. spalio 12 d. buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys. Endoskopiniais ir radiologiniais tyrimais buvo nustatyta III klinikinė stadija. Daugiadalykio aptarimo metu buvo nutarta gydymą pradėti nuo priešoperacinės chemospindulinės terapijos, prieš tai atlikus laterokolinę kiaušidžių transpoziciją ir kiaušidžių audinio krioprezervaciją, kuri buvo atlikta 2015 m. lapkričio 25 d. Paskui pacientei buvo paskirtas priešoperacinis chemospindulinis gydymas. Jį baigus, konstatuotas patenkinamas terapinis efektas ir 2016 m. vasario 25 d. buvo atlikta laparoskopinė tiesiosios žarnos rezekcija. Navikas pašalintas radikaliai. Šiuo metu tęsiama adjuvantinė chemoterapija.IšvadosNaudojant kiaušidžių transpozicijos ir kiaušidės audinio krioprezervacijos metodus pacientei buvo suteikta galimybė išvengti gydymo sukeltos (jatrogeninės) ankstyvos menopauzės bei tikėtinai išsaugoti vaisingumo funkciją.

Background / objectiveTo evaluate the initial experience with transanal endoscopic microsurgery (TEM) for early rectal cancer in a single center.Patients and methodsFrom February 2010 to October 2012 a total of 16 patients underwent TEM for early rectal cancer. 7 were women and 9 men, age range 52 to 88 years (median – 71 years). Postoperative surveillance protocol, which includes rigid proctoscopy, CEA and endorectal ultrasound every 3 months during first two years, was applied to all patients after TEM.ResultsFinal histology revealed 10 (62.5% ) lesions to be T1 and 6 (37.5%) T2 cancers. There were no postoperative complications. All 6 patients in pT2 group and those in pT1 group with unfavorable histology were offered adjuvant chemoradiotherapy or immediate radical surgery. Patients were followed up from 1 to 27 months (median – 14 months). There was one local recurrence (6.25%) in a patient who refused to undergo abdominoperineal excision for T1 low rectal cancer, had unfavorable histology after TEM, for which reason underwent postoperative chemoradiation. The patient had abdominoperineal resection 7 months after TEM (rpT2N0M0). One patient was lost to follow-up. The rest of the patients are alive and disease-free.ConclusionsIn our hands, TEM was an alternative to standard total mesorectal excision in patients with low risk early rectal cancer. Further follow-up is necessary to evaluate recurrence and survival rates after TEM for patients with invasive rectal cancer.Key words: early rectal cancer, transanal endoscopic microsurgery, recurrence, survival.Transanalinė endoskopinė mikrochirurgija anktyvam tiesiosios žarnos vėžiui gydyti Ligoniai ir metodaiNuo 2010 m. vasario iki 2012 m. spalio 16 pacientų, sergančių ankstyvuoju tiesiosios žarnos vėžiu, buvo gydyti TEM būdu (7 vyrai ir 9 moterys, amžius – nuo 52 iki 88 metų; mediana – 71 metai). Visiems pacientams buvo atliekama pooperacinėstebėsena: proktoskopija, endorektalinė sonoskopija ir CEA tyrimas kas 3 mėn. pirmus dvejus metus.RezultataiHistologinio tyrimo metu rasta 10 (62,5 %) T1 navikų ir 6 (37,5 %) T2 navikai. Artimųjų pooperacinių komplikacijų nebuvo. Visiems šešiems pT2 grupės pacientams ir pT1 didelės rizikos pacientams buvo pasiūlyta adjuvantinė chemoradioterapijaar skubus radikalus operacinis gydymas. Pacientai buvo stebimi nuo 1 iki 27 mėn. (mediana –14 mėn.). Vienam pacientui (6,25 %), atsisakiusiam abdominoperinealinės rezekcijos del žemo didelės rizikos T1 naviko, po chemospindulinio gydymonavikas atsinaujino. Po 7 mėn. šiam pacientui buvo atlikta abdominoperinealinė rezekcija (rpT2N0M0). Vienas pacientas pasitikrinti neatvyko. Kiti pacientai yra gyvi, jiems nėra recidyvo.IšvadosTEM yra alternatyvus gydymo metodas tradicinei totalinei mezorektalinei ekscizijai (TME) pacientams, sergantiems mažos rizikos tiesiosios žarnos vėžiu. Tolesnė stebėsena reikalinga siekiant įvertinti recidyvų dažnį ir išgyvenamumą po TEM esantinvazyviam tiesiosios žarnos vėžiui.Reikšminiai žodžiai: ankstyvas tiesiosios žarnos vėžys, gydymas, transanalinė endoskopinė mikrochirurgija.

Giedrė Rudinskaitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis31, 2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Abdominalinės ir bendrosios chirurgijosir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: grudinsk@yahoo.com Nors minimaliai invaziniu būdu operuojama daugelis neonkologinių ligų, laparoskopinės kolorektalinio vėžio chirurgijos pripažinimas yra daug mažesnis. Priežastis buvo tokie veiksniai kaip operacijos technikos sudėtingumas, kaina, operacijos trukmė, ilga mokymosi kreivė ir rūpestis onkologiniu saugumu. Chirurgų bendruomenei užtruko daugiau nei dešimt metų įteisinti laparoskopinį kolorektalinio vėžio gydymo metodą: jis yra saugus, pacientams užtikrina visus laparoskopinės chirurgijos pranašumus. Duomenys taip pat parodė, kad išgyvenamumas po laparoskopinės ir laparotominės gaubtinės žarnos vėžio rezekcijos nesiskiria. Tyrimai, nagrinėjantys išgyvenamumą po tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės rezekcijos, buvo pradėti vėliau ir 5 metų išgyvenamumo rezultatai dar negauti. Šioje apžvalgoje pateikiami iki šiol gauti ir metaanalizės būdu išnagrinėti kolorektalinio vėžio laparoskopinių operacijų rezultatai Reikšminiai žodžiai: gaubtinės žarnos vėžys, tiesiosios žarnos vėžys, laparoskopinė rezekcija A comparison of laparoscopic and open colorectal cancer surgery Giedrė Rudinskaitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis31, 2 Abdominal and General Surgical Oncology Department, Institute of Oncology,University of Vilnius, Santariškiu str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania3 Intensive Care and Anestesiology Department, Institute of Oncology, University of Vilnius,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: grudinsk@yahoo.com Although minimally invasive surgery has been accepted for a variety of disorders, laparoscopic resection of colorectal cancer surgery gained much less acceptance. The reasons were the factors such as technical complexity, cost, duration of surgery, the long learning curve and concerns about oncologic safety. It took the surgical community more than a decade to admit that the laparoscopic optikon for colorectal cancer is legitimate: it is safe, and it provides the patients with the advantages of minimally invasive surgery. Data indicate that there are no oncologic differences between laparoscopic and open resections for the treatment of primary colon cancer. Initiated later than for colon cancer, the 5-year survival evaluation of the use of laparoscopy in rectal cancer is still ongoing. This review presents recently published metaanalyses of colorectal cancer laparoscopic surgery. Keywords: cancer of colon, rectal cancer, laparoscopic resection