Journal articles on the topic 'Tiesiosios žarnos vėžys'

Robotinė chirurgija pasaulyje atsirado prieš beveik du dešimtmečius ir pastaruoju metu sparčiai plinta pasaulyje. Šiame straipsnyje aprašomas pirmasis ro­botinės chirurgijos atvejis Lietuvoje. 58 metų paci­entei buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio vėžys vykdant ansktyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programą. Kolonoskopijos metu rastas 2 cm išopėjęs polipoidinis darinys 13 cm nuo išangės, histologiškai – vidutiniškai diferencijuota adenokarcinoma. Atlikus pilvo ir krūtinės ląstos kom­piuterinę tomografiją, atokių metastazių nerasta. 2018 11 19 operuota, atlikta robotinė tiesiosios žarnos re­zekcija su daline TME ir kolorektaline anastomoze naudojant Senhance Transenterix robotinę sistemą. Pooperacinis laikotarpis buvo nekomplikuotas, 7 po­operacinę parą pacientė išrašyta į namus.

Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji – moterų. Darbo tikslas – susipažinti su kolorektalinio vėžio diagnostika ir gydymu. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Simptomai nėra specifiški – pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Auksinis diagnostikos standartas yra kolonoskopija, tačiau prieš operaciją, siekiant nustatyti naviko išplitimą ir tikslią lokalizaciją, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais. Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas – sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija. Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. Tokiu atveju rekomenduojamas chemoterapijos kursas, į kurį įeina oksaliplatinos preparatas. Paprastai chemoterapijos kurso trukmė yra šeši mėnesiai. Chemoterapinis gydymas sukelia daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip mukozitas, febrili neutropenija, kardiotoksinis poveikis, vėmimas ir viduriavimas, rankų–pėdų sindromas. Išvados. Spindulinės terapijos nauda esant storosios žarnos vėžiui nėra kliniškai pagrįsta. Tuo storosios žarnos naviko gydymas skiriasi nuo rektalinio vėžio gydymo metodikos – jo atveju spindulinė terapija laikoma efektyvi ir dažnai taikoma. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia pooperacinę kolorektalinio vėžio gydymo baigtį, yra naviko stadija.

Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.

Labai retai tiesiosios žarnos vėžio metastazės plinta į varpą. Literatūros duomenimis, tokių atvejų yra aprašyta mažiau kaip 40. Prognozė yra bloga ir išgyvenamumas trumpas. Tiesiosios žarnos vėžio metastazių plitimo į varpą mechanizmas nežinomas. Populiariausia teorija yra apie retrogradinį veninį plitimą. Aprašoma keletas gydymo metodų, tačiau nė vienas nėra pranašesnis. Autoriai pristato 41 metų amžiaus vyro klinikinį atvejį. Vyrui buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, prieš operaciją taikyta radioterapija, paskui operacinis gydymas ir pooperacinė chemoterapija. Nepaisant to, po dvejų metų išsivystė metastazės varpoje. Po metastazių diagnozės ligonis išgyveno du mėnesius.

Tyrimo tikslas − apžvelgti porezekcinio sindromo (PRS) patofiziologiją, epidemiologiją ir jį galinčias sukelti prie­žastis, aptarti sindromo apibrėžimą bei gydymo gali­mybes. Tyrimui atlikti pasirinktas mokslinės literatūros analizės metodas. Šaltinių paieškai naudoti nurodyti raktažodžiai ir jų kombinacijos. Elektroninė literatūros paieška atlikta naudojantis PubMed (Medline), ScienceDirect, Cochrane Library elektroninėmis duomenų bazėmis. Buvo atrinkti viso teksto straipsniai anglų kalba. Tyrimo rezultatai pa­rodė, kad tiesiosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių patologijų, kurios radikalus gydymas yra daugiadisciplininis, įtraukiant ir chirurginį gydymą bei chemoterapines ir spindulines procedūras. Tai mažina pacientų mirtingumą, prailgina gyvenimo trukmę, tačiau gydymo eigoje dažnai išsivysto porezekcinis sindromas, kuris pastebimai sumažina gyvenimo kokybę. Porezek­cinis tiesiosios žarnos sindromas yra tiesiosios žarnos vėžio gydymo pasekmė, pasireiškianti grupe simptomų. Dažniausiai − išmatų nelaikymas, dažnas tuštinimasis, negalėjimas diferencijuoti dujų nuo išmatų. Rizikos veiksniai susiję su gydymo būdais. Dažniausi rizikos veiksniai yra adjuvantinė ir neoadjuvantinė chemotera­pija, naviko lokalizacija tiesiojoje žarnoje − tai nulemia formuojamos anastomozės aukštį ir operacijos apimtį. PRS gydyti rekomenduojama pakopomis, pradedant nuo dietos pokyčių, medikamentinio gydymo, nepadėjus ne­invaziniams metodams, bandyti sfinkterių reabilitaciją grįžtamojo ryšio terapija. Galiausiai taikytina tibialinio ar sakralinio nervo stimuliacija, kritiniu atveju svarsty­tinas kolostomos suformavimas. Išvados. Statistiškai reikšmingu rizikos veiksniu laikytina neoadjuvantinė chemospindulinė terapija. Naviko lygis ir su tuo susijęs operacinio gydymo taktikos pasirinkimas daro įtaką PRS išsivystymui, tačiau tai nekoreguotinas rizikos veiksnys. Nepaisant įvairių prieinamų gydymo metodų, nėra atlikta plačių randomizuotų tyrimų ir metaanalizių, nėra aiškių, įrodymais grįstų gydymo gairių, todėl tikslinga toliau tirti ir analizuoti porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo gydymo galimybes.

ĮžangaPer pastaruosius 30 metų vis daugiau jaunų moterų suserga kolorektaliniu vėžiu. Tokioms pacientėms, nustačius didesnę nei pirmą tiesiosios žarnos vėžio stadiją, dažniausiai pasirenkamas kompleksinis gydymo metodas: derinamas chemospindulinis ir chirurginis gydymas. Todėl dauguma jauno amžiaus moterų po vėžio gydymo susiduria su nevaisingumo ir jatrogeninės ankstyvos menopauzės problema. Pacientės nepakankamai informuojamos apie neigiamą chemoterapijos ir radioterapijos poveikį reprodukcinei sistemai bei galimybes išsaugoti pakankamą reprodukcinės sistemos veiklą ir normalizuoti kiaušidžių funkciją po gydymo. Aprašome klinikinį atvejį norėdami supažindinti Lietuvos gydytojų visuomenę ir pacientus su vaisingumo ir kiaušidžių funkcijos išsaugojimo galimybe gydant tiesiosios žarnos vėžį – atliekant kiaušidžių transpoziciją bei kiaušidžių audinio krioprezervaciją.Klinikinis atvejis27 metų pacientei 2015 m. spalio 12 d. buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys. Endoskopiniais ir radiologiniais tyrimais buvo nustatyta III klinikinė stadija. Daugiadalykio aptarimo metu buvo nutarta gydymą pradėti nuo priešoperacinės chemospindulinės terapijos, prieš tai atlikus laterokolinę kiaušidžių transpoziciją ir kiaušidžių audinio krioprezervaciją, kuri buvo atlikta 2015 m. lapkričio 25 d. Paskui pacientei buvo paskirtas priešoperacinis chemospindulinis gydymas. Jį baigus, konstatuotas patenkinamas terapinis efektas ir 2016 m. vasario 25 d. buvo atlikta laparoskopinė tiesiosios žarnos rezekcija. Navikas pašalintas radikaliai. Šiuo metu tęsiama adjuvantinė chemoterapija.IšvadosNaudojant kiaušidžių transpozicijos ir kiaušidės audinio krioprezervacijos metodus pacientei buvo suteikta galimybė išvengti gydymo sukeltos (jatrogeninės) ankstyvos menopauzės bei tikėtinai išsaugoti vaisingumo funkciją.

Background / objectiveTo evaluate the initial experience with transanal endoscopic microsurgery (TEM) for early rectal cancer in a single center.Patients and methodsFrom February 2010 to October 2012 a total of 16 patients underwent TEM for early rectal cancer. 7 were women and 9 men, age range 52 to 88 years (median – 71 years). Postoperative surveillance protocol, which includes rigid proctoscopy, CEA and endorectal ultrasound every 3 months during first two years, was applied to all patients after TEM.ResultsFinal histology revealed 10 (62.5% ) lesions to be T1 and 6 (37.5%) T2 cancers. There were no postoperative complications. All 6 patients in pT2 group and those in pT1 group with unfavorable histology were offered adjuvant chemoradiotherapy or immediate radical surgery. Patients were followed up from 1 to 27 months (median – 14 months). There was one local recurrence (6.25%) in a patient who refused to undergo abdominoperineal excision for T1 low rectal cancer, had unfavorable histology after TEM, for which reason underwent postoperative chemoradiation. The patient had abdominoperineal resection 7 months after TEM (rpT2N0M0). One patient was lost to follow-up. The rest of the patients are alive and disease-free.ConclusionsIn our hands, TEM was an alternative to standard total mesorectal excision in patients with low risk early rectal cancer. Further follow-up is necessary to evaluate recurrence and survival rates after TEM for patients with invasive rectal cancer.Key words: early rectal cancer, transanal endoscopic microsurgery, recurrence, survival.Transanalinė endoskopinė mikrochirurgija anktyvam tiesiosios žarnos vėžiui gydyti Ligoniai ir metodaiNuo 2010 m. vasario iki 2012 m. spalio 16 pacientų, sergančių ankstyvuoju tiesiosios žarnos vėžiu, buvo gydyti TEM būdu (7 vyrai ir 9 moterys, amžius – nuo 52 iki 88 metų; mediana – 71 metai). Visiems pacientams buvo atliekama pooperacinėstebėsena: proktoskopija, endorektalinė sonoskopija ir CEA tyrimas kas 3 mėn. pirmus dvejus metus.RezultataiHistologinio tyrimo metu rasta 10 (62,5 %) T1 navikų ir 6 (37,5 %) T2 navikai. Artimųjų pooperacinių komplikacijų nebuvo. Visiems šešiems pT2 grupės pacientams ir pT1 didelės rizikos pacientams buvo pasiūlyta adjuvantinė chemoradioterapijaar skubus radikalus operacinis gydymas. Pacientai buvo stebimi nuo 1 iki 27 mėn. (mediana –14 mėn.). Vienam pacientui (6,25 %), atsisakiusiam abdominoperinealinės rezekcijos del žemo didelės rizikos T1 naviko, po chemospindulinio gydymonavikas atsinaujino. Po 7 mėn. šiam pacientui buvo atlikta abdominoperinealinė rezekcija (rpT2N0M0). Vienas pacientas pasitikrinti neatvyko. Kiti pacientai yra gyvi, jiems nėra recidyvo.IšvadosTEM yra alternatyvus gydymo metodas tradicinei totalinei mezorektalinei ekscizijai (TME) pacientams, sergantiems mažos rizikos tiesiosios žarnos vėžiu. Tolesnė stebėsena reikalinga siekiant įvertinti recidyvų dažnį ir išgyvenamumą po TEM esantinvazyviam tiesiosios žarnos vėžiui.Reikšminiai žodžiai: ankstyvas tiesiosios žarnos vėžys, gydymas, transanalinė endoskopinė mikrochirurgija.

Giedrė Rudinskaitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis31, 2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Abdominalinės ir bendrosios chirurgijosir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: grudinsk@yahoo.com Nors minimaliai invaziniu būdu operuojama daugelis neonkologinių ligų, laparoskopinės kolorektalinio vėžio chirurgijos pripažinimas yra daug mažesnis. Priežastis buvo tokie veiksniai kaip operacijos technikos sudėtingumas, kaina, operacijos trukmė, ilga mokymosi kreivė ir rūpestis onkologiniu saugumu. Chirurgų bendruomenei užtruko daugiau nei dešimt metų įteisinti laparoskopinį kolorektalinio vėžio gydymo metodą: jis yra saugus, pacientams užtikrina visus laparoskopinės chirurgijos pranašumus. Duomenys taip pat parodė, kad išgyvenamumas po laparoskopinės ir laparotominės gaubtinės žarnos vėžio rezekcijos nesiskiria. Tyrimai, nagrinėjantys išgyvenamumą po tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės rezekcijos, buvo pradėti vėliau ir 5 metų išgyvenamumo rezultatai dar negauti. Šioje apžvalgoje pateikiami iki šiol gauti ir metaanalizės būdu išnagrinėti kolorektalinio vėžio laparoskopinių operacijų rezultatai Reikšminiai žodžiai: gaubtinės žarnos vėžys, tiesiosios žarnos vėžys, laparoskopinė rezekcija A comparison of laparoscopic and open colorectal cancer surgery Giedrė Rudinskaitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis31, 2 Abdominal and General Surgical Oncology Department, Institute of Oncology,University of Vilnius, Santariškiu str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania3 Intensive Care and Anestesiology Department, Institute of Oncology, University of Vilnius,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: grudinsk@yahoo.com Although minimally invasive surgery has been accepted for a variety of disorders, laparoscopic resection of colorectal cancer surgery gained much less acceptance. The reasons were the factors such as technical complexity, cost, duration of surgery, the long learning curve and concerns about oncologic safety. It took the surgical community more than a decade to admit that the laparoscopic optikon for colorectal cancer is legitimate: it is safe, and it provides the patients with the advantages of minimally invasive surgery. Data indicate that there are no oncologic differences between laparoscopic and open resections for the treatment of primary colon cancer. Initiated later than for colon cancer, the 5-year survival evaluation of the use of laparoscopy in rectal cancer is still ongoing. This review presents recently published metaanalyses of colorectal cancer laparoscopic surgery. Keywords: cancer of colon, rectal cancer, laparoscopic resection

Narimantas Evaldas Samalavičius1, 2, Giedrė Rudinskaitė2, Alfredas Kilius2, Artur Mečkovski21 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto, Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: narimantas.samalavičius@loc.lt Darbo tikslas Surinkti ir išanalizuoti duomenis apie laparoskopines storosios žarnos operacijas, atliktas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikoje nuo 2006 m. vasario 23 d. iki 2008 m. liepos 23 d Ligoniai ir metodai Minėtu laikotarpiu Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktos 47 laparoskopinės operacijos dėl storosios žarnos patologijos. Operuoti 23 vyrai ir 15 moterų, amžius nuo 22 iki 82 metų, vidurkis 65 metai. Laparoskopiškai pradėtos iš viso 49 operacijos, 2 operacijos konvertuotos į atvirąsias (konversijų procentas 4,1% ligonių). 42 operuoti dėl piktybinių ligų, 5 – dėl kitų ligų. Iš 42 ligonių, operuotų dėl piktybinių ligų, 3 (7,1%) buvo 0 stadijos, 5 (11,9%) – I stadijos, 17 (40,5%) – II stadijos, 8 (19%) – III stadijos ir 9 (21,4%) – IV stadijos vėžys. Kiti 5 ligoniai operuoti dėl šeiminės polipozės (1), opinio kolito (1), riestinės žarnos divertikulito ir striktūros (1), tiesiosios žarnos tubuloviliozinės adenomos (2). Atlikta 12 abdominoperinealinių tiesiosios žarnos rezekcijų, 14 tiesiosios žarnos rezekcijų su daline TME, 4 tiesiosios žarnos rezekcijos su visiška TME ir ileostomija, 9 riestinės gaubtinės žarnos dalies rezekcijos, 1 rektosigminė rezekcija, 2 dešinės hemikolektomijos, 2 rekonstrukcinės proktokolektomijos, 2 subtotalinės kolektomijos su ileorektostomija ir 1 laparoskopinė polipektomija. 16 (38,1%) operacijų atliktos tik laparoskopiškai, o 26 (61,9%) – laparoskopiškai asistuojant ranka. Operacijos truko nuo 50 minučių iki 7 valandų 30 minučių, vidutiniškai 2 valandas ir 54 minutes. Rezultatai Bendra hospitalizacijos trukmė buvo 8–26 dienos, vidutiniškai 14 dienų, pooperacinė hospitalizacijos trukmė buvo 4–20 dienų, vidutiniškai 10 dienų. Pooperacinė eiga komplikavosi 13 (27,7%) pacientų, iš kurių dėl komplikacijų buvo peroperuoti 2 (4,3%). Komplikacijos buvo tokios: eventeracija (2 pacientams, jie buvo peroperuoti), žaizdos infekcija (4), pilvo sienos flegmona (1), pilvo ertmės infiltratas (1), šlapimo susilaikymas (3), plaučių uždegimas (1), ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas (1). Pooperaciniuose preparatuose rasta nuo 2 iki 71 limfmazgio, vidutiniškai 14 limfmazgių. Išvados Vilniaus universiteto Onkologijos institute 2006 02 23–2008 07 23 buvo įvaldyta laparoskopinė storosios žarnos chirurgija. Pirmoji patirtis parodė, kad ji saugi ir palyginama su atvirąja chirurgija. Vėlyviems rezultatams įvertinti pooperacinio stebėjimo laikas dar yra per trumpas. Reikšminiai žodžiai: storosios žarnos vėžys, laparoskopinė chirurgija, komplikacijos Laparoscopic colorectal surgery at the Oncology Institute of Vilnius University Narimantas Evaldas Samalavičius1, 2, Giedrė Rudinskaitė2, Alfredas Kilius2, Artur Mečkovski21 Medical Faculty of Vilnius Univerity, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Oncology Insitute of Vilnius University, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: narimantas.samalavičius@loc.lt Objective The study was aimed to analyse data on laparoscopic colorectal surgery performed at the Oncology Institute of Vilnius University during the period 23 02 2006 to 23 07 2008. Patients and methods During the above-mentioned period, a total of 47 patients were operated on laparoscopically for colorectal disorders, of them 23 were males and 15 females aged 22 to 82 years, mean 65 years. From 49 attempted laparoscopic surgeries, 2 were converted into open (conversion rate 4.1%). 42 were operated on for malignancies: for stage 0 – 3 (7.1%), stage I – 5 (11.9%), stage II – 17 (40.5%), stage III – 8 (19%) and stage IV – 9 (21.4%). The rest 5 patients were operated for benign conditions: familial polyposis (1), ulcerative colitis (1), diverticular disease (1) and tubulovillous rectal adenoma (2). 12 underwent abdominoperineal resections, 14 – partial total mesorectal excision, 4 total mesorectal excision with ileostomy, 9 sigmoid resections, 1 rectosigmoid resection, 2 right hemicolectomies, 2 restorative proctocolectomies (ileoanal J pouch), 2 subtotal colectomies with ileostomy and 1 polypectomy from descending colon. 16 (38.1%) were straight laparoscopic procedures, and 26 (61.9%) were hand-asisted laparoscopic surgeries. Operating time ranged from 50 minutes to 7 hours 30 minutes, meane 2 hours 54 minutes. Results Median hospital stay was 14 days, range 8–26, postoperative stay was 10 days, range 4–20. The postoperative course was complicated in 13 (27.7%) cases: eventeration in 2 patients (they underwent reoperation, reoperation rate 4.3%), wound infection in 4, urinary retention in 3, phlegmon of the abdominal wall in 1, intraabdominal infiltratus in 1, pneumonia in 1 and acute cardiovascular insufficienty in 1. In postoperative specimens, the mean lymph node harvest was 14, range 2–71. Conclusion At the Oncology Institute of Vilnius University, during the period from 23 02 2006 to 23 07 2008, laparoscopic colorectal surgery was implemented successfully. It was safe and comparable to open surgery. To evaluate the long-term outcome, the above period of observation is not sufficient. Keywords: colorectal cancer, laparoscopic surgery, complications

Pavel ElsakovVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-2021 VilniusEl paštas: e.jelsakova@vb.lt Įvadas / tikslas Ankstyvojo storosios žarnos vėžio diagnostika – viena opiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek Vakarų šalyse. Šio darbo tikslas – įvertinti endoskopinių tyrimų reikšmę storosios žarnos vėžio ankstyvajai diagnostikai. Metodai Lietuvos onkologijos centre 1998–2000 metais, palyginti su 1995–1997 metais, kolonoskopuojamų simptominių ligonių skaičius padidėjo du kartus. Statistiniu metodu (santykine rizika RR) apskaičiavome kiekvieno storosios žarnos segmento C18.0; C18.2–7; C19; C20 (aklosios, gaubtinės žarnos, rektosigminės jungties, tiesiosios žarnos) ankstyvojo vėžio diagnostikos pokyčius. Rezultatai Lietuvos onkologijos centre, 1998–2000 metais, palyginti su 1995–1997 metais, dukart padidinus kolonoskopuojamų simptominių ligonių skaičių, ankstyvojo storosios žarnos vėžio diagnostika pagerėjo: rektosigminės jungties vėžio – 1,22 karto (RR = 1,22), aklosios žarnos – 1,47 karto (RR = 1,47). Išvados Kolonoskopuojamų simptominių pacientų skaičių padidinus dukart, I–II stadijos aklosios žarnos vėžio diagnostika pagerėjo 1,47 karto, rektosigminės jungties – 1,22 karto. Prasminiai žodžiai: kolonoskopija, rektoskopija, ankstyvasis vėžys, santykinė rizika. The value of endoscopical examinations for improving the early colorectal cancer diagnosis Pavel Elsakov Background The early colorectal cancer diagnosis in Lithuania and West countries remain one of the general and important tasks. Methods At Lithuanian Oncology Center (LOC) in1998–2000 versus 1995–1997 the number of symptomatic patients examined by colonoscopy increased twice. For analysis of early colorectal cancer diagnosis we used the relative risk calculation method. Results In 1998–2000 versus 1995–1998, at LOC the early colon cancer diagnosis improved: cecum 1.47 times (RR = 1.47), rectosigmoid 1.22 (RR = 1.22). The early cancer diagnosis of rectum did not change, because did not change the number of patients examined by rectoscopy. Conclusions The twice as high number of symptomatic patients examined by colonoscopy improved diagnosis of early colon cancer, especially of its cecum (1.47 times) and colon rectosigmoid (1.22 times) forms. Keywords: colonoscopy, rectoscopy, early cancer, relative risk.

Įvadas / tikslasRektovaginalinė fistulė (RVF) yra viena iš sunkiausiai gydomų komplikacijų po chemospindulinio gydymo ir totalios mezorektinės ekscizijos (TME) dėl tiesiosios žarnos vėžio. Manoma, kad šios komplikacijos tikimybė didesnė tiems ligoniams, kuriemsbuvo taikyta spindulinė terapija ir pooperaciniu laikotarpiu buvo išsivystęs sepsis. Ši komplikacija buvo gydoma atliekant musculus gracilis transpoziciją.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai buvo išanalizuoti 5 pacientai, kuriems nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktos m. gracilis transpozicijos dėl rektovaginalinės fistulės.RezultataiBuvo atliktos penkios m. gracilis transpozicijos. Ligonių amžius – 57,2±17 metų. Ligonėms RVF išsivystė po taikyto chemospindulinio gydymo (50 Gy ir dviejų ciklų 5-FU + leukovorinas) ir TME, po kurios suformuota prevencinė ileostoma dėl tiesiosiosžarnos vėžio. Rektovaginalinė fistulė susiformavo per tris savaites po operacijos. Graciloplastikoms naudotas dešinės šlaunies m. gracilis. Sėkmingu gydymu laikyta užgijusi fistulė po ileostomos likvidavimo ir (arba) patvirtintas jos užgijimasproktoskopija, proktograma, oro–vandens ir metileno mėlio mėginiais. Mūsų centre operacijos sėkmė buvo 60 procentų.IšvadosMūsų duomenys patvirtina, kad graciloplastika yra naudinga rektovaginalinių fistulių gydymo metodika, juolab kad sėkmingų būdų šiai patologijai gydyti nėra daug.Reikšminiai žodžiai: chemospindulinis gydymas, graciloplastika, tiesiosios žarnos vėžys, rektovaginalinė fistulė, totali mezorektinė ekscizijaGraciloplasty of the rectovaginal fistula after chemoradiation followed by total mesorectal excision for rectal cancer: a single centre experiencePaulius Misenko, Narimantas Evaldas Samalavičius, Edgaras Smolskas Background / objectiveRectovaginal fistula (RVF) is one of the intractable complications following chemoradiation and total mesorectal excision (TME) for rectal cancer. It is supposed that there is a strong possibility of this complication in patients after radiation therapy and having an underlying sepsis. This complication was managed by gracilis muscle transposition.MethodsA retrospectively maintained database was used to identify patients who underwent gracilis muscle transposition for rectovaginal fistula at the Institute of Oncology, Vilnius University from November 2005 to November 2013.ResultsFive gracilis muscle transposition were perfomed. Patients mean age was 57.2±17 years. All patients were female. They received neoadjuvant chemoradiation with a total dose of 50 Gy and two cycles of 5-FU + leucovorin and TME with a colonic J-pouch anal stapled anastomosis, and preventive loop ileostomy. All of them developed RVF during three weeks postoperatively. Graciloplasty was performed using the gracilis muscle from the right thigh. The median length of hospital stay was 10 days (9–13). Success was defined as a healed fistula after ileostomy closure, and/or was confirmed by proctoscopy, proctography, negative air–water and methylene blue tests prior to that. In our center, the success rate is 60 percent.ConclusionsOur data confirm that the strategy of gracilis muscle transposition is a useful option for RVF management in such patients as the number of other successful modalities are limited.Key words: chemoradiation, graciloplasty, rectal cancer, rectovaginal fistula, total mesorectal excision

Įvadas / tikslasRektovaginalinė fistulė (RVF) yra viena iš sunkiausiai gydomų komplikacijų po chemospindulinio gydymo ir totalios mezorektinės ekscizijos (TME) dėl tiesiosios žarnos vėžio. Manoma, kad šios komplikacijos tikimybė didesnė tiems ligoniams, kuriemsbuvo taikyta spindulinė terapija ir pooperaciniu laikotarpiu buvo išsivystęs sepsis. Ši komplikacija buvo gydoma atliekant musculus gracilis transpoziciją.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai buvo išanalizuoti 5 pacientai, kuriems nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktos m. gracilis transpozicijos dėl rektovaginalinės fistulės.RezultataiBuvo atliktos penkios m. gracilis transpozicijos. Ligonių amžius – 57,2±17 metų. Ligonėms RVF išsivystė po taikyto chemospindulinio gydymo (50 Gy ir dviejų ciklų 5-FU + leukovorinas) ir TME, po kurios suformuota prevencinė ileostoma dėl tiesiosiosžarnos vėžio. Rektovaginalinė fistulė susiformavo per tris savaites po operacijos. Graciloplastikoms naudotas dešinės šlaunies m. gracilis. Sėkmingu gydymu laikyta užgijusi fistulė po ileostomos likvidavimo ir (arba) patvirtintas jos užgijimasproktoskopija, proktograma, oro–vandens ir metileno mėlio mėginiais. Mūsų centre operacijos sėkmė buvo 60 procentų.IšvadosMūsų duomenys patvirtina, kad graciloplastika yra naudinga rektovaginalinių fistulių gydymo metodika, juolab kad sėkmingų būdų šiai patologijai gydyti nėra daug.Reikšminiai žodžiai: chemospindulinis gydymas, graciloplastika, tiesiosios žarnos vėžys, rektovaginalinė fistulė, totali mezorektinė ekscizijaGraciloplasty of the rectovaginal fistula after chemoradiation followed by total mesorectal excision for rectal cancer: a single centre experiencePaulius Misenko, Narimantas Evaldas Samalavičius, Edgaras Smolskas Background / objectiveRectovaginal fistula (RVF) is one of the intractable complications following chemoradiation and total mesorectal excision (TME) for rectal cancer. It is supposed that there is a strong possibility of this complication in patients after radiation therapy and having an underlying sepsis. This complication was managed by gracilis muscle transposition.MethodsA retrospectively maintained database was used to identify patients who underwent gracilis muscle transposition for rectovaginal fistula at the Institute of Oncology, Vilnius University from November 2005 to November 2013.ResultsFive gracilis muscle transposition were perfomed. Patients mean age was 57.2±17 years. All patients were female. They received neoadjuvant chemoradiation with a total dose of 50 Gy and two cycles of 5-FU + leucovorin and TME with a colonic J-pouch anal stapled anastomosis, and preventive loop ileostomy. All of them developed RVF during three weeks postoperatively. Graciloplasty was performed using the gracilis muscle from the right thigh. The median length of hospital stay was 10 days (9–13). Success was defined as a healed fistula after ileostomy closure, and/or was confirmed by proctoscopy, proctography, negative air–water and methylene blue tests prior to that. In our center, the success rate is 60 percent.ConclusionsOur data confirm that the strategy of gracilis muscle transposition is a useful option for RVF management in such patients as the number of other successful modalities are limited.Key words: chemoradiation, graciloplasty, rectal cancer, rectovaginal fistula, total mesorectal excision

Background / objectiveTemporary loop ileostomies are usually performed in colorectal surgery after colectomies with ileoanal or coloanal or low colorectal anastomosis to prevent life-threatening complications associated with anastomotic leakage. However, stoma itself is not without adverse events. They are usually closed at 8 to 12 week, or sometimes even later after full course of adjuvant chemotherapy. The aim of this study was to review our experience with early loop ileostomy closure, during same hospitalization as initial surgery.Patients / methodsComplications and postoperative morbidity after early loop ileostomy closure were assessed retrospectively by reviewing the medical records. Out of the 12 patients, 6 were male and 6 – female, on an average 66 years old (range 29 to 85 years). Ileostomy was performed due to following reasons: 9 patients with rectal cancer after total mesorectal excision, one patient after low colorectal anastomosis due progression of ovarian cancer, one patient after resection of anastomosis and coloanal anastomosis due to stricture after previous partial TME for upper rectal cancer, one after coloanal anastomosis due to Hartman’s reversal procedure for previous rectal cancer. Anastomotic integrity was examined using proctography with water-soluble contrast before closure in all patients. The average time after initial surgery to loop ileostomy closure was 11 days.ResultsThere was no mortality. Overall complication rate was 33 percent (4 patients). One patient (8,3%) had a bowel obstruction, which resolved after conservative treatment. One patient (8.3%) developed enteric fistula to the ileostomy incision and wound infection was noted in two (16.6%).ConclusionsDespite of the fact that small number of patients was analyzed - high overall complication rate was observed. Nevertheless all complications were managed conservatively without reoperation. Early stoma closure is feasible in selected patients without anastomotic complications.Key words: colorectal resection, colorectal cancer, loop ileostomy, early closure.Ankstyvos ileostomos uždarymas: ar tai turėtų būti atliekama rutiniškai? Įvadas / tikslasLaikinos kilpinės ileostomos dažniausiai naudojamos kolorektalinėje chirurgijoje atliekant storosios žarnos operacijas su ileoanaline, koloanaline ar žema kolorektaline anastomoze. Jos suformuojamos siekant apsaugoti pacientus nuo gyvybiškai pavojingų komplikacijų, susijusių su anastomozės nesandarumu. Jos uždaromos dažniausiai 8–12-ą savaitę po suformavimo, o kartais dar vėliau – po viso adjuvantinės chemoterapijos kurso. Todėl dažnėja komplikacijų, susijusių su ileostoma. Šio tyrimo tikslas – apželgti mūsų patirtį atliekant ankstyvą ileostomos uždarymą tos pačios hospitalizacijos metu.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai ištirta medicininė dokumentacija po ankstyvo ileostomos uždarymo, galimos komplikacijos ir pooperacinis sergamumas. Iš viso buvo 12 pacientų, kurių amžiaus vidurkis 66 metai (nuo 29 iki 85 metų), 6 moterys ir 6 vyrai. Ileostomabuvo suformuota dėl šių priežasčių: 9 pacientams, sergantiems tiesiosios žarnos vėžiu, po totalinės mezorektalinės ekscizijos, vienai pacientei po žemos kolorektalinės anastomozės dėl progresuojančio kiaušidžių vėžio ir vienam pacientui po koloanalinės anastomozės atkuriant žarnyno vientisumą po Hartmano operacijos dėl tiesiosios žarnos vėžio. Anastomozės sandarumas prieš uždarymo operaciją buvo patikrintas visiems pacientams atliekant proktogramas su kontrastiniutirpalu. Vidutinis laikas po pirminės operacijos iki ileostomos uždarymo buvo 11 dienų.RezultataiMirtes atvejų nebuvo. Bendras komplikacijų dažnis buvo 33 procentai (4 pacientai). Vienam pacientui buvo žarnų nepraeinamumas (8,3 %), kuris buvo išgydytas konservatyviai. Vienam pacienui (8,3 %) susiformavo enterinė fistulė operacinio pjūviosrityje ir dviem pacientams buvo žaizdos infekcija (16,6 %).IšvadosNors tyrime dalyvavo nedaug pacientų, buvo pastebėta daug komplikacijų. Tačiau visos komplikacijos buvo išgydytos konservatyviai, be pakartotinės operacijos. Ansktyvas ileostomos uždarymas galimas atrinktiems pacientams, neturintiems anastomozės komplikacijų.Reikšminiai žodžiai: kolorektalinė rezekcija, kolorektalinis vėžys, kilpinė ileostoma, ankstyvas uždarymas.

Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Dainius PiščikasVilniaus universiteto Onkologijos institutoTorakalinės chirurgijos ir onkologijos skyriusSantariškių g. 1, LT-2600 VilniusEl paštas: algirdasj@is.lt Įvadas / tikslas Apie plaučių metastazių iš kitų organų gydymą esama įvairių nuomonių. Norime pasidalyti savo patirtimi, susijusia su chirurginiu plaučių metastazių gydymu. Straipsnyje aprašome plaučių metastazių gydymo taktiką, pateikiame vėlyvuosius gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai Straipsnyje nagrinėjami 1998–2002 metais gydyti 168 ligoniai, kuriems buvo diagnozuotos kitų organų navikų metastazės plaučiuose. Tarp jų buvo 81 vyras ir 87 moterys. Vyrų amžiaus vidurkis – 55,4 metų (jauniausias – 23, vyriausias – 83 metų). Moterų amžiaus vidurkis – 48,5 metų (jauniausia – 23, vyriausia – 77 metų). Moterų plaučių metastazių priežastys buvo tokios: krūties vėžys – 37 atvejai, kiaušidžių – 9, gimdos – 8, inkstų – 8, kito plaučio – 5, kepenų – 3, gaubtinės žarnos – 3, tiesiosios žarnos – 3, minkštųjų audinių sarkomos – 3, melanoma – 2; nosiaryklės, skrandžio, kaulų sarkomos, skydliaukės navikų buvo po vieną atvejį. Dažniausios vyrų plaučių metastazių priežastys buvo šių organų ir audinių navikai: inksto – 17 atvejų, kito plaučio – 13, sėklidžių – 9, gerklų – 6, tiesiosios žarnos – 5, kaulų sarkomų – 4, skydliaukės – 5, prostatos – 5, gaubtinės žarnos – 4, minkštųjų audinių – 3, skrandžio – 2, antinksčių – 2, melanomos, burnos ertmės, šlapimo pūslės – po vieną atvejį. Ligoniams buvo atliktos šios operacijos: pulmonektomija – 5, lobektomija – 31, segmentektomija – 40, atipinė plaučių rezekcija – 14, metastazių pašalinimas – 11, torakotomija – 26. Videotorakoskopija ir talko insufliacija atlikta 38 ligoniams. Po operacijos 12 ligonių buvo papildomai gydyti chemoterapija ir aktinoterapija. Rezultatai Nuo vėžio progresavimo mirė 40 ligonių. Jų vidutinė gyvenimo trukmė po operacijos – 7,3 mėn. (minimali – 1, maksimali – 27 mėn.). Operacijos apimtis turėjo įtakos ligonių gyvenimo trukmei. Po lobektomijų vidutinė ligonių gyvenimo trukmė buvo 12,4 mėn., po segmentektomijų – 10,2 mėn., po atipinių plaučių rezekcijų – 10,5 mėn. Ligoniai, kuriems buvo atliktos tik torakotomijos (kai nebuvo galimybės pašalinti metastazių), išgyveno vidutiniškai 8,5 mėn. Blogiausi gydymo rezultatai buvo tais atvejais, kai parietalinėje ir visceralinėje pleuroje buvo matoma daug metastazių ir tokio navikinio pleuros pažeidimo sąlygomis buvo konstatuojamas vėžinis pleuritas. Po videotorakoskopijų, kurių metu buvo patikslinama pleurito priežastis ir atliekama talko insufliacija į pleuros ertmę, ligonių gyvenimo vidutinė trukmė buvo mažiausia – 3,4 mėnesio. Išvados Pavienių plaučių metastazių chirurginis šalinimas pailgina ligonių gyvenimo trukmę. Geriausi gydymo rezultatai gauti chirurgiškai pašalinus kolorektinio ir inksto vėžio ligonių plaučių pavienes metastazes. Blogiausi gydymo rezultatai buvo ligonių, sergančių kiaušidžių, krūties vėžiu ir melanoma, nes joms dažniausiai atsiranda dauginės plaučių metastazės. Esant naviko diseminacijai pleuroje ir pleuritui, rekomenduojame videotoraskopijos metu įpūsti į pleuros ertmę talko. Prasminai žodžiai: plaučių metastazės, chirurginis gydymas, papildomasis gydymas, vėlyvieji gydymo rezultatai Results of surgical treatment for pulmonary metastases Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Dainius Piščikas Background / objective Treatment of metastases in lung from other organs is serious clinic problem. There are controversies about the surgical treatment of metastases in lung. In this paper we have taken our data about the surgical treatment of metastases in lung from other organs. Methods of treatment of metastases in lung and the follow-up results are presented. Patients and methods In the Thoracic Clinic of Institute of Oncology Vilnius University in the course of 1998–2002 168 patient (pts) with metastases in lung from other tumors were treated surgically. There were 81 males and 87 females. Mean age of males was 59.5 years (range 23–83 years). Mean age of females was 55.1 years (range 23–77 years).The most common primary tumor in females was cancer of breast – 37 pts, from ovarian – 9, from uterus – 8, from renal cell – 8, from other lung – 5, from hepatobiliary – 3, from colon – 3, from rectal – 3, from sarcoma of soft tissue – 3, melanoma – 2, from nasopharynx, thyroid, stomach, osteosarcoma – 1. In males: renal cell – 17 cases, from other lung – 13, from colorectal – 9, from testis – 9, from larynx – 6, from thyroid – 5, from osteosarcoma – 5, from prostate – 5, from sarcoma of soft tissue – 3, stomach – 2, adrenal – 2, from bladder, melanoma, oral cavity – 1. Surgical treatment: in 5 cases – pneumonectomy, 31 – lobectomy , 40 – segmentectomy, 14 – wedge resection, 11 – metastasectomy, 26 – thoracotomy, 38 – videothoracoscopy with insufflation of talc. Results 40 pts died from the progression of disease, median survival – 7.5 month (range 1–27 month). The follow-up results were better after the radical operations: median survival of pts after lobectomy was 12.4 months, after segmentectomy – 10.2 months, after wedge resection – 10.5 months. In the cases of pleural dissemination the pts lived 3,4 months. Conclusions Surgical treatment of solitary metastases in lung is favourable for life prolongation of patients. The best follow-up results were received after surgical treatment of solitary metastases in lung in pts with colorectal and renal cell carcinoma. The follow-up results are unsatisfactory of pts with ovarian, breast carcinoma and melanoma. In many cases of this carcinoma was pleural dissemination with metastases. Insufflation of talc is recommended to patients with pleural effusion. Keywords: metastases in lung from other tumors, primary tumors from other organs, surgical treatment, adjuvant therapy, follow-up results

Vilma Brazytė1, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2 1 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intensyviosiosios terapijos ir anesteziologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: narimantas.samalavicius@vuoi.lt TikslasIšanalizuoti chirurginius rezultatus po laparoskopinių ranka asistuojamų storosios žarnos operacijų, atliktų nuo 2009 07 01 iki 2010 12 31 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikoje, laparoskopinį diską įkišus per transumbilikalinį pjūvį. Ligoniai ir metodaiPer 18 mėnesių Vilniaus universiteto Onkologijos institute atlikta 51 laparoskopinė ranka asistuojama storosios žarnos operacija naudojant transumbilikalinį laparoskopinio disko pjūvį. Operuoti 25 vyrai ir 26 moterys, kurių amžius svyravo nuo 37 iki 84 metų, vidurkis 63 metai. Atliktos 22 (43 %) tiesiosios žarnos rezekcijos ir dalinė totalinė mezorektalinė ekscizija (TME) dėl navikų viršutiniame tiesiosios žarnos ampulės trečdalyje, 16 (31 %) kairės pusės hemikolektomijų, 8 (16 %) riestinės žarnos rezekcijos, 3 (6 %) skersinės žarnos rezekcijos, 2 (4 %) rektosigminės dalies rezekcijos. 45 (88 %) ligoniai operuoti dėl storosios žarnos vėžio, 4 (8 %) – dėl endoskopiškai nepašalinamų storosio žarnos adenomų ir 2 (4 %) – dėl storosios žarnos Kronos ligos. Iš 45 ligonių, operuotų dėl storosios žarnos vėžio, 3 buvo 0 stadijos (pTis), 12 – I stadijos, 11 – II stadijos, 16 – III stadijos, 3 – IV stadijos. Operacijos truko nuo 50 minučių iki 3 valandų 5 minučių, vidutiniškai 1 valandą ir 45 minutes. RezultataiVidutinė bendra hospitalizacijos trukmė buvo 10 dienų, pooperacinė gulėjimo trukmė – 8 dienos (nuo 4 iki 30 dienų). Pooperacinė eiga komplikavosi 4 (8 %) ligoniams: vienam – žarnos perforacija virš jungties ir susidaręs parakolinis pūlinys, vienam – kraujavimas iš anastomozės, vienam – pilvo ertmės infiltratas, vienam – žaizdos infekcija. Pakartotinai operuotas 1 (2 %) ligonis: dėl žarnos perforacijos ir susidariusio pūlinio atlikta laparotomija, pūlinio drenavimas, žarna susiūta ir suformuota prevencinė ileostoma. Ligonių, operuotų dėl storosios žarnos vėžio (45), pooperaciniuose preparatuose rasta nuo 8 iki 54 limfmazgių, vidurkis 16 limfmazgių. IšvadaLaparoskopinė ranka asistuojama storosios žarnos chirurgija per transumbilikalinį pjūvį buvo saugi ir patikima laparoskopinės chirurgijos alternatyva, susijusi su nedideliu komplikacijų skaičiumi ir neilga operacijos trukme. Jos ankstyvieji chirurgai ir kosmetiniai rezultatai buvo geri. Reikšminiai žodžiai: ranka asistuojama laparoskopinė chirurgija, storosios žarnos vėžys, komplikacijos. Hand-assisted laparoscopic colorectal surgery via transumbilical incision Vilma Brazytė1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2 1 Oncology Institute of Vilnius University, Clinic of Surgery,Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Oncology Institute of Vilnius University, Intensive Care and Anestesiology Department, Santariškių Str. 1, LT-08660 E-mail: narimantas.samalavicius@vuoi.lt ObjectiveAnalysis of results of hand-assisted laparoscopic colorectal surgery via transumbilical hand-port incision, performed at the Oncology Institute of Vilnius University from 1 July 2009 to 31 December 2010. Patients and methodsFifty-one patients underwent hand-assisted laparoscopic colorectal surgery over a period of eighteen months. There were 25 males and 26 females, age range 37 to 84 years, mean 63 years. Twenty-two (43%) patients underwent rectal resections with partial total mesorectal excision (TME) for superior third rectal tumours, 16 (31%) left hemicolectomies, 8 (16%) sigmoid resections, 3 (6%) transverse colon resections, 2 (4%) rectosigmoid resections. Forty-five (88%) patients were operated on for malignancies: for stage 0 (pTis) – 3, stage I – 12, stage II – 11, stage III – 16, stage IV – 3. Others were operated on for benign diseases: endoscopically inextirpable colorectal adenomas 4 (8%) and Chron’s disease 2 (4%). The operations lasted from 50 minutes to 3 hours and 5 minutes, on average 1 hour and 45 minutes. ResultsThe median in-hospital stay was 10 days, postoperative stay 8 days, range 4–30 days. Complications occurred in 4 (8%) patients: colon perforation above anastomosis and paracolical abscess in one patient (he underwent laparotomy, drainage of abscess, suture of colon defect and preventive ileostomy), bleeding from anastomosis site in 1, infiltration in abdominal cavity in 1, wound infection also in 1 patient. In the postoperative patients operated on for colorectal cancer, the mean lymph node harvest was 16, range 8–54. ConclusionHand-assited laparoscopic colorectal surgery via transumbilical hand-port incision was a safe and reliable alternative to straight laparoscopic surgery, related to a low complication rate, short operative time and showed good short-term surgical and cosmetic results. Keywords: hand-assited laparoscopic colorectal surgery, colon cancer, complications.