Academic literature on the topic 'Urodinaminis tyrimas'

Aušra Černiauskienė, Juozas StanaitisVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninėVilniaus universiteto Bendrosios ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras Įvadas / tikslas Aprašyti įvairius moterų šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu chirurginio gydymo būdus (klasikinę kolposuspensiją Burch būdu, laparoskopinę kolposuspensiją ir "SPARC" raiščio viršgaktinę implantaciją), pateikti jų rezultatus, išanalizuoti, kokį būdą geriau pasirinkti. Metodai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centre moterų šlapimo nelaikymo gydymui 1996–2002 m. taikyti įvairūs operacijų būdai: buvo atliktos 229 atvirosios kolposuspensijos Burch būdu, 10 laparoskopinių kolposuspensijų ir dvi "SPARC" raiščio implantacijos (pouretrinis pakėlimas proleno raiščiu). Darbe pateikiami 103 ligonių, operuotų 1996–2000 m., ankstyvieji ir vėlyvieji gydymo rezultatai po atvirųjų Burch operacijų, ir 10 ligonių ankstyvieji gydymo rezultatai po laparoskopinių kolposuspensijų (1999–2001 m.). Atlikus bendruosius ir specialiuosius tyrimus (urodinaminius tyrimus, kolpocistogramas), visoms ligonėms nustatytas šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Vidutinė hospitalizacijos trukmė: po atvirosios operacijos – 14,7 dienos, po laparoskopinės – 7 dienos, po "SPARC" raiščio implantacijos – 4 dienos. Kateteris šlapimo pūslėje po atvirosios Burch opercijos buvo laikomas 5 paras, po laparoskopinės – 3, po "SPARC" raiščio implantacijos – 1 parą. Ankstyvieji operacinio gydymo rezultatai buvo įvertinti po 3 mėnesių, vėlyvieji – po 1–2, 2–3 ir 3–4 metų. Rezultatai Po atvirosios Burch operacijos ankstyvieji (po 3 mėn.) labai geri ir geri rezultatai nustatyti 96,1 % ligonių, vėlyvieji labai geri ir geri rezultatai po 1–2 metų – 87,4 %, po 2–3 metų – 84,1 %, po 3–4 metų – 81,3 % ligonių. Po laparoskopinės kolposuspensijos praėjus 3 mėnesiams, 9 ligonių rezultatai įvertinti kaip labai geri ir geri, 1 ligonės – vidutiniai (šlapimas laikosi, yra imperatyvus šlapinimasis ištekant minimaliam šlapimo kiekiui). Išvados Atvirosios ir laparoskopinės kolposuspensijos rezultatai rodo, kad šiomis operacijomis veiksmingai gydomas moterų šlapimo nelaikymas. "SPARC" raiščio implantacija – paprasta, greitai atliekama, veiksminga, sukelianti mažiau komplikacijų, tačiau brangi operacija. Prasminiai žodžiai: šlapimo nelaikymas, chirurginis gydymas, laparoskopinė kolposuspensija, pouretriniai raiščiai. Surgical treatment of female stress urinary incontinence : from open to minimally invasive operations Aušra Černiauskienė, Juozas Stanaitis Background / objective The aim of work: to describe different surgical methods in treating female stress urinary incontinence (classical Burch colposuspension, laparoscopic colposuspension and suprapubical implantation of SPARC sling), to show the results, to analyze the preferable methods. Methods 229 open colposuspensions according to Burch, 10 laparoscopic colposuspensions and 2 SPARC sling implantations (suburethral raising with prolene sling) were performed in General Surgery Clinic of Vilnius University Emergency Hospital during the period 1996–2002. We present early and long-term results for 103 patients operated on in 1996–2000 with open Burch colposuspension and early results after laparoscopic colposuspension (1999–2001). All female patients were examined (urodynamic investigation, colpocystograms) and stress urinary incontinence was diagnosed. The average hospitalization time was 14.7 days after open operation, 7 days after laparoscopic operation, and 4 days after SPARC sling implantation. Catheter from the urine bladder was removed after 5 days in case of Burch operation, after 3 days in case of laparoscopic operation, and after 1 day in case of SPARC sling implantation. Early postoperative results were assessed after 3 months, and long-term postoperative results after 1–2 years, 2–3 years and 3–4 years. Results After open Burch operations early (after 3 months) results were very good and good in 96.1% , long-term results were very good and good after 1–2 years in 87.4%, after 2–3 years in 84.1% and after 3–4 years in 81.3% of patients. After laparoscopic colposuspensions, early results were very good and good in 9 cases, medium in one case (the patient contained urine normally but complained of imperative urination with minimal urine excretion). Conclusions Our results show that both open and laparoscopic colposuspensions remain effective operations in rapidly treating female stress urinary incontinence. SPARC sling implantation is a common, quick to perform, effective operation with less postoperative complications, however, it is expensive. Keywords: urinary incontinence, surgical treatment, laparoscopic colposuspension, suburethral sling.

Aušra ČerniauskienėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikosGastroenterologijos, nefrologijos, urologijosir abdominalinės chirurgijos klinika,Nefrologijos ir urologijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: ausra.cerniauskiene@santa.lt Įvadas / tikslas Pateikti klasikinės kolposuspensijos Burch būdu vėlyvuosius rezultatus, komplikacijas ir palyginti juos su pakėlimo pouretriniais raiščiais metodika, taip pat išanalizuoti, koks gydymo būdas kokiai pacientei geriau tinka. Metodai Nuo 1996 iki 2005 metų buvo atliktos 325 kolposuspensijos Burch būdu. 2002 metais pradėtos daryti pouretrinių raiščių ("Sparc") implantacijos, tačiau jų atlikta nedaug (3 operacijos), nes rinkinys operacijai brangus. Šiame darbe retrospektyviai išnagrinėti 103 ligonių, operuotų 1996–2000 metais nuo šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu atvirąja Burch operacija, vėlyvieji rezultatai. Visoms ligonėms buvo nustatytas šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu (atlikus klinikinius, urodinaminius tyrimus ir kolpocistogramas). Ligonės buvo patikrintos ambulatoriškai, užpildė operacijos rezultatų ir savo gyvenimo kokybės vertinimų anketą. Vėlyvieji rezultatai po kolposuspensijos Burch būdu buvo vertinami praėjus 5 metams. Po raiščių implantacijos rezultatų įvertinti negalime, nes operacijų atlikome mažai. Todėl pateikiame savo atliktų atvirųjų Burch kolposuspensijų rezultatus, komplikacijas ir palyginame juos su literatūroje nurodomais pouretrinių raiščių implantacijos rezultatais. Taip pat lyginame atvirosios Burch operacijos ir pouretrinių raiščių operacijų indikacijas ir kontraindikacijas. Rezultatai Patikrinus ligones po atvirosios Burch operacijos, praėjus 5 metams, 82 (79,6%) ligonių gydymo rezultatai buvo labai geri ir geri, 16 (15,5%) – vidutiniai ir 5 (4,9%) – blogi. Literatūros duomenimis, praėjus 5 metams po Burch operacijos pasveiko 71–88% ligonių. Tai rodo, kad ši operacija iki šiol veiksminga gydant moterų šlapimo nelaikymą. Rezultatai po pouretrinių raiščių implantacijos literatūroje pateikiami tokie: po TVT operacijos praėjus 5 metams, pasveiko nuo 74% iki 90%, po "Sparc" raiščio implantacijos – 83% ligonių. Operacijos metu ir po jos (atvirosios kolposuspensijos Burch būdu ir pouretrinių raiščių implantacijos) pasitaiko chirurginių komplikacijų ir šlapinimosi sutrikimų. Literatūros duomenimis, komplikacijų po raiščių implantacijos yra daugiau negu po kolposuspensijos Burch būdu. Pouretrinių raiščių implantacija praplėtė operacinio moterų šlapimo nelaikymo gydymo indikacijas. Tai paprastos, greitai atliekamos, tačiau Lietuvos pacientėms vis dar brangios operacijos. Išvados Atvirosios kolposuspensijos Burch būdu ir pouretrinių raiščių implantacijos rezultatai panašūs. Kiekviena operacija turi savo indikacijų, nesėkmių ir komplikacijų. Nustatant chirurginio gydymo indikacijas reikia prisiminti, kad pirmoji operacija gali nulemti ligonės ateitį. Todėl kiekvienai pacientei individualiai parenkamas toks operacijos būdas, kuris užtikrintų ilgalaikį efektą, gerą prognozę ir estetinį vaizdą, suteiktų garantiją. Reikšminiai žodžiai: šlapimo nelaikymas, chirurginis gydymas, pouretriniai raiščiai Two methods of surgical treatment of urinary incontinence in women: which to choose? Aušra ČerniauskienėCentre of Nephrology and Urology,Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: ausra.cerniauskiene@santa.lt Background /objective The purpose of this work was to present the distant results and complications of a classical Burch‘s colposuspension, to compare it with the method of raising by means of sub-urethral slings, and to determine which method of treatment suits the patient’s needs best. Patients and methods In the period from 1996 to 2005, 325 Burch‘s colposuspensions were performed. The implanting of sub-urethral slings ("Sparc") was started in 2002, however, only three surgeries were performed due to the high cost of the surgical set. This work retrospectively analyses distant results for 103 patients on which open Burch’s surgery was performed. All patients suffered from urinary incontinence during physical load (confirmed by clinical investigation, urodynamic tests and colpocystography). The patients were examined on an outpatient basis and filled in questionnaires on the evaluation of surgery results and quality of life. Distant results after Burch‘s colposuspension were evaluated after five years; results of sub-urethral sling implantation could not be evaluated as too few surgeries had been performed. Therefore, results of Burch‘s open colposuspensions performed by us are compared with the results of sling implantations described in the literature. Indications and contraindications to Burch‘s open surgery and sub-urethral sling implantation are also compared. Results Very good and goods results five years after Burch‘s open surgery were established for 82 patients (79.6%), medium for 16 patients (15.5%) and bad results for five patients (4.9%). According to the literature, 71 to 88% of patients recovered within five years after Burch‘s surgery. This shows the effectiveness of this operation in treating urinary incontinence in women. The following results of sub-urethral sling implantation are presented in the literature: 74 to 90% patients recovered within five years after TVT surgery and 83% patients after "Sparc" surgery. Surgical complications and urination disorders are potential complications during Burch‘s open colposuspension surgery and sub-urethral sling implantation as well as in the postoperative period. According to the literature, more complications are reported after sling implantations than after Burch‘s colposuspension. Sub-urethral sling surgery has expanded the range of indications for the surgical treatment of urinary incontinence in women. These operations are simple and do not take much time, however, they are still expensive in Lithuania. Conclusions A comparison of the results Burch‘s open colposuspension and sub-urethral sling implantation has shown that these surgeries are similar, each having its indications, failures and complications. While identifying indications for surgical treatment, one should bear in mind that the first surgery may be decisive for the patient’s future. Therefore, the choice of the method should be individual in each case and ensure long-term effects, favourable forecast and aesthetic appearance as well as guarantees to the patient. Keywords: urinary incontinence, surgical treatment, sub-urethral slings

Šlapimo organų infekcija (ŠOI) vaikams yra antra pagal dažnį po kvėpavimo organų infekcijų. Tai dažniausia vaikų nefrologinė liga. ŠOI iki 3–6 mėn. amžiaus dažniau serga berniukai, vyresniame amžiuje – mergaitės. Priešmokykliniame amžiuje mergaitės simptomine šlapimo organų infekcija serga 6–20 kartų dažniau nei berniukai. Beveik kas trečia moteris iki 24 metų ŠOI yra sirgusi bent vieną kartą, o per gyvenimą ŠOI yra sirgusi beveik kas antra moteris. ŠOI linkusi pasikartoti. Kartojantis ŠOI, liga gali įgauti lėtinę eigą, sukelti inkstų randėjimą, lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą (IFN), nulemti hipertenzijos atsiradimą, o moterims – nėštumo komplikacijas. 29 % vaikų, kuriems buvo atliktos inkstų transplantacijos, inkstų pažeidimas buvo sąlygotas pielonefrito ar intersticinio nefrito. Lietuvoje vaikų lėtinio IFN priežastis 31,7 proc. obstrukcinė nefropatija ir lėtinis pielonefritas. Kol nebuvo taikomas profilaktinis gydymas, 60 proc. mergaičių ir 20 proc. berniukų ŠOI pasikartodavo jau pirmaisiais metais po pirmos ŠOI. Taikant profilaktinį gydymą, 1 m. laikotarpyje po persirgtos ŠOI. infekcijos pasikartojimas sumažėjo iki 15 proc. Mažo amžiaus vaikams ŠOI pasikartojimą dažniausiai lemia įgimtos šlapimo organų anomalijos. Dauguma jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems yra pasikartojanti ŠOI, turi organiškai nepakitusius šlapimo organus. Pastaruoju metu atliekamos studijos, kurių tikslas nustatyti elgesio ir funkcinių sutrikimų vertę ŠOI pasikartojimui, tačiau duomenys... [toliau žr. visą tekstą]<br>Urinary tract infection (UTI) is one of the most common bacterial diseases in childhood. Recurrent UTI occurs in 20 – 86% of children. Recurrent UTI is relatively frequent in girls. At the age of 7, the prevalence of recurrent UTI in boys population is 1%, in girls population – 5%. Nearly one of three women will have at least one episode of UTI requiring antimicrobial therapy by the age of 24 years. Almost half of all women will experience one UTI during their lifetime. It is known, that in the group of young children the most common reason of recurrent UTI is anatomic abnormalities, such as vesicoureteral reflux (VUR), hydronephrosis. However, not all recurrent UTI can be explained by anatomic abnormalities. The vast majority of school age children with recurrent UTI have anatomically normal urinary tract. We found changes in urodynamic investigation for 91.4% of children with recurrent urinary tract infection at the age of 5–18. Having a history of previous recurrent UTI is a strong risk factor for having subsequent UTI. Antibacterial characteristics of urine and other host defence mechanisms may be important signs associated with UTI risk, but have not been clearly shown to be associated with UTI in healthy persons. Recent studies discuss about the role of behavioural and functional abnormalities (inadequate fluid intake, stool retention, infrequent voiding, etc.) that can predispose recurrent urinary tract infections. Influence of some these abnormalities for recurrent... [to full text]

INTRODUCTION Benign prostatic hyperplasia (BPH) is the most common pathological condition of aged men which significantly impairs the quality of life status. Though pharmacotherapy with adrenoblockers and 5-alpha reductase inhibitors markedly decreased the rate of surgical interventions, BPH surgery still constitutes the main workload (around ¼ of total) of urologists in the department. The results of the observational study performed by Barry et al. show that the probability of surgical treatment of BPH during the period of 4 years for subjects with mild symptoms equals to 10%, and in case of moderate and severe symptoms - 24% and 39%, respectively. According to the data of large multicenter study performed with 7,588 men in Asia and Australia, moderate and severe symptoms are present in 29%, 40%, and 56% of men in their fifth, sixth, and seventh decade of life, respectively. Symptoms are the main driving force of BPH treatment, but their correlation with residual urine, objective findings of uroflowmetry and invasive urodynamics is only poor. The association of various parameters with the outcomes of surgical treatment is complicated and still not completely investigated. Therefore finding parameters that predict the outcome of surgical BPH treatment is important. According to the literature, unfavorable outcomes of transurethral resection are present in around 15-30% of men with symptomatic BPH. This is mostly associated with inadequate preoperative evaluation, not fully... [to full text]

Šlapimo nelaikymas – didelė sveikatos problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Liga, išskyrus tuos atvejus, kai yra šlapimo pūslės ir makšties fistulių, gyvybei negrėsminga, tačiau gali turėti labai didelę įtaką gyvenimo kokybei, sukelti moterų socialinį uždarumą ar net izoliaciją, skatinti depresijos išsivystymą, dėl nuolatinio dirginimo sukelti odos ligas. Literatūros duomenimis, vidutiniškai 30 procentų visų moterų nesulaiko šlapimo. Klinikiniame darbe pastebėta, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai informuota apie šlapimo nelaikymą, jo rizikos veiksnius, diagnostikos ir gydymo galimybes, be to, nepakankamai panaudojamos brangių urodinaminių tyrimų galimybės, nėra chirurginio gydymo tinkamo kompensavimo mechanizmo. Įvairių literatūros šaltinių duomenys rodo, kad moterų šlapimo nelaikymo paplitimo ribos labai plačios. Taigi visiškai neaišku, kokia situacija mūsų šalyje. Šiuo darbu norima įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp Kauno miesto 50 – 70 metų amžiaus moterų, nustatyti pagrindinių šlapimo nelaikymo tipų dažnį, šlapimo nelaikymo sąsajas su moterų socialiniais ir gyvensenos veiksniais bei ginekologine anamneze, palyginti sergančiųjų šlapimo nelaikymu ir sveikų moterų savo sveikatos vertinimą, nustatyti šlapimo nelaikymo sąsają su moterų gyvenimo kokybe, įvertinti pagalbą teikiamą šlapimo nelaikymu sergančioms moterims Kauno mieste bei nustatyti urodinaminių tyrimų vertę diagnozuojant moterų šlapimo nelaikymą.<br>Urinary incontinence is a great health problem both in developed and developing countries. Except for the cases when fistulas in the urinary bladder and vagina are observed, the disease does not pose any threat for human life. Still this disease can considerably affect the quality of life, cause social seclusion or even isolation of women and due to constant irritation it can also bring about skin diseases. According to data found in special literature on the subject, 30 % of all women suffer from urinary incontinence on the average. As has been observed during clinical work, the Lithuanian society lacks sufficient information on urinary incontinence, its risk factors, diagnostics and possibilities of treatment. It has also been noticed that possibilities of expensive urodynamics research are not being used sufficiently enough and there is no suitable mechanism for compensating surgical intervention. Besides, according to the data of various literary sources on the subject, the limits of prevalence of urinary incontinence of women are extremely wide. Thus, the situation concerning this phenomenon in our country is very vague. This study is aimed at evaluating the prevalence of urinary incontinence among women of senior age in the city of Kaunas, to establish the frequency of the main types of urinary incontinence, the interrelationship between urinary incontinence and life-style of women, as well as gynecological anamnesis, to compare the ranking of their health status made... [to full text]