Relevant bibliographies by topics / Utilitarizmas

Contents

  1. Journal articles
  2. Dissertations / Theses
  3. Books

Academic literature on the topic 'Utilitarizmas'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 10 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Utilitarizmas.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Utilitarizmas"

1

Pejkovic, Marko. "DRŽAVNI KAPACITET IZMEĐU UTILITARIZMA I KONZERVATIVIZMA." Politička revija 68, no. 2/2021 (2021): 71–86. http://dx.doi.org/10.22182/pr.6822021.3.

Full text
Abstract:
Ovaj rad razmatra problematiku konstitutivnih elemenata državnog kapaciteta (pre svega u vidu fiskalnog i pravnog kapaciteta) kao složene i dinamičke kategorije na preseku utilitarizma i konzervativizma. Prema autoru, utilitarizam je podležuća ideologija koja dominira konceptom državnog kapaciteta, ali je istovremeno i nešto što je taj koncept dovelo u intelektualnu i praktičnu krizu. Kao potencijalno rešenje za izlazak iz sveobuhvatne krize državnog kapaciteta, autor predlaže načelno okretanje ka potencijalno konzervativnom shvatanju pojma državnog kapaciteta. Umesto linearnih projekcija „progresa i razvoja“ države i društva zasnovanih na utilitarističkim matematičkim formulama (propisivanje „tačnog“ kroz modelovanje i prosek uz zanemarivanje grešaka/šokova), predlaže se konzervativan pristup državnom kapacitetu koji bi podrazumevao spoj Talebove probabilistike i teorije rizika sa konzervativizmom (odbacivanje „pogrešnog“ kroz učenje o malim i konstantnim greškama/šokovima).
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Mackevičiūtė, Jūratė, and Skaidrė Žičkienė. "GAMTINIŲ BŪTYBIŲ MORALINIŲ TEISIŲ NEANTROPOCENTRINIAI ETINIAI ARGUMENTAI." Problemos 68 (January 1, 2005): 128–34. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2005..4069.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojami žmogaus ir gamtos santykio sampratos aspektai, parodant, kad išplečiama nežmogiškųjų gyvųjų būtybių teisių sfera, pripažįstant gyviems ir negyviems gamtos objektams vidinę vertę, nustatomą pagal moralinius, estetinius ir kitokius kriterijus, ypač matant gyvūnų gebėjimą jausti skausmą, taip pat vadovaujantis nuostata, kad individo teisės laikytinos svarbesnėmis nei visos grupės. XVII amžiuje J. Locke’as teigė, kad kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į rasę ir lytį, turi prigimtines teises į gyvenimą, laisvę, sveikatą, laimės siekimą. Plėtodami aplinkosauginę teoriją ir praktiką, XX amžiaus ekofilosofai moralinių teisių teorijà išplėtė iki natūralios gamtos ir jos objektų, gyviems ir negyviems objektams priskirdami prigimtinų, moralinių teisių kategoriją. Jeigu objektas turi moralinį statusą, tai jis turi ir moralines teises. Apžvelgiami du galimi gyvūnų prigimtinių teisių įrodymai: utilitaristinis ir deontologinis. Apibendrinamos gyvūnų teisių gynėjų pozicijos. Reikšminiai žodžiai: prigimtinė (moralinė) teisė, deontologinis požiūris, utilitarizmas, T. Reganas, P. Singeris. ARGUMENTS ON NONANTROPOCENTRIC ETHICAL NATURE’S RIGHTSJūratė Mackevičiūtė, Skaidrė Žičkienė Summary In this article the authors explore preconditions of nonantropocentric ethical nature’s rights. In the 17th century J. Locke proposed a concept of innate rights, maintaining that every man has innate rights to life, freedom, health, striving for happiness. These rights are different from legal rights, which have legal and moral basis recognized by everybody. However, according to Locke, nature has no innate moral rights. Three centuries later, this theory was expanded to nature and its objects, both animate and inanimate by applying the category of innate moral rights. This was performed by Western ecophilosophers, when they were developing theory and practice of protecting the environment. Nowadays the ecological ethics presents two possible proofs of animals’ innate (moral) rights: utilitarianistic and deontological. According to P. Singer, the main representative of the utilitarianistic trend, every live being deserves attention not because of its reason, but because of its ability to feel. The views of T. Regan, the most prominent representative of the deontological trend, are far more radical, as he demands not to reform human’s behaviour towards nature but to end the existence of animal farms and to forbid both commercial and sports hunting. In the context of ecological ethics, protectors of animals’ rights define their trend as the whole of ideas about moral and legal human’s behaviour towards animals. Keywords: innate moral rights, utilitarianistic trend, deontological trend, T. Regan, P. Singer.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Barevičiūtė, Jovilė. "Panoptikumas utilitarizmo principais grindžiamoje visuomenėje: komunikaciniai aspektai." Santalka 20, no. 1 (2012): 32–39. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2012.04.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Cekić, Nenad. "Utilitarizam: moralni kriterij i/ili procedura odlučivanja?" Filozofska istraživanja 38, no. 2 (2018): 339–59. http://dx.doi.org/10.21464/fi38208.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Jakutytė, Sigita. "Utilitarus sveikatos priežiūros išteklių skirstymo modelis." Problemos 61 (September 29, 2014): 59–69. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2002.61.6737.

Full text
Abstract:
Straipsnyje aptariamas utilitarizmo teorijos taikymas sprendžiant sveikatos priežiūros išteklių skirstymo problemą. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama naudingumo principo taikymo sveikatos priežiūros sistemoje samprata. Teorinis naudingumo principo aiškinimas siejamas su praktiniais medicinos tikslais. Antroje straipsnio dalyje svarstoma utilitari metodika, analizuojama jos specifika, išryškinami pranašumai ir trūkumai. Utilitari metodika kritikuojama dėl to, kad šios metodikos taikymas sveikatos priežiūrai grindžiamas skirtingų ekonominių bei etinių kategorijų bendramatiškumu. Trečioje dalyje plačiau aptariama utilitari gyvenimo vertės samprata. Gyvenimo vertės nustatymas apskaičiuojant jo ekonominę vertę laikomas nepakankama sąlyga tam, kad būtų padidinta bendra nauda. Pasirinkta straipsnio struktūra padeda geriau išryškinti utilitarizmo teorijos taikymo sveikatos priežiūros sistemoje ribas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Zhilin, V. I. "Heraclitus in Materialistic Dialectics: Philological Search of Truth or Utilitarizm of Party Philosophy?" Izvestiya of Saratov University. New Series. Series: Philosophy. Psychology. Pedagogy 15, no. 1 (2015): 13–20. http://dx.doi.org/10.18500/1819-7671-2015-15-1-13-20.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Káčer, Marek. "Načo sa trápiť s otázkou existencie ľudských práv?" Časopis pro právní vědu a praxi 28, no. 4 (2020): 547–64. http://dx.doi.org/10.5817/cpvp2020-4-1.

Full text
Abstract:
V tomto texte mám ambíciu dokázať, že ontologickú otázku, či existujú ľudské práva, by sme mali nahradiť pragmatickou otázkou, či je jazyk ľudských práv vhodný na dosahovanie a vyjadrovanie našich hodnôt a cieľov. Vyjdem z Carnapovho rozlíšenia medzi internými a externými otázkami, ktoré použijem na roztriedenie rôznych druhov ľudskoprávnych diskurzov a následne demonštrujem, že z pragmatického pohľadu jazyk ľudských práv nie je v rozpore s relativizmom, ani s utilitarizmom či komunitarizmom. V rámci kritiky tohto pragmatického prístupu si v závere ukážeme, ako do schémy Alexyho argumentu v prospech objektívnej existencie ľudských práv zapadá Kelsenov pragmatický postoj k demokracii.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Bulat, Damir. "Spor etika – građanska prava i pravni položaj vjerskih zajednica u pluraln(ističk)om društvu." Zbornik radova Pravnog fakulteta u Splitu 55, no. 3 (2018): 639–65. http://dx.doi.org/10.31141/zrpfs.2018.55.129.639.

Full text
Abstract:
Rad razmatra odnos ustavnih orijentira s ugovorom države i vjerskih zajednica kroz tezu: država koja svojim ustavom štiti pluraln(ističn)ost društva, slobodu uvjerenja i savjesti građana i od svojih institucija i ingerencija odvaja vjerske zajednice, ne bi smjela s njima ugovarati model suradnje koji narušava ili podređuje dio ustavom jamčenih prava. Iniciranjem javne rasprave nastoji se pridonijeti razjašnjenju ne/utemeljenosti dileme o mogućem narušavanju prava čovjeka prouzročenog prekoračenjem ustava pravnim položajem vjerskih zajednica. Paradoks je ako ugovor države i vjerskih zajednica naruši humanističku etiku i laičku smjernicu jer se interpretaciji jedne etičke doktrine osobnosti čovjeka otvara više mogućnosti legalne involucije dijela temeljnih i građanskih prava. Takav ugovor ukazuje i na inkompatibilnost ustava s utilitarizmom suupravljačkog nezamjeranja.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Lošonc, Alpar. "Samorazumevanje krize humanistike protiv „invazivne” instrumentalne racionalnosti." Anafora 7, no. 2 (2020): 341–66. http://dx.doi.org/10.29162/anafora.v7i2.3.

Full text
Abstract:
Rad se sastoji iz tri dela sa uvodom i konkluzijom. U prvom delu humanistika se sagledava u perspektivi humanizacije i objašnjava se zašto tumačenje njene krize nije samorazumljivo. Na osnovu toga se tretiraju simptomi krize humanistike sada već na osnovu samorazumevanja izabranih aktera čime se tematizuju takvi fenomeni kao što je situacija u obrazovanju, kao i konstelacija određenih oblika znanja koji su neizostavni u pogledu političkog uokvirenja demokratizacije. Osovina kriznih samotumačenja se prezentuje u tome što postoji hegemonski oblik ekonomske racionalnosti koji „invazivnim ispoljavanjem“ transformiše okvire humanistike. Kako može humanistika da reaguje na nastalu situaciju? U drugom delu se traži odgovor upravo na ovo pitanje: koje oblike refleksivnosti može ona da razvija da bi se opirala pomenutoj hegemoniji? Humanistika sadrži u sebi idiosinkratične potencijale koji joj omogućavaju da rastvori vladajuće ideologeme u pogledu instrumentalne racionalnosti i utilitarizma. „Ekonomska humanistika“ je oblik refleksije za humanistiku koja se konfrontira sa pomenutom hegemonijom. U trećem delu se krizom određena humanistika kontekstualizuje posredstvom istorijske dinamike apstraktnosti i pokazuje se zašto je humanistici stalo do toga da reflektira na savremenu finalizaciju apstraktnosti povodom humanizacije. Najzad, iznosi se tvrdnja da mada sadašnja ekspanzija apstraktnosti pogađa humanistiku, kriza podrazumeva postojanje prostora mogućnosti u kojem egzistira neodlučenost.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Micevičiūtė, Jūratė. "Etikos pagrindimo problema postmoderniojoje kultūroje." Problemos 61 (September 29, 2014): 18–32. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2002.61.6734.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojama etikos pagrindimo problema postmoderniojoje kultūroje, kuri atsisako etiką galinčių pagrįsti metapasakojimų, nusivilia istorija, kuri galėtų pateikti etinių sprendimų kriterijų, ir leidžia įsiviešpatauti objektui, taip užkirsdama kelią bet kokiems etiniams teiginiams apie realybę (čia nesvarstomas platesnis postmodernumo sampratos taikymo klausimas). Tačiau antrosios XX amžiaus pusės socialiniai, moksliniai ir ekologiniai iššūkiai privertė atnaujinti etinę diskusiją. Atmetus tradicinius etikos pagrindimus įstatymu ar prigimtine teise (protu), beliko vadovautis naudos principu. Etikos diskusiją atnaujinę autoriai kaip tik ir rėmėsi utilitarizmo filosofija, tačiau stengėsi peržengti jai būdingus ribotumus, ypač jos kriterijaus egoistiškumą, kuris didino ir šiaip grėsmingą visuomenės solipsizmą. Vienas iš tokių projektų buvo J. Habermaso diskursyvioji etika, pasinaudojusi tokiais praėjusio amžiaus mąstymo laimėjimais kaip pagarba asmens orumui ir laisvei bei dialogo filosofija, kuri remiasi ne individualistine, bet solidarumo antropologija. Ispanė A. Cortina papildė šią teoriją svarstymu apie praktinį jos pritaikomumą – minimumų etikų samprata. Pliuralistinėje visuomenėje jos vaidina maksimumų etikų derinimo ir įstatymų pagrindimo vaidmenį. Nors diskursyvioji etika turi trūkumų, tačiau ji yra puiki erdvė tęsti etinį diskursą postmoderniojoje kultūroje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Dissertations / Theses on the topic "Utilitarizmas"

1

Bartkienė, Aistė. "Metodologinio pagrindo paieška bioetikos teorijose, paremtose deontologija ir utilitarizmu." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120302_090010-98050.

Full text
Abstract:
Mokslinio darbo objektas - bioetikos teorijos, paremtos deontologija ir utilitarizmu. Darbo tikslas – įvertinti bioetikos teorijose siūlomų etinių principų normatyvinį pagrįstumą. Moksliniame darbe yra atlikta lyginamoji bioetikos teorijų analizė, išanalizuotas teorinių bioetikos koncepcijų prielaidų pagrįstumas. Yra teigiama, kad analizuojamas bioetikos teorijas galima skirstyti pagal jų konstravimo podūdį į homogeniškas ir heterogeniškas. Homogeniškos teorijos tesia konkrečią etinę tradiciją (deontologijos ar utilitarizmo) ir siūlo spręsti bioetines kontroversijas, tokias kaip abortai, eunazija, pagelbstimoji savižudybė taikant konkrečias vertybines nuostatas, būdingas astovaujamai šakai. Heterogeniškos teorijos bando derinti deontologiją su utilitarizmu vienoje koncepcijoje, siekdamos pasiūlyti bioetinių kontroversijų sprendimo būdus priimtinus pliuralistinėje visuomenėje. Disertacijoje teigiama, kad deontologija ir utilitarizmu pagrįstos bioetinės teorijos nepasiūlo aiškių ir priimtinų principų, reikalingų sprendžiant bioetines kontroversijas.
The object of dissertation is bioethical theories based on deontology and utilitarianism. The purpose of dissertation is to examine if ethical principles proposed in bioethical theories are normatively justified. In this work comparative analysis of bioethical theories is made and theoretical assumptions of bioethical conceptions are analyzed. It is stated that according to the construction manner of the analyzed bioethical theories it is possible to group these theories to homogenic and heterogenic ones. Homogenic theories are proceeding along particular ethical tradition (deontological or utilitarian) and propose to deal with bioethical controversies such as abortion, euthanasia, assisted suicide applying particular value-system. Heterogenic theories are trying to combine deontology with utilitarianism in one conception and in this way to propose method suitable for pluralistic society for dealing with bioethical controversies. In this work it is stated that bioethical theories based on deontology and utilitarianism do not introduce any clear and acceptable principles and methods needed for solving bioethical issues.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Bartkienė, Aistė. "A search for methodological basis in theories of bioethics, based on deontology and utilitarianism." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120302_094057-14318.

Full text
Abstract:
The object of dissertation is bioethical theories based on deontology and utilitarianism. The purpose of dissertation is to examine if ethical principles proposed in bioethical theories are normatively justified. In this work comparative analysis of bioethical theories is made and theoretical assumptions of bioethical conceptions are analyzed. It is stated that according to the construction manner of the analyzed bioethical theories it is possible to group these theories to homogenic and heterogenic ones. Homogenic theories are proceeding along particular ethical tradition (deontological or utilitarian) and propose to deal with bioethical controversies such as abortion, euthanasia, assisted suicide applying particular value-system. Heterogenic theories are trying to combine deontology with utilitarianism in one conception and in this way to propose method suitable for pluralistic society for dealing with bioethical controversies. In this work it is stated that bioethical theories based on deontology and utilitarianism do not introduce any clear and acceptable principles and methods needed for solving bioethical issues.
Mokslinio darbo objektas - bioetikos teorijos, paremtos deontologija ir utilitarizmu. Darbo tikslas – įvertinti bioetikos teorijose siūlomų etinių principų normatyvinį pagrįstumą. Moksliniame darbe yra atlikta lyginamoji bioetikos teorijų analizė, išanalizuotas teorinių bioetikos koncepcijų prielaidų pagrįstumas. Yra teigiama, kad analizuojamas bioetikos teorijas galima skirstyti pagal jų konstravimo podūdį į homogeniškas ir heterogeniškas. Homogeniškos teorijos tesia konkrečią etinę tradiciją (deontologijos ar utilitarizmo) ir siūlo spręsti bioetines kontroversijas, tokias kaip abortai, eunazija, pagelbstimoji savižudybė taikant konkrečias vertybines nuostatas, būdingas astovaujamai šakai. Heterogeniškos teorijos bando derinti deontologiją su utilitarizmu vienoje koncepcijoje, siekdamos pasiūlyti bioetinių kontroversijų sprendimo būdus priimtinus pliuralistinėje visuomenėje. Disertacijoje teigiama, kad deontologija ir utilitarizmu pagrįstos bioetinės teorijos nepasiūlo aiškių ir priimtinų principų, reikalingų sprendžiant bioetines kontroversijas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Obrad, Lukić. "Књижевна критика Младе Босне". Phd thesis, Univerzitet u Novom Sadu, Filozofski fakultet u Novom Sadu, 2015. http://www.cris.uns.ac.rs/record.jsf?recordId=92631&source=NDLTD&language=en.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Books on the topic "Utilitarizmas"

1

I︠A︡rkova, E. N. Globalizat︠s︡ii︠a︡ i utilitarizm. In-t mikroėkonomiki, 2004.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

I︠A︡, Medzgova, ред. Ėtika utilitarizma i sovremennai︠a︡ borʹba ideĭ. Izd-vo Universita druzhby narodov, 1986.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

I︠a︡rkova, Elena Nikolaevna. Utilitarizm kak tip kulʹtury: Kont︠s︡eptualʹnye parametry i spet︠s︡ifika Rossiĭ. Sibirskiĭ khronograf, 2001.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

I︠A︡rkova, E. N. Utilitarizm kak tip kulʹtury: Kont︠s︡eptualʹnye parametry i spet︠s︡ifika Rossii. Sibirskiĭ khronograf, 2001.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography