Academic literature on the topic 'Vilniaus universitetas'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Vilniaus universitetas.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Journal articles on the topic "Vilniaus universitetas"
1
Ramonas, Henrikas, Tomas Januškevičius, and Mantas Grigutis. "Urologijos raida Vilniaus universitete." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 148–54. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.021.
Full textAbstract:
Įsteigus Vilniaus universitete Medicinos kolegiją XVIII amžiaus antrojoje pusėje, susiklostė prielaidos chirurgijos progresui, kai pradėta rengti gydytojus, buvo steigiamos ligoninės ir klinikos. Iki XIX amžiaus vidurio, kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas, urologijos raidai buvo būdinga glaudi integracija su tuomete chirurgija tiek mokant studentus, tiek organizuojant darbą chirurgijos klinikoje. Išsiskyrė asmenybės, tobuliau įvaldžiusios urologinių ligų gydymo būdus, buvo apginta daug disertacijų urologijos tematika. Vilniaus Stepono Batoro ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetai, tarpukariu sukūrę reikiamas chirurgijos studijoms struktūras, suteikė galimybę vystyti urologiją. Tam laikotarpiui būdingas urologijos naujovių įdiegimas, netgi klinikinio darbo specializacija. Abiejuose universitetuose ginamos disertacijos, kuriose nagrinėjami urologinių ligonių gydymo moksliniai aspektai. Nutrūkus universitetų veiklai dėl lemtingų politinių įvykių ir karo, netenkama pedagogų, sutrinka klinikų ir ligoninių veikla. Trečiajam urologijos raidos etapui Vilniaus universitete būdinga specializacija, kai suformuojamos katedros, vėliau – klinikos ir centrai, skirti urologijos studijoms. Tai suteikė postūmį universitetinių ligoninių urologijos skyrių steigimui, pedagogų rengimui. Pagrindinėse universiteto klinikinėse bazėse susiklostė ikidiplominių ir podiplominių studijų praktika, susiformavo prielaidos sistemingai mokslinei veiklai. Laikotarpiais charakterizuojami Vilniaus universiteto trys urologijos raidos etapai pasižymi akademinės ir mokslinės veiklos vienove. Tai neatsiejama nuo minties progreso.
2
Heidbreder, Michael. "Germanistika Vilniaus universitete. Disciplinos mokslo istorija iki 1941 metų." Kalbotyra 59, no. 59 (January 1, 2008): 109. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7598.
Full textAbstract:
Germanistikos istoriją Vilniaus universitete iki 1941 metų galima padalinti į du etapus: nuo 1795 m. iki 1832 m. Vilniaus Imperatoriškame universitete dirbo P. Albrichtas (Peter Albricht) ir B. Haušteinas (Benjamin Friedrich Haustein). Haušteinas buvo literatūros istorijos specialistas. Jo bandymas Imperatoriškuose universitetuose įvesti vokiečių literatūros dėstymą sužlugo po to, kai Rusijos caras, numalšinus lenkų ir lietuvių sukilimą, uždarė universitetą. Tik po 90 metų universitetas vėl pradėjo veikti Kaune kaip valstybinis Lietuvos universitetas.1922-1941 m. H. Engertas (Horst Engert) ir G. Studerus (Gottlieb Studerus) Kaune germanistiką įtvirtino kaip universiteto discipliną. H. Engertas sėkmingai vadovavo šiai mokslo sričiai, be to, jo teoriniai darbai buvo aukšto mokslinio lygio. 1940 m. Filologijos fakultetas, o kartu ir H. Engerto katedra, persikėlė į Vilnių. H. Engerto veiklą 1941 m. sustabdė įžengusi vokiečių armija. Katedrai toliau vadovavo A. Alminauskas.
3
Dalecka, Teresa. "Stulecie polonistyki na Uniwersytecie Wileńskim." Slavistica Vilnensis 63 (October 29, 2018): 297–308. http://dx.doi.org/10.15388/slavviln.2018.63.11857.
Full textAbstract:
[статья и аннотация на польском, аннотации на английском и литовском языках]
Celem niniejszego artykułu jest przedstawienie polonistów profesorów Uniwersytetu Stefana Batorego i ich najwybitniejszych wychowanków oraz krótkiego zarysu dziejów polonistyki, działającej na Uniwersytecie Wileńskim poczynając od 1993 r. Istniejąca od 25 lat polonistyka dzisiejsza jest kontynuatorką chlubnych tradycji międzywojennych. W dwudziestoleciu międzywojennym poloniści wileńscy — obok warszawskich, krakowskich, poznańskich, lubelskich oraz lwowskich — stworzyli prężne środowisko naukowe. Osobowość uczonych, którzy pracowali na katedrach polonistycznych na USB, określała kierunek rozwoju badań naukowych i dydaktyki. Poza tym profesorowie rozumieli służbę społeczną jako szeroko pojęte upowszechnianie nauki i kultury. Ukształtował się typ nauczyciela akademickiego, łączącego przymioty uczonego i popularyzatora wiedzy. Te same ideały przyświecają dzisiaj pracownikom Centrum Polonistycznego Uniwersytetu Wileńskiego.
Polonistikos šimtmetis Vilniaus universiteteŠio straipsnio tikslas – pristatyti Stepono Batoro universiteto polonistus profesorius ir jų žymiausius auklėtinius bei trumpai aprašyti polonistiką, veikiančią Vilniaus universitete nuo 1993 metų. Dabartinė lenkų filologija tęsia šlovingąsias prieškario tradicijas. Tarpukariu Vilniaus polonistai, be Varšuvos, Krokuvos, Poznanės, Liublino ir Lvovo mokslininkų, sukūrė stiprią mokslo bendruomenę. Profesorių, kurie dirbo Stepono Batoro universiteto katedrose, asmenybė nulemdavo mokslinių tyrimų ir didaktikos plėtros kryptis. Be to, profesoriai traktavo tarnystę visuomenei kaip plačiai suprantamą mokslo ir kultūros sklaidą. Susiformavo universiteto mokytojo, derinančio mokslininko ir žinių populiarintojo vaidmenis, tipas. Tomis pačiomis vertybėmis vadovaujasi ir Vilniaus universiteto Polonistikos centro darbuotojai.Reikšminiai žodžiai: polonistika, Stepono Batoro universitetas, Vilniaus universitetas, literatūros istorija, integralus metodas
4
USAVIČIENĖ, DANGUOLĖ. "LIETUVOS UNIVERSITETINIŲ LEIDYKLŲ SPAUSDINTINĖS PRODUKCIJOS SKLAIDA." Knygotyra 62 (January 1, 2014): 149–67. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v62i0.3605.
Full textAbstract:
Vilniaus universiteto Knygotyrosir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: usaviciened@gmail.com Straipsnyje analizuojami Lietuvos valstybinių universitetinių leidyklų spausdintinės produkcijos sklaidos probleminiai klausimai. Siekiama atskleisti šių leidyklų šiandienos leidinių sklaidos erdvę ir nusakyti universitetų leidybinės produkcijos platinimo tendencijas pačiuose universitetuose ir už jų ribų. Remiantis atliktu tyrimu konstruojama knygų sklaidos schema, atskleidžiami ir nagrinėjami universitetų leidyklų produkcijos sklaidos ypatumai.Tyrimu nustatyta, kad šiuolaikinių universitetinių leidyklų produkcijos sklaidos erdvė padalyta į dvi dalis: nekomercinę (leidinių sklaidos sistema universiteto viduje), kuri suformuota ilgametės universitetų leidybinės produkcijos sklaidos kultūros ir patirties, ir į komercinę (leidinių sklaidos sistema už universiteto ribų), kuri ilgą laiką buvusi uždara, dabar pamažu kreipiama komercializacijos link. Tai rodo, kad universitetų leidyklosper daugiau nei dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų patyrė knygų sklaidos pokyčių, kuriuos lėmė naujos politinės ir ekonominės sąlygos, sparti informacinių, komunikacinių technologijų raidos ir komunikacijos procesųtinklaveikos visuomenėje kaita. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: universitetas, leidykla, leidiniai, sklaida, platinimas, leidybinė produkcija, mokslinė produkcija, knygos, knygynas, interneto svetainė, vartotojai, institucija, mažmeniniai platintojai, didmeniniai platintojai.
5
Žalnora, Aistis. "HIGIENOS DISCIPLINOS DĖSTYMAS VILNIAUS STEPONO BATORO IR KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUOSE 1919-1939 METAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 195–98. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.062.
Full textAbstract:
Tyrime palygintas higienos mokymas dviejuose tarpukario laikotarpio universitetuose. Stepono Batoro universitetas veikė Vilniuje (1919-1939 m.), o Vytauto Didžiojo universitetas, anksčiau vadintas Lietuvos universitetu, Kaune. Mūsų tyrimas atskleidė higienos disciplinos dėstymo skirtumus Vilniaus ir Kauno universitetuose. Darbe pateikti duomenys liudija, jog šiuos skirtumus lėmė skirtingų teorinių higienos tyrimų ir dėstymo modelių pasirinkimas. Stepono Batoro universiteto Higienos katedra prioritetine tyrimų sritimi pasirinko socialinę higieną, todėl ir Vilniuje dėstomose programose jau 3 dešimtmetyje buvo nagrinėjamos sveikatos apsaugos sistemos organizavimo ir kitos socialinės higienos laukui būdingos problemos. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Higienos ir bakteriologijos katedroje socialinės higienos idėjos imtos nagrinėti tik 4 dešimtmečio pabaigoje, o dėstymo programose kaip atskiras objektas šie klausimai neatsispindi. Vis dėlto mūsų tyrime nustatėme, jog pirmieji pažangūs bandymai nagrinėti socialinės higienos problemas Lietuvoje sietini su gydytojo ir visuomenininko Jono Šliūpo (1861-1944) veikla.
6
Dručkutė, Genovaitė. "L’Écriture de voyage d’après Les Mémoires de Joseph Frank." Literatūra 50, no. 4 (January 1, 2008): 13. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.4.7818.
Full textAbstract:
Straipsnyje Jozefo Franko Memuarai analizuojami kaip pasakojimas apie kelionę. Susitelkiama į vilnietiškąjį laikotarpį, apimantį 1804–1823 metus, kai daktaras Frankas dirbo Vilniaus universiteto profesoriumi. Aptarus žanrinius Memuarų ypatumus, parašymo aplinkybes, autoriaus tikslą ir vertimus iš prancūzų kalbos į kitas kalbas, toliau tiriama keliautojo žvilgsnio struktūra, nagrinėjama centro ir periferijos problema. Keliautojo žvilgsnį apibūdina nuostaba, pastanga lyginti ir vertinti. Į jo akiratį patenkanti aplinka vertinama sumaišties, kaitos, suirutės, nepastovumo, maišto ir tvarkos opozicijomis. Vilnius ir universitetas laikomi bandymų lauku, tam tikra antiutopija. Franko Memuaruose Vilniaus universitetas iškyla kaip miesto centras, pažangių idėjų kūrimo ir įgyvendinimo vieta.
7
Kažuro, Ina. "Bazilijonų vienuolijos ryšiai su Vilniaus universitetu." Lietuvos istorijos studijos 42 (January 22, 2019): 29–47. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2018.42.12386.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Vilniaus universitetas kelis šimtmečius buvo pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštoji mokykla, kurios įtaka reiškėsi įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse – religijoje, politikoje, kultūroje. Straipsnyje nagrinėjama, kaip Vilniaus Alma Mater veikė Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios bazilijonų vienuolijos (veikė 1617–1839 m.) raidą. Tuo tikslu išskiriamos trys grupės, atspindinčios dviejų institucijų ryšius: bazilijonai – universiteto studentai, bazilijonai – universiteto dėstytojai ir bazilijonai – universiteto partneriai švietimo srityje.
8
Krutulys, Titas. "ECCE HISTORICUS, ARBA KLĖJOS ŽYGIS PER LIETUVĄ." Lietuvos istorijos studijos 40, no. 40 (February 21, 2018): 133. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2017.40.11629.
Full text
9
Šaulauskas, Marius Povilas, and Alfredas Bumblauskas. "TRYS ACADEMIA EUROPEANA LEMTYS IR UNIVERSITAS VILNENSIS." Problemos 76 (January 1, 2009): 9–27. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2009.0.1946.
Full textAbstract:
Straipsnyje teigiama, kad universitas, arba Academia Europeana, – tai visų pirma vertybinė, o ne ekonominė, profesinė ar politinė kategorija. Aksiologinė universitetinę erdvę vienijanti struktūra trilypė, ją sudaro trijų skirtingų epochų vertybiniai kodai. Pirma, viduramžių polilogas, pagrįstas multicentrizmo principu ir netarpišku kompetencijos perteikimu. Antra, modernusis statizmas ir scientizmas, besiremiantis nacionaliniu monocentrizmu ir tarpišku, rašytiniu, ir netarpišku, žodiniu, kompetencijos perteikimu. Trečia, šiuolaikinis ekonomizmas ir globalizmas, palaikomas transnacionalinio monocentrizmo ir įtarpintos kompetencijos perteikimo instrumentarijumi. Parodoma, kad Vilniaus universitetas turi visų trijų paradigmų reiškimosi tarpsnius, o Lietuvos Tūkstantmečio idėja yra postūmis konceptualiai permąstyti Vilniaus universiteto patirtis. Straipsnyje parodoma, kad visi trys Academia Europeana vertybiniai dariniai Vilniaus universiteto, matomo kaip europinės universitetinės erdvės „kraštutinio krašto“, istorijoje patyrė esminę radikalizaciją, tačiau išsaugojo prasmių universiteto tradicijas. Tvirtinama, kad tvari universitetinio išsilavinimo plėtra neįmanoma be darnios visų trijų istoriškai susiklosčiusių vertybinių klodų plėtotės, kurios pagrindą sudaro klasikinio polilogo – iš rankų į rankas perduodamos egzistencinės prasmės paieškõs – tradicija.Pagrindiniai žodžiai: Europos universitetai, Vilniaus universitetas, išsilavinimo aksiologija, aukštasis mokslas, Bolonijos procesas.The Threefold of Academia Europeana: A Case of Universitas VilnensisMarius Povilas Šaulauskas, Alfredas Bumblauskas SummaryThe article argues that universitas or Academia Europeana is, first and foremost, a category of value and not an economic, professional or political entity. Axiological structure that unites the university habitat is threefold. It consists of the three clusters of values coming from the different epochs. First, polylogue of the Middle Ages based on the principle of multicentrism and unmediated, face to face sharing of competence. Second, modern statism and scientism founded in the national monocentrism and a combination of mediated, written, and unmediated, verbal, sharing of competence. Third, modern economism and globalism supported by the national monocentrism and the instrumentation of mediated sharing of competence. It has been showed that Vilnius University possesses all three value clusters, while the idea of the millennium of Lithuania serves as an impetus to conceptually recapture the historic experiences of Vilnius University. The article shows that the three value formations of the Academia Europeana in the history of Vilnius University, which is posited as the extreme edge of the European university habitat, underwent an essential, even extreme, radicalization. It has been argued, that sustainable development of university education is unthinkable without the consonant development of all three historically formed clusters of values, the most important of which still continues to be centered around the tradition of classical polylogue – unmediated search for existential values that is carefully passed on from hands to hands and from generation to generation.Keywords: European Universities, Vilnius University, axiology of education, higher education, Bologna process.an>
10
Merkevičius, Algimantas. "Tarp viduramžių archeologijos, paveldo apsaugos ir archeologijos vadybos. Pokalbis su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi." Archaeologia Lituana 18 (July 2, 2018): 9–22. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2017.18.11692.
Full textAbstract:
Šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos.
Reikšminiai žodžiai: viduramžių archeologija, paveldosauga, Vilniaus universitetas, Dubingių piliavietė, Vilniaus žemutinė pilis, archeologijos vadyba
Dissertations / Theses on the topic "Vilniaus universitetas"
1
Kelpšaitė, Ingrida. "Kultūrinė užsienio studentų adaptacija Vilniaus universitete." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_184259-81082.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – užsienio studentų kultūrinė adaptacija Vilniaus universitete. Darbo tikslas – nustatyti užsienio studentų, studijuojančių Vilniaus universitete, kultūrinės adaptacijos ypatumus. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apžvelgti kultūrinės adaptacijos tyrinėjimus pasauliniu lygmeniu ir Lietuvos mastu; nustatyti kultūrinės adaptacijos svetimoje kultūroje pagrindinius įtakojančius veiksnius; apžvelgti užsienio studentų kultūrinės adaptacijos ypatumus užsienio mokymo įstaigose; ištirti ir išskirti kultūrinės užsienio studentų adaptacijos Vilniaus universitete ir gyvenimo Vilniuje ypatumus. Šiame darbe naudojami įvairūs metodai: tai įvairių autorių publikacijų, tiriančių įvairius su kultūrine adaptacija susijusius klausimus, apžvalga, Vilniaus universiteto užsienio studentų anketinė apklausa, bei jų atsakymų statistinė analizė. Kultūrinės adaptacijos tema pasauliu mastu yra aktuali ir atlikta nemažai tyrinėjimų, tačiau Lietuvoje šia tema rašyta mažai ir labiau liečiant Lietuvos etninių grupių adaptaciją bei tyrinėjimus iš psichologinės pusės. Tuo tarpu į Vilniaus universitetą kiekvienais metais atvyksta studijuoti vis daugiau užsienio studentų. Užsienio studentai atvykę studijuoti į Vilniaus universitetą susiduria su būtinybe adaptuotis tiek Lietuvos kultūroje (bendraujant su vietiniais gyventojais, leidžiant laisvalaikį, sprendžiant buities problemas ir pan.), tiek universitete (bendraujant su dėstytojais, kurso kolegomis ir pan.)... [toliau žr. visą tekstą]This master thesis explores the cultural adaptation of international students at Vilnius University. Coming for their studies at Vilnius University, international students have to adapt themselves not only to the Lithuanian education system, but also to the Lithuanian culture. The subject of the paper is the cultural adaptation of international students at Vilnius University. The aim of the paper is to identify the characteristic features of the cultural adaptation of international students taking their degrees at Vilnius University. The achievement of the aim necessitated the completion of the following tasks: To review the research studies on cultural adaptation, which have been carried out in Lithuania and abroad; To identify the major factors affecting cultural adaptation in an alien environment; To review the adaptation of international students at educational institutions abroad; To study and distinguish the characteristic features of the cultural adaptation of international students at Vilnius University. The paper makes use of the following research methods: analysis of scientific literature and articles, questionnaire-based survey, and statistical data analysis. The cultural adaptation of international students was explored by means of a quantitative survey. The quantitative survey was conducted on the basis of the questionnaire drawn up in the English and Lithuanian languages. The adaptation scale has been developed for assessing the adaptation of international... [to full text]
2
Jusevičiūtė, Genė. "Studentų socialinis aktyvumas: Vilniaus pedagoginio universiteto atvejis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_172529-51287.
Full textAbstract:
Šiame darbe nagrinėjamas studentų socialinis aktyvumas Vilniaus pedagoginiame universitete,aptariama studentų aktyvumo įtaka socializacijos procesams,akcentuojant vertybes bei socialinius vaidmenis.
Siekiant išsiaiškinti studentų socialinio aktyvumo ypatumus buvo atliktas kokybinis tyrimas pasirinkta Vilniaus pedagoginio universiteto 20 respondentų ,atstovaujančius pirmos pakopos, bakalauro studijas, I ir III kurso gamtos mokslų fakulteto,pedagogikos ir psichologijos fakulteto,socialinių mokslų fakulteto studentai.Manoma,jog toks grupavimas leidžia labiau išryškint vyraujančių nuomonių kontūrus.
Atliktas tyrimas atskleidė,kad Vilniaus pedagoginio universiteto studentai ne visi yra socialiai aktyvus. Pagrindinis sunkumas su kuriuo susiduria studentai,yra problematiška derinti studijas su darbu (nes dauguma studentų dirbantys), taip pat lėšų trūkumas įvairiai veiklai organizuoti.Bendras jaunimo organizacijų tikslas - kūrybingos,laisvos asmenybės ugdymas sudarant sąlygas savikūrai ir jos skatinimui.Būdamas socialiai aktyvus studentas formuoja bendrąžmogiškas vertybes bei ruošiasi tapti būsimu mokytoju ir demokratiškos visuomenės piliečiu.
Tyrime pastebėta,kad studentus labiau jaudina sveikata,pragyvenimas,darbas,sunki materealinė padėtis,tai parodo menką domėjimasį pasauliu,visuomeniniais reikalais,aukštosios mokyklos problemomis.
Dabartinėje sudėtingoje socialinių ekonominių pertvarkymo situacijoje svarbią reikšmę turi jaunimas,ypač... [toliau žr. visą tekstą]This paper analyses social activity of students in Vilnius Pedagogical University, discusses influence of student activity on socialization processes underlining values and social roles. In order to learn about peculiarities of social activity of students, a qualitative research was made by selecting 20 respondents involved in the first-stage, bachelor, studies at Vilnius Pedagogical University: 1st and 3rd year students from the Faculty of Natural Sciences, the Faculty of Pedagogy and Psychology and the Faculty of Social Sciences. It is assumed that such sampling allows to outline dominating opinions. The research revealed that not all students of Vilnius Pedagogical University are socially active. Main difficulties encountered by students are problems related to combination of work and studies (because most of the students work), as well as the lack of funds for various activities. A shared aim of youth organisations is to foster creative, free individuals by creating conditions for self-growth and its encouragement. A socially active student shapes values of humanity and is preparing to become a future teacher and a citizen of our democratic society. The research showed that students are more concerned about their health, subsistence, work, tough financial situation; it shows lack of interest in the world, in public issues and in problems of the higher education establishment. The youth, especially students, plays an important role in the current... [to full text]
3
Virkštytė, Sandra. "Jaunimo verslumas Vilniaus pedagoginiame universitete." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_175927-37803.
Full textAbstract:
Lietuvai tapus rinkos ekonomikos šalimi, ypač svarbu visiems socialiniams sluoksniams integruotis į ekonominę visuomenę. Viena pagrindinių kategorijų integruotis yra verslumas kaip naujos idėjos įgyvendinimas, pasitelkiant savarankiškumo, iniciatyvumo, atkaklumo ir kt. savybes. Todėl ypač aktualu ugdyti jaunimo verslumą, nes jie mūsų ateitis, kuri integruosis į darbo rinką. Rinka teikia dideles galimybes gauti finansinį, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą verslo plėtojimui. Verslumo ugdymo tikslas – vadybinių, asmeninių, socialinių kompetencijų, leidžiančių turimas žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime, ugdymas ir tobulinimas. Versli asmenybė gebės savarankiškai ir pozityviai veikti šeimos bei visuomenės labui. Mokslinės literatūros analizė bei ES ir Lietuvos strateginių dokumentų analizė parodė, kad visuotinis kiekvienos šalies gyventojų verslumo gebėjimas – efektyviausia šiuolaikinės epochos žmonių priemonė spartinant jų gyvenimo kokybės augimą.
Atliktame tyrime VPU studentai, kaip pagrindinius faktorius verslo pradžiai, akcentuoja asmenines jaunuolių savybes, artimųjų įtaką, ugdymo įstaigas-institutus, paramą, mokesčių lengvatas, kurie turi didžiausią įtaką ugdant verslumo pradmenis. Didelę įtaką verslumui turi praktika, kurios studentai stokoja. Verslumo kompetencijos ugdymui būtina skirtingų sektorių partnerystė: universitetų ir verslo; verslo ir studentų organizacijų; studentų organizacijų ir universitetų, ir visų trijų sektorių (verslo, universitetų ir studentų... [toliau žr. visą tekstą]The entrepreneurship conception is traversed by theoretical aspect and documents of the European Union and Lithuania, which are regulated the education of the entrepreneurship. When Lithuania become the country of market economy, it particularly came more and more important than all social groups have to integrate into the economic society. The entrepreneurship is one of basic categories to integrate. We can characterize the entrepreneurship as the implementation of the new idea, which is invoked qualities of self –b sufficiency, proactive and similarly perseverance. The entrepreneurship education isn’t identical with the economic literacy, but these ground can match up rather closely. Entrepreneurship is ability to realize abilities, surrounding us. It is also closely conected with having competences for using stocks. Innovation is also part of succesfull entrepreneurship. Entrepreneurship is ability that can be learned and could be developed. It is extremely important to develop youth entrepreneurship, because it can be solvation of such social – econimie problems as: unemployment, depopulation, social activity and others. Our country attempts to implement the strategically objectives of Lisbon, for example to consolidate economic situation, social cohesion, employment and creation of work’s places. In strategies is maintained than when we frame the new places of work, we need to stimulate the entrepreneurship culture. There is the “LJA” program in Lithuania. It has got... [to full text]
4
Losikovaitė, Viktorija. "Vilniaus universitetų išorinės aplinkos sąsajos su studentų ugdymosi motyvacija." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120802_144516-27055.
Full textAbstract:
Išorinė aplinka – tai faktorių, veikiančių asmenybę ir sukeliančių tam tikrų psichinių reakcijų, visuma, kaip mokymosi sąlygų visuma. Žmogaus ugdymas bei jo ugdymasis vyksta šiai paskirčiai pritaikytoje išorinėje aplinkoje. Būtina sukurti tokią aplinką, kad susirinkę studentai ir dėstytojai jaustųsi patogiai ir jaukiai, kadangi fizinis poveikis sukelia psichologinį poveikį. Išorinė universiteto aplinka glaudžiai siejasi ne tik su emociniais, vidiniais studentų išgyvenimais, bet ir jų pasiekimais studijų srityje. Taigi universitetų išorinės aplinkos sąsajų su studentų ugdymosi motyvacija atskleidimas yra aktuali mokslinė problema. Tyrimo tikslas – atskleisti Vilniaus universitetų išorinės aplinkos sąsajas su studentų ugdymosi motyvacija. Tyrimo objektas – studentų ugdymosi motyvacijos sąsajos su universitetų išorine aplinka. Tyrimo uždaviniai: 1) atlikti mokslinės literatūros sisteminę analizę, atskleidžiant išorinės aplinkos ir ugdymosi motyvacijos sampratas; 2) išanalizuoti Vilniaus universitetų išorinės aplinkos kūrimosi kultūrinius istorinius aspektus, išryškinant jų architektūrinį savitumą; 3) Nustatyti Vilniaus universitetų išorinės aplinkos sąsajų su studentų ugdymosi motyvacija ypatumus.
Tyrimas išryškino Vilniaus universitetų kultūrinius istorinius bei architektūrinius savitumus. Studentų apklausa (N=743) atskleidė, kad išorinė universiteto aplinka skatina juos veikti toje aplinkoje bei daro poveikį studijų sėkmei. Nustatyta, kad didžioji dalis apklaustų studentų savo... [toliau žr. visą tekstą]The external environment is a unit of factors affecting personality and triggering some kind of mental reactions and serving as a unit of educational conditions. Education of a person as well as his/her self-education takes place in the external environment which is adapted to this purpose. It is necessary to create such environment where students and lecturers feel comfortable and cosy, because physical effects create psychological effects. The external environment of the university is closely related not only to emotional, inner experiences of students but also to their academic achievements. Therefore, to reveal the links between the external environment of universities and the students’ educational motivation is a topical scientific problem. The aim of the research is to find the links between the external environment of universities in Vilnius and the students’ educational motivation. The object of the research is the links between the students’ educational motivation and the external environment of universities. The goals of the research are the following: 1) to conduct the systematic analysis of the academic literature while attempting to fully understand the concepts of external environment and educational motivation; 2) to analyse the aspects of cultural-historical development of the external environment of Vilnius’ universities emphasising their distinctive architectural features; 3) to determine peculiarities of the external environment of universities in Vilnius... [to full text]
5
Gaičevskytė, Rimantė. "Žurnalistikos studijos Vilniaus universitete 1949-1991 m." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_163442-74039.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas – žurnalistikos mokymas Vilniaus universitete nuo žurnalistikos studijų pradžios 1949 iki 1991 m., kai Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įsteigtas Žurnalistikos institutas. Darbo tikslas – išanalizuoti žurnalistų rengimą Vilniaus universitete nuo 1949 iki 1991 m. Išsikelti uždaviniai: apžvelgti bendrąsias sovietinės aukštojo mokslo sistemos tendencijas bei žurnalistikos akademinių padalinių formavimosi procesus; išanalizuoti kas kelerius metus kitusias studijų programas; remiantis sukauptų dokumentų analize pristatyti etatinių ir ilgesnį laiką akademiniuose padaliniuose dirbusių dėstytojų valandininkų kolektyvą; pateikti dieninio skyriaus studentų stojimo ir priėmimo statistinius duomenis. Darbe naudojami teoriniai ir empiriniai metodai: lyginamasis istorinis, dokumentų analizės, apklausos. Magistro mokslo tiriamajame darbe daugiausiai remtasi Vilniaus universiteto archyve saugomais dokumentais (rektoriaus įsakymais, Istorijos ir filologijos (nuo 1968 m. – Istorijos) fakulteto tarybos bei Žurnalistikos katedros posėdžių protokolais, personalo bylomis ir kt.): tai bene vienintelis šaltinis, suteikiantis išsamių duomenų apie 1949–1991 m. žurnalistikos studijų organizavimą ir raidą. Taip pat panaudota informacija, gauta atlikus interviu su docentais Broniumi Raguočiu ir Liubomiru Viktoru Žeimantu. Magistro darbe remtasi Vilniaus universiteto istoriją analizuojančiomis knygomis, straipsnių rinkiniais... [toliau žr. visą tekstą]The object of master‘s thesis is the Journalism studies at Vilnius University from its beginning in 1949 to 1991 when the Departments of Printed Journalism, Radio and Television were converted to the Journalism Institute. The main objective of this thesis is to analyze the journalism education in Vilnius University from 1949 to 1991. Primary purpose is to review the main tendencies of soviet high education system and to research the processes of reorganizing the academic departments of Journalism studies. In addition to analyze the changes that took place in Journalism study programme, to represent the academic staff, to introduce the statistics revealing how many school-leavers wanted to enter studies of journalism and how many of them succeeded. The researcher used theoretical and empirical methods: comparative historical, data analysis, interview research methods. The majority of the information and data sources were found in the Archives of Vilnius University (legislations of the rectors, History and Philology Faculty’s protocols (it was reorganized to History Faculty in 1968) council and Journalism Institute’s sessions, personnel department files): it was the only valuable source providing the accurate information about Journalism studies and their development in 1949-1991. Furthermore, the researcher used the interviews with docents Bronius Raguotis and Liubomiras Viktoras Žeimantas as an information source. The master‘s theses also include information concerning the... [to full text]
6
Vancevičienė, Laura. "Vilniaus universiteto istorinių rinkinių grąžinimo akcija (1956-1959)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140620_201550-72441.
Full textAbstract:
Magistro darbas „Vilniaus universiteto senųjų rinkinių grąžinimo akcija (1956–1959)“ yra skirtas L. Vladimirovo inicijuotai Vilniaus universiteto istorinių rinkinių grąžinimo 1956–1959 m. akcijai ir jos įvertinimui XX-XXI a. kultūros paveldo judėjimo kontekste. Darbo objektas yra išskirtinis tuo, kad rekonstruojama akcija, kuriai sunkiai randama atitikmenų Lietuvos kultūros istorijoje. Magistro darbo tikslas buvo remiantis publikuotais ir nepublikuotais šaltiniais susisteminti, apibendrinti ir rekonstruoti senųjų Vilniaus universiteto rinkinių grąžinimo akciją bei atskleisti ir įvertinti akcijos reikšmę Lietuvos kultūrai. Darbui atlikti buvo nustatyti šie uždaviniai: 1) susisteminti Vilniaus universiteto bibliotekos turtų išvežimo į Rusiją istoriografinius šaltinius; 2) pateikti L. Vladimirovo akcijos sumanymo ištakų ir priežasčių analizę, 3) išanalizuoti senųjų Vilniaus universiteto rinkinių grąžinimo iš Maskvos, Kijevo, Lvovo ir Charkovo bei Leningrado publikuotus ir nepublikuotus šaltinius; 4) įvertinti L. Vladimirovo akcijos reikšmę XX-XXI a. spaudos paveldo judėjimo kontekste. Darbe naudoti tyrimo metodai: 1) istorinis, 2) interpretacinis, 3) empirinės analizės. Istorinis tyrimo metodas buvo pasirinktas siekiant pateikti bendrą istorinių Vilniaus universiteto rinkinių grąžinimo akcijos rekonstrukciją, o empirinės analizės metodai – norint atskleisti kultūros reiškinius ir juos įvertinti. Rekonstravus Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių grąžinimo akciją ir... [toliau žr. visą tekstą]MA thesis “The Return of Vilnius University’s Historic Collections (1956–1959)” discusses the process of repatriation of Vilnius University’s historic collections, initiated by Professor L. Vladimirov in 1956–1959, and evaluates the significance of this process in the context of relocation of cultural heritage in the 20th and 21st centuries. The subject of the thesis is exceptional in that it is a reconstruction of a process that has very few equivalents in the cultural history of Lithuania. The purpose of this MA thesis was to draw a systematic and comprehensive reconstructed picture of the process of repatriation of Vilnius University’s collections and to reveal and evaluate its significance to Lithuanian culture. The research was based on published and unpublished material. In order to achieve the said purpose, the following tasks were set: 1) systematize historiographic sources on the relocation of Vilnius University library’s collections to Russia; 2) present an analysis of the origins and reasons of the process initiated by L. Vladimirov; 3) analyze published and unpublished sources on the return of Vilnius University’s collections from Moscow, Kiev, Lvov, and Harkov; 4) evaluate the significance of L. Vladimirov’s effort in the context of relocation of printed heritage in the 20th and 21st centuries. The following research methods were used to accomplish the tasks: 1) historical; 2) interpretative; 3) empirical analysis. Historical method was applied in order to... [to full text]
7
Saikovič, Jelena. "Personalo kompetencijos plėtros modelis: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_203545-24283.
Full textAbstract:
Magistro darbo objektas - kompetencijos plėtros valdymas. Magistro darbo tikslas – naudojantis besimokančios organizacijos teorija, sukurti kompetencijos plėtros modelį ir pritaikyti jį Vilniaus universiteto bibliotekos valdymo kontekstui. Siekiant užsibriežto tikslo, darbe keliami šie uždaviniai: išanalizuoti kompetencijos sampratą remiantis psichologijos, vadybos ir edukologijos disciplinų teorijomis, siekiant nustatyti pagrindinius kompetencijos sąvokos aspektus bei kompetencijos ugdymo svarbą organizacijoje; išnagrinėti kompetencijos reikalavimus bibliotekininkystės ir informacijos specialistams, siekiant išskirti svarbiausias kompetencijas ir jų įvaldymo lygmenis; sukurti teorinį kompetencijos plėtros modelį bibliotekoms pasitelkiant besimokančios organizacijos koncepcija; remiantis teoriniu modeliu atlikti Vilniaus universiteto bibliotekos kompetencijos plėtros analizę bei pateikti kompetencijos plėtros modelio taikymo bibliotekoje rekomendacijas. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu lyginamuoju, literatūros ir šaltinių analizės, interviu, kiekybine dokumentų turinio analize bei anketiniu tyrimų metodais, prieita prie išvados, kad norint pritakyti teorinį kompetencijos plėtros modelį bibliotekoms, būtina atsižvelgti į bendrą bibliotekos viziją bei strateginius tikslus; aprašyti kiekvieną kompetencijos plėtros procesą; tinkamai motyvuoti bibliotekos darbuotojus ir vadovus, kurie turi turėti aiškų suvokimą kam ir dėl ko jie turi kelti savo kompetenciją... [toliau žr. visą tekstą]Increasing competency requirements for library and information specialists have to be valued among library staff. This can be made with a help of staff competency development model. This work mostly analyses creation, importance and utility of competency development model. The aim of this work is to create competency development model, considering to learning organization theory, and to adapt it in Vilnius university library management context. To reach the aim of work some goals were realized : competency conception and training were traversed; competency requirements for library and information specialists were explored; theoretical competency development model for libraries were created, invoking Peter M. Senge’s learning organization theory; the competency development analyze of Vilnius university library were performed sustaining created theoretical model; recommendation for putting into practice theoretical model in Vilnius university library were presented. The competency conception’s analyze propose, that term competency has not been clearly defined in the literature. Four main meanings of the term have been identified: competency as result, as action, as process, as assessment. According to these meanings, competencies include the collection of success factors necessary for achieving important results in a specific job or work role in a particular organization. Success factors are combinations of knowledge, skills, and attributes that are described in terms of... [to full text]
8
Bederštetas, Viktoras. "Paleotipų formaliųjų požymių kaita: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_163637-95044.
Full textAbstract:
Kultūriniu istoriniu požiūriu paleotipai – viena iš pačių įdomiausių knygų kategorijų, knyga kaip žinių šaltinis ir materialus objektas. Suprasti senovinę knygą kaip praktiškai naudojamą daiktą leidžia pažvelgti į daugelį kitų knygos architektonikos bruožų (įrišimą, spausdinimą, antraštinį lapą, marginalijas, iliustracijas ir t. t.). Spausdinimo išradimas XV a. sukėlė revoliuciją informacijos kultūroje, žymiai padidindamas knygų skaičių apyvartoje. Šiai transformacijai įtakos turėjo intelektinis Renesanso kultūros poveikis. Atgimimo kultūra negalėjo neatsispindėti to laikmečio knygoje. To laikotarpio knygos spausdinimas pirmą kartą istorijoje pasireiškė kaip galinga agitacijos, švietimo ir kovos už dvasines ir politines idėjas priemonė. XVI a. pirmoje pusėje knygos yra Didžiosios epochos ryškiausi paminklai. Būtinybė jas visapusiškai tyrinėti nekelia abejonių. Paleotipai – knygos išspausdintos nuo 1501 sausio 1 d. iki 1551 sausio 1 d., seniausiems ir vertingiausiems pasaulio spaudiniams priskiriamos knygos. Paleotipai, tai pereinamojo laikotarpio knygos, kurios turi tiek rankraštinės, tiek šiuolaikinės knygos bruožų. Tarptautinėje knygotyros praktikoje priimta ypatingą dėmesį skirti inkunabulų studijoms. Knygos istorijos darbuose didelę vietą užima inkunabulų medžiagos studijos, tuo mažiau dėmesio skiriant paleotipų tyrinėjimams. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipų formaliųjų požymių kaitą. Pasirinkta tema – vienas iš mažiausia tyrinėtų... [toliau žr. visą tekstą]Culturally, the post-incunabula is one of the most interesting categories of books – the book as a source of knowledge and a material object. Understanding of the ancient book as a practical thing allows viewing many other features of book ordinance (binding, printing, title page, marginalia, illustrations, etc.). Invention of printing in 15th century evoked the revolution in information culture, greatly increasing the number of books in circulation. The intellectual influence of the Renaissance culture had an impact on this transformation. The regenerative culture was unable to reflect these times in books. For the first time, the printing of books of that period manifested as a powerful means of agitation, education and fight for spiritual and political ideas. In the beginning of 16th century, books were the most glaring monuments of the Great Epoch. Necessity to examine them comprehensively is beyond any doubts. The post-incunabula are the books printed from 1 January 1501 to 1 January 1551, the books attributable to the oldest and the most valuable prints of the world. The post-incunabula are the books of the transitive period with the features both of manuscripts and modern books. In the practice of international book science, a particular attention is given to studies of incunabula. Among the researches of the book history, the studies of incunabula take a great place, herewith giving less attention to investigations of the post-incunabula. The aim of the present... [to full text]
9
Šeraitė, Rašel. "Vilniaus universiteto dėstytojų vidinės darnos ir gyvensenos tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140627_164453-83219.
Full textAbstract:
Vidinė darna įvairių autorių yra laikoma vienu iš fizinės ir psichinės sveikatos išteklių, žmogaus atsparumo ir sėkmingos adaptacijos pagrindu. Nustatyta, kad pedagogų darbas yra vienas stresiškiausių, o tyrimų nagrinėjančių pedagogų vidinę darną atlikta per mažai, todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti Vilniaus universiteto dėstytojų vidinės darnos lygį, gyvenseną ir jų sąsajas. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 289 VU dėstytojai, nuo 25 iki 72 m. amžiaus. Duomenų rinkimui buvo naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Respondentams pateikta anketa, kurioje buvo demografinius duomenis, gyvenseną bei vidinę darną vertinantys klausimai (3 ir 13 klausimų klausimynai). Vidinė darna ir jos komponentai buvo vertinami pagal „Gyvenimo orientacijos anketą“ (A. Antonovsky, 1987), kurią sudarė 13 klausimų. Naudotas paplitimo epidemiologinis tyrimo tipas. Duomenų analizė atlikta statistine programa SPSS for Windows 13 versija. Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai ir išvados. Rezultatai parodė, kad VU dėstytojai savo gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę dažniausiai vertina kaip gerą. Gyvenimo kokybę geriau įvertino moterys, vieniši ir kelias darbovietes turintys dėstytojai. Lėtinėmis ligomis sirgo 43 proc. dėstytojų, iš jų dažniausiai našliai/ės. Tyrimo metu nustatyti, statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gyvensenos veiksnių ir dėstytojų lyties, amžiaus bei šeimyninės padėties. Šiuo metu rūkantys prisipažino 38 proc. dėstytojų. Didesnis rūkymo... [toliau žr. visą tekstą]Different authors consider sense of coherence to be one of the physical and mental health resources, stress resistance and successful adaptation basis. It is done not enough researches dealing with educationalists and sense of coherence, although it was found that pedagogical work is one of the most stressful. The aim of this work was to analyse the health behaviour, Sense of Coherence (SOC) and interfaces between them in the population of the lecturers in Vilnius University. Materials and methods. 289 Vilnius university lecturers of 25-72 years old age (mean age 43,82) participated in this survey. An anonymous questionnaire for getting data about social-demographic factors, health behaviour, subjective health assessment created by author was used in the survey. In the questionnaire Sense of coherence was measured with “The orientation to life questionnaire” consisting of 13 questions. It was composed by A. Antonovsky (1987). Data analysis was performed using Statistical program SPSS for Windows 13 version. Level of statistic significance was p< 0.05 Results and conclusions. The results showed that the quality of life and subjective health assessment mostly was reported as good. Single respondents ant those who had more than one workplace reported to have better quality of life. 43 % of lecturers reported to have chronic diseases, most of them were widows(-ers). Examination revealed that it was statistically significant differences between lifestyle and respondents gender... [to full text]
10
Vilda, Saulius. "Naudotojų elektroninės tapatybės valdymo Vilniaus Gedimino technikos universitete tyrimas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120723_110223-11869.
Full textAbstract:
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos naudotojo elektroninės tapatybės valdymo problemos, sprendimo būdai ir siūlomas praktinis sprendimo pritaikymas. Darbe analizuojami įvairūs tapatybės valdymo būdai bei lyginama programinė įranga, kuri gali padėti išspręsti elektroninės tapatybės valdymo problemas. Išanalizavus esamas Vilniaus Gedimino technikos tapatybės valdymo problemas, parinkta tinkamiausia programinė įranga, kuri labiausiai tinka galutinio sprendimo Vilniaus Gedimino technikos universitete įgyvendinimui. Sukurtas teorinis modelis galėtų būti įgyvendintas VGTU ir būtų susietas su LR el. parašu. Darbą sudaro 7 dalys : įvadas, naudotojų tapatybės valdymo analizė, esama elektroninės tapatybės būklė VGTU, asmens tapatybės valdymo sprendimų analizė, „IBM Tivoli identity management“ sprendimo pritaikymas VGTU, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 63 p. teksto be priedų, 31 iliustr., 4 lent., 40 bibliografinių šaltinių.In the final master theses the problems and solutions of user identity management are discussed, the practical application of proposed solution presented. Work analyses various identity management approaches as well as compares software dedicated to user identity management problems. After an analysis of Vilnius Gediminas Technical University user identity management problems, the most efficient software was selected, which is the most suitable solution for Vilnius Gediminas Technical University. The developed theoretical model could be applied in VGTU and connected with LR e. signature. Structure: introduction, analysis of user identity management, condition of VGTU user identity, identity management decision analysis, "IBM Tivoli Identity Management“ solutions for VGTU, conclusions, references. Thesis consists of: 63 p. text without appendixes, 31 pictures, 4 tables, 40 bibliographical entries.
Books on the topic "Vilniaus universitetas"
1
Butkevičienė, Birutė. Vilniaus universiteto biblioteka=: Vilnius University Library. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Find full text
2
Butkevičienė, Birutė. Vilniaus Universiteto biblioteka: Vilnius University Library. 2nd ed. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
Find full text
3
Ptašekas, Ruvinas. Vilniaus universiteto Patologijos muziejus: Patologijos sampratos Vilniaus universitete istorinė studija. Vilnius: Aldorija, 2000.
Find full text
5
Bumblauskas, Alfredas. Alma mater Vilnensis: Vilniaus universitetas fotografijose. Vilnius: Daigai, 2004.
Find full text
6
universitetas, Vilniaus Pedagoginis. Vilniaus Pedagoginis universitetas: 1935-1995 metai. Vilnius: VPU, 1995.
Find full text
8
Biblioteka, Vilniaus Universitetas. Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai: Katalogas. Vilnius: Mokslas, 1994.
Find full text
9
Šulgienė, Nijolė. Rankraščių rinkinių rodyklė. 2nd ed. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.
Find full text
10
Proišhofas, Jonas Antanas. Akademijos laurais žydintis Jogailos Batoro Vilniaus universitetas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
Find full textConference papers on the topic "Vilniaus universitetas"
1
Voitechovič, Veronika. "PLOKŠTELINIO ŠILUMOGRĄŽIO SEZONINIO ENERGINIO EFEKTYVUMO TYRIMAS." In 19-toji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo „Mokslas – Lietuvos ateitis”. Pastatų inžinerinės sistemos. VGTU Technika, 2016. http://dx.doi.org/10.3846/pinzs.2016.13.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas šilumogrąžos įrenginys, esantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto 405 auditorijoje. Nagrinėjamas gamintojo pateiktas nominalus įrenginio temperatūrinis efektyvumas ir kitos techninės charakteristikos. Taip pat atliekamas natūrinis eksperimentas, kurio metu matuojamos įeinančių ir išeinančių iš šilumogrąžio oro srautų parametrai. Išanalizavus duomenis, gautus eksperimento metu, apskaičiuojamas energinis šilumogrąžio naudingumas bei nustatoma jo priklausomybė nuo lauko oro temperatūros. Įvertinus išmatuotu lauko temperatūrų trukmes, sudaryta kumuliacinė kreivė ir nustatytas sezoninis tiriamojo laikotarpio energinis efektyvumas.
2
Genys, Kęstutis, and Violeta Misevičiūtė. "Vėdinimo įrenginio sezoninio ekserginio naudingumo naudojant TRNSYS modeliavimo priemonę nustatymas." In 18-toji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo „Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija "Pastatų inžinerinės sistemos". Vilnius Gediminas Technical University, 2015. http://dx.doi.org/10.3846/pinzs.2015.002.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas oro tiekimo–šalinimo įrenginys, esantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje. Nagrinėjamos įrenginio elementų charakteristikos, energijos pernaša įrenginyje ir naudojant TRNSYS modeliavimo priemonę sukuriamas jo matematinis modelis, kuriame vaizduojami visi elementai. Pasiūlytas valdymo mechanizmas, leidžiantis modeliuoti vėdinimo įrenginio veikimą charakteringais laikotarpiais, taip pat, taikant ekserginės analizės principus, sukurtas matematinis algoritmas, atliekantis viso įrenginio ekserginio naudingumo koeficiento skaičiavimą. Modeliavimas atliktas visų metų laikotarpiu, nustatytas vidutinis metinis ekserginis vėdinimo įrenginio naudingumo koeficientas – 75,36 %.
3
ŽUKIENĖ, Regina. "SVETIMŽODŽIŲ IR JŲ ATITIKMENŲ VARTOSENOS POKYČIAI GLOBALIZACIJOS KONTEKSTE." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2018. http://dx.doi.org/10.3846/aainz.2018.024.
Full textAbstract:
Didėjanti svetimybių vartosenos sklaida visuomenės kalboje neigiamai veikia technikos mokslo kalbą, todėl akademinėje aplinkoje daugėja svetimžodžių – tai neišvengiamas spartėjančios globalizacijos, gamybinių bei kalbinių kontaktų rezultatas. Tyrimo tikslas – atskleisti svetimžodžių ir jų lietuviškų atitikmenų vartosenos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto magistro studijų studentų kalboje santykį. Pateikiami tyrimo, atlikto 2016–2017 m., lyginamieji duomenys. Analizuojami svetimžodžių ir jų atitikmenų vartosenos motyvai ir galimi socialinės aplinkos įtakos veiksniai, kurie lemia magistrantų pasirinkimą vartoti arba nevartoti svetimžodžius.
4
Margelis, Justinas, and Giedrė Streckienė. "Orinio šilumos siurblio, veikiančio kartu su saulės siena, eksperimentinis tyrimas." In 18-toji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo „Mokslas – Lietuvos ateitis” teminė konferencija "Pastatų inžinerinės sistemos". Vilnius Gediminas Technical University, 2015. http://dx.doi.org/10.3846/pinzs.2015.009.
Full textAbstract:
Straipsnyje yra pateikiamas orinio šilumos siurblio, kuris yra sumontuotas ant Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos inžinerijos fakulteto stogo, eksperimentinis tyrimas kartu su saulės siena, kuri yra įrengta ant to paties pastato pietinės pusės. Šio tyrimo metu, taikant specialų gaubtą, yra sujungiamos šilumos siurblio ir saulės sienos sistemos. Eksperimento tikslas – ištirti galimybę šioms dviems sistemoms veikti kartu. Atlikus eksperimentą buvo nustatyta, kad saulės sienoje lauko oras vidutiniškai pašyla 4,03 °C. Šilumos siurblio efektyvumas (COP) nagrinėjamuoju laikotarpiu svyruoja tarp 1,6 ir 2,4, ir toks svyravimas yra esant skirtingoms lauko oro temperatūroms. Tyrimo metu nustatyta, kad žemėjant lauko oro temperatūrai, mažėja ir tiekiamo šilumnešio temperatūra.
5
Buikis, Justas, Dovydas Rimdžius, and Vytautas Martinaitis. "VEIKIANČIO VĖDINIMO ŠILUMOGRĄŽIO SU ŠILUMOS SIURBLIU EFEKTYVUMO TYRIMAS." In 21-toji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos ciklo „Mokslas – Lietuvos ateitis”. Pastatų inžinerinės sistemos. VGTU Technika, 2018. http://dx.doi.org/10.3846/pinzs.2018.01.
Full textAbstract:
Straipsnyje nagrinėjamas vėdinimo įrenginys (VĮ) su priešpriešinių srautų šilumokaičiu (PSŠ) bei integruotu šilumos siurbliu (SŠ), esantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 8 aukšte, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų (PEMS) laboratorijos patalpose. Tyrimo metu buvo išmatuoti charakteringi taškai reikalingi nustatyti PSŠ efektyvumui: įtekančio oro temperatūros, tiekiamo ir šalinimo oro srautai. Išmatuotos efektyvumui nustatyti reikalingos į ŠS kondensatorių įtekančio bei ištekančio oro temperatūros ir kompresoriaus suvartotas elektros energijos kiekis. Eksperimento metu išmatuoti duomenys buvo naudojami nustatant PSŠ šilumokaičio temperatūrinį efektyvumą. Kadangi ŠS efektyvumas COP ir viso VĮ įrenginio efektyvumas priklauso nuo į įrenginį įtekančio oro temperatūros t1 sudarytas efektyvumo priklausomybės nuo temperatūros kitimo grafikas. Gauti duomenys parodė, kad PSŠ temperatūrinis efektyvumas viso tyrimo metu kito nuo 86 % iki 90 %, o ŠS COP kito nuo 1,73 iki 2,88. Tuo tarpu viso įrenginio efektyvumas kito nuo 2,94 iki 4,60.