Journal articles: 'Vilniaus universitetas'

1

Ramonas, Henrikas, Tomas Januškevičius, and Mantas Grigutis. "Urologijos raida Vilniaus universitete." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 2.2 (February 26, 2015): 148–54. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.021.

Full text

Abstract:

Įsteigus Vilniaus universitete Medicinos kolegiją XVIII amžiaus antrojoje pusėje, susiklostė prielaidos chirurgijos progresui, kai pradėta rengti gydytojus, buvo steigiamos ligoninės ir klinikos. Iki XIX amžiaus vidurio, kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas, urologijos raidai buvo būdinga glaudi integracija su tuomete chirurgija tiek mokant studentus, tiek organizuojant darbą chirurgijos klinikoje. Išsiskyrė asmenybės, tobuliau įvaldžiusios urologinių ligų gydymo būdus, buvo apginta daug disertacijų urologijos tematika. Vilniaus Stepono Batoro ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetai, tarpukariu sukūrę reikiamas chirurgijos studijoms struktūras, suteikė galimybę vystyti urologiją. Tam laikotarpiui būdingas urologijos naujovių įdiegimas, netgi klinikinio darbo specializacija. Abiejuose universitetuose ginamos disertacijos, kuriose nagrinėjami urologinių ligonių gydymo moksliniai aspektai. Nutrūkus universitetų veiklai dėl lemtingų politinių įvykių ir karo, netenkama pedagogų, sutrinka klinikų ir ligoninių veikla. Trečiajam urologijos raidos etapui Vilniaus universitete būdinga specializacija, kai suformuojamos katedros, vėliau – klinikos ir centrai, skirti urologijos studijoms. Tai suteikė postūmį universitetinių ligoninių urologijos skyrių steigimui, pedagogų rengimui. Pagrindinėse universiteto klinikinėse bazėse susiklostė ikidiplominių ir podiplominių studijų praktika, susiformavo prielaidos sistemingai mokslinei veiklai. Laikotarpiais charakterizuojami Vilniaus universiteto trys urologijos raidos etapai pasižymi akademinės ir mokslinės veiklos vienove. Tai neatsiejama nuo minties progreso.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Heidbreder, Michael. "Germanistika Vilniaus universitete. Disciplinos mokslo istorija iki 1941 metų." Kalbotyra 59, no. 59 (January 1, 2008): 109. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7598.

Full text

Abstract:

Germanistikos istoriją Vilniaus universitete iki 1941 metų galima padalinti į du etapus: nuo 1795 m. iki 1832 m. Vilniaus Imperatoriškame universitete dirbo P. Albrichtas (Peter Albricht) ir B. Haušteinas (Benjamin Friedrich Haustein). Haušteinas buvo literatūros istorijos specialistas. Jo bandymas Imperatoriškuose universitetuose įvesti vokiečių literatūros dėstymą sužlugo po to, kai Rusijos caras, numalšinus lenkų ir lietuvių sukilimą, uždarė universitetą. Tik po 90 metų universitetas vėl pradėjo veikti Kaune kaip valstybinis Lietuvos universitetas.1922-1941 m. H. Engertas (Horst Engert) ir G. Studerus (Gottlieb Studerus) Kaune germanistiką įtvirtino kaip universiteto discipliną. H. Engertas sėkmingai vadovavo šiai mokslo sričiai, be to, jo teoriniai darbai buvo aukšto mokslinio lygio. 1940 m. Filologijos fakultetas, o kartu ir H. Engerto katedra, persikėlė į Vilnių. H. Engerto veiklą 1941 m. sustabdė įžengusi vokiečių armija. Katedrai toliau vadovavo A. Alminauskas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Dalecka, Teresa. "Stulecie polonistyki na Uniwersytecie Wileńskim." Slavistica Vilnensis 63 (October 29, 2018): 297–308. http://dx.doi.org/10.15388/slavviln.2018.63.11857.

Full text

Abstract:

[статья и аннотация на польском, аннотации на английском и литовском языках] Celem niniejszego artykułu jest przedstawienie polonistów profesorów Uniwersytetu Stefana Batorego i ich najwybitniejszych wychowanków oraz krótkiego zarysu dziejów polonistyki, działającej na Uniwersytecie Wileńskim poczynając od 1993 r. Istniejąca od 25 lat polonistyka dzisiejsza jest kontynuatorką chlubnych tradycji międzywojennych. W dwudziestoleciu międzywojennym poloniści wileńscy — obok warszawskich, krakowskich, poznańskich, lubelskich oraz lwowskich — stworzyli prężne środowisko naukowe. Osobowość uczonych, którzy pracowali na katedrach polonistycznych na USB, określała kierunek rozwoju badań naukowych i dydaktyki. Poza tym profesorowie rozumieli służbę społeczną jako szeroko pojęte upowszechnianie nauki i kultury. Ukształtował się typ nauczyciela akademickiego, łączącego przymioty uczonego i popularyzatora wiedzy. Te same ideały przyświecają dzisiaj pracownikom Centrum Polonistycznego Uniwersytetu Wileńskiego. Polonistikos šimtmetis Vilniaus universiteteŠio straipsnio tikslas – pristatyti Stepono Batoro universiteto polonistus profesorius ir jų žymiausius auklėtinius bei trumpai aprašyti polonistiką, veikiančią Vilniaus universitete nuo 1993 metų. Dabartinė lenkų filologija tęsia šlovingąsias prieškario tradicijas. Tarpukariu Vilniaus polonistai, be Varšuvos, Krokuvos, Poznanės, Liublino ir Lvovo mokslininkų, sukūrė stiprią mokslo bendruomenę. Profesorių, kurie dirbo Stepono Batoro universiteto katedrose, asmenybė nulemdavo mokslinių tyrimų ir didaktikos plėtros kryptis. Be to, profesoriai traktavo tarnystę visuomenei kaip plačiai suprantamą mokslo ir kultūros sklaidą. Susiformavo universiteto mokytojo, derinančio mokslininko ir žinių populiarintojo vaidmenis, tipas. Tomis pačiomis vertybėmis vadovaujasi ir Vilniaus universiteto Polonistikos centro darbuotojai.Reikšminiai žodžiai: polonistika, Stepono Batoro universitetas, Vilniaus universitetas, literatūros istorija, integralus metodas

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

USAVIČIENĖ, DANGUOLĖ. "LIETUVOS UNIVERSITETINIŲ LEIDYKLŲ SPAUSDINTINĖS PRODUKCIJOS SKLAIDA." Knygotyra 62 (January 1, 2014): 149–67. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v62i0.3605.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyrosir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: usaviciened@gmail.com Straipsnyje analizuojami Lietuvos valstybinių universitetinių leidyklų spausdintinės produkcijos sklaidos probleminiai klausimai. Siekiama atskleisti šių leidyklų šiandienos leidinių sklaidos erdvę ir nusakyti universitetų leidybinės produkcijos platinimo tendencijas pačiuose universitetuose ir už jų ribų. Remiantis atliktu tyrimu konstruojama knygų sklaidos schema, atskleidžiami ir nagrinėjami universitetų leidyklų produkcijos sklaidos ypatumai.Tyrimu nustatyta, kad šiuolaikinių universitetinių leidyklų produkcijos sklaidos erdvė padalyta į dvi dalis: nekomercinę (leidinių sklaidos sistema universiteto viduje), kuri suformuota ilgametės universitetų leidybinės produkcijos sklaidos kultūros ir patirties, ir į komercinę (leidinių sklaidos sistema už universiteto ribų), kuri ilgą laiką buvusi uždara, dabar pamažu kreipiama komercializacijos link. Tai rodo, kad universitetų leidyklosper daugiau nei dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų patyrė knygų sklaidos pokyčių, kuriuos lėmė naujos politinės ir ekonominės sąlygos, sparti informacinių, komunikacinių technologijų raidos ir komunikacijos procesųtinklaveikos visuomenėje kaita. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: universitetas, leidykla, leidiniai, sklaida, platinimas, leidybinė produkcija, mokslinė produkcija, knygos, knygynas, interneto svetainė, vartotojai, institucija, mažmeniniai platintojai, didmeniniai platintojai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Žalnora, Aistis. "HIGIENOS DISCIPLINOS DĖSTYMAS VILNIAUS STEPONO BATORO IR KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUOSE 1919-1939 METAIS." Health Sciences 31, no. 2 (April 20, 2021): 195–98. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.062.

Full text

Abstract:

Tyrime palygintas higienos mokymas dviejuose tarpukario laikotarpio universitetuose. Stepono Batoro universitetas veikė Vilniuje (1919-1939 m.), o Vytauto Didžiojo universitetas, anksčiau vadintas Lietuvos universitetu, Kaune. Mūsų tyrimas atskleidė higienos disciplinos dėstymo skirtumus Vilniaus ir Kauno universitetuose. Darbe pateikti duomenys liudija, jog šiuos skirtumus lėmė skirtingų teorinių higienos tyrimų ir dėstymo modelių pasirinkimas. Stepono Batoro universiteto Higienos katedra prioritetine tyrimų sritimi pasirinko socialinę higieną, todėl ir Vilniuje dėstomose programose jau 3 dešimtmetyje buvo nagrinėjamos sveikatos apsaugos sistemos organizavimo ir kitos socialinės higienos laukui būdingos problemos. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Higienos ir bakteriologijos katedroje socialinės higienos idėjos imtos nagrinėti tik 4 dešimtmečio pabaigoje, o dėstymo programose kaip atskiras objektas šie klausimai neatsispindi. Vis dėlto mūsų tyrime nustatėme, jog pirmieji pažangūs bandymai nagrinėti socialinės higienos problemas Lietuvoje sietini su gydytojo ir visuomenininko Jono Šliūpo (1861-1944) veikla.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Dručkutė, Genovaitė. "L’Écriture de voyage d’après Les Mémoires de Joseph Frank." Literatūra 50, no. 4 (January 1, 2008): 13. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.4.7818.

Full text

Abstract:

Straipsnyje Jozefo Franko Memuarai analizuojami kaip pasakojimas apie kelionę. Susitelkiama į vilnietiškąjį laikotarpį, apimantį 1804–1823 metus, kai daktaras Frankas dirbo Vilniaus universiteto profesoriumi. Aptarus žanrinius Memuarų ypatumus, parašymo aplinkybes, autoriaus tikslą ir vertimus iš prancūzų kalbos į kitas kalbas, toliau tiriama keliautojo žvilgsnio struktūra, nagrinėjama centro ir periferijos problema. Keliautojo žvilgsnį apibūdina nuostaba, pastanga lyginti ir vertinti. Į jo akiratį patenkanti aplinka vertinama sumaišties, kaitos, suirutės, nepastovumo, maišto ir tvarkos opozicijomis. Vilnius ir universitetas laikomi bandymų lauku, tam tikra antiutopija. Franko Memuaruose Vilniaus universitetas iškyla kaip miesto centras, pažangių idėjų kūrimo ir įgyvendinimo vieta.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Kažuro, Ina. "Bazilijonų vienuolijos ryšiai su Vilniaus universitetu." Lietuvos istorijos studijos 42 (January 22, 2019): 29–47. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2018.42.12386.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Vilniaus universitetas kelis šimtmečius buvo pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštoji mokykla, kurios įtaka reiškėsi įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse – religijoje, politikoje, kultūroje. Straipsnyje nagrinėjama, kaip Vilniaus Alma Mater veikė Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios bazilijonų vienuolijos (veikė 1617–1839 m.) raidą. Tuo tikslu išskiriamos trys grupės, atspindinčios dviejų institucijų ryšius: bazilijonai – universiteto studentai, bazilijonai – universiteto dėstytojai ir bazilijonai – universiteto partneriai švietimo srityje.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Krutulys, Titas. "ECCE HISTORICUS, ARBA KLĖJOS ŽYGIS PER LIETUVĄ." Lietuvos istorijos studijos 40, no. 40 (February 21, 2018): 133. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2017.40.11629.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Šaulauskas, Marius Povilas, and Alfredas Bumblauskas. "TRYS ACADEMIA EUROPEANA LEMTYS IR UNIVERSITAS VILNENSIS." Problemos 76 (January 1, 2009): 9–27. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2009.0.1946.

Full text

Abstract:

Straipsnyje teigiama, kad universitas, arba Academia Europeana, – tai visų pirma vertybinė, o ne ekonominė, profesinė ar politinė kategorija. Aksiologinė universitetinę erdvę vienijanti struktūra trilypė, ją sudaro trijų skirtingų epochų vertybiniai kodai. Pirma, viduramžių polilogas, pagrįstas multicentrizmo principu ir netarpišku kompetencijos perteikimu. Antra, modernusis statizmas ir scientizmas, besiremiantis nacionaliniu monocentrizmu ir tarpišku, rašytiniu, ir netarpišku, žodiniu, kompetencijos perteikimu. Trečia, šiuolaikinis ekonomizmas ir globalizmas, palaikomas transnacionalinio monocentrizmo ir įtarpintos kompetencijos perteikimo instrumentarijumi. Parodoma, kad Vilniaus universitetas turi visų trijų paradigmų reiškimosi tarpsnius, o Lietuvos Tūkstantmečio idėja yra postūmis konceptualiai permąstyti Vilniaus universiteto patirtis. Straipsnyje parodoma, kad visi trys Academia Europeana vertybiniai dariniai Vilniaus universiteto, matomo kaip europinės universitetinės erdvės „kraštutinio krašto“, istorijoje patyrė esminę radikalizaciją, tačiau išsaugojo prasmių universiteto tradicijas. Tvirtinama, kad tvari universitetinio išsilavinimo plėtra neįmanoma be darnios visų trijų istoriškai susiklosčiusių vertybinių klodų plėtotės, kurios pagrindą sudaro klasikinio polilogo – iš rankų į rankas perduodamos egzistencinės prasmės paieškõs – tradicija.Pagrindiniai žodžiai: Europos universitetai, Vilniaus universitetas, išsilavinimo aksiologija, aukštasis mokslas, Bolonijos procesas.The Threefold of Academia Europeana: A Case of Universitas VilnensisMarius Povilas Šaulauskas, Alfredas Bumblauskas SummaryThe article argues that universitas or Academia Europeana is, first and foremost, a category of value and not an economic, professional or political entity. Axiological structure that unites the university habitat is threefold. It consists of the three clusters of values coming from the different epochs. First, polylogue of the Middle Ages based on the principle of multicentrism and unmediated, face to face sharing of competence. Second, modern statism and scientism founded in the national monocentrism and a combination of mediated, written, and unmediated, verbal, sharing of competence. Third, modern economism and globalism supported by the national monocentrism and the instrumentation of mediated sharing of competence. It has been showed that Vilnius University possesses all three value clusters, while the idea of the millennium of Lithuania serves as an impetus to conceptually recapture the historic experiences of Vilnius University. The article shows that the three value formations of the Academia Europeana in the history of Vilnius University, which is posited as the extreme edge of the European university habitat, underwent an essential, even extreme, radicalization. It has been argued, that sustainable development of university education is unthinkable without the consonant development of all three historically formed clusters of values, the most important of which still continues to be centered around the tradition of classical polylogue – unmediated search for existential values that is carefully passed on from hands to hands and from generation to generation.Keywords: European Universities, Vilnius University, axiology of education, higher education, Bologna process.an>

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Merkevičius, Algimantas. "Tarp viduramžių archeologijos, paveldo apsaugos ir archeologijos vadybos. Pokalbis su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi." Archaeologia Lituana 18 (July 2, 2018): 9–22. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2017.18.11692.

Full text

Abstract:

Šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos. Reikšminiai žodžiai: viduramžių archeologija, paveldosauga, Vilniaus universitetas, Dubingių piliavietė, Vilniaus žemutinė pilis, archeologijos vadyba

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Merkevičius, Algimantas, and Lijana Remeikaitė. "Vilniaus universiteto Archeologijos katedros jubiliejus." Archaeologia Lituana 12 (March 16, 2011): 5–9. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2011.12.5127.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Archeologijos katedra savo veiklą pradėjo 1940 metų rudenį, kai Etnikos katedra buvo padalyta į atskiras Etnologijos ir Archeologijos katedras. 2010 metais buvo paminėtas Archeologijos katedros 70-ies metų jubiliejus. Šiai progai pažymėti buvo numatyta parengti katedros leidinių ir nuotraukų parodą, išleisti straipsnių rinkinį, organizuoti šeštąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Jono Puzino skaitymai“ ir sukurti katedros veiklą apžvelgiantį filmą. Jubiliejui taip pat buvo numatyta skirti periodinio katedros leidinio „Archaeologia Lituana“ 11 tomą. Organizuojamus renginius ir leidinius parėmė Vilniaus universitetas, Kultūros rėmimo fondas ir Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas. [...]

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Baranova, Jūratė. "Sekuliarumo fenomeno filosofiniai išsišakojimai." Problemos 86 (January 1, 2014): 178–82. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2014.0.3946.

Full text

Abstract:

Knygos recenzija. Sekuliarizacija ir dabarties kultūra: kolektyvinė monografija / sud. Rita Šerpytytė. Autoriai: Rita Šerpytytė, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Tomas Sodeika, Kristupas Sabolius, Vaiva Daraškevičiūtė, Sigita Maslauskaitė, Aušra Pažėraitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. 524 p. ISBN 978-609-459-245-4.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Dabrovolskas, Audrius. "Mokomojo žurnalistikos laikraščio įkūrimo, leidybos ir funkcijų ypatumai." Žurnalistikos Tyrimai 5 (January 1, 2012): 237–65. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2012.5.1798.

Full text

Abstract:

„Universiteto žurnalistas“ – tai mokomasis Vilniaus universiteto laikraštis, pradėtas leisti 1977 m. Ši mokymo priemonė buvo naudinga ugdant Lietuvos žurnalistų praktinius gebėjimus. Akstinas laikraščiui įkurti buvo siekis, kad spaudos žurnalistai Lietuvoje eksperimentuodami „pirmąjį krikštą“ gautų ne atėję į redakciją, o dar universitete ir, pradėję dirbti periodinėje spaudoje, jau būtų susipažinę su laikraščio kūrimo procesu. Sovietmečiu mokomasis laikraštis žurnalistikos vientisųjų studijų studentams suteikė daug praktinių galimybių rašyti ir publikuoti įvairių žanrų ir tematikos tekstus, kurių jie nebūtų galėję spausdinti viešai kurioje nors kitoje redakcijoje. Bendradarbiaudami su laikraščio redaktoriumi ir su Žurnalistikos katedros dėstytojais, kurie vadovaudavo laikraščio rengimo procesui, studentai įgydavo reikalingos žurnalistui darbo patirties: nuo rankraščio parengimo ir pateikimo redaktoriui iki korektūros skaitymo spaustuvėje.Laikraštis atkurtas 2007 m. popieriniu ir internetinio portalo pavidalais. Jo mokymo funkcijos nepasikeitė, o techninės galimybės išsiplėtė dar labiau. Šiuo metu dviejų Vilniaus universiteto žurnalistikos programų studentai gali išbandyti rašto, garso, vaizdo raišką ar kelių raiškos būdų samplaiką. Pakeisti mokomosios priemonės nuostatai leidžia į laikraščio leidybą įsitraukti ir kitiems Komunikacijos fakulteto studentams. Naudodamasis įvairiais šaltiniais (išlikusiais archyviniais dokumentais, prisiminimais) straipsnio autorius aptaria mokomojo laikraščio įkūrimo aplinkybes, tikslus, atkūrietapus: 1977–1991 m. – mokomojo laikraščio įkūrimas, gyvavimas ir leidybos nutraukimas;2007–2011 m. – leidinio atkūrimas ir tolesnė raida.Straipsnyje nesiimta nagrinėti sovietinio laikotarpio politinio ideologinio konteksto, turėjusio didelę reikšmę žurnalistų rengimui, kadangi tai išsamiai jau aptarta kitose mokslinėse publikacijose. Straipsnyje orientuojamasi į žurnalistikos studijas sovietmečiu, nagrinėjant vieną iš profesinių įgūdžių formavimo elementų, būtent – mokomojo laikraščio įkūrimą1. Esminiai žodžiai: funkcija, leidyba, mokomasis laikraštis, periodinė spauda, „Universiteto žurnalistas“, Vilniaus universitetas, žurnalistika.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

Marčinskas, Albinas, Vilija Gudonienė, and Greta Drūteikienė. "Aukštojo mokslo institucijų įvaizdis: šališki veiksniai." Informacijos mokslai 40 (January 1, 2007): 25–38. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3471.

Full text

Abstract:

Aukðtojo mokslo sektoriuje didëjant konkurencijai ðalies viduje bei vis labiau patiriant tarptautiná spaudimà, universitetø ávaizdis ágauna lemiamà reikðmæ sëkmingai jø veiklai ar net iðlikimui. Vakarø ðaliø mokslininkai jau senokai yra nustatæ, kad universitetas yra viena ið ástaigø, kurios sëkminga veikla visiðkai priklauso nuo jos ávaizdþio, o kai kurie ðios srities tyrinëtojai teigia, jog tai bene pats vertingiausias universitetø aktyvas. Aukðtojo mokslo institucijos vis agresyviau naudojasi rinkodaros komunikacija, stengiasi pasiekti svarbiausias universitetams interesø grupes – studentus, dëstytojus, mokslininkus, partnerius, valstybines institucijas. Lietuva kol kas nepatiria pasaulyje vyraujanèiø studentø skaièiaus ir finansavimo maþëjimo tendencijø, taèiau ir mûsø ðalyje neabejotinai suvokta studentø pritraukimo ir ávaizdþio puoselëjimo svarba. Ðiame straipsnyje aptariamos bendrosios universitetø ávaizdþio formavimo teorinës áþvalgos, komunikacinio dëmens reikðmë, o teiginiai iliustruojami Vilniaus universiteto ávaizdþio pirmojo tyrimo etapo duomenimis.Higher education institution image: stakeholder approachAlbinas Marčinskas, Vilija Gudonienė, Greta Drūteikienė SummaryThe image of a university plays the crucial role in creating a competitive advantage in the increasingly competitive and internationalising market. The image of higher education institutions is a very complex entity quite different from the image of business organizations. It is a function of universities’ marketing and other communication activities and how they are perceived by their stakeholders, it is a construct of multiple images negotiated by the receiver, formed on limited and sometimes inaccurate information. The article investigates the ideas concerning the concept of universities’ image and studies of image configuration, factors, components and impressions among the stakeholders as presented in the scholarly literature. Data of study of Vilnius University image factors among the students and the staff confirm the importance of cognitive and affective dimensions of the university image and offers some implications for the image management and communication.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Stanaitis, Juozas, and Raimundas Lunevičius. "Kokį operacijos būdą pasirinkti operuojant kirkšnies išvaržas?" Lietuvos chirurgija 6, no. 2 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.2.2153.

Full text

Abstract:

Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilniaus universitetas, Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus universitetinėgreitosios pagalbos ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: Juozas.Stanaitis@mf.vu.lt Savo darbe taikome Nyhus kirkšnies išvaržų klasifikaciją. Išvaržas siūlome operuoti pagal Austrijos chirurgų pasiūlytą algoritmą, kurį mes šiek tiek modifikavome ir naudojame kasdienėje praktikoje. Vilniaus universiteto ir Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Bendrosios chirurgijos centre per 14 metų (1991–2005 m.) operuotos 2774 išvaržos planine tvarka ir įstrigusios kirkšnies išvaržos. Po Bassini hernioplastikos atkryčių skaičius siekė 5,7%. Nuo 2000 m. šį operavimo būdą naudojame tik pavieniais atvejais ir tik skubiojoje chirurgijoje. Operuodami planine arba skubos tvarka naudojame Shouldice (atkryčių iki 0,98%) ir Lichtensteino (atkryčių iki 0,96%) metodikas. Laparoskopinę TAPP (atkryčių iki 1,8%) metodiką taikome tik atlikdami planines operacijas. Pagrindiniai žodžiai: kirkšnies išvarža, hernioplastika, operacijos būdas What is optional surgical approch to inguinal hernia repair? Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilnius University, Center of General Surgery, Vilnius UniversityEmergency Hospital, Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: Juozas.Stanaitis@mf.vu.lt The nyhus classification of inguinal hernia is in use. Austrian surgeons’ algorythm for inguinal hernia repair is recommended. 2774 inguinal hernia repairs were performed at General Surgery Clinic of Vilnius University Emergency Hospital in 1991–2005. The recurrence rate after Bassini hernia repair was 5.7%. This method is not in rutine use from 2000. Recurrence rates after inguinal hernia repair according to Shouldice, Lichtenstein and TAPP surgery were 0.98%, 0.96% and 1.8%, respectively. Shouldice and Lichtestein operations are in use performing either elective or urgent surgery. TAPP is in use just in case of elective surgery. Key words: inguinal hernia, hernia repair, surgical approach

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Triponis, Vytautas. "Lietuvos kraujagyslių chirurgijos raida 1963–2003 metais." Lietuvos chirurgija 2, no. 2 (January 1, 2004): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2004.2.2366.

Full text

Abstract:

Vytautas TriponisVilniaus universiteto Bendrosios ir kraujagysliųchirurgijos klinika, Kraujagyslių chirurgijos centrasAntakalnio g. 57, LT-10305 VilniusEl paštas: vytautas.triponis@mf.vu.lt Aptariama pastarųjų 40 metų kraujagyslių chirurgijos raida Lietuvoje. Ji glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu. 1816–1825 metais buvo parengtos ir apgintos kelios disertacijos kraujagyslių ligų diagnostikos ir chirurginės technikos temomis. Tačiau ligoniams kraujagyslių operacijos ir angiografija buvo pradėtos daryti 1936 metais. 1952-1956 metais keletui ligonių užsiūtos pažeistos kraujagyslės. A. Dirsė pirmasis 1961 metais atliko rekonstrukcines periferinių arterijų operacijas. Jo iniciatyva 1960 metais Kaune pradėti gaminti kraujagyslių protezai. Tuo laiku tai buvo geriausi kraujagyslių protezai Tarybų Sąjungoje. Kraujagyslių chirurgijos poskyris buvo įkurtas Vilniaus universiteto klinikinėje bazėje 1963 metais. Prasideda sparti kraujagyslių chirurgijos raida. Kraujagyslių chirurgo specialybė Lietuvoje tampa populiari. Šiuo metu Lietuvoje yra 6 kraujagyslių chirurgijos centrai. Juose kasmet atliekama apie 3500 kraujotaką atkuriančių operacijų, įskaitant apie 500 radiologinių endovaskulinių operacijų. Aptariamos tolesnės kraujagyslių chirurgijos raidos kryptys, problemos. Reikšminiai žodžiai: kraujagyslių chirurgija, raida, Vilniaus universitetas, sintetiniai kraujagyslių protezai, kraujotaką atkuriančios operacijos Development of Lithuanian vascular surgery in 1963-2003 Vytautas Triponis The development of Lithuanian vascular surgery over the last 40 years is reviewed. The old Vilnius University was the craddle of vascular surgery in the Great Duchy of Lithuania. Several dissertations were written on vascular diseases and surgical technique in 1816–1825. But it was not until 1936 that an attempt to operate on blood vessels and perform angiography was made. In the period 1952–1956, only solitary operations of injured arteries and veins were performed. A. Dirsė was the first to start reconstructive surgery in cases of peripheral arterial disease (1961). He initiated the production of synthetic vascular grafts in Kaunas in 1960. These grafts were the best ones in the former Soviet Union. The unit for vascular surgery was established at the University in 1963 and from then on vascular surgery started its way to the most effective and popular specialty in this country. There are six vascular centers in Lithuania, performing about 3500 restorative procedures and about 500 radiological revascularizations per year. The problems of further developments in this area are discussed. Keywords: vascular surgery, development, Vilnius University, synthetic vascular grafts, reconstructive operations

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

17

Grigas, Vincas. "Bibliotekininko edukatoriaus ugdymo galimybės: Lietuvos atvejis." Informacijos mokslai 58 (January 1, 2011): 74–93. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3121.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariamos galimybės rengti bibliotekininką edukatorių, kuris galėtų ugdyti informacinio raštingumo gebėjimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo studijų metu analizei. Siekta įvertinti, kiek profesionalius bibliotekininkus rengiančiose Informologijos (Klaipėdos universitetas), Bibliotekininkystės ir informacijos (Vilniaus universitetas) bei Bibliotekos informacijos išteklių valdymo (Šiaulių valstybinė kolegija) studijų programose ugdomi gebėjimai atitinka bibliotekininkui edukatoriui būdingą gebėjimų visumą. Studijų programos analizuotos remiantis Instruktuojančių bibliotekininkų ir koordinatorių kvalifikacinių įgūdžių standartais. Tyrimo duomenų analizei naudota faktorių analizė. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad Informologijos, Bibliotekininkystės ir informacijos bei Bibliotekos informacinių išteklių valdymo studijų programos atitinka daugelį standartuose numatytų kriterijų, tačiau šių studijų programų atitikties standartams vidurkiai skiriasi. Labiausiai standartus atitinka Vilniaus universiteto studijų programa.Pagrindiniai žodžiai: bibliotekininkas edukatorius, informacinis raštingumas, profesiniai standartai, faktorių analizė, bibliotekininkystė, studijų programų analizė.Education Opportunities for Librarian as Educator: the Case of LithuaniaVincas Grigas Summary The article discusses whether the study programmes aimed at preparing professional librarians produce the entirety of competencies necessary for librarians as educators. The research aims to evaluate how the study curricula such as informology (Klaipėda University), library information resources management (Šiauliai State College), library and information studies (Vilnius University) are relevant to the professional standards of librarians as educators. For the research were used the standards for Proficiencies for Instruction librarians and coordinators prepared by the Association of College and Research Libraries. For data analysis factor analysis was used. The research proved that the Standards for Proficiencies for Instruction Librarians and Coordinators and factor analysis may be an appropriate method for the assessment of the study programmes designed for preparing future professional librarians, i.e., in evaluating whether the competencies developed under the study programme correspond to the entirety of the competencies peculiar to librarians as educators. The study findings suggest that study programmes such as informology, Library and information science, and library information resources management meet most of the standards criteria. The Vilnius University study programme meets them best.Keywords: librarian as educator; information literacy; instruction; professional standards; factor analysis; librarianship; study programmes analysis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

18

POCIŪTĖ, DAINORA. "KINTANČIO PASAULIO REFLEKSIJA KRISTIJONO DONELAIČIO „METUOSE“: ANTIKINĖS IR PROTESTANTIŠKOSIOS GAMTOS FILOSOFIJOS KONTEKSTAI." Knygotyra 64 (January 1, 2015): 179–98. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v64i0.8221.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedraUniversiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: dainora.pociute@flf.vu.ltŠiame straipsnyje analizuojama filosofinė tradicija ir kontekstas, veikę lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714 01 01–1780 02 18) pasaulėžiūrą bei gamtos ir žmogaus prigimties supratimą. Daroma prielaida, jog Donelaičio „Metai“, XVIII a. viduryje sukurtas keturių dalių poetinis ciklas, yra klasikinė „metų laikų“ vaizdavimo tradicijos pagrindu sukurta epinė poema, kurioje atsispindi aristoteliškosios gamtos filosofijos principai. Straipsnyje aptariami aristoteliškosios gamtos filosofijos principai ir jų įtaka Phillipui Melanchthonui, kurio mokymą ir edukacinę sistemą įgyvendino liuteroniškieji universitetai, tarp jų ir Donelaičio Alma mater – Karaliaučiaus universitetas. Pažymima, kad Donelaičio laikų natūrfilosofija buvo veikiama ne tik Melanchthono, bet ir pietizmo bei XVIII a. racionaliosios teologijos tendencijų. Straipsnyje analizuojami kai kurie poetiniai Donelaičio „Metų“ vaizdiniai, iliustruojantys, jog lietuvių literatūros klasiko poemoje įtvirtinta gamtos filosofijos refleksija buvo paremta klasikinės aristoteliškosios gamtos filosofijos principais, kuriems buvo suteikti liuteroniškosios teologijos (providencialumo) aspektai. Donelaičio gamtos ir pasaulio sampratą veikė ir tradicinėje liuteronų edukacinėje sistemoje įtvirtinti melanchtonizmo principai, derinę aristotelinius gamtos dėsnius su krikščioniškosios filosofijos tiesomis, taip pat XVIII a. Karaliaučiaus universitete išplitusios pietizmo ir racionaliosios teologijos tendencijos. „Metai“ yra poetinė XVIII a. gamtos filosofijos variacija, parašyta ne filosofine kalba, bet unikalia poetine sistema, fiksuojančia lietuvių kaimo kasdienybės tėkmę įvairiu metų laiku. Pagrindinė „Metuose“ ryškėjanti gamtos filosofijos ir žmogaus prigimties refleksija yra susijusi su klasikine nuolatinio pasaulio kitimo idėja. Donelaičio poetinėje vaizduotėje ši refleksija iliustruojama klasikinėmis opozicinėmis „viso“ ir „nieko“ kategorijomis. Kraštutinės filosofinės žmogaus, stebinčio nuolatinį pasaulio ir gamtos kitimą, reakcijos yra juokas ir verksmas. Klasikinėje kultūroje šias dvi santykio su pasauliu formas reprezentuoja Demokrito ir Herakleito ikonos. Donelaičio „Metuose“ juoko ir verksmo paradigmos žymi opozicinius dangaus ir žemės polius. Nors būrų gyvenimas priklauso žemiškojo poliaus paradigmai, ir jiems įprasta skųstis ir verkti, „Metuose“ siūloma saikingos krikščioniškos etikos laikysena, kritikuojant tiek perdėtą verksmą, tiek kvailą juoką.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

19

Vaišnoraitė, Vitalija, and Narimantas Evaldas Samalavičius. "Sėkmingas rektovaginalinės fistulės gydymas naudojant musculus gracilis: klinikinis atvejis." Lietuvos chirurgija 5, no. 4 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.4.2178.

Full text

Abstract:

Vitalija Vaišnoraitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilniaus universitetas, Bendrosios chirurgijos rezidentūra2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08661 VilniusEl paštas: v.vaisnoraite@gmail.com Jatrogeninė rektovaginalinė (proktovaginalinė) fistulė yra reta, bet sudėtinga komplikacija, atsirandanti po tiesiosios žarnos ir makšties ar gimdos vėžio gydymo. Aprašyta daugybė šios fistulės gydymo būdų, bet nėra nė vieno, kuris būtų idealus. Graciloplastika m. gracilis interpozicija – yra tikrai veiksmingas ir rekomenduojamas chirurginis metodas ypač komplikuotais atvejais (po spindulinio gydymo, esant lokalioms lėtinėms kolorektalinėms infekcijoms, atsinaujinant fistulėms po ankstesnio gydymo). Šiame straipsnyje pateikiama vienos mūsų klinikoje gydytos ligonės klinikinio atvejo analizė. Kartu aptariami straipsniuose publikuoti duomenys apie rektovaginalinių fistulių gydymo graciloplastikos būdu efektyvumą, pateikia trumpa medžiagos apie šias fistules apžvalga, kuri turėtų padėti gydant šią sudėtingą patologiją. Pagrindiniai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, m. gracilis interpozicijaSuccessful repair of rectovaginal fistula using musculus gracilis: a case report Vitalija Vaišnoraitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilnius University, General surgery residency2 Vilnius University Oncology Institute, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: v.vaisnoraite@gmail.com Iatrogenic rectovaginal (proctovaginal) fistula is a rare and difficult complication in the treatment of rectal and gynecological cancers. A variety of procedures have been described to treat this condition, but none of them has become an ideal solution. Graciloplasty is a successful and recommended method of surgery, especially in very complicated cases (in patients after radiotherapy, with local colorectal chronic infection or reccurent fistulas). This article presents a history of one patient treated in our surgical clinic. We give a revew of other authors’ experience with m. gracilis transposition and some material on rectovaginal fistula that may be beneficial for those treating this condition. Keywords: rectovaginal fistula, m. gracilis interposition

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

20

Abarius, Povilas. "Elektroninio mokymosi metodų naudojimo Vilniaus universitete raida ir perspektyvos." Informacijos mokslai 63 (January 1, 2013): 82–90. http://dx.doi.org/10.15388/im.2013.0.1590.

Full text

Abstract:

Straipsnyje analizuojami elektroninio mokymosi metodai, naudojami Vilniaus universitete nuo 2000 iki 2010 metų, ir apžvelgiamos tolesnio jų plėtojimo perspektyvos. Pagrindinė kryptis, pagal kurią buvo plėtojamas elektroninis mokymasis, buvo turinio kūrimas virtualiose mokymosi aplinkose (WebCT, Blacboard Vista WebCT, Moodle). Naudojami vaizdo konferencijų metodai neturi tiek išliekamosios vertės, kaip interaktyvūs mokymosi moduliai, esantys virtualiose mokymosi terpėse. Todėl ateityje tikslinga plėtoti e. mokymosi modulių kūrimą, sudarant dėstytojams palankias sąlygas kurti ir naudoti juos didinant mokymosi efektyvumą ir kokybę. Pateikiami tolesnės e. mokymosi sistemos plėtros siūlymai: tobulinti dėstytojų mokymo kurti e. mokymosi objektus ir e. modulius sistemą; pakeisti dėstytojų motyvavimo kurti ir naudoti e. modulius tvarką; naudojantis mokymosi objektų metaduomenų sistema atlikti turinio kūrimo procesų stebėseną; išanalizuoti galimybes kartu su kitomis aukštojo mokslo institucijomis kurti mokymosi objektų biblioteką.Pagrindiniai žodžiai: e. mokymosi ištekliai, virtualios mokymosi terpės, Vilniaus universitetas, mokymosi objektai, e. mokymosi moduliaiUse of e-learning methods: the evolution and prospects in Vilnius UniversityPovilas AbariusSummaryThe paper analyzes use of e-learning methods in Vilnius University from 2000 to 2010 and an overview of the future prospects of their development. The main direction of e-learning content development was use the virtual learning environments (WebCT, WebCT Vista Blacboard, Moodle). Video conferencing techniques do not have as high resale value as interactive learning modules in virtual learning environments use. Therefore, it is appropriate to develop e. learning modules, facilitating teachers to create and use them to increase learning efficiency and quality. The proposed some recommendations:• development of training teachers how to develop e. learning objects and e. learning modules;• transform teachers’ motivation system;• using learning objects metadata information system to carry out e. curriculum development monitoring;• analyze opportunities with other institutions of higher education to create an e. learning object library.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

21

Šustickas, Gytis, Jelena Ščerbak, Eleonora Kvaščevičienė, and Beata Lukošaitienė. "Akiduobės hematoma: atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 7, no. 1-2 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.1.2136.

Full text

Abstract:

Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Eleonora Kvaščevičienė3, Beata Lukošaitienė41 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius3 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Rentgenochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius4 Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: gytis.sustickas@gmail.com Subperiostinė orbitos hematoma yra reta galvos ir veido traumos komplikacija, galinti sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Straipsnio tikslas – aprašyti pacientą, kuriam buvo trauminė orbitos subperiostinė hematoma, bei apžvelgti literatūros duomenis orbitos hematomos etiologijos, patogenezės, diagnostikos ir gydymo klausimais. Reikšminiai žodžiai: akiduobės intraorbitinė / subperiostinė hematoma, egzoftalmas, išverstakumas Orbital hemorrhage: case report and literature review Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Eleonora Kvaščevičienė3, Beata Lukošaitienė41 Vilnius University, Emergency Hospital, Department of Neurosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Invasive Radiology,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Ear, Nose, Throat and Eyes Clinic,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: gytis.sustickas@gmail.com Subperiosteal orbital hemorrhage is a rare complication of craniofacial injury, rarely can be the cause of irreversible vision loss. The purpose of the article is to present the patient with traumatic subperiosteal orbital hemorrhage and review literature for ethiological, pathological, diagnostic and treatment aspects. Keywords: orbital subperiosteal hemorrhage, proptosis, exophthalmus

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

22

Ručinskas, Kęstutis, Saulius Miniauskas, Gintaras Rasimavičius, Rimantas Bubulis, Stanislovas Stankevič, Vaclovas Jurkuvėnas, Gitana Žemaitytė, Vytė Valerija Maneikienė, Vytautas Sirvydis, and Aleksandras Taucevičius. "Širdies nepakankamumo gydymas implantuojant dirbtinį skilvelį INCOR." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2230.

Full text

Abstract:

Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Gintaras Rasimavičius1, Rimantas Bubulis2, Stanislovas Stankevič2, Vaclovas Jurkuvėnas2, Gitana Žemaitytė3, Vytė Valerija Maneikienė3, Vytautas Sirvydis1, Aleksandras Taucevičius41 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius4 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: kestutis.rucinskas@santa.lt Dirbtinis implantuojamas pastovios tėkmės kairysis skilvelis INCOR Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre naudojamas nuo 2003 metų. Pacientams, kuriems nustatytas kraštutinis širdies nepakankamumas, implantuota 14 dirbtinių skilvelių. Po prijungimo 9 pacientai buvo išrašyti į namus, 4 iš jų sulaukė širdies persodinimo operacijos. Šiuo metu ambulatoriškai stebimi 4 pacientai, kuriems implantuotas INCOR skilvelis. Bendras pacientų stebėjimo laikas yra daugiau kaip 8,5 metų. Dirbtinio skilvelio INCOR implantacija yra labai efektyvus atrinktos grupės pacientų širdies nepakankamumo gydymo būdas. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, dirbtinis skilvelis, širdies persodinimas Treatment of heart failure by implanting an INCOR left ventricular assist device Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Gintaras Rasimavičius1, Rimantas Bubulis2, Stanislovas Stankevič2, Vaclovas Jurkuvėnas2, Gitana Žemaitytė3, Vytė Valerija Maneikienė3, Vytautas Sirvydis1, Aleksandras Taucevičius41 Cardial Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Cardial Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: kestutis.rucinskas@santa.lt Continuous blood flow ventricular assist devices, INCOR, are used at Vilnius University Cardial Surgery Centre since 2003. Fourteen of them were implanted to terminal heart failure patients. After the procedure, 9 patients were discharged home and 4 received heart transplant. At the present time, four patients with INCOR are being observed at home. The cumulative time of the patients with the INCOR assist device is 8.5 years. Effective treatment for a selected group of patients with heart failure is ventricular assist device INCOR implantation. Key words: heart failure, assist device, heart transplantation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

23

Stanaitis, Juozas, Robertas Saltanavičius, Jonas Povilavičius, and Algimantas Stašinskas. "Artimi įstrigusių pilvo sienos išvaržų gydymo rezultatai." Lietuvos chirurgija 8, no. 4 (January 1, 2010): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2010.4.2100.

Full text

Abstract:

Juozas Stanaitis, Robertas Saltanavičius, Jonas Povilavičius, Algimantas Stašinskas Vilniaus universitetas, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl. paštas: juozas.stanaitis@mf.vu.lt Įstrigusios išvaržos gydymo rezultatai nėra patenkinami. Jie daugiausia priklauso nuo laiku atliktos diagnostikos ir gydymo. Todėl šiame straipsnyje nutarta apžvelgti ir apibendrinti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės įstrigusios išvaržos gydymo dešimties metų rezultatus. Reikšminiai žodžiai: įstrigusi išvarža, gydymas, rezultatai. Early results of incarcerated abdominal wall hernia repair Juozas Stanaitis, Robertas Saltanavičius, Jonas Povilavičius, Algimantas Stašinskas Vilnius University, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: juozas.stanaitis@mf.vu.lt The incarcerated hernia still remains an urgent problem. In the cases of strangulated hernia almost it is important damaging of intraabdominal organs, especially bowels, because it predetermine the course of disease in distance. This article is prospective estimation of treatment results of incarcerated hernias, also complicated with bowel necrosis. According to the data from case history we look over 621 patients had undergone operation because of incarcerated abdominal wall hernias during last ten years. This amount form 1/5 of all patients had operated on due to abdominal wall hernias. All cases are divided up in two groups: incarcerated hernia without damage of bowel (n = 556) and incarcerated hernia with bowel's necrosis (n = 65). Patient's age, duration of illness, localisation of hernia, pathological changing in strangulated bowels, operation's methods, postoperative complications and cause of deaths were taking into consideration. 17 patients had died among 621 were operated on because of incarcerated hernia, the rate of mortality was 2.7 %. There were 10 deaths among 65 patients bowel necrosis had been founded (15.4 %). In other 556 patients group with vital incarcerated organs where hernioplasty were performed deaths had occurred in 7 cases – 1.3 %. Key words: incarcerated hernia, surgery, results.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

24

Endzinas, A. "Specialus mokymas Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje." Psichologija 2 (January 6, 2016): 123–51. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.2.8854.

Full text

Abstract:

Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. pagrindinės Lietuvos žemės atiteko baudžiavinei Rusijai. Lietuvos prijungimas prie Rusijos rinkos paskatino prekybinių – ekonominių santykių vystymąsi. Ekonominiai ryšiai paspartino feodalinės santvarkos irimą ir kapitalistinių santykių formavimąsi Lietuvoje. Dėl besivystančių ekonominių santykių XVIII a. ir XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje vis labiau auga su žemės ūkio progresu susijęs techninis žemės ūkio gamybos apdirbimas. Tačiau gamybos vystymasis arba mokslo, technikos, žemės ūkio, transporto bei visos šalies ekonomikos progresas išplečia specialybių rūšis ir reikalauja atitinkamos kvalifikuotos ir pagalbinės darbo jėgos, kuri turėtų tam tikras žinias ir darbo įgūdžius. Pagalbinės darbo jėgos poreikis buvo tenkinamas valstiečiais-baudžiauninkais ir pagrinde iš užsienio atvežamais brangiai apmokamais meistrais. Vietinių specialistų paruošimas vėlavo. Atvykę meistrai su panieka žiūrėjo į vietinius gyventojus, mokė juos nenoriai arba išvis atsisakydavo tai daryti. Todėl kvalifikuotos darbo jėgos paruošimas besivystančiai pramonei, žemės ūkiui, o taip pat vandens ir žemės susisiekimo kelių bei miestų statybai galėjo vykti mokymosi įstaigose trimis būdais: 1) Organizuojant Vilniaus aukštojoje mokykloje specialias katedras, kurios ruoštų specialistus; 2) Steigiant naujo tipo specialiosios paskirties mokymo įstaigas bei kursus; 3) Pertvarkant bendrojo lavinimo mokyklas į tokias mokymo įstaigas, į kurių mokymo planą įeitų taikomieji dalykai. Tokio specialaus mokymo vystymąsi skatino paveldėtos Edukacinės komisijos mokyklų tradicijos, reorganizuoto Vilniaus universiteto ir jo plataus bendrojo lavinimo mokymo įstaigų ir prie jų veikiančių specialiųjų mokyklų tinklo veikla, o taip pat ir ypatingos sąlygos Vilniaus mokslo apygardoje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktinių specialybės įgūdžių ugdymui. Buvo atsižvelgta į tai, kad pagrindiniai bendro lavinimo dalykai sudaro pagrindą specialių dalykų mokymui. Nuslopinus 1832 m. sukilimą buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir prie jo veikusios specialiosios mokymo įstaigos, likviduota Vilniaus mokslo apygarda, o iš bendro lavinimo mokyklų programų pašalinti taikomieji specialaus mokymo dalykai. Po sukilimo Vilniaus mokslo apygardoje įsigaliojo 1828 m. išleistos reakcinės nuostatos, pagal kurias buvo įvedamos dvi luomų principu paremtos mokymo sistemos. Specialus kadrų ruošimo krašto poreikiams mokymas vyko trimis kryptimis: 1) Buvo steigiamos specialiosios žemės ūkio mokymo įstaigos ruošti specialistus žemės ūkiui; 2) Profesionaliam mokymui buvo skirtos specialiosios mokymo įstaigos ir kursai; 3) Rankų darbo ir amatų mokymas buvo vykdomas specialiose tam skirtose mokymo įstaigose, klasėse ir specialiose pamokose.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

25

Dunajevas, Eugenijus. "Asmeninių socialinių paslaugų deinstitucionalizacija pokomunistinėje Lietuvoje." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 6 (January 1, 2012): 45–63. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2012.0.1859.

Full text

Abstract:

Vilniaus universitetas, Universiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (+370 5) 266 76 10El. paštas: eugenijus.dunajevas@gmail.com Vakarų visuomenėse septintajame dešimtmetyje buvo plačiai kalbama apie deinstitucionalizacijos judėjimą. Tas judėjimas sukėlė socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo pokyčių. O pokomunistinėse šalyse deinstitucionalizacija buvo susidomėta devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti deinstitucionalizacijos procesą ir jo rezultatus pokomunistinėje Lietuvoje konkrečiai asmeninių socialinių paslaugų srityje.Pagrindiniai žodžiai: deinstitucionalizacija, asmeninės socialinės paslaugos, pokomunistinė Lietuva.The deinstitutionalization of personal social services in post commmmunist LithuaniaEugenijus Dunajevas SummaryThere was the movement of deinstitutionalization in Western societies in the 7th decade of XX century. The process of deinstitutionalization caused the changes in the organization of social and healthcare services. The process of deinstitutionalization started in post-communists countries in the 9th decade of previous century. The aim of the article is to analyse and evaluate the results of deinstitutionalization in the field of personal social services in post-communist Lithuania.Key words: deinstitutionalization, personal social services, post-communist Lithuania.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

26

Sudikienė, Rita, Virgilijus Lebetkevičius, Rimantas Karalius, Virgilijus Tarutis, Laimutė Laučiuvienė, Daina Liekienė, Lina Lankutienė, and Vytautas Sirvydis. "Pakartotinės operacijos po Rosso procedūros." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2214.

Full text

Abstract:

Rita Sudikienė1, Virgilijus Lebetkevičius2, Rimantas Karalius2, Virgilijus Tarutis2, Laimutė Laučiuvienė1, Daina Liekienė2, Lina Lankutienė1, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Optimali hemodinamika po operacijos, nereikia vartoti antikoaguliantų, plaučių autotransplantato galimybė augti – Rosso operacijos pranašumai, nulėmę jos paplitimą per pastaruosius kelis dešimtmečius. Tačiau iki šiol yra kontroversinių nuomonių dėl dviejų vožtuvų pakeitimo esant vieno vožtuvo ydai, dėl vožtuvų ilgaamžiškumo ir pakartotinių operacijų tikimybės. Straipsnyje vertinami ligonių, kuriems buvo atlikta Rosso operacija Vilniaus širdies chirurgijos centre, ilgalaikio stebėjimo rezultatai, nagrinėjami rizikos veiksniai, lemiantys plaučių arterijos autotransplantato ir homotransplantato funkcijos sutrikimus ir pakartotines operacijas. Pagrindiniai žodžiai: Rosso operacija, plaučių autotransplantato ir homotransplantato funkcijos sutrikimas, aortos šaknies išsiplėtimas, reoperacijos Reoperations after the Ross procedure Rita Sudikienė1, Virgilijus Lebetkevičius2, Rimantas Karalius2, Virgilijus Tarutis2, Laimutė Laučiuvienė1, Daina Liekienė2, Lina Lankutienė1, Vytautas Sirvydis21 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: chirurgai@santa.lt The optimal hemodynamic performance without anticoagulation and the autograph growth potential are the advantages of the Ross procedure. Analysis was made to evaluate the risk factors of pulmonary autograft and homograft dysfunction and reoperation. Key words: Ross operation, autograft and homograft dysfunction, aortic root dilatation, reoperation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

27

Širmenis, Raimondas, Daiva Baltriukienė, Audronė Kalvelytė, Mindaugas Balčiūnas, Radvilė Malickaitė, Edvardas Žurauskas, and Virginija Bukelskienė. "Ląstelinė kardiomioplastika naudojant autologines miogenines ląsteles." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2191.

Full text

Abstract:

Raimondas Širmenis1, Daiva Baltriukienė2, Audronė Kalvelytė2, Mindaugas Balčiūnas3, Radvilė Malickaitė4, Edvardas Žurauskas5, Virginija Bukelskienė21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Biochemijos institutas, Mokslininkų g. 12, LT-08662 Vilnius3 Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra,Čiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius4 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius5 Valstybinis patologijos centras, P. Baublio g. 5, LT-08406 VilniusEl paštas: virginija@bchi.lt Įvadas / tikslas Sudarius žmogaus ūmaus miokardo infarkto patologiniam židiniui būdingas sąlygas gyvūno organizme, persodinti autologines kamienines miogenines ląsteles į išeminę zoną ir patvirtinti, kad jos integravosi į audinį; įvertinti eksperimentinės infarkto procedūros ir ląstelių terapijos saugumą. Metodai Atviros eksperimentinių gyvūnų širdies operacijos, pirminių miogeninių ląstelių linijų gavimas ir ląstelių auginimas in vitro, ląstelių žymėjimas vitaliniais dažais ar genetiniais metodais, ląstelių persodinimas į gyvūno širdį, histologinė širdies raumens analizė. Rezultatai Išmokta taikyti eksperimentinio infarkto sukėlimo triušio širdyje modelį; infarktas patvirtintas histologiškai; pradėtas naudoti autologinių, iš triušio skeleto raumens gautų linijų ląstelių žymėjimas vitaliniais dažais ir genetiniais metodais in vitro; ląstelių buvimas gyvūno širdies raumenyje patvirtintas histologiškai. Išvados Panaudojant eksperimentinius gyvūnus – triušius, įsisavinta modelinė ląstelinės kardiomioplastikos sistema, skirta reparacinio metodo taikymo gydymo praktikoje tyrimams. Ląstelių persodinimo ir prigijimo išeminiame židinyje triušio širdyje tyrimai patvirtino miokardo regeneracijos kamieninėmis ląstelėmis (mioblastais) galimybes. Pagrindiniai žodžiai: kamieninė ląstelė, kardiomioplastika, miokardo infarktas, ląstelių terapija Cellular cardiomyoplasty using autologous myogenic cells Raimondas Širmenis1, Daiva Baltriukienė2, Audronė Kalvelytė2, Mindaugas Balčiūnas3, Radvilė Malickaitė4, Edvardas Žurauskas5, Virginija Bukelskienė21 Vilnius University Hospital Santariškių Clinics, Cardial Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Institute of Biochemistry, Mokslininkų g. 12, LT-08662 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Department of Pathology, Forensic Medicine and Pharmacology,Čiurlionio str. 21/27, LT-08661 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania5 State Centre of Pathology, P. Baublio str. 5, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: Virginija@bchi.lt Objective Simulating human heart infarction in an animal (rabbit) organism, to implant autologous myogenic stem cells into the pathological focus of the animal heart and to confirm stem cell existence in the tissue; to evaluate the safety of cell therapy. Methods Heart operation on laboratory animals (rabbits); primary myogenic cell lines – origin and maintenance in the culture in vitro; labeling stem cells using vital dyes or genetic manipulations; cell transplantation into animal heart; histological evaluation of the tissue. Results In the rabbit organism, an experimental model of heart infarction was acquired; the heart infarction was confirmed histologically; the labeling of stem cells by using vital dyes and genetic manipulations was applied in vitro; histological existence of stem cells was confirmed in heart tissue. Conclusions In laboratory animals (rabbits), an experimental model system of cellular cardiomyoplasty was acquired. The model is intended to study the possibilities of cellular therapy in clinical practice. The study of cell transplantation into and integration in the pathological focus confirmed the possibilities of heart regeneration by using stem cell therapy. Key words: stem cell, cardiomyoplasty, infarcted myocardium, cell therapy

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

28

Matačinskaitė, Jurgita. "Žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai šiandienos žiniasklaidoje." Žurnalistikos Tyrimai 3 (January 12, 2010): 117–42. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2010.3.63.

Full text

Abstract:

Žiniasklaidos darbuotojų – žurnalistų kompetencija yra viena iš daugiausia diskusijų visuomenėje kelianti tema. Ir nors žurnalistus profesionalus rengia trys Lietuvos aukštosios universitetinės mokyklos: Vilniaus universitetas (bakalaurus ir magistrus), Vytauto Didžiojo universitetas (magistrus), Klaipėdos universitetas (bakalaurus), tačiau žiniasklaidos priemonių savininkai (darbdaviai), priimdami į darbą žurnalistą, jo profesiniam išsilavinimui kol kas nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Kitaip tariant, žiniasklaidos priemonių savininkų interesus atstovaujantys asmenys savo darbuotojams nekelia tokių profesinių reikalavimų, kurių negalėtų įveikti bet kurią kitą profesiją turintis žmogus. Tai yra vienas iš atsakymų į dažnai visuomenėje girdimą klausimą, kodėl žurnalistai taip paviršutiniškai aprašo sudėtingas problemas, kodėl nesugeba ar nenori pažvelgti giliau nei skandalo purslų taškymas ir pačių skandalų ar intrigų vaikymasis. Kartu tai yra atsakymas tiems, kurie pliekia žurnalistus už jų nuolatinius bandymus surasti sensaciją ten, kur, žiūrint savo srities profesionalo akimis, tos sensacijos nėra. Tai galėtų būti atsakymas ir tiems, kurie pasigenda žurnalistų, atliekančių visuomenėje svarbią politinės komunikacijos – „sarginio šuns“ funkciją, t.y. perspėjančio visuomenę apie numanomus pavojus ir teisės pažeidimus, nes šiandienos žurnalistas labiau linkęs laukti, kol tie pavojai pasireikš ir tik tuomet apie juos rašyti.Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti profesionalaus žurnalisto kompetencijas ir gebėjimus, atlikus kiekybinį tyrimą – anketinę žurnalistų, dirbančių skirtingose visuomenės informavimo priemonėse apklausą, išsiaiškinti žiniasklaidos darbuotojams reikalingas kompetencijas ir gebėjimus bei nustatyti visuomenės informavimo priemonių savininkų/darbdavių bei auditorijos keliamus žurnalistinio profesionalumo reikalavimus.Straipsnio objektas – mokslinėje literatūroje pateikiamos pagrindinės profesionalaus žurnalisto kompetencijos ir gebėjimai, reikalingi sėkmingam darbui visuomenės informavimo priemonėse bei skirtingose visuomenės informavimo priemonėse (internetiniame portale, laikraštyje, žurnale, naujienų agentūroje, radijuje ar televizijoje) dirbantys žurnalistai.Esminiai žodžiai: auditorija, darbdaviai, kokybė, profesiniai gebėjimai, visuomenės pasitikėjimas žurnalistais, tyrimas, žurnalisto kompetencija

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

29

Martinaitytė, Ieva, Jonas Pivoriūnas, Jonas Jurgaitis, Marius Paškonis, Anatolij Ostapenka, and Kęstutis Strupas. "Potrauminė blužnies pseudocista: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 7, no. 3-4 (January 1, 2009): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2009.3.2129.

Full text

Abstract:

Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas21 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2 Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt Potrauminė blužnies pseudocista – tai labai reta dėl uždaros pilvo traumos išsivystanti blužnies plyšimo komplikacija, pasireiškianti tik 1 % pacientų, patyrusių uždarą pilvo traumą. Ligos simptomatika pasireiškia praėjus ilgam laikotarpiui po traumos, todėl yra sunku nustatyti blužnies pseudocistos etiologiją. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis potrauminės blužnies pseudocistos atvejis ir aptariama chirurginio gydymo taktika. Reikšminiai žodžiai: potrauminis blužnies sužalojimas, blužnies pseudocista, blužnies pseudocistos gydymas. Post-traumatic splenic pseudocyst: case report and review of the literature Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas21 Faculty of Medicine, Vilnius University, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital “Santariškių Klinikos”, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaEl paštas: jonas.jurgaitis@santa.lt The post-traumatic pseudocyst is a very rare complication of the spleen rupture after blunt abdominal trauma. It is known to occur only to 1% of patients who had undergone such blunt abdominal trauma. The symptoms of the disease are reported to develop after a long post-traumatic period, thus the etiology of the pseudocyst of the spleen is hard to reveal. The aim of this paper is to present a case of the post-traumatic pseudocyst of the spleen and to discuss the strategy of the surgical management. Keywords: post-traumatic spleen injury, splenic pseudocyst, management of splenic pseudocyst.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

30

Tarutis, Virgilijus, Virgilijus Lebetkevičius, Kęstutis Versockas, Kęstutis Lankutis, Rita Sudikienė, Daina Liekienė, Virginijus Jakutis, et al. "Vieno etapo Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir aortos lanko hipoplazijai korekcija kūdikiui." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2219.

Full text

Abstract:

Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: virgilijus.tarutis@santa.lt Straipsnyje pasakojame apie kompleksinės Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir hipoplastiškam aortos lankui vienmomentį chirurginį gydymą, pirmąkart atliktą Lietuvoje.2007 m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre operuotas 2 mėnesių 4,2 kg svorio kūdikis, kurio klinikinė diagnozė buvo: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, skilvelių pertvaros defektas, aortos koarktacija ir aortos lanko hipoplazija, plautinė hipertenzija, lėtinė hipoksemija, lėtinis širdies nepakankamumas. Atlikta vienmomentė ištaisanti visas ydas chirurginė korekcija – aortos koarktacijos ir hipoplastiško aortos lanko plastika, stambiųjų arterijų apkeitimo (Jatene) operacija ir skilvelių pertvaros defekto plastika. Operacija pavyko sėkmingai, kūdikis išleistas į namus stabilios būklės 26 parą po operacijos. Pagrindiniai žodžiai: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, aortos lanko hipoplazija, Jatene operacija Left ventricular reconstruction: preoperative and operative risk factors Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Centre of Anaesthesiology,Intensive Therapy and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: virgilijus.tarutis@santa.lt We report a case of a successful one-stage repair of Taussig–Bing anomaly with aortic coarctation and hypoplastic aortic arch in a 2-month-old infant. It was the first surgical correction of this type in Lithuania. The patch augmentation of the aortic arch and ascending aorta, arterial switch operation and ventricular septal defect patch closure were accomplished as a switch operation. Key words: double outlet right ventricle, Taussig–Bing anomaly, hypoplastic aortic arch

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

31

Turkevičius, Gintaras, Stanislovas Stankevič, Arimantas Grebelis, Rasa Čypienė, and Palmyra Semėnienė. "Drungno kraujo kardioplegijos įvertinimas atliekant trijų vožtuvų korekcijos operacijas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2203.

Full text

Abstract:

Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Ligoniai ir metodai 58 ligoniai (amžiaus vidurkis 66 metai), NYHA III–IV funkcinės klasės, suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje (19 ligonių) taikyta pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, antroje (39 ligoniai) – antegradinė frakcinė drungno kraujo kardioplegija. Aortos perspaudimo laikas 93 ± 5 min. Abiejų grupių ligoniams buvo vertinamas savaiminis širdies veiklos atsikūrimas po aortos atleidimo, EKG normalizavimosi laikas, trukmė nuo aortos atleidimo iki dirbtinės kraujo apytakos sustabdymo, adrenomimetikų poreikis pirmą pooperacinę parą, echoskopinis kairiojo skilvelio funkcijos įvertinimas prieš operaciją ir po jos. Rezultatai Išgyveno 54 ligoniai, mirė 4 (po 2 iš abiejų grupių). Vienas ligonis mirė nuo smegenų pažeidimo, du nuo dauginio organų nepakankamumo ir vienas nuo širdies silpnumo. Buvo geresni visų vertinamų tyrimų antros ligonių grupės rezultatai (1 lentelė). Išvados Trijų širdies vožtuvų korekcijos operacijose miokardo apsaugai tinkama naudoti tiek pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, tiek frakcinė antegradinė drungno kraujo kardioplegija. Kiek geresni buvo antros ligonių grupės rezultatai. Pagrindiniai žodžiai: kardioplegija, vožtuvų korekcija Evaluation of tepid blood cardioplegia in three heart valve surgical correction Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesteziology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: chirurgai@santa.lt Objective Analysis of myocardial protection technique for triple valve surgery was performed. Patients and methods Fifty-eight NYHA III–IV F.cl patients, mean age 66 years, were the investigated. All the patients were divided into two groups. Continuous retrograde tepid blood cardioplegia was used in group I patients (19) and antegrade intermittent tepid blood cardioplegia in 39 patients (group II). Aorta cross-clamp time was 93 ± 5 min. After declamping the aorta, the following criteria were analysed: heart rhythm self-restoration, time to ECG normalization and time from declamping the aorta till weaning from CPB (reperfusion), epinephrine doses after surgery, left ventricle ejection fraction before and after procedure. Results Fifty-four patients survived and 4 patients died after surgery. The causes of death were: 1 – postoperative brain damage, 2 – multiorgan failure, 1 – severe heart failure. Postoperative heart function was better preserved in group II of the patients. Conclusions Both type of cardioplegia are suitable for triple valve surgery. A slight improvement of hemodynamic data was noted when intermittent tepid blood cardioplegia was used. Key words: cardioplegia, valve correction

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

32

Žemaitytė, Gitana, Saulius Miniauskas, Kęstutis Ručinskas, Vytė Valerija Maneikienė, Aleksejus Zorinas, Sigitas Čibiras, Aleksandras Laucevičius, and Vytautas Jonas Sirvydis. "Ypač sunkaus širdies nepakankamumo medikamentinis recipientų gydymas." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2228.

Full text

Abstract:

Gitana Žemaitytė1, Saulius Miniauskas2, Kęstutis Ručinskas2, Vytė Valerija Maneikienė1, Aleksejus Zorinas2, Sigitas Čibiras2, Aleksandras Laucevičius3, Vytautas Jonas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-8661 VilniusEl paštas: gitana.zemaitaitytė@santa.lt Širdies nepakankamumas, nepaisant taikomų prevencijos ir moderniausių gydymo metodų, įgauna vis grėsmingesnį pobūdį. Europos kardiologų draugijos duomenimis, 2005 metais širdies nepakankamumu sirgo apie 14 milijonų europiečių, o 2020 metų prognozė – 30 milijonų sirgs šia liga. Tai daugiau negu dvigubas padidėjimas per penkiolika metų. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2005 metais mirė 54,4% gyventojų, tai daugiau nei pusė visų mirčių, kurias sukelia kitos ligos. Grėsmingiausia, kad 33% mirusių ligonių buvo 45–64 metų. Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre širdies nepakankamumas gydomas medikamentiniais ir chirurginiais metodais. Kai visos tradicinės medikamentinio gydymo priemonės jau neveiksmingas, ligoniams gydyti taikoma širdies transplantacija: paskutinė grandis, tikintis pagydyti šiuos ligonius. Transplantacijos Širdies chirurgijos centre pradėtos 1987 metais. Iki 2007 metų padarytos 47 operacijos. Pradėjus šį gydymo metodą, per pirmus trylika metų padaryta 19 operacijų, tai sudarė 11%, o recipientų laukimo lape po dvylikos mėnesių išlikdavo tik 1% ligonių. Pastaraisiais penkeriais metais suintensyvinus ir išplėtus medikamentinio gydymo diapazoną, širdies transplantacijų skaičius padidėjo beveik trigubai. Ligonių, sergančių širdies nepakankamumu ir laukiančių širdies transplantacijos, išgyvenimo trukmė iki transplantacijos pailgėjo iki trejų metų. Iš gautų rezultatų aiškėja, kad, taikant šiuolaikines medikamentinio gydymo priemones, daugiau ligonių, esančių galutinės širdies nepakankamumo stadijos, gali tikėtis sulaukti donoro. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumo medikamentinis gydymas, transplantacija The importance of medical treatment for patients waiting for heart transplantation Gitana Žemaitytė1, Saulius Miniauskas2, Kęstutis Ručinskas2, Vytė Valerija Maneikienė1, Aleksejus Zorinas2, Sigitas Čibiras2, Aleksandras Laucevičius3, Vytautas Jonas Sirvydis21 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Heart Surgery Centre, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-8661 Vilnius3 Vilnius University, Heart and Cardiovascular Diseases Clinic,Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: gitana.zemaitaitytė@santa.lt Heart failure problems have been growing worldwide, despite the fact that prevention and the most modern treatment methods are being applied. According to the data provided by the European Society of Cardiology in 2005, about 14 mill. Europeans suffer from heart failure, and the prognosis for 2020 covers 30 mill. people. This is a more than a two-fold increase over the coming 15 years. In Lithuania, 54.4% of all deaths in 2005 occurred as a result of cardiovascular diseases. The most threatening fact is that 33% of them are 45–64 years old, i.e. were in their most creative and employable age.At the Vilnius University Heart Surgery Centre, heart failure is treated both medically and surgically. When all the traditional medical treatment is insufficient, the last hope to help the patients is heart transplant.Heart transplantation was started at the VU Heart Surgery Centre in 1987. Until 2007, 47 transplant operations were performed. Over the first 13 years, 19 (11%) operations were performed. Over the last five years the scope of medical treatment has increased due to ACE inhibitors, diuretics, BAB, aldosterone antagonists, glycosides; sometimes medicines with a positive inotropic effect are administered (dopamine, dobutamine, levosimendane), which resulted in a three-fold number of heart transplantation operations. Patients suffering from heart failure and waiting for heart transplantation now live up to 3 years, while earlier only 1% of recipients on the waiting list lived more than 12 months.The results prove that the constant application of modern medical treatment increases the number of last-stage heart failure patients who may hope to receive donors. Key words: medical treatment, heart failure, transplantation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

33

Endzinas, A. "Amatų mokymo klausimai Lietuvoje xix a. viduryje." Psichologija 6 (January 6, 2016): X. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1964.6.8903.

Full text

Abstract:

Vilniaus universitetas teikė didelę reikšmę praktiniam rankų darbo bei amatų įgūdžių mokymui Vilniaus mokymo apygardos mokymo įstaigose. Reakcinio pobūdžio 1828 m. mokyklų nuostatai sudarė sąlygas mokyti amato, bet, politinių įvykių įtakoje, nuslopinus 1830 – 1831 m. sukilimą, Lietuvoje buvo įgyvendinama tik reakcinė nuostatų pusė. Rankų darbui ir amatui, specialiam šių dalykų mokymui nebuvo teikiama pakankamai reikšmės. Todėl XIX a. viduryje Vilniaus mokymo apygardos gubernijose tik 21 liaudies mokykloje buvo mokoma amatų. Ekonomikos raida šalyje, ypač šešiasdešimtaisiais XIX a. metais, kai Rusijos eksportas ir importas judėjo pagrindinai lietuviškų žemių sausuma ir upėmis, geležinkelių ir kelių statyba pareikalavo didesnio skaičiaus darbininkų, turinčių amato darbinių įgūdžių. Kadangi nebuvo amatų mokyklų, tokių darbininkų kadrus papildydavo kaimų ir miestų meistrų, amatininkų apmokyti asmenys bei asmenys, amato mokęsi iš tėvų, kariuomenėje ar savarankiškai. Valstybinio turto gubernijos žinybos stengėsi pritvirtinti našlaičius ir berniukus iš skurdžių šeimų prie amatininkų mokytis amato. Amatininkas imdavosi mokyti ir išlaikyti berniuką veltui su sąlyga, kad mokinys mokysis pas jį nustatytą laiką. Tokiu būdu įvairių amatų mokėsi ganėtinai didelis skaičius berniukų, pvz., Vilniaus gubernijoje 1853 m. – 357. Dėl ilgos karinės tarnybos dauguma grįžusiųjų iš jos nebuvo darbingi ir negalėjo įsijungti į ūkinę veiklą. Be to, įgyti įgūdžiai nepasižymėjo įvairove. Amatininkų poreikis sudarė jiems įmanomas gyvenimo sąlygas. Bežemių ir mažažemių valstiečių vaikų nukreipimas į amatus iš dalies pasitarnavo ir sprendžiant socialines problemas. Tam pasitarnavo ir 1853 m. amatininkų nuostatai. Mokytis amatų savo kūriniuose „Palangos Juzė“ ir „Paaugusių žmonių knygelė“????? skatino XIX vidurio lietuvių rašytojas M. Valančius. Jis teigė, kad paauglius mokytis amato reikia atiduoti savo darbą žinančiam meistrui. O parinkti amatą reikia atsižvelgiant į paauglio polinkius. Pradėjo augti interesas amato mokymuisi. Individualus amato mokymas meistro dirbtuvėse jau nebetenkino norinčių išmokti amato. Šalies ekonominė raida reikalavo susieti praktinių įgūdžių įgijimą su teoriniu paruošimu.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

34

Lebetkevičius, Virgilijus, Virgilijus Tarutis, Rita Sudikienė, Daina Liekienė, Kęstutis Lankutis, Giedrė Nogienė, Vidmantas Jonas Žilinskas, et al. "Naujagimių įgimtų širdies ydų chirurgija: Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro patirtis." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2209.

Full text

Abstract:

Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis1, Kęstutis Versockas2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė21 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Tikslas Apžvelgti Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro naujagimių įgimtų širdies ydų chirurgijos rezultatus, juos įvertinti ir padaryti išvadas. Metodai Nuo 1964 iki 2006 metų Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre atlikta 5066 įgimtų širdies ydų operacijos vaikams iki 18 metų. Naujagimių dalis – 307 operacijos (6,1%). Korekcijos naujagimiams atliktos naudojant dirbtinę kraujo apytaką (DKA) ir be jos. Rezultatai Įgimtų širdies ydų operacijos suskirstytos į keturis etapus. 1974–1990 metai (1974 m. atlikta pirmoji širdies operacija naujagimiui). Tuo laikotarpiu mirštamumas buvo 100%. 1991–1995 metais – mirštamumas 71%, 1996–2000 metais – mirštamumas 68%, 2001–2006 metais – mirštamumas 38%, 2006 metais mirštamumas – 22%. Išvados Analizuojant naujagimių širdies chirurgijos rezultatus, pažymėtina, kad per pastaruosius metus mirštamumas sumažėjo iki priimtinų dydžių, kurie artėja prie kitų pasaulio širdies chirurgijos klinikų rezultatų. Gerėjant visam kompleksui tyrimo, gydymo, slaugymo priemonių visose grandyse (kardiologija, anesteziologija-reanimatologija, chirurgija), mirštamumą įmanoma sumažinti iki minimalaus. Pagrindiniai žodžiai: įgimtos širdies ydos, širdies chirurgija, naujagimiai Corrective surgery of congenital heart defects: experience of Vilnius University Heart Surgery Centre Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis1, Kęstutis Versockas2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė21 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anaesthesiology Intensive Careand Pain Management Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: chirurgai@santa.lt Objective To access the outcome and mortality trend in newborns undergoing corrective surgery for congenital heart defect. Methods We reviewed the hospital records on 307 neonates under 30 days of life, who had congenital heart defects operated on at the Heart Surgery Center of Vilnius University, Lithuania, in 1994 through 2006. Early and late mortality results were analyzed. Results From January 1974 to 2006, 307 neonates with congenital heart disease underwent surgical repair at Heart Surgery Clinic of Vilnius University. It came to 6.1% of all 5066 procedures of the congenital heart diseases performed. The number of neonate operations considerably increased in the later years, because a special department with proper technique was established. 144 neonates underwent surgery repair with cardiopulmonary bypass and 163 neonates were operated on without cardiopulmonary bypass. The mean age of the patients was 11.8 ± 0.28 days. There were 113 girls and 194 boys. Conclusions Mortality from 71% in 1991–1995 dropped to 38% in 2001–2006 and 22% in 2006. Key words: congenital heart diseases, cardiosurgery, neonates

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

35

Plečkaitis, Romanas. "Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetui 420 metų." Problemos 57 (September 29, 2014): 9–16. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2000.57.6817.

Full text

Abstract:

Straipsnyje glaustai apžvelgiama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto istorija. Pateikiama jo priešistorė – filosofijos studijos Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Kartu su universitetu įkurtas Filosofijos fakultetas sukūrė pasauliečių filosofinį lavinimą. Jame puoselėta aukšto lygio logikos teorija, išsaugojusi viduramžių logikos naujoves. Gamtos filosofija aškino materiją, judėjimą, erdvę, laiką, begalybę, kontinuumą, priežastingumą, Aptariamos scholastinės psichologijos, kosmologijos kursų, politikos teoretikų problemos. Naujas filosofijos raidos laikotarpis buvo Apšvietos epocha: fakultete buvo supažindinama su naujujų amžių filosofijos teorijomis – empirizmu ir racionalizmu, su F. Bacono, J. Locke'o, R. Descarteso, G. Leibnizo ir kitų autorių pažiūromis. Į tuometinės filosofijos studijas įėjo ir naujųjų amžių gamtos mokslai. Edukacinė komisija panaikino Filosofijos fakultetą ir išbraukė filosofiją iš studijų programų. Fakulteto nebuvo ir XIX amžiuje, jis nebuvo įkurtas ir lenkiškame Stepono Batoro universitete (1919–1939). Sovietų okupacija Lietuvoje sugriovė filosofijos tradiciją – tik 1989 m. buvo atkurtas Filosofijos fakultetas Vilniaus universitete.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

36

KARŽELIENĖ, LILIJA, and NIJOLĖ ŠULGIENĖ. "ORIENTALISTO JUOZAPO KOVALEVSKIO DOKUMENTINIS PALIKIMAS VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE: REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS." Knygotyra 58 (January 1, 2012): 47–60. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v58i0.1470.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, LietuvaEl. paštas: lilija.karzeliene@mb.vu.lt; nijole.sulgiene@mb.vu.ltStraipsnyje nagrinėjama žymaus orientalisto Juozapo Kovalevskio (Józef Szczepan Kowalewski, Осип Михайлович Ковалевский, 1801–1878) dokumentinio palikimo (dalies asmeninės bibliotekos knygų ir rankraščių) likimo istorija. Remiamasi Vilniaus universiteto bibliotekoje esamomis šios asmeninės bibliotekos knygomis ir Rankraščių skyriuje saugomu asmens fondu. Išaiškinta, kad J. Kovalevskio dokumentinis palikimas VU bibliotekoje sutelktas keliuose padaliniuose: Rankraščių, Retų spaudinių ir Spaudinių saugojimo skyriuose. Tyrimo metu išplėsta ir patikslinta spaudoje skelbta informacija apie Vilniaus universitetui perduotos J. Kovalevskio asmeninės bibliotekos knygų skaičių – vietoj žinotų 444 pavadinimų identifikuota 1250 J. Kovalevskiui priklausiusių leidinių. Pagal knygose rastus knygų nuosavybės ženklus nustatyta, kad J. Kovalevskis biblioteką kaupė nuo savo studijų pradžios 1817 m. Vilniuje iki mirties Varšuvoje 1878 m. Tai nauja, istoriografijoje nefiksuota informacija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

37

Maneikienė, Vytė Valerija, Jelena Čelutkienė, Gitana Žemaitaitytė, Kęstutis Ručinskas, Saulius Miniauskas, Sigitas Čibiras, Vytautas Jonas Sirvydis, and Aleksandras Laucevičius. "Pacientų atranka širdies transplantacijai: šiuolaikiniai kriterijai." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2181.

Full text

Abstract:

Vytė Valerija Maneikienė1, Jelena Čelutkienė2, Gitana Žemaitaitytė1, Kęstutis Ručinskas3, Saulius Miniauskas3, Sigitas Čibiras2, Vytautas Jonas Sirvydis3, Aleksandras Laucevičius21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre nuo 1987 metų atliekamos širdies transplantacijos operacijos. Per šį laikotarpį recipientų sąrašuose buvo įrašyti 268 pacientai, atliktos 47 širdies transplantacijos. Šiuolaikiniai medikamentinio, elektrofiziologinio ir chirurginio gydymo metodai gerokai padidino pacientų, laukiančių širdies transplantacijos, išgyvenimą, tačiau širdies transplantacija tebėra veiksmingiausias gydymo metodas terminalinėmis širdies nepakankamumo stadijomis. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje įdiegti nauji diagnostikos metodai (spiroergometrija, NT-pro-BNP nustatymas) leidžia praktiškai pritaikyti šiuolaikinius atrankos kriterijus. Šiame straipsnyje remiantis literatūros apžvalga įvardyti pagrindiniai recipientų atrankos širdies transplantacijai kriterijai, taikomi ir Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, recipientų atranka, transplantacija Evaluation at selection of patients for heart transplantation: current criteria Vytė Valerija Maneikienė1, Jelena Čelutkienė2, Gitana Žemaitaitytė1, Kęstutis Ručinskas3, Saulius Miniauskas3, Sigitas Čibiras2, Vytautas Jonas Sirvydis3, Aleksandras Laucevičius21 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Heart and Cardiovascular Diseases Clinic,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt Heart transplantations at Vilnius University Heart Surgery Centre have been performed since 1987. During all this period, 268 patients were included into the recipients’ list and 47 heart transplantations were performed. The current medical, electrophysiological and surgical methods have obviously increased the survival of patients who are waiting for heart transplantation. However, heart transplantation is still the most effective method in the end-stage heart failure. In recent years, the new diagnostic methods (spiroergometry, NT-pro-BNP) implemented at Vilnius University Heart Surgery Center enable using current selection criteria in practice. In the article, according to a literature review, all the basic criteria of evaluating and selecting recipients for heart transplantation mentioned above are used at our Center. Key words: heart failure, recipients’ selection, transplantation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

38

Rudžinskienė, Rasa, and Judita Rudokaitė. "Neįgalaus jaunimo karjeros projektavimo kompetencijų ypatumų atskleidimas žinių visuomenės kontekste." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 9 (January 1, 2014): 94–104. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2014.0.3774.

Full text

Abstract:

Šiaulių universitetas,Vilniaus g. 88, LT-76285 ŠiauliaiEl. paštas: karjerosprojektavimas@gmail.comJudita RUDOKAITĖVytauto Didžiojo universitetas,K. Donelaičio g. 58, LT-44248 KaunasEl. paštas: juditarud@gmail.com Straipsnyje analizuojamos jaunimo, turinčio negalią, karjeros projektavimo kompetencijos. Pateikti karjeros, karjeros projektavimo, neįgalumo sąvokų apibūdinimai. Siekiant atskleisti karjeros projektavimo svarbą sėkmingos karjeros planavimui ir raidai, atliktas pusiau struktūruotas interviu, kurio rezultatai parodė, kad jauni žmonės susiduria su įvairiomis problemomis rinkdamiesi profesinį kelią ar integruodamiesi į darbo rinką. Atliktas tyrimas išryškino jaunimo karjeros planavimo, realizavimo, valdymo, naujų kompetencijų įgijimo ypatumus, socialinės atskirties reikšmę, įgyjant išsilavinimą, realizuojant sėkmingos karjeros viziją.Pagrindiniai žodžiai: karjeros projektavimas, neįgalumas, karjera, darbo rinka. EVALUATION OF CAREER DESIGNING COMPETENCE OF YOUNG PEOPLE WITH DISABILITY IN THE CONTEXT OF KNOWLEDGE-BASED SOCIETYRasa Rudžinskienė, Judita Rudokaitė SummaryThe career designing competence of young people with disability has been analysed in this article. The concepts of career, career designing, and disability have been identified in this article. Research data has been collected using the semi-structured interview method. The quantitative research of young people with disability has been presented in this article in order to reveal the importance of career designing for successful career planning and development. Results of this research showed that young people are faced with various problems in choosing career paths or integrating into the labour market. Also, the peculiarities of young people career planning, realisation and management have been revealed in this article.Key words: career designing, disability, career, labour market.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

39

Galinienė, Birutė, Algirdas Miškinis, Albinas Marčinskas, and Greta Drūteikienė. "Studijų kokybės įtaka aukštųjų mokyklų įvaizdžiui." Informacijos mokslai 48 (January 1, 2009): 68–81. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3330.

Full text

Abstract:

Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimas skatina šio kontinento aukštąsias mokyklas susimąstyti apie aukštojo mokslo konkurencingumo ir jo vertės didinimą. Tai pasiekti Lietuvos aukštosios mokyklos gali tik nuolat gerindamos studijų kokybę,savo įvaizdį ir reputaciją. Šiame straipsnyje aptariamos bendrosios studijų kokybės ir įvaizdžio gerinimo aukštosiose mokyklose teorinės prielaidos, jas iliustruojant tyrimų, kurie buvo atlikti visame Vilniaus universitete ir atskirai Ekonomikosfakultete, duomenimis. Visuose Vilniaus universiteto padaliniuose 2005–2006 m. atlikome keturis didelio masto tyrimus (įvertinome vidinį Vilniaus universiteto įvaizdį, studentų požiūrį į studijų kokybę, pradedančiųjų studijuoti Universitete ir jų tėvų lūkesčius, tų lūkesčių pokyčius po pirmojo studijų pusmečio) ir identifikavome pagrindines problemines sritis. Siekdami nustatyti šių problemų priežastis, mėginome pažvelgti dar giliau – atlikome tyrimą viename Vilniaus universiteto padalinyje (Ekonomikos fakultete), kuriuo aiškinomės, kokie veiksniai daro įtaką aukštosios mokyklos įvaizdžiui ir kaip Universiteto įvaizdis siejasi su siūlomų studijų kokybe.Reikšminiai žodžiai: studijų kokybė, įvaizdis, aukštoji mokykla.The impact of study quality on the image of a higher education institutionBirutė Galinienė, Algirdas Miškinis, Albinas Marčinskas, Greta Drūteikienė SummaryIssues concerning the image and reputation strengthening of higher education institutions have recently been given an important consideration in Lithuania and other European countries. In the article we will discuss the fundamentals of the university education quality and image strengthening in theoretical premises, and illustrate them using data of studies performed at the Vilnius University. The research results demonstrate that the quality of studies is the main factor in determining the image of a higher education institution. Key words: study quality, image, higher education institution.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

40

Kosinskas, Eugenijus, Sigitas Čibiras, and Vaidotas Zabulis. "Pirmoji patirtis per kateterį stentgraftu endoprotezuojant nusileidžiančiąją aortą." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2226.

Full text

Abstract:

Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: chirurgai@santa.lt Straipsnyje analizuojama pirmoji Lietuvoje patirtis endoprotezuojant stentgraftais per kateterį nusileidžiančiąją aortą: 2005 m. gruodis – 2007 m. vasaris, 19 ligonių, 23 stentgraftai. Trims ligoniams prieš endoprotezavimą rekonstruotos aortos lanko šakos, kad būtų sudaryta erdvė proksimaliai tvirtinti stentgraftą. Dviem ligoniams endoprotezavimas stentgraftu buvo sudedamoji hibridinės operacijos dalis, gydant torakoabdominalinę aortos aneurizmą. Pagrindiniai žodžiai: nusileidžiančiosios aortos aneurizma, disekacija, stentgraftai First Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: chirurgai@santa.lt The first Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting is analyzed. From December 2004 till February 2007, 23 stentgrafts in 19 patients were implanted. In two cases the location of stentgrafts was wrong. No other major complications occurred. Key words: thoracoabdominal aneurysm, thoracic aorta dissection, stentgrafts

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

41

Paškonis, Marius, Jonas Jurgaitis, Vitalijus Sokolovas, Tatjana Rainienė, Balys Dainys, and Kęstutis Strupas. "Kepenų transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje." Lietuvos chirurgija 5, no. 1 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2249.

Full text

Abstract:

Marius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Vitalijus Sokolovas1, Tatjana Rainienė2, Balys Dainys1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centroKlinikinės imunologijos laboratorija, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: mpaskonis@yahoo.com 1955–1967 metais klinikinės kepenų transplantacijos pagrindai buvo kuriami tik keliose Europos, Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų klinikose ir eksperimentinėse laboratorijose. 1967 metais Kolorado universitete Thomas Starzl atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantaciją žmogui. 1968 metais Roy Calne Kembridžo universitete atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantaciją Europoje. Tačiau tuo metu penkerius metus išgyvendavo tik apie 20% recipientų. Padėtis pasikeitė, kai 1979 metais klinikinėje organų transplantacijoje pradėtas vartoti ciklosporinas A. Recipientų penkerių metų išgyvenamumas vartojant šį imunosupresantą pasiekė 70%. Gerėjant kepenų transplantacijų rezultatams ėmė stigti donorinių organų. Atliekant sumažinto dydžio donorinių kepenų transplantaciją, vienų donorinių kepenų transplantaciją dviem recipientams, kepenų transplantaciją iš gyvo donoro, buvo stengiamasi sumažinti donorinių organų trūkumą. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama ksenotransplantacijai. Ksenotransplantacija – pažeistų žmogaus organų pakeitimas gyvūnais audiniais ar organais. Lietuvoje sėkmingos kepenų persodinimo operacijos žengia tik pirmus žingsnius. 1962 metais Vilniuje buvo įkurta Vilniaus universiteto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija, kurioje aktyviai vyko eksperimentinė širdies, inkstų ir kepenų transplantacija. Buvo sukurtas ir kliniškai pritaikytas originalus tuo laikotarpiu ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo gydymo metodas. Ruošiantis klinikinei kepenų transplantacijai atliktos 68 ortotopinės kepenų transplantacijos su gyvūnais. 1969 metais Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje sukuriamas imunologijos sektorius. Lietuvoje pirmosios kepenų transplantacijos žmogui atliktos 2000 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Nors šios operacijos buvo nesėkmingos, ir toliau aktyviai tobulintasi šioje chirurgijos srityje. 2002 metais Kauno medicinos universiteto klinikose prof. J. Pundziaus, o 2005 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose prof. K. Strupo vadovaujamos specialistų brigados atliko pirmąsias sėkmingas ortotopines kepenų transplantacijas Lietuvoje. Pagrindiniai žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, hetertotopinė kepenų transplantacija, transplantacinė imunologija, ksenotransplantacija, kepenų transplantacijos istorija Developement of liver transplantation in the world and in Lithuania Marius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Vitalijus Sokolovas1, Tatjana Rainienė2, Balys Dainys1, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Department of Gastroenterology,Urology and Abdominal Surgery, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Laboratory Diagnostics,Laboratory of Clinical Immunology, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: mpaskonis@yahoo.com In 1955–1967, the basics of clinical liver transplantation were generated only in several experimental laboratories in Europe, Great Britain and United States. In 1967, the first successful human liver transplantation was performed by Thomas Starzl at University of Colorado. A year later, Roy Calne from University of Cambridge performed the first successful liver transplantation in Europe. The five-year survival rate was only 20% at that time. The situation changed in 1979 when the immunosuppressive agent cyclosporine A was introduced into clinical practice. The five-year survival rate reached 70%. The improved results of liver transplantation created a new problem – shortage of available organs. Reduced size liver transplantation, split liver transplantation, living donor liver transplantation were the methods to reduce organ shortage. Nowadays much attention is paid to xenotransplantation. Xenotransplantation is the transplantation of tissues or organs from one species to another. Liver transplantation in Lithuania makes only its first steps. In 1962, Laboratory of Heart and Vascular Surgery of Vilnius University was introduced, in which experimental works in the field of heart, kidney and liver transplantation were performed. At that time, the original method of treatment of acute liver insufficiency was introduced and clinically adapted. 68 experimental liver transplantations on laboratory animals were performed. In 1969, in the Laboratory of Heart and Vascular Surgery, the sector of immunology was established. The first attempts to perform human liver transplantation in Lithuania were made in 2000 at Vilnius University Hospital Santariškiu Klinikos and Kaunas Medical University Hospital. These operations were unsuccessful. Nevertheless the transplant teams continued to improve knowledge in this field of surgery. In 2002, the first successful human liver transplantations was performed at Kaunas Medical University Hospital under the guidance of Prof. J. Pundzius, and in 2005 at Vilnius University Hospital Santariškiu Klinikos under the guidance of Prof. K. Strupas. Keywords: orthotopic liver transplantation, heterotopic liver transplantation, transplant immunology, xenotransplantation, history of liver transplantation

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

42

Auryla, V., and V. Žukas. "IŠ LIETUVIŲ PEDAGOGIKOS ISTORIJOS (K. Nezabitausko elementorius „Naujasis skaitymas...“)." Psichologija 2 (January 6, 2016): 113–21. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.2.8853.

Full text

Abstract:

XIX a. pradžioje, feodalizmo žlugimo ir kapitalistinių santykių formavimosi epochoje, Lietuvoje suintensyvėjo švietėjiška veikla. Šioje srityje svarbų vaidmenį suvaidino Vilniaus universitetas: šio universiteto profesoriai studijavo Lietuvos istoriją, rinko jos paminklus, lietuvių studentai skyrė daug dėmesio kalbos klausimams, literatūros studijoms, lietuvių tautos švietimui. Vienu aktyviausių to meto lietuviškos spaudos veikėju buvo K. Nezabitauskas (1800 – 1876). 1824 m. buvo išleistas jo elementorius „Naujasis skaitymas mažiems vaikams“. Remiantis naujais pedagoginiais pagrindais elementoriuje buvo pateikti skaitiniai, pirmą kartą buvo įtrauktos su tekstu susijusios iliustracijos, o taip pat lietuviškos patarlės ir bibliografinis lietuviškos spaudos sąrašas. K. Nezabitauskas siekė pritraukti vaikų dėmesį, o mokymosi procesą padaryti lengvą ir vaizdingą. Elementoriaus įvade jis pasisakė prieš scholastinį mokymąsi. Savo elementoriuje K. Nezabitauskas pateikia praktinius nurodymus ir populiarią mokslinę informaciją. Elementoriuje išspausdintus straipsniukus galima laikyti pirmosiomis lietuviškos pasaulietinės literatūros vaikams apraiškomis. Patarlės ir ypač bibliografinis sąrašas elementoriuje liudija tai, kad jis taip pat buvo skirtas ir tolimesniam skaitytojų, daugiausia jaunimo, švietimui. Šis elementorius buvo teigiamai įvertintas to laikmečio lietuvių rašytojo D. Poškos, rusų mokslininko P. Kepeno, aktyvaus kultūros veikėjo L. Rogalskio, lenkų laikraščio „Kurjer Litewski“ ir t. t. XIX a. antroje pusėje elementorių ruošėsi perleisti M. Akelaitis, kuris planavo praleisti religinę dalį ir įtraukti liaudies dainas (liko šio darbo rankraštis). Nors šis K. Nezabitausko elementorius ir turėjo tam tikrus idėjinius trūkumus, vis tik jo istorinė reikšmė yra labai didelė. K. Nezabitauskas pirmas pradėjo rašyti lietuvių vaikams pasaulietiško turinio skaitinius, savo elementoriuje vaikų mokymąsi nukreipė praktine kryptimi, panaudojo naujus knygų sudarymo principus.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

43

Voluckienė, Elvyra, Loreta Ivaškevičienė, Virginija Grabauskienė, Jurgita Židanavičiūtė, and Giedrius Uždavinys. "Miokardo gyvybingumas – svarbus požymis numatant chirurginį išeminio širdies nepakankamumo gydymą." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2196.

Full text

Abstract:

Elvyra Voluckienė1, Loreta Ivaškevičienė2, Virginija Grabauskienė3, Jurgita Židanavičiūtė4, Giedrius Uždavinys21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Kardiologijos ir angiologijos centras4 Vilniaus Gedimino technikos universitetasEl paštas: elvyra.voluckiene@santa.lt Tikslas Nustatyti priešoperacinės kairiojo skilvelio (KS) funkcijos prognostinę reikšmę pacientams, sergantiems sunkiu išeminiu širdies nepakankamumu (IŠN), po chirurginės kairiojo skilvelio rekonstrukcijos (KSR) ir aortos bei vainikinių jungčių (AVJ) suformavimo operacijos. Ligoniai ir metodai Retrospektyvinei analizei tikslingai atrinkti 37 pacientai (32 vyrai, vidutinis amžius 59 ± 10,5 m.), sergantys IŠN ir KS išvarymo frakcija (IF) < 30%, kuriems buvo atlikta KSR ir AVJ suformavimo operacija. Po persirgto Q bangos priekinio miokardo infarkto buvo praėję vidutiniškai 5,8 ± 3,3 mėnesio. Vidutinė NYHA klasė buvo 3,4 ± 1,3. KS funkcijos rodikliai buvo apskaičiuoti dobutamino echokardiografijos tyrimo ramybės (r) ir mažos dobutamino dozės (mdd) metu: diastolinio skersmens indeksas – DDI cm/m² (r), IF (%) (r), sienos judėjimo indeksas – SJIr ir SJImdd, asinergijos plotas (Aproc.) (mdd). Hospitalinis mirštamumas buvo 13,5%; mirštamumas per vienus metus buvo 6,25%. Vidutinė NYHA klasė po vienų metų buvo 2,2 ± 1,1. Rezultatai Logistinės regresijos analizė ir „Proportional Odds“ modelis parodė, kad priešoperacinis KS Aproc. (mdd) buvo statistiškai reikšmingas prognostinis pooperacinės vienų metų NYHA klasės požymis (OR 0,86, p = 0,0086). Išvada Priešoperacinis kairiojo skilvelio asinergijos dydis, nustatytas dobutamino echokardiografijos tyrimo metu, yra svarbus požymis, numatant pooperacinę vienų metų NYHA klasę pacientams, sergantiems sunkiu išeminiu širdies nepakankamumu po chirurginės kairiojo skilvelio rekonstrukcijos ir aortos bei vainikinių jungčių suformavimo operacijos. Pagrindiniai žodžiai: išeminis širdies nepakankamumas, kairiojo skilvelio rekonstrukcija Myocardial viability predicts improvement in patients after surgical treatment of ischemic heart failure Elvyra Voluckienė1, Loreta Ivaškevičienė2, Virginija Grabauskienė3, Jurgita Židanavičiūtė4, Giedrius Uždavinys21 Vilnius University Hospital Santariškių Clinics, Cardial Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University, Centre of Cardiology and Angiology4 Vilnius Gediminas Technical UniversityE-mail: elvyra.voluckiene@santa.lt Objective This study sought to define the prognostic value of myocardial viability in patients with severe ischemic heart failure, who underwent surgical ventricular reconstruction with associated coronary grafting. Patients and methods This retrospective study selected 37 consecutive patients (32 men, mean age 59 ± 10.5 years) who underwent surgical ventricular reconstruction with associated coronary grafting, and preoperative left ventricular (LV) ejection fraction < 30% (mean, 25 ± 4.6%). The mean New York Heart Association (NYHA) class before operation was 3.4 ± 1.3. The time-frame of the large anterior myocardial infarction was 5.8 ± 3.3 months. LV systolic function was assessed by echo-dobutamine: the wall motion score index at rest (WMSIr), WMSI and the extent of LV asynergy (A%) during low-dose dobutamine (ldd). In-hospital mortality was 13.5%. After one-year, the mean functional NYHA class was 2.2 ± 1.1, and at one-year the mortality was 6.25%. Results Logistic regression analysis and the Proportional Odds model showed that LV A% during ldd (OR 0.86, p = 0.0086) was an independent predictor for the one-year postoperative functional NYHA class. Conclusions The preoperative extent of left ventricular asynergy during echo-dobutamine can predict the expectation of functional NYHA class improvement in patients with a severe ischemic heart failure one-year following surgical ventricular reconstruction with associated coronary grafting. Key words: ischemic heart failure, surgical ventricular reconstruction

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

44

NAVICKIENĖ, AUŠRA. "KNYGOTYROS IR DOKUMENTOTYROS MOKSLŲ DOKTORANTŪROS STUDIJOS VILNIAUS UNIVERSITETE 1991−2014 METAIS." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 236–65. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.4001.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto 3, LT-0153 Vilnius, LietuvaEl. paštas: ausra.navickiene@kf.vu.ltKnygotyros ir dokumentotyros doktorantūra Vilniaus universitete įkurta 1991 m. ir yra glaudžiai susijusi su komunikacijos ir informacijos mokslų krypties tapsmu. Per kelis dešimtmečius sukauptos patirties analizė ir apibendrinimas leidžia atskleisti tiek krypties mokslinių mokyklų formavimosi savitumus, tiek trečiosios pakopos studijų pasiekimus ir trūkumus, išskirti tolesnę jų raidą skatinančius ar stabdančius veiksnius. Straipsnio tikslas ‒ remiantis pirminiais šaltiniais išanalizuoti Knygotyros ir dokumentotyros instituto įdirbį vykdant trečiosios pakopos studijas, įvardyti stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes planuojant tolesnį šimtmečių istoriją turinčių knygotyros, bibliografijos ir kitų dokumentinės komunikacijos mokslams priskiriamų šakų mokslininkų rengimą.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

45

GRIGAS, VINCAS. "MATEMATINIO TIKSLUMO KŪRYBINGUMAS BIBLIOTEKININKYSTĖJE: IN MEMORIAM VITAI MOZŪRAITEI (1960–2014)." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 344–51. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.3994.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

46

Ryčkov, Andrej. "KONFERENCIJOS "LIETUVOS STATUTAS IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS BAJORIŠKOJI VISUOMENĖ" APŽVALGA." Lietuvos istorijos studijos 33 (January 1, 2014): 251–54. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2014.0.5055.

Full text

Abstract:

2013 m. lapkričio 7–8 d. Vilniaus universitete buvo surengta konferencija, skirta 425-osioms Trečiojo Lietuvos Statuto (toliau – TLS) priėmimo metinėms. Pagrindiniais šios konferencijos organizatoriais tapo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės darbuotojai: prof. Irena Valikonytė, jaun. mokslo darbuotojos Lirija Steponavičienė ir Neringa Šlimienė. Organizatorius nuoširdžiai rėmė ir Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas bei prodekanas dr. Salvijus Kulevičius. Šiai progai skirtą parodą „Lietuvos Statuto tyrimai Vilniaus universitete“ parengė Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

47

Petraitis, Tadas. "Docentą Vladą Lazutką prisimenant." Lietuvos chirurgija 3, no. 4 (January 1, 2005): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.4.2305.

Full text

Abstract:

Tadas PetraitisVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius Vladas Lazutka (1948–2000) – šviesi asmenybė. Gimė Vilniuje. 1965 m. pasirinko medicinos studijas Kauno medicinos institute, 1970 m. jas tęsė Vilniaus universitete ir jį baigė 1972 m. Jis dėstė chirurgiją Vilniaus medicinos mokykloje ir dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninės Urologijos skyriuje, nuo 1979 m. – urologu Vilniaus universiteto Onkologijos institute. 1987 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją. "Prostatos vėžio epidemiologija Lietuvoje". Nuo 1988 m. dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu, o nuo 1997 m. – docentu. Savo didelę klinikinę praktiką docentas perteikė spausdintuose leidiniuose kurių yra daugiau kaip 100. Vladas Lazutka buvo ne tik puikus gydytojas, kolega, dėstytojas, bet ir šeimos žmogus. Reikšminiai žodžiai: urologija, prostatos vėžys, Vladas Lazutka, Onkologijos institutas In the memory of docent Vladas Lazutka Tadas PetraitisInstitute of Oncology of Vilnius University,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania Vladas Lazutka (1948–2000) a bright personality. V. L. was born in Vilnius. In 1965 he began his studies of medicine at the Institute of Medicine in Kaunas, from 1970 he continued them at the Vilnius University, from which he graduated in 1972. He lectured surgery at the School of Medicine of Vilnius and worked in Red Cross Hospital, department of urology. Since 1979 V. L. worked as an urologist at the Institute of Oncology of Vilnius. In 1988 he defended his dissertation "Epidemiology of prostate cancer in Lithuania". Since 1988 V. L. worked as scientific researcher, and since 1997 as a docent. His large clinical practice was reflected in more than 100 publications. Vladas Lazutka was not only a perfect physician, colleague, teacher, but also a loving family man. Keywords: urology, prostate cancer, Vladas Lazutka, Institute of Oncology

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

48

LIEPAITĖ, INGA. "VLADO ŽUKO ATMINIMUI SKIRTA NACIONALINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA ANYKŠČIUOSE." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 364–68. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.3990.

Full text

Abstract:

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas,Vilniaus universiteto bibliotekos Moksliniųtyrimų ir paveldo rinkinių centro Rankraščių skyriusUniversiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, LietuvaEl. paštas: inga.liepaite@mb.vu.lt

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

49

Zorinas, Aleksejus, Kęstutis Ručinskas, Saulius Miniauskas, Radvilė Malickaitė, Gitana Žemaitytė, Vytė Valerija Maneikienė, and Vytautas Sirvydis. "Citomegalovirusinės ligos gastrointes-tininė forma po širdies persodinimo." Lietuvos chirurgija 5, no. 3 (January 1, 2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2221.

Full text

Abstract:

Aleksejus Zorinas1, Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Radvilė Malickaitė1, Gitana Žemaitytė2, Vytė Valerija Maneikienė2, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: aleksejus.zorinas@santa.lt; kestutis.rucinskas@santa.lt Citomegalovirusinis (CMV) virškinimo trakto pažeidimas yra vienas iš klinikinių infekcijos poreiškių pacientams po organų persodinimo. Gastrointestininės CMV formos diagnostika dažnai yra sudėtinga, o padariniai sunkūs. Pristatomas CMV ligos po širdies persodinimo atvejis, diagnostikos ypatumai ir gydymo rekomendacijos. Pagrindiniai žodžiai: širdies persodinimas, citomegalo viruso infekcija Subaortic stenosis and mitral valve anomaly: surgical treatment aspects Aleksejus Zorinas1, Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Radvilė Malickaitė1, Gitana Žemaitytė2, Vytė Valerija Maneikienė2, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: aleksejus.zorinas@santa.lt; kestutis.rucinskas@santa.lt Cytomegalovirus infection can cause lesions of different organs, including gastrointestinal tract. In transplant patients, CMV infection can be associated with severe consequences. This case details the clinical and diagnostic features of gastrointestinal CMV disease in a patient after heart transplantation, in which treatment resulted in a complete resolution of the symptoms. Key words: heart transplantation, cytomegalovirus infection

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

50

Pukenytė, Rūta, Gytis Šustickas, Jelena Ščerbak, Darius Aukštikalnis, and Rimvydas Ašoklis. "Regos nervo sužalojimas: literatūros apžvalga." Lietuvos chirurgija 9, no. 1-2 (January 1, 2011): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2011.1.2089.

Full text

Abstract:

Rūta Pukenytė1, Gytis Šustickas2, Jelena Ščerbak2, Darius Aukštikalnis1, Rimvydas Ašoklis1 1 Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl. paštas: rutapuke@bamba.lt; gytis.sustickas@gmail.com Regos nervo pažeidimas siejamas su sunkiu galvos smegenų, veido ar akiduobės sužalojimu, galinčiu sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Straipsnio tikslas – apžvelgti literatūrą regos nervo sužalojimų etiologijos, patogenezės, diagnostikos ir gydymo klausimais. Reikšminiai žodžiai: regos nervo sužalojimas, regos nervo avulsija, tiesioginis, netiesioginis regos nervo sužalojimas, trauminė optinė neuropatija, regos nervo dekompresija, kortikosteroidai. Optic nerve injury: review of the literature Rūta Pukenytė1, Gytis Šustickas2, Jelena Ščerbak2, Darius Aukštikalnis1, Rimvydas Ašoklis1 1 Vilnius University, Ear, Nose, Throat and Eyes Clinic, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: rutapuke@bamba.lt; gytis.sustickas@gmail.com Injury of the optic nerve is associated with a serious brain, facial and orbital trauma that may be the cause of irreversible vision loss. The purpose of the article is to review the literature for the ethiological, pathological, diagnostical and treatment aspects of the optic nerve trauma. Key words: optic nerve trauma, optic nerve avulsion, direct, indirect optic nerve injury, traumatic optic neuropathy, optic nerve decompression, corticosteroids.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Vilniaus universitetas'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles