Academic literature on the topic 'Vyresnio amžiaus moterys'

Tyrimo tikslas – ištirti 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų fizinio aktyvumo, gyvenimo kokybės ir su­bjektyvios gerovės ypatumus bei tarpusavio sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Vienmomentis skers­pjūvio tipo tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Tiriamųjų apklausa buvo vykdoma tiesiogiai, naudojant bendrąjį ir specialiuosius klausimynus. Bendrajame klausimyne buvo registruojami socio­demografiniai duomenys, ūgis, kūno masė, apskai­čiuotas kūno masės indeksas. Specialieji klausimynai buvo skirti įvertinti senyvo amžiaus moterų fizinį aktyvumą (angl. Physical Activity Scale for Elderly, PASE), gyvenimo kokybę (angl. Control, Autonomy, Self-realization, Pleasure, CASP-19) ir subjektyvią gerovę (angl. Positive and Negative Affect Schedule, PANAS; angl. Satisfaction With Life Scale, SWLS). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 18.0 for Windows programų paketą. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 103 moterys, kurių vidu­tinis amžius – 71,37±7,58 metai. Didžiąją tiriamųjų dalį sudarė miesto gyventojos, turinčios aukštąjį išsi­lavinimą, daugiau nei pusė jų gyveno vienos. PASE, CASP-19 (kontrolės, autonomijos sritys), PANAS-PA ir PANAS-NA klausimynų vidutiniai įverčiai statistiš­kai reikšmingai skyrėsi 60–69 m., 70–79 m. ir 80 m. ir vyresnio amžiaus grupėse. CASP-19 klausimyno kontrolės srities vidutiniai įverčiai buvo mažiausi našlių moterų grupėje, aukščiausi – neištekėjusių arba išsiskyrusių moterų grupėje. PASE, CASP-19 klausi­myno autonomijos srities vidutiniai įverčiai didesni aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų grupėje, taip pat jos jaučia daugiau teigiamų (PANAS-PA) ir mažiau neigiamų (PANAS-NA) emocijų, nei moterys su ma­žesniu išsilavinimu. Fizinis aktyvumas vidutiniškai stipriai koreliavo su teigiamo emocingumo vidutiniais įverčiais. Nustatyti vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai tarp gyvenimo kokybės ir subjektyvią gerovę vertinančių klausimynų vidutinių įverčių. Išvados. 1. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad 80 m. ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas mažes­nis, gyvenimo kokybė blogesnė, jos patyrė mažiau teigiamų ir daugiau neigiamų emocijų, negu jaunes­nės (60–79 m.) senyvo amžiaus moterys. Mieste gy­venančių, aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų fizinis aktyvumas buvo didesnis, jos patyrė daugiau teigiamų ir mažiau neigiamų emocijų negu gyvenančios kaime. Mieste gyvenančių moterų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei gyvenančių kaime. 2. Senyvo amžiaus moterų fizinis aktyvumas stipriai susijęs su teigiamu emocingumu, gyvenimo kokybė – su teigiamu emo­cingumu ir pasitenkinimu gyvenimu. Pasitenkinimas gyvenimu buvo susijęs su savęs realizavimo sritimi.

Žiniasklaida įtakoja individų amžiaus tapatumą. Tyrimais Vakaruose nustatytas menkas pagyvenusių žmonių, ypač moterų, reprezentavimas. Šiame straipsnyje analizuojami pagyvenusių žmonių įvaizdžiai 2007 m. 396 internetinio portalo „Delfi“ publikacijose apie pagyvenusius žmones. Priešingai Vakarų tendencijoms, moterys juose reprezentuojamos dažniau nei vyrai. Dominuojantys kriminalinio pobūdžio pranešimai kuria pagyvenusių žmonių-aukų įvaizdį, paryškinamą senatvės institucionalizavimo tendencijų.

Tikslas. Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuota neobstrukcinė išeminė širdies liga (IŠL), paplitimą, rizikos veiksnius, prognozę ir atlikti neinvazinių išemiją įrodančių tyrimo metodų analizę. Rezultatai. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją (VAA) neobstrukcinė IŠL nustatyta 36,3 proc. pacientų (21,4 proc. jų VAA atlikta dėl vožtuvų atologijos). 14,9 proc. pacientų pasireiškė netipinės KA simptomai. Tiriamieji dažniau buvo vyresnio amžiaus moterys (58 proc.), sergančios dislipidemija bei arterine hipertenzija (AH). Vyrai su neobstrukcine IŠL dažniau buvo rūkantys, vartojantys alkoholį. 83,9 proc. pacientų nustatyta kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KSIF) > 50 proc. Prieš VAA neinvaziniai tyrimai atlikti 512 (65,5 proc.) pacientų, iš kurių patologiniai rasti 248 (48,4 proc.). Praėjus vieneriems metams po neobstrukcinės IŠL diagnozavimo atlikus VAA, ŪKS išsivystė 20 tiriamųjų (2 proc.). Išvados. 1) Neobstrukcinė IŠL diagnozuota daugiau nei trečdaliui pacientų po atliktos VAA. Daugiau buvo moterų, jos buvo vyresnio amžiaus nei vyrai. 2) Dažniausi tirtų pacientų rizikos veiksniai: AH, nutukimas, dislipidemija, šeiminė IŠL anamnezė. Apie 15 proc. pacientų sirgo CD, beveik 17 proc. rūkė. Moterys dažniau sirgo AH ir dislipidemija, vyrai – rūkė, vartojo alkoholį. Daugumai pacientų diagnozuota stabili krūtinės angina. Kliniškai dažniau vyravo netipiniai angininiai skausmai. 3) Neinvaziniai tyrimai atlikti daugiau nei pusei pacientų (dažniausiai atlikta VEM), iš kurių apie pusė – patologiniai. Atlikus echokardiografiją daugumai tiriamųjų rasta išlikusi KS IF. 4) Nepaisant to, jog VA nebuvo rasta reikšmingų stenozių, pacientams stebėta padidėjusi kardiovaskulinių įvykių rizika ateityje.

Reikšminiai žodžiai: kelio sąnario osteoartrozė, endoprotezavimas, kelio skausmas, funkcinis pajėgumas. Darbo tikslas. Išsiaiškinti ir įvertinti pacientų, sergančių pirmine kelio sąnario osteoartroze, esmines charakteristikas prieš endoprotezavimo operaciją ir nustatyti jų ryšį su kūno mase ir amžiumi. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas prospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 221 tiriamas pacientas, hospitalizuotas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Ortopedijos skyrių, planuojant atlikti pirminę kelio sąnario endoprotezavimo operaciją dėl pirminės osteoartrozės. Demografiniai, socialiniai ir klinikiniai duomenys surinkti anketinės apklausos būdu. Rezultatai. Tiriamųjų vidutinis amžius buvo 68,42 ± 8,30 metų. Moterys sudarė 83,26 proc, tiriamųjų, jų vidutinis amžius – 68,30±8,18. Vyrai sudarė 16,74 proc., jų vidutinis amžius – 69,05 ± 9,00. Vidutinis tiriamųjų kūno masės indeksas 32,96 ± 5,93 kg/m2. 60,18 proc. tiriamųjų pagal Charnley klasifikaciją priskirti B grupei. Vertinant rentgenogramas, remiantis Ahlbäck klasifikacija, 43,18 proc. tiriamųjų nustatytas 3 kelio sąnario pažeidimo tipas. 66,52 proc. apklaustųjų nenaudojo jokių pagalbinių priemonių kasdienėje veikloje. 49,32 proc. kartais vartojo analgetikus kelio skausmui mažinti. Vertinant pacientų mobilumą, 76,02 proc. atliko „Stok ir eik“ testą per mažiau nei 10 sekundžių. Daugiausia pacientų FCI buvo 3 balai. Visų apklaustųjų „Western Ontario and McMaster Universities Arthritis Index“ balų vidurkis 47,74 ± 18,44. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas normalaus kūno svorio ir II laipsnio nutukimo grupėse (p = 0,03), normalaus kūno svorio ir III laipsnio nutukimo grupėse (p = 0,03), antsvorio ir III laipsnio nutukimo grupėse (p = 0,048). Rastas statistiškai reikšmingas kūno masės indekso skirtumas tarp < 60 ir ≥ 60 metų amžiaus grupių (p = 0,015). Vyresnio amžiaus grupės pacientų KMI buvo 32,49. Išvados. Dauguma pacientų, atvykstančių į kelio sąnario endoprotezavimo operaciją, buvo vyresnio amžiaus moterys, turinčios keletą gretutinių lėtinių ligų ir didesnį KMI. Priešoperacinio ištyrimo metu daugumai jų nustatyta pažengusi abiejų kelio sąnarių osteoartrozės stadija. Pusė tokių pacientų kartais pagal poreikį vartojo nuskausminamuosius vaistus ir 66,5 proc. nenaudojo pagalbinių priemonių vaikštant. Daugumos pacientų mobilumas buvo geras. Visų tiriamųjų WOMAC balų skaičius, vertinant skausmą, sustingimą ir funkcinį pajėgumą, buvo vidutinis. Tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis kūno masės indeksas koreliuoja su blogesne sergančio sąnario funkcija, didesniu sąstingiu ir skausmu.

Visame pasaulyje vykstantis gyventojų senėjimo procesas apima ir Lietuvą. Senatvėje vyksta tam tikri fizniai ir pažintiniai pokyčiai, dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų turi bent vieną lėtinę ligą. Sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų kokybę lemia tiek organizaciniai, techniniai, finansiniai resursai, tiek itin svarbūs tarpasmeniniai faktoriai. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios neigiamą požiūrį į senus asmenis, yra žinių trūkumas apie senėjimo procesus ir menkas išprusimas apie vyresnio amžiaus asmenų kintančius poreikius, bendravimo ypatumus. Pusiau struktūruoto interviu forma buvo parengta, vykdant tarptautinį projektą ELLAN – European Later Life Active Network (Nr. 539547-LLP-1- 2013-1-FI-ERASMUS-ENW). Dalyvaujant Lietuvos, Suomijos, Turkijos, Portugalijos, Austrijos tyrėjams parengta vieninga interviu forma, kuri buvo išversta į nacionalines kalbas. Šiame straipsnyje pristatomi Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. Interviu apėmė tris pagrindines sritis: a) ryšio ir komunikavimo/ bendravimo aspektai; b)savęs priežiūra kasdieniniame gyvenime; c) sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų vizija. Iš viso tyrime dalyvavo 17 asmenų, kurių amžius siekė nuo 65 iki 82 metų (9 moterys ir 8 vyrai). Tyrime dalyvavę pagyvenę ir seni žmonės pokalbyje akcentavo tiek teigiamus, tiek neigiamus specialistų bendravimo bruožus ir pateikė tiek sėkmingo, tiek neefektyvaus bendravimo patirtis. Taikant tematinės analizės principus, pagal tiriamųjų pasakojimus, buvo išskirtos šešios didžiosios temos. Penkios iš didžiųjų temų buvo suskirstytos į mažąsias temas. Teminis laukas apėmė: a) bendravimo barjerų priežastis; b) socialinės nelygybės raišką; c) mokymo ir informavimo trūkumus; d) išorines prielaidas sveikimui; e) vidines prielaidas sveikimui; f) profesijų paveikslo viziją. Tyrime dalyvavę asmenys išsakė, jog specialistų neverbalinėje kalboje jiems svarbūs: akių kontaktas, šypsena, maloni veido išraiška. Neigiama tai, kad pastebėjo tolerancijos ir kantrybės stoką, kuri dažniausiai pasireiškia kalbėjimo tono pakėlimu. Šie pavyzdžiai daugiausia atspindi gydytojų ir slaugytojų neigiamų emocijų raišką bendraujant su pagyvenusiais ir senais žmonėmis. Pasitaikė, kad jų vyresnis amžius menkina galimybes gauti iš gydytojų ir slaugytojų sveikatos priežiūros paslaugas. Palankumo siekimą, atsilyginant dovanomis specialistams, taip pat galima priskirti prie socialinės nelygybės raiškos. Tačiau šie tyrime dalyvausių pacientų samprotavimai iki galo gali būti neobjektyvūs, kadangi visuomenėje vyraujančios nuomonės apie papildomą atsilyginimą medikams rodo nebūtinai patirtį, bet ir požiūrį į šį fenomeną. Išryškėjo respondentų nuomonė, jog mokymo (konsultavimo) veikla nėra tinkamai realizuojama, kadangi trūksta individualaus požiūrio, sveikatos priežiūros specialistai (ypač gydytojai) per dažnai vartoja sunkiai suprantamus terminus, informacijos, susijusios su jų sveikata, yra pateikiama nepakankamai. Visi tyrime dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys pažymėjo ir teigiamas bendravimo su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais patirtis bei apibūdino savo viziją - kompetentingai dirbančių, savo darbe besilaikančių humanizmo principų, specialistų. Kaip labai svarbios veiklai savybės pažymėtos - rūpestingumas, atlaidumas, kantrybė, išklausymas, pagarba žmogui, savitvarda.

Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių pirmine odos piktybine melanoma (toliau – melanoma), klinikines ir morfologines charakteristikas. Tyrimo metodai ir medžiagos. Atliktas vienmomentinis retrospektyusis tyrimas. Tiriamųjų imtis – 1098 pacientai, kuriems 2003–2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) Patologinės anatomijos klinikoje diagnozuota melanoma. Klinikos duomenų bazėje analizuoti klinikiniai duomenys ir morfologinė išvada. Rezultatai. Tirti 1098 pacientai: 425 (38,7 proc.) vyrai ir 673 (61,3 proc.) moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 61,7 metai (±15,6 SN), kuris tarp lyčių ir tiriamuoju laikotarpiu (2010 m. – 55,8 metai, 2018 m. – 64,4 metai) nesiskyrė. Melanoma dažniausiai diagnozuota apatinėse galūnėse (29,1 proc.), nugaroje (25,1 proc.), viršutinėse galūnėse (18 proc.), galvos ir kaklo srityje (16,1 proc.), rečiausiai – 10,6 proc. krūtinės ląstos bei pilvo srityse. Vyrams melanoma kojose retesnė (p<0,05), o liemens srities – dažnesnė nei moterims (p<0,05). Galvos ir kaklo melanoma buvo diagnozuota statistiškai reikšmingai vyresnio amžiaus pacientams nei kitos lokalizacijos melanoma (p<0,05). Išvados. Remiantis gautomis išvadomis, pateikiamos praktinės rekomendacijos, siekiant gerinti melanomų ankstyvąją diagnostiką.

Straipsnyje analizuojama priešoperacinio nerimo raiškos ir jo mažinimo galimybių problematika. Stabili pacientų emocinė būklė, pakankamas pacientų informuotumas yra siejamas su sklandžiu pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS 21 (aprašomoji statistika, vidurkių palyginimo T testas, Anova testas). Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Tyrimo rezultatai. Beveik pusė respondentų priešoperacinį nerimą vertino gan aukštais balais. Didžiausią nerimą jaučia asmenys, kuriems operacija atliekama pirmą kartą Nerimas dažnai susietas su skausmu. O tai reikštų, kad kuo stipriau pacientai išgyvena skausmą priešoperaciniu ar pooperaciniu laikotarpiu, tuo jiems nustatomas aukštesnis nerimo lygmuo. Moterys daugiau nerimauja prieš operacijas nei vyrai. Mažesnis nerimo lygmuo buvo nustatytas vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Didžiausiu priešoperaciniu nerimu pasižymėjo moterys prieš cezario, ginekologines operacijas. Praktiškai kas antras tyrime dalyvavęs asmuo savo iniciatyva bandė įveikti nerimą priešoperaciniu laikotarpiu (informacijos ieškojo internete, konsultavosi su gydytoju, artimaisiais). Psichologiškai pasiruošti operacijai daugiausia padeda artimieji. Mažiausias vaidmuo tenka slaugytojoms. Išvada. Tyrimas padėjo atskleisti neišnaudotas pacientų psichologinio parengimo ir mokymo galimybes chirurginės slaugos praktikoje.

Krūties vėžys – dažniausiai moterims nustatomas piktybinis navikas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų vėžio atvejų. Straipsnyje aptariami veiksniai, turintys įtakos krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybei: amžius, funkcionalumas ir specifiniai šiai ligai būdingi sveikatos simptomai. Tyrimo tikslas – nustatyti krūties vėžiu sergančių moterų dominuojančius gyvenimo kokybės veiksnius pandemijos laikotarpiu. Empirinis tyrimas atliktas 2020 m. liepos-gruodžio mėnesiais. Anoniminėje apklausoje sutiko dalyvauti 104 moterys, duomenų analizei nepanaudotos 4 netinkamai užpildytos anketos. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 33 iki 74 metų, amžiaus vidurkis 52,51 ± 9,18. Gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojamas EORTC QLQ-C30 (3.0 versija) klausimynas. Tyrimo rezultatai: bendroji respondentų gyvenimo kokybės vidurkio mediana Md = 66,67 nepasiekė teorinio vidurkio (100 balų); funkcinės srities emocinės būsenos ir socialinio gyvenimo vidutinės reikšmės (45,75 ir 56,80 balų) vyresniojo amžiaus tiriamųjų grupėje buvo geresnės (p<0,05), nei jaunesniojo amžiaus grupėje (32,52 balų ir 42,48 balų). Nustatyti sveikatos simptomai: nuovargis, nemiga, skausmas bei finansiniai sunkumai turėjo poveikį (p<0,05) prastai tiriamųjų psichosocialinei sveikatai. Duomenų analizės rezultatai parodė, kad globalios pandemijos situacijoje tiriamosios patyrė nesaugumo jausmą pagrindinėse gyvenimo kokybės srityse, todėl būtina peržiūrėti ir parengti naujas sveikatos priežiūros bei kasdienio gyvenimo praktines rekomendacijas, siekiant pagerinti krūties vėžiu sergančių moterų psichoemocinę sveikatą bei finansinę padėtį.

Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Literatūroje pateikiama prieštaringų duomenų apie miego arterijos endarterektomijos operacinę riziką moterims, palyginti su vyrais. Mes išanalizavome moterų ir vyrų tradicinius insulto rizikos veiksnius ir jų prognozinę reikšmę miego arterijos endarterektomijos rezultatams. Ligoniai ir metodai Išanalizavome Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 1995–2003 m. operuotų nuo miego arterijos stenozės ligonių duomenis ir palyginome insulto rizikos veiksnius, gretutines ligas bei operacinę mirties, insulto ir miokardo infarkto riziką priklausomai nuo lyties. Naudojomės logistinės regresijos metodu, kad nustatytume moterų ir vyrų chirurginę riziką pagal amžių ir kitus insulto rizikos veiksnius. Rezultatai Ištyrėme 129 moterų ir 373 vyrų duomenis. Moterys, palyginti su vyrais, buvo vyresnio amžiaus, dažniau sirgo arterine hipertenzija, daugiau buvo nutukusių ir turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį, bet mažiau rūkė. Arterinė hipertenzija ir hipercholesterolemija buvo dažniausiai pasitaikantys moterų insulto rizikos veiksniai. Moterų sergamumas vainikine širdies liga, periferinių arterijų obliteruojančia ateroskleroze, cukriniu diabetu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vyrų. Moterų operacinių komplikacijų buvo mažiau nei vyrų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (mirčių – 2,3% vs 3,5%; operacinių insultų – 0,8% vs 2,1%; miokardo infarktų – 1,5% vs 1,9%, visais atvejais p > 0,05), o tradiciniai insulto rizikos veiksniai turėjo mažai įtakos komplikacijoms pasireikšti. Didžiausia operacinių komplikacijų tikimybė nustatyta moterims, sergančioms cukriniu diabetu (ŠS 7,43; 95% PI 1,7–17,8, p < 0,002). Išvados Moterų miego arterijos endarterektomijos komplikacijų skaičius nebuvo didesnis nei vyrų ir neviršijo 6 procentų nustatytos ribos, kai išnyksta operacinio gydymo pranašumas medikamentinio atžvilgiu. Cukrinis diabetas yra potencialus moterų galimų operacinių komplikacijų rizikos veiksnys. Reikšminiai žodžiai: insulto rizikos veiksniai, miego arterijos endarterektomija, moterys, komplikacijų rizika Stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy in women Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija Gaigalaitė, Kęstutis LaurikėnasVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Center of Neurovascular Surgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective The literature provides conflicting evidence regarding surgical risks of carotid endarterectomy in women as compared to men. We used data from our carotid surgery registry to determine whether sex differences exist in the stroke risk factors and their impact on the surgical risk of carotid endarterectomy. Patients and methods We have analyzed data on all patients operated on for carotid artery stenosis at the Vilnius Emergency Hospital in 1995–2003 and have compared gender-dependent stroke risk factors, concomitant diseases and the perioperative risks of death, sroke and myocardical infarction. The logistic regression method was employed to determine the surgical risk in men and women depending on age and other risks of stroke. Results The study cohort consisted of 129 women and 373 men. Women were older than men, more likely to have a history of hypertension; they were more obese, had higher levels of cholesterol and less of them smoked. There were no significant sex differences in the history of coronary artery disease, diabetes mellitus and peripheral vascular disease. The incidence of death, stroke and myocardial infarction in women was even slightly lower than in men (2.3% versus 3.5%; 0.8% versus 2.1%; 1.5% versus 1,9%, all p > 0,05). Diabetes mellitus (OR odds ratio 7.43; 95% CI 1.7 to 17.8, p < 0.002) was predictive of a higher surgical risk in women. Conclusions Operative complication rates from carotid endarterectomy in women were not worse than in men and did not exceed the recommended upper limits for operative risk, confirming the beneficial effects of carotid endarterectomy in women. Diabetes mellitus was a potential prognostic factor for a higher surgical risk in women. Keywords: stroke risk factors, carotid endarterectomy, women, surgical risk

Visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, kasmet auga pir­makarčių gimdyvių amžiaus vidurkis, kuris, tyrimų duomenimis, gali būti susijęs su padidėjusia nėštumo bei gimdymo rizika ir padidėjusiu naujagimių serga­mumu. Mūsų tyrimo tikslas buvo palyginti vyresnio amžiaus (>35 metai) ir optimalaus amžiaus pirmakar­čių gimdyvių (20-29 metų) nėštumo eigą, gimdymo ypatumus bei naujagimių būkles. Retrospektyvinio ty­rimo metu buvo išanalizuota 209 moterų, 2015 metais gimdžiusių VMKL, gimdymo ir naujagimių istorijos. Buvo palyginti vyresnio (>35 metų) (tiriamoji grupė- 109 pacienčių) ir optimalaus amžiaus (20-29 metų) (kontrolinė grupė- 100 pacienčių) pirmakarčių gim­dymo ir naujagimių istorijų duomenys. Aprašomo­sios statistikos pagrindu atliktas pirminis kiekybinių duomenų apdorojimas. Statistiškai patikimais laikyti tie atvejai, kai p&amp;lt;0,05. Surinkti duomenys suvesti ir apdoroti, naudojant SPSS 23.0 programinį paketą. Vi­dutinis tiriamosios grupės amžius- 37,4±0,22 metai, kontrolinės grupės- 25,35±0,23 metai. Tiriamosios grupės sergamumas su nėštumu susijusiomis ligomis nesiskyrė nuo kontrolinės grupės, tačiau vyresnių pirmakarčių nėštumas buvo 2,6 kartais dažniau už­baigtas cezario pjūvio operacijos būdu, o gimdymas natūraliais takais truko statistiškai patikimai ilgiau nei jaunesnių pirmakarčių. Naujagimių būklė, įgimtų formavimosi ydų dažnis ir sergamumas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse statistiškai reikšmingai ne­siskyrė.

Šiuolaikinis mokslas fizinį aktyvumą pripažįsta kaip vieną iš sveikatos garantų, ypač prognozuojant sergamumo lėtinėmis ligomis rizikos laipsnį (Lochman ir kt.,2008). Judėjimo stoka jau seniai analizuojama kaip atskira sveikatos problema: didėja rizika atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui, kurie blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybei ir yra didelė našta sveikatos biudžetui bei ekonomikai (Bouchard ir kt.,1994, Parks ir kt.,2003). Todėl svarbu, kad ES valstybės narės parengtų nacionalinius fizinio aktyvumo skatinimo planus, siekdamos pakeisti nesveikus gyvensenos įpročius ir padėti visuomenei suvokti fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Lietuvos Respublikos Seime 2007 m. svarstytoje “Lietuvos gyventojų 2008 – 2020 metų fizinio aktyvumo skatinimo strategijoje” akcentuojama, kad pakankamai fiziškai aktyvūs yra mažiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų ir mažiau nei pusė vaikų. Vis dėlto didėjantis sporto klubų ir juose besilankančiųjų skaičius rodo, kad gyventojų domėjimasis asmenine kūno kultūra, fiziniu pajėgumu auga (Zuozienė, Rėklaitienė, 2010). Atėję į sporto klubą klientai reikalauja iš sporto specialisto patrauklios treniruotės programos, naujausių metodikų, saugių sporto priemonių ir aplinkos. Be to, būtinas individualus dėmesys kiekvienam sportuojančiam. Siekiama, kad treniruotės programos būtų ne tik veiksmingos, saugios, bet ir pasiekti rezultatai... [toliau žr. visą tekstą]
Contemporary science considers physical activity as one of the guarantees for enhancing health, in particular providing prognosis on the level of chronic diseases (Lochman et al., 2008). Lack of movement has been under analysis for many years as a separate health problem, as it gives preconditions for overweight, obesity and other obesity related chronic health problems, such as cardiovascular diseases and diabetes, which in turn worsen the quality of a persons’ living, are dangerous for one’s life, altogether being a huge burden for the budget of health sector and economics in general (Bouchard et al., 1994, Parks et al., 2003). Thus, important task raised for the EU member states is to prepare national plans for the citizens’ physical activity reinforcement in order to change the unhealthy habits of population and help them to perceive the benefits of physical activity. “The strategy of Lithuanian citizens’ physical activity promotion for 2008-2020” (discussed in Seimas of the Republic of Lithuania) points out the fact that only less than one fourth of the adults and less than a half of children can be considered as an increase of people’s interest in personal physical education and physical fitness (Zuozienė, Rėklaitienė, 2010). The visitors of the sport club raise rather high requirements for the sport specialist, such as an attractive program, newest methodic, safe sport means and environment. Besides, individual approach to each of the client is necessary. Training... [to full text]

Šlapimo nelaikymas – dažnas vyresnio amžiaus moterų nusiskundimas. Įvairių autorių duomenimis šlapimo nelaikymo dažnis tarp vyresnio amžiaus moterų yra nuo 19 iki 65 proc. Populiacijai senstant, daugėja ir šlapimo nelaikančių žmonių. Šio darbo tikslas buvo įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą, jo rizikos veiksnius ir su juo susijusią gyvenimo kokybę tarp pagyvenusio amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją. Uždaviniai: įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp pagyvenusio amžiaus moterų; nustatyti pagyvenusio amžiaus moterų šlapimo nelaikymo rizikos veiksnius ir jų prognozinę vertę; įvertinti pagyvenusio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, nustatyti šlapimo nelaikymo ir gyvenimo kokybės sąsajas tarp pagyvenusio amžiaus moterų; palyginti bendrinį ir specifinį gyvenimo kokybės klausimynus, vertinant pagyvenusio amžiaus nelaikančių šlapimo moterų gyvenimo kokybę. Tyrime naudota anketa. kuri buvo sudaryta iš 4 jau anksčiau tarptautiniu mastu validuotų klausimynų taip pat pridedant klausimus apie tiriamųjų socialines-demografines bei sveikatos charakteristikas: TPBT - trumpasis protinės būklės tyrimas, skirtas vertinti tiriamųjų pažintines funkcijas; GDS– geriatrinė depresijos skalė, skirta įvertinti depresyvumą; SF-36v2 bendrinis gyvenimo kokybės klausimynas; I-QOL - specifinis gyvenimo kokybės klausimynas, skirtas asmenims su šlapimo nelaikymu. Specifinis šlapimo nelaikymui klausimynas išverstas šiam tyrimui ir Lietuvoje yra panaudotas pirmą kartą.
Urinary incontinence (UI) is a health problem prevalent in various age groups. Due to anatomical and physiological peculiarities, this problem is more common in women, and especially in ageing stage of life. Based on scientific literature, the prevalence of urinary incontinence is 19% to 65% for elderly women. Urinary incontinence influences various aspects of quality of life and daily life. The aim of study was to evaluate the urinary incontinence, its risk factors and incontinence-related quality of life among elderly women visiting the general practitioner. The objectives of study: to evaluate the prevalence of urinary incontinence among elderly women; to determine the risk factors of urinary incontinence and their prognostic value among elderly women; to evaluate the quality of life of elderly women; to establish the associations between the urinary incontinence and quality of life among elderly women; to compare a generic and specific questionnaires for evaluation of incontinence-related quality of life among elderly women. The tool of measurement in the study was a questionnaire comprised of four previously validated at international level questionnaires: MMSE – mini-mental state examination, used for evaluation of cognitive function; GDS – geriatric depression scale, used for evaluation of depressiveness; SF-36v2 – generic questionnaire of quality of life; I-QOL – specific questionnaire of quality of life, constructed for subjects with urinary incontinence. I-QOL was... [to full text]

Globalizacija, kintantys darbo rinkos poreikiai daro įtaką vyresnio amžiaus ( nuo 45 m.) moterų nedarbui, nes praradusios kvalifikaciją ir neturėdamos atitinkamo išsilavinimo dėl įvairių priežasčių: didesnio pasiaukojimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų, sveikatos problemų, materialinių sunkumų, joms sunkiau integruotis į šiuolaikinę darbo rinką. Analizuojant bedarbystės situaciją Lietuvoje, pastebima, kad darbo rinkoje moterų diskriminacija įgyja gan ciniškas formas. Atvira moterų diskriminacija pastebima, kai ieškančios darbo moterys neatitinka darbo skelbimuose plačiai taikomų amžiaus – lyties kriterijų. Moterims siūlomų užsiėmimų ratas ribojamas mažesnės kvalifikacijos ir prestižo darbais (sekretorė, auklė ir pan.), o pradedančioms verslininkėms dirbtinai sudaromos kliūtys gauti lengvatinius kreditus, licenzijas ir pan. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma moterų yra įgijusios specialybę, tačiau darbo pagal ją nesusirado ir mano, kad tai yra pagrindinė įsidarbinimo kliūtis. Vyresnio amžiaus (nuo 45 iki 55m) moterims yra svarbus mokymosi ir tobulinimosi motyvas, jos siekia mokytis naujos specialybės, atgaivinti prarastą kvalifikaciją ir dirbti, nes nenori būti bedarbėmis. Tyrimas parodė, žemą vyresnio amžiaus (nuo 55m.) bedarbių moterų mokymosi motyvaciją. Šio amžiaus moterys jaučiasi per senos mokytis, o tai neskatina jų tolesnio mokymosi ir sunkina sėkmingą integraciją į darbo rinką. Vyresnio... [toliau žr. visą tekstą]
Globalization and developing changes of labour market are related with increase of unemployment of older women (above 45 years old). That happens because of several reasons like lack of correspondent education, lost qualification, self-denial for the sake of family, public prejudices about women’s social status, physical health peculiarities, material reasons, etc. The investigation revealed that although most women are educated enough and specialize in some area, the main problem was to acquire a job according to their specialization. Refresher courses for women are quite expensive and thus hardly available for those who need it most, and there are no free refresher courses in Lithuania. Older women (age range from 45 to 55 years) notice motive of professional self improvement or gaining a new profession because they don’t want to be unemployed. Older women also more often then younger ones register in the jobcenter to receive allowance and to get possibility to join free refresher courses for registered unemployed members. Older (above 55) unemployed women are less motivated to develop their skills or study new things and that also aggravate their situation in the labour market. One third part of the unemployed respondents (above 45 years old) of the recent investigation noticed that they work illegally in the households, children care, sewing, knitting, etc. The lack of education, low qualification, low motivation for self-improvement and older age were found as... [to full text]