To see the other types of publications on this topic, follow the link: Žinių vadyba.
Journal articles on the topic 'Žinių vadyba'
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 34 journal articles for your research on the topic 'Žinių vadyba.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Stundžė, Lijana. "Komunikacijos ir informacijos vadyba šiuolaikinėje organizacijoje: teorija ir praktika." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 109–13. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3191.
Full textAbstract:
Šiuolaikinė organizacija, siekdama išlikti konkurencinėje aplinkoje, į tradicines vadybos sistemas privalo integruoti informacijos ir žinių vadybos principus. Atsiranda poreikis valdyti nematerialiuosius išteklius, todėl stebima informacijos vadybos kaita, vystosi žinių vadyba, kurios esmė – neapčiuopiamų išteklių naudojimas, valdymas ir tobulinimas. Žiniomis grįstos visuomenės kūrimas yra ekonomikos plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės užtikrinimo pagrindas. Siekiant aptarti informacijos, žinių ir komunikacijos vadybos taikymo modernioje organizacijoje teorines ir praktines galimybes, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete buvo organizuota mokslinė konferencija.Review of the conference “The Scope of Information and Communication Management“Lijana Stundžė
2
Atkočiūnienė, Zenona Ona, and Aurelija Petronytė. "Žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikis inovacijoms." Informacijos mokslai, no. 83 (December 20, 2018): 24–35. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.83.2.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Globali konkurencija, nuolat greitėjantys verslo aplinkos pokyčiai daro esminį poveikį organizacijoms. Viena svarbiausių šiandieninės verslo organizacijos valdymo įvesčių, turinti įtakos jos sėkmingumui rinkoje – žinių vadyba, kuomet organizacijos konkurencinis pranašumas įgyjamas valdant vertingus retus, sunkiai atkartojamus išteklius – žinias, patirtį, gebėjimus, sukuriančius pridėtinę vertę organizacijoms. Pristatomuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose analizuojamos žinių vadybos raiškos, stebimas žinių svarbos kuriant inovacijas akcentavimas. Organizacinio lygmens tyrimuose pabrėžiama, kad žinių valdymo procesų ir inovacijų kūrimo jungtis užtikrina organizacijoje vykdomų veiklų produktyvumą, sistemingas žinių kūrimas ir dalijimasis jomis skatina naujų produktų, paslaugų plėtojimą, gerina organizacinius procesus, padidina organizacijos konkurencingumą. Straipsnio tikslas – teoriniu konceptualiu lygmeniu atskleisti žinių vadybos procesų sąsajas su inovacijomis ir nustatyti žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikį inovacijoms.
3
Vaitkevičius, Viktoras. "Lyderystės vaidmuo formuojant žinių valdymui palankią organizacijos kultūrą: atvejo analizė." Informacijos mokslai 76, no. 76 (January 30, 2017): 123. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.76.10386.
Full textAbstract:
Dinamiškoje, ekstremalioje, nuolatiniais ir nenutrūkstamais pokyčiais pasižyminčioje šių dienų aplinkoje, kai žinios yra tapusios vienu iš svarbiausių ekonominių išteklių, lemiančių organizacijų stabilumą, veiklos našumą ir konkurencinį pranašumą, šiuolaikinės organizacijos susiduria su vis naujais strategijų, orientuotų į efektyvų žinių valdymą, rengimo ir įgyvendinimo iššūkiais. Žinių vadyba organizacijoje savaime neįsitvirtina ir neklesti, jei neįsitraukia žmogus. Žmonių noras pasidalinti turimomis žiniomis ir patirtimi priklauso tik nuo jų valios, todėl efektyviam žinių valdymui organizacijoje užtikrinti nenuginčijamai svarbus yra lyderių vaidmuo. Pagrindinė organizacijos lyderių užduotis žinių vadybos kontekste – užtikrinti tokią aplinką, kurioje organizacijos nariai, siekdami bendrų organizacijos tikslų, būtų motyvuoti įgyti žinių, plėtoti, panaudoti jas ir jomis keistis. Straipsnyje, remiantis viešojo sektoriaus organizacijoje atlikto empirinio tyrimo rezultatais, analizuojamas lyderystės vaidmuo formuojant žinių valdymui palankią organizacijos kultūrą.
4
Girnienė, Ingrida. "Žinių vadybos ir inovacijų sąsajos: konceptualūs požiūriai." Informacijos mokslai 64 (January 1, 2013): 75–89. http://dx.doi.org/10.15388/im.2013.0.1599.
Full textAbstract:
Nuolat besikeičiančioje dinamiškoje aplinkoje žinios ir jų nuolatinė paieška bei kūrimas yra viena iš modernizacijos ir konkurencinio pranašumo sąlygų, produktų tobulinimo priemonė ir pagrindinis inovacijų šaltinis. Žinių valdymo tematika nuolat gvildenama mokslinėse publikacijose bei taikoma praktikoje. Pastaraisiais metais ši mokslinė disciplina yra glaudžiai siejama su inovacijų kūrimu. Teorinės įžvalgos bei empiriniai tyrimai įrodo, kad žinių pritaikomumas galimas tik tikslingai jas valdant. Pažymėtina, kad organizacijos inovatyvumui turi įtakos įvairūs organizaciniai veiksniai, ypač žinių vadyba, kurie moksliniuose šaltiniuose nėra vienareikšmiškai atskiriami. Straipsnyje pateikiama žinių vadybos sąsajumo su inovacijomis organizacijose teorinė analizė, nagrinėjami organizaciniai veiksniai, darantys įtaką inovacijų kūrimui.Pagrindiniai žodžiai: žinios, žinių vadyba, inovacijos, žinių vadybos ir inovacijų sąsajos, organizaciniai veiksniai.Interaction of knowledge management and innovation: conceptual approchesIngrida Girnienė SummaryIn the knowledge era, in the changing dynamic environment, knowledge and innovation are the dominant resources. The complexity of innovation has been increased by growth in the amount of knowledge available to organizations as a basis for innovation (du Plessis, 2007). An analysis of basic research fields (knowledge, knowledge management, innovation and their interaction) has confirmed that knowledge management and innovation are analyzed in the number of studies (Swa et al., 1999; Quintane et al., 2011; Darroch, McNaughton, 2002; Darroch, 2005; Xu et al., 2010; Delgado-Verde et al., 2011; Akram et al., 2011; Koch, 2011), but no clear interaction among all organizational factors that influence innovations are identified. However, it could be assumed that the efficient management of productive knowledge stimulates innovation development in organizations (Darroch, 2005). It should be noted that the organizational factors which could affect the innovative activities are not clearly indicated in the literature. This paper presents a theoretical analysis of knowledge management and innovation interaction, and the organizational factors that influence the development of innovations in an organization.
5
Lymantaitė, Kristina. "Organizacinės elgsenos ir žinių vadybos integracija kuriant žiniomis grindžiamą biblioteką kaip organizaciją." Informacijos mokslai 48 (January 1, 2009): 30–45. http://dx.doi.org/10.15388/im.2009.0.3332.
Full textAbstract:
XXI amžiaus pradžioje, veikiamos ekonominių, politinių, socialinių veiksnių kaitos, valstybės, visuomenės, organizacijos gyvena milžiniškame nesibaigiančiame pokyčių sūkuryje. Globalizacija, informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra, informacijos ir žinių visuomenės bei ekonomikos, mokymosi visą gyvenimą idėjos, konkurencija, inovacijų poreikis, neišvengiamai verčia ir bibliotekas peržiūrėti pasenusias strategijas, sukurti visiškai naują bibliotekos valdymo koncepciją. Bibliotekininkystės teoretikai jau seniai siūlo naujos koncepcijos kūrimui pasitelkti žinių vadybą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie tai, kad sėkmingai, žinių vadyba grindžiamai teorinei ir praktinei veiklai gali būti naudojami organizacinės elgsenos tyrimai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti organizacinės elgsenos tyrimų ir žinių vadybos integracijos galimybes, įvardyti šių sričių panašumus ir skirtumus, atskleisti šio santykio vaidmenį kuriant žiniomis grindžiamą biblioteką kaip organizaciją. Rašant straipsnį remtasi teoriniais analizės, apibendrinimo, lyginimo, sintezės metodais. Reikšminiai žodžiai: organizacinė elgsena, žinių vadyba, biblioteka.Integration of organizational behavior and knowledge management by creating a knowledge-based library as an organizationKristina Lymantaitė SummaryThe most valuable resource in the 21st century organizations is the employee and his knowledge. Two areas, organizational behavior and knowledge management, play a significant role in changing the individual behavior to the knowledge management-friendly direction. Favourable assumptions for the integration of these two areas are determined by the common research object, similar levels of analysis (individual, group, organization), a combined approach to the organization as an open constantly changing social and cultural system, multifunctional activities, usage of such allied fields of knowledge as sociology, psychology, change, quality management and others. One of the essential clauses that allow the integration of the analysed areas is the fact that both of them use similar measures to compose appropriate cultural, managerial, organizational conditions for the individuals to create, share, use and transfer their knowledge to the intellectual capital of the organization. One of the library’s strategic goals is to become a knowledge-based organization and to develop as a flexible, competitive, learning, customer-driven organization. Integration of organizational behavior and knowledge management allows identifying conductive assumptions for knowledge management in the library and changing the behavior of an individual, group and organization with regard to the specific features of the library.Key words: organizational behaviour, knowledge management, library.
6
Atkočiūnienė, Zenona Ona, and Renata Radiunaitė. "Žinių vadybos įtaka darnaus vystymosi reikšmėms įgyvendinti organizacijoje." Informacijos mokslai 58 (January 1, 2011): 56–73. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3122.
Full textAbstract:
Pastaraisiais metais darnus vystymasis tampa viena populiariausių ir ambicingiausių visuomenės raidos ideologijų. Socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių iniciatyvų harmonija organizacijos kontekste yra sudėtingas procesas, vedantis prie visiškai naujos XXI amžiaus verslo formuluotės. Tačiau darni organizacija nėra savaiminis reiškinys; jai įgyvendinti būtina sukurti tinkamas sąlygas: identifikuoti darnos iniciatyvų organizacijoje veiksnius, juos skatinančią ir palaikančią vadybos sistemą, nuolat juos plėtoti ir tobulinti. Intelektinio kapitalo svarba, nuolatinis mokymasis, dalijimasis žiniomis yra priskiriami prie veiksnių, lemiančių darnų organizacijos vystymąsi, tačiau požiūris į žinių vadybą kaip į visus įvardytus veiksnius jungiančią vadybos sistemą nėra visiškai suformuluotas. Nėra apibrėžtas ir žinių vadybos raiškos būdų bei darnaus organizacijos vystymosi veiksnių tarpusavio ryšys. Šio straipsnio tikslas – nustatyti organizacijos žinių vadybos ir darnaus vystymosi sąsajas, sukurti darnios žinių organizacijos modelį.Pagrindiniai žodžiai: žinių vadyba, žinių organizacija, žinių kultūra, darnus vystymasis, darni organizacija, intelektinis kapitalas.Knowledge Management Influence on Implementing Sustainable Development Means in OrganizationsZenona Ona Atkočiūnienė, Renata Radiunaitė SummaryRecently, sustainable development has become one of the most popular and ambitious ideologies of the evolution of society. The harmony of social, economic and environmental initiatives in the context of organization is a very difficult process which leads to a completely different business formula of the 21st century.However, a sustainable organization is not a self-phenomenon. In order to implement it, proper conditions need to be created: identification of factors that influence sustainable initiatives in the organization, establishment of a managerial system that promotes and supports these factors, and their continuous development and refinement. The intellectual property, knowledge sharing and continuous competence improvement are labelled as elements influencing the sustainable development of an organization. These elements are also significant factors in knowledge management, although no direct correlation has been found between sustainable development and knowledge management. The aim of the article is to identify connections between knowledge management and sustainable development in an organization and to create the model of a sustainable knowledge organization. In order to adjust to the continuously changing environment and to develop proper competencies for the increasing needs of sustainable society, an organization needs to implement knowledge management concurrently with the evolution of the concept of sustainable development, because sustainability itself implicates the ability to adapt to global changes.Keywords: knowledge management, knowledge organization, knowledge culture, sustainable development, sustainable knowledge organization, intellectual capital.
7
Janiūnienė, Erika. "Informacijos ir žinių vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje*." Informacijos mokslai 44 (January 1, 2008): 124–27. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3399.
Full textAbstract:
2007 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete, vyko kasmetinė mokslinė konferencija „Informacijos ir žinių vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje“. Ši konferencija tęsia 2006 metų Informacijos ir komunikacijos katedros organizuojamų konferencijų tradicijas toliau nagrinėdama ir diskutuodama teoriniais ir praktiniais informacijos ir žinių vadybos taikymo besimokančioje organizacijoje (angl. Intelligent Organization) klausimais. Konferencijos apžvalgoje pristatoma konferencijos dalyvių skaitytų pranešimų problematika. Apžvalgos objektas labai apibrėžtas, tai konferencijos pranešimų ir diskusijų medžiaga. Pagrindiniai žodžiai: Komunikacijos fakulteto konferencija, informacijos vadyba, žinių vadyba.The coverege of information and knowledge management in modern organizationErika Janiūnienė SummaryThis article is based on reviewing the materials and discussions of the annual scientific conference “The coverege of Information and knowlegde management in modern organization” which held at the Faculty of Communication, Vilnius University on 29 of November. The main themes of the conference were discussion of problems of information and knowledge management in knowing organization and topics of science communication. The variety and quality of the presented papers shows that this study area becomes a well-founded and is widely cultivated by academic staff.
8
Markevičiūtė, Lina. "Informacijos vadybos aprėptys ir sąsajos." Informacijos mokslai 44 (January 1, 2008): 58–77. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3406.
Full textAbstract:
Jau trečią dešimtį egzistuojanti informacijos vadybos koncepcija dar nėra visapusiškai ir vienareikšmiškai teoriškai įsitvirtinusi. Čia daro įtaką plati mokslinė ir praktinė informacijos vadybos reiškinio žiūra, sąlygojusi nuo analizės ar taikymo konteksto priklausomų informacijos vadybos sampratų gausą bei kitaip įvardijamų, tačiau valdymo objekto ir funkciniu aspektu panašių, informacijos vadybos problematiką organizacijoje siejančių, koncepcijų kartos įvairovę. Straipsnyje siekiama suformuoti kokybiškos informacijos vadybos koncepcijos plėtotės pamatus. Šiuo tikslu literatūros analizės ir sintezės pagrindu pateikiama nuo veiklos konteksto nepriklausoma, kritinius turinio ir technologijų klausimus apimanti, informacijos vadybos koncepcija bei vadybos objekto ir funkcinės aprėpties aspektais įvertinama jos sąsaja su kitomis informacijos vadybos problematiką organizacijoje apimančiomis koncepcijomis: informacijos išteklių vadyba, dokumentų vadyba, įrašų vadyba ir žinių vadyba.Information management coverage and conjugationaLina Markevičiūtė SummaryFour decades have passed since the emergence of information management as a research field, but even now it is lack of its unifying theory. Various scientific and practical looking estimating particular aspects conditioned by the situation, have predetermined the variety of the contextual information management problem research and have caused the drawback of one-sided information management conception. However, the formation of this conception is burdened by a number of new disciplines concerning informa tion problems generating alongside: documents management, records management, knowledge management, information resource management. The aim of this article is to synthesize the variety of approaches and put into shape information management development background. For this purpose in this article is present the complete-disclosing the essence and constituents – information management conception and estimate its links with other new information disciplines.
9
Atkočiūnienė, Zenona Ona. "Žinių valdymas verslo organizacijoje." Informacijos mokslai 44 (January 1, 2008): 9–21. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3409.
Full textAbstract:
Verslo organizacijai svarbią įtaką rinkoje daro žinių vadyba. Ji suteikia lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, naujų galimybių ir jomis pasinaudotų. Šiandieninis verslas tampa informaciniu verslu, fokusuotu į organizacijos informacijos, žmonių ir technologijų išteklių organizavimą ir koordinavimą įgyvendinant organizacijos tikslus. Straipsnyje analizuojama, į ką turėtų organizacija atsižvelgti, kad žinių valdymo kryptį pasirinktų naudingai. Akcentuojama, kad verslo ir žinių vadybos veikla turėtų būti susijusi taip, kad būtų gauta maksimalios naudos suteikiant organizacijai pirmenybę ne tik į rinką, bet ir į visuomenę orientuotą verslo viziją.Knowledge control in business organizationZenona Ona Atkočiūnienė SummaryKnowledge management is one of the most important inputs in the business organization control that exerts influence upon successfulness at the market, application thereof affords flexibility to organization in accommodation to environmental changes, noting some new possibilities and use them. The article stresses that business and knowledge management activities should be related in the way enabling to derive maximum profit with usage of minimal costs rendering advantage not only to the market but also to society-oriented business vision in order to direct usage and creation of knowledge in the direction that is useful for organization The article considers organization as knowledge resource and ability source, knowledge management is considered to be the ability to collect and use knowledge of staff members in order to create surplus value, increase strategy.Objective of the article is to analyze knowledge management as a summation of activities, processes, structures and means securing competitive advantage of business organization. The topic of the article is revealed pursuant to knowledge management theories and analysis of their application in the practical activity with submission of: General business organization activity and control processes in the context of creation of organizational knowledge basis;Importance of procedural knowledge control in creation of uninterrupted knowledge accumulation, organization and division environments and systems;Knowledge management estimation and usage aspects.
10
Zalieckaitė, Laima, and Audronė Ona Mikalauskienė. "Organizacijos žinių struktūrų ir jų vadybos prieigų analizė." Informacijos mokslai 41 (January 1, 2007): 42–57. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3457.
Full textAbstract:
Organizacija, veikianti besikuriančios žinių visuomenės aplinkoje, privalėtų išmokti valdyti savo intelektinį kapitalą. Valdyti žinias – tai apibrėžti jų struktūrą, įsiminti ir pasirinkti tinkamus vadybos metodus ir priemones. Žinios organizacijoje yra struktūruotas informacijos kaupimo procesas, todėl jos įgauna apibrėžtas formas. Žinios turi naudą organizacijai, nes padeda efektyviau spręsti problemas ir išlikti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Organizacija turi valdyti ir savo žinių aplinką, nes didėja darbų intelektualizavimas, trumpėja įgytų žinių aktualumo laikas ir intelektą veikia globalizacija, taip pat didėja ir intelekto kaina. Šios aplinkybės verčia organizaciją įsiminti ir valdyti savo žinių kapitalą. Žinių vadyba yra esminis organizacijos plėtotės veiksnys, nes žinios yra ekonominis kapitalas, strateginis išteklius, stabilumo veiksnys ir konkurencinės kovos įrankis. Žinių vadybos prieigų įvairovė yra didelė. Straipsnyje nagrinėjamos kelios jų, t. y. žinių vadybos sistemų, ontologijomis grįstas žinių vadybos On-To-Knowledge, Common-KADS ir MAS-CommonKADS metodai.Analysis of organizational knowledge structures and their management aproachesLaima Zalieckaitė, Audronė Ona Mikalauskienė SummaryUne des forces de l’entreprise résulte d esa capacité à utiliser au mieux sa connaissance pour résoudre ses problèmes. Cette connaissace peut être orientée vers l’extérieur de l’entreprise: c’est le cas quand il s’agit d’augmenter ses parts de marché, d’assurer ses approvisionnements ou de respecter la réglamentation. Elle peut aussi être orientée vers l’intérieur de l’entreprise lorsqu’elle vise principalement à optimiser son fonctionnement interne et à réduire ses charges.Le caractère multiforme de la connaissance suscite bien des interrogation. Que est son rôle? Qui le déteint? Quels sont ses mécanismes? Ces questions loin d’être résolues. La connaissance demeure un enjeu de pouvoir et de responsabilité. Nous penson que les enjeux sont tels qu’il est nécessaire pour l’entreprise d’appréhender une vaision d’ensemble de sa connaissance. Elle se doit d’essayer d’évaluer son „capitale connaissance“ et de considérer sa connaissance comme une veritable immobilisation.Une première partie d’article propose un état de l’art sur les concepts associés à la connaissance l’entreprise. Notre objectif n’est pas d’apporter des réponses fermées sur des sujets qui font l’objet de grands débats scientifiques.Une seconde partie examine les problèmes de mémorasition de la connaissances, leurs contextes d’utilisation dans l’entreprise, et leurs mécanismes d’utilisation.Une troisième partie présente une démarche de gestion de la connaissance l’entreprise. Elle expose ensuite la problématique et les aproches de cette gestion.
11
Atkočiūnienė, Zenona. "Žinių vadybos įtaka tobulinant organizacijos kompetencijas." Informacijos mokslai 52 (January 1, 2010): 14–22. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3198.
Full textAbstract:
Šiuolaikinės konkurencijos sąlygomis organizacijos privalo tapti lanksčios, kūrybingos, inovatyvios ir kompetentingos, kad įgyvendintų savo siekius ir išsiskirtų rinkoje. Padidėjęs ekonominis ir socialinis žinių vaidmuo keičia organizacijų ir jų aplinkos apibrėžtis papildant jas atitinkamai: žinių organizacijų, žinių aplinkos sąvokomis, kurios apibūdina ne tik aplinkos sudėtingumą, bet ir jos įtaką organizacijų veiklai. Žinios savaime nėra konkurencinis pranašumas, o priklauso nuo gebėjimo įgytas kompetencijas pritaikyti praktinėje organizacijų veikoje. Žiniomis pagrįstu požiūriu į kompetenciją pabrėžiama, kad organizacija, siekdama konkurencinio sėkmingumo, skatinti žinių atnaujinimą, turi modeliuoti žinių vadybos procesus, kuriais skirtingų individų kūrybiškumas, sukauptos žinios, patirtis būtų įtraukiama į organizacijos veiklą tobulesniems produktams ir paslaugoms kurti.Pagrindiniai žodžiai: žinių vadyba, organizacijos kompetencijos, nuolatinis mokymasis, organizacijos aplinka, organizacijos kultūra.Knowledge Management Influence on Developing Organizational CompetencesZenona Atkočiūnienė SummaryThe article describes the standpoint of competences upheld by knowledge, emphasizing that organization reaching for the competitive success needs to promote knowledge renewal, create and model the processes of knowledge management. This helps to developing individual creativity, organizational knowledge and experience into organizational work, creation of improved products and facilities. The problem-oriented analysis of competences and the evaluation of knowledge management measures helping to develop organizational competences reveals that not only deepening on and amplifying in Summaryternal competences in an organization, but also the interaction among organizations when they exchange and share knowledge establishing the networks of competeneces are very important. The author’s purely synergetic model of organizational competences and knowledge management demontrates that the combination of competences upheld by knowledge and integrated into organizational products, facilities, processes and works becomes an essential space of knowledge management activities and guarantees successful organizational performance.
12
Mačiuitis, Juozas, Audronė Ona Mikalauskienė, and Laima Zalieckaitė. "Organizacijų žinių vadybos sistemos: technologinis aspektas." Informacijos mokslai 44 (January 1, 2008): 22–43. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3408.
Full textAbstract:
Žmogiškieji ištekliai yra daugelio organizacijų pagrindinis turtas. Darbuotojų žinios turi būti išsaugotos ir pereiti iš individualaus į organizacijos lygmenį, tuo užtikrinant organizacijos mokymosi procesą ir jos gerovės augimą. Žinių vadyba susideda iš įvairių komponentų ir aspektų, tokių kaip socialinis-kultūrinis, organizacinis ir technologinis. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio skiriama technologiniam aspektui, apžvelgta programinė įranga, naudojama įvairiems žinių vadybos procesams palaikyti. Pateikti programinės įrangos pavyzdžiai pagal atliekamas pagrindines funkcijas, taip pat apžvelgtos kai kurios integruotos žinių vadybos sistemos.Knowledge management systems in organizations: technological aspectJuozas Mačiuitis, Audronė Ona Mikalauskienė, Laima Zalieckaitė SummaryKnowledge management is a hot topic in many business organizations. If properly applied, knowledge management may become a useful tool for business transformation and even the key to competitive advantage. Knowledge management is a very complex problem and can be tackled from several viewpoints: socio-organizational, financial and economical, technical, human, and legal. Knowledge management is essentially about facilitating the processes by which knowledge is created, shared and used in organisations. In this paper we address the technological aspect and survey available software systems that support different knowledge management activities. We categorize these tools into groups, based on their capabilities and functionality: document and content management tools, groupware and collaborative tools, taxonomy software, data mining and knowledge discovery tools, knowledge portals and networks, e-learning systems, intelectual property management tools, competence management tools, etc. We discussed samples of tools that represent what the market offers. We do not claim to cover the entire market, which is large, dynamic and expanding. Our research shows, that the most available tools are specialized, but some integrated suites exist too. To implement an efficient knowledge management system, organizations must identify their main problems, assign priorities, define strategy, and then select appropriate tools. Even though this paper focuses on tools, it is important to state that technology alone will never be the right solution to knowledge management. There are other components of knowledge management systems, and they are discussed in this paper. One popular and widely-used approach is to think of knowledge management in terms of three components: people, processes and technology. Another approach review the roles of knowledge management in learning organization from four perspectives: personal knowledge management, learning organization, organization culture, and organization corporate. Additionally, we present different ways of classifying knowledge management systems, and what requirements they must to meet.
13
Lin, Lee-kuo, Chih-chiang Chang, and Yu-cheng Lin. "STRUCTURE DEVELOPMENT AND PERFORMANCE EVALUATION OF CONSTRUCTION KNOWLEDGE MANAGEMENT SYSTEM / STATYBŲ ŽINIŲ VALDYMO SISTEMA: STRUKTŪROS KŪRIMAS IR EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS." Journal of Civil Engineering and Management 17, no. 2 (July 12, 2011): 184–96. http://dx.doi.org/10.3846/13923730.2011.576833.
Full textAbstract:
Construction or civil engineering is a kind of basic necessary industry for each citizen's livelihood. Due to its characteristic of participants and tasks variety, this industry becomes highly requirement for collaboration and professional knowledge. Applying knowledge management in construction industry can improve its’ operation with positive help. To illustrate the application effect and correct suitable management system, an appropriate evaluation model of performance result with constructional knowledge management system should be built. So this research uses Windows 2003 Server IIS Ver. 5.0 as the platform to develop a constructional knowledge management sharing system. Both end user and systematic function were integrated in this system. Meanwhile, this system applied three-tier structure and FrontPage to edit Web Server pages. This research also develops a performance evaluation model to check the application result of constructional knowledge management system. With the result of this research, the competition capability of construction industry could be increased. According to the main concept of this essay, the reference about performance evaluation will be collected at first. Then the current situation of internal construction knowledge management will be described. After that, scientific analysis including fuzzy Delphi method, fuzzy analytic hierarchy process (FAHP) and fuzzy theory will be used to develop an evaluation system of knowledge management performance. This model includes four levels: knowledge creation, knowl- edge transportation, knowledge spreading and knowledge accumulating. After developing and testing, the proof of knowledge manage the feasibility duct into the construction industry, organization decision ability and competitiveness in construction industry could be promoted through this system and to echo an objective of knowledge economy. Santrauka Statyba yra vienas iš pagrindinių būtinų pramonės sektorių, kuris yra svarbus kiekvienam gyventojui. Dėl dalyviams būdingų savybių ir užduočių įvairovės šiame sektoriuje labai svarbus bendradarbiavimas ir profesines žinios. Žinių vadyba gali pagerinti statybų sektoriaus veiklą. Norint pademonstruoti taikymo poveikį ir tinkamą valdymo sistemą, reikia sukurti tinkamą efektyvumo vertinimo modelį su statybos žinų valdymo sistema. Taigi šiame tyrime kaip platformą pasitelkus Windows 2003 Server IIS Ver. 5.0 buvo sukurta statybos žinių valdymo sistema. Šioje sistemoje integruoti ir galutiniai vartotojai, ir sisteminė funkcija. Sistemoje naudojama trijų lygių struktūra, o internetinio serverio puslapiams redaguoti naudota FrontPage. Šiame tyrime taip pat kuriamas efektyvumo vertinimo modelis, kurį naudojant patikrinami statybos žinių valdymo sistemos taikymo rezultatai. Taikant šio tyrimo rezultatus, galima padidinti statybų pramonės konkurencingumą. Remiantis pagrindine šio darbo idėja, pirmiausia surenkama literatūra apie efektyvumo vertinimą. Tuomet aprašoma esama vidinio statybos žinių valdymo situacija. O tuomet, pasitelkus mokslinę analizę, įskaitant neapibrėžtų aibių Delfi metodą, neapibrėžtų aibių analitinį hierarchijos procesą (FAHP) ir neapibrėžtų aibių teoriją, sukuriama žinių vadybos efektyvumo vertinimo sistema. Šis modelis turi keturis lygius: žinių kūrimo, žinių perdavimo, žinių platinimo ir žinių kaupimo. Sukūrus ir išbandžius šios sistemos galimybes statybos pramoneje, šią sistemą būtų galima naudoti norint pagerinti organizacijos gebėjimą priimti sprendimus ir konkurencingumą; tai atitiktų žinių ekonomikos tikslus.
14
Atkočiūnienė, Ona. "Žinių vadybos poveikis darniam vystymuisi Zenona." Informacijos mokslai 46 (January 1, 2008): 24–36. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3360.
Full textAbstract:
Šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi. Vienas iš svarbiausių pokyčių, sąlygojančių vystymąsi – žinios ir žinojimas. Straipsnyje analizuojamas darnus vystymasis, kaip pagrindinės ilgalaikės visuomenės vystymosi ideologijos sąsajos su žinių vadyba. Akcentuojama, kad žinios, patirtis, kompetencija, pilietinė atsakomybė motyvuoja žmones laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių darnaus vystymosi reikalavimų. Pastebima, kad vienas iš būdų studijuoti kognityvinę darnaus vystymosi dimensiją yra mąstymas apie vystymąsi, kaip apie socialinį mokymosi procesą, kuris individualiu lygmeniu padeda žmonėms kontroliuoti jų asmeninę darnaus vystymosi patirtį, savarankiškai ją taikyti problemų sprendimui bei savo ateities kūrimui. Organizaciniu lygmeniu, taikant žinių vadybos priemones ir būdus, darbuotojų intelektinės žinios paverčiamos organizacijos darniu konkurenciniu pranašumu. Globaliu lygmeniu – darnaus vystymosi principai taikomi kuriant darnią pasaulio visuomenę.The impact of knowledge management to the sustainable developmentZenona Ona Atkočiūnienė SummaryModern society has been undergoing transformation into a new harmonious, environmentally friendly society, with the aim of providing the mankind with possibilities to create a safer, healthier and more prosperous world with continuous education and learning, new knowledge, values, attitudes and a need to know, to comprehend ant to act meaningfully and responsibly. Sustainable development requires a constant change which is determined not only by individual capabilities, but also by regulation of social and economic development and its ensuring at the state and organisational levels. Application of knowledge management to the implementation of objective of sustainable development places great emphasis on intellectual capital, creativity, innovations encouraging the sharing of experience, ensures the interaction of technologies, talents and tolerance beneficial for an organization and the whole economy, culture of life-long learning. The article analyzes sustainable development as the main, long-term interaction of the societal development ideology with knowledge management. It points out that knowledge, experience, competence, civic responsibility give reasons for compliance with environmental, social and economic requirements of sustainable development. It has been noticed that one of the ways to study a cognitive dimension of sustainable development is through contemplation about the development as a social process of learning which helps people to control an individual level their personal experience of sustainable development by independently applying it to problem solution and shaping their own future. At an organisational level, intelectual knowledge of employees are transformed into a competitive advantage of the organisation by applying the measures and methods of knowledge management.
15
Kaziliūnas, Adolfas. "The Knowledge Management Process for Implementing Quality Improvement Programs." Informacijos mokslai 62 (January 1, 2012): 97–108. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1580.
Full textAbstract:
The importance of quality to any and all organizations is well known, and it is necessary to teach employees quality discipline. However, the analysis of literature indicates that many of quality improvement programs are ineffective. This article discusses knowledge management processes for the organizational learning mechanisms that can help to plan and implement quality management programs more successfully. The processes are implemented in sequence for the development of knowledge management in an organization in which user needs and expectations are recognized as an input. The processes are controlled by knowledge management strategy planning, knowledge process, customer and knowledge supplier relationships. The mechanisms are led by a knowledge management leader, knowledge management personnel, and knowledge management system infrastructure. The input is transformed into knowledge management results in terms of users’ needs and expectations of knowledge management outcomes, knowledge management strategy and planning outcomes, knowledge management delivery outcomes. By using the knowledge management process organizations can increase the effectiveness of quality management training.Keywords: quality management, knowledge management, ISO 9000 standards, quality programsŽinių vadybos procesas kokybės gerinimo programoms įgyvendinti Adolfas Kaziliūnas Santrauka Daugelis organizacijų, siekdamos konkurencinio pranašumo, įtraukia kokybės gerinimą į savo strateginius tikslus, tačiau literatūros analizė rodo, kad dažnai kokybės gerinimo programos nepasiekia numatytų savo tikslų. Tai dažniausiai atsitinka dėl netikslaus kokybės programų pritaikymo organizacijos reikmėms ir netinkamai vykdomo mokymosi proceso. Šio tyrimo tikslas – rasti būdų efektyviau įgyvendinti kokybės gerinimo programas. Tyrimai parodė, kad pasitelkdamos žinių vadybos patirtį organizacijos gali padidinti kokybės gerinimo programų efektyvumą. Žinių vadybos procesai padeda organizacijai geriau analizuoti, parengti ir įsisavinti aktualią organizacijos darbuotojams informaciją. Straipsnyje pateikiamas literatūros analizės pagrindu parengtas septynių fazių žinių vadybos procesas. Procese nuosekliai išdėstytos veiklos, kurias reikia atlikti rengiant ir įgyvendinant kokybės gerinimo programą. Prieš rengiant šią programą būtina išana lizuoti organizacijos darbuotojų mokymosi poreikius ir pagal tai suformuluoti mokymų strategiją. Organizacijos vadovai turėtų asmeniškai dalyvauti planuojant programą ir pageidautina – mokant darbuotojus. Kokybės gerinimo programos tikslai ir jų pasiekimo planai turi būti aiškiai apibrėžti. Į planavimo procesą būtina įtraukti vidurinės grandies vadybininkus, nes jie geriausiai pastebi darbuotojų žinių trūkumus. Būtina rimtai vertinti dalies darbuotojų skeptišką požiūrį į mokymų programą ir reaguoti į jų pastabas. Labai svarbu mokymosi rezultatų matavimas ir analizė bei nuolatinis grįžtamojo ryšio su programos dalyviais palaikymas. Rezultatų matavimas ir analizė turi būti atliekama po kiekvienos esminės proceso fazės: vartotojų poreikių nustatymo, mokymosi strategijos suformulavimo ir planavimo, mokymo planų įgyvendinimo. Reikšminiai žodžiai: kokybės vadyba, žinių vadyba, kokybės programos, ISO 9000 standartai.
16
Gevorgianienė, Violeta. "Bendruomenių socialinių darbuotojų lūkesčiai savo kompetencijai." Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 5 (March 21, 2015): 133–39. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2009.0.5273.
Full textAbstract:
Bendruomenės irimas ir šio reiškinio socialinės pasekmės jau keletą metų yra vienas iš atidesnio ES valstybių dėmesio objektų. Dažnai į bendruomenės plėtrą žvelgiama kaip į „trečiąjį“ socialinio darbo metodą, galintį padėti spręsti socialines problemas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomenėse, susiduria su papildomais reikalavimais savo kompetencijai. Šiuos reikalavimus mėginama spręsti įvairiais projektais bei mokymais. 2006-2008 metais Lietuva kartu su šešiomis Europos šalimis dalimis dalyvavo Leonardo da Vinči projekte „Bendruomenės plėtra: socialinės inkliuzijos strategija“, kuriuo buvo siekiama tobulinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų kompetenciją. Visos projekte dalyvavusios šalys surengė mokymus, jų dalyviai įgijo su darbu bendruomenėje susijusių žinių, įgūdžių bei vertybių šešiose srityse: teoriniai bendruomenės darbo pagrindai, vadyba, metodologija, specifiniai klausimai (darbas su skirtingomis klientų grupėmis), politiniai aspektai, socialinio darbuotojo vaidmuo ir identitetas. Prieš mokymus ir po jų buvo atlikta dalyvių anketinė apklausa, kurios pagrindas – kompetencijų sąrašas. Dalyviai žymėjo savo pasirinkimus penkių balų skale. Straipsnyje nagrinėjama kokius lūkesčius savo kompetencijai kėlė trijų šalių (Vengrijos, Belgijos ir Lietuvos) bendruomenių darbuotojai (iš viso 93 dalyviai). Šios šalys buvo pasirinktos kaip reprezentuojančios Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą. Tyrimas parodė, kad lietuvių ir vengrų respondentai jaučia didesnį žinių ir gebėjimų stygių nei Belgijos socialiniai darbuotojai, juos labiau tenkina turima kompetencija ir jų poreikis įgyti žinių ir įgūdžių bendruomenės darbo srityje yra tik vidutinis. Iš visų kompetencijų sričių visiems mokymų dalyviams labiausiai pageidautina vadybos kompetencija. Kitas visų trijų šalių specialistų poreikis – vidinių bendruomenės išteklių plėtra, jos narių aktyvinimas. Vis dėlto kelia nerimą menkas Vengrijos ir Lietuvos specialistų dėmesys bendruomenės poreikių analizei, kuri, kaip rodo kitų autorių tyrimai, yra bendruomenės plėtros pamatas. Be jos, dominuojant vadybos metodams, sudėtinga sudominti bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Įdomi tendencija pastebėta Lietuvos dalyvių atsakymuose: greta pabrėžiamų vadybos gebėjimų šiems respondentams rūpėjo savo vaidmens ir identiteto bendruomenėje paieška, rodanti socialinio darbuotojo statuso bendruomenėje kismą. Visas šalis siejo menkas poreikis įgyti gebėjimų, turinčių tarptautinį aspektą – atlikti tarpkultūrinius tyrimus, operuoti tarptautiniame kontekste pripažintomis socialinio darbo sąvokomis.
17
Sakalauskas, Leonidas. "SUSTAINABILITY MODELS AND INDICATORS / TVARUMO MODELIAI IR INDIKATORIAI." Technological and Economic Development of Economy 16, no. 4 (December 31, 2010): 567–77. http://dx.doi.org/10.3846/tede.2010.35.
Full textAbstract:
Achieving goals of sustainable development requires new models and indicators of gathering, sharing, and analyzing information, coordinating work, educating and training professionals, policymakers, and the public. Because of the complexity and the enormous amount of relevant data, the decision makers need effective support for their decisions. The use of a knowledge‐based approach is a solution for reducing this complexity. Nowadays the strategic and operational decisions are facing challenges of economic competition on a global perspective and realization of sustainable development that are the result of a new thinking and recognition of a competitive positioning, ecological and social consequences. Sustainable development is increasingly being seen as a major challenge in global terms. New information and communication systems build the bridge to on‐line and just‐in‐time decision‐making within supply chains and production and logistics networks. Operational Research has yet to be fully utilised in this area. To date, where it has been mostly used, it tends to deal with the relationships between environmental management and product supply chain and also focuses on the social dimension. This article surveys the recent work on sustainability models and indicators to be implemented in sustainability policies and decisions. Santrauka Darnusis vystymąsis tampa vis svarbesniu iššūkiu globaliu mastu. Darniojo vystymosi tikslams įgyvendinti reikia sukurti naujus informacijos kaupimo, paskirstymo ir analizės modelius bei indikatorius, skirtus profesionalams, vadybos specialistams ir visuomenei informuoti, koordinuoti bei mokyti. Dabartiniai strateginių ir operatyvinių sprendimų priėmimo metodai turi atsižvelgti į ekonominę konkurenciją globaliomis sąlygomis ir būtinuma įgyvendinti darniojo vystymosi sprendimus. Žinių technologijų naudojimas leidžia sukurti efektyvius dideliu įvairialypes informacijos kiekių apdorojimo metodus. Operaciju tyrimas (OT) gali ir turi būti pritaikomas aplinkosaugos vadyboje, gamybos “žaliose” grandyse ir socialineje sferoje. Naujos informacijos ir komunikacijų sistemos leidžia realizuoti laiku ir vietoje sprendimus, susijusius su tiekimo grandžiu vadyba bei produkcijos ir logistikos tinklais. Šiame darbe apžvelgiami modeliai ir indikatoriai, naudojami darniojo vystymosi politikai bei sprendimams įgyvendinti.
18
Vitkauskas, Romualdas. "THE DEVELOPMENT OF THE QUALITY MANAGEMENT SYSTEM IN TERMS OF KNOWLEDGE MANAGEMENT / KOKYBĖS VADYBOS SISTEMŲ TOBULINIMAS ŽINIŲ VADYBOS ASPEKTU." Mokslas - Lietuvos ateitis 3, no. 4 (July 19, 2011): 113–19. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.078.
Full textAbstract:
The interaction of quality management and knowledge management are analyzed quite widely in scientific literature and discussed with reference to various models integrating these two management theories. However, there are not enough precise tools that could provide a possibility of improving the quality of products and services through knowledge management. To this end, the article examines the already existing models for the interaction between quality management and knowledge management. The results of a survey on Lithuanian industry show what organizational knowledge is the most important while implementing quality management principles aimed at improving quality. The correlation analysis method showed the relationship between quality management principles (process approach, continual improvement, management, facts) and the factors defining the product and process quality (the extent of determining process execution time, process resources, costs of process stages, indicators for products and/or services, the duration of the process, the extent of measuring indicators, the extent of collecting information on indicators, the extent of collecting information about the costs of the process). Santrauka Kokybės vadybos ir žinių vadybos sąveika mokslinėje literatūroje analizuojama gana plačiai, aptariami įvairūs sąveikos modeliai integruojant šias dvi vadybos teorijas. Tačiau nepakankamai nagrinėjamos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima pagerinti produktų ir paslaugų kokybę pasitelkiant žinių vadybą. Tuo tikslu straipsnyje analizuojami jau egzistuojantys kokybės vadybos ir žinių vadybos sąveikos modeliai bei pateikiami Lietuvos pramonės įmonių tyrimo rezultatai, parodantys, kokios organizacinės žinios svarbiausios įgyvendinant kokybės vadybos principus, skirtus kokybei gerinti. Taikant koreliacinės analizės metodą nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp kokybės vadybos principų (procesinio požiūrio, nuolatinio gerinimo, valdymo remiantis faktais) įgyvendinimo lygio ir veiksnių, apibūdinančių produktų ir procesų kokybę (procesų įvykdymo laiko nustatymas, procesų išteklių nustatymas, procesų etapų išlaidų nustatymas, produktų ir (ar) paslaugų rodiklių nustatymas, rodiklių matavimas, rodiklių informacijos rinkimas, informacijos apie proceso trukmę nustatymas ir informacijos apie proceso išlaidas rinkimas).
19
Janiūnienė, Erika. "Žinių vadybos ir inovacijų kūrimo sąsajos." Informacijos mokslai 70 (January 1, 2015): 122–24. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.70.5160.
Full text
20
Vaitkevičius, Viktoras. "Žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui." Informacijos mokslai, no. 83 (December 20, 2018): 36–51. http://dx.doi.org/10.15388/im.2018.83.3.
Full textAbstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Viena iš aktualiausių pasaulio politinėje arenoje aptarinėjamų temų yra ekonominis regionų ir valstybių vystymasis bei konkurencingumas. Analizuojant valstybių ekonominio išsivystymo tyrimus pasauliniu ir Europos mastu, išryškėja, kad pagrindiniai kriterijai šalies konkurencingumui įvertinti yra inovacijos ir jų kūrimą skatinantys veiksniai. Visuotinai pripažįstama, jog organizacinės žinios ir efektyvus jų valdymas yra kertinis veiksnys, lemiantis visų tipų organizacijų inovatyvumą. Per pastaruosius 20 metų viešasis sektorius išgyveno ženklius pokyčius. Pereita nuo tradicinio biurokratinio požiūrio prie labiau vadybinio. Šio sektoriaus organizacijų veikla yra išskirtinai grįsta žiniomis, todėl žinių vadybos metodų taikymas yra priemonė, kuri padeda organizacijoms skatinti inovacijas, didinti veiklos efektyvumą. Straipsnyje, remiantis moksline literatūra, analizuojama žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui.
21
Diskienė, Danuta. "Kolektyvinė monografija apie informacijos ir žinių vadybą verslo organizacijoje." Informacijos mokslai 54 (January 1, 2010): 158–61. http://dx.doi.org/10.15388/im.2010.0.3168.
Full text
22
Kaklauskas, Artūras, Dilanthi Amaratunga, and Richard Haigh. "KNOWLEDGE MODEL FOR POST‐DISASTER MANAGEMENT." International Journal of Strategic Property Management 13, no. 2 (June 30, 2009): 117–28. http://dx.doi.org/10.3846/1648-715x.2009.13.117-128.
Full textAbstract:
The main aim of this research is to help post‐disaster managers to find most rational solutions by using advanced knowledge and developed Model. Post‐disaster management is shared, purposeful activities based upon the development of common understandings and interpretations of means and ends. Stakeholders generate the personal and group decisions which contribute to post‐disaster management success. This article describes the development (during EurAsia project) of a Knowledge Model for Post‐disaster Management based upon multiple criteria decision making theory. The developed Model involves six stages that help to determine rational post‐disaster management alternatives by evaluating post‐disaster management’ life cycle, stakeholders, micro and macro environment. Santruka Pagrindinis šio darbo tikslas - padeti asmenims, kurie vadovauja darbams likviduojant stichiniu nelaimiu padarinius, rasti racionaliausius sprendimus, naudojant pažangias žinias ir sukurta modeli. Vadyba po stichiniu nelaimiu ‐ tai bendra, tikslinga veikla, grindžiama priemoniu ir bendro tikslu supratimo bei interpretavimo kūrimu. Suinteresuotos grupes priima asmeninius ir grupinius sprendimus, kurie prisideda prie vadybos po stichiniu nelaimiu sekmes. Šiame straipsnyje aprašoma, kaip buvo sukurtas vadybos po stichiniu nelaimiu žiniu modelis (vykdant EurAsia projekta), pagristas daugiakriterinio sprendimu priemimo teorija. Sukurta modeli sudaro šešios dalys, padedančios nustatyti racionalias vadybos po stichiniu nelaimiu alternatyvas, ivertinant vadybos po stichiniu nelaimiu gyvavimo cikla, suinteresuotas grupes, mikro‐ ir makroaplinka.
23
Park, Moonseo, Hyun-Soo Lee, and Soonseok Kwon. "CONSTRUCTION KNOWLEDGE EVALUATION USING EXPERT INDEX." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 16, no. 3 (September 30, 2010): 401–11. http://dx.doi.org/10.3846/jcem.2010.46.
Full textAbstract:
While the current global economy can be characterized by the intensification of business competitiveness, leaner organizations, the convergence of products and services, and by vast technological developments, the risks and un‐certainties inherent in such a dynamic environment make the management of organizational knowledge even more crucial. Indeed, previous theoretical and empirical‐based studies have proven that knowledge leads to organizational success. Knowledge Management (KM) has particularly gained credence, and continues to generate interest, in academic and business circles. KM is of especial interest to project‐based industries such as construction, as the effective management of knowledge is critical to the survival and continued advancement of a company. In fact, in the construction industry, the implementation of a knowledge management system (KMS) is currently being considered, and an increasing number of companies have already proposed knowledge management initiatives. However, quality of information must take precedence over quantity, especially in the developmental phases of this KMS. Therefore, how to filter and accurately evaluate quantitative and qualitative data becomes a significant challenge. Yet, thus far, only a few studies examining the improvement of knowledge evaluation have been conducted and that researches only focus on the evaluation methods. This research addresses these issues by focusing on knowledge management and evaluation and by specifically addressing how evaluate knowledge effectively. Based on the Active Knowledge Management, this study proposes a process model for effectual construction knowledge evaluation using Expert Index (EI). EI is the level of specialty workers achieve in a certain field after engaging in a knowledge activity. The proposed model will not only enable precise evaluation, but will also provide stimulating knowledge activities; thus, if practically applied, this model could enhance actual organizational success. Santrauka Šiuolaikinei globaliajai ekonomikai būdingas konkurencijos didejimas, organizaciju lankstumas, gaminiu ir paslaugu suartejimas bei didžiuliai technologiniai laimejimai. Ši dinamine verslo aplinka kartu susijusi su rizika ir neapibrežtumais, didinančiais organizacijos žiniu vadybos (ŽV) svarba. Ankstesni teoriniai ir empiriniai tyrimai rodo, kad šios žinios ‐ organizacijos sekmes šaltinis. Žiniu vadyba tampa vis svarbesne akademinei ir verslo aplinkai. ŽV labai domimasi pramones šakose, kuriose didele reikšme turi projektai. Statyba yra viena iš tokiu šaku, joje veiksmingas žiniu valdymas, padedantis užtikrinti imoniu išlikima ir nuolatini vystymasi, yra labai svarbus. Šiuo metu statybos pramoneje diegiamos žiniu vadybos sistemos (ŽVS) ir vis daugiau imoniu pateikia ŽV siūlymu. Būtina siekti, kad žiniu kokybe būtu labiau vertinama nei žiniu kiekis, ypač ŽVS kūrimo tarpsniu. Todel kiekybinis ir kokybinis žiniu atsijojimas tampa rimta užduotimi. Deja, iki šiol atlikta mažai tyrimu, kaip gerinti žiniu vertinima. Atliekant šiuos tyrimus demesys telkiamas tik i žiniu vertinimo metodus. Straipsnyje efektyvus žiniu vertinimas nagrinejamas ŽV metodais. Pasitelkus aktyviaja ŽV kuriamas statybos žiniu vertinimo modelis ir taikomas ekspertu rodiklis (ER). ER išreiškia specialistu, isisavinančiu specifine informacija, žiniu lygi. Siūlomas modelis leis ne tik tiksliai vertinti, bet ir skatinti žiniu gavima. Taigi, taikant ši modeli praktikoje, bus galima gerinti imones veikla.
24
Atkočiūnienė, Zenona Ona. "Žinių valdymo situacija Lietuvos verslo įmonėse: atvejo tyrimas." Informacijos mokslai 76, no. 76 (January 30, 2017): 111. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.76.10385.
Full textAbstract:
Nuolatinė konkurencija šiandienėje hiperdinamiškoje rinkoje yra viena iš esminių sąlygų, skatinančių organizacijas ieškoti optimalių būdų didinti veiklos produktyvumą. Pagrindinis žinių vadybos versle tikslas – žinių šaltinius paversti kapitalu, kad būtų pasiektas didžiausias organizacijos veiklos efektyvumas. Teorinės įžvalgos bei empiriniai tyrimai įrodo, kad žinių pritaikomumas galimas tik tikslingai jas valdant. Žinių valdymo situacijai Lietuvos verslo įmonėse nagrinėti buvo pasitelktas kiekybinis tyrimo metodas – apklausta 106 respondentai. Tyrimo rezultatai apima tris pagrindines sritis: strateginio valdymo – siekiama išsiaiškinti, kas yra akcentuojama strateginiuose dokumentuose; žinių valdymo – siekiama įvertinti žinių valdymo situaciją, identifikuoti žinių valdymo atsakomybes, ištirti žinių valdymo procesus, mokymąsi; inovacijų – siekiama nustatyti žinių pritaikymo galimybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonės veikla orientuota į naujovių kūrimą bei vartotojų pritraukimą. Įmonėje nuolat identifikuojama, kokias žinių sritis reikėtų plėtoti, kokios kompetencijos, žinios, atsižvelgiant į organizacijos strateginius tikslus, bus svarbios ateityje. Darbuotojai dalijasi žiniomis, siekdami kokybiškiau atlikti darbo užduotis, tačiau šį procesą vadovai skatina nepakankamai. Dažniausiai darbuotojai dalijasi žiniomis tiesiogiai bendraudami neformalioje aplinkoje, tačiau nepanaudojamos visos informacinių technologijų galimybės valdyti žinias. Tobulinant žinių valdymą reikėtų atkreipti dėmesį į svarbą fiksuoti ir saugoti visą sukauptą patirtį, darbuotojų siūlomas idėjas, kurios vėliau galėtų tapti naujų veiklos krypčių, inovatyvių produktų ir (ar) paslaugų kūrimo pagrindu.
25
Budrevičius, Algirdas. "Sąvokų sistema atvaizduotų individo žinių elastingumas ir jo bandomasis tyrimas." Informacijos mokslai 75, no. 75 (November 15, 2016): 115. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10154.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojama sąvokų sistema atvaizduotų individo žinių elastingumas ir pateikiamas jo bandomasis tyrimas. Žinios laikomos elastingomis, jeigu turi gebą jautriai reaguoti (keistis), kai keičiasi poveikis joms. Apibrėžiamos elastingumo prielaidos ir sąlygos. Aprašomas poveikio žinioms sudarymo būdas individui užduodant klausimus, kuriuose prašoma išvardyti temos sąvokas. Esminė tokių klausimų ypatybė – vos pastebimas jų prasmės skirtumas. Straipsnyje apibūdinami tipiniai elastingumo reakcijų atvejai. Žinių elastingumui vertinti pritaikoma procentinė skalė, suskirstanti žinias į kelis pagrindinius lygius: nuo visiškai neelastingų iki labai elastingų. Aptartas ir ribinis atvejis, kai elastingumo sąvoka netaikytina (jeigu poveikis sukelia individo reakciją, rodančią kokybinį žinių pokytį). Naudojama skalė atitinka tvarkos (rangų) skalės lygį. Žinių elastingumo reiškinio išsamesniam išaiškinimui aprašomas bandomasis tyrimas su informacijos vadybos studijų programos baigiamųjų (2012) metų studentais (dvylika respondentų). Tyrimas iliustruoja ir konkretizuoja teoriškai išskirtus pagrindinius elastingumo reakcijų tipus, padeda geriau paaiškinti elastingumo reiškinio esmę ir jo tyrimo būdą. Jis patvirtina natūralią prielaidą, kad tirtųjų studentų pamatinės sąvokomis atvaizduotos žinios turėtų būti elastingos.
26
Stukalina, Yulia. "HOW TO PREPARE STUDENTS FOR PRODUCTIVE AND SATISFYING CAREERS IN THE KNOWLEDGE‐BASED ECONOMY: CREATING A MORE EFFICIENT EDUCATIONAL ENVIRONMENT / KAIP PARENGTI STUDENTUS SĖKMINGAI IR TEIKIANČIAI PASITENKINIMĄ PROFESINEI VEIKLAI ŽINIŲ EKONOMIKOJE: EFEKTYVESNĖS UGDYMO APLINKOS KŪRIMAS." Technological and Economic Development of Economy 14, no. 2 (June 30, 2008): 197–207. http://dx.doi.org/10.3846/1392-8619.2008.14.197-207.
Full textAbstract:
Globalization poses new challenges to higher education institutions. The main concern for educators is to provide their graduates with an extensive assortment of skills required for the new knowledge‐based economy. To successfully address the emerging challenges education managers have to create an efficient educational environment for providing a sustaining learning process. The integrated educational environment, where students have an opportunity to develop their creative potential, is an efficient means of preparing students for productive and satisfying careers in the knowledge‐based economy. Realizing their strategy educational managers employ a variety of management practices. Integrated management practices accompany pedagogical instruments to be applied in the highly integrated educational environment. The symbiosis of pedagogical and management tools leads to the educational environment enhancement. This paper focuses on some essential educational management issues; it stresses the importance of creating the highly integrated and learner‐centred educational environment to provide multidisciplinary education. Santrauka Globalizacija kelia naujų iššūkių aukštojo mokslo institucijoms. Dabar pagrindinis pedagogų rūpestis – suteikti būsimiems specialistams kuo daugiau žinių naujosios žinių ekonomikos sąlygomis. Norint sėkmingai priimti kylančius iššūkius, subalansuotam mokymo procesui ugdymo planuotojai turi sukurti efektyvią ugdymo aplinką. Integruota ugdymo programa, suteikiant studentams galimybių tobulinti savo kūrybingumo potencialą, yra veiksminga priemonė, rengiant studentus sėkmingai ir pasitenkinimą teikiančiai profesinei veiklai žinių ekonomikoje. Realizuodami savo strategiją ugdymo planuotojai naudoja daug vadybos technologijų. Vadybos technologijos kartu su pedagoginėmis priemonėmis gali būti pritaikytos integruotoje ugdymo aplinkoje. Pedagoginių ir vadybos priemonių simbiozė gerina ugdymo aplinką. Straipsnyje aptariamos kai kurios svarbiausios ugdymo organizavimo problemos, pabrėžiama integruotos ugdymo aplinkos sukūrimo svarba teikiant daugiadisciplininio ugdymo paslaugas.
27
Čapienė, Aistė, and Aistė Ragauskaitė. "VERSLUMO UGDYMO MODELIO TAIKYMAS UNIVERSITETE PER ASMENYBĖS ŽINIŲ IR ELGSENOS KAITĄ." Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 39, no. 3 (September 29, 2017): 291–302. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2017.21.
Full textAbstract:
Verslumas ugdomas daugelyje aukštųjų mokyklų, tačiau pasigendama apibendrintų verslumo ugdymo modelių, kurie atskleistų ne tik verslumo ugdymo procesą, bet ir papildomus veiksnius. Šiame straipsnyje siekiama papildyti mokslinius tyrimus, susijusius su verslumo ugdymu universitete per asmenybės žinių ir elgsenos kaitą. Pateiktas teorinis koncepcinis modelis, kuris grindžiamas pla-nuoto elgesio ir elgesio keitimo stadijų modelių pagrindu. Vadovaujantis sudarytu verslumo ugdymo modeliu atlikta atvejo analizė. Atveju pasirinkta Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslumo ugdymo centro veikla. Išanalizuoti modelį sudarantys veiksniai ir paly-ginta kaip praktiškai veikia nustatytas verslumo ugdymo modelis ir kokios dedamosios tarpusavyje sąveikauja pačiame modelyje. Pagrindinis straipsnio tikslas – teoriškai išanalizavus verslumo ug-dymo ypatumus, sudaryti verslumo ugdymo modelį universitete, atsižvelgiant į asmenybės žinių ir elgsenos kaitą, bei atlikti atvejo analizę Aleksandro Stulginskio universitete.
28
Mackevičius, Jonas. "JONO BUKEVIČIAUS, DAIVOS BURKŠAITIENĖS, NARIMANTO KAZIMIERO PALIULIO, JONO ŽAPTORIAUS VADOVĖLIO „APSKAITA VADYBININKAMS“ RECENZIJA." Business: Theory and Practice 12, no. 1 (March 10, 2011): 99–101. http://dx.doi.org/10.3846/btp.2011.10.1.
Full textAbstract:
VGTU leidykla „Technika“ išleido vadovėlį „Apskaita vadybininkams“ (Vilnius: Technika, 2009. 318 p.), kurį parašė šio universiteto dėstytojai – doc. J. Bukevičius, doc. D. Burkšaitienė, prof. N. K. Paliulis ir doc. J. Žaptorius. Tai pirmasis apskaitos vadovėlis vadybininkams Lietuvoje. Anksčiau išleisti apskaitos vadovėliai ar mokomosios knygos1 buvo skirti buhalterinės apskaitos specialistams. Šio vadovėlio tikslas – pateikti vadybos studentams žinių apie apskaitą, jos informacijos rūšis, duomenų kaupimą ir naudojimą. Vadovėlyje atskleidžiamos pagrindinės apskaitos pagrindų, finansinės ir valdymo apskaitos sąvokos, nagrinėjami apskaitos informacijos ypatumai ir jos pateikimo būdai.
29
Seneviratne, Krisanthi, David Baldry, and Chaminda Pathirage. "DISASTER KNOWLEDGE FACTORS IN MANAGING DISASTERS SUCCESSFULLY." International Journal of Strategic Property Management 14, no. 4 (December 31, 2010): 376–90. http://dx.doi.org/10.3846/ijspm.2010.28.
Full textAbstract:
The number of reported natural disasters has increased steadily over the past century and risen very sharply during the past decade. These bring about the loss of lives, property, employment and damage to the physical infrastructure and the environment. Disaster management efforts aim to reduce or avoid the potential losses from hazards, assure prompt and appropriate assistance to victims of disaster, and achieve rapid and effective recovery. While knowledge management can enhance the process of disaster management, there is a perceived gap in information coordination and sharing within the context of disaster management. Identifying key success factors will be an enabler to manage the disasters successfully. In this context, this study aims to identify and map key knowledge success factors for managing disasters successfully through capturing the good practices and lessons learned. The objective of this paper is to present the literature findings on factors which support successful disaster management. Accordingly the identified factors were classified into eight main categories as technological, social, legal, environmental, economic, functional, institutional and political. Santruka Pastaraji amžiu pranešimu apie stichines nelaimes nuolat daugejo, o pastaraji dešimtmeti ypač. Per nelaimes žūsta žmones, prarandama nuosavybe ir darbo vietos, suniokojama fizine infrastruktūra ir aplinka. Valdant nelaimes siekiama sumažinti arba išvengti potencialiu nuostoliu del pavoju, užtikrinti greita ir tinkama pagalba nelaimes aukoms, viska greitai bei efektyviai atkurti. Nors žiniu vadyba nelaimiu valdymo procesui gali padeti, nelaimiu valdymo kontekste pastebima spraga tarp informacijos koordinavimo ir dalijimosi ja. Nustačius pagrindinius sekmes veiksnius, tai leis sekmingai valdyti nelaimes. Šiame kontekste tyrimu siekiama nustatyti ir surūšiuoti pagrindinius žiniu sekmes veiksnius, leidžiančius sekmingai valdyti nelaimes, užfiksuojant geraja patirti ir išmoktas pamokas. Šio darbo tikslas – pateikti literatūros išvadas apie veiksnius, kurie prisideda prie sekmingo nelaimiu valdymo. Nustatyti veiksniai atitinkamai suklasifikuoti i aštuonias pagrindines kategorijas: technologiniai, socialiniai, teisiniai, aplinkos, ekonominiai, funkciniai, instituciniai ir politiniai.
30
Lukoševičius, Rimantas, and Albinas Marčinskas. "Informacinės sistemos ir personalo ugdymas: galimybės ir apribojimai." Informacijos mokslai 55 (January 1, 2011): 82–92. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3162.
Full textAbstract:
Personalo vadybos informacinės sistemos (PVIS)* atlieka vis didesnį vaidmenį personalo ugdyme ir vadyboje. Globalios rinkos ir stiprėjančios konkurencijos sąlygomis kyla naujų iššūkių, o informacinės sistemos, šių sistemų organizavimas, efektyvi sąveika su personalo ugdymo procesu tampa lemiamu personalo vadybos veiksniu. Informacinių sistemų galimybių ir vadovo gebėjimų sąveika lemia personalo ugdymo galimybes ir apribojimus. Straipsnio tikslas – atskleisti PVIS galimybes, raidos etapus, funkcijas ir apribojimus, nustatyti vadovo / vadybininko kompetencijas ugdyti personalą pasitelkiant PVIS, numatyti PVIS ir vadovo funkcionalius pasikeitimus globalioje žinių valdomoje ekonomikoje ir perspektyvas, išnagrinėti PVIS veikos modulius siekiant strateginių įmonės tikslų.Straipsnyje pateikiama PVIS charakteristika, nagrinėjamos galimybės ir apribojimai, aktualumas, sąsajos su personalo ugdymo procesu, vadovo kompetencijos ir PVIS sąveikos įtaka sėkmingai įmonės veiklai.Pagrindiniai žodžiai: personalo ugdymas, personalo informacinės sistemos, personalo vadybininkas, PVIS galimybė, PVIS apribojimai, PVIS veiklos praktika, PVIS ir vadovo sąveika.Information Systems and Personnel Management: Possibilities and LimitationsRimantas Lukoševičius, Albinas Marčinskas SummaryThe rapidly changing business reality actualizes the development of personnel information systems, adjusting them to training needs. Within the knowledge economy sector, this instrument becomes a factor of a company’s strategic advantage. The information model of the personnel training system has to reflect strategic integration, information database management, communication and the compatibility of accounting systems, etc. It is emphasized that such model would function only when leaders of all levels are involved. The perspective of personnel information systems is influenced most by relations between the organization and its employee. Herewith the position of the leader is transformed within this system: from the executive to the client. Thereby, the importance of the human factor in maintaining the effective overall system performance is highlighted.pan>
31
CULEA, MIHAELA. "KNYGŲ KAIP PREKIŲ ŽENKLŲ SKLAIDA IR AUTORIAUS TAPATYBĖS REIKŠMĖ: LYGINAMASIS POŽIŪRIS." Knygotyra 59 (January 1, 2012): 93–112. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v59i0.1109.
Full textAbstract:
Faculty of Letters, Vasile Alecsandri University of BacăuStr. Spiru Haret, nr. 8, Bacău 600114, RomaniaE-mail address: Kalbant apie knygų prekybą, nagrinėjama institucijų, asmenybių, korporacijų ir bendrųjų produktų, net turistinių prekių ir kitokių ženklų sklaida, tačiau apie pačias knygas kaip prekių ženklus dažniausiai nutylima, nors susidomėjimas knygomis ir jų kūrėjais kaip kultūros produktais akivaizdžiai didėja. Negana to, Robertos Sassatelli žodžiais galime teigti, kad vartojimo revoliucijos ir „žinių suprekinimo“ kontekste knygos tampa preke. Jei tautos, miestai, universitetai, verslo mokyklos, asmenybės, net televizijos programos yra prekių ženklai, tai ir knygas galima vertinti kaip prekių ženklus. Galima net sakyti, kad knygos – tai sukomercinti prekių ženklai ir jų sklaidos procesas turi apimti našias strategijas: autoriai kuria savo prekės ženklą kaip savo tapatybės žymenį postmoderniame suprekintame pasaulyje.Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios šiuolaikinės knygų ir autorių kaip prekių ženklų sklaidos strategijos, kurių teorinį pagrindą sukūrė JAV autoriai, ir tai, kaip šias strategijas taiko Jungtinės Karalystės ir Rumunijos autoriai. Pirmiausia apibūdinami tyrimo tikslai, apimtis ir konceptualioji sistema, padedanti aptarti dabartines knygų kaip prekės ženklų sklaidos kryptis, taip pat aiškinama, kaip buvo pereita nuo klasikinių prekės ženklų tipų prie knygų kaip prekės ženklų, atskleidžiami svarbiausi knygų kaip prekės ženklų sklaidos ypatumai, kai kurios knygų ir autorių kaip prekės ženklų sklaidos strategijos ir jų naudojimo mastas Jungtinėje Karalystėje bei Rumunijoje (autorinė leidyba, tekstų skaitmeninimas, menų suprekinimas arba meno ir verslo susiliejimas kaip šio reiškinio išraiška). Lyginamasis šių strategijų tyrimas išryškina Jungtinės Karalystės ir Rumunijos rašytinės kūrybos, vadybos ir rinkodaros praktikų skirtumus, kurie knygoms ir jų autoriams padeda atitikti naujus kultūrinius ir komercinius poreikius.Nagrinėti šią temą paskatino spausdintinės produkcijos, dabarties knygų leidybos ir spaudos kultūros aktualijos, rinkodaros diskursas ir jo praktika, kultūrinės produkcijos ir kultūros studijos apskritai.
32
Vasiljevienė, Nijolė. "Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis." Ekonomika 67, no. 2 (December 1, 2004). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2004.17388.
Full textAbstract:
Straipsnyje konstatuojama, kad pastaraisiais metais susiformavo nauji blokai žinių apie moksliškai pagrįstas žmogiškųjų išteklių didinimo, ekonominės veiklos optimizavimo ir visuomenės tvarkos (re)konstravimo galimybes, kurios įgyvendinamos diegiant dalykinės etikos infrastruktūrą į organizacijas, įmones, institucijas. Tai suponavo naują tarpdisciplininę vadybos sritį - organizacijų etiką. Straipsnio tikslas - plačiau aptarti tai, kad Lietuvoje ne tik neišsemta, bet net adekvačiai nesuprasta tokia žmogiškųjų išteklių didinimo, vadybos optimizavimo, socialinio kapitalo gerinimo priemonė, nes dažniausiai žmogiškieji ištekliai traktuojami tik kiekybiškai, o nekreipiama dėmesio į žmonių santykių sistemos kokybę, į elgesį darbo vietose, į pozityvių / negatyvių aplinkybių darbovietėse lemiamą įtaką žmogaus galioms / negalioms, t. y. tiesioginiams jo ištekliams, gebėjimams kokybiškai - socialiai atsakingai - atlikti savo funkcijas. Kuriant ar (re)konstruojant žmogikuosius išteklius šiuolaikinėse organizacijose diegiama vertybių vadyba; dėmesys koncentruojamas į atsakomybės, teisingumo, garbingumo, sąžiningumo / integralumo (Integrity), skaidrumo, paklusnumo įstatymams / taisyklėms (Compliance), pasitikėjimo vertybes, kurios ir suponuoja terpę, skatinančią skleistis pozityvias žmogaus savybes ir atitinkamus elgsenos įgūdžius; be jų glaudaus tinklo suformavimo organizacijose žmogiškieji ištekliai negali didėti potencialių galimybių plėtros vektoriumi. Lygia greta straipsnyje apčiuopiamos nagrinėjamų problemų sėkmingesnio sprendimo perspektyvos, pabrėžiant, jog adekvačių žinių apie vadybos optimizavimo galimybes dalykinės etikos - vadybos metodais diegiančios vertybes į organizacijų gyvenimą - priemonėmis įgijimas turi būti tikslingai spartinamas ir Lietuvoje, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir nacionalinio konkurencingumo.
33
Vidickienė, Dalia, Rasa Melnikienė, and Živilė Gedminaitė-Raudonė. "Vadybos žinių taikymas Lietuvos ūkininkų ūkiuose." Žemės ūkio mokslai 21, no. 1 (April 25, 2014). http://dx.doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v21i1.2854.
Full text
34
Ruževičius, Juozas. "Quo Vadis, qualitologia?" Ekonomika 72, no. 2 (December 1, 2005). http://dx.doi.org/10.15388/ekon.2005.17549.
Full textAbstract:
Straipsnyje analizuojami kokybės vadybos, kaip mokslo ir studijų disciplinos, raidos ir turinio klausimai, analizuojami kokybės vadybininkų universitetinio rengimo tobulinimo aspektai. Straipsnis parengtas naudojantis mokslinės, metodologinės ir teisės literatūros analize. Vakarų universitetų ir kokybės vadybos mokslo ir verslo tarptautinių organizacijų, verslo įmonių gerosios patirties apibendrinimais bei autoriaus atliktų kokybės sisteminių tyrimų rezultatais. Autorius išplečia tradicinę kokybės sampratą socialinės kokybės (valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijų kokybė, žmogaus ir visuomenės kokybė, gyvenimo kokybė, organizacijų socialinė atsakomybė, verslo, valdžios institucijų bei visuomenės partnerystė ir kt.) aspektais, pateikia visuotinės kokybės vadybos (VKV), gyvenimo kokybės, socialinės atsakomybės sampratos detalizavimą. Nors VU Ekonomikos fakulteto kokybės vadybos magistro programa 2004 m. gavo tarptautinę akreditaciją ir palankiai įvertinta ekspertų, autorius teikia siūlymų, kaip toliau gerinti kokybės vadybininkų rengimą, atsižvelgiant į naujus ekonomikos globalizacijos, darbo rinkos ir moksliosios visuomenės kūrimo iššūkius. Straipsnyje taip pat pateiktas autoriaus siūlomas VKV ir žinių vadybos integravimo modelis.