Relevant bibliographies by topics / Žmonės kaip technologija

Contents

  1. Journal articles
  2. Books
  3. Book chapters
  4. Conference papers

Academic literature on the topic 'Žmonės kaip technologija'

Author: Grafiati
Published: 3 June 2025
Last updated: 31 July 2025

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the lists of relevant articles, books, theses, conference reports, and other scholarly sources on the topic 'Žmonės kaip technologija.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Journal articles on the topic "Žmonės kaip technologija"

1

Kovács, Gábor. "H. ARENDT‘S INTERPRETATION OF NATURAL AND ARTIFICIAL IN THE POLITICAL PHENOMENOLOGY OF THE HUMAN CONDITION / H. ARENDT NATŪROS IR ARTEFAKTO INTERPRETACIJA ŽMOGAUS BŪKLĖSPOLITINĖJE FENOMENOLOGIJOJE." CREATIVITY STUDIES 5, no. 2 (2012): 93–102. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2012.710880.

Full text
Abstract:
Modernity, in philosophical and sociological literature, has “traditionally” been presented as the age when artifacts supplant nature and destroy the originally given natural environment. The process of modernization, from this point of view, is the process of de-naturalization. This widely shared conviction has basically been questioned by Hannah Arendt. During the centuries of modern age, in the detriment of the commonly created and uphold human world, process of re-naturalization has been taking place, Arendt argues. This means, from other aspect, that modernity is the age of world-alienati
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Rasciauskaite, Daiva, and Simona Survilaitė. "Įmonės pridėtinės vertės ir jos intelektinio kapitalo sąsaja." Business: Theory and Practice 12, no. (2) (2011): 183–92. https://doi.org/10.3846/btp.2011.19.

Full text
Abstract:
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių svarba visada buvo nenuginčijama. Vyriausybės stengiasi palengvinti šių įmonių įėjimą į rinką ir pačią jų veiklą, o vadovai stengiasi valdyti savo įmones pačiu efektyviausiu ir geriausiu būdu. Nepaisant šių pastangų, besikeičianti aplinka padarė didžiulę įtaką įmonėms visame pasaulyje. Taip pat šiais laikais jau neužtenka turėti "maišo materialaus turto", kad įmonės pridėtinė vertė būtų didelė. Modernus naujų technologijų amžius, žinių ir informacijos svarba suteikė naują požiūrį į įmonę. Pridėtinė vertė, sukurta įmonės, dabar jau priklauso ne tik nuo mater
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Labanauskaitė, Daiva. "ŠIUOLAIKINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA LANKYTINŲ VIETOVIŲ TURISTINIAM PATRAUKLUMUI." STUDIJOS – VERSLAS – VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS 1, no. IX (2024): 114–21. https://doi.org/10.52320/svv.v1iix.356.

Full text
Abstract:
Inovacijoms imlių vartotojų kuriami paklausos pokyčiai lemia ir atitinkamas turizmo sektoriaus transformacijas. Sparti technologijų pažanga ir didėjantis technologinių sprendimų prieinamumas tiek turizmo verslo atstovams, tiek keliautojams didina turizmo sektoriaus inovatyvumą. Šiuolaikinės technologijos suteikia vartotojui daugiau pasirinkimo galimybių, o paslaugų teikėjai gali operatyviau dalintis naujais pasiūlymais, tuo skatindami potencialių lankytojų susidomėjimą ir prisidėdami prie lankytinos vietovės patrauklumo stiprinimo. Tyrimo tikslas – įvertinti, kokią įtaką šiuolaikinės technolog
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Barevičiūtė, Jovilė. "Kultūros reiškiniai šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos technologijų sąlygomis: nuo meno ir televizijos iki politikos." Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 2 (2015): 97. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.235.

Full text
Abstract:
Šiame žurnalo numeryje aptariami kai kurie daugiaaspekčiai šiuolaikinės kultūros reiškiniai, apimant tokius jų, kaip menas, televizija, politika ir kt. Medijos ir komunikacija nūdien intensyviai skverbiasi kone į visas darbo ir laisvalaikio veiklos, viešojo ir privataus sektorių sritis, reprezentuodamos dinamišką ir netolygią gyvenamojo pasaulio tikrovę. Medijuotoji komunikacija vis labiau tampa dominuojančia socializacijos forma, ji išstumia gyvąją komunikaciją: kuo toliau, tuo labiau šis reiškinys nusako ne tik jaunimo, bet ir brandaus amžiaus žmonių šiandienį bendravimo būdą. Tad akivaizdu,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Kanišauskas, Saulius. "Dėmesys technologijoms: rūpestis ar technologija?" Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 2 (2015): 139–48. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.217.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojami technikos ir technologijų vertinimai šiuolaikiniuose filosofiniuose diskursuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Martino Heideggerio teikta ir tapusi klasikine technikos samprata dažnai ne tik kvestionuojama, bet ir nueina užmarštin. Vietoj jos įsigali technologinio determinizmo koncepcija, pasak kurios, technologijų kaita lemia socialinių sistemų (taip pat ir žmogaus) kaitą, o ne atvirkščiai. Dabar technē arba technika, dažniausiai suprantama grynai instrumentine, pagaliau galios prasme – kaip galinga priemonė, įrankis, mechanizmas ką nors paveikti, pakeisti, valdyti,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Žurnalistikos institutas, VU Komunikacijos fakulteto. "IN MEMORIAM." Žurnalistikos Tyrimai 1 (January 1, 2008): 199–200. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2008.1.95.

Full text
Abstract:
Vilius UŽTUPAS: „Knyga gimsta kaip žmogus, bet nemiršta…“ 1927-03-31–2008-08-28Liūdna žinia apie įžymaus spaudos tyrinėtojo ir leidėjo mirtį skatina prisiminimus, kaip kartu su Viliumi Užtupu žurnalistikos studentai narstė spaudos pasaulį: technologijas, spaustuvių istoriją, mokėsi redagavimo. Nuo 1979 metų, kai apgynė disertaciją, Vilniaus universiteto Spaudos žurnalistikos katedroje padėjo ugdyti žiniasklaidos specialistus. Kolega gebėjo sujudinti Lietuvos leidyklų gyvenimą, suteikdamas naujų spalvų išradingomis idėjomis, kurias pateikdavo kaip pokštą, bet įgyvendindavo rimtai, profesionalia
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Laužikas, Rimvydas. "Skaitmeninimas kaip mokslas: baris projekto patirtis." Informacijos mokslai 46 (January 1, 2008): 67–83. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3356.

Full text
Abstract:
Skaitmeninių technologijų plėtra keičia humanitarinių mokslų šaltinių kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei mokslinės informacijos sklaidos procesus. Kartu keičiasi humanitarinių mokslų institucijų ir tyrėjų vaidmuo šiuose procesuose, taip pat visuomenės požiūris į mokslą ir jį globojančias institucijas. Tačiau šiuolaikinėje Lietuvoje skaitmeninimas yra suprantamas vien praktine prasme.Šio straipsnio objektas yra skaitmeninimas, kaip mokslo tyrimas. Straipsnio tikslai yra: a) atsakyti į klausimą, ar skaitmeninimas gali turėti savitą mokslo tyrimų objektą, jei taip – pateikti jo apibrėžimą;
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Ramoškiene, Aldona, and Vytautas Šernas. "Mokykimės kalbų kompiuteriu." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 201–7. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9496.

Full text
Abstract:
Vienas iš svarbiausių Lietuvos uždavinių yra švietimo sistemos modernizavimas. Lietuvos žmonės turi būti išsilavinę ir pasirengę naudoti naujausias informacines technologijas, kad galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Vienintelid būdas to pasiekti yra mokyti informacinių technologijų mokykloje. Lietuvoje kompiuteriai mokymo tikslams buvo pradėti naudoti nuo 1985 metų, kai dar nebuvo susiformavosi vientisa valstybinė politika mokyklų kompiuterizavimo klausimu ir tik 1990 metais, kai buvo įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos Informatikos ir prognozių centras (IPC), buvo nupirkti pirmieji I
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Seyfi, Murat, and Deniz Güven. "Naujosios žiniasklaidos įtaka tarpkultūrinei komunikacijai: „Erasmus“ studentų pavyzdys." Informacijos mokslai 75, no. 75 (2016): 24. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10150.

Full text
Abstract:
Dėl globalizacijos ir komunikacijos technologijų pasaulis virto mažu kaimu. Šiame naujame pasaulyje skirtingos kultūros ir komunikacijos priemonės susipynė ir ėmė vis labiau viena kitą veikti; komunikacija ir kultūra virto dviem organinėmis viena kitą maitinančiomis struktūromis. Kultūra, kurioje individai socializuojasi, lemia ir jų bendravimo būdus. Tam, kad būtų galima nustatyti kultūrų skirtumus, būtina ištirti, kaip bendrauja jos bendruomenių atstovai. Skirtingi, įvairiose šalyse gyvenantys žmonės taip pat nevienodai priima informacijos srautą. Šiandien bet kurią gautą informaciją akimirk
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Vidauskytė, Lina. "Filosofija po Kanto." Problemos 66 (October 4, 2014): 196–206. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.66.6644.

Full text
Abstract:
Jau aštuntą kartą Lietuvos filosofų draugija surengė savo kasmetinę konferenciją. Šiemet ji vyko Kauno technologijos universitete. Konferencijos, skirtos Kanto mirties 200-osioms metinėms paminėti, epigrafu tapo garsieji keturi Kanto klausimai: Ką aš galiu žinoti?, Ką aš privalau daryti?, Ko man leista tikėtis?, Kas yra žmogus? Konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta šiuos klausimus traktuoti ne tik kaip reprezentuojančius Kanto filosofinę sistemą, bet veikiau kaip savotiškas „epistemas", nulėmusias pastarųjų dviejų šimtų metų filosofijos tendencijas. Bene labiausiai intriguojantis pranešėjams
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
More sources

Books on the topic "Žmonės kaip technologija"

1

Kasperė, Ramunė, Dainora Maumevičienė, Jurgita Mikelionienė, Jurgita Motiejūnienė, and Dalia Venckienė. Vertimas, tekstas, technologijos. KTU leidykla „Technologija“, 2022. http://dx.doi.org/10.5755/e01.9786090217894.

Full text
Abstract:
Dar niekada žmonės nėra tiek daug rašę, kiek dabar. Kasdien parašome milijardus el. laiškų, trumpųjų žinučių, komentarų internete, rašome tinklaraščius ir atsiliepimus, kuriose dalijamės naujausiais įvykiais, pasiekimais, mokslo laimėjimais ir idėjomis. O kur dar knygos, žurnalai ir žiniasklaida. Tam, kad būtų skatinama globali sklaida, mažinama mokslinė atskirtis, labai svarbu užtikrinti kokybišką vertimą, plėsti dalykinių tekstų vertimo apimtį ir taikyti naujausias technologijas, kurios, kaip pažymi knygos autorės, „labai paspartina vertimo procesą, tačiau kelia ir naujų iššūkių“. KTU moksli
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Žmogaus ir gamtos sauga 2025. Vytautas Magnus University, 2025. https://doi.org/10.7220/2538-9122.2025.

Full text
Abstract:
31-oji tarptautinė mokslinė­–praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“, kaip ir kasmet, vyko pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei aplinkos apsaugos tyrimų problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, siekiant akcentuoti žmonių
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Book chapters on the topic "Žmonės kaip technologija"

1

Savicka, Aida. "Asmens tapatybė tinklaveikos visuomenėje." In Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. https://doi.org/10.53630/book2017.2.

Full text
Abstract:
Potradiciniame sparčių pokyčių ir globalėjančios kultūros pasaulyje daug kalbama apie tapatybės paieškas. Informacinių technologijų skvarba pasiekė tokį lygį, kad be jų neįsivaizduojamas kasdienis daugumos žmonių gyvenimas, ir tai keičia tradicinį mąstymą tiek apie pasaulį, tiek apie žmonių bendravimą jame, tiek apie žmogaus savastį, tapatybę. Straipsnyje aptariama asmens tapatybės sampratos kaita tinklaveikos visuomenėje. Internetas sukuria naujo tipo komunikacijos erdves, kuriose žmonės gali naujai kurti ir įtvirtinti savo tapatybes, bendraudami vieni su kitais. Bendravimo tinkle savitumas t
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Conference papers on the topic "Žmonės kaip technologija"

1

Grigorjeva, Eva, and Jūratė Sužiedelytė Visockienė. "Elektromobilių tinklo plėtros modeliavimas geografinėmis informacinėmis sistemomis." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2019. http://dx.doi.org/10.3846/geo.2019.003.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamos elektromobilių plėtros galimybės Vilniaus mieste. Transporto sektorius yra tiesio-giai susijęs su CO2 emisijomis, kartu ir su klimato kaitos padariniais. Vienas iš būdų, kaip valdyti neigiamą transporto poveikį aplinkai, yra tokios švarios transporto technologijos, kaip elektromobilis, integravimas į kasdienį žmonių gyve-nimą. Tai taps patrauklia ir patogiai naudojama alternatyva vartotojams, naudojantiems automobilius su vidaus degimo varikliais. Vartotojas, įsigijęs tvarią transporto priemonę, turi būti garantuotas, kad bateriją bus galima įkrauti mieste lengvai. Str
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Ilčiukaitė, Jurgita. "DIRBTINIO INTELEKTO NAUDOJIMO ĮŽVALGOS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOS MENOTYROJE." In Holistinis požiūris į kolegijinių studijų perspektyvą visuomenės, darbo rinkos ir aukštojo mokslo sistemos kaitos kontekste. Šv. Ignaco Lojolos kolegija, 2024. https://doi.org/10.71467/ilk.2024.1.11.

Full text
Abstract:
Dirbtinis intelektas (toliau – DI) vis labiau įsigali įvairiose kultūros ir švietimo srityse, skatindamas gausėjančius mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojamas jo poveikis įvairioms profesijoms. Šiame kontekste dėmesys sutelkiamas į menotyros mokslą. Viešojoje erdvėje vis dažniau kyla diskusijos apie tai, ar DI galėtų pakeisti tam tikras darbo sritis.9 Menotyra ir meno kritika, glaudžiai susijusios su rašymo darbais bei istorijos tyrinėjimu, nėra šių svarstymų išimtis. Įvairios pasaulinio lygio meno platformos dažnai kelia klausimą ar DI gali užimti žmonių darbo vietas, taip paversdamas žmog
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the extended bibliographies on the topic 'Žmonės kaip technologija' for particular source types:
Journal articles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography