To see the other types of publications on this topic, follow the link: Žmonės kaip technologija.

Journal articles on the topic 'Žmonės kaip technologija'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 39 journal articles for your research on the topic 'Žmonės kaip technologija.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Kovács, Gábor. "H. ARENDT‘S INTERPRETATION OF NATURAL AND ARTIFICIAL IN THE POLITICAL PHENOMENOLOGY OF THE HUMAN CONDITION / H. ARENDT NATŪROS IR ARTEFAKTO INTERPRETACIJA ŽMOGAUS BŪKLĖSPOLITINĖJE FENOMENOLOGIJOJE." CREATIVITY STUDIES 5, no. 2 (2012): 93–102. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2012.710880.

Full text
Abstract:
Modernity, in philosophical and sociological literature, has “traditionally” been presented as the age when artifacts supplant nature and destroy the originally given natural environment. The process of modernization, from this point of view, is the process of de-naturalization. This widely shared conviction has basically been questioned by Hannah Arendt. During the centuries of modern age, in the detriment of the commonly created and uphold human world, process of re-naturalization has been taking place, Arendt argues. This means, from other aspect, that modernity is the age of world-alienati
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Rasciauskaite, Daiva, and Simona Survilaitė. "Įmonės pridėtinės vertės ir jos intelektinio kapitalo sąsaja." Business: Theory and Practice 12, no. (2) (2011): 183–92. https://doi.org/10.3846/btp.2011.19.

Full text
Abstract:
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių svarba visada buvo nenuginčijama. Vyriausybės stengiasi palengvinti šių įmonių įėjimą į rinką ir pačią jų veiklą, o vadovai stengiasi valdyti savo įmones pačiu efektyviausiu ir geriausiu būdu. Nepaisant šių pastangų, besikeičianti aplinka padarė didžiulę įtaką įmonėms visame pasaulyje. Taip pat šiais laikais jau neužtenka turėti "maišo materialaus turto", kad įmonės pridėtinė vertė būtų didelė. Modernus naujų technologijų amžius, žinių ir informacijos svarba suteikė naują požiūrį į įmonę. Pridėtinė vertė, sukurta įmonės, dabar jau priklauso ne tik nuo mater
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Labanauskaitė, Daiva. "ŠIUOLAIKINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA LANKYTINŲ VIETOVIŲ TURISTINIAM PATRAUKLUMUI." STUDIJOS – VERSLAS – VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS 1, no. IX (2024): 114–21. https://doi.org/10.52320/svv.v1iix.356.

Full text
Abstract:
Inovacijoms imlių vartotojų kuriami paklausos pokyčiai lemia ir atitinkamas turizmo sektoriaus transformacijas. Sparti technologijų pažanga ir didėjantis technologinių sprendimų prieinamumas tiek turizmo verslo atstovams, tiek keliautojams didina turizmo sektoriaus inovatyvumą. Šiuolaikinės technologijos suteikia vartotojui daugiau pasirinkimo galimybių, o paslaugų teikėjai gali operatyviau dalintis naujais pasiūlymais, tuo skatindami potencialių lankytojų susidomėjimą ir prisidėdami prie lankytinos vietovės patrauklumo stiprinimo. Tyrimo tikslas – įvertinti, kokią įtaką šiuolaikinės technolog
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Barevičiūtė, Jovilė. "Kultūros reiškiniai šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos technologijų sąlygomis: nuo meno ir televizijos iki politikos." Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 2 (2015): 97. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.235.

Full text
Abstract:
Šiame žurnalo numeryje aptariami kai kurie daugiaaspekčiai šiuolaikinės kultūros reiškiniai, apimant tokius jų, kaip menas, televizija, politika ir kt. Medijos ir komunikacija nūdien intensyviai skverbiasi kone į visas darbo ir laisvalaikio veiklos, viešojo ir privataus sektorių sritis, reprezentuodamos dinamišką ir netolygią gyvenamojo pasaulio tikrovę. Medijuotoji komunikacija vis labiau tampa dominuojančia socializacijos forma, ji išstumia gyvąją komunikaciją: kuo toliau, tuo labiau šis reiškinys nusako ne tik jaunimo, bet ir brandaus amžiaus žmonių šiandienį bendravimo būdą. Tad akivaizdu,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Kanišauskas, Saulius. "Dėmesys technologijoms: rūpestis ar technologija?" Coactivity: Philosophy, Communication 23, no. 2 (2015): 139–48. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.217.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojami technikos ir technologijų vertinimai šiuolaikiniuose filosofiniuose diskursuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Martino Heideggerio teikta ir tapusi klasikine technikos samprata dažnai ne tik kvestionuojama, bet ir nueina užmarštin. Vietoj jos įsigali technologinio determinizmo koncepcija, pasak kurios, technologijų kaita lemia socialinių sistemų (taip pat ir žmogaus) kaitą, o ne atvirkščiai. Dabar technē arba technika, dažniausiai suprantama grynai instrumentine, pagaliau galios prasme – kaip galinga priemonė, įrankis, mechanizmas ką nors paveikti, pakeisti, valdyti,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Žurnalistikos institutas, VU Komunikacijos fakulteto. "IN MEMORIAM." Žurnalistikos Tyrimai 1 (January 1, 2008): 199–200. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2008.1.95.

Full text
Abstract:
Vilius UŽTUPAS: „Knyga gimsta kaip žmogus, bet nemiršta…“ 1927-03-31–2008-08-28Liūdna žinia apie įžymaus spaudos tyrinėtojo ir leidėjo mirtį skatina prisiminimus, kaip kartu su Viliumi Užtupu žurnalistikos studentai narstė spaudos pasaulį: technologijas, spaustuvių istoriją, mokėsi redagavimo. Nuo 1979 metų, kai apgynė disertaciją, Vilniaus universiteto Spaudos žurnalistikos katedroje padėjo ugdyti žiniasklaidos specialistus. Kolega gebėjo sujudinti Lietuvos leidyklų gyvenimą, suteikdamas naujų spalvų išradingomis idėjomis, kurias pateikdavo kaip pokštą, bet įgyvendindavo rimtai, profesionalia
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Laužikas, Rimvydas. "Skaitmeninimas kaip mokslas: baris projekto patirtis." Informacijos mokslai 46 (January 1, 2008): 67–83. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3356.

Full text
Abstract:
Skaitmeninių technologijų plėtra keičia humanitarinių mokslų šaltinių kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei mokslinės informacijos sklaidos procesus. Kartu keičiasi humanitarinių mokslų institucijų ir tyrėjų vaidmuo šiuose procesuose, taip pat visuomenės požiūris į mokslą ir jį globojančias institucijas. Tačiau šiuolaikinėje Lietuvoje skaitmeninimas yra suprantamas vien praktine prasme.Šio straipsnio objektas yra skaitmeninimas, kaip mokslo tyrimas. Straipsnio tikslai yra: a) atsakyti į klausimą, ar skaitmeninimas gali turėti savitą mokslo tyrimų objektą, jei taip – pateikti jo apibrėžimą;
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Ramoškiene, Aldona, and Vytautas Šernas. "Mokykimės kalbų kompiuteriu." Acta Paedagogica Vilnensia 7 (January 17, 2016): 201–7. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2000.07.9496.

Full text
Abstract:
Vienas iš svarbiausių Lietuvos uždavinių yra švietimo sistemos modernizavimas. Lietuvos žmonės turi būti išsilavinę ir pasirengę naudoti naujausias informacines technologijas, kad galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Vienintelid būdas to pasiekti yra mokyti informacinių technologijų mokykloje. Lietuvoje kompiuteriai mokymo tikslams buvo pradėti naudoti nuo 1985 metų, kai dar nebuvo susiformavosi vientisa valstybinė politika mokyklų kompiuterizavimo klausimu ir tik 1990 metais, kai buvo įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos Informatikos ir prognozių centras (IPC), buvo nupirkti pirmieji I
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Seyfi, Murat, and Deniz Güven. "Naujosios žiniasklaidos įtaka tarpkultūrinei komunikacijai: „Erasmus“ studentų pavyzdys." Informacijos mokslai 75, no. 75 (2016): 24. http://dx.doi.org/10.15388/im.2016.75.10150.

Full text
Abstract:
Dėl globalizacijos ir komunikacijos technologijų pasaulis virto mažu kaimu. Šiame naujame pasaulyje skirtingos kultūros ir komunikacijos priemonės susipynė ir ėmė vis labiau viena kitą veikti; komunikacija ir kultūra virto dviem organinėmis viena kitą maitinančiomis struktūromis. Kultūra, kurioje individai socializuojasi, lemia ir jų bendravimo būdus. Tam, kad būtų galima nustatyti kultūrų skirtumus, būtina ištirti, kaip bendrauja jos bendruomenių atstovai. Skirtingi, įvairiose šalyse gyvenantys žmonės taip pat nevienodai priima informacijos srautą. Šiandien bet kurią gautą informaciją akimirk
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Vidauskytė, Lina. "Filosofija po Kanto." Problemos 66 (October 4, 2014): 196–206. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.66.6644.

Full text
Abstract:
Jau aštuntą kartą Lietuvos filosofų draugija surengė savo kasmetinę konferenciją. Šiemet ji vyko Kauno technologijos universitete. Konferencijos, skirtos Kanto mirties 200-osioms metinėms paminėti, epigrafu tapo garsieji keturi Kanto klausimai: Ką aš galiu žinoti?, Ką aš privalau daryti?, Ko man leista tikėtis?, Kas yra žmogus? Konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta šiuos klausimus traktuoti ne tik kaip reprezentuojančius Kanto filosofinę sistemą, bet veikiau kaip savotiškas „epistemas", nulėmusias pastarųjų dviejų šimtų metų filosofijos tendencijas. Bene labiausiai intriguojantis pranešėjams
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Stoškus, Krescencijus A. "M. FOUCAULT „FILOSOFINIS JUOKAS“ IR BEVILTIŠKAS NENORAS BŪTI ŽMOGUMI." Problemos 68 (January 1, 2005): 9–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2005..4077.

Full text
Abstract:
Mėginama išsiaiškinti žmogaus mirties sampratos pasikeitimą nuo F. Nietzsche’s iki M. Foucault ir jos santykį su modernybės pabaiga. Pirmiausia aptariama Dievo marinimo technologija, toliau svarstomas aukštesnio žmogaus vaidmuo ir paskutiniųjų žmonių statusas. Išryškinamas silpnasis ir stiprusis nihilizmas kaip kultūros irimo indikatorius. Nemaža dėmesio skiriama apokaliptinės kultūros simptomams ir Homo consumens epochos bruožams aprašyti. Pabaigoje formuluojama moderniojo žmogaus mirties pripažinimo problema ir nusakomos troškimo būti žmogumi galimybės.Reikšminiai žodžiai: Dievo nužudymas, p
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Stepukonis, Faustas, Arvydas Martinkėnas, and Sigutė Norkienė. "SVEIKATINGUMO PERSPEKTYVOS ILGĖJANT VIDUTINEI TIKĖTINO GYVENIMO TRUKMEI." Visuomenės sveikata 29, no. 3 (2019): 11–17. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2019.030.

Full text
Abstract:
Darbo tikslas. Apžvelgti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau – VGT) raidą Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nustatyti gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodiklių svarbą VGT, prognozuoti tolesnę visuomenių sveikatingumo raidą. Duomenys ir metodai. Tyrime analizuoti 43 pasaulio šalių gyventojų VGT rodiklio sąsajos su kitais demografiniais, gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodikliais. Rodiklių duomenys yra 2016 m. arba artimiausi 2016 m. duomenims. Rezultatai. VGT ilgumas statistiškai labai reikšmingai tiesiogiai siejasi su Sveiko gyvenimo truk
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

ROMAN, WANDA KRYSTYNA. "INFORMACINĖS VISUOMENĖS LINK: NAUJOS DOKUMENTŲ KULTŪROS RADIMASIS IR RAIDA." Knygotyra 58 (January 1, 2012): 129–35. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v58i0.1465.

Full text
Abstract:
Uniwersytet Mikołaja Kopernika,ul. Gagarina 11, 87-100 Toruń, PolskaE. mail: wandakr@umk.plKultūra bendrąja prasme dažnai suprantama kaip visuomenės, jos grupių ar atskirų asmenų išsivystymo lygmuo. Europietiškos kultūros modelyje, kuris dažniausiai pateikiamas mokslinėje literatūroje, istorija skirstoma į tam tikrus periodus: antiką, viduramžius, modernizmą ir dabartį. Toks skirstymas sutampa su svarbiausiais žmonijos istorijos periodais, nuo medžioklės ir gamtos gėrybių rinkimo iki agrarinės, industrinės ir galiausiai informacinės visuomenės. Per tą laikotarpį žmonija išvystė kultūrinių sist
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Tereškinas, Artūras. "Šalpos valgyklos ir muilo operos: ikoninis tautiškumas,žiniasklaida, pop kultura nūdienėje Lietuvoje." Sociologija. Mintis ir veiksmas 5, no. 3 (1999): 16–32. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.3.6965.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje analizuojamos idealaus tautiškumo sampratų, žiniasklaidos, pop kultūros bei kasdienybės sankirtos nūdienėje Lietuvoje. Žvelgiama į tai, kaip žiniasklaidos priemonės, kurdamos anoniminių lygiateisių subjektų lygą, padeda Lietuvos žmonėms galvoti ar negalvoti apie bendruomenę ir tautą. Klausiama apie tai, kokiais būdais įveiksminamos tautinės normos, kai susiduriama su kasdienybe, kaip asmenys, kurie trokšta priklausyti bendrijai ir solidarizuotis su ja, patiria visa tai ne tik pasikartojančiais tautinio vaizdyno išgyvenimais, bet ir savo kasdienybe. Apibūdinant trivialių sensa
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Kiguolytė, Miglė, Vaidas Jotautis, and Alina Liepinaitienė. "INTERNETE RASTOS INFORMACIJOS ĮTAKA PRIIMAMIEMS SPRENDIMAMS DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS." Health Sciences 33, no. 7 (2023): 77–82. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2023.279.

Full text
Abstract:
Informacinių technologijų naudojimas tapo neatsie­jama žmonių gyvenimo dalimi. Nors internetas atneša daug naudos visuomenei, tačiau stebima ir negatyvioji patirtis – interneto platybės leidžia sklisti nereguliuoja­mai, galimai klaidinančiai informacijai, turinčiai įtakos žmonių sveikatos sprendimams. Internetine rasta su sveikata susijusi informacija gali padidinti visuome­nės informuotumą apie sveikatos priežiūrą, tačiau dėl prastos informacijos kokybės ir menko sveikatos raštin­gumo gali sumažėti pasitikėjimas gydytojais. Straips­nyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti internete rastos
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Atkočiūnienė, Ona. "Žinių vadybos poveikis darniam vystymuisi Zenona." Informacijos mokslai 46 (January 1, 2008): 24–36. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3360.

Full text
Abstract:
Šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi. Vienas iš svarbiausių pokyčių, sąlygojančių vystymąsi – žinios ir žinojimas. Straipsnyje analizuojamas darnus vystymasis, kaip pagrindinės ilgalaikės visuomenės vystymosi ideologijos sąsajos su žinių vadyba. Akcentuojama, kad žinios, patirtis, kompetencija, pilietinė atsakomybė motyvuoja žmones laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių darnaus vystymosi reikalavimų. Pastebima, kad vienas iš būdų studijuoti kognityvinę darnaus vystymosi dimensiją yra mąstymas apie vystymąsi, kaip apie socialinį mokymosi procesą, kuris individualiu lygmeniu paded
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Stadler, Reinhold Lehel. "ICTS AS A TOOL TO INCREASE THE ATTRACTIVENESS OF PUBLIC SPACES / IKT KAIP VIEŠŲJŲ ERDVIŲ PATRAUKLUMO DIDINIMO PRIEMONĖ." Mokslas - Lietuvos ateitis 5, no. 3 (2013): 216–28. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2013.39.

Full text
Abstract:
Nowadays, ICTs is one of the major factors influencing urban development. Consequently, public spaces – an important urban subsystem – are shaped by interaction with the new technologies. This paper aims to present the ways, in which different ICT tools can increase the attractiveness and competitiveness of public spaces, in opposition to several approaches stating that technologies can only encourage segregation of individuals. The article is focused on possibilities to open the public realm for functions and activities that are usually regarded as private. The major roles that ICTs can play
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Senikienė, Žibuoklė, Augustas Lukoševičius, Vilma Jurkštienė, Genovaitė Šimonienė-Kazlauskienė, and Milda Gintilienė. "Studentų mitybos įpročių analizė." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (2017): 65–71. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.093.

Full text
Abstract:
Visuomenė vis labiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti. Sveikata, darbingumas, grožis labai priklauso nuo paties žmogaus pastangų. O sveika, visavertė mityba daro teigiamą poveikį žmogaus fiziniam ir protiniam vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Sveika mityba yra sveikatos pagrindas. Žmogus turi maitintis atsižvelgiant į maisto racioną. Maisto racionas - tai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Lombaerts, Herman. "Krikščioniškos moralinės vertybės ir ugdymo teorijos." Acta Paedagogica Vilnensia 10 (January 17, 2016): 135–47. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.10.9588.

Full text
Abstract:
Visuomenė pastamosius šimtmečius mainėsi iš nekintamos santvarkos į judrų ir sudėtingą gyvenimo būdą. Amžini ir nekintami dėsniai nebepripažįstami tokie, kokie buvo, o atrodo sąlyginiai, atsižvelgiant į žmogaus ir žmonijos patirtį. Seniau krikščionys savo doros ir etikos nuosprendžius remdavo Bažnyčios mokymu ir dėsniais. Individualistinėje kultūroje, pabrėžiančioje žmogaus laisvę, rinktis, atrodo. nebėra visomis sąlygoms tinkamų visuotinių dėsnių. Keitėsi ne tik vertybių pirmenybės tvarka, bet ir turinys – šeima dabar nebe ta kaip prieš šimtmečius. Tas pats pasakytina apie vertybes - religiją
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Donskis, Leonidas. "L. Memfordas: kultūros krizės problema cikliškumo teorijos ir technologinio determinizmo sandūroje." Problemos 43 (September 29, 2014): 55–62. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1990.43.7095.

Full text
Abstract:
Straipsnyje pristatoma amerikiečių filosofo, meno istoriko, urbanistikos sociologo L. Mumfordo kūrybos svarbiausi bruožai. Jis savitai plėtojo O. Spenglerio ir A. Toynbee‘io teorinę tradiciją: cikliškumo teoriją sujungė su savo mokytojo P. Geddeso urbanistiniais tyrinėjimais. L. Mumfordas kultūrą apibrėžė kaip žmonių adaptacijos pasaulyje ir jų kolektyvinės veiklos technologiją. Kultūros krizė virsta miesto krizės problema. Miestas – tai ypatingas kultūros fenomenas, kultūros formų, ženklų ir simbolių saugykla, paties kultūros proceso simbolis ir instrumentas. L. Mumfordo miesto kultūros konce
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Levickaitė, Rasa. "Y, X, Z KARTOS: PASAULIO BE SIENŲ IDĖJOS FORMAVIMAS NAUDOJANTIS SOCIALINIAIS TINKLAIS (LIETUVOS ATVEJIS)." CREATIVITY STUDIES 3, no. 2 (2010): 170–83. http://dx.doi.org/10.3846/limes.2010.17.

Full text
Abstract:
This article is based on sociological insight into the concept of up‐to‐date world without borders: technological impact and social networking. Generations X, Y and Z are discussed according to three categories: social, technological and historical environment. The survey results are provided representing the Lithuanian case. Six areas are analysed: 1) country of residence (a survey has been carried out among Lithuanians through social networks Facebook, Twitter, LinkedIn, and MySpace); 2) age (generation) share; 3) number of social network connections ("friends"); 4) type of social network as
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Pauliukaitis, Vytenis. "Televizijos režisieriaus darbo kaitos ypatumai." Žurnalistikos Tyrimai 7 (January 1, 2015): 150–71. http://dx.doi.org/10.15388/zt/jr.2014.7.7413.

Full text
Abstract:
Yra du reikšmingi principai, kuriais pagrįstas televizijos (TV) režisie­riaus darbas. Pirma, televizija labai priklausoma nuo technikos: kuo techni­ka įmantresnė, tuo televizijos režisierius turi daugiau galimybių savo darbą atlikti įdomiau ir šiuolaikiškiau. Kitaip tariant, TV režisieriaus specialybė tiesiogiai susieta su technikos plėtra; šios aplinkybės neįvardytume kaip es­minės teatre, nors šiuolaikiniame teatre ir taikomos įvairios judesio, vaizdo bei garso technologijos, vis dažniau panaudojama būtent televizijai sukurtų raiškos priemonių.O kitas principas – bendresnis: režisūra apskrit
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Volovoj, Vadim. "„SPALVOTŲJŲ REVOLIUCIJŲ“ FENOMENAS REVOLIUCIJOS TEORIJOS POŽIŪRIU. TULPIŲ REVOLIUCIJA KIRGIZIJOJE." Politologija 51, no. 3 (2015): 89–120. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2008.51.8444.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojamas „spalvotosios revoliucijos“ fenomenas, ir tai yra naujas revoliucijų studijų etapas. Straipsnio tikslas − ištirti šį reiškinį vadovaujantis klasikinėmis revoliucijos teorijomis, siekiant surasti galimą jo santykį su ankstesniais revoliucijų aiškinimais ir parodyti išskirtinius jo bruožus. Straipsnyje yra trumpai apžvelgiamos keturios revoliucijų studijų kartos, suformuluojamos pagrindinės revoliucijų tyrimo problemos, patei­kiamas „spalvotosios revoliucijos“ apibrėžimas ir jos modelio schema. Taip pat straipsnyje yra pateikiama trumpa Kirgizijos tulpių revoliucijos an
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Mickūnas, Algis. "Diskursyvioji galia." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (December 28, 2004): 29–39. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5960.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje glaustai nagrinėjami galios sampratos formavimosi ypatumai modernioje Vakarų mokslo kultūroje. Teigiama, kad kitų tradicijų įtraukimas į intelektinę diskusiją suteikia pagrindą platesniam ir gilesniam požiūriui į diskursyviosios galios raišką ir politinės retorikos kilmę. Galios samprata neatsiejama nuo moderniųjų mokslų ir jų metodų kritikos, kuri baigiasi racionalumo krize.Todėl čia vadovaujamasi dviem intencionalumo kryptimis – vertikalia ir horizontalia, parodant, kad modernusis mokslinis racionalumas įtvirtina principus, kurie atmeta vertikalumą. Teigiama, kad mokslinė m
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Darginavičienė, Daiva, Lina Gedrimė, Beata Dautarienė, and Almeda Kučinskienė. "IŠPLĖSTINĖS PRAKTIKOS SLAUGA IR VISUOMENĖS INFORMUOTUMAS APIE IŠPLĖSTINĖS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO TEIKIAMAS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS." Health Sciences 32, no. 2 (2022): 166–74. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.071.

Full text
Abstract:
Kasdienis visuomenės sveikatos poreikių tenkinimas pir­minės sveikatos priežiūros institucijų veikloje įgauna vis didesnę reikšmę. Didėjančią žmonių sveikatos poreikių tenkinimo svarbą lemia ne tik visuomenės senėjimas ir ligos, bet ir gydytojų trūkumas sveikatos priežiūros ins­titucijose. Mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad iš dalies šią problemą padėtų spręsti išplėstinės prakti­kos slaugytojų integravimas, teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Moksliniame diskurse išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmuo bei veiklos charakteristi­kos plačiai analizuojamos, vis dėlto pasig
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

JABŁOŃSKA-STEFANOWICZ, EWA. "VADOVĖLIŲ RINKA LENKIJOJE (1970–2012): POKYČIAI IR TENDENCIJOS." Knygotyra 63 (January 1, 2014): 62–76. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v63i0.4009.

Full text
Abstract:
Institute of Library and Information Science University of Wrocław pl. Uniwersytecki 9/13, 50-137 Wrocław, Poland E-mail: ewa.stefanowicz@ibi.uni.wroc.plKaip vienus svarbiausių veiksnių, pastaraisiais dešimtmečiais padariusių didelę įtaką tiek žmonių gyvenimui, tiek institucijų veiklai Lenkijoje, vertėtų paminėti 1989 m. įvykusį socialinį politinį proveržį ir dinamišką šiuolaikinių technologijų plėtrą, prasidėjusią atsivėrus sienoms ir įve­dus šalyje laisvosios rinkos mechanizmus. Šie du veiksniai laikomi lemiamais ir plėtojant Lenkijos knygų rinką. Sraipsnyje pateikiama vieno iš knygų rinkos
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Stančius, Antanas. "HISTORICAL, SOCIAL AND AESTHETICAL DISCOURSE IN THE ARCHITECTURE OF VILNIUS FOUNTAINS / ISTORINIS, SOCIALINIS IR ESTETINIS DISKURSAS VILNIAUS FONTANŲ ARCHITEKTŪROJE." Mokslas – Lietuvos ateitis 8, no. 1 (2016): 123–30. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.874.

Full text
Abstract:
This article attempts to review connections between Vilnius city culture and water, as an architectural mean. It aims to determine social and aesthetical aspects of water in development of Vilnius architecture in the context of cultural flux and changing urbanistic concepts. The main research methods are the interpretation of texts, historical reflection and analysis of cartographic material. In Vilnius architecture, water reflects functional principles and artistic conceptions of various historical periods. The usage of water as an aesthetic means was commenced in Renaissance Vilnius sculptur
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Titmarsh, Mark. "THINKING THE PHENOMENON OF IMAGE THROUGH THE POETICS OF CONTEMPORARY EXPANDED PAINTING / ATVAIZDO FENOMENO REFLEKSIJA ŠIUOLAIKINĖS IŠPLĖSTINĖS TAPYBOS POETIKOJE." CREATIVITY STUDIES 5, no. 1 (2012): 42–53. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2011.641722.

Full text
Abstract:
The history of the painted image has involved various metamorphoses from cave, to architecture, to easel and most recently the radical hybridisation of expanded multimedia forms. Through each age the shedding of one aspect of the image; ritual, spirituality, portability, has resulted in a shift from sacred static images towards profane ephemeral events. This transformation has intensified over the last century where the repeated announcement of the death of painting has seen painting reborn as a mode of radical self-questioning. This paper takes an overview of painting's morphology by way of M
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

MACEVIČIŪTĖ, ELENA, KERSTI NILSSON, TOM WILSON, ANNIKA BERGSTRÖM, and LARS HÖGLUND. "SKAITMENINĖ KNYGA NEGAUSIOS KALBOS KULTŪROJE: MEDIJŲ TECHNOLOGIJOS IR SKAITMENINĖ VISUOMENĖ." Knygotyra 62 (January 1, 2014): 73–93. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v62i0.3608.

Full text
Abstract:
Swedish School of Library and Information Scienceelena.maceviciute@gmail.com University of Boråskersti.nilsson@hb.se Högskolan i Borås, SE-501 90 Borås, Sverigewilsontd@gmail.com University of Gothenburg,annika.bergstrom@som.gu.se Göteborgs universitet, Seminariegatan 1B,lars.hoglund@jmg.gu.se Straipsnyje aprašomas Švedijoje atliekamo mokslinio tyrimo projektas ir pradiniai rezultatai, gauti tyrinėjant statistinius duomenis, surinktus iš bendrųjų statistinių šaltinių, reprezentatyvių Švedijos gyventojų apklausų ir viešųjų bei akademinių bibliotekų. Projekte tyrinėjamos skaitmeninių knygų kn
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Grecevičius, Petras, Algimantas M. Olšauskas, and Ramunė Urbonienė. "AUGALŲ ĮTAKOS PASTATO ARCHITEKTŪRINEI RAIŠKAI MIESTOVAIZDYJE EKOLOGINIAI IR KOMPOZICINIAI ASPEKTAI." JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM 35, no. 3 (2011): 222–29. http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2011.23.

Full text
Abstract:
In the last few years, a negative impact on the environmental values of the Lithuanian urban landscape was made by an increasingly growing urbanization: more densely situated buildings, growing areas of solid concrete or other surface, less and less space for greenery. Soon, roofs shall be equipped not only with antennas, but also with solar collectors and small wind turbines. All this will undoubtedly have an impact on the architectural expression of buildings and landscapes and in the near future, the impact will become even more significant. To achieve high aesthetic value and ecological st
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Atkočiūnienė, Zenona Ona, Erika Janiūnienė, and Giedrė Plepytė-Davidavičienė. "Informacijos valdymo Lietuvos Respublikos ministerijose kritinė analizė." Informacijos mokslai 67 (January 1, 2014): 7–25. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014.0.3107.

Full text
Abstract:
Organizacijų, pramonės šakų ir visuomenės valdymo lygmenyse cirkuliuojanti informacija ir žinios suvokiamos kaip strateginis išteklius, lemiantis šalies ekonominio potencialo darnų augimą bei konkurencinį pranašumą. Šiandieną informacijos valdymas tampa daugiau strategine nei funkcine priemone, sutelkta į organizacijos informacijos, žmonių ir technologinių išteklių planavimą, organizavimą, kontrolę ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti bendrą organizacijos strategiją.Viešojo sektoriaus informacijos vadybos tyrėjai akcentuoja informacijos vadybos svarbą, kuri užtikrina institucijos strateginių
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Ivanauskaitė, Toma. "Demografinių veiksnių poveikis darniam vystymuisi." Informacijos mokslai 62 (January 1, 2012): 67–80. http://dx.doi.org/10.15388/im.2012.0.1582.

Full text
Abstract:
Šiandienis pasaulis kenčia nuo žmogaus savanaudiškumo, kai vadovaujamasi tik savo asmeniniais interesais ir pamirštama gamta, jos vertinimas ir saugojimas. Gamta kiekvieną minutę niokojama, teršiama žmogaus veiklos atliekų, be saiko naikinami jos natūralieji ištekliai. Nors gamtai duotas savireguliacijos gebėjimas atsikurti, tačiau tobulėjant žmogaus kuriamoms technologijoms, gerėjant ekonominei situacijai, sveikatos priežiūrai beprotiškais tempais didėjanti pasaulio populiacija mažina arba net panaikina šitą gamtos atsikūrimo funkciją. XXI amžiuje ypač susirūpinta švaria ir saugia gamtine apl
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

Konieczna, Jelena. "Akademinės bibliotekos korporatyvinės reputacijos kūrimas: korporatyvinio tapatumo ir įvaizdžio svarba." Informacijos mokslai 55 (January 1, 2011): 32–51. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3159.

Full text
Abstract:
Šiandien, kai viskas taip greitai keičiasi ir vystosi, kai naujos informacinės technologijos skatina visuomenę mokytis, tobulėti ir augti, kai žinios yra svarbiausia žmonių ir organizacijų stiprybė, kai vartojama, o ne saugoma informacija yra laikoma galingu valdžios įrankiu, akademinės bibliotekos užima vis stipresnę poziciją rinkoje. Atėjo laikas pergalvoti savo veiklą, atsisakyti senų įsitikinimų ir atrasti naujų būdų efektyviai veikti, kad būtų patenkinti vartotojai ir visi tie, kurie pasitiki biblioteka. Akademinės bibliotekos gali patenkinti specifinius suinteresuotųjų lūkesčius ir parod
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Gudauskaitė, Saulė. "Individo kompetencijų aprėptis žinių visuomenėje: problematikos apžvalga." Informacijos mokslai 42, no. 43 (2008): 233–41. http://dx.doi.org/10.15388/im.2008.0.3414.

Full text
Abstract:
Žinių visuomenė šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos yra pirmas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, įtvirtintų valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Kompetencijos reiškia kompleksinę veiksmų sistemą, kuri apima žinias ar žinojimo gebėjimus, strategijas ir žinomus šablonus, kuriems reikia pritaikyti žinias ir įgūdžius, taip pat emocijas ir nuostatas bei efektyvų šių kompetencijų valdymą. Globalizacija informacijos sklaidai sutei
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Girnienė, Ingrida. "Žinių valdymo įtaka nuolatiniam inovacijų kūrimui: atvejo analizė." Informacijos mokslai 68 (January 1, 2014): 44–62. http://dx.doi.org/10.15388/im.2014..3921.

Full text
Abstract:
Nūdienos dinamiškoje aplinkoje informacija ir žinios yra vieni iš esminių organizacijos išteklių ir pagrindiniai inovacijų šaltiniai. Šių išteklių tikslingas valdymas lemia organizacijų konkurencinį pranašumą kuriant didesnę pridėtinę vertę ir didinant jos procesų efektyvumą. Atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos forumo 2013–2014 metų šalių konkurencingumo tyrimo rezultatus, Lietuva užima 27 vietą tarp 148 valstybių pagal žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, tačiau 44 vietą – pagal inovacijų ir verslo lankstumo subindeksą. Šie statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Lietu
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Valuntaitė, Vaida, та Raselė Girgždienė. "VARIATION OF OZONE AND AEROSOL PARTICLE NUMERICAL CONCENTRATIONS ON THE WORKING PREMISES UNDER DIFFERENT MICROCLIMATIC PARAMETERS/OZONO KONCENTRACIJOS IR AEROZOLIO DALELIŲ SKAITINĖS KONCENTRACIJOS DARBO PATALPOSE ESANT SKIRTINGIEMS APLINKOS RODIKLIAMS/ ИЗМЕНЕНИЕ КОНЦЕНТРАЦИИ ОЗОНА И СЧЕТНОЙ КОНЦЕНТРАЦИИ ЧАСТИЦ АЭРОЗОЛЯ В РАБОЧИX ПОМЕЩЕНИЯX ПРИ РАЗЛИЧНЫХ МИКРОКЛИМАТИЧЕСКИХ ПАРАМЕТРАХ". JOURNAL OF ENVIRONMENTAL ENGINEERING AND LANDSCAPE MANAGEMENT 16, № 3 (2008): 135–42. http://dx.doi.org/10.3846/1648-6897.2008.16.135-142.

Full text
Abstract:
Investigations of air quality on the working and residential premises as well as its effect on human health and materials have been started many years ago and are still intensively carried out now. This is a result of application of new materials in the field of construction, implementation of new technological processes as well as intensive use of various devices at home and workplaces. It is known that a high concentration of ozone and aerosols could have negative effects on human health as well as on materials. Quite frequently not quite new copying machines which might be a strong source o
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Viluckienė, Jolita. "Negalią turinčių IT vartotojų skaitmeninė atskirtis kaip socialinės nelygybės forma." Filosofija. Sociologija 26, no. 4 (2016). http://dx.doi.org/10.6001/fil-soc.2015.26.4.5.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojamas skaitmeninės atskirties reiškinys, į kurį patenka įvairias negalias turintys žmonės, susiduriantys su sisteminėmis interneto prieigos ir naudojimosi informacinėmis technologijomis kliūtimis, tokiomis kaip pagalbinių technologijų neefektyvumas, jų atsilikimas nuo masinių IT plėtros, aukšti šių technologijų įsigijimo kaštai, apmokymo stoka, skirtingi skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, o taip pat ir žemas socioekonominis statusas, išsilavinimas bei darbingumo lygis. Skaitmeninė atskirtis kaip socialinės nelygybės forma taip pat nagrinėjama iš socialinės stratifikacijos pe
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Rubavičius, Vytautas. "Gundymas nemirtingumu: kūnas kaip prekė ir išteklius." Problemos, March 19, 2008, 63–75. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2008.p.10482.

Full text
Abstract:
Postmoderniojo filosofavimo lauke išplito kūno ir su kūnu susijusių sąvokų tinklas, nužymintis esminius dabarties būvio bruožus. Kūnas tapo kultūros ekonomikos vaizdinių generatoriumi, o sykiu kūnas žymi naują kapitalizmo raidos stadiją: globalizacinė geografinė ir kultūrinė kapitalizmo ekspansija pereina į informacinę genetinę ekspansiją. Kūno " teritorijoje" nustatomi kaitūs suprekinimo galios santykių riboženkliai, tačiau tie patys santykiai peržengia visokias kultūrines teritorines apibrėžtis ir kreipia į neišsemiamų biogenetinių turtų klodus, kuriems nusavinti ir įsisavinti pasitelkiamos
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Mažeikis, Gintautas. "Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė propaganda." Problemos, January 1, 2006, 55–71. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2006.0.4021.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinės demokratinės visuomenės raida ir jos sąmoningumas, atsižvelgiant į santykį su spektaklio visuomene, su šiuolaikinėmis įtikinėjimo formomis ir pilietinio lavinimo problemomis. Šiuolaikinės visuomenės demokratinė savivalda sunkiai galima be viešųjų ryšių technologijų, socialinės propagandos. Jų aktualumą lemia heterogeninės, skirtingų kompetencijų, interesų ir aktyvumo socialinės grupės. Straipsnyje nagrinėjama socialinė inžinerija, socialinė propaganda, socialinė reklama ir pamatuota demokratinė visuomenės raida. Iš dalies kritikuojama K. Popperio utopinės i
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!