Relevant bibliographies by topics / Žodinė kalba / Journal articles
To see the other types of publications on this topic, follow the link: Žodinė kalba.

Journal articles on the topic 'Žodinė kalba'

Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 5 February 2022

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Žodinė kalba.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Trumpa, Anta. "Ar XVII a. latvių kalbos žodynai – patikimi senųjų reikšmių aiškinimo kelrodžiai?" Vilnius University Open Series, no. 1 (December 20, 2018): 44–60. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.4.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Straipsnyje analizuojami du XVII a. žodynai – 1638 m. Georgo Mancelio Lettus ir Christopherio Füreckerio XVII a. pabaigos rankraštinis žodynas. Publikacijos tikslas – remiantis patirtimi, įgyta sudarant Latvių kalbos istorinį žodyną, nustatyti, kiek patikimi XVII a. žodynuose pateiktų reikšmių vertimai ir ar šiais vertimais galima remtis nurodant žodžių reikšmes istoriniame žodyne.
 Žodynų, kuriais remiamasi Latvių kalbos istoriniame žodyne, pavyzdžius galima suskirstyti į keletą grupių, atsižvelgiant į tai: 1) ar latvi
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Vasiliauskas, Romas. "Lietuvių liaudies pedagoginė-išmintis ir jos atspindžiai rašytiniuose šaltiniuose." Acta Paedagogica Vilnensia 4 (January 17, 2016): 76–90. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1997.04.9410.

Full text
Abstract:
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Jacikevičius, A. ": APIE VERBALINES ATMINTIES PRODUKTYVUMĄ DVIEJŲ KALBŲ SISTEMOJE." Psichologija 7 (January 6, 2016): 71–76. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1965.7.8911.

Full text
Abstract:
Verbalinės atminties produktyvumas vienos kalbos sistemoje yra daugeliu aspektų ištirtas H. Ebinhauzo, A. Nečiajevo, A. Smirnovo, P. Zinčenkos ir kitų tarybinių bei užsienio psichologų darbuose. Tačiau tie tyrimai neatskleidžia dvikalbių žmonių verbalinės atminties dėsningumų. Siame straipsnyje apibendrinti eksperimentų rezultatai, gauti, tiriant verbalinę -atmintį dviejų kalbų sistemoje (lietuvių ir rusų). Gautais duomenimis, lietuvių mokyklų aštuntos klasės mokiniai, esant vienodoms suvokimo sąlygoms, antrąja - rusų -kalba įsimena 24,6% žodinės medžiagos mažiau, negu gimtąja - lietuvių kalba
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Dini, Pietro Umberto. "Senųjų baltiškųjų Enchiridiono vertimų paralelės: dėl pasiutimo formos (vok. ӡu f luchen bewegt)". Vilnius University Open Series, № 1 (20 грудня 2018): 13–25. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.1.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – ištirti, kaip vertimuose į senąsias prūsų, lietuvių ir latvių kalbas buvo perteiktas Martyno Liuterio Mažojo katekizmo „Tikėjimo išpažinimo“ skyriuje aptinkamas pasakymas ʒu fluchen bewegt (kontekste [Ich...] habe ſie erʒurnet und ʒu fluchen bewegt). Kalbamojo pasakymo semantika ir vartosena, taip pat vertimo strategijos, kurias taikė minėtų kalbų vertėjai, tiriamos kontrastyviniu ir hermeneutiniu metodais. Abelio Vilio vertimas greičiausiai buvo paveiktas skirtingų veiksnių, iš jų – pažodiškumo ir ikonizmo. V
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Valiukienė, Roma. "Būtinybė žiūrėti į IDKM žodyno mokymą kompleksiškai." Verbum 5 (February 6, 2015): 279–92. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5015.

Full text
Abstract:
Lietuvoje ir kitose šalyse, kur visų lygių švietimo institucijose požiūris į kalbos ir dalyko integruotą mokymą(si) vis dar atsargus ir nenuolatinis, mokymas šiuo metodu edukologams dar kelia daug klausimų. Dalyko mokytojų mokymas dirbti pagal IDKM (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) metodiką apima ištisą kalbos aspektų spektrą, kuriame žodynui pagrįstai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindines IDKM žodyno sudedamąsias dalis, t. y. dalyko terminų žodyną, dažnai vartojamų akademinių terminų žodyną ir metakognityviems įgūdžiams ugdyti reikalingą kalbą, b
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Dambrauskas, Kęstutis. "Žodžių reikšmių mišimas Jokūbo Morkūno Postilės I ir III dalyse." Vilnius University Open Series, no. 1 (December 20, 2018): 126–39. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.6.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Jokūbo Morkūno Postilė versta iš lenkų kalbos. Būtent dėl lenkų kalbos poveikio žodžiams neretai būdavo suteikiamos jiems nebūdingos reikšmės. Straipsnyje siekiama nustatyti, kokiomis būdingomis / nebūdingomis reikšmėmis Morkūno Postilėje vartoti vardažodžiai, veiksmažodžiai ir jų vediniai, prieveiksmiai, taip pat priešdėliai, kaip jų reikšmes veikė pažodinis vertimas iš lenkų kalbos.
 Nesudėtinga nustatyti žodžio reikšmės būdingumą / nebūdingumą, jei žodis atitinkama reikšme tekste pavartotas keletą kartų. Kur kas sunk
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Plaušinaitytė, Lina. "Jokūbo Brodovskio žodyno neleksikografiniai šaltiniai." Kalbotyra 59, no. 59 (2008): 231. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7611.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjami rankraštinio Jokūbo Brodovskio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno „Lexikon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm“, parašyto Rytų Prūsijoje XVIII a. pirmoje pusėje, neleksikografiniai šaltiniai. Neleksikografinė informacija (asmenvardžių ir vietovardžių sąrašai, metų šventės, bažnytinių giesmių grupės, Biblijos knygos, Prūsijos bažnyčios ir kt.) galėtų būti laikoma vienu iš žodyno skiriamųjų bruožų. Ši informacija imta iš neleksikografinių šaltinių. Svarbiausi religinio pobūdžio neleksikografiniai šaltiniai yra 1735 m. Biblijos vertimas į lietuvių kalbą ir kuris vie
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Biela-Wolonciej, Aleksandra. "A-Vista: New challenges for tailor-made translation types on the example of the recorded sight translation." Kalbotyra 57, no. 57 (2007): 30. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2007.7555.

Full text
Abstract:
Įrašomas į diktofoną žodinis užrašyto teksto vertimas yra hibridinis žodinio ir rašytinio vertimo variantas, daugelyje kalbų paplitęs a-vista vertimo pavadinimu. Jis skirtas klientams, kurie pageidauja suprasti rašytinio teksto turinį pigiausiu būdu. Vertėjas skaito tekstą ir sinchroniškai verčia jį į kitą kalbą, įrašydamas į diktofoną. Darbo rezultatas – įrašytas tekstas klausymui. Jo turinys tikslus, tačiau skambėjimas – kaip neparengtos kalbos. Įgūdžiai, intelektinės pastangos bei kiti veiksniai panašūs į sinchroninį vertimą, tačiau produktas nėra momentinis, t.y. jis gali būti kartotinis,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Lapinskas, Saulius, and Irena Stanulevič. "Ein phraseologisches Lernerwörterbuch? Warum denn nicht!" Kalbotyra 64, no. 64 (2012): 60. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2012.7661.

Full text
Abstract:
Straipsnyje aprašomos trikalbio vokiečių, lietuvių ir lenkų kalbų mokomojo frazeologijos žodyno, skirto moksleiviams ir studentams, sudarymo problemos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokiu optimaliausiu būdu galima išspręsti šias problemas: frazeologizmų lematizaciją, jų išdėstymo principus, antraštinių formų pateikimą, deskriptorių, kilmės aiškinimo, vartosenos ir pragmatinių komentarų, nuorodų ir pavyzdžių pateikimo galimybes. Sprendžiant šias problemas nustatyta, kad būtina sudaryti žodyno rašymo etapus, parengti frazeologinį antraštyną, kuris atspindėtų į žodyną įtraukiamus semantinius
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Melnikienė, Danguolė. "Lemos pateikimo ir aiškinimo ypatumai dvikalbio žodyno straipsnyje." Kalbotyra 57, no. 57 (2007): 177. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2007.7571.

Full text
Abstract:
Nors pastaruoju metu Lietuvoje beveik kasmet pasirodo naujø dvikalbių žodynų, jie praktiškai lieka „nepastebėti“ lingvistų. Regis, mūsuose iki šiol viešpatauja nuostata, jog leksikografija nėra rimta, „prestižinė“ mokslo šaka, verta išsamaus tyrinėjimo. Todėl žodynų, ypač dvikalbių, kūrimo procesas yra paliekamas likimo valiai. Tuo tarpu tiek jų makrostruktūros (žodynų bendrosios struktūros), tiek ir mikrostruktūros (žodyno straipsnio sandaros) įvairiapusė analizė turėtų ne vien teorinę, bet ir praktinę reikšmę: atsižvelgus į dabar egzistuojančių žodynų trūkumus, ateityje būtų galima juos pata
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Nečiūnas, V. "Apie žodinių asociacijų tempo individualius skirtumus, mokantis kalbų." Psichologija 8 (January 8, 2016): 11–19. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9292.

Full text
Abstract:
Naudojant modifikuotą asociacinio eksperimento metodiką autorius ištyrė tiriamųjų žodinių asociacijų greitį lietuvių (gimtąja), rusų ir užsienio kalba. Buvo tiriami medicinos instituto studentai, iš viso 256 žmonės. Atliktas tyrimas parodė, kad antrųjų mokymosi rusų ir užsienio kalbų metų pabaigoje asociacinių procesų greitis (buitinės tematikos ribose) rusų kalba siekia 85%, o užsienio kalba – 69% gimtosios kalbos tempo. Eksperimento duomenys atskleidė individualius tiriamųjų skirtumus pagal asociacinių procesų greitį ir žodinių asociacijų pobūdį. Tiriamųjų asociacinių procesų gimtąja kalba i
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Dini, Pietro U. "SENŲJŲ BALTIŠKŲJŲ „ENCHIRIDIONO“ VERTIMŲ PARALELĖS: DĖL VOKIEČIŲ KALBOS ſCHAMPAR IR PRŪSŲ KALBOS NIGĪDINGS (III, 45.17)." Vertimo studijos 9, no. 9 (2017): 21. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2016.9.10431.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip vokiečių kalbos žodis ſchampar perteikiamas Liuterio „Mažojo katekizmo“ vertimuose į prūsų ir kitas baltų kalbas. Gilinamasi į šio žodžio semantiką ir kontekstą tekste originalo kalba ir vertimų kalbose. Remiamasi hermeneutiniu ir vertimo mokslo tyrimo metodais. Analizuojama, kokias jo vertimo strategijas pasirinko vertėjai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Judžentytė-Šinkūnienė, Gintarė, and Vilma Zubaitienė. "Atitikmenų ekvivalentiškumo problema paraleliniuose XVII a. žodynuose." Vilnius University Open Series, no. 1 (December 20, 2018): 61–125. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.5.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje tiriami XVII a. Mažosios Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Latvijos paraleliniai žodynai: rankraštinis anoniminis Lexicon Lithuanicum (XVII a. pab.) ir Georgo Mancelio Lettus (1638) bei Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1642) ir Georgo Elgerio Dictionarium Polono-Latino-Lottauicum (1683). Pasirinkti du dvikalbiai vokiečių–lietuvių resp. Latvių kalbų ir du trikalbiai lenkų–lotynų–lietuvių resp. latvių kalbų žodynai. Siekiama ištirti lietuvių ir latvių kalbų atitikmenų ekvivalentiškumą XVII
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Melnikienė, Danguolė. "Pasenusi leksika ir naujažodžiai dvikalbiuose žodynuose." Kalbotyra 61, no. 61 (2009): 73. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2009.7639.

Full text
Abstract:
Sudarant naujų dvikalbių žodynų antraštynus, didžiausia paspara jos autoriams turėtų būti abiejų gretinamų kalbų vienakalbiai žodynai. Tačiau iki šiol Lietuvoje aktyviųjų dvikalbių žodynų rengėjai neturi patikimo, dabartinę lietuvių kalbos būklę atspindinčio leksikografinio šaltinio – bendrinės lietuvių kalbos žodynas iki šiol nėra neišleistas. Taigi jie yra priversti tapti lietuvių kalbos normintojais, t. y. įtraukti ne tik „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ esančią pagrindinio žodyninio fondo leksiką, bet ir iš įvairių pirminių šaltinių atrinkti žodžių, kurie plačiai vartojami visuomenėje,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

KLEKERE, INĀRA. "KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ FRAGMENTŲ VERTIMAS Į LATVIŲ KALBĄ XIX A. PIRMOS PUSĖS LATVIŲ LITERATŪROS KONTEKSTE." Knygotyra 64 (January 1, 2015): 273–80. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v64i0.8226.

Full text
Abstract:
Latvijas Nacionālā bibliotēkaMūkusalas iela 3, Rīga, LV-1423El. paštas: Inara.Klekere@lnb.lvStraipsnis skiriamas Karlo Friedricho Watsono (lat. Karlis Frīdrihs Vatsons, 1777–1826) atliktam K. Donelaičio „Metų“ fragmentų vertimui į latvių kalbą: aptariami du poemos teksto fragmentai, skelbti 1822 ir 1823 metų Kuržemės kalendoriuje „Veca un jauna laika grāmata“, pabrėžiant šios publikacijos vietą XIX a. trečiojo dešimtmečio latvių literatūros kontekste. Latvių literatūrologijoje K. F. Watsono vertimas tradiciškai interpretuojamas akcentuojant, jog šis darbas turi Apšvietos amžiaus literatūrai bū
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Maskaliūnienė, Nijolė. "APSKAITOS TERMINŲ ŽODYNAS MAŠININIAM VERTIMUI." Vertimo studijos 1, no. 1 (2017): 25. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2008.1.10616.

Full text
Abstract:
Mašininio vertimo idėja, puoselėjama jau nuo XX a. trečiojo dešimtmečio, praktiškai buvo įgyvendinta aštuntajame, kompiuterizuojant pasaulyje labiausiai vartojamas kalbas, tokias kaip anglų, ispanų, prancūzų, rusų ir kai kurias kitas.2 Pastaraisiais metais ir Lietuvoje kuriamos mašininio vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą programos (pavyzdžiui, Tildės biuro „Vertimo vedlys“, VDU „Internetinė informacijos vertimo priemonė“), sulaukusios didelio vartotojų susidomėjimo, palaikymo ir kritikos3. Nesigilinant į mašininio vertimo sistemų veikimo principus ir vertimo į lietuvių kalbą programų kū
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Melnikienė, Danguolė, and Monika Jankauskaitė. "Iliustraciniai pavyzdžiai dvikalbiuose žodynuose: kolokacijos." Verbum 3 (February 6, 2012): 79–90. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2012.3.4971.

Full text
Abstract:
Šiuolaikinėje metaleksikografijoje žodynas nebėra suvokiamas kaip pavienių kalbos ženklų rinkinys, o kaip kūrinys, kuriame pateikti kalbos vienetai visuomet atgamina diskursą. Jame kiekvieno antraš- tinio žodžio vartosenos ypatumus atskleidžia definicija, taip pat (ir ypač) vartojimo pavyzdžiai. Taigi pagrindinis iliustracinių pavyzdžių tikslas – parodyti, kaip antraštinis žodis funkcionuoja kalboje kartu su kitais žodžiais. Per pavyzdžius vartotojas gali geriau suprasti ne tik antraštinio žodžio reikš- mę, bet ir vartojimo sferą, gramatines ypatybes. Žodyne pateikiami vartojimo pavyzdžiai pas
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Vizgirdė, Lina. "Liaudies leksikografija. Pagrindiniai naiviosios eksplikacijos ypatumai." Respectus Philologicus 35, no. 40 (2019): 121–34. http://dx.doi.org/10.15388/respectus.2019.35.40.08.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Kartu su popierine, tradicine leksikografija, teikiančia tikslią informaciją apie žodį, internetinėje erdvėje vystosi liaudies leksikografija. Tai šiuolaikinės kalbinės kultūros fenomenas, taikomasis metakalbinės veiklos rezultatas ir viena iš svarbiausių „naiviosios“ lingvistikos apraiškų. Internetiniai, liaudies leksikografų kurti slengo žodynai tampa svarbia tyrimų erdve ir dosniu informacijos šaltiniu tradiciniam leksikografui. Šie žodynai padeda atrasti naujausius slengo vienetus, stebėti, kaip jie vartojami šiuolaikini
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Melnikienė, Danguolė. "Onomasiologinis neekvivalentiškumas ir jo traktavimas lietuviškuose dvikalbiuose žodynuose." Verbum 1 (February 6, 2010): 46–54. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2010.1.4939.

Full text
Abstract:
Tai, kad transkodavimo procesas (dekodavimas ar užkodavimas) dvikalbiame žodyne yra apskritai įmanomas ir kad vienos kalbos konceptams galima rasti leksinę raišką kitose kalbose, įvairių šalių mokslininkams nekyla abejonių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai perėjimas nuo vieno leksinio kodo prie kito tampa tikru iššūkiu leksikografui. Taip atsitinka tuomet, kai jis susiduria su ypatingu leksikos tipu – vadinamąja ekvivalentų neturinčia leksika. Šias leksemas yra sudėtinga perteikti kita kalba, nes jose nuo leksinės, gramatinės, stilistinės ir vertinamosios reikšmės yra neatsiejamas jų kultūrinis ko
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Cvilikaitė, Jurgita. "The cases of non-equivalence between English and Lithuanian: a corpus based solution." Kalbotyra 57, no. 57 (2007): 46. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2007.7557.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje pristatomas leksinių ertmių reiškinys bei jo potipis – morfologinės ertmės. Morfologinių ertmių, kurios atsiranda dėl tam tikrų dviejų kalbų derivacijos potencialų skirtumų (šiame straipsnyje – neigiamos reikšmės perteikimas priešdėlių pagalba anglų ir lietuvių kalbose), analizė parodė, kaip tokia morfologinio pobūdžio sąvokų leksikalizacijos stoka įtakoja vertimą, t. y. domėtasi, kaip morfologinės ertmės perteikiamos vertimo kalboje. Straipsnyje pirmiausia aptariami vertimo atvejai dvikalbiame anglų–lietuvių kalbų žodyne. Pastebėta, kad tokiais atvejais dažniausiai vartojami
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

KOŽENIAUSKIENĖ, REGINA. "PRŪSIJOS KNYGŲ DEDIKACIJOS – KULTŪROS PAMINKLAI GARSIESIEMS KITATAUČIAMS LIETUVIŲ KALBOS GYNĖJAMS." Knygotyra 64 (January 1, 2015): 199–221. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v64i0.8222.

Full text
Abstract:
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetasUniversiteto g. 5, Vilnius, LietuvaEl. paštas: regina.kozeniauskiene@flf.vu.ltStraipsnyje su tam tikra išlyga kitataučiais vadinami Prūsijos lietuviškų knygų dedikantai ir dedikatai, kultūros, literatūros ir mokslo veikėjai, nerašę lietuviškai, o tik vokiškai, lotyniškai ar kitomis kalbomis. Svarbiausias kriterijus vadinti juos kitataučiais – ne jų kilmė ar tautybė (kai kurie iš jų, ir turintys lietuviškų šaknų, laikė save vokiečiais), o kalba. Jie nebuvo lietuvių raštijos kūrėjai, bet buvo jų skatintojai ir rėmėjai, padėję organizuoti lietuviškų kny
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Suchanova, Jelena. "Metakognityvių įgūdžių svarba savarankiškai turtinant kalbą." Acta Paedagogica Vilnensia 17 (January 17, 2016): 147–57. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2006.17.9694.

Full text
Abstract:
Straipsnyje pateikiami pedagoginio eksperimento, atlikto Vilniaus Gedimino technikos universitete, rezultatai. Tyrimo tikslas buvo suformuoti pagrindinius metakognityvius įgūdžius, kurie padėtų studentams savarankiškai turtinti specialybės kalbos žodyną. Tyrimas parodė, kad studentų kalbos turtinimas yra nulemtas vien dėstytojo veiklos. Tus studentas, kuris vien tik įsimena, labai retai išmoksta bendrauti, sunkiai išmoksta žodžius, nesugeba savarankiškai turtinti savo kalbos, vadovaujasi tik atskiromis žodyninio darbo strategijomis, tarp kurių kognityvios bei metakognityvios strategijos nėra i
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Lapinskas, Saulius. "Lema dvikalbiame žodyne." Kalbotyra 58, no. 58 (2008): 80. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7584.

Full text
Abstract:
2007 m „Kalbotyra“ išspausdino Danguolės Melnikienės straipsnį „Lemos pateikimo ir aiš- kinimo ypatumai dvikalbio žodyno straipsnyje“1. Straipsnio objektas – lema „koja“ šiuose žodynuose: “Lietuvių–norvegų kalbų žodynas”, 2001, “Lietuvių–ispanų kalbų žodynas”, 2002, “Lietuvių–italų kalbų žodynas”, 2003, “Didysis lietuvių–prancūzų kalbų žodynas”, 2006. Lematizavimas, kaip žinia, yra svarbi ir aktuali taikomosios leksikografijos problema, todėl apie ją kalbama daug, paminėkime bent porą ypač įdomių darbų2. Straipsnis sukėlė didelį susidomėjimą. Pabandykime dar kartą pamąstyti drauge su autore ap
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Lunevičius, Raimundas. "Terminai kepenų anatomijai ir rezekcijoms apibūdinti: Brisbane 2000 metų sistema būtina naudotis ir Lietuvoje." Lietuvos chirurgija 5, no. 2 (2007): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.3.2234.

Full text
Abstract:
Raimundas LunevičiusVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: rlunevichus@yahoo.com Įvadas / tikslas Tarptautinės hepatopankreatobiliarinės asociacijos (IHPBA) terminologijos komitetas 2000 metais Brisbane (Australija) vykusiame kongrese unifikavo terminus kepenų anatomijai ir rezekcijoms apibūdinti. Šio straipsnio pagrindinis tikslas – gimtąja kalba publikuoti 2000 metais paskelbtą Brisbane sistemą. Nomenklatūros terminų vert
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Elijošiūtė, S. "APIE SKATINAMOJO REAKCIJĄ, Į ŽODINĮ SKATINIMĄ VEIKSMUI." Psichologija 9, no. 1 (2016): 113–18. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1968.9.8923.

Full text
Abstract:
Skatinamojo kalbinio bendravimo metu skatintojas siekia tam tikro skatinamojo veiksmo. Kaip priemonę, skatintojas panaudoja tam tikrą visuomenėje priimtą kalbinių priemonių (leksinių, gramatinių, sintaksinių, intonacinių) visumą, t. y. panaudoja vieną iš egzistuojančių duotoje kalboje paskatinimų (įsakymą, komandą, prašymą, patarimą ir pan.). Vieno ar kito paskatinimo panaudojimas priklauso nuo eilės bendravimo sąlygų. Viena•iš šių sąlygų - prognozuojama skatinamojo reakcija į konkretų kalbinį poveikį. Skatinamojo reakcija priklauso nuo eilės faktorių, iš kurių trumpai apžvelgiami: l) motyvaci
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Kriaučiūnienė, Roma, and Vilija Sangailaitė. "ŠIUOLAIKINĖS ANGLŲ KALBOS LEKSINĖS EKSPANSIJOS PROCESŲ TYRIMAS." Verbum 7, no. 7 (2016): 127. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2016.7.10263.

Full text
Abstract:
Leksinė ekspansija yra ir labai patraukli, bet taip pat ir greitai nuvilianti lingvistikos tyrinėjimų sritis. Viena vertus, ji gali atskleisti daug turiningų įžvalgų apie kalbą ir jos vartotojus, nes nauji žodžiai atspindi kalbinę tam tikros bendruomenės situaciją, jos mąstyseną, pažiūras, naujų žodžių vartosenos modelius. Kita vertus, beveik neįmanoma išsamiai pateikti pačių naujausių leksikos pokyčių. Nepaisant tokių tyrimų sudėtingumo, jie yra vertingi, nes nauji žodžiai yra esminis bet kurios gyvosios kalbos studijų ir mokymo bei mokymosi elementas. Tyrimas grindžiamas naujų, nuo 2004 metų
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Trumpa, Anta. "Etnonimai XVI–XVII a. latvių kalbos tekstuose: latviai, lietuviai, rusai." Vilnius University Open Series, no. 1 (December 20, 2018): 168–83. http://dx.doi.org/10.15388/proceedings.2018.8.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Straipsnyje, remiantis Latvių kalbos senųjų tekstų korpuso medžiaga, apžvelgiama latvių, lietuvių ir rusų tautybių pavadinimų vartosena XVI ir XVII a. latvių tekstuose. Straipsnio tikslas – nustatyti minėtų etnonimų vartosenos specifiką senojoje latvių raštijoje, konstatuoti, kokiomis reikšmėmis šie etnonimai vartoti, ar esama kokių nors jų vartosenos dainuojamojoje latvių tautosakoje skirtumų.
 Daroma išvada, kad latvio įvardijimų dviem iki mūsų dienų žinomomis formomis – latvietis ir latvis – randama senuosiuose (tiek
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Milaševičienė, Lina, and Nijolė Bražienė. "Šeštokų žodyno plėtimo frazeologizmais problemos." Jaunųjų mokslininkų darbai 2, no. 44 (2017): 37–48. http://dx.doi.org/10.21277/jmd.v2i44.147.

Full text
Abstract:
Gimtoji kalba yra ne tik informacijos perdavimo ir gavimo instrumentas, bet ir žmogaus mąstymo, tautos sąmonės ir kultūros atspindys. Būtent dviem kalbos funkcijoms – bendravimo ir atspindžio, ypač pastarajai, realizuoti labai svarbi lietuvių kalbos leksikos dalis – frazeologizmai, kurie dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių nyksta iš kasdienės kalbos vartosenos. Nors pagrindinio ugdymo bendrosiose programose frazeologizmų mokymui(si) keliami reikalavimai atpažinti frazeologizmus, suprasti jų perkeltines reikšmes bei žinoti jų paskirtį, įsidėmėti ir vartoti, lietuvių kalbos vadovėliuose ir
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Naikelytė, J. "Jono Jablonskio paruošta lietuvių kalbos mokymo programa." Psichologija 11 (January 8, 2016): 41–46. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1971.11.9245.

Full text
Abstract:
Lietuvių kalbos mokymo programą pradinei mokyklai J. Jablonskis paruošia iš karto po to, kai buvo caro atšauktas lietuviškos spaudos draudimas. Programoje jis kreipė dėmesį į didaktinius reikalavimus ir psichologinius mokinių amžiaus ypatumus, siekdamas žodinės ir rašytinės kalbos raidos, mokinių loginio mąstymo plėtros. Pagrindinis programos sudarymo principas – moksliškumas. Programoje taip pateikiami fonetiniai ir morfologiniai lietuvių kalbos ypatumai, kad jau pradinėse klasėse mokiniams suteikiamos mokslinės žinios apie kalbą. Programoje yra ir metodinių nurodymu, taigi, autorius rūpinasi
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Koženiauskienė, Regina. "Intertekstualumas: referencija, tariamas dialogas ir kitos stilistinės raiškos formos." Lietuvių kalba, no. 1 (December 27, 2007): 1–8. http://dx.doi.org/10.15388/lk.2007.22896.

Full text
Abstract:
Straipsnyje aptariami intertekstualumo reiškiniai V. Kudirkos tekstuose apima ne tik grynąsias citatas, arba tiesioginį citavimą (jų rasta mažiausiai), bet ir tokias citavimo formas, kai į savo tekstą autorius įterpia kito teksto fragmentų be kabučių, visai nenurodydamas autoriaus ar apskritai šaltinio. Tai taip pat tokios citavimo formos, kaip žodis ar pasakymas svetima kalba, aliuzija į liaudies dainą, į Šventąjį Raštą, tariamas dialogas, žinomo posakio užuomina, atnaujinta sentencija ir pan.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Darginavičienė, Irena. "Sokrato metodo naudojimas mokant užsienio kalbos." Acta Paedagogica Vilnensia 18, no. 18 (2016): 144. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2007.18.9664.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama Sokrato metodo naudojimo galimybė mokant teisės ir viešo administravimo specialybių studentus anglų kalbos. Pabrėžiama, kad šis inovacinis metodas padeda studentams suvokti pateiktą informaciją užsienio kalba, prisiminti faktus ir įgyti bei įtvirtinti kalbos raiškos įgūdžius (gramatinės ir sintaksinės struktūros, žodyno). Sokrato dialogas - tai bandymas kartu su grupe rasti atsakymą į pateiktą klausimą, naudojant kritinį mąstymą. Siekiama dviejų dalykų: bendros įžvalgos ir klausimo suvokimo bei grindžiamo bendru supratimu atsakymo i pateiktą pagrindinį klausimą. Sokrato
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Melnikienė, Danguolė. "Dvikalbių žodynų tipologija: skirstymo pagal apimtį kriterijai ir jų pagrįstumas." Kalbotyra 58, no. 58 (2008): 89. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2008.7585.

Full text
Abstract:
Nors pirmieji žodynai, tame tarpe ir dvikalbiai, buvo sudaryti senovės Babilone net prieš 4400 metų (tai taip vadinamos žodžių eilės, dantiraščiu surašytos molio lentelėse), iki šiol rimtų leksikografijos teorijos studijų, palyginus su kitomis lingvistikos sritimis, yra nedaug. Teoriniai šio mokslo pagrindai buvo sukurti tik šeštame XX amžiaus dešimtmetyje. Lemiamą postūmį germanų kalbų leksikografijai turėjo Blumingtono (Bloomington) kongresas (1960), o romanų kalbų – 1968 metais publikuota Bernaro Kemada disertacija „Dabartinės prancūzų kalbos žodynai (1539–1863). Jų istorijos, tipų ir sudar
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

Желязкова, Веселка. "Субстантивное употребление прилагательных и причастий в древнеболгарском переводе книги Исход". Slavistica Vilnensis 63 (29 жовтня 2018): 327–38. http://dx.doi.org/10.15388/slavviln.2018.63.11859.

Full text
Abstract:
[статья и аннотация на русском, аннотации на английском и литовском языках]
 Статья посвящена выявлению и описанию субстантивного употребления прилагательных и причастий в древнейшем славянском переводе книги Исход. В работе приводится сравнительный анализ употребления выявленных субстантивированных с греческим оригиналом, а также с так называемыми “классическими” древнеболгарскими рукописями X–XI вв. Рассмотрены наименования лиц, абстрактных и конкретных понятий. Приводимые автором данные свидетельствуют о тесной связи субстантивного употребления прилагательных и причастий с греческими т
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Vaičiulytė-Semėnienė, Loreta. "DAIKTAVARDŽIAI KVANTIFIKATORIAI LIETUVIŲ KALBOJE IR VERTIMUOSE." Vertimo studijos 10, no. 10 (2018): 209. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2017.10.11309.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje visų pirma kalbama apie dabartinėje lietuvių kalboje kaip kvantifikatorius vartojamus daiktavardžius. Glaustai aptarus aptariamų daiktavardžių apibrėžtis lietuvių, vokiečių ir anglų kalbų žodynuose, analizuojami kvantifikatorių panašumai ir (arba) skirtumai vertimuose. Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Remiamasi medžiaga iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) ir vertimų žodyno LINGUEE. Tyrimas rodo, kad pažodinį ir laisvąjį kvantifikatorių vertimą renkamasi beveik vienodai.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Karčiauskienė, M. "Kai kurie aiškinamojo skaitymo klausimai carinėje Rusijoje." Psichologija 4 (January 6, 2016): 109–23. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1963.4.8874.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjami aiškinamojo skaitymo klausimai, atskleidžiantys aiškinamojo skaitymo esmę ir parodantys, kaip buvo vertinamas aiškinamasis skaitymas, siekiant supažindinti vaikus su supančia tikrove. Daugiau dėmesio skiriama tiems pedagogams, kurie aiškinamojo skaitymo klausimus sprendė iš liaudiškumo pozicijų ir kurių mintys rado didžiausią atgarsį Lietuvos mokyklų teorijoje ir praktikoje. Aiškinamojo skaitymo pagrindėjas K. D. Ušinskis sprendė šiuos klausimus, grįsdamas juos savo pradinio ugdymo teorija, atskleidusia visą gimtosios kalbos pradinėje mokykloje esmę ir paskirtį. Aiškina
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Dailidienė, J. "Antruosius metus einančių lietuvių vaikų aktyvaus žodyno sudėtis (apimtis) priklausomai nuo auklejimo sąlygų." Psichologija 11 (January 8, 2016): 123–26. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1971.11.9257.

Full text
Abstract:
Mūsų eksperimentai patvirtino daugelio tyrinėtojų požiūrį, kad vaikų aktyvios kalbos lygis priklauso nuo jų auklėjimo sąlygų. Straipsnyje parodoma, kad tiek šeimoje, tiek vaikų įstaigose gali būti tam tikros sąlygos, padedančios arba stabdančios vaikų aktyvios kalbos vystymąsi. Pats žemiausias aktyvios kalbos išsivystymas yra tose šeimose, kurios neturi pedagoginių sąlygų vaikų aktyvios kalbos ugdymui. Norint tirti ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvią kalbą, reikia tyrinėti ir specialias vaikų auklėjimo sąlygas. Reikia atsižvelgti į visus faktorius, užtikrinančius normalų vaikų kalbos vystymosi ly
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Paura, Markas. "NAUJAS ŽVILGSNIS Į GRĖSMĘ, PAVOJŲ IR PAŽEIDŽIAMUMĄ." Vertimo studijos 1, no. 1 (2017): 37. http://dx.doi.org/10.15388/vertstud.2008.1.10617.

Full text
Abstract:
Šiandienis kompiuteris nebėra vien tik skaičiavimo mašina – jo atliekamos funkcijos gerokai lenkia pirmtakų galimybes. Bet tai – tik mechanizmas ir jo veikimas kartkartėmis gali sutrikti. Tokius sutrikimus nagrinėja palyginti nauja kompiuterijos mokslo šaka – kompiuterių sauga. Dalykinė informacija apie kompiuterių saugą lietuvių kalba yra labai fragmentiška ir nesutvarkyta. Daug daugiau žinių yra sukaupę užsienio valstybių kovos su kompiuterių saugai nepageidaujamais veiksniais priemonių kūrėjai. Nagrinėdami užsienio specialistų pateikiamus kompiuterių saugos terminus ir jų apibrėžtis pastebė
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

KASPARAVIČIENĖ, NIJOLIA. "JONO VYTAUTO NISTELIO KNYGŲ KOLEKCIJA ŠIAULIUOSE." Knygotyra 65 (January 1, 2015): 233–38. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v65i0.8461.

Full text
Abstract:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka Aušros al. 62, LT-76235 Šiauliai, Lietuva El. paštas: n.kasparaviciene@savb.ltJonas Vytautas Nistelis (1922–1986) – eruditas, inžinierius architektas, rašytojas, vertėjas, eseistas, plataus talento kūrėjas, bibliofilas. Jis gimė Panevėžyje, vėliau, šeimai persikėlus į Pasvalio rajoną, augo Ąžuolpamūšyje prie Viešmenėlio ir Mūšos santakos. Buvo vyriausias iš trijų brolių. Tėvas – pirmasis Lietuvoje diplomuotas kultūrtechnikas, motina – rašytojo Konstantino Jasiukaičio sesuo. Baigė Pasvalio gimnaziją, vėliau studijavo architektūrą Vytauto Di
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Žvinklienė, Alina. "Gender mainstreaming ar lyčių dėmens integravimo strategija? „Importuotų“ sąvokų taikymo Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų kalboje problemos." Sociologija. Mintis ir veiksmas 14 (December 28, 2004): 120–28. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.2.5967.

Full text
Abstract:
Straipsnio tikslas – bandymas paraginti socialinių mokslų atstoves(-us) vartoti naujas mokslines sąvokas taip, kad būtų ir išlaikyta pagarba savo mokslo dalykui bei lietuvių kalbai, ir nenusižengta sveikai logikai. Šiuolaikinių socialinių mokslų žodyne sąvokos lytis ir gender skiriamos. Tačiau dauguma Lietuvos autorių iki šiol griežtai laikosi lyties sąvokos ir dėl to atsiranda (geriausiu atveju) teksto neaiškumų ar dviprasmybių. Lyčių – lyties sąvokos vartojimas (vietoj gender) sociologinės ir/arba politinės pakraipos tyrimuose greičiau atspindi patriarchalinio diskurso galią (Michelio Foucau
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Poviliūnas, Arūnas. "Renesanso pasaulėžiūra ir Dž. Viko istorijos filosofija." Problemos 37 (September 29, 2014): 14–24. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1987.37.7189.

Full text
Abstract:
Straipsnyje, remiantis G. Vico filosofine doktrina, bandoma atskleisti būties antropocentrinės struktūros įtaką istorijos filosofinės refleksijos formavimuisi ir pagrindimui. Istorijos filosofijos atsiradimas aiškinamas susiejant jį su Renesanso epochos antropocentrine pasaulėžiūra. G. Vico veikalo „Naujasis mokslas“ vienu pagrindinių principų laikoma renesansinės asmenybės, kaip žmogiškojo pasaulio kūrėjo, savimonė. Šio veikalo objektas yra bendra nacijų, t. y. žmogiškojo pasaulio, prigimtis, kuri suprantama kaip šio pasaulio atsiradimo ir raidos sąlygų analizė. Žmogaus protas diktuoja nacijų
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

BURCHINAL, LEE G. "LITUANIKOS ŠALTINIAI KAI KURIOSE JAV BIBLIOTEKOSE, MUZIEJUOSE IR ARCHYVUOSE." Knygotyra 50 (January 1, 2015): 38–48. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v50i0.7911.

Full text
Abstract:
Sudan American Foundation for Education, Inc.414 N. Henderson Road, Suite 1205Arlington VA 22202 USAE-mail: lee.burchinal@verizon.comStraipsnyje nagrinėjamas internetinio žinyno Directory of Lithuanian Resources at Selected Libraries, Archives, and Museums in the United States (Lituanikos šaltinių kai kuriose bibliotekose, archyvuose ir muziejuose žinynas; prieiga per: www.lithuanian-american.org) kūrimas. Iš įvairių leidinių, apžvalgų ir organizacijų tinklo svetainių buvo surinkta informacija apie 86 potencialius šaltinius – apie mokslinę ir nemokslinę spausdintą medžiagą, archyvų kolekcijas,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

Korostenskienė, Julija, and Greta Tarnauskaitė. "LYGINAMOJI IDIOMŲ SU ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ PAVADINIMAIS ANALIZĖ ANGLŲ, ISPANŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE." Verbum 6, no. 6 (2015): 123. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8812.

Full text
Abstract:
Šio straipsnio tyrimo tikslas – lyginamoji idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais analizė anglų, ispanų ir lietuvių kalbose. Nors tekstynuose idiomų su arklinių šeimos gyvūnų pavadinimais beveik nepasitaiko, jos sudaro svarią frazeologijos žodynų dalį visose trijose kalbose. Straipsnyje buvo keliama hipotezė, kad idiomų palyginimas gali padėti atskleisti sąvokas, kurios yra reikšminės skirtingoms kultūroms. Surinktos idiomos tirtos remiantis komponentine analize: sąvoka su arklinių šeimos gyvūnu buvo suskaidyta į minimalias reikšmės dalis. Lyginamoji analizė leido iškelti prielaidą, jog
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

Prokopčik, Marija. "Daugiakalbių tezaurų rengimas ir adaptavimas: Lietuvos duomenų archyvo LiDADA atvejis." Informacijos mokslai 57 (January 1, 2011): 55–73. http://dx.doi.org/10.15388/im.2011.0.3134.

Full text
Abstract:
Straipsnyje pristatoma daugiakalbių lingvistinių priemonių – tezaurų rengimo ir naudojimo reikšmė elektroninėje erdvėje. Plečiantis kalbų, kuriomis kuriami intelektualūs produktai, ir šių produktų vartotojų bei jų kultūrinės aplinkos įvairovei, daugiakalbiai tezaurai tampa daugiakalbės ir daugiakultūrės informacijos paieškos priemone. Straipsnyje supažindinama su lietuviškų humanitarinių ir socialinių mokslų (toliau HSM) srities daugiakalbių tezaurų rengimo patirtimi. Analizuojamas dviejų kalbų Lietuvos duomenų archyvo LiDA tezauro rengimo procesas. Pagrindžiamas daugiakalbio žodyno rengimo ve
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
44

Melnikienė, Danguolė, and Matas Gelažauskas. "Ispaniškos kilmės skolinių asimiliacija anglų kalboje." Verbum 5 (February 6, 2014): 139–55. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2014.5.5004.

Full text
Abstract:
Anglų kalbos leksikone skolinių skaičius yra netgi didesnis nei originalios angliškos kilmės žodžių. Intensyvus skolinimosi procesas vyksta jau nuo XI amžiaus, o anglų kalbininkų požiūris į jį keitė- si šimtmečiams bėgant. Lingvistinio purizmo tendencijos užleisdavo vietą liberalesniam požiūriui į skolinius ir atvirkščiai. Šiuo metu skoliniai dažniausiai priimami kaip natūralus kalbos evoliucijos reiškinys. Šiame straipsnyje gilinamasi į žodžių skolinimąsi anglų kalboje, galimas jo priežastis ir pasekmes. Taip pat išsamiau analizuojama pora dešimčių anglų kalbos skolinių, susijusių su maistu,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
45

SOLOVEJ, TATJANA. "ŠV. GEORGIJAUS KONISKIO (1717–1795) NUOSAVYBĖS ĮRAŠAI JO BIBLIOTEKOS KNYGOSE (BALTARUSIJOS NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS PAGRINDU)." Knygotyra 54 (January 1, 2010): 225–32. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v54i0.3575.

Full text
Abstract:
Šv. Georgijus Koniskis (1717–1795) – vienas žymiausių Baltarusijos ir Ukrainos Stačiatikių bažnyčios atstovų, gimęs Ukrainoje, Nežino mieste, studijavęs Kijevo Mohylos akademijoje, laisvai kalbėjęs lotynų, graikų, hebrajų, lenkų ir vokiečių kalbomis. 1747 m. jis tapo jerovienuo­liu, filosofijos profesoriumi ir Akademijos pre­fektu, 1752 m. paskirtas Akademijos vadovu. Jis buvo mokymo novatorius, reformavo teologijos dėstymą, parengė naujus retorikos ir filosofijos kursus, 1755 m. pakeltas Baltarusijos vyskupu, 1793 m. – arkivyskupu. Arkivyskupo asmeninė biblioteka liudija jį buvus didelės erud
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
46

Mažulis, F. "Rusų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių įsisavinimas lietuviškų mokyklų aukštesnėse klasės." Psichologija 8 (January 8, 2016): 91–103. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1966.8.9301.

Full text
Abstract:
Klausimas, kaip įsisavinti rusų kalbos sangrąžinius veiksmažodžius lietuviškose mokyklose, kol kas nenagrinėtas. Mokyklos dar neturi nusistovėjusių mokymo tradicijų - dažnai keičiamos temos, jų apimtis. Ilgą laiką sangrąžinių veiksmažodžių buvo mokoma taip, kaip ir rusiškose mokyklose, neatsižvelgiant į lietuviškų mokyklų specifiką. Vartodami sangrąžinius veiksmažodžius, mokiniai daro daug klaidų. Patikrinus 2144 aukštesnių klasių mokinių rašomuosius darbus, rastos 567 sangrąžinių veiksmažodžių vartojimo bei rašybos klaidos. Šnekamojoje kalboje mokiniai daro ir tarties klaidų. Sangrąžinius vei
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
47

Smilgienė, Silvija. "MOKYTOJŲ VERTYBINĖS NUOSTATOS APIE SKAITYMO ĮGŪDŽIŲ MOKYMĄ VIDURINĖJE MOKYKLOJE LIETUVOJE." Verbum 6, no. 6 (2015): 271. http://dx.doi.org/10.15388/verb.2015.6.8824.

Full text
Abstract:
Mokslinėje literatūroje yra pripažįstama, kad mokytojų turimos vertybinės nuostatos daro įtaką metodologinių sprendimų pasirinkimui ir mokinių akademiniams pasiekimams. Šių nuostatų analizė yra svarbi ir reikšminga, vystant ir diegiant būsimų ir esamų mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas ir siekiant tobulinti užsienio kalbos mokymo metodiką. Vertybinės nuostatos šiame straipsnyje yra apibrėžiamos kaip daugianaris konceptas, kuris apima profesines žinias, asmenines savybes, požiūrius, įsitikinimus ir pažinimus, kurie yra formuojami ir įtakojami socialinės aplinkos, kurioje individai vykdo s
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
48

Gabrialavičiūtė, Ingrida. "SUTRIKUSIO REGĖJIMO VAIKŲ INTELEKTINIŲ GEBĖJIMŲ ĮVERTINIMO GALIMYBĖS." Psichologija 36 (January 1, 2007): 74–87. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2007.0.2709.

Full text
Abstract:
Įvairiose šalyse trūksta standartizuotų testų akliesiems, todėl jų intelektiniai gebėjimai vertinami panaudojant verbalinius regintiesiems skirtų testų subtestus arba modifikuojant neverbalinius. Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių intelektiniai gebėjimai vertinami WISC-III Verbaline skale. Olandų sukurtas ITVIC testas (vadovas yra išleistas anglų kalba) yra skirtas įvairiems, tiek verbaliniams, tiek neverbaliniams, aklų vaikų intelektiniams gebėjimams įvertinti. Gavus autorių sutikimą adaptuoti testą Lietuvoje, buvo išverstas testo vadovas. Remiantis 7–16 m. vaikų, kurie mokosi Brailio raštu (N =
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
49

Karvelis, V. "Protiškai atsilikusių vaikų mokymas planuoti savo darbą rankų darbų pamokose." Psichologija 1 (January 6, 2016): 95–122. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1962.1.4837.

Full text
Abstract:
Tarybinė pagalbinė mokykla, ruošdama savo auklėtinius savarankiškam gyvenimui ir visuomenei naudingam darbui, visą darbą organizuoja taip, kad pašalintų protiškai atsilikusio vaiko psichinius ir fizinius trūkumus. Sprendžiant pagalbinės mokyklos mokinių visapusiško išsivystymo uždavinį ir taisant jų esamus trūkumus, didelį vaidmenį atlieka darbinis mokymas. Pagalbinės mokyklos patyrimas rodo, kad ypač geros priemonės pakelti mokymo efektyvumui, koreguojant protiškai atsilikusio vaiko protinį vystymąsi, yra pedagoginiu požiūriu teisingai organizuotas darbinis mokymas visuose mokymo etapuose, o
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
50

Pažėraitė, Aušra Kristina. "TERMINO ETHNOS REIKŠMIŲ POKYČIAI: NUO BIBLIJOS VERTIMŲ IKI NAUJŲJŲ UTOPIJŲ." Religija ir kultūra 10 (January 1, 2012): 32–620. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2012.0.2740.

Full text
Abstract:
Šiame straipsnyje keliamas etninės tapatybės genezės klausimas šiuolaikinėje lietuviškoje kultūroje. Pirmiausia aptariamas žodžių „etnosas“, „etniškumas“ apibrėžimų problemiškumas, atkreipiant dėmesį į tai, kad šie žodžiai imti intensyviai eksploatuoti tik prasidedant pokolonijiniam laikotarpiui, siekiant nurodyti tam tikras žmonių grupių tapatybes (Sovietų Sąjungoje – tautybę, JAV, Didžiojoje Britanijoje ir susijusiuose kraštuose – įvairias mažumas). Antroje straipsnio dalyje lyginamas LXX ir hebrajiškos Biblijos (MT) terminų, nurodančių įvairias žmonių grupines tapatybes, taip pat ir ethnos,
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography